Alytaus apylinkės teismo nuosprendis

dalyvaujant Kauno apygardos prokuratūros Alytaus apylinkės prokuratūros prokurorui Andriui Brasui,

viešame teismo teisiamajame posėdyje pagreitinto proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje E. P., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini) Alytuje, lietuvis, Lietuvos Respublikos pilietis, gyvenantis (duomenys neskelbtini), nevedęs, nedirbantis, registruotas darbo biržoje, pagrindinio išsilavinimo, teistas:

1) 2014 m. kovo 6 d. Alytaus rajono apylinkės teismo pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 178 straipsnio 1 dalį, taikant Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsnį, laisvės apribojimu 6 mėnesiams;

2) 2014 m. balandžio 10 d. Alytaus rajono apylinkės teismo pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 178 straipsnio 2 dalį (3 nusikalstamos veikos), taikant Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 1 ir 4 dalis, taikant Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsnį, galutinė bausmė laisvės apribojimas 8 mėnesiams. Alytaus rajono apylinkės teismo 2014 m. birželio 16 d. nutartimi ši bausmė subendrinta su 2014 m. kovo 6 d. baudžiamuoju įsakymu paskirta bausme ir nustatyta subendrinta bausmė – laisvės apribojimas 1 metams;

3) 2014 m. spalio 2 d. Alytaus rajono apylinkės teismo pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 178 straipsnio 1 dalį, 178 straipsnio 2 dalį, taikant Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 1 ir 4 dalis, laisvės apribojimu 1 metams. Remiantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 1 ir 9 dalimis, ši bausmė subendrinta su 2014 m. kovo 6 d. teismo baudžiamuoju įsakymu ir 2014 m. balandžio 10 d. nuosprendžiu paskirtomis bausmėmis, galutinė subendrinta bausmė – laisvės apribojimas 1 metams 10 mėnesių;

4) 2015 m. sausio 16 d. Alytaus rajono apylinkės teismo pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 22 straipsnio 1 dalį ir 178 straipsnio 2 dalį, 178 straipsnio 2 dalį, 178 straipsnio 2 dalį, 178 straipsnio 1 dalį, taikant Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 1 ir 4 dalis, laisvės atėmimu 9 mėnesiams. Remiantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 1 ir 9 dalimis, paskirta bausmė subendrinta su 2014 m. spalio 2 d. nuosprendžiu paskirta bausme, galutinė subendrinta bausmė – laisvės atėmimas 1 metams 2 mėnesiams;

6) 2015 m. balandžio 3 d. Alytaus rajono apylinkės teismo pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 178 straipsnio 2 dalį (4 epizodai), taikant Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 1 ir 4 dalis, laisvės atėmimu 1 metams. Alytaus rajono apylinkės teismo 2015 m. rugpjūčio 17 d. nutartimi subendrintos 2015 m. sausio 16 d., 2015 m. vasario 27 d. ir 2015 m. balandžio 3 d. nuosprendžiais paskirtos bausmės, galutinė subendrinta bausmė – laisvės atėmimas 2 metams 2 mėnesiams;

7) 2016 m. kovo 24 d. Trakų rajono apylinkės teismo pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 178 straipsnio 1 dalį, taikant Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsnį, laisvės atėmimu 6 mėnesiams, Trakų rajono apylinkės teismo 2016 m. rugsėjo 14 d. nutartimi, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 1, 4, 9 dalimis, ši bausmė subendrinta su 2015 m. rugpjūčio 17 d. nutartimi nustatyta bausmė, galutinė bausmė – laisvės atėmimas 2 metams 6 mėnesiams;

8) 2017 m. lapkričio 27 d. Alytaus rajono apylinkės teismo pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 178 straipsnio 2 dalį, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu, galutinė bausmė - areštas 60 parų;

9) 2018 m. spalio 3 d. Alytaus rajono apylinkės teismo pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 178 straipsnio 2 dalį, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu, galutinė bausmė - areštas 60 parų, bausmė neatlikta.

kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 1 dalį.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

E. P. 2018 m. lapkričio 10 d. apie 23.45 val., (duomenys neskelbtini), esančio buto virtuvėje, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kas turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui, tyčia rankos kumščiu sudavė du smūgius E. T. į veidą, tokiais savo veiksmais mušdamas nukentėjusiajam E. T. padarė nežymų sveikatos sutrikdymą, pasireiškusį veido kairės pusės sumušimu, viršutinės lūpos žaizda. Šiais veiksmais E. P. padarė nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 140 straipsnio 1 dalyje.

