Kauno apygardos teismo nutartis

2012-03-26 · Baudžiamoji byla Nr. 1A-234-175-2012

Originalas LITEKO ↗

Bylos eiga

  1. Pirmoji instancijaĮsakymas · 2011-11-08Marijampolės apylinkės teismas
  2. ApeliacijaNutartis · 2012-03-26Kauno apygardos teismas
Teismas
Kauno apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2012-03-26
Bylos Nr.
1A-234-175-2012
Teisminio proceso Nr.
1-98-1-00413-2011-1
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjai
Algerdas Urbšys (pirm.), Algirdas Jaliniauskas, Jurgis Kiškis
Nuteistasis
A. P.
Advokatai
Povilas Pečiukevičius

Teisėjas Raimundas Klimaitis Baudž. byla Nr. 1A-234-175/2012

Pranešėjas Algerdas Urbšys (Proceso Nr. 1-98-1-00413-2011-1)

Procesinio sprendimo kategorija: (S) 2.4.7.

KAUNO APYGARDOS TEISMAS

NUTARTIS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2012 m. kovo 26 d.

Kaunas

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko teisėjo Algerdo Urbšio, teisėjų Algirdo Jaliniausko, Jurgio Kiškio, sekretoriaujant Laimai Grėbliūnienei, dalyvaujant prokurorui Jonui Vitkauskui, nuteistajam A. P., gynėjui advokatui Povilui Pečiukevičiui, ,

viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo A. P. apeliacinį skundą dėl Jurbarko rajono apylinkės teismo 2011 m. gruodžio 12 d. nuosprendžio, kuriuo A. P. nuteistas pagal BK 284 str. 1 d. laisvės apribojimu 1 metams, įpareigojant nuteistąjį būti namuose nuo 22 val. iki 6 val.

Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi baudžiamąją bylą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Šalies argumentai

2011-11-08 Jurbarko rajono apylinkės teismo baudžiamuoju įsakymu A. P. pripažintas kaltu pagal BK 284 str. 1 d. ir jam paskirta 1 metų laisvės apribojimo bausmė. 2011-11-21 A. P. kreipėsi į teismą prašydamas peržiūrėti baudžiamąjį įsakymą ir baudžiamąją bylą nutraukti kaltininkui susitaikius su nukentėjusiuoju.

A. P. nuteistas pagal BK 284 str. 1 d. už tai, kad 2011-07-17, apie 02.00 val., Vydūno bei Dariaus ir Girėno gatvių sankryžoje, Jurbarko mieste, veikdamas bendrininkų grupėje kartu su K. D., t.y. viešoje vietoje, kitų asmenų akivaizdoje, įžūliu elgesiu demonstravo nepagarbą aplinkiniams ir tuo sutrikdė visuomenės rimtį ir tvarką, t.y. nepaisydamas visuotinai priimtų nusistovėjusių visuomenės normų, sutrikdydamas pašalinių asmenų ramybę ir laisvalaikį, tyčia sudavė smūgius rankomis ir kojomis į įvairias kūno vietas E. J., tuo bendrais veiksmais kartu su K. D., padarydamas jam kairio viršutinio žandikaulio 2 kandžio lūžimą, t.y. nežymų sveikatos sutrikdymą, nes dėl 1 danties lūžimo prarasta 5 procentai pastovaus bendro darbingumo.

