Utenos apylinkės teismo sprendimas

2024-06-19 · Civilinė byla Nr. e2-2727-724/2024

Originalas LITEKO ↗
Teismas
Utenos apylinkės teismas
Dokumentas
Sprendimas
Data
2024-06-19
Bylos Nr.
e2-2727-724/2024
Teisminio proceso Nr.
2-11-3-00303-2024-1
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Giedrius Avinas
Ieškovas
Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos
Atsakovas
L. D. S.
Suinteresuotas asmuo
A. L.
Civilinė byla Nr. e2-2727-724/2024Teisminio proceso Nr. 2-11-3-00303-2024-1Procesinio sprendimo kategorijos: (S) 2.3.4.5; 2.3.4.6; 3.2.6.1; 3.4.1.5; 3.4.1.6
UTENOS APYLINKĖS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2024 m. birželio 19 d.Visaginas
Utenos apylinkės teismo Visagino rūmų teisėjas Giedrius Avinas,Sekretoriaujant teismo posėdžių sekretorei Inetai Larinaitei,Dalyvaujant vertėjai Danutei Šabanovai,

ieškovės Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos atstovei Ingai Trimailovai,

atsakovei L. D. S. ir jos atstovei advokatei Natalijai Kucharevai,

uždarame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos ieškinį atsakovei L. D. S. dėl laikino motinos valdžios apribojimo, išlaikymo dydžio pakeitimo.

Suinteresuotas asmuo A. L..

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Šalies argumentai

Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Utenos apskrities vaiko teisių apsaugos skyrius (toliau – Ieškovas), ieškiniu prašo laikinai apriboti L. D.-S., motinos valdžią nepilnametės dukros M. L., gim. (duomenys neskelbtini), atžvilgiu; pakeisti 2020-09-17 Utenos apylinkės teismo Visagino rūmų nutartimi, priimta civilinėje byloje Nr. 2SP-4340-844/2020, iš atsakovės L. D.-S., nepilnametei M. L., priteisto išlaikymo dydį, nuo ieškinio pateikimo dienos jį padidinant nuo 70 Eur iki 200 Eur kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis jas indeksuojant Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją. Pavesti A. L., šias lėšas tvarkyti uzufrukto teise.

Žemesnės instancijos teismas

Teismo posėdžio metu ieškovės atstovė Inga Trimailova ieškinį palaikė ir prašė jį tenkinti.

Atsiliepimas

Atsakovė atsiliepimo į ieškinį nepateikė. Teismo posėdžio metu su ieškiniu sutiko, paaiškino, kad sūnus sirgo (duomenys neskelbtini) liga vėliau mirė. Sūnui sergant pradėjo vartoti alkoholį ir neskyrė pakankamai dėmesio dukrai. Mano kad didelių problemų su alkoholiu neturi, gali susitvarkyti pati.

Suinteresuotas asmuo A. L. paaiškino, kad dukra su motina nebendrauja ir nenori bendrauti, Pasiskambina tik tada kai reikia paimti kokius nors daiktus iš namų Dukra neblogai mokosi (duomenys neskelbtini), domisi futbolu krepšiniu, mėgsta važinėti dviračiu. Su atsakove atskirai pradėjo gyventi nuo 2013-2014m. dėl to , kad atsakovė pradėjo piktnaudžiauti alkoholiu. Dukra iš pradžių apie pusantrų metų gyveno su mama po to grįžo pas jį.

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys tenkintinas.

Atsakovė L. D.-S. ir suinteresuotas asmuo A. L. yra nepilnametės M. L., gimusios (duomenys neskelbtini) tėvai.