Motyvuojamoji dalis

Veikos kvalifikavimas ir vertinimas

Teismas konstatuoja, kad ištyrus byloje esančius įrodymus ir įvertinus juos Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 20 straipsnyje nustatyta tvarka, kaltinimai E. P. dėl nusikalstamos veikos, numatytos BK 140 straipsnio 1 dalyje, padarymo pasitvirtino. E. P. kaltu dėl jam inkriminuotos nusikalstamos veikos, numatytos BK 140 straipsnio 1 dalyje, įvykdymo prisipažino visiškai. Teismo posėdžio metu paties kaltinamojo duoti nuoseklūs ir aiškūs parodymai, ikiteisminio tyrimo metu duoti nukentėjusiojo E. T. ir aukščiau aptartų liudytojų parodymai, taip pat aukščiau įvertinti kiti rašytiniai įrodymai, tame tarpe specialisto išvada konstatuojanti nukentėjusiojo sužalojimo mechanizmą ir mastą, neginčijamai patvirtina, kad E. P. 2018 m. lapkričio 10 d. apie 23.45 val., (duomenys neskelbtini), esančio buto virtuvėje, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kas turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui, tyčia rankos kumščiu sudavė du smūgius E. T. į veidą, tokiais savo veiksmais mušdamas nukentėjusiajam E. T. padarė nežymų sveikatos sutrikdymą, pasireiškusį veido kairės pusės sumušimu, viršutinės lūpos žaizda. Šiais veiksmais E. P. padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 140 straipsnio 1 dalyje. Taigi, kaltinamojo E. P. padaryta veika teisingai kvalifikuota pagal BK 140 straipsnio 1 dalį, todėl jam skirtina bausmė.

Bausmės skyrimas

Teismas, skirdamas kaltinamajam bausmę, vadovaujasi BK 54 straipsnyje išdėstytais bendraisiais bausmės skyrimo pagrindais, atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, nusikalstamos veikos stadiją, kaltės formą, veikos padarymo motyvus, kaltininko asmenybę, atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes. Tinkamai įvertinti kaltininko asmenybę, jo vaidmenį nusikalstamos veikos padaryme, yra svarbi teisingos bausmės parinkimo sąlyga. Baudžiamosios teisės teorijoje nurodoma, kad vertindamas kaltininko asmenybės pavojingumą ir parinkdamas bausmės rūšį bei dydį teismas turi kreipti ypač daug dėmesio į tai, ar nusikaltimas padarytas atsitiktinai, dėl kitų asmenų įtakos arba nepalankiai susiklosčius aplinkybėms, ar kaltininko antivisuomeninės nuostatos jau buvo susiformavusios iki nusikalstamo poelgio ir nusikaltimas buvo tik loginis kaltininko gyvenimo būdo ir jo ankstesnio elgesio padarinys. Vadovaujantis teisingumo principu, kaltininkui turi būti paskirta bausmė, kuri būtų proporcinga padarytai veikai ir kaltininko asmenybei.

