Klaipėdos apylinkės teismo nutartis

rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo V. M. pareiškimą dėl antstolio nušalinimo, suinteresuoti asmenys S. S., antstolis Aleksandras Selezniovas.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

2018 m. lapkričio 23 d. patvarkymu Nr. S1c-102370 suinteresuotas asmuo antstolis Aleksandras Selezniovas, Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau - CPK) 636 straipsnio 3 dalyje numatyta tvarka išnagrinėjo pareiškėjo pareiškimą ir nutarė nenusišalinti nuo vykdomosios bylos vykdymo ir pareiškimą dėl antstolio nušalinimo perdavė nagrinėti Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmams.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

antstolis yra valstybės įgaliotas asmuo, kuriam valstybė suteikia vykdomųjų dokumentų vykdymo, faktinių aplinkybių konstatavimo, dokumentų perdavimo ir kitas įstatymų nustatytas funkcijas. Atlikdami savo funkcijas, antstoliai yra nepriklausomi ir savo veikloje vadovaujasi Lietuvos Respublikos Konstitucija, Lietuvos Respublikos tarptautinėmis sutartimis, Lietuvos Respublikos antstolių įstatymu bei kitais įstatymais ir teisės aktais, Antstolių profesinės etikos kodeksu. Vykdydamas vykdomuosius dokumentus, antstolis privalo imtis visų teisėtų priemonių tinkamai apginti išieškotojo interesus, nepažeisdamas kitų vykdymo proceso dalyvių teisių bei teisėtų interesų (Lietuvos Respublikos antstolių įstatymo 2 straipsnio 1 dalis, 3 straipsnio 1 dalis, 2 dalis). Siekiant užtikrinti realų teisės į nešališką ir objektyvų teismą įgyvendinimą, įstatyme įtvirtintas antstolio nušalinimo institutas.

Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 636 straipsnio 4 dalyje numatyta, kad antstolis negali vykdyti sprendimų ir turi nusišalinti, kai yra CPK 65 straipsnyje numatyti pagrindai, t. y.: 1) bylose, kuriose jis yra dalyvaujantis byloje asmuo arba su dalyvaujančiu byloje asmeniu susijęs tokiais teisiniais santykiais, dėl kurių bylos baigtis gali turėti įtakos jo teisėms arba pareigoms; 2) jeigu jis yra su šalimis ar kitais dalyvaujančiais byloje asmenimis susijęs giminystės (tiesiosios aukštutinės ir tiesiosios žemutinės linijos giminaičiai, tikrieji bei netikrieji broliai ir seserys, įtėviai ir įvaikiai) ar svainystės ryšiais; 3) jeigu jį su viena iš šalių ar kitais dalyvaujančiais byloje asmenimis sieja santuokos, globos ar rūpybos santykiai; 4) byloje, kurioje jis buvo arba yra vienos iš šalių arba kitų dalyvaujančių byloje asmenų atstovas; 5) jeigu jis pats, jo sutuoktinis (sugyventinis) arba jo artimieji giminaičiai yra tiesiogiai ar netiesiogiai suinteresuoti bylos baigtimi; 6) jeigu jis dalyvavo priimant sprendimą byloje žemesniosios ar aukštesniosios instancijos teisme arba šioje byloje dalyvavo kaip liudytojas, ekspertas, prokuroras, valstybės ar savivaldybės institucijos atstovas.

Antstolis gali būti nušalintas esant CPK 65 straipsnyje nurodytiems pagrindams. Antstolį gali nušalinti skolininkas ir išieškotojas. Nušalinimas turi būti pareikštas prieš pradedant priverstinio vykdymo veiksmus. Vėliau pareikšti nušalinimą leidžiama tik tais atvejais, jeigu pareiškiantis nušalinimą asmuo apie pagrindą nušalinti sužinojo pradėjus vykdymo veiksmus (CPK 636 straipsnis).

Bylos duomenimis nustatyta, kad antstolis Aleksandras Selezniovas vykdo vykdomąją bylą Nr. 0010/17/04693 pagal Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2017 m. balandžio 27 d. išduotą vykdomąjį raštą Nr. 2-147-796/2016 dėl išlaikymo, mokamo kas mėnesį periodinėmis išmokomis po 150 Eur, išieškojimo iš pareiškėjo nepilnamečio G. M. naudai.

Pareiškėjas reikšdamas pareiškimą dėl antstolio nušalinimo neįvardija, kuriuo pagrindu reiškia nušalinimą. Tačiau iš pateikto pareiškimo turinio teismas daro išvadą, kad pareiškėjas reiškia antstoliui nušalinimą CPK 65 straipsnio 1 dalies 5 punkto pagrindu, kai nušalinimas gali būti reiškiamas, jeigu antstolis yra suinteresuotas vykdomosios bylos baigtimi bei šališkas. Pareiškėjas nušalinimo motyvais nurodė argumentus, jog vykdomojoje byloje Nr. 0010/17/04693 antstolis netinkamai atlieka procesinius vykdymo veiksmus.

