Šiaulių apylinkės teismo sprendimas

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (duomenys neskelbtini) apskrities vaiko teisių apsaugos skyriaus ieškinį atsakovams Ž. M. ir S. Ž. dėl neterminuoto tėvų valdžios apribojimo ir išlaikymo priteisimo, tretieji asmenys D. L. ir D. L.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Ieškinyje nurodoma, kad atsakovų šeima tarnybai yra žinoma nuo 2018 m. rugpjūčio 10 d., kai buvo gautas pranešimas apie tai, kad iš namų 2018 m. rugpjūčio 6 d. anksti ryte pabėgo A. ir N. Ž. Atsakovei buvo inicijuota atvejo vadyba, tačiau ji su specialistais nebendradarbiavo, pagalbos nepriėmė, įsipareigojimų nevykdė, buvo išreiškusi sutikimą dėl jos, kaip motinos valdžios, ribojimo vaikų atžvilgiu. Nepilnametei A. Ž. su broliu gyvenant globėjos šeimoje, su ja ir broliu santykius atnaujino jų tėvas S. Ž., jis bendravo su vaikais, juos lankė, teikė išlaikymą, todėl 2019 m. birželio mėnesio pabaigoje vaikams panaikinta laikinoji globa ir vaikai grąžinti tėvui. Šiaulių apylinkės teismo Kelmės rūmų 2019 m. lapkričio 19 d. sprendimu A. Ž. ir jo brolio gyvenamoji vieta nustatyta su tėvu jo gyvenamojoje vietoje, iš atsakovės vaikams priteistas išlaikymas kiekvienam po 100 Eur iki jų pilnametystės. Skyriaus nuomone, atsakovė Ž. M. yra nusišalinusi nuo nepilnametės dukters A. Ž. priežiūros, jos nelanko, išlaikymo dukrai neteikia – 2023 m. kovo 1 d. išlaikymo įsiskolinimas siekė 4748,93 Eur, valstybės siūlomų kompleksinių paslaugų atsisakė, nesiėmė iniciatyvos susigrąžinti dukrą. Atsakovė kategoriškai atsisako gyventi kartu su dukra, pasirūpini jos priežiūra ir auklėjimu. Kadangi nėra aplinkybių, rodančių, kad situacija ateityje pasikeis, tikslinga atsakovei neterminuotai apriboti motinos valdžią nepilnametės dukros atžvilgiu. 2022 m. birželio 22 d. į skyrių kreipėsi S. Ž., kuris nurodė, kad visiškai nebesusitvarko su A. Ž.. Kai S. Ž. sutuoktinė pavargo rūpintis maištaujančia jo dukra, A. Ž. apsigyveno pas senelį, t. y. S. Ž. tėvą. Atsakovo teigimu, A. Ž. elgesys kelia pavojų ne tik jai pačiai (yra žalojusi save), bet ir aplinkiniams (ugdymo įstaigoje agresyviai elgiasi kitų vaikų atžvilgiu, namuose – senelio atžvilgiu). Skyriaus nuomone, atsakovas S. Ž. nesiekia patenkinti būtinųjų dukros poreikių, neužtikrina dukters sveikatos priežiūros. Atsakovas, būdamas suaugęs asmuo, dėl tarpusavio supratingumo ir darnos stokojančių santykių su dukra, savo kaltės neįžvelgia, vertina, jog tai vienareikšmiškai atsakinga dukra. Pagalbos plane numatytų įsipareigojimų neįgyvendino, su socialine darbuotoja nebendradarbiavo, atsisakė valstybės siūlomos pagalbos. Kadangi nenustatyta aplinkybių, leidžiančių tikėtis, jog atsakovas imsis aktyvių veiksmų ir sieks užtikrinti dukrai saugią, harmoningą namų aplinką, visa apimtimi užtikrins vaiko interesus bei tenkins jos poreikius, pasirūpins tinkama dukters sveikatos priežiūra, tikslinga atsakovui neterminuotai apriboti tėvo valdžią nepilnametės dukters atžvilgiu. Prašo priteisti iš atsakovo vaiko išlaikymui po 160 Eur kiekvieną mėnesį nuo ieškinio teismui patiekimo dienos iki jos pilnametystės. Iš atsakovės išlaikymas dukrai po 100 Eur kas mėnesį mokamomis periodinėmis priteistas 2019 m. lapkričio 19 d. Šiaulių apylinkės teismo sprendimu, todėl tikslinga pakeisti minėtu sprendimu priteisto išlaikymo dydį ir priteisti iš atsakovės dukrai išlaikyti po 160 Eur kiekvieną mėnesį. A. Ž. gyvenamąją vietą kol įsiteisės teismo priimtas procesinis sprendimas dėl nuolatinės globos vaikui nustatymo nustatyti su laikinaisiais rūpintojais D. L. ir D. L.

