Kauno apygardos teismo nutartis

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinio teisės pažeidimo bylą pagal administracinėn atsakomybėn patraukto asmens M. S. apeliacinį skundą dėl Marijampolės rajono apylinkės teismo 2016 m. birželio 20 d. nutarimo M. S. administracinio teisės pažeidimo byloje.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

M. S. Marijampolės rajono apylinkės teismo 2016-06-20 nutarimu pripažintas padaręs administracinius teisės pažeidimus, numatytus Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau ATPK) 123 str. 1 d., 123 str. 3 d., 124¹ str. 8 d., 125 str., 130 str. 1 d. ir nubaustas atitinkamai 35 eurų bauda, 289 eurų bauda, 8 eurų bauda, 216 eurų bauda su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu 4 mėnesiams, 1013 eurų bauda su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu 4 metams. Vadovaujantis ATPK 33 str. 2 d., paskirtos nuobaudos subendrintos, ir paskirta galutinė nuobauda 1158 eurų bauda su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu 4 metams 2 mėnesiams. Jis nubaustas už tai, kad 2016-03-20, apie 12.20 val., (duomenys neskelbtini) k., vairuodamas automobilį „Audi A6“, valstybinis numeris nenustatytas, nepakluso teisėtiems uniformuoto policijos pareigūno reikalavimui sustoti. Vairavo automobilį, ant kurio pritvirtinti kitai transporto priemonei priskirti valstybinio numerio ženklai. Automobilis neįregistruotas nustatyta tvarka. Vairuodamas automobilį nesilaikė kelio ženklo Nr. 204 „STOP“, pastatyto prieš geležinkelio pervažą, reikalavimo. Su savimi neturėjo ir tikrinančiam pareigūnui reikalaujant nepateikė vairuotojo pažymėjimo bei automobilio dokumentų. Tokiais savo veiksmais pažeisdamas KET 16, 170, 225, 226 punktų reikalavimus.Marijampolės rajono apylinkės teismas skundžiamame nutarime padarė išvadą, kad M. S. kaltė padarius jam inkriminuojamus administracinius teisės pažeidimus yra pilnai įrodyta, o nuobaudas (subendrintą nuobaudą) pažeidėjui teismas parinko padaręs išvadą, kad tik tokiomis nuobaudomis (subendrinta nuobauda) bus įgyvendinti nuobaudos skyrimo tikslai.Apeliaciniame skunde pažeidėjas M. S. prašo panaikinti skundžiamo nutarimo dalį, kuria jis nubaustas pagal ATPK 125 str., 130 str. 1 d., ir bylą jo atžvilgiu nutraukti, nesant jo veiksmuose šių pažeidimų įvykio ir sudėtiems, bei paskirti švelnesnę nuobaudą.Skunde teigiama, kad teismas nesivadovavo jo paaiškinimais, kad prie kelio ženklo Nr. 204 „STOP“ jis sustojo, todėl nepadarė pažeidimo, numatyto ATPK 125 str. Vaizdo registratoriumi užfiksuotoje vaizdo medžiagoje matyti, kad policijos pareigūnai nuo geležinkelio pervažos buvo dideliu atstumu, todėl negalėjo matyti ar apelianto automobilis sustoja prie kelio ženklo ar ne, taip pat nematyti automobilio modelio, spalvos, vairuotojo, valstybinių numerių. Iš video medžiagos nėra įmanoma nustatyti ar lėtai važiuojantis automobilis sustojo ar pravažiavo nesustojęs prie „STOP“ ženklo. Automobilis tuo metu užfiksuotas šonu į vaizdo registratorių, todėl policininkams nebuvo matoma ar automobilis stabdė. Be to, teismas kritiškai vertino apelianto parodymus, nors pastarieji buvo nuoseklūs, tačiau vadovavosi pareigūnų parodymais, kurie objektyviai negalėjo matyti pažeidimo padarymo, todėl teismas neteisingai vertino įrodymus.M. S. nurodo, kad policijos pareigūnų E. B. ir G. R. parodymai, bei paaiškinimai teisme buvo nenuoseklūs dėl aplinkybių kada jie įjungė švyturėlius ir per kokį atstumą prisivijo M. S. automobilį. Vaizdo registratoriumi užfiksuotoje video medžiagoje matyti, kad nebuvo jokio pareigūnų aiškiai išreikšto reikalavimo sustoti. Apeliantas nurodo, kad tik pradėjęs lenkti automobilį VW GOLF, jis pamatė švyturėlius ir policijos pareigūnų automobilį, todėl pradėjo stabdyti ir mažinti greitį, siekdamas išvengti avarinės situacijos, tačiau tuo metu automobilis tapo nevaldomas, pradėjo slysti į šoną ir įlėkė į griovį. Automobilis sustojo jau Lenkijos Respublikos teritorijoje, todėl, apelianto manymu, pareigūnai visas faktines aplinkybes paaštrino, nors jis jokių papildomų bėgimo ar kitų veiksmų neatliko, liko sėdėti automobilyje ir išvažiuoti nebandė. Jis nuosekliai tvirtino, kad policijos pareigūnų automobilio nematė ir jų stabdymo negirdėjo, kadangi automobilyje garsiai grojo radijas, o pareigūnai atsivijo iš labai toli. Per veidrodėlį nesidairė, kadangi buvo ganėtinai sudėtingos vairavimo sąlygos. Jis teigia, kad neturėjo tyčios bėgti nuo policijos pareigūnų, todėl jo veiksmuose nėra ATPK 130 str. 1 d. numatyto pažeidimo. Dėl kitų pažeidimų jis savo kaltę pripažįsta ir gailisi, todėl už tuos pažeidimus jam turėtų būti paskirta švelnesnė nuobauda.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

