- Teismas
- Utenos apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2020-09-17
- Bylos Nr.
- 2SP-4340-844/2020
- Teisminio proceso Nr.
- 2-11-3-00698-2020-4
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Vaidas Vasiliauskas
- Pareiškėjas
- A.L., L. D.
- Išvadą teikia
- Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Utenos apskrities vaiko teisių apsaugos skyriaus
Utenos apylinės teismo Visagino rūmų teisėjas Vaidas Vasiliauskas, sekretoriaujant Olgai Juršėnaitei, dalyvaujant vertėjai Danutei Šabanovai, pareiškėjams A.L.ir L. D. – S., institucijos teikiančios išvadą - Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Utenos apskrities vaiko teisių apsaugos skyriaus (toliau Skyrius) atstovei Ingridai Jakubonienei, viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjų L. D. – S., gimusios (duomenys neskelbtini), gyvenančios (duomenys neskelbtini), ir A. L., gimusio (duomenys neskelbtini), gyvenančio (duomenys neskelbtini), prašymą dėl taikos sutarties patvirtinimo, kurioje institucija teikianti išvadą byloje yra Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Utenos apskrities Vaiko teisių apsaugos skyrius, esantis K. Donelaičio g. 10, Utenoje.
Aprašomoji dalis
nustatė:
Teisme priimtas pareiškėjų L. D. – S. ir A.L. prašymas, kuriuo jie teismo prašo patvirtinti jų 2020 m. rugpjūčio 5 d., sudarytą taikos sutartį, siekiant taikiai išspręsti pareiškėjų dukros M. L., gimusios (duomenys neskelbtini), atžvilgiu kylančius nesutarimus ir užkirsti kelią teisminiam ginčui ateityje.
Žemesnės instancijos teismas
Teismui pateikė jų sudarytą ir pasirašytą 2020-08-05, taikos sutartį.
Gavęs pareiškėjų prašymą teismas, veikdamas išimtinai vaiko interesais, sprendė, kad pareiškėjų prašymą dėl taikos sutarties patvirtinimo reikia nagrinėti žodinio proceso tvarka, nes tik tokiu būdu išnagrinėjus civilinę bylą bus galima joje priimti teisėtą bei pagrįstą sprendimą, nepažeidžiant vaiko teisių.
Teismo posėdžio metu pareiškėja L. D. – S. paaiškino, kad M. L., gimusi (duomenys neskelbtini), yra jos ir A.L. dukra. Santuoka tarp jos ir A.L. sudaryta nebuvo. Jų tarpusavio šeimyniniai santykiai pasibaigė 2017 metų liepos mėnesį. Nuo tada jie gyvena atskirai. (duomenys neskelbtini), teismo sprendimu jų dukros M. L. gyvenamoji vieta buvo nustatyta su ja. Tačiau nuo sprendimo priėmimo iki dabar situacija jos šeimoje pasikeitė ir mano, kad M. šiuo metu būtų geriau gyventi su tėvu. Paminėjo, kad jos bute M. nėra atskiro kambario, nes socialinis būstas, kuriame L. D. gyvena kartu su savo sutuoktiniu ir pilnamečiu sūnumi, yra dviejų kambarių ir M. tenka dalintis kambariu su pilnamečiu broliu, o A.L. bute, M. turi savo atskirą kambarį. Be to, jos sutuoktinis piktnaudžiauja alkoholiu ir tai kenkia M. interesams. Be to, ji pati piktnaudžiavo alkoholiu. Šiuo metu ji jau mėnesį nevartoja alkoholio. Be to, M. gyvenant su tėvu ir mokykla būtų arčiau. Paminėjo, kad ji kalbėjosi su M. dėl jos gyvenimo su tėvu. M. nori gyventi su tėvu. Taip pat jos susitarė, kad M. lankysis jos namuose kada tik panorės. Mano, kad M. gyvenamosios vietos pasikeitimas nepakenks jos interesams, nes M. santykiai su tėvu yra geri. Ji ir toliau gyvens tame pačiame mieste, lankys tą pačią mokyklą, draugaus su tais pačiais draugais, o pati M. galės lankytis jos namuose bei matytis su ja bet kada. Taip pat paminėjo, kad ji M. išlaikymui gali skirti 70 Eur per mėnesį išlaikymo sumą, nes jos mėnesio pajamos yra apie 360 Eur. Kai ji sumoka mokesčius už butui suteiktas komunalines paslaugas, nuperka maisto, pinigų praktiškai nebelieka pragyvenimui. Todėl ji tikrai M. išlaikymui galėtų skirti ne daugiau kaip 70 Eur per mėnesį. A.L.su tokia išlaikymui skiriama suma sutinka ir tai nurodyta taikos sutartyje. Paminėjo, kad ginčo dėl bendravimo su vaiku nėra. Prašo patvirtinti jos ir A.L. sudarytą taikos sutartį.