Teismo posėdyje ieškovo atstovė ieškinį prašo tenkinti.

Tretieji asmenys D. L. ir D. L. su ieškiniu sutinka.

Atsakovai į teismo posėdį neatvyko apie posėdžio vietą ir laiką atsakovams pranešta tinkamai.

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys pagrįstas ir tenkintinas.

Iš teismui pateikto gimimo įrašo matosi, kad atsakovai yra A. Ž., gimusios (duomenys neskelbtini) tėvai. Šiaulių apylinkės teismo Kelmės rūmų 2019 m. lapkričio 19 d. sprendimu (civilinė byla Nr. e2-11201-471/2019) A. Ž. gyvenamoji vieta buvo nustatyta su tėvu S. Ž., iš vaiko motinos Ž. M. priteistas išlaikymas po 100 Eur kas mėnesį iki vaiko pilnametystės.

Kaip matyti iš detalaus ieškovo atstovės paaiškinimo, bylos medžiagos, atsakovų šeima skyriui tapo žinoma nuo 2018 m. rugpjūčio 10 d., kai buvo gautas pranešimas, jog iš namų 2018 m. rugpjūčio 6 d. anksti ryte pabėgo A. ir N. Ž.

2022 m. birželio 22 d. skyriuje buvo gautas pranešimas apie galimą vaiko teisių pažeidimą. S. Ž. telefoniniu pranešimu kreipėsi į skyrių nurodydamas, kad nežino, ką daryti, su dukra visiškai nebesusitvarko, ji save žaloja, priešgyniauja, atsikalbinėja, bėga iš namų, teigia, jog reikėtų A. Ž. apgyvendinti internatinėje mokykloje ar kažkur kitur. 2022 m. birželio 23 d. vaiko laikino apgyvendinimo aktu A. Ž. paimta iš nesaugios aplinkos ir laikinai apgyvendinta (duomenys neskelbtini) rajono socialinių paslaugų namuose.

2022 m. birželio 28 d. užpildyta vaiko situacijos vertinimo anketa. Nustatyta, kad atsakovai abu kategoriškai atsisakė apsigyventi su savo dukra krizių centre. Atsakovas atsisakė teigdamas, jog dėl dukters savo šeimos neardys ir darbo nekeis. Atsakovė nurodė, neturinti galimybės dukrą priimti gyventi pas save. Vertinimo metu nustatyta itin prasta bei galimai nestabili A. Ž. emocinė savijauta, realus pavojus, galintis sukelti reikšmingą žalą vaiko sveikatai, taip pat rizikos veiksniai, susiję su vaiko tėvais ir jų santykiu su vaiku, bei apsaugos poreikis, todėl A. Ž. 2022 m. birželio 28 d. vaiko laikino apgyvendinimo aktu laikinai apgyvendinta (duomenys neskelbtini) rajono vaiko ir šeimos gerovės centre. 2022 m. birželio 29 d. atsakovų šeimoms inicijuota atvejo vadyba bei sudarytos mobiliosios komandos, siekiant nedelsiant rekomenduoti tinkamiausius būdus šeimoje esančioms problemoms spręsti. 2022 m. liepos 7 d. Šiaulių apylinkės teismo Kelmės rūmų nutartimi duotas leidimas paimti A. Ž. iš jos įstatyminių atstovų.

