- Teismas
- Vilniaus miesto apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2019-11-11
- Bylos Nr.
- e2-24107-1099/2019
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Pavel Liubkevič
- Ieškovas
- A. U., T. M., S. M.
- Atsakovas
- J. M.
- Advokatai
- Violeta Zabielienė
- Kategorijos
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovų A. U., T. M. ir S. M. ieškinį atsakovui J. M. dėl iškeldinimo iš gyvenamosios patalpos.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Bylos esmė
1. Byloje kilo ginčas dėl atsakovo J. M. teisės naudotis ieškovams A. U., T. M. ir S. M. priklausančiu nekilnojamuoju turtu – gyvenamosiomis patalpomis, esančiomis (duomenys neskelbtini), ir jo iškeldinimo iš nurodytų patalpų.
II. Šalių nurodytos aplinkybės ir argumentai
2. Ieškovai A. U., T. M. ir S. M. kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydami iškeldinti atsakovą J. M. iš gyvenamojo namo, esančio (duomenys neskelbtini), ir įpareigoti atsakovą panaikinti gyvenamosios vietos deklaravimo duomenis; taip pat priteisti ieškovams patirtas bylinėjimosi išlaidas.
3. Ieškovai ieškinyje, dublike, taip pat jie bei jų atstovė teismo posėdžio metu nurodo, kad ieškovams bendrosios dalinės nuosavybės teisėmis priklauso pastatas – gyvenamasis namas, esantis (duomenys neskelbtini) (toliau – ginčo namas); ieškovai T. M. ir S. M. jį (jo dalį) įgijo paveldėjimo teisės liudijimo, o ieškovė A. U. – dovanojimo sutarties pagrindu.
4. Pažymi, kad atsakovas J. M. gyvenamąją vietą ginčo name deklaravęs nuo 2003 m. sausio 7 d. Teigia, kad mirus atsakovo sutuoktinei ir ieškovų T. M. bei S. M. motinai, atsakovas pradėjo vesti netinkamą gyvenimo būdą – dažnai girtavo, netinkamai elgėsi, baugino tiek savo vaikus, tiek A. U.; ieškovai bijojo/bijo atsakovo, kuris girtas tapdavo neprognozuojamo būdo. Ieškovai aiškina, kad gyvenimas kartu su atsakovu tapo/yra nebeįmanomas, todėl ieškovai prašo jį iškeldinti iš jiems priklausančio turto. Anot ieškovų, atsakovas daugiau kaip dvejus metus nemoka už komunalines paslaugas, neprisideda prie namo išlaikymo, todėl atsakovo gyvenimas ginčo name, be ieškovų sutikimo, pažeidžia jų, kaip savininkų, teises bei teisėtus interesus; atitinkamai ieškovai įgijo teisę reikalauti atsakovo iškeldinimo iš užimamų patalpų Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 4.98 straipsnio pagrindu, nes šalių nesieja jokie prievoliniai teisiniai santykiai.
5. Ieškovai nurodo, kad dar 2019 m. sausio 16 d. išsiuntė (įteiktas 2019 m. sausio 26 d.) atsakovui raginimą per tris mėnesius nuo pranešimo gavimo dienos išsikelti ir išsiregistruoti iš ieškovams priklausančio gyvenamojo namo, tačiau atsakovas į ieškovų raginimus nereaguoja. Teigia, kad atsakovas turi nekilnojamojo turto Latvijoje, yra dirbantis, todėl jo interesai nebus pažeisti.
