Kauno apygardos teismo nutartis

Teisėjas Raimundas Klimaitis Baudž. byla Nr. 1A-234-175/2012

Pranešėjas Algerdas Urbšys (Proceso Nr. 1-98-1-00413-2011-1)

KAUNO APYGARDOS TEISMAS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2012 m. kovo 26 d.

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko teisėjo Algerdo Urbšio, teisėjų Algirdo Jaliniausko, Jurgio Kiškio, sekretoriaujant Laimai Grėbliūnienei, dalyvaujant prokurorui Jonui Vitkauskui, nuteistajam A. P., gynėjui advokatui Povilui Pečiukevičiui, ,

viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo A. P. apeliacinį skundą dėl Jurbarko rajono apylinkės teismo 2011 m. gruodžio 12 d. nuosprendžio, kuriuo A. P. nuteistas pagal BK 284 str. 1 d. laisvės apribojimu 1 metams, įpareigojant nuteistąjį būti namuose nuo 22 val. iki 6 val.

Aprašomoji dalis

nustatė:

A. P. nuteistas pagal BK 284 str. 1 d. už tai, kad 2011-07-17, apie 02.00 val., Vydūno bei Dariaus ir Girėno gatvių sankryžoje, Jurbarko mieste, veikdamas bendrininkų grupėje kartu su K. D., t.y. viešoje vietoje, kitų asmenų akivaizdoje, įžūliu elgesiu demonstravo nepagarbą aplinkiniams ir tuo sutrikdė visuomenės rimtį ir tvarką, t.y. nepaisydamas visuotinai priimtų nusistovėjusių visuomenės normų, sutrikdydamas pašalinių asmenų ramybę ir laisvalaikį, tyčia sudavė smūgius rankomis ir kojomis į įvairias kūno vietas E. J., tuo bendrais veiksmais kartu su K. D., padarydamas jam kairio viršutinio žandikaulio 2 kandžio lūžimą, t.y. nežymų sveikatos sutrikdymą, nes dėl 1 danties lūžimo prarasta 5 procentai pastovaus bendro darbingumo.

Apeliacinės instancijos teismo posėdyje prokuroras prašė skundą atmesti, nuteistasis ir jo gynėjas prašė skundą tenkinti.

Motyvuojamoji dalis

Nuteistojo apeliacinis skundas atmetamas.

Apeliaciniu skundu nuteistasis A. P. prašo skundžiamą nuosprendį panaikinti, nes teigia, kad yra pagrindas vadovaujantis BK 38 str., atleisti jį nuo baudžiamosios atsakomybės pagal BK 284 str. 1 d. kaltininkui ir nukentėjusiajam susitaikius ir baudžiamąją bylą nutraukti. Taip pat jis skunde nurodo, kad jo atžvilgiu yra visi BK 38 str. numatyti pagrindai, t.y., kad jis prisipažino padaręs šį nusikaltimą ir nuoširdžiai gailisi nusikaltęs, pats atlygino nukentėjusiajam padarytą žalą, susitaikė su juo ir yra pagrindo manyti, jog apeliantas nedarys naujų nusikalstamų veikų ateityje. Tačiau įvertinus byloje esančius duomenis, negalima sutikti su nuteistojo skundo motyvu, kad jį galima atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės pagal BK 284 str. 1 d. ir vadovaujantis BK 38 str. baudžiamąją bylą nutraukti. Ikiteisminio tyrimo metu apklaustas įtariamuoju A. P. nurodė, kad įvykio metu buvo neblaivus ir ne viską gerai prisimena, teisme jis taip pat nurodė, kad įvykio metu buvo išgėręs alaus ir buvo apsvaigęs. Faktą, jog buvo išgėręs, jis patvirtino ir savo apeliaciniame skunde. Tuo tarpu BK 19 str., reglamentuojančio asmens atsakomybę už nusikalstamą veiką, padarytą ir apsvaigus nuo alkoholio, 1 dalyje nurodyta, kad asmuo, kuris nusikalstamą veiką padarė be kita ko apsvaigęs nuo alkoholio, nuo baudžiamosios atsakomybės neatleidžiamas. Aplinkybių, kad nuteistasis šį tyčinį nusikaltimą padarė būdamas prieš savo valią nugirdytas ar apsvaigintas, dėl ko nesugebėjo suvokti savo veiksmų pavojingumo ar pobūdžio, byloje nenustatyta (BK 19 str. 2 d.). Todėl esant A. P. atžvilgiu nustatytai aplinkybei (jo apsvaigimui nuo alkoholio) ir laikantis BK 19 str. 1 d. įtvirtintos nuostatos, daroma išvada, kad A. P. negalima atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės pagal BK 284 str. 1 d. vadovaujantis BK 38 str. pagrindu, t.y. negalima skundžiamo nuosprendžio šiuo pagrindu panaikinti ir baudžiamąją bylą jo atžvilgiu nutraukti. Tuo pagrindu apeliacinio skundo motyvai šiuo aspektu, tame tarpe ir dėl teismo šališkumo, nesutinkant nuteistojo atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės, atmetami.