Kaltinamasis E. P. padarė vieną tyčinę nusikalstamą veiką, priskiriamą nesunkių nusikaltimų kategorijai, veika baigta, veikos padarymo motyvas – mažareikšmis, nepagrįstas pavydas kitam vyrui dėl sugyventinės, nusikaltimu pasikėsinta į žmogaus sveikatą (BK 11 straipsnio 3 dalis, 14 – 15 straipsniai). Kaltinamasis visiškai pripažino savo kaltę ir nuoširdžiai gailisi, todėl tai pripažintina jo atsakomybę lengvinančia aplinkybe (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Kaltinamojo E. P. atsakomybę sunkina tai, jog nusikalstamą veiką jis padarė būdamas neblaivus ir tai turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui (BK 60 straipsnio 1 dalies 9 punktas). Kaltinamojo atsakomybę sunkina ir tai, kad jis, būdamas 9 kartus teistas už tyčinių nusikaltimų padarymą, esant neišnykusiam ir nepanaikintam teistumui už tyčinį nusikaltimą, kurį padarė būdamas pilnametis, neatlikęs Alytaus apylinkės teismo 2018 m. spalio 3 d. nuosprendžiu paskirtos 60 parų arešto bausmės, minėtam nuosprendžiui dar tik įsiteisėjus, vėlei padarė vieną tyčinį smurtinį nusikaltimą prieš kitą asmenį, dėl ko pripažintina, kad veika padaryta recidyvisto (BK 27 straipsnio 1 dalis, 60 straipsnio 1 dalies 13 punktas). E. P. 9 kartus teistas už tyčinių nusikaltimų padarymą, teistumas neišnykęs (b. l. 57-73), baustas administracine tvarka, administracinių nuobaudų neįvykdęs, skirtos baudos nesumokėtos, (b. l. 46-56), nedirba (b. l. 44), nėra registruotas Užimtumo tarnyboje (b. l. 45), narkologo ir psichiatro įskaitoje neįrašytas (b. l. 81), nurodo, kad su J. Č. turi 8 mėnesių dukrą, tačiau iš dokumentų matyti, kad tėvystė nenustatyta ir neįregistruota (b. l. 27, 43, 81).

Vertinant kaltinamojo E. P. asmenybę, aptarto teisinio reguliavimo kontekste, teismas atkreipia dėmesį, kad asmuo anksčiau 9 kartus teistas už tyčinių nusikaltimų padarymą, tačiau už smurtinių nusikaltimų padarymą anksčiau nebuvo teistas, per penkerius metus net 12 kartų buvo baustas administracine tvarka, skirtų nuobaudų neįvykdęs, neatlikęs Alytaus apylinkės teismo 2018 m. spalio 3 d. nuosprendžiu paskirtos 60 parų arešto bausmės, minėtam nuosprendžiui dar tik įsiteisėjus, padarė vieną tyčinį smurtinį nusikaltimą prieš kitą asmenį, kas rodo, kaltinamojo E. P. antimoralines nuostatas, polinkį nesilaikyti įstatymų, daryti teisės pažeidimus. Atsižvelgiant į tai ir į tai, kad E. P. naują nusikalstamą veiką padarė neišnykusio teistumo būsenoje, dar tik įsiteisėjus naujam nuosprendžiui, neatlikus skirtos bausmės, darytina išvada, kad smurtinės nusikalstamos veikos padarymas nebuvo atsitiktinis veiksmas, o susiformavusios antivisuomeninės elgsenos rezultatas. Be to, nors yra viena lengvinanti atsakomybę aplinkybė (pripažįsta veiką ir gailisi), tačiau yra dvi atsakomybę sunkinančios aplinkybės – tai, kad nusikalstamą veiką padarė būdamas neblaivus ir būdamas recidyvistu (BK 27 straipsnio 1 dalis, 60 straipsnio 1 dalies 9 ir 13 punktai). Aptarti duomenys itin neigiamai charakterizuoja kaltinamąjį.