6. Aiškina, kad šeimos teisinis režimas pasibaigia nutraukus santuoką, o santuoka baigiasi kai vienas sutuoktinis miršta. Taigi, anot ieškovų, 2009 m. mirus atsakovo sutuoktinei I. M., šeimos turto teisinis režimas baigėsi ir atsakovo nurodytos CK 3.84 straipsnio nuostatos negali būti taikomos. Ieškovai taip pat nesutinka su atsakovo pozicija, kad 31/100 dalys ginčo namo buvo įgytos panaudojant pinigus, gautus pardavus atsakovo ir I. M. santuokoje įgytą butą Kaune. Ieškovų teigimu, 1998 m. gegužės 15 d. dovanojimo sutartimi F. S. padovanojo lygiomis dalimis 62/100 dalis jai priklausančio gyvenamojo namo, esančio (duomenys neskelbtini), savo dukroms – A. U. ir I. M.. Pažymi, kad šiuo atveju tai buvo motinos dovana savo dukroms, todėl nebuvo jokios kalbos apie kažkokius mokėjimus.
Šalies argumentai
7. Ieškovai taip pat nesutinka su atsakovo teiginiais, kad atsakovas niekada nesinaudojo ir nesinaudoja A. U. priklausančia ginčo namo dalimi. Nurodo, kad ginčo namas ieškovams priklauso bendrosios dalinės nuosavybės teisėmis, jokia naudojimosi tvarka nenustatyta, taip pat nėra atliktas patalpų atidalinimas, t. y. bendrasavininkai turtu naudojasi bendrai. Anot ieškovų, atsakovas 2009 m., mirus sutuoktinei, atsisakė jos palikimo dalies nepilnamečių vaikų naudai, todėl toks sprendimas negali būti kvestionuojamas. Pažymi, kad atsakovo samprotavimai, jog ieškovai paveldėjo ginčo namo dalį su suvaržymu, t. y. su atsakovo teise naudotis gyvenamosiomis patalpomis panaudos pagrindais, yra nepagrįsti ir neįrodyti, nes tarp šalių nebuvo sudarytos jokios panaudos ar kitokio pobūdžio sutarties.
8. Ieškovai ir jų atstovė teismo posėdžio metu nurodė, kad atsakovas, kai būdavo neišvykęs, dirbant tolimųjų reisų vairuotoju, nuolat girtavo, žemino tiek savo vaikus (ypač kai duodavo pinigų), tiek kitus kartu ginčo name gyvenusius asmenis, jiems grasindavo, užgauliodavo; kai buvo neblaivus, tapdavo neprognozuojamas; kai išsiblaivydavo, atsiprašinėjo, tačiau ir toliau gėrė. Nurodė, kad atsakovas prie namo išlaikymo neprisidėdavo, nemokėjo jokių mokesčių; bandė mokėti tik jau ieškovams kreipusis į teismą; neįrodė, jog prisidėjo prie namo pagerinimų ir pan. Jeigu ieškovams (savo vaikams) ir siūlydavo pinigų, jie paskutiniu metu atsisakydavo, nes tada atsakovo elgesys tapdavo dar labiau nepakenčiamas, ieškovai nenorėjo būti nuo jo priklausomi. Nurodė, kad su atsakovu jau pakankamai seniai beveik nebendrauja; pažymėjo, jog atsakovas, gavęs ieškovų raginimus dėl iškeldinimo, šiais metais užsirakina savo kambaryje, jog jo niekas nematytų ką jis daro. Ieškovai nurodė, kad atsakovas turėtų būti iškeldintas per tris mėnesius nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo; ilgesnis terminas nebūtų protingas. Paaiškino, kad gera valia leido atsakovui gyventi ginčo name po sutuoktinės mirties, tačiau dėl jo netinkamo elgesio toliau kentėti nenori ir prašo atsakovą iškeldinti.
Atsiliepimas
9. Atsakovas J. M. atsiliepime į ieškinį, triplike, taip pat teismo posėdžio metu jis ir jo atstovas su ieškiniu nesutinka bei prašo atmesti jį kaip nepagrįstą.
