Vilniaus apygardos teismo nutartis

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Renata Volodko, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo suinteresuoto asmens antstolio Roberto Vasiliausko atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. spalio 4 d. nutarties civilinėje byloje pagal pareiškėjos uždarosios akcinės bendrovės (toliau – UAB) „Legal Balance“ prašymą dėl skolininko turto dalies nustatymo, suinteresuoti asmenys byloje – skolininkas V. V., E. V., antstolis Robertas Vasiliauskas.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Ginčo esmė

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

Motyvuojamoji dalis

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Atskirasis skundas tenkintinas.

9. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio ar atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių procesinio sprendimo negaliojimo pagrindų nebuvimo patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą apskųstoje dalyje ir analizuoja atskirajame skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme numatytas išimtis.

10. Absoliučių skundžiamos nutarties negaliojimo pagrindų, numatytų CPK 329 straipsnio 2 dalyje, apeliacinės instancijos teismas nenustatė.

11. Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 666 straipsnio 1 dalis numato, jog išieškojimas iš fizinių asmenų nukreipiamas į turtą, jo dalį bendrojoje dalinėje nuosavybėje, taip pat jo dalį jungtinėje nuosavybėje. Tuo tarpu pagal CPK 667 straipsnio 1 dalį jeigu skolininkui priklausanti turto, kuris yra bendras su kitais asmenimis, dalis nenustatyta, antstolis areštuoja bendrąjį turtą ir pasiūlo skolininkui per dvidešimt dienų nuo turto arešto akto surašymo dienos pateikti antstoliui Sprendimų vykdymo instrukcijoje nustatytos formos sutikimą dėl turto dalies nustatymo ar turto pasidalijimo bendru skolininko ir kitų bendraturčių susitarimu, patvirtintu notarine tvarka. Šio straipsnio 2 dalis numato, jog jeigu per šio straipsnio 1 dalyje nustatytą terminą antstoliui nepateikiamas notarine tvarka patvirtintas susitarimas dėl turto dalies nustatymo ar turto pasidalijimo, antstolis pasiūlo išieškotojui, o reikiamais atvejais ir bendraturčiams kreiptis į teismą su prašymu dėl skolininko turto, kuris yra bendras su kitais asmenimis, dalies nustatymo.

12. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 3.88 straipsnio 1 dalies 3 punktas numato, jog bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe pripažįstama pajamos, gautos iš abiejų sutuoktinių bendros veiklos, ir pajamos, gautos iš vieno sutuoktinio veiklos, išskyrus lėšas, būtinas sutuoktinio profesinei veiklai. Kasacinio teismo praktikoje yra nurodoma, kad nustatant skolininko turto dalį bendrojoje jungtinėje sutuoktinių nuosavybėje taikomos CK 3.116–3.129 straipsnių nuostatos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2005 m. lapkričio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-586/2005). Kai sutuoktinių bendro turto teisinis režimas yra nustatytas įstatyme, preziumuojama, kad turtas, įgytas po santuokos sudarymo, yra bendroji jungtinė nuosavybė, kol nėra įrodyta, kad tai – vieno sutuoktinio asmeninė nuosavybė (CK 3.87 str. 1 d., 3.88 str. 2 d.) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2005 m. balandžio 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-193/2005).

13. Iš skundžiamos nutarties matyti, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai sprendė, jog iš pateiktos vykdomosios bylos Nr. 0179/19/00634 matyti, jog antstolis Robertas Vasiliauskas vykdo Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. balandžio 4 d. išduotą vykdomąjį raštą Nr. e2-39233-807/2018 dėl 600,20 Eur skolos, 176,05 Eur palūkanų ir 129 Eur bylinėjimosi išlaidų išieškojimo iš skolininko V. V. išieškotojo UAB „Legal Balance“ naudai. Teismas taip pat pagrįstai pažymėjo ir tai, kad 2018 m. rugpjūčio 8 d. skolininkas sudarė santuoką su E. V., o vedybų sutarčių registre nėra duomenų apie vedybų, sugyventinių ar turto padalijimo sutartis. Taip pat buvo nustatyta, kad skolininko sutuoktinė E. V. dirba UAB (duomenys neskelbtini). Nors nurodytos aplinkybės ir sudaro prielaidas nustatyti prašomą skolininko V. V. dalį bendrojoje jungtinėje sutuoktinių nuosavybėje (jos gaunamame darbo užmokestyje) su E. V., ypač atsižvelgiant į tai, jog sutuoktiniai atsiliepimo į pareiškėjos prašymą nepateikė, jokių prieštaravimų dėl jo iš esmės nereiškė, o byloje nėra jokių duomenų, kurie paneigtų CK 3.117 straipsnio 1 dalyje įtvirtintą sutuoktinių bendro turto lygių dalių prezumpciją, t. y. jog sutuoktinių bendro turto dalys yra lygios, tačiau pirmosios instancijos teismo vertinimu nagrinėjamu atveju turto dalis negali būti nustatyta atsižvelgiant į tai, jog E. V. darbo užmokestis nebuvo areštuotas turto arešto aktu (CPK 667 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas su šia bylą nagrinėjusio teismo pozicija nesutinka.

