- Teismas
- Vilniaus miesto apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2024-10-09
- Bylos Nr.
- e2-9176-1006/2024
- Teisminio proceso Nr.
- 2-68-3-04611-2024-9
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Justė Kliučinskienė
- Ieškovas
- Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Vilniaus miesto vaiko teisių apsaugos skyriaus
- Atsakovas
- J. S.
- Trečiasis asmuo
- VšĮ „Valsta“
- Advokatai
- Artūras Cibulskas
dalyvaujant ieškovo Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Vilniaus miesto vaiko teisių apsaugos skyriaus atstovei Danutei Rainienei,
teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Vilniaus miesto vaiko teisių apsaugos skyriaus ieškinį atsakovei J. S. dėl neterminuoto motinos valdžios apribojimo, trečiasis asmuo – VšĮ „Valsta“.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Bylos šalių reikalavimų, argumentų ir atsikirtimų esmė
1. Ieškovas Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Vilniaus miesto vaiko teisių apsaugos skyrius (toliau – Tarnyba, Skyrius) kreipėsi į teismą su ieškiniu atsakovei J. S. (toliau – ir atsakovė), kuriuo prašė neterminuotai apriboti atsakovei motinos valdžią nepilnamečių vaikų H. G., gim. (duomenys neskelbtini), ir J. G., gim. (duomenys neskelbtini), atžvilgiu; teismo išlaidas išreikalauti iš atsakovės.
Žemesnės instancijos teismas
2. Tarnyba ieškinį grindė tuo, jog atsakovė sūnų atžvilgiu motinos valdžios neįgyvendina. Ji yra nusišalinusi nuo vaikų auklėjimo, priežiūros bei išlaikymo. Teismas civilinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) nustatė, kad atsakovė tinkamai nesirūpino savo nepilnamečiais vaikais, todėl (duomenys neskelbtini) sprendimu neterminuotai apribojo motinos valdžią sūnų atžvilgiu. Tuo pačiu teismo sprendimu nustatyta vaikų nuolatinė globa, nuolatine globėja paskirta VšĮ „Valsta“, vaikų gyvenamoji vieta nustatyta pas globėją. Teismas iš atsakovės priteisė išlaikymą nepilnamečiams vaikams po 100 Eur kiekvienam vaikui, kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo bylos iškėlimo teisme dienos (duomenys neskelbtini)iki vaikų pilnametystės, priteistą sumą indeksuojant Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją. Šių lėšų gavėja ir administratore paskyrė nepilnamečių vaikų globėją.
Šalies argumentai
3. Nurodė, kad (duomenys neskelbtini) atsakovė kreipėsi į Teismą su ieškiniu dėl neterminuoto motinos valdžios apribojimo panaikinimo ir kitų susijusių klausimų. Ieškinyje motina nurodė, jog labai myli savo vaikus, nori aktyviai dalyvauti vaikų gyvenime, domėtis jų pasiekimais. Tarnyba palaikydama atsakovės siekį keisti gyvenimo būdą, teikė išvadą ir prašė neterminuotą motinos valdžios apribojimą pakeisti į laikiną motinos valdžios apribojimą. (duomenys neskelbtini) Vilniaus miesto apylinkės teismas sprendimu civilinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) pakeitė Vilniaus miesto apylinkės teismo (duomenys neskelbtini) sprendimu civilinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) nustatytą neterminuotą motinos valdžios apribojimą nepilnamečių vaikų H. G. ir J. G. atžvilgiu laikinu motinos valdžios apribojimu nepilnamečių vaikų atžvilgiu. Atsakovei laikinai apribojus motinos valdžią vaikų atžvilgiu socialinės paslaugos šeimai nebuvo teikiamos, nes motina nesikreipė j Tarnybą su prašymu skirti jai atvejo vadybininką, tikslu keisti gyvenimo būdą ir susigrąžinti vaikus į šeimą. Atsakovė kreipėsi į Tarnybą su prašymu leisti vaikams svečiuotis jos namuose, tačiau gavo neigiamą atsakymą, kadangi vaikų tėvui M. G. (duomenys neskelbtini) teismo sprendimu yra neterminuotai apribota tėvo valdžia nepilnamečių vaikų atžvilgiu. Motinai buvo nurodyta, jog ji gali su vaikais bendrauti aplankant juos globos institucijoje iš anksto suderinus su VšĮ „Valsta“ administracija. Gavusi neigiamą atsakymą dėl vaikų svečiavimosi atsakovė pradėjo vengti bendravimo su nuolatiniu vaikų globėju. Atkreipė dėmesį į tai, kad sergant jaunesniam sūnui, kuris savaitę laiko gulėjo ligoninėje, motina vaiko neaplankė, nors tėvas buvo aplankyti sūnaus. Šeimynos darbuotojai yra nurodę, jog tėvai retai aplanko vaikus, į susitikimus ateina blaivūs, tačiau nuo jų sklinda alkoholio kvapas.