Išanalizavus vykdomosios bylos dokumentus, teismas sprendžia, kad nėra pagrindo teigti, jog antstolis Aleksandras Selezniovas padarė kokius nors vykdymo proceso pažeidimus ar nesilaikė įstatymuose nustatytos tvarkos. Iš pareiškimo dėl antstolio nušalinimo turinio matyti, kad nenurodytos jokios konkrečios aplinkybės, patvirtinančios antstolio šališkumą, nekompetentingumą, įstatymų nesilaikymą, o taip pat nepateikti jokie tokias aplinkybes patvirtinantys įrodymai (CPK 177 straipsnis, 178 straipsnis). Pareiškėjas taip pat konkrečiai neįvardino antstolio nušalinimo priežasčių ir tik abstrakčiai nurodė, jog yra procesinių veiksmų neatitikimų. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes pareiškėjo nurodytos priežastys dėl antstolio Aleksandro Selezniovo šališkumo laikytinos nepagrįstomis ir nevertintinos, kaip sudarančios pagrindą nušalinti antstolį. Be to, atsižvelgtina ir į tai, kad antstoliui suteikta teisė aktyviai padėti šalims ginti jų teises bei įstatymų saugomus interesus, taip pat savo iniciatyva imtis visų teisėtų priemonių, kad sprendimas būtų kuo greičiau įvykdytas (CPK 634 straipsnis). Kartu pažymėtina ir tai, kad nesutikdamas su konkrečiais antstolio vykdymo procese atliktais veiksmais pareiškėjas turi teisę juos skųsti CPK 510-512 straipsniais. Atkreiptinas pareiškėjo dėmesys į tai, kad vykdomojoje byloje esantys duomenys patvirtina, jog antstolis priimdamas įvairius procesinius sprendimus vykdomojoje byloje Nr. 0010/17/04693 (patvarkymus ir kt.) šią teisę pareiškėjui yra tinkamai išaiškinęs. Kaip nustatyta iš Lietuvos informacinės teismų sistemos „Liteko“ duomenų, pareiškėjas savo teise skųsti antstolio veiksmus nepasinaudojo. Taip pat nenustatyta, kad antstolis vykdymo proceso metu veiktų prieš pareiškėjo interesus, būtų jo atžvilgiu šališkai nusiteikęs.

Pareiškėjas nurodo aplinkybes, susijusias su vykdomojoje byloje antstolio atliktais veiksmais, ir teigia, kad šios aplinkybės patvirtina antstolio šališkumą. CPK normos, reglamentuojančios nušalinimo institutą, reikalauja, kad nušalinimas būtų motyvuotas. Šalys turi įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus bei atsikirtimus (CPK 178 straipsnis). Pareiškėjo tvirtinimai apie antstolio šališkumą yra nemotyvuoti bei nepagrįsti jokiais įrodymais. Esant nurodytoms aplinkybėms, teismui nenustačius jokių objektyvių aplinkybių, leidžiančių abejoti antstolio šališkumu, darytina išvada, kad pareiškėjo prašymas dėl antstolio nušalinimo yra nepagrįstas, todėl netenkintinas.

Teismo nutartis dėl antstolio nušalinimo neskundžiama atskiruoju skundu, t. y. ji negali būti apeliacijos objektu (Lietuvos apeliacinio teismo 2015 m. kovo 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-332-330/2015; Šiaulių apygardos teismo 2014 m. rugpjūčio 18 d. civilinėje byloje Nr. 2S-864-372/2014; Klaipėdos apygardos teismo 2017m. gegužės 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr.2S-779-163/2017; Vilniaus apygardos teismo 2018 m. vasario 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr.2S-1103-881/2018). Pažymėtina ir tai, kad atsisakymas nušalinti antstolį, neužkerta kelio pareiškėjui realizuoti jo manymu pažeistų teisių gynybos mechanizmą kitomis proceso įstatyme numatytomis priemonėmis, pavyzdžiui, teikti skundą dėl antstolio veiksmų (CPK 510 straipsnis).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 65 straipsniu, 290-292 straipsniais, 637 straipsniu, teismas

nutaria:

pareiškėjo V. M. pareiškimo dėl antstolio Aleksandro Selezniovo nušalinimo vykdomojoje byloje Nr. Nr. 0010/17/04693 netenkinti.

Vykdomąją bylą Nr. Nr. 0010/17/04693 grąžinti antstoliui Aleksandrui Selezniovui.

Nutartis neskundžiama.