Kauno apygardos teismo nutartis

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Dmitrijus Korsakovas, nerengdamas teismo posėdžio rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo nuteistojo V. V. skundą dėl Marijampolės rajono apylinkės teismo 2015 m. liepos 3 d. nutarties, kuria netenkintas nuteistojo prašymas dėl bausmės sušvelninimo, ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

V. V. 2014-02-11 Marijampolės rajono apylinkės teismo nuosprendžiu pripažintas kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 235 str. 1 d., ir nuteistas 1 (vieneriems) metams laisvės atėmimo; pripažintas kaltu pagal BK 236 str. 1 d., ir nuteistas 1 (vieneriems) metams 3 (trejiems) mėnesiams laisvės atėmimo. Vadovaujantis BK 63 str. 1 d., 2 d., 5 d., 1 p., bausmės subendrintos griežtesne apimant švelnesnę ir V. V. skirta galutinė subendrinta bausmė – 1 (vienerių) metų 3 (trijų) mėnesių laisvės atėmimo bausmė.

Atsiliepimas į nuteistojo skundą nepateiktas.

Motyvuojamoji dalis

Nuteistojo V. V. skundas atmestinas.

Aukštesnysis teismas, susipažinęs su bylos medžiaga, nuteistojo skundu ir skundžiama pirmosios instancijos teismo nutartimi konstatuoja, jog Marijampolės rajono apylinkės teismo 2015 m. liepos 3 d. nutartis yra teisėta ir pagrįsta, todėl jos naikinti nuteistojo nurodytais argumentais nėra pagrindo (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 362¹ straipsnio 5 dalis).

Nusikalstamos veikos, už kurių padarymą V. V. buvo nuteistas Marijampolės rajono apylinkės teismo 2014 m. vasario 11 d. nuosprendžiu, tai yra BK 235 str. 1 d. ir 236 str. 1 d., yra priskiriamos nesunkių tyčinių nusikaltimų kategorijai ( BK 11str. 3 d.).

2015 m. kovo 19 d. Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 27, 38, 39, 55, 56, 60, 62, 75, 179 ir 187 straipsnių pakeitimo įstatymu Nr. XII-1554, įsigaliojusiu 2015 m. kovo 24 d., pakeista Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 75 straipsnio 1 dalis, numatant galimybę atidėti paskirtos bausmės vykdymą nuo vienerių iki trejų metų asmeniui, nuteistam laisvės atėmimu ne daugiau kaip šešeriems metams už dėl neatsargumo padarytus nusikaltimus arba ne daugiau kaip ketveriems metams už vieną ar kelis tyčinius nusikaltimus (išskyrus labai sunkius nusikaltimus). Šis įstatymas laikytinas nusikalstamą veiką padariusio asmens teisinę padėtį lengvinančiu baudžiamuoju įstatymu, kuris, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 3 straipsnio 2 dalimi, turi grįžtamąją galią.

Kaip jau minėta, V. V. yra nuteistas už dviejų nesunkių tyčinių nusikaltimų padarymą, už kurių padarymą jam paskirta galutinė subendrinta terminuoto laisvės atėmimo bausmė – laisvės atėmimas 1 (vieneriems) metams 3 (trim) mėnesiams. Pažymėtina, jog BK 75 straipsnio 1 dalyje įtvirtintas ir materialusis pagrindas bausmės vykdymo atidėjimui – tai pakankamas pagrindas manyti, jog bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo. Bausmės paskirtį įvardija BK 41 straipsnis, todėl atidedant laisvės atėmimo vykdymą svarbu nustatyti, ar tokia poveikio priemonė būtų pakankamai efektyvi norint sulaikyti asmenį nuo nusikalstamų veikų darymo ir ar bus užtikrintas teisingumo principo įgyvendinimas. Teismų praktikoje laikomasi pozicijos, jog taikant bausmės vykdymo atidėjimą humaniškumo principo reikalavimai turi būti derinami ir su teisingumo principu, pagal kurį kaltininko nubaudimas ar atleidimas nuo baudžiamosios atsakomybės negali paneigti baudžiamosios teisės esmės ir paskirties, formuoti nebaudžiamumo nuotaikų, nepagarbos baudžiamajam įstatymui ar ignoruoti nukentėjusiųjų teisėtų interesų ir pan. Iš baudžiamosios teisės esmės kyla reikalavimas, kad kiekvienas apkaltinamasis nuosprendis turi sukurti teisines prielaidas tam, kad valstybės reakcija į kaltininko sukeltą konfliktą su baudžiamuoju įstatymu – paskirta bausmė ar kita baudžiamojo poveikio priemonė – užtikrintų ne tik specialiąją, bet ir bendrąją prevenciją.

