Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimas

Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Renata Kasimovienė rašytinio proceso tvarka atsakovams už akių išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Gelvora“ ieškinį atsakovams R. D. ir A. D. dėl skolos priteisimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Atsakovams procesiniai dokumentai įteikti Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 123 straipsnio 3 dalyje nustatyta tvarka (dokumentai laikomi įteiktais po 30 dienų nuo pranešimo apie įteiktinus dokumentus palikimo atsakovų deklaruotos gyvenamosios vietos adresu). Atsakovai atsiliepimų į ieškinį per nustatytą terminą nepateikė, priežasčių nenurodė, todėl, remdamasis CPK 142 straipsnio 4 dalimi, esant ieškovės prašymui, teismas priima sprendimą už akių.

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys tenkintinas iš dalies.

Priimdamas sprendimą už akių, teismas atliko formalų byloje pateiktų įrodymų vertinimą ir padarė išvadą, kad, pasitvirtinus ieškovės pateiktų dokumentų turiniui, būtų pagrindas ieškinį tenkinti iš dalies (CPK 285 straipsnio 2 dalis).

Iš į bylą pateiktų rašytinių įrodymų turinio nustatyta, kad 2011 m. birželio 2 d. tarp atsakovų R. D. ir A. D. ir pradinės kreditorės AB „Swedbank“ buvo sudaryta vartojimo kredito sutartis Nr. 11-025203-VA (toliau – ir Sutartis), kuria atsakovams buvo suteiktas 8 000,00 Lt (2 316,96 Eur) vartojimo kreditas. Atsakovai įsipareigojo grąžinti visą suteiktą kreditą dalimis iki 2014 m. gegužės 12 d., pagal kredito grąžinimo ir palūkanų mokėjimo grafiką, taip pat mokėti kitus Sutartyje nustatytus mokėjimus, be kita ko, 12,50 procentų metines palūkanas. Pradinė kreditorė 2013 m. gegužės 10 d. pranešimu Nr. SR/13-17894 „Dėl skolos „Swedbank“, AB“ nutraukė su atsakovais sudarytą Sutartį nuo 2013 m. birželio 4 d. Pradinė kreditorė ir ieškovė 2012 m. gruodžio 6 d. sudarė Reikalavimo perleidimo sutartį Nr. 12-20-79. Šios sutarties ir 2013 m. birželio 26 d. priėmimo–perdavimo akto Nr. ST-12-6162 pagrindu pradinė kreditorė perleido ieškovei savo turimą reikalavimo teisę į atsakovų vardu susidariusį įsiskolinimą. Apie reikalavimo perleidimą ieškovė informavo atsakovus 2013 m. liepos 10 d. pranešimu dėl reikalavimo perleidimo. Byloje nėra duomenų, kad atsakovai būtų atsiskaitę su ieškove (CPK 178 straipsnis).

Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 6.101 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad kreditorius turi teisę be skolininko sutikimo perleisti visą reikalavimą ar jo dalį kitam asmeniui, jeigu tai neprieštarauja įstatymams ar sutarčiai arba jeigu reikalavimas nesusijęs su kreditoriaus asmeniu. Reikalavimo perleidimo faktas gali būti panaudotas prieš trečiuosius asmenis ir skolininką tik nuo to momento, kai skolininkas sutiko, kad reikalavimas būtų perleistas, ar nuo to momento, kai skolininkas gavo reikalavimo perleidimo faktą patvirtinančio dokumento kopiją arba kitokį reikalavimo perleidimo fakto įrodymą. Vadovaujantis Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuluota praktika, kai skolininkas nėra įvykdęs reikalavimo pradiniam kreditoriui, cesijos būdu įgytas reikalavimas kartu su reikalavimo perleidimo sutartimi pareikštas teismo tvarka laikytinas tinkamu skolininko informavimu apie reikalavimo teisės perleidimą ir atitinka CK 6.109 straipsnio 7 dalies nuostatas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. kovo 14 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-105/2011). Nagrinėjamu atveju atsakovai apie reikalavimo perleidimą informuoti rašytiniu pranešimu. Dėl nurodytų aplinkybių, atsakovams nevykdžius sutartinių įsipareigojimų pradinei kreditorei, įsiskolinimas ieškovei priteistinas iš atsakovų (CK 6.38 straipsnis, 6.200 straipsnio 1 dalis, 6.886 straipsnis).

Šalys savo sutartinius įsipareigojimus privalo vykdyti tinkamai ir sąžiningai (CK 6.200 straipsnis). Prievolės turi būti vykdomos sąžiningai, tinkamai bei nustatytais terminais pagal įstatymų ar sutarties nurodymus (CK 6.38 straipsnio 1 dalis). CK 6.59 straipsnis draudžia vienašališkai atsisakyti įvykdyti prievolę ar vienašališkai pakeisti jos įvykdymo sąlygas, išskyrus įstatymų ar sutarties numatytus atvejus. Vadovaujantis CK 6.881 straipsnio 1 dalimi, kredito gavėjas privalo grąžinti gautą sumą kreditoriui ir mokėti palūkanas. Byloje nesant duomenų, kad atsakovai atsiskaitė su ieškove, ieškovei iš atsakovų solidariai priteistina 1 262,39 Eur negrąžinto kredito suma.