Teismo posėdžio metu A.L. paaiškino, kad M. L., gimusi (duomenys neskelbtini), yra jos ir L. D. – S. dukra. Santuoka tarp jo ir L. D. – S. sudaryta nebuvo. Jų tarpusavio šeimyniniai santykiai pasibaigė (duomenys neskelbtini) metų liepos mėnesį. Nuo tada jie gyvena atskirai. 2018-12-18, teismo sprendimu jų dukros M. L. gyvenamoji vieta buvo nustatyta su L.D.-S. Tačiau 2020 metų rugpjūčio mėnesį jis su L. D. – S. susitarė, kad jų dukrai M. būtų geriau gyventi su juo. A.L. žino, kad L. D. – S. šeimoje yra problemų dėl alkoholio vartojimo, todėl M. yra saugiau gyventi kartu su juo. Be to, jo bute M. turi savo atskirą kambarį, o Linos namuose to nėra. Taip pat M. gyvenant su juo jai būtų arčiau mokykla. Paminėjo, kad jis dirba ir jo mėnesio pajamos yra apie 830 Eur. Šių pinigų pakanka pragyvenimui ir M. išlaikymui. Todėl jis sutinka, kad L. vaiko išlaikymui per mėnesį mokėtų 70 Eur. Žino, kad L. pajamos yra mažos todėl ji mokėti daugiau vaiko išlaikymui neįstengtų. Taip pat paminėjo, kad jis kalbėjosi su M. dėl jos gyvenimo su juo. M. nori gyventi su juo. Taip pat jis su ja susitarė, kad M. lankysis ir motinos namuose kada tik panorės. Mano, kad M. gyvenamosios vietos pasikeitimas nepakenks jos interesams, nes M. santykiai su juo yra geri. Ji ir toliau gyvens tame pačiame mieste, lankys tą pačią mokyklą, draugaus su tais pačiais draugais, o pati M. galės lankytis motinos namuose bei matytis su motina bet kada. Paminėjo, kad ginčo dėl bendravimo su vaiku nėra. Prašo patvirtinti jo ir L. D. – S. sudarytą taikos sutartį.
Skyriaus atstovė teismo posėdyje palaikė išvadoje dėl taikos sutarties patvirtinimo nustatytas aplinkybes. Nurodė, kad neprieštarauja ir gerbia šalių sudarytą susitarimą dėl vaiko išlaikymo sumos, ir prašo vaiko tėvų sudarytą taikos sutartį dėl vaiko gyvenamosios vietos ir jo išlaikymo patvirtinti.