Šalies argumentai

Apeliaciniu skundu A. P. prašo skundžiamą nuosprendį panaikinti bei vadovaujantis BK 38 str., atleisti jį nuo baudžiamosios atsakomybės pagal BK 284 str. 1 d. kaltininkui ir nukentėjusiajam susitaikius ir baudžiamąją bylą nutraukti. Skunde teigiama, kad teisiamajame posėdyje prokuroro nesutikimas, jog byla būtų nutraukta BK 38 str. pagrindais, negali saistyti teismą apsisprendžiant dėl tokio sprendimo priėmimo. Apeliantas teigia, kad tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek teisme jis pripažino savo kaltę, taip padėdamas išaiškinti nusikalstamą veiką ir ją padariusius asmenis, nuoširdžiai gailisi dėl padaryto nusikaltimo, ką teismas pripažino kaip jo atsakomybę lengvinančią aplinkybę. Apeliantas teigia, kad nukentėjusysis teisme patvirtino, kad apeliantas jo atsiprašė ir nukentėjusysis pastarajam atleido. Dar ikiteisminio tyrimo metu apeliantas kartu su kitu įvykio kaltininku atlygino nukentėjusiajam padarytą tiek turtinę, tiek neturtinę žalą, nukentėjusysis pretenzijų jam neturi, su juo susitaikė. Skundo autorius teigia, kad prisipažino, jog nusikalstamos veikos padarymo metu buvo išgėręs, nukentėjusiajam smūgius sudavė su kitu asmeniu, tačiau šios aplinkybės, kurios teismo buvo pripažintos kaip jo atsakomybę sunkinančiomis, nerodo apelianto polinkio nusikalsti. A. P. teigia, kad ši jo padaryta veika buvo atsitiktinio pobūdžio, anksčiau jis nebuvo padaręs jokių nusikalstamų veikų, mokosi verslo mokykloje, yra charakterizuojamas teigiamai, kas nerodo jo polinkio nusikalsti. Todėl apeliantas tokį teismo sprendimą vertina kaip teismo šališkumą, kurį grindžia neigiamu nusistatymu nuteistojo atžvilgiu, ką patvirtina ir itin netiksliai surašytas teisiamojo posėdžio protokolas, nes jame nurodyti tokie veiksmai, kurie realiai nebuvo atlikti. A. P. pažymi, kad protokole nurodyta, jog buvo nagrinėjama baudžiamoji byla, kurioje kaltinamas jis ir K. D., nors K. D. atžvilgiu jau buvo įsiteisėjęs teismo 2011-11-08 baudžiamasis įsakymas, todėl jo baudžiamoji byla nebuvo nagrinėjama. Taip pat protokole pažymėta, jog kaltinamieji kaltinamąjį aktą gavo, nors šioje byloje kartinamasis aktas net nebuvo surašytas. Teisiamojo posėdžio protokole nurodyta, kad A. P. atsisakė gynėjo, nors joks gynėjas, nagrinėjant šią bylą, nedalyvavo, todėl ir negalėjo reikšti prašymo dėl gynėjo, kurio nebuvo, atsisakymo, o teismas negalėjo tokio jo „prašymo“ tenkinti. Apeliantas mano, kad netinkamai išaiškinus jo teisę turėti gynėją ikiteisminio tyrimo metu, buvo klaidingai sutikta su prokuroro siūlymu užbaigti procesą teismo baudžiamuoju įsakymu, nors buvo pagrindas baudžiamąją bylą nutraukti BK 38 str. pagrindu. Apeliantas teigia, kad nors jis ir nesutiko su bausmės paskyrimu teismo baudžiamuoju įsakymu ir padavė prašymą surengti bylos nagrinėjimą teisme, tačiau bylą nagrinėjant teisme jo reikalavimu, ne tik kad nebuvo nutraukta baudžiamoji byla, bet netgi pasunkinta apelianto teisinė padėtis, be pagrindo nustatant jam teismo įpareigojimą, kurio teismas baudžiamuoju įsakymu nebuvo nustatęs.

Apeliacinės instancijos teismo posėdyje prokuroras prašė skundą atmesti, nuteistasis ir jo gynėjas prašė skundą tenkinti.

Motyvuojamoji dalis

Nuteistojo apeliacinis skundas atmetamas.

Apeliaciniu skundu nuteistasis A. P. prašo skundžiamą nuosprendį panaikinti, nes teigia, kad yra pagrindas vadovaujantis BK 38 str., atleisti jį nuo baudžiamosios atsakomybės pagal BK 284 str. 1 d. kaltininkui ir nukentėjusiajam susitaikius ir baudžiamąją bylą nutraukti. Taip pat jis skunde nurodo, kad jo atžvilgiu yra visi BK 38 str. numatyti pagrindai, t.y., kad jis prisipažino padaręs šį nusikaltimą ir nuoširdžiai gailisi nusikaltęs, pats atlygino nukentėjusiajam padarytą žalą, susitaikė su juo ir yra pagrindo manyti, jog apeliantas nedarys naujų nusikalstamų veikų ateityje. Tačiau įvertinus byloje esančius duomenis, negalima sutikti su nuteistojo skundo motyvu, kad jį galima atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės pagal BK 284 str. 1 d. ir vadovaujantis BK 38 str. baudžiamąją bylą nutraukti. Ikiteisminio tyrimo metu apklaustas įtariamuoju A. P. nurodė, kad įvykio metu buvo neblaivus ir ne viską gerai prisimena, teisme jis taip pat nurodė, kad įvykio metu buvo išgėręs alaus ir buvo apsvaigęs. Faktą, jog buvo išgėręs, jis patvirtino ir savo apeliaciniame skunde. Tuo tarpu BK 19 str., reglamentuojančio asmens atsakomybę už nusikalstamą veiką, padarytą ir apsvaigus nuo alkoholio, 1 dalyje nurodyta, kad asmuo, kuris nusikalstamą veiką padarė be kita ko apsvaigęs nuo alkoholio, nuo baudžiamosios atsakomybės neatleidžiamas. Aplinkybių, kad nuteistasis šį tyčinį nusikaltimą padarė būdamas prieš savo valią nugirdytas ar apsvaigintas, dėl ko nesugebėjo suvokti savo veiksmų pavojingumo ar pobūdžio, byloje nenustatyta (BK 19 str. 2 d.). Todėl esant A. P. atžvilgiu nustatytai aplinkybei (jo apsvaigimui nuo alkoholio) ir laikantis BK 19 str. 1 d. įtvirtintos nuostatos, daroma išvada, kad A. P. negalima atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės pagal BK 284 str. 1 d. vadovaujantis BK 38 str. pagrindu, t.y. negalima skundžiamo nuosprendžio šiuo pagrindu panaikinti ir baudžiamąją bylą jo atžvilgiu nutraukti. Tuo pagrindu apeliacinio skundo motyvai šiuo aspektu, tame tarpe ir dėl teismo šališkumo, nesutinkant nuteistojo atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės, atmetami.

