- Teismas
- Vilniaus miesto apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2019-12-20
- Bylos Nr.
- e2YT-40827-937/2019
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Erika Zablockaja
- Pareiškėjas
- Lietuvos kariuomenės kūrėjų savanorių sąjungos
- Suinteresuotas asmuo
- Lietuvos Respublikos generalinė prokuratūra
- Kategorijos
Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Erika Zablockaja rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi pareiškėjo Lietuvos kariuomenės kūrėjų savanorių sąjungos pareiškimą dėl 2019-10-17 Lietuvos Respublikos generalinės prokuratūros nutarimo Nr. 13.12-71 panaikinimo dalyje dėl K. Š. alėjos pavadinimo keitimo (suteikimo), suinteresuoti asmenys – Lietuvos Respublikos generalinė prokuratūra.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
pareiškėjas pateiktu skundu prašo panaikinti 2019-08-27 Vilniaus apygardos prokuratūros nutarimą Nr. 2.VJ-68 dalyje „Atsisakyti taikyti viešojo intereso gynimo priemones dėl Lietuvos kariuomenės kūrėjų savanorių sąjungos 2019-08-07 prašymuose (Nr. AP-21331, 2019-08-07, 2019-08-12)“, panaikinti 2019-10-17 Lietuvos Respublikos generalinės prokuratūros nutarimą dalyje Nr. 13.12.-71 „Dėl Vilniaus apygardos prokuratūros Viešojo intereso gynimo skyriaus prokuroro 2019-08-27 nutarimo NR.2.VI-68 atsisakyti taikyti viešojo intereso gynimo priemones“, palikti nepakeistą Vilniaus apygardos prokuratūros Viešojo intereso gynimo skyriaus prokuroro 2019-08-27 nutarimą Nr. 2.VI-68 atsisakyti taikyti viešojo intereso gynimo priemones dalyje dėl K. Š. alėjos pavadinimo keitimo ir įpareigoti Lietuvos Respublikos generalinę prokuratūrą ginant viešąjį interesą kreiptis į teismą prašant: kol bus išnagrinėta byla taikyti laikinąsias apsaugos priemones su prašymu sustabdyti 2019-07-24 Vilniaus miesto savivaldybės tarybos sprendimo „Dėl Trispalvės vardo suteikimo alėjai ir jos ribų vykdymą ir galiojimą įpareigoti Vilniaus miesto savivaldybę atstatyti K. Š. alėjos pavadinimą“, panaikinti 2019-07-24 Vilniaus miesto savivaldybės tarybos sprendimą „Dėl Trispalvės vardo suteikimo alėjai“.
Skunde nurodo, jog abiejų instancijų prokurorai tik atkartoja skundžiamo prokuroro argumentus, be jokio faktų ištyrimo ir analizės. Teigia, kad pateiktas skundas buvo 2019-08-08, o prokuroras nutarime sutapatina skundą su S. B. 2019-06-27 pareiškimu (reg. Nr. AP- 17591, 2019-06-27), kuris net negalėjo būti reiškiamas tuo pačiu pagrindu ir dalyku, nes skundžiamas aktas ir veiksmas atsirado tik 2019-07-24. Vilniaus miesto savivaldybės tarybos sprendimas (posėdžio protokolas Nr. 7) pervadinti K. Š. alėją kitu vardu grindžiamas kaltinant K. Š. antisemitinių tekstų autoryste, nors kaltumo jo atžvilgiu klausimas gali būti sprendžiamas teismine tvarka. Be to, svarstant šį klausimą Tarybos narys A. Z. nurodė pirmininkaujančio mero R. Š. procedūrinius pažeidimus. Pareiškėjas pažymėjo, kad Tarybos sprendimas priimtas mažesniu balsų skaičiumi nei 50 proc. visų Tarybos narių.
Vilniaus apygardos prokuratūra 2019-08-27 nutarimu Nr. 2.VJ-68 nutarė atsisakyti taikyti viešojo intereso gynimo priemones dėl S. B. 2019-07-27 kreipimesi (reg. Nr. AP-20361, 2019-07-29), Lietuvos politinių ir visuomeninių organizacijų susirinkimo 2019-07-29 skunde (reg. Nr. AP-20423, 2019-07-29), Lietuvos Respublikos Seimo narių A. A. ir L. K. 2019-07-29 pareiškime (reg. Nr. AP-20561, 2019-07-30), asociacijos „Kauno forumas“ 2019-07-31 pareiškime (reg. Nr. AP-20746, 2019-07-31), A. M. 2019-07-29 skunde (reg. Nr. 20910, 2019-08-02), A. G. 2019-07-29 skunde (reg. Nr. AP-20912, 2019-08-02), Z. T. 2019-07-29 skunde (reg. Nr. AP-20914, 2019-08-02), L. Ž. 2019-08-02 skunde (reg. Nr. AP-20983, 2019-08-05), Lietuvos kariuomenės kūrėjų savanorių sąjungos 2019-08-07 prašymuose (reg. Nr. AP-21331, 2019-08-07, 2019-08-12), Lietuvos žmogaus teisių gynimo asociacijos 2019-08-03 pareiškime (reg. Nr. AP-22510, 2019-08-22) išdėstytų aplinkybių.
