Kauno apygardos teismo nutartis

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Editos Dambrauskienės, Arūno Paštuolio (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas) ir Jurgos Vasiliauskienės,

viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo E. P. apeliacinį skundą dėl Alytaus apylinkės teismo Alytaus rūmų 2018 m. gruodžio 3 d. nuosprendžio, kuriuo E. P. pripažintas kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 140 straipsnio 1 dalyje, ir nuteistas 6 mėnesių laisvės atėmimo bausme.

Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, bausmė sumažinta vienu trečdaliu ir nustatyta galutinė bausmė – 4 mėnesių laisvės atėmimas.

Vadovaujantis BK 64 straipsnio 1 ir 3 dalimis, 65 straipsnio 1 dalies 1 punkto a papunkčiu, E. P. paskirta bausmė subendrinta su Alytaus apylinkės teismo 2018 m. spalio 3 d. nuosprendžiu paskirta 60 parų arešto bausme, ją pakeičiant ir iš dalies sudedant, prie naujai paskirtos bausmės pridedant neatliktos arešto bausmės dalį ir E. P. paskirta galutinė 5 mėnesių laisvės atėmimo bausmė.

Bausmę paskirta atlikti atvirojoje kolonijoje, bausmės pradžią nuspręsta skaičiuoti nuo nuosprendžio paskelbimo dienos – 2018 m. gruodžio 3 d.

Į paskirtos bausmės laiką įskaityta pagal Alytaus apylinkės teismo 2018 m. spalio 3 d. nuosprendį paskirtos ir jau iki šiol atliktos arešto bausmės dalis.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

1. E. P. nuteista už tai, kad 2018 m. lapkričio 10 d., apie 23 val. 45 min., (duomenys neskelbtini), esančio buto virtuvėje, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kas turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui, tyčia rankos kumščiu sudavė du smūgius E. T. į veidą, tokiais savo veiksmais mušdamas nukentėjusiajam E. T. padarė nežymų sveikatos sutrikdymą, pasireiškusį veido kairės pusės sumušimu, viršutinės lūpos žaizda.

Motyvuojamoji dalis

4. Nuteistojo E. P. apeliacinis skundas atmetamas.

7. Kiekvienas nusikaltęs asmuo turi teisę į teisingą bausmę, todėl vertinant konkrečios bylos aplinkybes, teismui privalu atsižvelgti ne tik į tai, kad skiriama bausmė atitiktų įstatymo reikalavimus, bet atsižvelgti ir į nuostatas, skirtas bausmei individualizuoti. Baudžiamosios atsakomybės individualizavimas reikalauja nustatyti baudžiamajame įstatyme optimalias kaltininko resocializacijai būtinas bausmių rūšis bei jų dydžius ir sudaryti teisines prielaidas teismui parinkti bei paskirti proporcingą ir teisingą bausmę. Kiekvienas sąmoningas valinis žmogaus veiksmas atspindi jo vidinį pasaulį, dorovės, etikos nuostatas. Dažniausiai nusikalstama veika asmuo realizuoja save, todėl iš padarytos nusikalstamos veikos vienaip ar kitaip matyti kaltininko asmenybė (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-536/2014).