Lietuvos Respublikos Konstitucijos 38 straipsnio 6 dalis įtvirtina tėvų pareigą auklėti ir išlaikyti savo vaikus. Šios pareigos vykdymas neįmanomas be nuolatinio bendravimo su vaiku, rūpinimosi jo materialine ir dvasine gerove. Jeigu tėvai nesirūpina vaikais, su jais nebendrauja, jų materialiai neišlaiko, reiškia, kad jie nevykdo savo konstitucinės pareigos, o tai yra pakankamas pagrindas taikyti tokiems tėvams sankciją – tėvų valdžios apribojimą.

Civilinio kodekso (toliau CK ) 3.165 straipsnis nustato tėvų asmeninių teisių ir pareigų turinį, tai yra abu tėvai turi teisę ir pareigą auklėti savo vaikus, jie atsakingi už savo vaikų auklėjimą ir vystymąsi, privalo rūpintis savo vaikų sveikata, jų dvasiniu ir moraliniu ugdymu.

CK 3.180 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad kai tėvai (tėvas ar motina) vengia atlikti savo pareigas auklėti vaikus, piktnaudžiauja tėvų valdžia, žiauriai elgiasi su vaikais, daro žalingą įtaką vaikams savo amoraliu elgesiu arba nesirūpina vaikais, teismas gali priimti sprendimą dėl laikino ar neterminuoto tėvų (tėvo ar motinos) valdžios apribojimo. Pažymėtina, kad bent vienos šių sąlygų buvimas yra pakankamas pagrindas taikyti laikiną ar neterminuotą tėvų valdžios apribojimą.

Neterminuotas tėvų valdžios apribojimas gali būti taikomas tuomet, kai teismas padaro išvadą, kad tėvai (tėvas ar motina) daro ypatingą žalą vaiko vystymuisi ar visiškai juo nesirūpina, ir nėra duomenų, kad padėtis gali pasikeisti (CK 3.180 straipsnio 3 dalis). Taigi esminė tėvų valdžios apribojimo sąlyga yra tėvų veiksmai, kuriais tėvų valdžia neįgyvendinama arba įgyvendinama priešingai vaiko interesams. Laikinas tėvų valdžios apribojimas dažniausiai taikomas ir kaip prevencinė priemonė tėvams, kad jie pakeistų savo elgesį ir gyvenimo būdą, taip pat kaip būdas apsaugoti vaiką nuo būsimos žalos, nelaukiant, kol ši jam bus padaryta.

Iš ieškovo ieškinio, paaiškinimų, suinteresuoto asmens paaiškinimų konstatuotina, kad tsakovė L. D.-S. yra iš dalies nusišalinusi nuo savo, kaip motinos pareigų, numatytų Lietuvos Respublikos Konstitucijos 38 straipsnio 6 dalyje, vykdymo, nepilnametės M. L. atžvilgiu.

Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Utenos apskrities vaiko teisių apsaugos skyrius 2024-02-02 d. gavo motyvuotą siūlymą Nr. 8GD-854 dėl tėvų valdžios ribojimo L. D.-S. jos dukros M. L. atžvilgiu. Motyvuoto siūlymo, kurį pateikė Visagino socialinių paslaugų centras, esmė, kad vaiko motina nusišalinusi nuo savo kaip motinos pareigų, vaiku tinkamai nesirūpina, piktnaudžiauja alkoholiniais gėrimais, neužtikrina geriausių vaiko interesų.

Iš Socialinės paramos šeimai informacinės sistemos SPIS duomenų matyti, kad atsakovės šeima nuo (duomenys neskelbtini) buvo įrašyta į Vaiko teisių apsaugos skyriaus socialinės rizikos šeimų, auginančių vaikus, apskaitą. Taikoma atvejo vadyba ir teikiamos socialinės paslaugos.