10. Atsakovas nurodo, kad gyvenamojo namo, esančio (duomenys neskelbtini), pirmojo aukšto kambaryje, namo inventorizacijos byloje pažymėtu indeksu 1-10, gyvena teisėtai ir turi teisę šiuo kambariu naudotis panaudos sutarties pagrindu. Teigia, kad ieškovų nuosavybės teisės neliečiamumas nėra absoliuti teisė. Aiškina, kad atsakovas, jo sutuoktinė I. M. ir vaikai – ieškovai T. M. bei S. M., sudarė šeimą ir buvo lygiateisiai šeimos nariai. Anot atsakovo, visa šeima gyveno ginčo namo 31/100 dalyse. Teigia, kad nors nurodyta ginčo namo dalis dovanojimo sutarties pagrindu priklausė I. M., tačiau pagal CK 3.84 straipsnio 2 dalies nuostatas ji buvo šeimos turtas, kuriuo atsakovas teisėtai naudojuosi 2003-2019 m. laikotarpyje. Be to, pažymi, kad minėta ginčo namo dalis faktiškai buvo įgyta panaudojant pinigus, gautus pardavus atsakovo ir I. M. santuokoje įgytą turtą Kaune, nors ir buvo įforminta dovanojimo sutartimi.
11. Atsakovas taip pat pažymi, kad jis ieškovei A. U. priklausančia ginčo namo dalimi niekada nesinaudojo ir nesinaudoja, todėl jos teisių nepažeidžia, atitinkamai ji neturi pagrindo reikšti jam reikalavimą dėl iškeldinimo. Nurodo, kad mirus sutuoktinei atsakovas atsisakė teisės paveldėti jam pagal įstatymą priklausančią turto dalį, jog vaikai – ieškovai T. M. ir S. M., paveldėtų visą motinai priklausiusį turtą, tačiau po 10 metų ieškovai siekia atimti iš atsakovo jam priklausiusią teisę gyventi šeimos būste. Teigia, kad šeimos narių naudojimosi gyvenamosiomis patalpomis teisė ir pareigos yra lygios, todėl atsakovas buvo ir yra teisėtas dalies ginčo namo patalpų naudotojas, t. y. kaip šeimos narys. Anot atsakovo, nuosavybės teisės perėjimas ieškovams paveldėjimo teisės pagrindu savaime nepanaikina atsakovo teisės naudotis gyvenamojo namo dalimi, kuria jis iki šio turto savininkės mirties naudojosi teisėtai. Nurodo, kad ieškovai paveldėjo ginčo turtą su suvaržymu – su atsakovo teise šiomis gyvenamosiomis patalpomis naudotis panaudos pagrindais, kuriomis gali naudotis iki įsigys kitą gyvenamąją patalpą arba net iki mirties. Be to, nesutinka su ieškovų teiginiais, kad atsakovas neprisideda prie ginčo patalpų išlaikymo.
12. Atsakovas nesutinka su ieškovų pozicija, kad mirus atsakovo sutuoktinei I. M. baigėsi jų šeimos turto teisinis režimas. Teigia, kad šeimos turtu pripažįstama ir teisė naudotis šeimos gyvenamąja patalpa. Pažymi, kad jo šeimos nario statusas grindžiamas tėvyste ir šie artimos giminystės santykiai tęsiasi iki šiol, nepaisant to, jog ieškovai T. M. ir S. M. vėliau tapo pilnamečiais. Taigi, anot atsakovo, jis ginčo namo patalpomis naudojasi teisėtai.