Dėl Vilniaus apygardos prokuratūros 2019-08-27 nutarimo Nr. 2.VJ-68 paduotas skundas aukštesniajam prokurorui.
Lietuvos Respublikos generalinė prokuratūra 2019-10-17 nutarimu Nr. 13.12-71 nutarė palikti nepakeistą Vilniaus apygardos prokuratūros Viešojo intereso gynimo skyriaus prokuroro 2019-08-27 nutarimą Nr. 2.VI-68 atsisakyti taikyti viešojo intereso gynimo priemones dalyje dėl K. Š. alėjos pavadinimo keitimo, panaikinti Vilniaus apygardos prokuratūros Viešojo intereso gynimo skyriaus prokuroro 2019-08-27 nutarimą Nr. 2.IV-68 atsisakyti taikyti viešojo intereso gynimo priemones dalyje dėl atminimo lentos J. N. V. demontavimo. Nurodo, kad aukštesnysis prokuroras, nagrinėdamas skundą dėl prokuroro nutarimo atsisakyti taikyti viešojo intereso gynimo priemones, patikrina tokį nutarimą, įvertina jo pagrįstumą ir teisėtumą. Nepagrįstumas konstatuotinas, jei nustatoma, kad nebuvo surinkti ar buvo nepakankamai surinkti sprendimo priėmimui reikšmingi faktiniai duomenys (tyrimas neatliktas ar jo apimtis nepakankama), neatlikta savarankiška ir išsami faktinių duomenų analizė, ar daromos išvados nemotyvuotos. Neteisėtumas suprantamas kaip neteisingas, neišsamus teisinis kvalifikavimas (kartu – teisinis nepagrįstumas). Prokuroro išvada dėl viešojo intereso pažeidimo ir priemonių taikymo turi būti pagrįsta faktinių aplinkybių ir teisės normų analize, t. y. turi būti pagrįsta ir teisėta. Nenustatęs skundžiamo prokuroro sprendimo neteisėtumo ar nepagrįstumo, aukštesnysis prokuroras skundžiamą nutarimą pripažįsta pagrįstu bei teisėtu ir palieka jį galioti, priešingu atveju nutarimą panaikina ir priima naują sprendimą.
Aukštesnysis prokuroras nustatė, kad Vilniaus miesto pavadinimų, paminklų ir atminimo lentų komisija 2019-06-10 ir 2019-07-10 posėdžiuose svarstė klausimą dėl K. Š. alėjos Vilniuje pavadinimo. Ruošdamasi šio klausimo svarstymui, komisija rinko duomenis apie K. Š. biografinius faktus: gavo informaciją iš Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centro, Klaipėdos universiteto Baltijos regiono istorijos ir archeologijos instituto, Vytauto Didžiojo universiteto humanitarinių mokslų fakulteto bei Vilniaus universiteto istorijos fakulteto. 2019-06-26 aiškinamajame rašte, kuris buvo pateiktas Vilniaus miesto savivaldybės tarybai kartu su sprendimo pakeisti K. Š. alėjos pavadinimą projektu ir kartografine medžiaga, buvo nurodyta, kad „pagal Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centro istorinę pažymą, kurią pasirašė T. B. B., Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centro istorikai visapusiškai išnagrinėjo K. Š. veiklą Antrojo pasaulinio karo metais. K. Š., kaip istorinės asmenybės, veikla vertintina nevienareikšmiškai. K. Š., jo vadovaujamai organizacijai galima prikišti tai, kad Berlyno LAF organizacijos veikloje antisemitizmas buvo iškeltas į politinį lygmenį ir tai galėjo paskatinti dalį Lietuvos gyventojų įsitraukti į Holokaustą. Kita vertus, Berlyno LAF organizacija siūlė „žydų klausimą“ spręsti ne genocido, o išvarymo iš Lietuvos būdu. Taip pat reikia pastebėti ir tai, kad Berlyno Lietuvos aktyvistų fronto organizacijos nariams karo išvakarėse nebuvo žinoma, kad naciai yra suplanavę vykdyti totalinį žydų genocidą.“ Vilniaus miesto pavadinimų, paminklų ir memorialinių lentų komisijos inicijuotoje apklausoje internetu, kurioje dalyvavo virš 600 respondentų, 70 proc. jų pasisakė už gatvės pavadinimo keitimą. 2019-07-24 Vilniaus miesto savivaldybės tarybos sprendimu nuspręsta suteikti Trispalvės pavadinimą alėjai, anksčiau vadintai K. Š. alėja, ir patvirtinti jos ribas. Priimant minėtą sprendimą dalyvavo 38 iš išrinktų 51 Vilniaus miesto savivaldybės tarybos narių: 21 – balsavo už, prieš pasisakė – 16, o susilaikė – 1.