4. Tarnybos specialistai lankėsi nepilnamečių H. G. ir J. G. gyvenamojoje vietoje ir surašė globojamų vaikų aplankymo aktus. Lankymosi metu nustatė, kad vaikų globa vyksta sklandžiai, globėja užtikrina nepilnamečių vaikų emocinius ir fizinius poreikius, saugią ir vaiko raidai bei vystymuisi palankią aplinką. Globėja nurodė, kad su vaikais motina bendrauja retai, tačiau emocinis ryšis yra silpnas, o tėvas su vaikais bendrauja, bet tik tuomet, kai to nori tėvas.
5. Bendraujant su H. G., vaikinas nurodė, jog gyvena kartu su jaunesniu broliu erdviame kambaryje. Turi visus reikiamus daiktus, įskaitant kompiuterį, teigia, kad „kartais atrodo, kad net per daug daiktų turiu“. Jaunuolis teigė, kad gauna paramą iš šeimynos darbuotojų, tačiau pripažino, kad kartais trūksta jam skiriamo asmeninio dėmesio. Nepilnametis tikino, kad su šeimynos darbuotojomis sutaria gerai, yra sukūręs artimą santykį, jam šioje šeimynoje gera, juokavo, kad pabėgti nenori. Pasakojo, kad šeimynoje gali ir pasijuokti, ir atsipalaiduoti. Kalbėdamas apie santykius su tėvais, pasakojo, kad bendrauja su mama ir tėčiu, dažniausiai žinutėmis. Kartais tėvai aplanko vaikus, bet pastaruoju metu nebe. Jaunuolis leido suprasti, kad vyresnis brolis, ne tėvai, yra pagrindinis atramos šaltinis. Vilniaus S. N. gimnazija raštu informavo, kad H. G. pirmo pusmečio mokymosi įvertinimų vidurkis yra 7,25. Pamokas praleidžia dėl ligos. Teigė, kad „mokinys yra santūrus, ramaus būdo, mandagus, turi savo draugų grupę, su kuriais bendrauja pertraukų metu“. Pabrėžiama, kad globėja dalyvauja klasės tėvų susirinkimuose, reguliariai naudojasi el. dienynu.
6. Bendraujant su J. G. berniukas nurodė, jog gyvena kartu su vyresniu broliu erdviame kambaryje. Turi visus reikiamus daiktus, įskaitant kompiuterį, brolis M. padėjo įsigyti kompiuterio ekraną. J. teigia, kad turi viską, ko jam reikia, o jeigu kažko pritrūksta, kartu su šeimynos darbuotojomis važiuoja apsipirkti. J. pasakojo, kad darbuotojos padeda jam planuotis dieną, spėti atlikti įvairius namų darbus, moko susitvarkyti. Vaikas teigė, kad gauna individualaus dėmesio iš darbuotojų bent kelis kartus per savaitę. Su darbuotojomis gerai sutaria, jaučiasi kaip namie.