13. Atsakovas ir jo atstovas teismo posėdžio metu papildomai nurodė, kad anksčiau ginčo namo išlaikymo mokesčius tvarkydavo/surinkdavo liudytojos I. S. motina J. S., kuriai atsakovas mokėdavo mokesčius už ginčo namo dalies išlaikymą; paaiškino, jog paskutinis mokėjimas J. S. buvo atliktas 2017 m. birželio mėn. Pažymėjo, kad vėliau klausdavo ieškovų dėl mokesčių už ginčo namo išlaikymą, tačiau nieko konkretaus jam niekas nesakydavo, taip pat ieškovai atsisakė imti iš atsakovo lėšas, todėl atsakovas šių metų liepos ir rugpjūčio mėn. pašte sumokėjo po 300 Eur, su pristatymu ieškovams, tačiau paštas informavo, jog ieškovai atsisakė priimti nurodytas lėšas. Anot atsakovo, jis prisidėjo ir prie minėto namo remonto; paaiškino neturintis kito turto. Nurodė, kad atsakovas atsisakė palikimo po sutuoktinės mirties, bet tikėjosi, jog galės gyventi ginčo name iki mirties. Atsakovas nesutiko su ieškovų pozicija, kad jis nuolatos girtauja bei paaiškino, jog yra tolimųjų reisų vairuotojas, todėl negali vartoti alkoholinių gėrimų dirbant tokį darbą; paaiškino kartais išgeriantis, bet nedaug. Be to, teigė, kad ieškovai neįrodė atsakovo girtavimų, smurto ar kitokio atsakovo netinkamo elgesio; visas aplinkybes įrodinėjo tik paaiškinimais iš anksto tarpusavyje susitarę.
14. Liudytoja I. S. teismo posėdžio metu parodė, kad anksčiau, t. y. iki 2017 m. gegužės mėn., gyveno ginčo name, antrajame aukšte; atsakovas yra jos krikšto tėvas. Nurodė, kad atsakovas girtavo, ypač tai pasireiškė po sutuoktinės mirties. Pažymėjo, kad išgėręs atsakovas tapdavo agresyvus, grasindavo kitiems (buvo užsimojęs ir prieš ją), todėl visi jo bijojo ir užsirakindavo savo kambariuose, nebuvo jokio saugumo. Teigė, kad būdamas neblaivus atsakovas kėlė visiems grėsmę, nes palikdavo puodus ant viryklės, neuždarydavo durų ir pan. Anot liudytojos, niekas dėl atsakovo elgesio policijos nekviesdavo, bandė tartis taikiai, nes visi yra giminaičiai, tačiau tai nepadėdavo ir atsakovas toliau girtavo. Teigė, jog atsakovą blaivą matydavo retai.
III. Byloje nustatytos reikšmingos ginčui išspręsti aplinkybės
Motyvuojamoji dalis
15. Iš byloje esančios rašytinės medžiagos ir šalių paaiškinimų nustatyta, kad ieškovams bendrosios dalinės nuosavybės teisėmis priklauso gyvenamasis namas, esantis (duomenys neskelbtini), t. y. T. M. priklauso ginčo namo 107/200 dalys (paveldėjimo teisės pagal įstatymo liudijimo ir pirkimo-pardavimo sutarties pagrindu, t. y. 2009 m. paveldėjus po motinos I. M. mirties 155/1000 dalis, bei 2016 m. 38/100 dalis nusipirkus iš I. S.), S. M. priklauso 155/1000 dalys (paveldėjimo teisės pagal įstatymo liudijimo pagrindu, t. y. 2009 m. paveldėjus po motinos I. M. mirties), A. U. priklauso 31/100 dalys (dovanojimo sutarties pagrindu, t. y. F. S. padovanojus savo dukterims I. M. ir A. U. lygiomis dalimis 62/100 dalis ginčo namo).
16. Ieškovai T. M. ir S. M. po motinos I. M. mirties (2009 m.) paveldėjo pastarosios visą turtą lygiomis dalimis (įskaitant ir ginčo namo dalis); sutuoktinis ir minėtų ieškovų tėvas J. M. atsisakė nuo jam pagal įstatymą priklausančios palikimo dalies.
17. Nustatyta, kad atsakovas gyvenamąją vietą ginčo name deklaravo nuo 2003 m. sausio 7 d.
18. Iš byloje pateiktų duomenų nustatyta, kad ieškovai 2019 m. sausio 16 d. pareiškimu, kuris buvo įteiktas atsakovui 2019 m. sausio 26 d., prašė atsakovo per 3 mėn. nuo pareiškimo sudarymo dienos išsikelti iš ginčo namo (užimamos patalpos) ir panaikinti gyvenamosios vietos deklaraciją minėto turto adresu.