Nurodo, jog Lietuvos kariuomenės kūrėjų savanorių sąjungos valdybos pirmininko L. M. nuomone, prokuroras neįsigilino į jų skundą, kuris buvo pateiktas 2019-08-08, prokuroras nutarime sutapatina šį skundą su S. B. 2019-06-27 pareiškimu (reg. Nr. AP-17591), nes skundžiamas aktas atsirado tik 2019-07-24. Šis skundo argumentas atmestinas, nes S. B. kreipėsi į prokuratūrą, prašydamas sustabdyti bandymus pakeisti K. Š. alėjos pavadinimą. S. B. pareiškimo tyrimo metu buvo gauta informacija apie tarybos 2019-07-24 priimtą sprendimą, todėl prokuroro nutarime buvo įvertintas ir šio sprendimo teisėtumas. Darytina išvada, kad Vilniaus apygardos prokuratūros prokuroras ginčijamame nutarime pagrįstai analizavo ir S. B. pareiškimo tyrimo medžiagoje priimtą procesinį sprendimą.
Šalies argumentai
Pareiškėjo skunde taip pat nurodyta, kad tarybai priimant ginčijamą sprendimą buvo pažeistos procedūros. Pažymėjo, kad klausimas dėl Trispalvės vardo suteikimo alėjai jau buvo svarstomas 2019-07-10 tarybos posėdyje Nr. 6 ir buvo nuspręsta pradėti sprendimo projekto „Dėl Trispalvės vardo suteikimo alėjai ir jos ribų“ svarstymo procedūrą, projektą svarstyti komitetuose. Tarybos 2019-07-24 posėdyje Nr. 7 buvo pristatytas minėtas sprendimo projektas, kurį svarstė ir kuriam pritarė Pavadinimų, paminklų, atminimo lentų komisija, Miesto plėtros ir Paslaugų ir miesto ūkio komitetai, išklausė informaciją ir pasiūlė atidėti projekto pateikimą – Kontrolės komitetas, nepritarė ir pateikė siūlymus – Švietimo ir kultūros reikalų bei Savivaldos plėtojimo komitetai. Tarybos narys A. Z. posėdžio metu nurodė, kad jeigu būtų teikiami svarstymui pasiūlymai dėl tolimesnio K. Š. biografijos faktų tyrimo, nebūtų priimtas sprendimas dėl K. Š. alėjos pavadinimo keitimo. Atkreipė dėmesį, kad tarybos nariai šio posėdžio metu balsavo dėl A. Z. siūlymo projekto svarstyme daryti pertrauką ir jį atmetė. Akivaizdu, kad dauguma tarybos narių išreiškė poziciją, jog šis klausimas yra pakankamai aptartas sprendimo priėmimui. Nurodė, kad tarybos nario A. Z. argumentai neturėjo įtakos sprendimo priėmimui. Pareiškėjų skundų nagrinėjimo metu nustatyta, kad prokurorai atliko išsamų tyrimą ir nustatė visas faktines aplinkybes dėl Trispalvės pavadinimo suteikimo K. Š. alėjai. Pažymėjo, kad pagal aukščiau nurodytą teisinį reglamentavimą gatvių pavadinimų keitimas yra savivaldybių tarybų diskrecijos teisė. Pavadinimo keitimas atitiko Apraše nurodytas procedūras bei gatvės pavadinimo keitimo kriterijus. Sprendimo priėmimo procedūros nebuvo pažeistos, nes Vilniaus savivaldybės tarybos 2019-07-24 posėdyje buvo tarybos narių kvorumas, o sprendimas buvo priimtas dalyvaujančiųjų balsų dauguma. Atkreiptinas dėmesys, kad prokuroro kompetencijai nepriskirta vertinti K. Š. ar kitų asmenybių nuopelnus bei gatvių pavadinimų keitimo tikslingumą.