2022 m. liepos 18 d. (duomenys neskelbtini) rajono savivaldybės administracijos direktoriaus įsakymu atsakovų dukrai A. Ž. nustatyta laikinoji globa (rūpyba), o jos laikinuoju globėju (rūpintoju) paskirtas (duomenys neskelbtini) rajono vaiko ir šeimos gerovės centras. 2022 m. liepos 19 d. skyriuje gautas atsakovės atsisakymas priimti mobiliosios komandos siūlomą pagalbą. 2022 m. liepos 25 d. skyriaus tarnybiniame pranešime nurodyta, kad atsakovas telefonu paaiškino, kad jis neturi laiko bendradarbiauti su specialistais.

2022 m. rugpjūčio 29 d. A. Ž. raštiškai sutiko būti globojama D. L. ir D. L. šeimoje. 2022 m. lapkričio 30 d. atvejo posėdžio metu nustatyta, kad nei tėvas, nei motina vaiko nė karto neaplankė, atsakovas nurodė, jog būtent dukra neturi noro gerinti santykių su šeimos nariais, nemano, kad būtent jis turi priimti sprendimus ir siekti teigiamų pokyčių, o ir neturi tam sąlygų, su socialine darbuotoja nebendradarbiavo, dukrai išlaikymo neteikė. 2022 m. rugpjūčio 31 d. (Duomenys neskelbtini) rajono savivaldybės administracijos direktoriaus įsakymu A. Ž. rūpintojais ir turto administratoriais paskirti D. L. ir D. L., nustatyta A. Ž. laikinosios rūpybos vieta D. L. ir D. L. gyvenamojoje vietoje.

2022 m. lapkričio 30 d. vykusiame atvejo nagrinėjimo posėdyje nustatyta, kad atsakovas tik vieną kartą buvo susitikęs su dukra, jau daugiau nei mėnesį su dukra visiškai nepalaiko jokių ryšių, neteikia išlaikymo, su vaiko laikinaisiais rūpintojais nebendravo, nesidomėjo vaiku, psichologo konsultacijų nelankė, su socialine darbuotoja nebendradarbiauja. 2023 m. vasario 24 d. peržiūrint pagalbos atsakovo šeimai planą nustatyta, kad atsakovas neįžvelgia poreikio dalyvauti psichologo konsultacijose, siekiant gerinti jo ir dukters tarpusavio ryšį. Su dukra nebendrauja, nesidomi jos mokymosi pasiekimais. 2023 m. vasario 24 d. atsakovas raštu nurodė, jog sutinka, kad jam būtų apribota tėvo valdžia dukters A. Ž. atžvilgiu. 2023 m. kovo 1 d. skyriuje buvo gautas (duomenys neskelbtini) rajono socialinių paslaugų centro motyvuotas siūlymas, kuriame nurodyta, kad atsakovo šeimai visos įmanomos pagalbos priemonės buvo išnaudotos, tačiau neveiksmingos. Vaiko tėvas nededa pastangų, nekeičia savo elgesio, be to, atsisakė kompleksinių paslaugų, todėl nėra galimybių grąžinti A. Ž. į šeimą.