5. M. S. apeliacinis skundas atmetamas, skundžiamas nutarimas paliekamas nepakeistas.

Dėl M. S. kaltės pagal ATPK 125 str.

6. Savo skunde M. S. teigia, kad prie kelio ženklo Nr. 204 „STOP“ jis sustojo, todėl nepadarė pažeidimo, numatyto ATPK 125 str. Tačiau tokie jo skundo argumentai paneigti bylos medžiaga. Tiek liudytojas policijos pareigūnas G. R., tiek liudytojas policijos pareigūnas E. B. teisme nurodė, kad važiuodami toliau pastebėjo priekyje automobilį, kuris vis didino greitį, nestojo prie „STOP“ ženklo, esančio prie geležinkelio pervažos. Šių pareigūnų parodymus patvirtina ir byloje esantis policijos pareigūnų tarnybiniame automobilyje įrengto vaizdo registratoriaus užfiksuotas vaizdo įrašas, iš kurio matyti, kad priekyje policijos automobilio pakankamai dideliu atstumu vis didindamas greitį važiuoja kitas automobilis (kaip vėliau nustatyta Audi A6), kuris nuolat tolumoje juda, t. y. važiuoja nesustodamas ir pravažiuoja geležinkelio pervažą, prieš kurią yra pastatytas „STOP“ ženklas. Vaizdo įrašas akivaizdžiai patvirtina, jog policijos pareigūnų automobilis nei kiek nepriartėjo prie pažeidėjo automobilio pastarajam pravažiavus ,,STOP“ ženklą, kas taip pat patvirtina, jog Audi A6 prie šio ženklo sustojusi nebuvo. Todėl apeliacinio skundo motyvai, kad policijos pareigūnai nuo geležinkelio pervažos buvo dideliu atstumu, todėl negalėjo matyti ar apelianto automobilis sustoja prie kelio ženklo „STOP“ ar ne, yra atmetami kaip nepagrįsti. Nors iš pradžių pareigūnai dėl pakankamai didelio atstumo negalėjo matyti automobilio modelio, spalvos, vairuotojo, valstybinių numerių, tačiau šios aplinkybės paaiškėjo kai pareigūnų automobilis prisivijo prieš tai priekyje tolumoje važiavusį pažeidėjo automobilį. Teismas pagrįstai kritiškai vertino apelianto parodymus, bet vadovavosi pareigūnų parodymais, kuriais, įvertinus kitus bylos duomenis, abejoti pagrindo nėra. Daroma išvada, kad M. S. pagrįstai nubaustas pagal ATPK 125 str., todėl naikinti skundžiamą nutarimą šioje dalyje pagrindo nėra.