7. Globėjas nurodė, kad bendravimo iniciatyva kyla iš vaikų, bendravimas dažniausiai vyksta telefonu. Tėvų aplankymai vis retesni. Per Kalėdas tėvai neatvyko pasveikinti vaikų. Blogybė yra ta, jog, kai tėvai atvažiuoja aplankyti vaikų, atveža daug saldumynų, geriausiu atveju – vaisių, tačiau nuo cukraus ir nesveiko maisto J. sutrinka skrandžio veikla bei išberia odą. Tėvai atvažiuoja blaivūs, tačiau galima justi alkoholio kvapą. Kai J. buvo ligoninėje (2023 m. gruodžio mėnesį), jį aplankė tik tėtis. Paskutinį kartą mama lankėsi šeimynoje apytiksliai prieš 3 mėn., ligoninėje J. neaplankė, nors J. ligoninėje gulėjo apie savaitę. Matoma, kad J., kaip ir H., itin svarbus ryšys su vyresniuoju broliu M.. Pastebima, kad J. gėdijasi skambinti tėvams, kai šalia jo yra kitų vaikų, nes nenori, kad kažkas išgirstų, kaip jo tėvai bendrauja (dažnai atsako į klausimus neadekvačiai, neaiškiai, nepateikia norimos informacijos; pvz.: J. reikėjo atlikti giminės medžio užduotį, J. paskambino tėčiui pasiklausti apie giminę, tačiau taip nieko ir nesužinojo). Tėvai patys šeimynos darbuotojoms neskambina, nesiteirauja apie J. mokslus, neprašė dienyno prisijungimo duomenų. J. skaudu kalbėti apie tėvus ir savo situaciją, tačiau J. kalbėjosi su šeimynos darbuotoja ir teigė, jog jis norėtų gyventi su tėvais, tačiau supranta, kad niekas jam nepadėtų atlikti namų darbų, kad vienas turėtų važiuoti, niekas jo niekur nelydėtų. VšĮ (duomenys neskelbtini) poliklinika raštu informavo, kad J. G. atstovas pagal įstatymą bendradarbiauja su medikais, vykdo rekomendacijas. Nurodoma, kad berniukas turi įvairių susirgimų, todėl reikalinga nuolatinė specialistų priežiūra, kuri šiuo metu yra užtikrinta. Vilniaus (duomenys neskelbtini) progimnazija raštu informavo, kad J. G. nepraleidžia pamokų be pateisinamos priežasties. Pastebima, kad berniukas yra malonus, pagarbus, tačiau kartais negeba suvaldyti savo elgesio ir ne visada reaguoja į mokytojų pastabas, todėl J. pagal poreikį teikiama socialinio pedagogo pagalba. Pabrėžiama, kad „įstatyminis atstovas rūpinasi J. mokslais, bendrauja ir bendradarbiauja su ugdymo įstaigos pedagogais, domisi vaiko pasiekimais“.
8. Tarnybos specialistai prižiūrintys vaikų globą padarė išvadą, kad nepilnamečiams sudarytos tinkamos buities ir gyvenimo sąlygos. Fiziniai ir emociniai vaikų poreikiai yra patenkinti. Matoma, kad šeimynoje nepilnamečiais yra atidžiai rūpinamasi, stebima jų raida, fizinė ir emocinė sveikata. Darytina išvada, kad vaikų nuolatinė globa atitinka geriausius jų interesus.
9. Tarnybos vertinimu, dešimties mėnesių laikotarpis nuo laikino motinos valdžios apribojimo yra pakankamas laiko tarpas atsakovei pakeisti savo gyvenimo būdą, pasiruošti, nusiteikti vaikų grįžimui į šeimą, pasirengti savarankiškai juos auginti, išlaikyti ir rūpintis visais jų poreikiais. Tačiau atsakovė, teismui laikinai apribojus jai motinos valdžią, nesiėmė ir šiuo metu nesiima jokių aktyvių, konkrečių veiksmų, kad jai motinos valdžios apribojimas būtų panaikintas ir ji prisiimtų visas motinai tenkančias pareigas bei savarankiškai augintų savo vaikus. Toks atsakovės elgesys – abejingumas, motyvacijos stoka, epizodinis bendravimas su vaikais, visiškas nusišalinimas nuo motinos pareigų savo vaikams įgyvendinimo, išlaikymo neteikimas savo nepilnamečiams vaikams, rodo, kad atsakovė gyvena tenkindama tik savo poreikius ir interesus, ir nėra suinteresuota motinos valdžios įgyvendinimo išsaugojimu savo nepilnamečiams vaikams. Taip pat atsakovė nėra išsprendusi pagrindinės problemos, t. y. nesiima jokių priemonių išsigydyti nuo priklausomybės alkoholiui. Surinkus J. S. charakterizuojančią informaciją, nustatyta, kad atsakovė bausta administracine tvarka, pagal SODROS (duomenys neskelbtini) išrašą (duomenys neskelbtini) dirbo iki (duomenys neskelbtini), šiuo metu niekur nedirba.