Motyvuojamoji dalis
Prašymas tenkintinas
Bylos duomenimis nustatyta, kad M. L., gimusi (duomenys neskelbtini), yra A.L.ir L. D. – S. dukra (b. l. 7). Nuo 2018-06-07, M. L. gyvenamoji vieta yra deklaruota jos motinos gyvenamojoje vietoje, esančioje (duomenys neskelbtini) (b. l. 8). 2020-08-25, teismui pateiktoje Skyriaus išvadoje nurodyta, kad L. D. šeima nuo 2018-03-29 iki 2018-06-30 buvo įrašyta į socialinės rizikos šeimų, auginančių vaikus, apskaitą dėl socialinių įgūdžių stokos. Nuo 2018-07-01 šeimai teikiama pagalba ir socialinės paslaugos. Fiksuotas vaiko M. L. teisių pažeidimas: 2019-10-28 (Visagino sav., į tinkamas gyvenimo sąlygas dėl motinos alkoholio vartojimo); 2020-03-07, (Visagino sav., į tinkamas gyvenimo sąlygas dėl motinos ir tėvo alkoholio vartojimo); 2020-03-29, (Visagino sav., į tinkamas gyvenimo sąlygas dėl motinos ir tėvo alkoholio vartojimo). L. D. šeima nuo 2018-03-29 iki 2018-06-30 buvo įrašyta į socialinės rizikos šeimų, auginančių vaikus, apskaitą dėl socialinių įgūdžių stokos. 2020-08-13 vėl buvo gautas pranešimas apie galimą vaiko teisių pažeidimą prieš vaiką M. L. Nuvykus Tarnybos darbuotojams vaiko motina buvo neblaivi ir nesaugi vaikui aplinka.
Skyriaus duomenimis, L. D.-S. šeimai, kurioje auga nepilnametė M. L., nuo 2008-07-17 skirta atvejo vadyba. Siekiant išsiaiškinti prašyme pateiktas aplinkybes, sutartu su pareiškėja laiku, 2020-08-12 Tarnybos specialistai apsilankė pas pareiškėją L. D. - S. Pareiškėja į namus neįsileido, tačiau pati atvyko į Skyrių ir paaiškino, jog sutinka, kad dukros M. gyvenamoji vieta būtų nustatyta kartu su tėvu A. L. L. nurodė, jog su vaiko tėvu gyvena atskirai. Jai yra suteiktas socialinis 2 kambarių butas. Kartu su pareiškėja gyvena jos sutuoktinis S. V. ir jos sūnus E.D. M. būna ir pas ją ir pas tėvą, tačiau šiuo metu pageidauja likti gyventi su tėvu, kur turės savo kambarį. Dėl išlaikymo, L. paaiškino, jog daugiau nei 70 Eurų mokėti neįstengs, nes gauna minimalų 400 Eur atlyginimą, dalį išskaičiuoja antstoliai. Tarnybos specialistai 2020-08-17 apsilankė ir pareiškėjo A.L. šeimoje, adresu (duomenys neskelbtini). Apsilankymo metu, namuose buvo pareiškėjas ir jo nepilnametė dukra M.. Susitikimo metu pareiškėjas A.L. nurodė, kad jam kartu gyvenant su L., (duomenys neskelbtini) , gimė dukra M.. Kartu su vaiko motina negyvena jau apie 3 metus. Jis teikė nepilnametės dukros išlaikymui po 150 eurų. Dabar su vaiko motina sutarė, jog dukra gyvens su juo, todėl sudarė taikos sutartį, kuria sutarė, jog M. nuolatinė gyvenamoji vieta nuo 2020-08-05 bus nustatyta kartu su tėvu, kuris netrukdys dukrai bendrauti su motina, o M. motina skirti dukros išlaikymui po 70 Eur kas mėnesį į tėvo sąskaitą. A.L. nurodė, jog bute vyksta remontas, kuris užsitęsė dėl darbininką kaltės. Anksčiau buto neremontavo, nes dukra gyveno su motina. Dabar dukra pareiškė norą gyventi kartu ir jis sutinka, jog dukros gyvenamoji vieta būtų nustatyta jo gyvenamojoje vietoje. Nurodė, jog netrukdo ir neketina trukdyti dukrai matytis ir bendrauti su motina, todėl konkrečios bendravimo su vaiku tvarkos nenustato. Paklausus ar pareiškėjas sutinka, kad pareiškėja L. D. – S. teiktų dukrai 70,00 Eur dydžio išlaikymą mokamą periodinėmis išmokomis, pareiškėjas paaiškino, kad jis supranta, kad suma nėra didelė, jo gaunamos pajamos yra didesnės ir jis sutinka, kad pareiškėja mokėtų sutartą išlaikymą.