Tėvų valdžios esmė yra įtvirtinta Lietuvos Respublikos Konstitucijos 38 straipsnio 6 dalyje nurodant, kad tėvų teisė ir pareiga yra auklėti savo vaikus dorais žmonėmis ir juos išlaikyti. Jeigu tėvai nesirūpina savo vaikų sveikata, jų tinkamai neauklėja, neprižiūri, neugdo, nesudaro jiems tinkamų buitinių sąlygų, tai reiškia, kad jie nevykdo savo konstitucinės pareigos, ir tai yra pakankamas pagrindas taikyti tokiems tėvams tėvų valdžios ribojimą. Vienas iš šeimos santykių teisinio reglamentavimo principų, įtvirtintų Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 3.3 straipsnio 1 dalyje, yra prioritetinės vaikų teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principas, reiškiantis, kad teismas, priimdamas sprendimą, visų pirma turi ginčą įvertinti vaiko teisių ir interesų atžvilgiu. CK 3.180 straipsnio 1 dalyje išvardytos sąlygos, kai ribojama tėvų valdžia. Jų sąrašas yra baigtinis ir jos yra tada, kai tėvas ar motina: 1) vengia atlikti savo pareigas vaikams; 2) piktnaudžiauja tėvų valdžia; 3) žiauriai elgiasi su vaiku; 4) daro žalingą įtaką vaikams savo amoraliu elgesiu; 5) nesirūpina vaikais. Nustačius bent vieną iš nurodytame CK straipsnyje išvardytų tėvų valdžios apribojimo pagrindų, turi būti taikomas laikinas ar neterminuotas tėvų valdžios apribojimas. Esminis dalykas ribojant tėvų valdžią yra nustatyti tėvų veiksmus, kuriais dėl jų kaltės neįgyvendinama arba įgyvendinama priešinga vaiko interesams tėvų valdžia, ir įvertinti jų pobūdį. Bet kuriuo atveju turi būti nustatoma, kad dėl tokių veiksmų atlikimo (neatlikimo) yra tėvų (vieno jų) kaltė. Esant tėvų kaltei, vienintelė vaiko teisių ir interesų apsaugos ir gynimo priemonė yra tėvų valdžios apribojimas. Šis vaiko teisių ir interesų apsaugos ir gynimo būdas taikomas siekiant išsaugoti vaiko sveikatą bei sudaryti normalias auklėjimo ir gyvenimo sąlygas bei perspėti tėvą (motiną) dėl tinkamo tėvų valdžios įgyvendinimo.

Anksčiau aptartų aplinkybių visuma duoda pagrindo teigti, kad atsakovai visiškai nesistengia vykdyti savo kaip tėvų pareigas, tokiu būdu pripažintina, kad atsakovai piktnaudžiauja tėvų teisėmis ir vengia atlikti pareigas. Atsakovai atsisako valstybės siūlomos pagalbos, su socialiniais darbuotojais nebendradarbiauja, abu atsisako rūpintis savo dukra. Nuo 2022 m. rugpjūčio 30 d. A. Ž. apgyvendinus pas laikinuosius rūpintojus, atsakovai nesistengia sukurti gerų santykių su vaiku, dėl vaiko susigrąžinimo į vaiko teisių apsaugos tarnybą nesikreipė, vaiku iš esmės nesidomi, materialinio išlaikymo neteikia, su vaiku nebendrauja. Patys išreiškė pageidavimus, kad jų tėvu valdžia būtų apribota dukters atžvilgiu. Toks atsakovų elgesys rodo jų visišką abejingumą dukrai. Esant tokioms aplinkybėms, darytina išvada, kad dėl atsakovų kaltės, abejingumo, jų nepilnametė dukra liko be tėvų globos ir nėra jokių duomenų, kad padėtis pasikeistų, todėl atsakovams neterminuotai apribotina tėvų valdžia.

Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 496¹ straipsniu teismui nustatyta pareiga priėmus sprendimą apriboti tėvų valdžią savo iniciatyva pradėti bylos dėl vaiko nuolatinės globos ar rūpybos nustatymo, vaiko globėjo ar rūpintojo paskyrimo nagrinėjimą. CPK 407 straipsniu numatyta, kad priimdamas sprendimą apriboti tėvų valdžią, teismas tuo pačiu sprendimu nustato vaiko gyvenamąją vietą iki teismo sprendimo dėl vaiko globos (rūpybos) nustatymo įsiteisėjimo. CK 3.183 straipsnio 4 dalyje įtvirtinta nuostata, jog apribojus tėvų valdžią, teismas tuo pačiu sprendimu nustato vaiko gyvenamąją vietą iki teismo sprendimo dėl vaiko globos (rūpybos) nustatymo įsiteisėjimo. Atsakovų dukra gyvena su laikinaisiais rūpintojais, todėl tikslinga iki teismo sprendimo dėl vaiko rūpybos nustatymo įsiteisėjimo A. Ž. gyvenamąją vietą nustatyti su laikinaisiais rūpintojais, paskiriant juos išlaikymui priteistų lėšų tvarkytojais uzufrukto teise.