Atsiliepimas
10. Atsakovės atstovas advokatas Artūras Cibulskas pateikė atsiliepimą, kuriame nurodė, jog atsakovė su savo atstovu nesusisekė, atstovui taip pat nepavyko susisiekti su savo atstovaujamąja. Nepaberdavus su atsakove, nėra galimybės nurodyti jos pozicijos dėl pareikštų ieškinio reikalavimų, tačiau būtina paminėti, kad byloje yra duomenų, jog atsakovė palaiko ryšius su sūnumis juos aplanko, bendrauja telefonu ir žinutėmis (duomenys neskelbtini) Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Vilniaus miesto vaiko teisių apsaugos skyriaus Vaiko globos (rūpybos) priežiūros aktai Nr. (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) Atsakovės atstovas prašė ieškinio reikalavimus spręsti nepažeidžiant atsakovės teisių ir teisėtų interesų bei vadovaujantis prioritetinės vaiku teisių ir interesu apsaugos bei gynimo principu.
11. Trečiasis asmuo VšĮ „Valsta“ pateiktame atsiliepime nurodė, kad J. S. su vaikais bendravo labai ribotai su globos namų darbuotojais ir administraciją bendravo labai ribotai, niekada nesidomėjo vaikų sveikata, pasiekimais mokykloje, jų laisvalaikiu, vaikams neteikė jokio išlaikymo su vaikais bendravo tik epizodiškai. Prašė ieškinį tenkinti.
II. Teismo posėdyje teiktų proceso dalyvių paaiškinimų esmė
12. Teismo posėdžio metu ieškovo atstovė palaikė ieškinį bei jame išdėstytus argumentus. Prašė ieškinį tenkinti pilna apimtimi. Posėdžio metu pažymėjo, kad situacija nėra pasikeitusi ir nėra jokių aplinkybių, kurios sudarytų pagrindą spręsti, kad situacija iš esmės pasikeis. Atsakovė vartoja alkoholį, šios problemos nesprendžia. Atsakovė nebendradarbiauja su specialistais. Vaikų motina jų neaugina, nelanko, neteikia išlaikymo, nesirūpina vaikų sveikata, visiškai nesidomi vaikais. Atsakovė su vaikais bendrauja labai retai, tada kai pati nori. Visų savo, kaip motinos, pareigų vaiko atžvilgiu neįgyvendina. Atsakovės namuose nėra sąlygų vaikų auginimui. Nuo laikino motinos valdžios apribojimo situacija tik pablogėjo. Patys vaikai yra sakę, kad atsakovė vartoja alkoholį. Patvirtino, kad trečiasis asmuo tinkamai vykdo savo, kaip globėjo, pareigas.
Žemesnės instancijos teismas
13. Teismo posėdžio metu atsakovės atstovas ieškinį palaikė.
Šalies argumentai
14. Atsakovė teismo posėdžio metu nurodė, kad su ieškiniu sutinka. Teigė, kad su vaikais bendrauja telefonu. Nurodė, kad dėl susiklosčiusių gyvenimo aplinkybių negali pasirūpinti vaikais, jų auginti. Šiuo metu gyvena vyro bute. Turi problemų su sveikata. Niekur nedirba, gauna nedarbingumo išmoką. Vaikams išlaikymo neteikė, duoda tik vaikams asmeniškai kišenpinigių.
15. Trečiojo asmens atstovė posėdžio metu nurodė, kad su ieškiniu sutinka, prašė tenkinti. Paaiškino, kad vaikų mama pradžioje labai retai atvažiuodavo, su vaikais bendrauja kartais. Atsakovė atvykti aplankyti vaikus gali, tačiau nerodo noro. Atsakovė neturi sąlygų auginti vaikus. Pvz., J. reikalinga pastovi pagalba dėl mokslų, jis turi sveikatos problemų dėl alkoholinio sindromo. Šiuo metu vaiko sveikata gerėja. Jis sportuoja, lanko muzikos mokyklą. Šią vasarą H. pasakė, kad dingo tėvai. H. mokosi gerai, yra gabus. Teigė, kad vaikų tėvams niekas nedraudžia bendrauti su vaikais.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
III. Apylinkės teismo nustatytos faktinės aplinkybės, jų teisinis kvalifikavimas ir išvados
Dėl motinos valdžios apribojimo.