2019-05-30 nustatytas smurtas prieš vaiką, nukentėjo nuo kito nepilnamečio, vertintas grėsmės lygis; 2019-10-28 nustatyti nesmurtiniai vaiko teisių pažeidimai. Įvertinus vaiko situaciją buvo nustatytas vaiko teisių pažeidimas į tinkamas gyvenimo sąlygas; 2020-03-08 nustatyti nesmurtiniai vaiko teisių pažeidimai. Neblaivi vaiko motina. Įvertinus vaiko situaciją buvo nustatytas pagalbos šeimai poreikis; 2020-03-29 nustatytas smurtas prieš vaiką. Neblaivi vaiko motina. Įvertinus vaiko situaciją buvo nustatytas pagalbos šeimai poreikis; 2020-07-01 nustatyti nesmurtiniai vaiko teisių pažeidimai, vaikas bendrauja su pavojų keliančiu asmeniu; 2020-08-13 nustatyti nesmurtiniai vaiko teisių pažeidimai, namuose su vaiku neblaivi vaiko motina. Įvertinus vaiko situaciją buvo nustatytas pagalbos šeimai poreikis; 2021-02-06 nustatyti nesmurtiniai vaiko teisių pažeidimai, neblaivi vaiko motina. Įvertinus vaiko situaciją buvo nustatytas pagalbos šeimai poreikis; 2022-06-19 nustatyti nesmurtiniai vaiko teisių pažeidimai, neblaivus vaiko tėvas. Įvertinus vaiko situaciją buvo nustatytas pagalbos šeimai poreikis; 2022-11-01 nustatyti nesmurtiniai vaiko teisių pažeidimai. Nepilnametė vartojo alkoholinius gėrimus; 2023-05-14 nustatyti nesmurtiniai vaiko teisių pažeidimai, vaikas negrįžo laiku namo; 2023-06-28 nustatytas smurtas prieš vaiką ir galimi nesmurtiniai vaiko teisių pažeidimai. Įvertinus vaiko situaciją buvo nustatytas pagalbos šeimai poreikis.

Ieškovas 2023-12-18, 21:34 val. per FC programėlę gavo pranešimą, kad adresu (duomenys neskelbtini) vaiko motina L. D.-S. ir patėvis V. S. akivaizdžiai neblaivūs, girtumą tikrintis atsisako, namuose yra nepilnametė D.-S. dukra M. L.. Šio pranešimo tyrimo metu buvo nustatyta, kad M. L. buvo pristatyta į Visagino ligoninės priėmimo skyrių apžiūrai, nes galimai prieš jąsmurtavo jos patėvis V. S..

2023-12-18 reaguojant į pranešimą Nr. 8VTP-1817 vaikui M. L. užtikrinta saugi aplinka, ją laikinai apgyvendinant vaiko močiutės J. L. priežiūroje .

Vaiko situacijos vertinimo metu buvo gauta informacija iš Utenos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Visagino policijos komisariato, kad atliekamas ikiteisminis tyrimas Nr. 01-1-48187-23, dėl fizinio skausmo sukėlimo, pagal baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalies požymius. Ikiteisminio tyrimo medžiagoje V. S., gim. (duomenys neskelbtini) m., paskirta kardomoji priemonė - įpareigojimas nesiartinti prie nukentėjusiosios M. L., arčiau nei 5 metrų atstumu, taip pat įpareigotas nebendrauti ir neieškoti ryšių su ja.

Su vaiko mama, atsakove, atliekant vaiko situacijos vertinimą susisiekti nepavyko. Reagavimo metu ji buvo akivaizdžiai neblaivi, buvo agresyvi, nepageidavo bendrauti su Tarnybos specialistais. Vėliau jos namuose rasti nepavyko, į telefoninius skambučius ji neatsiliepė (2023-12-20, 2023-12-22 durų niekas neatidarė, į skambučius 2023-12-21, 2023-12-22, 2023-12-27 neatsakė)

Vaiko situacijos vertinimo metu A. L. nurodė, kad su M. nutarė, jog ji daugiau pas mamą nebus, o kai jam teks išvykti į komandiruotę, M. gyvens su vaiko močiute. Pasak A., jo ir dukters santykis yra labai artimas, jie su M. daug bendrauja, sutaria gerai. Šiuo metu M. nenori nei bendrauti nei matytis su mama. A. nuomone, jis norėtų su M. mama susitarti dėl M. bendravimo su ja, siūlant vieną dieną savaitėje ir nustatant tik keletą valandų. Būtina sąlyga ta, kad M. susitikimo su vaiku metu mama turi būti blaiva. A. mano, jog gali tinkamai pasirūpinti savo dukra, jam visuomet padeda jo mama, su kuria M. taip pat labai gerai sutaria.