14. Iš nagrinėjamoje byloje ir vykdomojoje byloje Nr. 0179/19/00634 esančių duomenų matyti, kad antstolis 2019 m. gegužės 29 d. priėmė patvarkymą S-19-179-12340 areštuoti bendrosios jungtinės nuosavybės teise valdomas lėšas ir jas pervesti saugoti į antstolio depozitinę sąskaitą. Patvarkyme antstolis be kita ko nurodė, kad remdamasis nurodytomis teisės normomis ir įstatymo prezumpcija, kad skolininko su sutuoktiniu turto dalys yra lygios, areštuoja skolininkui priklausančias pinigines lėšas jos sutuoktinės gaunamose pajamose ir reikalauja iš skolininko sutuoktinės darbo užmokesčio ar kitų jam prilygintų išmokų sumos kiekvieną mėnesį išskaičiuoti 25 procentus nuo darbo užmokesčio dalies, viršijančios MMA, ir 10 procentų nuo darbo užmokesčio dalies, neviršijančios vieno MMA. Kartu antstolis nurodė ir banko sąskaitą, į kurią turi būti pervedamos lėšos. Kaip pagrįstai pažymėjo ir bylą nagrinėjęs teismas, antstolis turto arešto akto, kurio turinys reglamentuotas CPK 678 straipsnyje, nagrinėjamu atveju nesurašė. Vis dėlto, vykdomosios bylos duomenys patvirtina, kad 2019 m. gegužės 29 d priėmė nurodymą Nr. S-19-179-12341 nutraukti piniginių lėšų išmokėjimą, adresuotą tiek skolininko sutuoktinei, tiek piniginių lėšų apribojimų informaciniai sistemai, kuriuo remdamasis CPK 689 straipsnio 1 dalimi nurodė nutraukti piniginių lėšų išmokėjimą iš E. V. banko sąskaitos (nurodyta lėšų suma 1153,44 Eur).

15. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad iš vykdomosios bylos duomenų matyti ir tai, kad 2019 m. gegužės 29 d. antstolis taip pat priėmė ir patvarkymą pasiūlyti pateikti sutikimą dėl skolininko turto dalies nustatymo ir informacijos pateikimo Nr. S-19-179-12345.

16. Įvertinus nurodytas aplinkybes, matyti, kad nagrinėjamu atveju antstolis Robertas Vasiliauskas iš esmės laikėsi CPK 667 straipsnio nuostatų, kurios skirtos apsaugoti visų pirma skolininko ir asmens, su kuriuo jis turi bendrąją nuosavybę, interesus. Sutiktina ir su atsiliepimo į atskirąjį skundą argumentu, jog papildomas turto arešto akto surašymas, išieškojimą nukreipiant būtent į skolininko sutuoktinės turtą, nagrinėjamu atveju būtų perteklinis. Šioje byloje ir vykdomojoje byloje Nr. 0179/19/00634 nėra duomenų, kad aptarti antstolio patvarkymai, nurodymas būtų nuginčyti. Tuo tarpu pagal CPK 585 straipsnio 1 dalį antstolio reikalavimai vykdyti sprendimus, pateikti turimą informaciją apie skolininko turtinę padėtį, susipažinti su sprendimams vykdyti būtinais dokumentais ar susilaikyti nuo veiksmų, galinčių trukdyti vykdyti sprendimus, išskyrus įstatymų nustatytus atvejus, privalomi visiems asmenims ir turi būti įvykdyti per antstolio nustatytą terminą. Be to, ir kasacinio teismo praktikoje nurodoma, kad CPK normos, reglamentuojančios antstolio ir kitų asmenų veiksmus vykdymo procese, yra įsakmaus pobūdžio ir turi būti vykdomos arba turi būti ginčijami antstolio veiksmai. Jeigu neįvykdytas teisėtas antstolio reikalavimas, tai yra pagrindas šio reikalavimo nevykdžiusio asmens veiksmus vertinti kaip neteisėtus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. gegužės 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-270/2011). Nagrinėjamoje byloje nesant duomenų apie aptartų antstolio patvarkymų ir nurodymo nuginčijimą jie yra privalomi visiems asmenis, todėl darytina išvada, jog šiuo atveju E. V. naudojimosi turtu galimybės apribotos ir išviešintos buvo tinkamai.