Ieškinys iš esmės tenkintinas.
IV. Teismo argumentai ir motyvai
Dėl iškeldinimo iš gyvenamųjų patalpų
19. Kasacinio teismo praktikoje pažymėta, kad teisė į būstą ginama kaip konstitucinė vertybė, kaip viena pagrindinių žmogaus teisių. Skirtingi teisės į būstą atsiradimo pagrindai ir to būsto naudojimo sąlygos nulemia skirtingas šios teisės apsaugos priemones. Teisė į būstą, kaip daiktinė teisė, įgyvendinama įgyjant nuosavybės teise konkrečią gyvenamąją patalpą, namą ar jo dalį ir ginama daiktinės teisės nustatytomis taisyklėmis, o kai ši teisė atsiranda bet kurios rūšies nuomos ar panaudos pagrindu – atitinkamai prievolių teisės normose nustatyta tvarka ir sąlygomis. Taigi, iškeldinimas iš gyvenamųjų patalpų, priklausomai nuo šalis siejančių materialinių teisių santykių turinio, gali būti tiek pažeistų daiktinių teisių gynimo būdas, tiek prievolinis teisinis pažeistų teisių gynimo būdas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. balandžio 30 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-260/2008; 2013 m. birželio 26 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-361/2013; 2014 m. balandžio 4 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-188/2014).
20. CK 4.37 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad daikto savininkui priklausanti nuosavybės teisė – tai teisė savo nuožiūra, nepažeidžiant įstatymų ir kitų asmenų teisių ir interesų, valdyti, naudoti nuosavybės teisės objektą ir juo disponuoti. Nuosavybės teisė gali būti apribota tik paties savininko valia, įstatymų arba teismo sprendimo, todėl savininkas turi teisę išreikalauti savo daiktą iš svetimo neteisėto valdymo (CK 4.39 straipsnio 1 dalis, 4.95 straipsnis). CK 4.98 straipsnyje numatyta, kad savininkas turi teisę reikalauti pašalinti bet kuriuos savininko teisės pažeidimus, nors ir nesusijusius su valdymo netekimu.
21. Nagrinėjamu atveju nėra duomenų, kad atsakovui ieškovams priklausantis ginčo namas (jo dalis) būtų išnuomotas, su juo sudaryta panaudos sutartis ar egzistuotų bet koks kitas teisėtas pagrindas jam nurodytame name gyventi. Teismas iš esmės pritaria ieškovų pozicijai, kad mirus atsakovo sutuoktinei (tokiu būdu nutraukus santuoką), kuriai ir priklausė asmeninės nuosavybės teise ginčo namo dalis, bei atsakovui atsisakius jos palikimo, šeimos turto teisinis režimas pasibaigė (CK 3.86 straipsnio 1 dalis). Atsakovas, būdamas ieškovų T. M. ir S. M. tėvu ir įstatyminiu įpėdiniu, kol jie buvo nepilnamečiai, jiems priklausantį nekilnojamąjį turtą tvarkė uzufrukto teisėmis (CK 3.185 straipsnio 1 dalis). Minėtiems ieškovams tapus pilnamečiais ir patiems pradėjus tvarkyti jiems priklausantį turtą, atsakovas neteko ir minėtos uzufrukto teisės. Taigi, atsakovo ir ginčo namo savininkų (ieškovų) faktiškai nesieja jokie santykiai, kurie leistų atsakovui gyventi minėtame name (jo dalyje).
22. Pažymėtina, kad nekilnojamojo turto registre nėra įregistruota jokių juridinių faktų, susijusių su atsakovo teise naudotis ieškovams priklausančiu butu; atsakovas neįrodė, kad prisidėjo prie namo pagerinimų, dėl ko jam galėtų būti pagal jo reikalavimą priteisiama tam tikra ginčo namo dalis ir pan. (CPK 12, 178 straipsniai). Aplinkybė, kad atsakovas pats atsisakė palikimo ieškovų – T. M. ir S. M., naudai nesuteikia jam jokių teisių į šį turtą. Vien tai, kad atsakovas nepagrįstai tikėjosi gyventi ginčo namo dalyje iki mirties, nesudaro pagrindo netenkinti ieškovų reikalavimo.