Įvertinus visas aukščiau ištirtas bylos aplinkybes, nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį ir pobūdį, padarymo motyvus, kaltinamojo asmenybę, jį charakterizuojančius duomenis iki nusikalstamos veikos padarymo, ankstesnius teistumus, taikytas bausmes bei jų efektyvumą, atsakomybę lengvinančią, sunkinančias ir kitas aukščiau byloje nustatytas aplinkybes, atsižvelgiant į tai, kad ankstesniais teismo nuosprendžiais paskirtomis bausmėmis bausmių tikslai nebuvo pasiekti, siekiant BK 41 straipsnio 1 dalyje numatytų tikslų spręstina, kad E. P. skirtina BK 140 straipsnio 1 dalies sankcijoje numatyta bausmės rūšys – laisvės atėmimas, bausmės dydį, atsižvelgiant į humaniškumo principą, į tai, kad sunkių pasekmių nekilo, kad nukentėjusysis teismo posėdžio metu atleido kaltinamajam, nustatant artimą sankcijoje numatytam bausmės vidurkiui (BK 50, 54, 55, 59, 60, 61 straipsniai).

Kadangi kaltinamasis kaltu prisipažino, byla išnagrinėta atlikus sutrumpintą įrodymų tyrimą, E. P. paskirta bausmė sumažintina vienu trečdaliu (BK 64¹ straipsnio 1 ir 2 dalys).

Kadangi kaltinamasis naują nusikalstamą veiką padarė dar neatlikęs visos Alytaus apylinkės teismo 2018 m. spalio 3 d. nuosprendžiu paskirtos 60 parų arešto bausmės, jam šiuo nuosprendžiu paskirta bausmė vadovaujantis BK 64 straipsnio 1 ir 3 dalimis, 65 straipsnio 1 dalies 1a punktu, 2 dalimi, subendrintina su Alytaus apylinkės teismo 2018 m. spalio 3 d. nuosprendžiu paskirta 60 parų arešto bausme ją pakeičiant ir iš dalies sudedant, prie naujai paskirtos bausmės pridedant neatliktos bausmės dalį.

Dėl BK 75 straipsnio taikymo

Bausmės vykdymo atidėjimą reglamentuojančio BK 75 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad teismas gali atidėti paskirtos bausmės vykdymą asmeniui, nuteistam laisvės atėmimu už vieną ar kelis nesunkius ar apysunkius tyčinius nusikaltimus ne daugiau kaip ketveriems metams, jeigu nusprendžia, kad yra pagrindas manyti, jog bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo. Bausmės vykdymas gali būti atidėtas, jeigu teismas nusprendžia, kad yra pakankamas pagrindas manyti, kad bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo. Teismų praktikoje išaiškinta, kad paskirtosios bausmės vykdymo atidėjimas, esant BK 75 straipsnyje numatytomis sąlygomis, leidžia teismui įvairesniais būdais siekti BK 41 straipsnyje numatytų bausmės tikslų; taikant BK 75 straipsnį baudžiamosios veikos ir bausmės individualizavimą teismas atlieka du kartus: pirma – vadovaudamasis bendraisiais bausmės skyrimo pagrindais teismas įvertina nusikaltimo pobūdį ir jo pavojingumo laipsnį, kaltininko asmenybę bei atsakomybę sunkinančias ir lengvinančias aplinkybes ir, atsižvelgdamas į aplinkybių visumą, parenka sankcijoje numatytą bausmės rūšį ir dydį, tinkamiausią bausmės tikslams pasiekti; antra – nustatęs BK 75 straipsnyje numatytas sąlygas, teismas šias aplinkybes įvertina dar kartą, spręsdamas, ar bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-61-895/2015). Šiuo atveju sprendžiant klausimą dėl bausmės vykdymo atidėjimo, turi būti įvertinta, ar atidėjus bausmės vykdymą asmuo bus sulaikytas nuo nusikalstamų veiksmų darymo, pakankamai nubaustas, ar jam bus apribota galimybė daryti naujas nusikalstamas veikas, ar nuteistas asmuo laikysis įstatymų ir nebenusikals, ar bus užtikrintas teisingumo principo įgyvendinimas. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra pažymėjęs, kad taikant bausmės vykdymo atidėjimą humaniškumo principo reikalavimai turi būti derinami su teisingumo principu, pagal kurį kaltininko nubaudimas ar atleidimas nuo baudžiamosios atsakomybės negali paneigti baudžiamosios teisės esmės ir paskirties, formuoti nebaudžiamumo nuotaikų, nepagarbos baudžiamajam įstatymui ar ignoruoti nukentėjusiųjų teisėtų interesų ir pan., kad iš baudžiamosios teisės kyla reikalavimas, jog kiekvienas apkaltinamasis nuosprendis turi sukurti teisines prielaidas tam, kad valstybės reakcija į kaltininko sukeltą konfliktą su baudžiamuoju įstatymu – paskirta bausmė ar kita baudžiamojo poveikio priemonė, užtikrintų ne tik specialiąją, bet bendrąją prevenciją (žr. pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose: Nr. 2K-P-549/2007, Nr. 2K-326-303/2018 ir kt.).