Pareiškėjas A.L. kartu su nepilnamete dukra M., šiuo metu gyvena pareiškėjui priklausančiame bute, esančiame (duomenys neskelbtini). Butas 2 kambarių, yra virtuvė, vonia, tualetas, visi patogumai. Tarnybos specialistų apsilankymo metu bute vyko remontas. Nepilnametė M. turi savo atskirą kambarį, kuriame yra jai skirti ir būtini baldai. Namuose yra visi būtini namų apyvokos daiktai ir baldai. Nepilnametė M. yra sveika, neturi jokių specialių poreikių. Mergaitė baigė penkias klases (duomenys neskelbtini) mokykloje, nuo rugsėjo 1 d., eis į (duomenys neskelbtini) klasę.
Nagrinėjamu atveju Tarnybos atstovai 2020-08-17 lankėsi pareiškėjo A.L. gyvenamojoje vietoje, ir kalbėjosi su nepilnamete M. L., gimusia (duomenys neskelbtini) .
Mokinių registro duomenimis, nepilnametė M. L. lanko (duomenys neskelbtini) mokyklos (duomenys neskelbtini) klasę, bei papildomai lanko (duomenys neskelbtini) mokyklą ir (duomenys neskelbtini) .
Specialistų apsilankymo metu, nepilnametė M. sutiko pasikalbėti su specialiste viena be tėvo, tėvas neprieštaravo. Mergaitė pokalbio metu jautėsi ramiai, atsakinėjo į užduotus klausimus, aiškiai reiškė savo nuomonę. M. pasakojo, kad ji mokosi (duomenys neskelbtini) mokykloje, šiais metais baigė (duomenys neskelbtini) klases. Mokytis, jos teigimu, jai sekasi vidutiniškai. Šiais mokslo metais žada lankyti šokių būrelį mokykloje. Į mokyklą ji važiuoja mokykliniu autobusiuku, arba važiuoja dviračiu. Sakė, jog bendrauja ir su motina ir su tėvu. Su broliu E. santykiai geri. Mamos sutuoktinis jos neskriaudžia, santykiai su juo taip pat geri. Gyventi nori pas tėvą, nes čia ji turi savo atskirą kambarį. Nors ir motina gyvena dviejų kambarių bute, tačiau su ja kartu gyvena motinos vyras ir brolis. Tiek motina, tiek tėvas kartais vartoja alkoholinius gėrimus, tačiau motina gal dažniau nei tėvas. Mergaitė namuose turi pareigų: padeda tėvui tvarkyti namus, suplauna indus. M. turi draugų, su kuriais būna lauke arba žaidžia žaidimus. M. teigimu, ji labiau norėtų gyventi su tėvu. Mergaitė pokalbio metu buvo rami, į klausimą dėl gyvenamosios vietos nustatymo, atsakė nedvejodama ir neabejodama.
Aplinkos, kurioje gyvena vaikai, stabilumas yra reikšmingas vaikų psichologinei būklei įtaką turintis veiksnys, todėl atsižvelgiant į tai, ir tai, kad šalys nepilnametės M. L. gyvenamąją vietą nustato atsižvelgdami į nepilnametės išsakytus pageidavimus ir išklausę jos nuomonę, Tarnybos vertinimu Taikos sutartyje nustatyta nepilnametės M. L. gyvenamoji vieta su pareiškėju A. L., nepažeidžia ir nepažeis geriausių nepilnamečio vaiko interesų.