Ieškovė prašo priteisti iš atsakovų 1 144,41 Eur palūkanų, iš kurių 79,16 Eur palūkanos yra paskaičiuotos pradinės kreditorės už laikotarpį iki 2013 m. birželio 26 d., o 1 065,25 Eur palūkanos – už laikotarpį nuo 2013 m. birželio 26 d. iki 2020 m. kovo 25 d. CK 6.872 straipsnio 1 dalis nustato, kad palūkanų už naudojimąsi paskolos suma dydį ir mokėjimo tvarką nustato šalys susitarimu. Šalių sudarytoje Sutartyje atsakovai įsipareigojo mokėti 12,50 procentų dydžio metines palūkanas. Sutarties bendrųjų sąlygų 5.3 punkte šalys susitarė, kad Sutartyje nurodytos palūkanos yra fiksuotos palūkanos, galiojančios iki visiško įsipareigojimų pradinei kreditorei pagal šią Sutartį įvykdymo. Minėtos palūkanos atlieka mokėjimo (atlyginimo už naudojimąsi suteiktu kreditu) funkciją. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2020 m. gegužės 25 d. nutartimi, priimta civilinėje byloje Nr. e3K-7-75-823/2020, pakeitė praktiką dėl palūkanų skaičiavimo ir nutraukimo. Šioje nutartyje kasacinis teismas suformulavo tokią teisės aiškinimo taisyklę: nutraukus paskolos (kredito) sutartį prieš terminą, pasibaigia pagrindinių prievolių pagal sutartį vykdymas natūra, todėl mokėjimo (pelno) palūkanos skolininkui pagal šią sutartį nebegali būti skaičiuojamos; paskolos (kredito) sutartį nutraukus prieš terminą kreditorius įgyja teisę reikalauti taikyti skolininkui civilinę atsakomybę: reikalauti sutartyje ar įstatyme nustatyto dydžio kompensuojamųjų palūkanų iki visiško paskolos sumos grąžinimo, taip pat reikalauti dėl pagal nutrauktą paskolos (kredito) sutartį negautų mokėjimo (pelno) palūkanų, kaip kreditoriaus negautų pajamų, atlyginimo; pagal bendrąsias civilinės atsakomybės taisykles, reikalaujant kompensuojamųjų palūkanų (netesybų) ir negautų pajamų (nuostolių) kreditoriui gali būti priteisiama didesnė iš reikalaujamų sumų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. gegužės 25 d. nutarties, priimtos civilinėje byloje Nr. e3K-7-75-823/2020, 54 punktas). Nustatyta, kad tarp pradinės kreditorės ir atsakovų sudaryta Sutartis nutraukta 2013 m. birželio 4 d., kas reiškia, kad nuo šios dienos mokėjimo palūkanos už naudojimąsi kredito suma negali būti skaičiuojamos. Esant nurodytoms aplinkybėms, reikalavimas dėl palūkanų priteisimo tenkintinas iš dalies, priteisiant ieškovei iš atsakovų solidariai 69,54 Eur palūkanų sumą, paskaičiuotą pagal 2013 m. birželio 26 d. bylų priėmimo–perdavimo akto duomenis, sumažinus pradinės kreditorės iki 2013 m. birželio 26 d. nurodytą palūkanų paskaičiavimo laikotarpį (181 dieną) iki 2013 m. birželio 4 d., t. y. iki Sutarties nutraukimo dienos.

Ieškovė prašo priteisti iš atsakovų 133,93 Eur delspinigių ir 105,94 Eur palūkanų delspinigių. Pagal CK 6.258 straipsnio 1 dalį, įstatymai ar sutartis gali nustatyti, kad už prievolės neįvykdymą ar netinkamą įvykdymą kaltoji šalis privalo sumokėti netesybas (baudą, delspinigius). Susitarimas dėl netesybų turi būti rašytinis (CK 6.72 straipsnis). Pagal Sutarties 12.2.2.1 punktą, Sutarties specialiąsias sąlygas, atsakovai įsipareigojo laiku nesumokėję pagal Sutartį mokėtinų sumų, mokėti Sutartyje nurodytus ir procentais išreikštus delspinigius, kurie sudaro 0,05 procento už kiekvieną kalendorinę dieną nuo pradelstos sumokėti sumos. Reikalavimo perleidimo sutartimi ieškovė įgijo ir teisę į delspinigius. Vadovaujantis tuo, kas išdėstyta, ieškovei iš atsakovų solidariai priteistina 133,93 Eur delspinigių, o reikalavimas dėl palūkanų delspinigių tenkintinas iš dalies, priteisiant iš atsakovų solidariai 6,26 Eur palūkanų delspinigių, paskaičiuotų nuo 69,54 Eur palūkanų sumos už 180 dienų, atsižvelgiant į tai, kad reikalavimas dėl palūkanų priteisimo tenkintas iš dalies.