Pagal CK 3.195 straipsnį tėvų pareiga išlaikyti savo nepilnamečius vaikus išlieka ir apribojus tėvų valdžią. Tėvai privalo materialiai išlaikyti savo nepilnamečius vaikus, išlaikymo dydis turi būti proporcingas nepilnamečių vaikų poreikiams bei jų tėvų turtinei padėčiai ir užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas (CK 3.192 straipsnio 1, 2 dalys). Minėta teisės norma išlaikymo dydį pirmiausia sieja su protingais paties vaiko poreikiais. Teikiamas išlaikymas turi tenkinti jo būtinus poreikius maistui, aprangai, būstui, sveikatai, mokslui, poilsiui, laisvalaikiui, kultūriniam ir kitokiam ugdymui, tačiau teismas negali priteisti vaiko išlaikymui daugiau, negu tai objektyviai leidžia jo tėvų turtinė padėtis. Turi būti randama protinga pusiausvyra tarp tėvų ir vaikų interesų, tačiau prioritetiškai atsižvelgiant į vaikų interesus (Jungtinių tautų Vaiko teisių konvencijos 3 straipsnio 1 dalis, CK 3.3 straipsnio 1 dalis, Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo 4 straipsnio 1 punktas).

2019 m. lapkričio 19 d. sprendimu Šiaulių apylinkės teismo Kelmės rūmai ne tik nustatė A. Ž. gyvenamąją vietą su tėvu S. Ž., bet ir priteisė vaikui iš motinos Ž. M. išlaikymą periodinėmis išmokomis po 100 Eur kas mėnesį iki vaiko pilnametystės. Teismas neturi jokių objektyvių duomenų, pagal kuriuos galėtų spręsti apie turtinę atsakovų padėtį (atsakovai nepateikė duomenų apie savo turtinę padėtį), todėl manyti, kad prašomo priteisti išlaikymo dydis, po 160 Eur kas mėnesį, yra neproporcingas atsakovų turtinei padėčiai, nėra pagrindo. Teismo vertinimu prašomo priteisti iš atsakovų išlaikymo suma yra nedidelė, tenkinanti tik mažą dalį pačių būtiniausių vaiko poreikių maistui, aprangai, būstui, sveikatai, mokslui, poilsiui, laisvalaikiui, kultūriniam ir kitokiam ugdymui. Atsakovai dukters išlaikymui neteikia jokių lėšų, todėl iš atsakovo išlaikymas priteistinas, o teismo sprendimu iš atsakovės priteisto išlaikymo dydis pakeistinas.

Žyminis mokestis ir bylinėjimosi išlaidos patenkinus ieškinį išieškomos iš atsakovų į valstybės pajamas, proporcingai patenkintų reikalavimų daliai (CPK 96 straipsnio 1 dalis). Kadangi šalys bylose dėl tėvų valdžios apribojimo nuo žyminio mokesčio atleistos (CPK 83 straipsnio 1 dalies 14 punktas), tai iš atsakovų priteistinas žyminis mokestis už reikalavimą dėl išlaikymo priteisimo ir bylinėjimosi išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu byloje (CPK 79 straipsnio 1 dalis, 80 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 85 straipsnio 1 dalies 3 punktas, 88 straipsnio 1 dalies 3 punktas). Kadangi byla vedama elektronine forma, todėl iš atsakovų priteistina 75 procentai žyminio mokesčio sumos (CPK 80 straipsnio 7 dalis). Atitinkamai už reikalavimą dėl išlaikymo iš atsakovės priteistinas 16,20 Eur (160 Eur -100 Eur x 12 x 3% x 75%) žyminis mokestis, o iš atsakovo 43,20 Eur (160 x 12 x 3% x 75%) žyminis mokestis. Taip pat iš atsakovų lygiomis dalimis valstybei priteisiamos 54,52 Eur dydžio pašto išlaidos, t. y. po 27,26 Eur iš kiekvieno.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 3.180 straipsniu, 3.183 straipsnio 4 dalimi, 3.194 straipsnio 1, 3 dalimis, Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 265-270 straipsniais, 407 straipsniu,