Atlikus vaiko situacijos vertinimą nustatė Aprašo 26.1, 26.3 p. numatytus rizikos veiksnius: vaikas patyrė ir (ar) patiria savo atstovų pagal įstatymą ir (ar) kitų kartu gyvenančių asmenų bet kokios formos smurtą arba vaikas yra patyręs smurtą artimoje aplinkoje <...> ir vaiko atstovai pagal įstatymą negali užtikrinti vaikui saugios aplinkos (Aprašo 26.1 p.); vaiko atstovai pagal įstatymą yra apsvaigę nuo alkoholio <...> ir tai gali sukelti (sukelia) realų pavojų vaiko fiziniam ar psichiniam saugumui, sveikatai ar gyvybei arba pavojų, galintį sukelti (keliantį) reikšmingą žalą vaiko sveikatai <...> (Aprašo 26.3 p.).Rizikos veiksnys nustatomas vienam iš vaiko atstovų pagal įstatymą – vaiko motinai.

Nustatyta apsaugos veiksnys: rizikos veiksniai nustatomi tik vienam iš vaiko atstovų pagal įstatymą, o kitas vaiko atstovas pagal įstatymą geba užtikrinti vaikui saugią aplinką, jo teises bei geriausius interesus 28.2.

Atlikus vaiko situacijos vertinimą buvo nustatyti vaiko teisių pažeidimai, t. y. pažeista vaiko teisė būti apsaugotam nuo smurto (VTAPĮ 20 str.); vaiko apsauga nuo neigiamos socialinės aplinkos (VTAPĮ 25 str.).

2023-07-17, 2023-09-08, 2024-01-17, Visagino socialinių paslaugų centro Paramos šeimai skyriuje vyko L. D.-S. šeimos atvejo vadybos posėdžiai, kurių metų buvo sudaromas bei peržiūrimas šeimos pagalbos planas. Šeimos pagalbos plane numatytos priemonės: užtikrinti M. L. specializuotos pagalbos gavimą; siekti pozityvaus bendravimo tarp šeimos narių; palaikyti švarą šeimos namuose; laikytis blaivaus gyvenimo būdo šeimos namuose; siekti gerinti M. santykius su artimaisiais; bendrauti ir bendradarbiauti su socialinė darbuotoja. L. D.-S. buvo užregistruota į priklausomybės ligų konsultanto konsultacijas. Tarpininkaujant socialiniam darbuotojui M. L. buvo užsiregistruota į priklausomybės ligų centrą dėl konsultacijos paauglei dėl alkoholio vartojimo pasikartojančių atvejų. L. D.-S. pastoviai buvo motyvuojama spręsti alkoholio vartojimo klausimą, reguliariai kalbama apie tvarkos palaikymo šeimos namuose reikalingumą ir svarbą, moteris buvo skatinamą laikytis aiškių taisyklių su vaiku: dėl M. grįžimo į namus laiko nustatymo, pozityvios disciplinos taikymo, tinkamo merginos laisvalaikio praleidimo, reguliariai kalbama apie alkoholio vartojimo daromą žalą šeimos gyvenimui. Posėdžių metu buvo nustatyta, kad L. D.-S. L. įgyvendina šeimos pagalbos plane numatytas priemonės, kai kurias priemonės įgyvendina tik iš dalies, nerodant iniciatyvos sprendžiant problemą dėl alkoholio vartojimo pasikartojančių atvejų. Pastebima, kad moteris nepripažįsta alkoholio vartojimo problemos, konsultacijose dalyvauja tik dėl to, kad tai buvo aptarta per posėdžius, nededant pastangų keisti situaciją. 2024 m. sausio 17 d. posėdžio metu L. D.-S. įvardijo, kad keisti situacija nepasiruošusi, reikalingos pagalbos dėl alkoholio vartojimo pasikartojančių atvejų šiuo metu priimti nenori ir atsisako priimti jai reikalingą pagalbą. L. D.-S. posėdžio metu buvo pasiūlyta apmąstyti galimybes kreiptis reikalingos pagalbos ir pranešti apie sprendimus. 2024 m. sausio 22 d. L. D.-S. susisiekė su specialistais ir informavo, kad keisti situaciją nepasiruošusi ir nesikreips pagalbos į priklausomybės ligų centrą dėl reikalingos pagalbos skyrimo ir/ar gavimo. Dirbant su L. D.-S. šeima yra pastebima, kad moteris nėra linkusi keisti savo elgesio, bei gyvenimo būdo, pagalbos plane numatyta ir teikta pagalba nepadeda L. D.-S. pakeisti savo elgesio ir užtikrinti dukrai saugios bei sveikos aplinkos namuose .