Konstatavo, kad Vilniaus apygardos prokuratūros prokurorų išvada, jog Vilniaus miesto savivaldybė, priimdama 2019-07-24 sprendimą „Dėl Trispalvės vardo suteikimo ir jos ribų“, laikėsi pagrindinių procedūrų, užtikrinančių visų aplinkybių įvertinimą, veikė savo kompetencijos ribose, aukštesnės galios teisės aktų nepažeidė, o, nesant teisės aktų pažeidimų, nėra pagrindo konstatuoti ir viešojo intereso pažeidimo, yra pagrįsta ir teisėta.
Atsiliepimas
Suinteresuotas asmuo Lietuvos Respublikos generalinė prokuratūra atsiliepimu prašo atmesti skundą kaip nepagrįstą. Nurodo, kad skunde iš esmės jokių naujų argumentų nenurodyta, visi pareiškėjo argumentai yra išsamiai išnagrinėti prokurorų atlikto tyrimo metu bei motyvai nekartojami.
Motyvuojamoji dalis
Skundas atmestinas.
Nagrinėjamu atveju bylos nagrinėjimo dalyką sudaro tik dalis Lietuvos Respublikos generalinės prokuratūros 2019-10-17 nutarimo Nr. 13.12-71, kuriuo buvo paliktas nepakeistas Vilniaus apygardos prokuratūros Viešojo intereso gynimo skyriaus prokuroro 2019-08-27 nutarimas Nr. 2.IV-68 atsisakyti taikyti viešojo intereso gynimo priemones dalyje dėl K. Š. alėjos pavadinimo keitimo.
Lietuvos Respublikos Konstitucijos 118 straipsnio 1, 2 dalyse nustatyta, kad prokuroras įstatymo nustatytais atvejais gina asmens, visuomenės ir valstybės teises bei teisėtus interesus. Prokuroras, vykdydamas savo funkcijas, yra nepriklausomas ir klauso tik įstatymo. Lietuvos Respublikos prokuratūros įstatymo 19 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad prokurorai gina viešąjį interesą, kai nustato teisės akto pažeidimą, kuriuo pažeidžiamos asmens, visuomenės, valstybės teisės ir teisėti interesai, ir toks pažeidimas laikytinas viešojo intereso pažeidimu, o valstybės ar savivaldybių institucijos, kurių veiklos srityse buvo padarytas teisės aktų pažeidimas, nesiėmė priemonių jam pašalinti, arba kai tokios kompetentingos institucijos nėra. To paties straipsnio 3 dalyje nustatyti prokurorų įgaliojimai ginant viešąjį interesą. Pagal Lietuvos Respublikos prokuratūros įstatymo 19 straipsnio 5 dalį, prokuroras, nenustatęs viešojo intereso pažeidimo, priima nutarimą atsisakyti taikyti viešojo intereso gynimo priemones.
Kasacinio teismo praktika nagrinėjant skundus dėl prokuroro nutarimo atsisakyti taikyti viešojo intereso gynimo priemones yra aiški ir nesikeitė. Teismas, nagrinėdamas skundą dėl prokuroro nutarimo atsisakyti taikyti viešojo intereso gynimo priemones, neturi teisės spręsti, buvo ar ne galimai pažeistas viešasis interesas ir pagrindas galimai pažeistam interesui ginti. Pagal kasacinio teismo praktiką (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. lapkričio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-501/2012; 2016 m. sausio 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-75-916/2016), bylos nagrinėjimo ribos siekia prokuroro veiksmų atsisakant ginti viešąjį interesą patikrinimą (tik) proceso aspektu. Teismas prokuroro veiksmų teisėtumą tikrina tik proceso normų pažeidimo aspektu, t. y. ar prokuroras, vykdydamas proceso normų nustatytas procedūras, nepadarė pažeidimų. Teismas patikrina, ar prokuroras, priimdamas sprendimą dėl skunde nurodytų aplinkybių, nepažeidė proceso normų, nustatančių skundo tyrimo procedūras, t. y. ar rinko faktinius duomenis dėl skunde nurodytų aplinkybių, juos analizavo bei vertino ir argumentavo savo išvadą dėl viešojo intereso pažeidimo nebuvimo. Aukštesniojo prokuroro nutarimas palikti galioti nutarimą atsisakyti taikyti viešojo intereso gynimo priemones taip pat gali būti peržiūrimas tik dėl procedūrinių tyrimo klausimų (tyrimo terminų, apimties, galutinį sprendimą priėmusio subjekto įgaliojimų ir pan.).