16. Tėvų valdžios esmė – teisė ir pareiga auklėti, prižiūrėti savo vaikus ir juos iki pilnametystės išlaikyti (Lietuvos Respublikos Konstitucijos 38 straipsnio 6 dalis, Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 3.155 straipsnis). Jeigu tėvai nesirūpina savo vaikų sveikata, jų tinkamu auklėjimu, priežiūra, ugdymu, tinkamų buitinių sąlygų sudarymu, tai reiškia, jog jie nevykdo savo konstitucinės pareigos ir tokiems tėvams tai pakankamas pagrindas taikyti tėvų valdžios ribojimą.
17. Tėvų valdžios turinys – tėvų teisė ir pareiga dorai auklėti ir prižiūrėti savo vaiką, rūpintis jo sveikata, išlaikyti, sudaryti palankias sąlygas visapusiškai ir harmoningai vystytis, kad vaikas būtų parengtas savarankiškam gyvenimui visuomenėje (CK 3.155 straipsnio 2 dalis). Susiklosčius nepalankioms aplinkybėms, dėl kurių vaiko tėvai ar vienas iš jų negali gyventi su vaiku ir juo rūpintis, gali būti priimtas sprendimas atskirti vaiką nuo tėvų ar vieno iš jų (CK 3.179 straipsnis), o vengiant vykdyti savo pareigas, taikomas tėvų valdžios apribojimas (CK 3.180 straipsnis).
18. Tėvų valdžios ribojimo pagrindai įtvirtinti CK 3.180 straipsnio 1 dalyje. Jų sąrašas baigtinis. Vienas iš šeimos santykių teisinio reglamentavimo principų, įtvirtintų CK 3.3 straipsnio 1 dalyje, yra prioritetinės vaikų teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principas, reiškiantis, kad teismas, priimdamas sprendimą, visų pirma turi ginčą įvertinti vaiko teisių ir interesų atžvilgiu. Pagal šį principą turi būti aiškinamos ir CK 3.180 straipsnio 1 dalyje nustatytos tėvų valdžios apribojimo sąlygos, kad tėvų valdžia gali būti laikinai ar neterminuotai apribota šiais pagrindais: 1) kai tėvai (tėvas ar motina) vengia atlikti savo pareigas auklėti vaikus; 2) piktnaudžiauja tėvų valdžia; 3) žiauriai elgiasi su vaikais; 4) daro žalingą įtaką vaikams savo amoraliu elgesiu; 5) nesirūpina vaikais. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje aiškinant šią teisės normą konstatuota, kad tėvų valdžia gali būti apribota nustačius bent vieną iš CK 3.180 straipsnio 1 dalyje nurodytų aplinkybių (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2021 m. birželio 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-314-378/2021). Nustačius bent vieną iš CK 3.180 straipsnio 1 dalyje išvardytų pagrindų ir tėvo (motinos), kuriam prašoma apriboti valdžią, kaltę, turi būti taikomas laikinas ar neterminuotas tėvų valdžios apribojimas.
19. Laikinas tėvų valdžios apribojimas dažniausiai taikomas kaip prevencinė priemonė tėvams, kad jie pakeistų savo elgesį ir gyvenimo būdą, taip pat kaip būdas apsaugoti vaiką nuo būsimos žalos, nelaukiant, kol ši jam bus padaryta (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. gegužės 30 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-2-236/2008). Neterminuotas tėvų valdžios apribojimas yra išimtinė priemonė ir gali būti taikoma tik tada, kai teismas padaro išvadą, kad tėvai (tėvas ar motina) daro ypatingą žalą vaiko vystymuisi ar visiškai juo nesirūpina ir nėra duomenų, kad padėtis gali pasikeisti (CK 3.180 straipsnio 2 dalis). Taigi esminis dalykas ribojant tėvų valdžią yra nustatyti tėvų veiksmus, kuriais dėl jų kaltės neįgyvendinama arba įgyvendinama priešingai vaiko interesams tėvų valdžia, ir įvertinti jų pobūdį.
20. Bylos duomenimis nustatyta, kad H. G., gim. (duomenys neskelbtini), ir J. G., gim. (duomenys neskelbtini), yra atsakovės J. S. sūnūs.