nusprendžia:

Ieškinį tenkinti.

Neterminuotai apriboti tėvų valdžią Ž. M,, asmens kodas (duomenys neskelbtini), ir S. Ž., asmens kodas (duomenys neskelbtini), dukters A. Ž,, gimusios (duomenys neskelbtini), atžvilgiu.

Iki teismo sprendimo dėl nuolatinės rūpybos nustatymo įsiteisėjimo A. Ž., gimusios (duomenys neskelbtini), gyvenamąją vietą nustatyti su laikinaisiais rūpintojais D. L., gimusia (duomenys neskelbtini), ir D. L., gimusiu (duomenys neskelbtini).

Priteisti iš S. Ž., asmens kodas (duomenys neskelbtini), išlaikymą dukrai A. Ž., gimusiai (duomenys neskelbtini), periodinėmis išmokomis kas mėnesį po 160 Eur (vieną šimtą šešiasdešimt eurų) nuo ieškinio pareiškimo teismui dienos – 2023 m. kovo 29 d. iki vaiko pilnametystės, priteistą sumą indeksuojant (duomenys neskelbtini) nustatyta tvarka.

Pakeisti 2019 m. lapkričio 19 d. Šiaulių apylinkės teismo Kelmės rūmų sprendimu civilinėje byloje Nr. e2-11201-471/2019 priteisto išlaikymo dydį ir priteisti iš Ž. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini), išlaikymą dukrai A. Ž., gimusiai (duomenys neskelbtini), periodinėmis išmokomis kas mėnesį po 160 Eur (vieną šimtą šešiasdešimt eurų) nuo ieškinio pareiškimo teismui dienos – 2023 m. kovo 29 d. iki vaiko pilnametystės, priteistą sumą indeksuojant (duomenys neskelbtini) nustatyta tvarka.

Paskirti D. L., gimusią (duomenys neskelbtini), ir D. L., gimusį (duomenys neskelbtini), A. Ž. priteisto išlaikymo lėšų tvarkytojais uzufrukto teise iki teismo sprendimo dėl nuolatinės rūpybos nustatymo įsiteisėjimo.

Priteisti iš Ž. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini), valstybei 16,20 Eur (šešiolikos eurų 20 centų) žyminį mokestį (įmokos kodas 5660) ir 27,26 Eur (dvidešimt septynių eurų 26 centų) išlaidas, susijusias su procesinių dokumentų įteikimu (įmokos kodas 5662), šias išlaidas sumokant į vieną iš pasirinktų Valstybinės mokesčių inspekcijos prie (duomenys neskelbtini) finansų ministerijos sąskaitų.

Priteisti iš S. Ž., asmens kodas (duomenys neskelbtini), valstybei 43,20 Eur (keturiasdešimt trijų eurų 20 centų) žyminį mokestį (įmokos kodas 5660) ir 27,26 Eur (dvidešimt septynių eurų 26 centų) išlaidas, susijusias su procesinių dokumentų įteikimu (įmokos kodas 5662), šias išlaidas sumokant į vieną iš pasirinktų Valstybinės mokesčių inspekcijos prie (duomenys neskelbtini) finansų ministerijos sąskaitų.

Sprendimą dalyje dėl išlaikymo priteisimo vykdyti skubiai.

Sprendimas per trisdešimt dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Šiaulių apygardos teismui per Šiaulių apylinkės teismo Kelmės rūmus.