Atsižvelgdamas į šias aplinkybes, teismas konstatuoja, jog nuteistojo V. V. atžvilgiu nėra pagrindo taikyti BK 75 straipsnio nuostatų ir atidėti laisvės atėmimo bausmės vykdymą. Be to, kaip teisingai pažymėjo pirmosios instancijos teismas asmenims, nuteistiems už nesunkius ir apysunkius nusikaltimus, nebuvo priimtas bausmę švelninantis arba kitokiu būdu nusikalstamą veiką padariusio asmens teisinę padėtį palengvinantis baudžiamasis įstatymas, kadangi ir iki naujos BK 75 str. 1 d. redakcijos priėmimo asmenims, nuteistiems laisvės atėmimu už vieną ar kelis nesunkius ar apysunkius tyčinius nusikaltimus ne daugiau kaip ketveriems metams, buvo galima taikyti bausmės vykdymo atidėjimą teismui nusprendus, kad yra pakankamas pagrindas manyti, jog bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo. Iš Marijampolės rajono apylinkės teismo 2014-02-11 nuosprendžio matyti, kad teismas, skirdamas V. V. bausmę, įvertino jo padarytų nusikalstamų veikų pobūdį ir pavojingumą – jis nuteistas už dviejų nesunkių tyčinių nusikaltimų padarymą, atsižvelgė į kaltinamojo asmenybę – anksčiau teistas 8 kartus, nuosprendžio priėmimo metu metų laikotarpyje buvo baustas administracine tvarka, charakterizuojamas neigiamai, V. V. atsakomybę sunkinančių ir lengvinančių aplinkybių teismas nenustatė. Nuteistasis kaltę pripažino dalinai. Teismas, skirdamas V. V. realią laisvės atėmimo bausmę, ją parinko artimą sankcijos vidurkiui. Be abejo, nuteistojo elgesys tiek nusikaltimo padarymo metu tiek ikiteisminio tyrimo metu ir bylą nagrinėjant teisme, vertinamas ir sprendžiant klausimą ar bausmės vykdymo atidėjimu gali būti pasiekti bausmės tikslai ir ar nuteistasis ateityje nedarys nusikalstamų veikų. Nuteistojo skunde nurodytos aplinkybės, kad V. V., taikius jam bausmės vykdymo atidėjimą, bus priimtas dirbti, turi šeimą ir sūnų, kurį reikia auklėti, rodo, jog jis galimai yra saistomas socialiniais ryšiais, tačiau bendravimas su šeima, prisidėjimas prie jos išlaikymo, yra neuždraustas ir galimas atliekant laisvės atėmimo bausmę. Todėl nuteistojo nurodytos aplinkybės nėra pagrindu bausmė vykdymui atidėti, o jo pozityvus elgesys atliekant laisvės atėmimo bausmę yra nuteistojo pareiga.

Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, konstatuotina, kad BK 75 str. nuostatų dėl bausmės vykdymo nuteistajam atidėjimo pirmosios instancijos teismas skundžiama 2015 m. liepos 3 d. nutartimi pagrįstai netaikė, todėl nuteistojo V. V. skundas atmetamas.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 362¹ straipsnio 5 dalimi, 364 straipsnio 3 dalimi,

nutarė:

Nuteistojo V. V. skundą atmesti.

Nutartis neskundžiama.