Tarnybai nėra žinomi duomenys, kurie galėtų sudaryti pagrindą riboti pareiškėjos L. D. – S. bendravimą su nepilnamete dukra. Atsižvelgiant į nustatytas aplinkybes ir pareiškėjams sutartyje nenumatant konkrečios bendravimo tvarkos, Tarnyba mano, kad toks pareiškėjų susitarimas gali būti tvirtinimas, nes jis nepažeidžia nepilnametės M. L. geriausių interesų (b. l. 19-23).
Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau CK) 6.983 straipsnio 1 dalis numato, kad taikos sutartimi šalys tarpusavio nuolaidomis išsprendžia kilusį teisminį ginčą, užkerta kelią kilti teisminiam ginčui ateityje, išsprendžia teismo sprendimo įvykdymo klausimą arba kitus ginčytinus klausimus.
Teismų praktikoje išaiškinta, kad taikos sutartis gali būti sudaryta tiek kreipusis į teismą dėl kilusio teisminio ginčo išsprendimo, tiek nesikreipus. Teismui patvirtinus šią taikos sutartį, ji šalims turės galutinio teismo sprendimo (res judicata) galią, bus priverstinai vykdomas dokumentas ir nė vienai iš šalių nebus leidžiama vėl kreiptis į teismą dėl ginčo tarp tų pačių šalių, to paties dalyko ir tuo pačiu pagrindu. Kreipiantis į teismą su prašymu dėl taikos sutarties patvirtinimo supaprastinto proceso tvarka turi būti išreikšta abiejų šalių suderinta valia, jų bendras prašymas, nes toks taikos sutarties patvirtinimas galimas tik tada, kai nėra ginčo tarp taikos sutarties šalių dėl šios sutarties sąlygų ir dėl sutarties teisminio patvirtinimo.
Teismų praktikoje taip pat išaiškinta, kad dėl taikos sutarties, kuria siekiama išvengti ateityje tarp šalių galinčio kilti teisminio ginčo, patvirtinimo šalys su prašymu gali kreiptis į teismą Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau CPK) XXXIX skyriuje (CPK 579-582 straipsniai) nustatyta supaprastinto proceso tvarka.
Nustatyta, kad prašyme dėl taikos sutarties patvirtinimo supaprastinto proceso tvarka yra aiškiai išreikšta abiejų šalių valia, ir jų bendras prašymas dėl taikos sutarties teisminio patvirtinimo užkerta kelią kilti teisminiam ginčui ateityje. Teismo nuomone, pareiškėjų pasirašytos taikos sutarties sąlygos įstatymui neprieštarauja, pareiškėjų ir jų nepilnamečio vaiko teisių bei įstatymu saugomų interesų nepažeidžia, todėl ji patvirtintina (CPK 579-582 straipsniai).
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis CK 6.983 – 6.986 straipsniais, CPK 290 - 291 straipsniais, 579 - 582 straipsniais,
nutaria:
Pareiškėjų prašymą dėl taikos sutarties patvirtinimo tenkinti.
Patvirtinti pareiškėjų L. D. – S., asmens kodas (duomenys neskelbtini), gyvenančios (duomenys neskelbtini), ir A. L., asmens kodas (duomenys neskelbtini), gyvenančio (duomenys neskelbtini), 2020-08-05 sudarytą taikos sutartį dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo, vaikui išlaikymo priteisimo, kuria pareiškėjai (šalys), siekdami taikiai išspręsti dėl vaiko kylančius tarpusavio nesutarimus ir užkirsti kelią teisminiam ginčui ateityje, vadovaudamiesi CK 3.169 straipsnio 1 dalimi, 3.170 straipsniu, 3.192 straipsnio 1 dalimi, susitarė:
„Mes, žemiau pasirašiusios ginčo šalys, sudarydamos ir pasirašydamos šią sutartį, susitariame privalomos neteisminės mediacijos būdu nagrinėjamą mūsų ginčą dėl dukros M. L. gyvenamosios vietos, išlaikymo ir bendravimo tvarkos nustatymo, išspręsti taikiai tokiomis sąlygomis:
1. Šalys susitaria, kad dukros M. L., gimusios (duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini), nuolatinė gyvenamoji vieta nuo (duomenys neskelbtini) nustatoma kartu su tėvu A. L..