17. Atsižvelgiant į aptartas aplinkybes akivaizdu, jog antstoliui priėmus 2019 m. gegužės 29 d. patvarkymą S-19-179-12340 areštuoti bendrosios jungtinės nuosavybės teise valdomas lėšas ir jas pervesti saugoti į antstolio depozitinę sąskaitą buvo pasiektas tas pats rezultatas, koks ir būtų buvęs pasiektas, jei antstolis būtų areštavęs skolininko sutuoktinės lėšas – apribotas naudojimasis gaunamomis pajamomis, todėl nėra jokio pagrindo sutikti su pirmosios instancijos teismo išvadomis dėl turto dalies nustatymo negalimo. CPK 3 straipsnio 1 dalis nustato, jog teismas, aiškindamas ir taikydamas įstatymus, kitus teisės aktus, privalo vadovautis teisingumo, sąžiningumo ir protingumo principais, o pagal teismų praktikoje suformuluotus nurodymus – tai atlikdamas, privalo remtis būtent nagrinėjamoje byloje surinktų įrodymų bei nustatytų teisinių bei faktinių aplinkybių visetu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009-12-22 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-588/2009). Teismų praktikoje taip pat nurodoma, kad formalių procedūrų pažeidimas nėra reikšmingas ir naikinantis pareiškėjo teisę kreiptis į teismą dėl skolininko turto dalies bendrojoje jungtinėje nuosavybėje nustatymo.

18. Remdamasis išdėstytais argumentais, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas, atsisakydamas tenkinti pareiškėjo prašymą, netinkamai įvertino nagrinėjamos bylos faktinę situaciją, civilinio proceso kodekso nuostatas taikė pernelyg formaliai. Tokios pačios pozicijos laikomasi ir kitose faktinėmis aplinkybėmis itin panašiose civilinėse bylose (žr. pvz. Vilniaus apygardos teismo 2017 m. lapkričio 28 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e2S-1318-258/2017).

19. Įvertinus byloje pateiktus įrodymus, atskirojo skundo argumentus, taip pat atsižvelgus į teisingumo, sąžiningumo ir protingumo principus, darytina išvadą, kad yra pagrindas panaikinti skundžiamą 2019 m. spalio 4 d. nutartį ir tenkinti pareiškėjos prašymą, todėl skundžiama pirmosios instancijos teismo nutartis naikintina, klausimas išspręstinas iš esmės – nustatytina, jog skolininkui V. V. bendrojoje jungtinėje nuosavybėje su sutuoktine E. V. priklauso ½ E. V. gaunamo darbo užmokesčio (CPK 337 straipsnio 1 dalies 2 punktas, 78 straipsnis). LR CK 3.117 str. 1 d. įtvirtinta sutuoktinių bendro turto lygių dalių prezumpcija, t.y., kad sutuoktinių bendro turto dalys yra lygios, todėl nustatytina, kad skolininko dalis sutuoktinės gaunamose pajamose yra būtent ½ dalis. Nors CK 3.123 str. 1 d. numato, kad teismas gali nukrypti nuo sutuoktinių bendro turto lygių dalių principo, atsižvelgdamas į nepilnamečių vaikų interesus, vieno sutuoktinio sveikatos būklę ar jo turtinę padėtį arba kitas svarbias aplinkybes, tačiau aplinkybių, kurios sudarytų pagrindą nukrypti nuo sutuoktinių turto lygių dalių principo šiuo atveju nenustatyta, jų nenurodė nei išieškotoja, nei suinteresuoti asmenys, todėl teismas neturi pagrindo nukrypti nuo sutuoktinių turto lygių dalių principo, ir pareiškimą tenkinta pilna apimtimi.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 2 punktu, 338 straipsniu,

nutaria:

Antstolio Roberto Vasiliausko atskirąjį skundą tenkinti.

Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. spalio 4 d. nutartį panaikinti ir klausimą išspręsti iš esmės – nustatyti, jog skolininkui V. V., a. k. (duomenys neskelbtini) bendrojoje jungtinėje nuosavybėje su sutuoktine E. V., a. k. (duomenys neskelbtini) priklauso ½ E. V. darbo užmokesčio, gaunamo UAB (duomenys neskelbtini), į. k. (duomenys neskelbtini), buv. (duomenys neskelbtini).

Nutartis neskundžiama.