21. Vilniaus miesto apylinkės teismo (duomenys neskelbtini) sprendimu civilinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) neterminuotai apribojo motinos J. S. valdžią sūnų H. ir J. G. atžvilgiu, nustatė vaikų nuolatinė globa, nuolatine globėja paskyrė VšĮ „Valsta“, vaikų gyvenamąją vieta nustatė pas globėją. Teismas iš atsakovės priteisė išlaikymą nepilnamečiams vaikams po 100 Eur kiekvienam vaikui, kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo bylos iškėlimo teisme dienos (duomenys neskelbtini) iki vaikų pilnametystės. Šių lėšų gavėja ir administratore paskyrė nepilnamečių vaikų globėją. Vilniaus miesto apylinkės teismas (duomenys neskelbtini) sprendimu civilinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) pakeitė Vilniaus miesto apylinkės teismo (duomenys neskelbtini) sprendimu civilinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) nustatytą neterminuotą motinos J. S. valdžios apribojimą nepilnamečių vaikų H. G. ir J. G. atžvilgiu laikinu motinos valdžios apribojimu nepilnamečių vaikų atžvilgiu.
22. Teismui laikinai apribojus motinos valdžią, atsakovė, nesiėmė ir šiuo metu nesiima jokių aktyvių, konkrečių veiksmų, kad jai motinos valdžios apribojimas būtų panaikintas ir ji prisiimtų visas motinai tenkančias pareigas bei savarankiškai augintų savo vaikus. Motinos pareigų atsakovė vaikų atžvilgiu nepradėjo vykdyti, į teismą dėl laikino motinos valdžios apribojimo panaikinimo ir vaiko grąžinimo į biologinę šeimą nesikreipė. Atsakovė nebendradarbiauja su specialistais, neišlaiko savo vaikų, jų neprižiūri ir neaugina, o tai rodo sąmoningą vengimą keisti gyvenimo būdą, prisiimti atsakomybę už vaikų priežiūrą, tinkamų gyvenimo sąlygų vaikams užtikrinimą. Todėl galima daryti išvadą, kad atsakovė realios iniciatyvos susigrąžinti vaikus nesiima, savo neveikimu rodo abejingumą ir nusišalinimą nuo pareigos prieš vaikus, motinos valdžią perkelia kitam asmeniui – globėjai, kartu su visa pastarajai tenkančia atsakomybe už vaikų sveikatą, kasdienius poreikius, ugdymą, auklėjimą.
23. Tėvystė (motinystė) visų pirma yra pareigos vaikui, o ne teisės į vaiką. Atsakovės elgesys vaikų H. G. ir J. G. atžvilgiu atitinka dvi tėvų valdžios apribojimo sąlygas – vengimą atlikti savo pareigas visapusiškai auklėti vaikus ir nesirūpinimą (CK 3.180 straipsnio 1 dalis). Atsakovės kaltė pasireiškia neveikimu, nesirūpinimu vaiku, nusišalinimu nuo vaikų auginimo.
24. Teismas, įvertinęs byloje nustatytas aplinkybes – tai, kad nepilnamečių vaikų motina su ieškiniu sutinka, nesiima iniciatyvos rūpintis savo vaikais, visapusiškai įgyvendinti motinos valdžią sūnų atžvilgiu, nesiima jokių veiksmų, siekiant pakeisti savo gyvenimo būdą, yra pagrindas manyti, kad artimiausiu metu situacija nepasikeis, todėl, atsižvelgdamas į prioritetinį vaiko teisių apsaugos ir gynimo principą, sprendžia, kad atsakovei yra pagrindas neterminuotai apriboti motinos valdžią jos vaikų H. G. ir J. G. atžvilgiu (CK 3.180 straipsnio 1 dalis).
25. Sprendimas dėl motinos valdžios apribojimo vykdytinas skubiai (CPK 496 straipsnio 1 dalis).
26. Teismas išaiškina, kad apribojus atsakovei motinos valdžią, jai sustabdomos asmeninės ir turtinės teisės, pagrįstos giminyste ir nustatomos įstatymu, tačiau išlieka teisė matytis su vaikais. Teismas pažymi, kad motinos valdžios apribojimas neužkerta kelio atsakovei ateityje kreiptis į teismą dėl motinos valdžios apribojimo panaikinimo.