Konstitucinis Teismas yra konstatavęs, kad prokurorų, kaip valstybės pareigūnų, įgaliojimai teisės aktuose negali būti apibūdinami kaip jų subjektinė teisė, kurią jie gali įgyvendinti savo nuožiūra, t. y. kaip tokia teisė, kuria jie gali pasinaudoti arba nepasinaudoti; tokie įgaliojimai – tai ir pareigos, kurias prokurorai ne tik gali, bet ir privalo įgyvendinti, jeigu yra įstatymuose nustatytos sąlygos (Konstitucinio Teismo 2006 m. sausio 16 d. nutarimas).
Teismų praktikoje yra nurodyta, jog apsispręsti dėl viešojo intereso gynimo teikiant teismui atitinkamą ieškinį yra ne prokuroro pareiga, o jo teisė. Vien tai, kad pareiškėjas nesutinka su prokurorų padarytomis išvadomis, neturi įtakos priimtų nutarimų teisėtumui (Vilniaus apygardos 2018 m. vasario 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2S-1070-345/2018).
Pareiškėjas, iš esmės skųsdamas aukštesniojo prokuroro nutarimą, kvestionuoja tai, kad jų skundas yra dėl 2019-07-24 Vilniaus miesto savivaldybės tarybos sprendimo „Dėl Trispalvės vardo suteikimo alėjai ir jos ribų“, kuriuo buvo priimtas sprendimas pervardinti K. Š. alėją, o ne dėl gatvės pavadinimo keitimo.
Nustatyta, jog prokurorai analizavo įstatymus (Lietuvos Respublikos teritorijos administracinių vienetų ir jų ribų įstatymą, Vietos savivaldos įstatymą, be kita ko, kurio 6 straipsnio 27 punkte yra numatyta, kad gatvių pavadinimų suteikimas yra savarankiškoji savivaldybių funkcija), tad laikytina, kad prokurorai tyrė pareiškėjo nurodytas aplinkybes, rinko įrodymus, juos analizavo, vertino surinktus duomenis bei savo padarytas išvadas nutarime motyvavo, laikėsi visų procedūrų, užtikrinančių visų aplinkybių įvertinimą, veikė savo kompetencijos ribose.
Įvertinus pareiškėjo argumentus ir byloje esančius rašytinius įrodymus nustatyta, kad skunde nurodytos aplinkybės yra nepagrįstos ir nesudarančios pagrindo panaikinti 2019-11-28 Lietuvos Respublikos generalinės prokuratūros prokuroro nutarimo Nr. 17.17-166.
Vadovaujantis išdėstytu bei atsižvelgiant į nustatytas faktines bylos aplinkybes, darytina išvada, kad nėra nei faktinio, nei teisinio pagrindo pripažinti, jog prokurorai, priimdami sprendimus dėl atsisakymo ginti viešąjį interesą, padarė proceso teisės normų pažeidimus. Atsižvelgiant į tai, kad nėra jokio pagrindo tenkinti pareiškėjo skundą, pareiškėjo skundas atmestinas. Kiti byloje esantys argumentai ir rašytiniai įrodymai neturi reikšmės teisingam bylos išsprendimui.
Kitos dalyvaujančių byloje asmenų procesiniuose dokumentuose nurodytos aplinkybės ir argumentai teisiškai nereikšmingi sprendžiant skundą dėl atsisakymo ginti viešąjį interesą, šioje byloje, todėl dėl jų teismas nepasisako. Europos Žmogaus Teisių Teismo jurisprudencijoje ne kartą pažymėta, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (Europos Žmogaus Teisių Teismo 1994 m. balandžio 19 d. sprendimas, priimtas byloje van de Hurk v. Netherlands, bylos Nr. 16034/90; Europos Žmogaus Teisių Teismo 2013 m. lapkričio 12 d. sprendimas, priimtas byloje Jokšas v. Lietuvą, bylos Nr. 25330/07).
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 290-292 straipsniais,
nutaria:
atmesti pareiškėjo Lietuvos kariuomenės kūrėjų savanorių sąjungos skundą dėl Lietuvos Respublikos generalinės prokuratūros prokuroro 2019-10-17 nutarimo Nr. 13.12-71 panaikinimo, kuriuo atsisakyta taikyti viešojo intereso gynimo priemones dalyje dėl K. Š. alėjos pavadinimo keitimo.
Nutartis per 7 dienas nuo nutarties kopijos įteikimo dienos gali būti skundžiama Vilniaus apygardos teismui paduodant atskirąjį skundą per Vilniaus miesto apylinkės teismą.