Dėl M. S. kaltės pagal ATPK 130 str. 1 d.

7. M. S. skunde nurodė, jog nuosekliai tvirtino, kad policijos pareigūnų automobilio nematė ir jų stabdymo negirdėjo, todėl neturėjo tyčios bėgti nuo policijos pareigūnų. Tačiau tokius jo parodymus paneigia bylos duomenys. Liudytojai policijos pareigūnai G. R. ir E. B. parodė, kad persekiodami nesustojusį prie geležinkelio pervažos esančio „Stop“ ženklo automobilį jie įjungė švyturėlius ir garsinį signalą, E. B. išsakė reikalavimą sustoti per garsiakalbį, bet automobilis nepakluso ir padidino greitį. Tai buvo automobilis Audi A6, valstybinių numerių neįžiūrėjo. Persekiojamas automobilis pasivijo viduriu kelio važiuojantį automobilį VW Golf, kurio negalėjo aplenkti, todėl jie pavijo automobilį Audi A6, pamatė valstybinius numerius. Automobilis VW Golf pasitraukė į šalikelę, o Audi A6 nuvažiavo, bet jį sumėtė ir įvažiavo į griovį ir dar jiems užblokavus kelią bandė išvažiuoti atbulas. Visa tai vyko dar Lietuvos Respublikos teritorijoje. G. R. parodė ir tai, kad apžiūrėjus automobilį jokių kontrabandinių prekių nebuvo surasta, tačiau jame įrengti mygtukai dūmų užsklandai ir taip vadinamų „ežių“ mėtymui. Šių pareigūnų parodymus patvirtina byloje esantis video medžiaga, iš kurios matyti, kad pareigūnai bandė priartėti prie pažeidimą padariusio automobilio AUDI A6, o jiems priartėjus automobilis AUDI A6 staiga padidino greitį, tuo metu policijos pareigūnai įjungę garso ir šviesos signalus ėmė stabdyti, bei persekioti minėtą automobilį, netrukus prie jo visiškai priartėjo. Tuo metu automobilio AUDI A6 kelyje atsirado kliūtis – ta pačia judėjimo kryptimi važiuojantis automobilis VW Golf, dėl to Audi A6 vairuotojas M. S. pristabdė, tačiau VW Golf automobiliui pasitraukus į kelkraštį, Audi jį aplenkė bei padidinęs greitį mėgino atitrūkti nuo jį persekiojančio policijos pareigūnų automobilio. Tačiau jo kelyje atsiradus kliūčiai – staigiam posūkiui į dešinę, M. S. staigiai stabdė ir nesuvaldęs automobilio įvažiavo į griovį. M. S. teiginį, jog jis nematė jį atsivejančių policijos pareigūnų automobilio su įjungtais švyturėliais ir garsiniais signalais paneigia ir ta aplinkybė, kad kiekvienas vairuotojas, prieš atlikdamas lenkimo manevrą, dėl savo ir kitų saugumo įsitikina ar jo nepradėjo lenkti kitas automobilis atvažiuojantis iš galo. Todėl prieš atlikdamas lenkimo manevrą, o ne jo metu, turėjo matyti, kas vyksta už jo automobilio. Juo labiau, kad automobilio VW Golf vairuotojas, kurį nuo policijos pareigūnų automobilio skyrė Audi automobilis, pamatė policijos pareigūnų automobilį su įjungtais švyturėliais ir garsiniu signalu, todėl stodamas pasuko automobilį į kelkraštį. Todėl akivaizdu, kad M. S. tikrai matė ir girdėjo, kad už jo automobilio važiuoja policijos pareigūnų automobilis su įjungtais švyturėliais ir garsiniu signalu, todėl turėjo paklusti pareigūnų reikalavimui sustoti.