2. Tėvas A.L. netrukdo nepilnametės dukros motinai L. D. – S. bendrauti su dukra M. L. ir dalyvauti jos auklėjime.
3. Motina L. D.-S. maksimaliai bendrauja su nepilnamete dukra be apribojimų, atsižvelgiant į vaiko interesus ir informuodama vaiko tėvą iš anksto apie savo bendravimo su dukra planus.
4. Šalys susitaria, kad motina L. D. – S. kiekvieną mėnesį skirs dukrai M. L., gimusiai (duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini), 70,00 Eur sumą (septyniasdešimt Eur) iki jos pilnametystės, o A.L. įsipareigoja šias lėšas skirti išimtinai nepilnamečio vaiko poreikiams tenkinti.
5. Šią sumą L. D. – S. įsipareigoja pervesti į A. L. atsiskaitomąją sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), Šiaulių banke už einamąjį mėnesį iki 15 dienos.
6. Šalys patvirtina, kad dėl dukros išlaikymo iki šios dienos yra tarpusavyje atsiskaičiusios ir viena kitai pretenzijų dėl įsiskolinimų neturi.
7. Šalys patvirtina, kad turi visus įgaliojimus, reikalingus šiai taikos sutarčiai pasirašyti bei patvirtinti, ir kad šioje sutartyje nurodyta informacija atitinka tikrovę.
8. Šalys patvirtina, kad joms yra žinomos taikos sutarties patvirtinimo pasekmės, t. y., žinoma, kad teismui patvirtinus taikos sutartį, dėl to paties ginčo nebegalės pakartotinai kreiptis į teismą ir kad teismo patvirtinta taikos sutartis įgyja privalomąją galią bei gali būti vykdoma priverstinai.
9. Sutartis įsigalioja nuo jos pasirašymo momento ir galios tol, kol bus įvykdytos visos jos sąlygos.
10. Ši sutartis sudalyta 2 egzemplioriais, po vieną egzempliorių pasilieka kiekviena šią sutartį pasirašiusi šalis.
Šalių parašai“.
Teismas paaiškina, kad iš esmės pasikeitus šalių turtinei padėčiai galima kreiptis į teismą dėl šios taikos sutarties sąlygų, kurios yra susijusios su vaiko išlaikymu, pakeitimo (CK 3.201 straipsnio 1 dalis).
Taip pat teismas paaiškina, kad teisę nepilnametį vaiką, kurio nuolatinė gyvenamoji vieta yra Lietuvos Respublikoje, išvežti į užsienio valstybę nuolat gyventi turi tas iš tėvų, su kuriuo nustatyta vaiko gyvenamoji vieta, tik gavęs rašytinį antrojo iš tėvų sutikimą. Jeigu antrasis iš tėvų atsisako duoti sutikimą, ginčą sprendžia teismas (CK 3.174 straipsnio 3 dalis). Pasikeitus aplinkybėms ar vienam iš tėvų, su kuriuo nustatyta vaiko gyvenamoji vieta, atidavus vaiką auginti ir gyventi kartu su kitais asmenimis, vaiko, tėvas, motina gali reikšti pakartotinį ieškinį dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo (CK 3.174 straipsnio 4 dalis).
Šalims paaiškinama, kad pagal CK 6.985 straipsnio nuostatas, teismo patvirtinta taikos sutartis jos šalims turi galutinio teismo sprendimo galią.
Nutartis neskundžiama.