27. Atsakovei išaiškintina, kad motinos valdžios apribojimas gali būti panaikinamas, jeigu pateikiami įrodymai, pagrindžiantys tris būtinas sąlygas: 1) tėvai (tėvas ar motina) pakeitė savo elgesį; 2) tėvai (tėvas ar motina) gali auklėti vaiką; 3) tėvų (tėvo ar motinos) valdžios apribojimo panaikinimas neprieštaraus vaiko interesams (CK 3.181 straipsnio 2 dalis).
Dėl kitų procesinių klausimų.
28. Teismas, priėmęs sprendimą apriboti tėvų valdžią, privalo savo iniciatyva pradėti bylos dėl vaiko nuolatinės globos ar rūpybos nustatymo, vaiko globėjo ar rūpintojo paskyrimo nagrinėjimą ir nutartimi pavesti valstybinei vaiko teisių apsaugos institucijai per 10 (dešimt dienų) pateikti teismui CPK 498–499 straipsniuose nurodytus duomenis, būtinus bylai išnagrinėti, taip pat išvadą dėl vaiko nuolatinės globos ar rūpybos nustatymo ir vaiko globėjo ar rūpintojo paskyrimo reikalingumo (CPK 4961 straipsnio 1–2 dalis).
29. Pažymėtina, kad įsiteisėjusiu Vilniaus miesto apylinkės teismo (duomenys neskelbtini) sprendimu civilinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) nepilnamečių H. G. ir J. G. globos ir išlaikymo klausimai jau buvo išspręsti.
Dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo.
30. Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą (CPK 93 straipsnio 1 dalis).
31. Ieškovo ieškinys patenkintas visiškai. Ieškovas įbylą nepateikė įrodymų apie jo patirtas bylinėjimosi išlaidas.
32. Ieškovas yra atleistas nuo žyminio mokesčio mokėjimo (CPK 83 straipsnio 1 dalies 14 punktas). Atsakovė yra atleista nuo žyminio mokesčio mokėjimo už patenkintą reikalavimą apriboti motinos valdžią (CPK 83 straipsnio 1 dalies 14 punktas).
33. Teismas patyrė 4,32 Eur procesinių dokumentų įteikimo išlaidų.
34. Šioje byloje (duomenys neskelbtini) sprendimu Nr. (duomenys neskelbtini) atsakovei buvo teikta valstybės garantuojama ir 100 proc. apmokama antrinė teisinė pagalba.
35. Byloje duomenų apie patirtas antrinės teisinės pagalbos išlaidas nepateikta.
36. Pagal Lietuvos Respublikos valstybės garantuojamos teisinės pagalbos įstatymo (toliau – VGTPĮ) 12 straipsnio 16 punktą atsakovas turi teisę gauti antrinę teisinę pagalbą, neatsižvelgiant į Vyriausybės nustatytus turto ir pajamų lygius, byloje, kurio sprendžiamas klausimas dėl tėvo valdžios apribojimo. Turintys teisę gauti antrinę teisinę pagalbą asmenys atleidžiami nuo žyminio mokesčio ir kitų bylinėjimosi išlaidų (išskyrus CPK 88 straipsnio 1 dalies 6 ir 10 punktuose nurodytas bylinėjimosi išlaidas) nagrinėjant civilines bylas mokėjimo (VGTPĮ 20 straipsnio 1 dalis).
37. Remiantis išdėstytu, visos su bylos nagrinėjimu susijusios išlaidos atlyginamos iš valstybės biudžeto lėšų (CPK 96 straipsnio 4 dalis), todėl šios išlaidos iš atsakovės valstybės naudai nepriteisiamos.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259-260 straipsniais, 268-270 straipsniais, 496 straipsnio 1 dalimi,
nusprendžia:
Ieškinį tenkinti.
Neterminuotai apriboti atsakovės J. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini), motinos valdžią vaikų H. G., asmens kodas (duomenys neskelbtini), ir J. G., asmens kodas (duomenys neskelbtini), atžvilgiu.
Sprendimą dėl motinos valdžios apribojimo vykdyti skubiai.
Sprendimas per 30 (trisdešimt) dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Vilniaus apygardos teismui, skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.