9. Teisėjų kolegija pažymi, kad surinkta baudžiamosios bylos medžiaga, charakterizuojanti nuteistojo asmenybę, nėra teigiama. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad šis teistumas E. P. nėra pirmasis – praeityje už įvairaus turtinio pobūdžio ir sunkumo nusikalstamų veikų įvykdymą jis buvo teistas devynis kartus (b. l. 57-73), o jo neteisėtas elgesys prasidėjo šiam dar nesulaukus pilnametystės. Nuteistasis baustas administracine tvarka, paskirtų baudų nėra sumokėjęs (b. l. 46-56). Siekiant koreguoti jo elgesį tinkama linkme, praeityje E. P. atžvilgiu buvo taikytos tiek švelnesnio pobūdžio bausmės (laisvės apribojimas, areštas), tiek laisvės atėmimo bausmės, tačiau akivaizdu, kad teismo parodyto pasitikėjimo jis nepateisino, toliau pažeidinėjo įstatymus, darydamas naujas nusikalstamas veikas, pakankamų pastangų tinkamai savo elgesio korekcijai nedėjo, tinkamo savo elgesio išlaikyti ilgesnį laikotarpį nesugebėjo. Darant šią išvadą svarbu pažymėti, kad skundžiamu nuosprendžiu jam inkriminuotą nusikalstamą veiką nuteistasis įvykdė esant neišnykusiam ir įstatymo nustatyta tvarka nepanaikintam teistumui, netrukus po to, kai jo atžvilgiu buvo priimtas 2018 m. spalio 3 d. Alytaus rajono apylinkės teismo nuosprendis, kuriuo jis nuteistas 60 parų arešto bausme. Šių duomenų visuma neabejotinai atskleidžia antivisuomenines E. P. nuostatas, nihilistinį požiūrį į teisės ir visuomenėje priimtas moralės bei elgesio normas, rodo, kad vertinamu atveju apeliantas nusikalto ne atsitiktinai, o dėl susiformavusios neigiamos vertybių orientacijos, o tai iš esmės neigiamai charakterizuoja nuteistąjį ir leidžia pagrįstai spręsti, jog skundžiamu nuosprendžiu jam inkriminuoto nusikaltimo įvykdymas buvo logiška jo nusikalstamo elgesio išdava bei yra jam būdingo elgesio modelio dalis, kurio korekcijai jokių realių pastangų E. P. nededa. Net ir praeityje jo atžvilgiu taikytas terminuotos laisvės atėmimo bausmės paskyrimas didesnės įtakos tinkamai jo elgesio korekcijai neturėjo, todėl pagrindo išvadai, kad nuteistojo elgesys išimtinai teigiama linkme dar gali būti koreguojamas paskyrus jam švelnesnio pobūdžio bausmes, nėra.

10. Priešingos išvados teisėjų kolegijai neleidžia daryti ir nuteistojo nurodomi darbo santykiai, kadangi iš byloje esančių objektyvių duomenų – Sodra ir Darbo biržos sistemų išrašų – matyti, kad nuteistasis niekur nedirba, o darbo paieška Užimtumo tarnyboje nutraukta. Nors nuteistasis nurodo dirbantis statybose, tačiau akivaizdu, kad nuo neteisėto elgesio E. P. tai nesustabdė, todėl ir šiuo atveju abejotina, kad darbo turėjimas gali veikti kaip apsauginis faktorius nuo galimo pakartotinio nuteistojo nusikalstamo elgesio. Iš esmės analogiškais motyvais atmestini ir apeliacinio skundo argumentai dėl jo socialinių ryšių su savo dukra. Atsižvelgiant į tai, jog šis faktorius egzistavo ir nusikalstamos veikos padarymo metu, vien tik ši aplinkybė pagrindo E. P. paskirtos bausmės švelninimui vėlgi nesudaro. Bausmė vis tik yra valstybės prievartos priemonė, skiriama asmeniui, padariusiam nusikalstamą veiką, todėl neigiami padariniai yra natūralus padarytos nusikalstamos veikos rezultatas, apie kurį asmenys yra informuojami iš anksto įstatyme įtvirtinant draudžiamas veikas bei nustatant už jas konkrečias sankcijas, todėl švelninti E. P. teisinę padėtį aukščiau bendrųjų visuomenės interesų iškeliant asmeninius nusikalstamą veiką įvykdžiusio asmens interesus, teisinio pagrindo nėra. Pernelyg švelnus baudžiamumas gali tik paskatinti E. P. ir toliau daryti nusikalstamas veikas, lengvabūdiškai tikintis išvengti teisinės atsakomybės.