Socialinio darbuotojo apsilankymo namuose metu pastebima, kad šeimos namuose bute yra didžiulė betvarkė ir nešvara. Moteris nereaguoja į socialinio darbuotojo skatinimą susitvarkyti butą bei palaikyti švarą namuose. M. nėra sudarytos tinkamos gyvenimo ir ugdymosi sąlygos. Merginos kambaryje nuolatinė betvarkė, mėtosi šiukšlės, nėra patalynės, kambarys užkrautas nereikalingais daiktais. M. daug laiko praleidžia lauke su draugėmis, nes nenori būti namuose. Pas L. namuose yra laikomas ir vartojamas alkoholis, moteris linkusi nuolat piktnaudžiauti alkoholiu, to neslepia. Grįžus iš užsienio L. vyrui V., sutuoktiniai galimai kiekvieną dieną vartoja alkoholį, tarp jų tuo metu kyla konfliktai, kuriuos girdi ir galimai dalyvauja M.. Dirbant su šeima socialinė darbuotoja pastebi, kad nuo L. nuolat sklinda alkoholio kvapas. Gyvenant M. pas motiną, M. nuolat konfliktuoja su mama, nes motina piktnaudžiaujanti alkoholiu, ji nuolat bando auklėti dukrą, priekaištaudama jai. Pastebima, kad M. nesiskaito su mama, bendrauja su ja nepagarbiai, grubiai. M. L., bendraujant su socialinė darbuotoja, įvardija, kad jai sudėtinga ir neįmanoma gyventi su geriančia mama. Motinos teigimu, M. viską išsigalvoja ir jų šeimoje konfliktinių situacijų nebūna. L. D.-S. darbuotojams dirbantiems su šeima įvardija, kad keisti situacijos šeimoje nėra motyvuota. Siūloma kreiptis į teismą dėl motinos L. D.-S. valdžios apribojimo nepilnametės dukros M. L. atžvilgiu.

2024-02-27 su atsakove susisiekta telefonu. Moteris patvirtino, kad jai yra žinoma, jog yra ruošiami dokumentai dėl motinos valdžios ribojimo jos dukros M. atžvilgiu. Su tokiu sprendimu sutinka. Jos teigimu: „Nu ką dabar padarysi“. L. manymu, ji bendrauja ir toliau bendraus su M., tiek, kiek norės pati dukra. Šiuo metu gydytis nuo priklausomybės neplanuoja, nes slaugo ligotą pilnametį sūnų.