2011-11-30 teisiamojo posėdžio protokole teisingai nurodyta, kad nagrinėjama baudžiamoji byla, kurioje K. D. ir A. P. kaltinami pagal BK 284 str. 1 d., nes byloje vyko tyrimas būtent dėl šių asmenų padarytos nusikalstamos veikos. Todėl nepaisant to, kad K. D. atžvilgiu jau buvo įsiteisėjęs teismo 2011-11-08 baudžiamasis įsakymas, teisiamojo posėdžio protokole nurodytas minėtas teiginys yra teisingas. Apeliantas nepagrįstai teigia, kad teisiamojo posėdžio protokole pažymėta, jog kaltinamieji kaltinamąjį aktą gavo, nors šioje byloje kartinamasis aktas net nebuvo surašytas. Kaltinamajam aktui šioje byloje prilyginimas 2011-10-27 prokuroro pareiškimas dėl proceso užbaigimo šioje byloje baudžiamuoju įsakymu, kurį kaltinamieji gavo. Iš teisiamojo posėdžio protokolo taip pat matyti, kad A. P. išaiškintos kaltinamojo teisės, numatytos BPK 22 str., kurias pastarasis suprato ir gynėjo atsisakė, tokį prašymą teismas nutarė patenkinti. Tokiu būdu gynėjas, nagrinėjant šią bylą ir nedalyvavo, o jeigu A. P. posėdžio metu būtų išreiškęs pageidavimą skirti jam gynėją, toks prašymas būtų patenkintas ir į teisiamąjį posėdį (netrukus, ar bylos nagrinėjimą atidėjus) būtų iškviestas A. P. pasirinktas ar teismo paskirtas gynėjas. Apeliacinio skundo motyvus dėl neužtikrintos teisės į gynybą ikiteisminio tyrimo metu paneigia byloje esantis 2011-10-26 protokolas dėl gynėjo atsisakymo, kurį A. P. pats pasirašė prieš tai pareikšdamas, kad paskelbiant jam apie galimybę kreiptis į teisėją dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu, gynėjo dalyvavimo nepageidauja. Nors apeliantas teigia, kad neturėdamas gynėjo jis klaidingai sutiko su prokuroro siūlymu užbaigti procesą teismo baudžiamuoju įsakymu, kai buvo pagrindas baudžiamąją bylą nutraukti pagal BK 38 str., tačiau tokio prašymo dėl bylos nutraukimo A. P. ikiteisminio tyrimo metu nepateikė. Todėl apeliacinio skundo motyvai dėl netiksliai surašyto teisiamojo posėdžio protokolo, kuo taip pat buvo grindžiamas teismo šališkumas, yra atmetami kaip nepagrįsti.

Nuteistasis taip pat nepagrįstai teigia, kad bylą nagrinėjant teisme jo reikalavimu, ne tik kad nebuvo nutraukta baudžiamoji byla, bet netgi pasunkinta apelianto teisinė padėtis, be pagrindo nustatant jam teismo įpareigojimą, kurio teismas baudžiamuoju įsakymu nebuvo nustatęs. Pažymėtina, kad išnagrinėjęs bylą ir pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas gali paskirti kitos rūšies (švelnesnę ar griežtesnę) ar dydžio bausmę, negu buvo paskirta teismo baudžiamuoju įsakymu (BPK 425 str. 4 d.). Todėl teismas, atsižvelgęs į tai, kad padarytas tyčinis nesunkus nusikaltimas, padaryta turtinė ar neturtinė žala, A. P. anksčiau neteistas, turi galiojančią administracinę nuobaudą, gyvenamąją vietą, mokosi, yra dvi jo atsakomybę lengvinančios ir dvi jo atsakomybę sunkinančios aplinkybės ir nustatęs vidutinės trukmės laisvės apribojimo bausmę, įpareigojant nuteistąjį nustatytu laiku būti namuos, paskyrė teisingą bausmę ir BPK 425 str. 4 d. nuostatų nepažeidė.

Įvertinus aukščiau išdėstytas aplinkybes konstatuojama, kad skundžiama nuosprendis yra teisingas, todėl naikinti jį taip, kaip to prašoma apeliaciniame skunde, pagrindo nėra.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teismas

Rezoliucinė dalis

nutaria:

nuteistojo A. P. apeliacinį skundą atmesti.

Kolegijos pirmininkas Algerdas UrbšysTeisėjai : Algirdas JaliniauskasJurgis Kiškis