2011-11-30 teisiamojo posėdžio protokole teisingai nurodyta, kad nagrinėjama baudžiamoji byla, kurioje K. D. ir A. P. kaltinami pagal BK 284 str. 1 d., nes byloje vyko tyrimas būtent dėl šių asmenų padarytos nusikalstamos veikos. Todėl nepaisant to, kad K. D. atžvilgiu jau buvo įsiteisėjęs teismo 2011-11-08 baudžiamasis įsakymas, teisiamojo posėdžio protokole nurodytas minėtas teiginys yra teisingas. Apeliantas nepagrįstai teigia, kad teisiamojo posėdžio protokole pažymėta, jog kaltinamieji kaltinamąjį aktą gavo, nors šioje byloje kartinamasis aktas net nebuvo surašytas. Kaltinamajam aktui šioje byloje prilyginimas 2011-10-27 prokuroro pareiškimas dėl proceso užbaigimo šioje byloje baudžiamuoju įsakymu, kurį kaltinamieji gavo. Iš teisiamojo posėdžio protokolo taip pat matyti, kad A. P. išaiškintos kaltinamojo teisės, numatytos BPK 22 str., kurias pastarasis suprato ir gynėjo atsisakė, tokį prašymą teismas nutarė patenkinti. Tokiu būdu gynėjas, nagrinėjant šią bylą ir nedalyvavo, o jeigu A. P. posėdžio metu būtų išreiškęs pageidavimą skirti jam gynėją, toks prašymas būtų patenkintas ir į teisiamąjį posėdį (netrukus, ar bylos nagrinėjimą atidėjus) būtų iškviestas A. P. pasirinktas ar teismo paskirtas gynėjas. Apeliacinio skundo motyvus dėl neužtikrintos teisės į gynybą ikiteisminio tyrimo metu paneigia byloje esantis 2011-10-26 protokolas dėl gynėjo atsisakymo, kurį A. P. pats pasirašė prieš tai pareikšdamas, kad paskelbiant jam apie galimybę kreiptis į teisėją dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu, gynėjo dalyvavimo nepageidauja. Nors apeliantas teigia, kad neturėdamas gynėjo jis klaidingai sutiko su prokuroro siūlymu užbaigti procesą teismo baudžiamuoju įsakymu, kai buvo pagrindas baudžiamąją bylą nutraukti pagal BK 38 str., tačiau tokio prašymo dėl bylos nutraukimo A. P. ikiteisminio tyrimo metu nepateikė. Todėl apeliacinio skundo motyvai dėl netiksliai surašyto teisiamojo posėdžio protokolo, kuo taip pat buvo grindžiamas teismo šališkumas, yra atmetami kaip nepagrįsti.

Nuteistasis taip pat nepagrįstai teigia, kad bylą nagrinėjant teisme jo reikalavimu, ne tik kad nebuvo nutraukta baudžiamoji byla, bet netgi pasunkinta apelianto teisinė padėtis, be pagrindo nustatant jam teismo įpareigojimą, kurio teismas baudžiamuoju įsakymu nebuvo nustatęs. Pažymėtina, kad išnagrinėjęs bylą ir pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas gali paskirti kitos rūšies (švelnesnę ar griežtesnę) ar dydžio bausmę, negu buvo paskirta teismo baudžiamuoju įsakymu (BPK 425 str. 4 d.). Todėl teismas, atsižvelgęs į tai, kad padarytas tyčinis nesunkus nusikaltimas, padaryta turtinė ar neturtinė žala, A. P. anksčiau neteistas, turi galiojančią administracinę nuobaudą, gyvenamąją vietą, mokosi, yra dvi jo atsakomybę lengvinančios ir dvi jo atsakomybę sunkinančios aplinkybės ir nustatęs vidutinės trukmės laisvės apribojimo bausmę, įpareigojant nuteistąjį nustatytu laiku būti namuos, paskyrė teisingą bausmę ir BPK 425 str. 4 d. nuostatų nepažeidė.

Įvertinus aukščiau išdėstytas aplinkybes konstatuojama, kad skundžiama nuosprendis yra teisingas, todėl naikinti jį taip, kaip to prašoma apeliaciniame skunde, pagrindo nėra.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teismas

Rezoliucinė dalis

nutaria:

nuteistojo A. P. apeliacinį skundą atmesti.