Kaip jau minėta, L. D.-S. šeimai nuo 2023-07-03 yra taikoma atvejo vadyba ir teikiamos socialinės paslaugos, tačiau atsakovė nepakeičia savo gyvenimo būdo, nesprendžia priklausomybės problemos, atsisako gydytis ilgalaikėje reabilitacijoje. Atsakovė nėra motyvuota keisti esamą situaciją, iš dalies vykdo įsipareigojimus, savo elgesiu nesijaučia atsakinga dėl vaiko gyvenamosios aplinkos bei tinkamų sąlygų vaikui augti užtikrinimo. Atsakovės kaltė pasireiškia neveikimu, t. y. atsakovė nesudaro tinkamos priežiūros ir saugios aplinkos vaikui. Nepilnametė, išklausyta Tarnybos specialisto, nurodė, kad su mama gyventi nenorėtų. Mergaitė išreiškė norą gyventi su tėčiu ir močiute. L. D.-S. tinkamai ir pilnai nevykdo motinos pareigų, tačiau L. D.-S. visgi dalinai įgyvendina šeimos pagalbos plane numatytas priemonės, kai kurias priemonės įgyvendina iš dalies, dirba. Pasak atsakovės, pagalbos į priklausomybės ligų centrą nesikreips, nes šiuo metu sunkiai serga jos pilnametis sūnus, kuris yra beviltiškas (duomenys neskelbtini) ligonis ir randasi hospise. Atsižvelgiant į išdėstytą, į tai, kad atsakovė nėra nutraukusi ryšio su dukra ir tikintis, kad atsakovė pradės rūpintis vaiku, vadovaujantis LR CK 3.180 straipsniu, L. D.-S. laikinai apribotina motinos valdžia nepilnametės M. L. atžvilgiu.

Vaiko nuomonė

Civilinio proceso kodekso (toliau CPK) 380 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad kai sprendžiamas bet kuris su vaiku susijęs klausimas, vaikas, sugebantis suformuluoti savo pažiūras, turi būti išklausytas tiesiogiai, o jei tai neįmanoma, – per atstovą. Priimant sprendimą turi būti atsižvelgta į vaiko nuomonę, jei tai neprieštarauja paties vaiko interesams.

Nepilnametės M. L. nuomonė buvo išklausyta 2023-12-18 ir 2023-12-27 vaiko situacijos vertinimo metu:

2023-12-18 su vaiku ieškovo atstovai bendravo jos buvimo vietoje, (duomenys neskelbtini). Susitikimo metu mergaitė jautėsi gerai, ji kartu su savo močiute J. L. buvo Visagino ligoninės priėmimo skyriuje. Tarnybos specialistai, kartu su M. ir močiute, nuvyko į vaiko močiutės gyvenamąją vietą, nes mergaitė buvo paimta iš nesaugios jai aplinkos ir laikinai apgyvendinta pas močiutę. Pokalbis su mergaite vyko individualiai, ji pasakojo ką veikia laisvalaikiu: mėgsta lauke bendrauti su draugėmis, žaidžia kompiuterinius žaidimus, kai viskas atsibosta, miega. Mergaitė teigė, kad šiais mokslo metais mokosi (duomenys neskelbtini), mokslai sekas patenkinami, į mokyklą eina noriai, turi daug draugų. Mergaitė teigė, kad jos ir mamos tarpusavio santykiai yra prasti, ji dažnai barasi su mama, nes mama dažnai girtauja su patėviu, pasitaiko atvejų kai mama alkoholinius gėrimus vartoja viena. M. teigimu, jei mama nevartotų alkoholinių gėrimų, jų šeimoje viskas būtų gerai. Kaip teigė M., jos tėvas dabartiniu metu gyvena ir dirba Švedijoje, šį savaitgalį planuoja grįžti į namus. Pasak M., ji su savo tėvu sutaria labai gerai, dažnai su juo kalbasi telefonu. Apie šios dienos įvykį mergaitė papasakojo, kad tarp jos ir patėvio įvyko konfliktas, patėvis kartu su mama vartojo alkoholinius gėrimus. Pasak M., patėvis iš pradžių prie jos pradėjo „kabinėtis“ žodžiais, po kurio laiko ją išvertė iš lovos ant žemės, pradėjo ją tampyti už plaukų, grasino, kad išmes ją per balkono langą. Mergaitė teigė, kad tuo metu labai ji išsigando, apie tai kas vyksta namuose pranešė savo tėvui, kuris iškvietė policijos pareigūnus. Atvykę policijos pareigūnai mane nuvežė į Visagino ligoninės priėmimo skyrių, dėl smurto prieš mane ir mane apžiūrėjo medikai. M. teigimu, jos namuose lankosi socialiniai darbuotojai, kartais pasikalba ir su manimi. Pasak mergaitės, jai dabartiniu metu nereikalinga jokia specialistų pagalba, ji šią savaitę susitiks su psichologe ir aptars šios dienos įvykį.