Pažymėtina, kad nagrinėjamojoje byloje kaltinamasis anksčiau buvo teistas devynis kartus, naują nusikalstamą veiką padarė neišnykusio teistumo būsenoje, neatlikęs skirtos arešto bausmės, baustas 12 kartų administracine tvarka, skirtos nuobaudos neįvykdytos, kaltinamojo atžvilgiu laisvės atėmimo bausmė skirta keturis kartus, tačiau kaltinamasis išvadų nepadarė, kadangi ir toliau daro priešingas įstatymui veikas: administracinius nusižengimus ir nusikalstamas veikas. Kaltinamasis teismo posėdžio metu atsiprašė nukentėjusiojo, todėl tikėtina, kad kaltinamasis suvokė netinkamai pasielgęs ir atgailauja dėl savo poelgio, tačiau, įvertinant tai, kad tai jau ne pirma jo padaryta nusikalstama veika, kad jis teisiamas jau dešimtą kartą, Alytaus apylinkės teismo Alytaus rūmuose pagal Teismų informacinės sistemos „Liteko“ duomenis yra nagrinėjama dar viena baudžiamoji byla, kurioje E. P. yra kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą LR BK 178 straipsnio 1 dalyje, todėl darytina išvada, kad kaltinamasis, atsiprašydamas nukentėjusiojo, tuo pačiu suvokė gresiančias teisines pasekmes bei atsakomybės neišvengiamumą, todėl atsiprašymu, gailėjimusi siekia palengvinti savo padėtį. Kaltinamasis ir ankščiau būdamas neblaiviu yra daręs nusikalstamas veikas, administracinius nusižengimus, naują nusikalstamą veiką padarė praėjus vos kelioms dienoms po paskutinio teismo nuosprendžio jo atžvilgiu paskelbimo, veika vėlei įtakotos girtumo, todėl kaltinamojo teismo posėdžio metu išreikšta kritiška pozicija savo veiksmų dėl girtumo atžvilgiu, nesant asmeninės iniciatyvos gydytis nuo priklausomybės alkoholiui, laikytina deklaratyvia, siekiu sušvelninti savo padėtį. Be to, nors kaltinamasis nurodė, jog dirbo pagal verslo liudijimą, tačiau pažymėtina, kad pagal byloje esančius objektyvius duomenis: Sodros išrašą- kaltinamojo dabartinis bedarbio statusas, Darbo biržos sistemos išrašą- darbo paieškos nutraukimas Užimtumo tarnyboje pačio asmens pageidavimu, tuo pačiu įvertinant tai, kad jis turi kaip nurodė teismo posėdžio metu vieną mažametį vaiką, tačiau pagal bylos duomenis matyti, kad tėvystė nenustatyta, todėl šie duomenys nelaikytini proporcingu socialiniu ryšiu padarytam nusikaltimui, dėl kurio būtų galima atidėti bausmės vykdymą, kadangi turi būti visuma aplinkybių, rodančių tvirtą ryšį su socialine visuomene, kurios rodytų kaltinamojo moralinius dorovinius įsitikinimus ir teigiamų visuomenės normų pripažinimą. Be to, kaltinamasis anksčiau teistas net devynis kartus, po ankstesnių nusikalstamų veikų padarymo, bei taikytų jam bausmių, savo polinkio nusikalsti nepakeitė ir, neatlikęs bausmės, vėl nusikalto, juolab kaip minėta aukščiau teisme yra nagrinėjama dar viena baudžiamoji byla jo atžvilgiu. Nusikalstamą veiką padarė būdamas recidyvistu. Iš to galima spręsti, kad E. P. yra asmenybė linkusi daryti nusikaltimus, todėl ir jo nauja padaryta nusikalstama veika nelaikytina atsitiktine. Naujos veikos padarymas yra dėsningas viso jo ankstesnio elgesio padarinys ir nors kaltinamojo padarytas nusikaltimas itin sunkių pasekmių nesukėlė, tačiau aptartų aplinkybių visuma rodo, jog E. P. linkęs pažeidinėti įstatymus, tai rodo kaltinamojo nihilistinį požiūrį į teisės ir visuomenėje priimtas moralės bei elgesio normas, todėl bausmės vykdymo atidėjimas akivaizdžiai nepakankama priemonė užtikrinti bausmės tikslus, o ypač sulaikyti jį nuo naujų teisės pažeidimų bei nusikalstamų veikų darymo, nubausti jį bei pasiekti, kad daugiau nebenusikalstų. Visos šios aplinkybės, atsižvelgiant į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltinamojo asmenybę, dvi atsakomybę sunkinančias ir vieną lengvinančią aplinkybę, neleidžia pagrįstai manyti, kad bausmės tikslai ir teisingumo principo įgyvendinimas gali būti pasiekti be realaus laisvės atėmimo bausmės atlikimo. Atsižvelgiant į tai, kad E. P. padarė nesunkų tyčinį nusikaltimą, siekiant neapriboti kaltinamojo teisės dirbti ir išlaikyti kaip jis nurodė turimą mažametį vaiką, bausmė skirtina atlikti atvirojoje kolonijoje (BK 50 straipsnio 3 dalis, BVK 62, 63, 90 straipsniai).