23. Taigi, byloje nustatytos aplinkybės patvirtina, kad šalių nesieja jokie prievoliniai teisiniai santykiai, susiję su ginčo namu, todėl nagrinėjamu atveju ginčo dėl iškeldinimo iš gyvenamųjų patalpų nagrinėjimo turinį ir ribas lemia CK ketvirtosios knygos normos dėl savininko teisių apsaugos. CK 4.37 straipsnyje įtvirtinta savininko teisė savo nuožiūra, nepažeidžiant įstatymų ir kitų asmenų teisių ir interesų, naudoti, valdyti nuosavybės teisės objektą ir juo disponuoti. Netekęs valdymo teisės, savininkas pas kitą asmenį be teisinio pagrindo atsidūrusį daiktą turi teisę išreikalauti iš svetimo neteisėto valdymo (CK 4.95 straipsnis). Tokiu atveju, nuosavybės teisė ginama daiktinės teisės gynimo priemonėmis. CK 4.95-4.97 straipsniuose reglamentuotas daikto išreikalavimas būtent iš neteisėto valdymo, todėl daikto savininkas, norintis susigrąžinti daiktą, turi įrodyti, kad valdantis daiktą asmuo jį valdo neteisėtai, t.y. daikto valdymo pagrindas yra neteisėtas. Nagrinėjamu atveju šią aplinkybę teismas laiko įrodyta (CPK 176, 178, 185 straipsnis) ir konstatuoja, kad atsakovas ieškovų turtu – ginčo namo dalimi, naudojasi ir jame gyvena be jokio teisinio pagrindo, todėl ieškinio reikalavimas iškeldinti atsakovą iš ieškovams priklausančio namo yra pagrįstas ir turi būti patenkintas. Nors atsakovas teigė, kad nepažeidžia A. U. teisių, nes nesinaudoja jai priklausančia ginčo namo dalimi, tačiau teismas pažymi, jog tarp ieškovų – ginčo namo bendrasavininkų, nėra nustatyta minėto namo naudojimosi tvarka, namas nėra atidalintas, todėl faktiškai ieškovai nurodytu namu naudojasi bendrai; atitinkamai pagrįstai ieškinio reikalavimas reiškiamas visų ieškovų (bendrasavininkų).
24. Teismas atkreipia dėmesį į tai, kad sprendimui pagal pareikštą ieškinį priimti neturi jokios reikšmės aplinkybės, jog atsakovas neturi kito turto, ieškovai (T. M. ir S. M.) yra atsakovo vaikai, anot atsakovo, jis visada elgėsi tinkamai, prisidėjo prie namo išlaikymo ir t. t., todėl teismas šiais klausimais plačiau nepasisako, tačiau pažymi, jog, teismo vertinimu, ieškovų nurodytos aplinkybės dėl atsakovo netinkamo gyvenimo būdo ir elgesio, gyvenant ginčo name, laikytinos įrodytomis (CPK 12, 178, 185 straipsniai); be to, atsakovas pats pripažino, jog paskutinį kartą namo išlaikymo mokesčius mokėjo prieš daugiau kaip dvejus metus; paskutinius mokėjimus atsakovas bandė atlikti tik jau nagrinėjant bylą teisme (tik gavus ieškinį).