Ieškovė prašo priteisti iš atsakovų 12,50 procentų metines palūkanas nuo negrąžinto kredito sumos už laikotarpį nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Kaip minėta, Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2020 m. gegužės 25 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. e3K-7-75-823/2020 išaiškino, kad po vartojimo sutarties nutraukimo mokėjimo palūkanos skolininkui nebegali būti skaičiuojamos. Dėl šios priežasties ieškovės reikalavimas priteisti iš atsakovų 12,50 procentų metinės palūkanas už negrąžintą kredito sumą nuo bylos iškėlimo dienos iki kredito sumos grąžinimo netenkinamas.

Remiantis CK 6.37 straipsniu, skolininkas, neįvykdęs savo piniginės prievolės, turi mokėti įstatymų nustatyto dydžio ar šalių susitartas palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Remiantis tuo, kas išdėstyta, ieškovei iš atsakovų solidariai priteistinos 5 procentų dydžio metinės procesinės palūkanos už priteistą (1 472,12 Eur) sumą nuo bylos iškėlimo teisme, t. y. 2020 m. kovo 26 d., iki teismo sprendimo visiško įvykdymo (CK 6.37 straipsnio 2 ir 3 dalys, 6.210 straipsnio 1 dalis).

Ieškovė byloje patyrė 60,00 Eur bylinėjimosi išlaidų (CPK 80 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 7 dalis, 98 straipsnis). Vadovaujantis CPK 93 straipsnio 1 dalimi, šaliai, kurios naudai yra priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies. CPK 93 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad jeigu ieškinys patenkintas iš dalies, bylinėjimosi išlaidos priteisiamos ieškovui proporcingai teismo patenkintų reikalavimų daliai, o atsakovui – proporcingai teismo atmestų reikalavimų daliai. Bendras ieškovės reikalavimo dydis byloje – 2 646,67 Eur. Teismas ieškinį tenkino iš dalies, priteisdamas 1 472,12 Eur, t. y. 55 procentus. Proporcingai patenkintų reikalavimų daliai, ieškovei iš atsakovų lygiomis dalimis priteistina 33,00 Eur (60,00 Eur x 55 procentai) bylinėjimosi išlaidų (CPK 80 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 7 dalis, 82 straipsnio 1 dalis, 93 straipsnio 2 dalis).

Vadovaujantis CPK 87 straipsnio 1 dalies 1 punktu, ieškovei grąžintina 3,00 Eur žyminio mokesčio permoka. Ieškovei išaiškinama, kad žyminį mokestį grąžina Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, vadovaudamasi šiuo sprendimu už akių.

Teismo patirtos išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu, iš šalių nepriteistinos, kadangi jos neviršija 5,00 Eur dydžio vienam asmeniui (Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir finansų ministro 2011m. lapkričio 7 d. įsakymas Nr. 1R-261/1K-355 „Dėl minimalios valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos nustatymo“, CPK 92 straipsnis).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 142 straipsniu, 285-288 straipsniais,

nusprendžia:

ieškinį tenkinti iš dalies.

Priteisti ieškovei UAB „Gelvora“, j. a. k. 125164834, iš atsakovų R. D., a. k. (duomenys neskelbtini) ir A. D., a. k. (duomenys neskelbtini) solidariai 1 262,39 Eur (vieną tūkstantį du šimtus šešiasdešimt du Eur 39 ct) skolos, 69,54 Eur (šešiasdešimt devynis Eur 54 ct) palūkanų, 133,93 Eur (vieną šimtą trisdešimt tris Eur 93 ct) delspinigių, 6,26 Eur (šešis Eur 26 ct) palūkanų delspinigių ir 5 procentų metines procesines palūkanas nuo priteistos sumos (1 472,12 Eur) nuo bylos iškėlimo teisme (2020 m. kovo 26 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.

Priteisti ieškovei UAB „Gelvora“, j. a. k. 125164834, iš atsakovų R. D., a. k. (duomenys neskelbtini) ir A. D., a. k. (duomenys neskelbtini) lygiomis dalimis ir 33,00 Eur (trisdešimt tris Eur 00 ct) bylinėjimosi išlaidų, t. y. iš kiekvieno atsakovo po 16,50 Eur (šešiolika Eur 50 ct).

Kitą ieškinio reikalavimų dalį atmesti.

Grąžinti ieškovei UAB „Gelvora“, j. a. k. 125164834, 3,00 Eur (tris Eur 00 ct) žyminio mokesčio, jos sumokėto 2019 m. gruodžio 9 d. mokėjimo nurodymu Nr. AAC-38 (žyminio mokesčio užduoties kodas (ID): ZI68768).

Atsakovai, dėl kurių yra priimtas sprendimas už akių, negali šio sprendimo skųsti nei apeliacine, nei kasacine tvarka, tačiau per 20 dienų nuo sprendimo už akių priėmimo dienos turi teisę pateikti Vilniaus miesto apylinkės teismui prašymą dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo.

Ieškovė turi teisę per 20 dienų nuo sprendimo priėmimo dienos apskųsti sprendimą apeliaciniu skundu Vilniaus apygardos teismui, skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.