Civilinis ieškinys byloje nepareikštas.

Daiktų turinčių reikšmę nusikalstami veikai tirti ir nagrinėti byloje nėra.

Duomenų apie patirtas proceso išlaidas byloje nėra.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 75, 297, 302, 304, 306 ir 307 straipsniais,

nusprendžia:

E. P. pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą BK 140 straipsnio 1 dalyje ir paskirti jam 6 (šešių) mėnesių laisvės atėmimo bausmę, ją atliekant atvirojoje kolonijoje.

Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir E. P. skirti 4 (keturių) mėnesių laisvės atėmimo bausmę, ją atliekant atvirojoje kolonijoje.

Vadovaujantis BK 64 straipsnio 1 ir 3 dalimis, 65 straipsnio 1 dalies 1 punkto a papunkčiu E. P. paskirtą bausmę subendrinti su Alytaus apylinkės teismo 2018 m. spalio 3 d. nuosprendžiu paskirta 60 parų arešto bausme, ją pakeičiant ir iš dalies sudedant, prie naujai paskirtos bausmės pridedant neatliktos arešto bausmės dalį ir E. P. paskirti galutinę 5 (penkių) mėnesių laisvės atėmimo bausmę, ją atliekant atvirojoje kolonijoje.

Į paskirtos bausmės laiką įskaityti pagal Alytaus apylinkės teismo 2018 m. spalio 3 d. nuosprendį paskirtos ir jau iki šiol atliktos arešto bausmės dalį.

Bausmės pradžią skaičiuoti nuo nuosprendžio paskelbimo dienos – 2018 m. gruodžio 3 d.

Nuosprendis per 20 (dvidešimt) dienų nuo jo paskelbimo dienos apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui per Alytaus apylinkės teismo Prienų rūmus, nurodant pageidavimą jį nagrinėti rašytinio ar žodinio proceso tvarka.