25. Remdamasis išdėstytu, teismas konstatuoja, kad šalių nesieja jokie sutartiniai santykiai, ieškovai nesutinka, kad atsakovas gyventų ginčo name (jo dalyje), todėl teismas sprendžia, kad atsakovas pažeidžia ieškovų, kaip ginčo namo savininkų, teisę valdyti bei naudotis jiems nuosavybės teise priklausančiu namu, todėl jų pažeista teisė turi būti ginama nuo pažeidimo. Be to, valdytojas net neturi įrodinėti, kad jo teises pažeidžiantis asmuo elgiasi neteisėtai; priešingai, atsakovas turi įrodyti, kad jo elgesys atitinka teisės aktų nustatytus reikalavimus. Nagrinėjamu atveju, teismo vertinimu, atsakovas neįrodė, jog jo elgesys, gyvenant ieškovams priklausančiame name, buvo tinkamas, ir (ar) kad jis turi teisę juo toliau naudotis. Įvertintina ir tai, kad atsakovas nei šioje, nei savarankiškoje byloje iki šiol nepareiškė reikalavimo dėl ginčo namo pripažinimo bendrąja daline nuosavybe ar kompensacijos iš ieškovų priteisimo (nors ir buvo nurodęs savo procesiniuose dokumentuose, jog ketina reikšti priešieškinį).
26. Kita vertus, net jeigu laikant, kad ieškovai leido atsakovui gyventi ginčo name (po sutuoktinės mirties), ir pripažinus, jog tarp šalių susiklostė faktiniai panaudos teisiniai santykiai (CK 6.629 straipsnio 1 dalis), teismas pažymi, kad ieškovams 2019 m. sausio 16 d. raštu atsakovo per notarą pareikalavus per tris mėnesius išsikelti iš ginčo namo, faktiniai panaudos teisiniai santykiai tarp šalių pasibaigė (CK 6.641 straipsnis, 6.642 straipsnio 1 dalis). CK 6.642 straipsnio 1 dalis numato, kad kiekviena neatlygintinio naudojimo sutarties šalis bet kada turi teisę nutraukti neterminuotą panaudos sutartį, įspėjusi apie tai kitą šalį prieš tris mėnesius. Taigi, šiuo atveju spręstina, kad ieškovai minėtu 2019 m. sausio 16 d. pranešimu įvykdė sąlygas, nurodytas CK 6.642 straipsnio 1 dalyje. Atsakovui ir toliau gyvenant ginčo name yra pažeidžiama ieškovų nuosavybės teisė (CK 4.37 straipsnio 1 dalis, 4.39 straipsnio 1 dalis, 6.642 straipsnis).
27. Atsižvelgdamas į nustatytas aplinkybes ir nurodytus motyvus, teismas sprendžia, kad ieškovų reikalavimas dėl atsakovo iškeldinimo iš ginčo namo per tris mėnesius nuo šio sprendimo įsiteisėjimo dienos, nesuteikiant jam kitos gyvenamosios vietos, yra pagrįstas, todėl tenkintinas. Teismas pažymi, kad nurodytas iškeldinimo terminas (trijų mėnesių) yra protingas ir optimalus, tuo labiau, jog ieškovai, kaip minėta, jau 2019 m. sausio mėn. prašė atsakovą išsikelti; teismo vertinimu, atsakovo bylos nagrinėjimo metu nurodytas išsikėlimo terminas – trejų metų, yra neprotingas ir net nesąžiningas ieškovų atžvilgiu.
28. Teismas pažymi, kad atsakovą iškeldinus iš ginčo namo, ieškovams, kaip minėto namo bendrasavininkams, atsiras teisė patiems kreiptis su prašymu pakeisti jiems priklausančioje gyvenamojoje patalpoje savo gyvenamąją vietą deklaravusio ir ją pakeitusio asmens (atsakovo) deklaravimo duomenis, todėl teismas netenkina ieškovų išvestinio reikalavimo dėl įpareigojimo atsakovui panaikinti gyvenamosios vietos deklaravimo duomenis.
29. Šalims išaiškintina, kad iškeldinant atsakovą iš ieškovams priklausančio ginčo namo, atsakovo asmeniniam turtui neturi būti padaryta žala (CK 6.246 straipsnio 1 dalis). Kita vertus, atsakovui gera valia neišsikeliant iš ieškovų gyvenamųjų patalpų, jo iškeldinimas gali būti vykdomas įstatymo nustatyta tvarka pagal vykdymo proceso nuostatas (CPK 769 straipsnis).