7.1. Įvertinus aukščiau aptartus įrodymus ir kitus bylos duomenis daroma išvada, kad M. S. akivaizdžiai suvokė, jog yra stabdomas policijos pareigūnų ir sąmoningai, siekdamas išvengti atsakomybės už savo neteisėtus veiksmus, nestojo, o važiavo toliau, kol privestinai nesustojo kai nesuvaldęs automobilio įvažiavo į griovį. Tokie M. S. veiksmai atitinka administracinio teisės pažeidimo, numatyto ATPK 130 str. 1 d., sudėtį. Todėl pažeidėjo skundo teiginiai, kad jis policijos pareigūnų automobilio nematė ir jų stabdymo negirdėjo, nes nebuvo jokio pareigūnų aiškiai išreikšto reikalavimo sustoti, bėgti nuo pareigūnų nesiekė, yra atmetami kaip nepagrįsti. Apelianto skunde nurodyta versija, kad tik pradėjęs lenkti automobilį VW GOLF, jis pamatė švyturėlius ir policijos pareigūnų automobilį, todėl pradėjo stabdyti ir mažinti greitį, siekdamas išvengti avarinės situacijos, tačiau tuo metu automobilis tapo nevaldomas, pradėjo slysti į šoną ir įlėkė į griovį, įvertinus bylos duomenis, vertinama kaip pažeidėjo gynybinė pozicija pateikiant aplinkybes iš sau palankios pusės. Tai, jog apelianto vertinimu automobilis sustojo jau Lenkijos Respublikos teritorijoje ir todėl pareigūnai visas faktines aplinkybes paaštrino, kvalifikuojant M. S. veiką reikšmės neturi, kadangi vaizdo įrašas ir pareigūnų parodymai patvirtina, jog jo veiksmai, sudarantys inkriminuotų pažeidimų sudėtį akivaizdžiai atlikti Lietuvos Respublikos teritorijoje.

Dėl paskirtų nuobaudų dydžio

8. Apeliantas teigia, kad dėl kitų pažeidimų jis savo kaltę pripažįsta ir gailisi, todėl už tuos pažeidimus jam turėtų būti paskirta švelnesnė nuobauda. Tačiau aukštesnysis teismas pažymi, kad įvertinus tai, jog tiek už pažeidimus, už kuriuos M. S. neginčija kaltės, tiek už pažeidimus, kurių padaryme jis savo kaltę ginčija, bet jo kaltė bylos duomenimis įrodyta, jam paskirtos kiekvieno pažeidimo sankcijos vidurkį atitinkančios nuobaudos, kurios subendrintos dalinio sudėjimo būdu ir paskirta galutinė nuobauda, todėl negalima daryti išvados, kad M. S. paskirtos per griežtos nuobaudos ar subendrinta nuobauda. Be to, apylinkės teismas pagrįstai nenustatė pažeidėjo atsakomybę lengvinančių aplinkybių, nes atsakomybę lengvina asmens nuoširdus gailėjimasis prasižvengus, o vien jo prisipažino nepakanta. Tuo tarpu M. S. elgesyje nagrinėjamu atveju nuoširdaus gailėjimosi faktas nenustatytas.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 302¹² straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nutaria:

M. S. apeliacinį skundą atmesti ir Marijampolės rajono apylinkės teismo 2016 m. birželio 20 d. nutarimą palikti nepakeistą.

Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja jos paskelbimo dieną ir yra neskundžiama.