11. Manyti priešingai teisėjų kolegijai neleidžia ir E. P. apeliacinio skundo teiginiai, jog savo kaltę dėl padarytos nusikalstamos veikos jis pripažino visiškai, davė nuoseklius parodymus, nuoširdžiai gailisi dėl padaryto, kadangi šios aplinkybės jau buvo įvertintos skundžiamu nuosprendžiu, todėl vertinti jas pakartotinai ir švelninti nuteistajam paskirtą bausmę tais pačiais motyvais, nėra nei teisinio, nei faktinio pagrindo. Juo labiau, jog atsižvelgiant į nuteistojo prisipažinimą padarius jam inkriminuotą nusikalstamą veiką ir nuoširdų jo gailestį dėl padaryto nusikaltimo, baudžiamoji byla E. P. atžvilgiu pirmosios instancijos teisme buvo išnagrinėta pagreitinto proceso tvarka, o galutinė jam paskirta bausmė, vadovaujantis BK 64¹ straipsnio pagrindu, sumažinta vienu trečdaliu.

12. Įvertinus nuteistojo E. P. asmenybę bei jo padarytos nusikalstamos veikos pavojingumą apibūdinančias aplinkybes, nuteistajam už nusikalstamą veiką paskirtą bausmę vertinti kaip aiškiai per griežtas, nėra pagrindo – paskirtoji bausmė nėra per griežta, ji neprieštarauja teisingumo principui, bausmės paskirčiai bei bendriesiems bausmės skyrimo pagrindams (BK 41 straipsnis ir 54 straipsnis). Aplinkybės, turinčios reikšmės individualizuojant E. P. paskirtą bausmę, buvo tinkamai išnagrinėtos ir įvertintos pirmosios instancijos teisme. Išimtinių aplinkybių, susijusių su nuteistojo padarytos nusikalstamos veikos pobūdžiu ar jo asmenybe, kurių pagrindu būtų galima švelninti E. P. teisinę padėtį, šioje byloje nenustatyta.

13. Visgi pažymėtina, kad pirmosios instancijos teismas neteisingai taikė BK 64 straipsnio nuostatas, bendrindamas 2018 m. spalio 3 d. Alytaus apylinkės teismo ir skundžiamu nuosprendžiu paskirtas bausmes. BK 64 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad pagal šiame straipsnyje nustatytas taisykles bausmės bendrinamos asmeniui, kuris neatlikęs paskirtos bausmės, padaro naują nusikalstamą veiką. Todėl pirmos instancijos teismas skundžiamame nuosprendyje teisingai nurodė, kad skirdamas galutinę subendrintą bausmę, vadovaujasi BK 64 straipsnio nuostatomis. Tačiau, remiantis nurodytame straipsnyje numatytu teisiniu reguliavimu, nauju nuosprendžiu paskirta bausmė taikant tiek visiško, tiek dalinio bausmių sudėjimo būdus, turi būti bendrinama su neatlikta ankstesniu nuosprendžiu paskirta bausmės dalimi. Tai reiškia, kad teismas, bendrindamas nauju nuosprendžiu paskirtą bausmę pagal BK 64 straipsnio taisykles, privalo nustatyti, kokios ankstesniu nuosprendžiu paskirtos bausmės dalies kaltinamasis nėra atlikęs (nuosprendžio priėmimo dienai) ir būtent šią – neatliktąją dalį, o ne visą ankstesniu nuosprendžiu paskirtą bausmę, bendrinti su nauju nuosprendžiu paskirtąja bausme. Jokia pagal ankstesnį nuosprendį atlikta bausmės dalis nebegali būti įskaitoma. Į tokią bausmę gali ir turi būti įskaitomas tik laikinojo sulaikymo ar suėmimo laikas, kaltinamojo išbūtas paskutinėje byloje, vadovaujantis BK 66 straipsnyje numatytomis taisyklėmis. Tuo tarpu pirmosios instancijos teismas skundžiamame nuosprendyje nurodė, kad į paskirtos laisvės atėmimo bausmės laiką įskaitoma pagal 2018 m. spalio 3 d. Alytaus apylinkės teismo nuosprendį paskirtos ir jau atliktos arešto bausmės dalis. Vis dėlto, kadangi nagrinėjant baudžiamąją bylą apeliacine tvarka pagal nuteistojo apeliacinį skundą, jo padėtis negali būti pabloginta, todėl apeliacinės instancijos teismas negali ištaisyti minėtos pirmosios instancijos teismo klaidos, nes ištaisius ją neabejotinai būtų pabloginta nuteistojo E. P. padėtis.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nutaria:

nuteistojo E. P. apeliacinį skundą atmesti.

Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.