2023-12-27 apie 16.00 val. su M. L. susitikta ieškovo buveinėje (duomenys neskelbtini). M. pasakojo, kad ji nori gyventi su tėčiu, jos labai geri santykiai su juo ir su močiute – tėčio mama. Su mama nei susitikti nei su ja bendrauti ji nenori.

Dėl išlaikymo nepilnamečiam vaikui priteisimo ir priteisto išlaikymo padidinimo

CK 3.192 straipsnio 1 dalis nustato, kad tėvai privalo materialiai išlaikyti savo nepilnamečius vaikus. Tėvų pareiga išlaikyti savo nepilnamečius vaikus išlieka ir apribojus tėvų valdžią (CK 3.195 straipsnis).

Pažymėtina, kad tėvai yra atsakingi už vaikų aplinką ir sudaromas realias prielaidas formuotis normaliai vaikų vertybių (pažiūrų) sistemai. Materiali tėvų pareigų vaikams atlikimo išraiška yra teikiamo išlaikymo forma ir dydis. Netinkamas tėvų pareigų vykdymas ar visiškas jų nevykdymas yra pateisinami tik išimtiniais, nepriklausančiais nuo tėvų valios atvejais, visais kitais atvejais, tėvams objektyviai esant pajėgiems teikti išlaikymą, privalu teikti tokio dydžio išlaikymą, kuris leistų užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas. Tai reiškia, jog tėvai privalo iš anksto įvertinti esamą turtinę padėtį, savo pasirengimą reikiamai pasirūpinti vaiku.

CK 3.192 straipsnio 2 dalis numato, kad išlaikymo dydis turi būti proporcingas nepilnamečių vaikų poreikiams bei jų tėvų turtinei padėčiai ir užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas. Taigi įstatymas imperatyvia forma nustato tėvų pareigą teikti išlaikymą savo vaikams, o sprendžiant išlaikymo klausimus prioritetinis yra vaikų teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principas. Įstatyminė nuostata dėl tėvų pareigos teikti išlaikymą savo vaikams proporcingai savo turtinei padėčiai negali būti aiškinama formaliai akcentuojant tik tėvų turtinę padėtį ir tuo kuriant prielaidas nukrypti nuo prioritetinio vaikų teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principo – bet kokiu atveju tėvai savo vaikams turi teikti išlaikymą, garantuojantį minimalų socialiai priimtiną poreikių tenkinimo lygį. Įstatymas nustato, kad teismas, priteisdamas išlaikymą, turi nustatyti tokį išlaikymo dydį, kuris būtų pakankamas tenkinti bent minimalius vaiko poreikius. Būtinoms vaiko vystymosi sąlygoms sudaryti turi būti patenkinti vaiko poreikiai maistui, aprangai, būstui, sveikatai, mokslui, poilsiui, laisvalaikiui, kultūriniam ir kitokiam ugdymui.