30. Kiti šalių argumentai, atsižvelgiant į nustatytas faktines aplinkybes, nurodytus sprendimo motyvus ir padarytas išvadas, vertintini kaip teisiškai nereikšmingi, todėl teismas dėl jų plačiau nepasisako.
Dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo
31. CPK 93 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą.
32. Viena vertus, nors nagrinėjamu atveju ieškinys faktiškai buvo patenkintas iš dalies, netenkinus reikalavimo dėl deklaruotos gyvenamosios vietos panaikinimo; kita vertus, teismas sprendžia, jog pagrindinis reikalavimas – dėl atsakovo iškeldinimo, buvo tenkintas, o antras reikalavimas buvo išvestinis (tuo labiau netenkintas tik dėl to, jog patys ieškovai galės pakeisti atsakovo gyvenamosios vietos deklaravimo duomenis), todėl atsakovo patirtos bylinėjimosi išlaidos jam neatlyginamos (CPK 93 straipsnio 4 dalis).
33. Ieškovai, teikdami ieškinį, sumokėjo 75 Eur žyminį mokestį, bei patyrė 950 Eur išlaidų advokato pagalbai apmokėti.
34. Teismo vertinimu, ieškovų patirtos bylinėjimosi (atstovavimo) išlaidos (950 Eur) neviršija 2004 m. balandžio 2 d. Lietuvos Respublikos teisingumo ministro įsakymu Nr. 1R-85 „Dėl rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio patvirtinimo“ (Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2015 m. kovo 19 d. įsakymo Nr. 1R-77 redakcija) patvirtintų maksimalių atlygintinų išlaidų dydžių, todėl visos šios išlaidos – 1 025 Eur (75 Eur + 950 Eur), ieškinį iš esmės tenkinus, priteistinos ieškovams iš atsakovo (CPK 93 straipsnio 2, 4 dalys).
35. Byloje iš viso patirta 5,24 Eur išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų siuntimu, todėl šios išlaidos priteistinos valstybei iš atsakovo (CPK 92 straipsnis, 96 straipsnio 5 dalis).
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 268–270 straipsniais,
nusprendžia:
ieškovų A. U., T. M. ir S. M. ieškinį atsakovui J. M. dėl iškeldinimo iš gyvenamosios patalpos iš esmės tenkinti.
Iškeldinti atsakovą J. M., a. k. (duomenys neskelbtini) iš ieškovams A. U., a. k. (duomenys neskelbtini) T. M., a. k. (duomenys neskelbtini) ir S. M., a. k. (duomenys neskelbtini) bendrosios dalinės nuosavybės teisėmis priklausančio gyvenamojo namo, esančio (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), su jam priklausančiais daiktais per 3 (tris) mėnesius nuo šio sprendimo įsiteisėjimo dienos, nesuteikiant jam kitos gyvenamosios vietos.
Priteisti iš atsakovo J. M., a. k. (duomenys neskelbtini) ieškovams A. U., a. k. (duomenys neskelbtini) T. M., a. k. (duomenys neskelbtini) ir S. M., a. k. (duomenys neskelbtini) 1 025 Eur (vieną tūkstantį dvidešimt penkis eurus) bylinėjimosi išlaidų.
Priteisti valstybei iš atsakovo J. M., a. k. (duomenys neskelbtini) 5,24 Eur (penkis eurus 24 ct) išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų siuntimu (išlaidos turi būti sumokėtos Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (j. a. k. 188659752) į vieną iš biudžeto pajamų surenkamųjų sąskaitų, nurodytų Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos interneto tinklapyje, įmokos kodas 5660; teismui pateikiant išlaidų apmokėjimą patvirtinantį dokumentą).
Sprendimas per 30 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.