Pažymėtina, kad priteisiant vaikui išlaikymą būtiniems poreikiams patenkinti pripažintinas būtinu minimalios mėnesinės algos dydžio išlaikymas. Šiuo metu MMA – 924 Eur (neatskaičius mokesčių, taikoma nuo 2024-01-01).

Neterminuotai apribojus L. D.-S. motinos valdžią nepilnametės M. L. atžvilgiu, pareiga išlaikyti vaiką išlieka.

Atsakovė L. D.-S. neturi daugiau išlaikytinių nepilnamečių vaikų, NDNT informacinės sistemos duomenimis, atsakovė yra sveika. Sodros sistemos duomenimis, atsakovė šiuo metu dirba (duomenys neskelbtini).

Iš atsakovės L. D.-S. 2020-09-17 Utenos apylinkės teismo Visagino rūmų nutartimi, priimta civilinėje byloje Nr. 2SP-4340-844/2020, buvo priteistas išlaikymas dukrai M. L. po 70 Eur kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomos iki dukros pilnametystės, išlaikymo sumą kasmet indeksuojant Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka atsižvelgiant į infliaciją.

Priteistas išlaikymas, pagal aukščiau nurodytas aplinkybes, nėra pakankamas net ir būtiniausiems vaiko poreikiams patenkinti, nes per tris su puse metų, vien dėl vaiko amžiaus, pasikeitė būtiniausi nepilnametės M. L. poreikiai (išaugo poreikis maistui, drabužiams, laisvalaikiui, pomėgiams ir kitiems būtiniausiems poreikiams). Be to pasikeitė ekonominė situacija, padidėjo maisto ir pramoninių prekių, paslaugų kainos. Taigi tam, kad būtų patenkinti būtiniausi M. L. poreikiai, kad būtų sudaromos optimalios sąlygos užtikrinti tinkamas sąlygas vaikui augti, vystytis, užtikrinti tinkamą sveikatos priežiūrą, lavinti įgimtus ir įgytus gabumus, iš atsakovės L. D.-S. priteisto 70 Eur išlaikymo dydis yra per mažas.

Esant aukščiau nurodytoms aplinkybėms, yra faktinis bei teisinis pagrindas padidinti 2020-09-17 Utenos apylinkės teismo Visagino rūmų nutartimi, priimta civilinėje byloje Nr. 2SP-4340-844/2020, priteistą išlaikymą iš atsakovės L. D.-S. nuo 70 Eur iki 200 Eur, nuo ieškinio pateikimo dienos iki vaiko pilnametystės, šią išmoką indeksuojant Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją ir šias lėšas uzufrukto teisę pavedant tvarkyti A. L..

Pažymėtina, kad periodinės išmokos, kurias prašoma priteisti iš atsakovės dukros išlaikymui, laikytina minimalia ir būtina suma vaiko būtiniausiems poreikiams patenkinti.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 260, 263- 270, 406 straipsniais,

nusprendžia:

ieškinį tenkinti visiškai.

Laikinai apriboti L. D.-S., asmens kodas (duomenys neskelbtini) motinos valdžią nepilnametės dukros M. L., gimusios (duomenys neskelbtini), atžvilgiu.

Pakeisti 2020-09-17 Utenos apylinkės teismo Visagino rūmų nutartimi, civilinėje byloje Nr. 2SP-4340-844/2020, iš atsakovės L. D.-S., nepilnametei M. L., priteisto išlaikymo dydį, ir nuo ieškinio pateikimo dienos 2024-03-05 jį padidinant iki 200 Eur kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis jas indeksuojant Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją. Pavesti A. L., šias lėšas tvarkyti uzufrukto teise.

Sprendimas per 30 dienų nuo priėmimo dienos apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Panevėžio apygardos teismui per Utenos apylinkės teismo Visagino rūmus.

Teisėjas Giedrius Avinas