- Teismas
- Klaipėdos apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2018-07-12
- Bylos Nr.
- 1A-233-361/2018
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjai
- Dalius Jocys, Savinijus Katauskas, Remigijus Preikšaitis
- Nuteistasis
- V. G.
- Advokatai
- Donatas Lengvinas
Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Daliaus Jocio (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Savinijaus Katausko ir Remigijaus Preikšaičio, apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo V. G. ir jo gynėjo advokato Donato Lengvino apeliacinį skundą dėl Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rajono rūmų 2018 m. gegužės 7 d. nuosprendžio, kuriuo V. G. pripažintas kaltu ir nubaustas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 281 straipsnio 7 dalį 60 MGL (2 260 Eur) dydžio bauda.
Pritaikius BK 64¹ straipsnį bausmė sumažinta vienu trečdaliu ir paskirta 40 MGL (1 506 Eur) bauda. Vadovaujantis BK 66 straipsniu, 65 straipsnio 1 dalies 2 punkto a) papunkčiu, į paskirtą bausmę įskaitytas laikino sulaikymo laikas 2017 m. lapkričio 22 d. ir paskirta galutinė bausmė – 38 MGL (1 431 Eur) bauda.
Vadovaujantis BK 67 straipsnio 3 dalimi, 68 straipsniu, V. G. skirta baudžiamojo poveikio priemonė – uždraudimas naudotis specialiąja teise vairuoti visų rūšių transporto priemones vienerius metus šešis mėnesius.
Žemesnės instancijos teismas
Vadovaujantis BK 67 straipsnio 3 dalimi, 72 straipsniu, V. G. skirta baudžiamojo poveikio priemonė – automobilio „Audi A6“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) konfiskavimas.
Klaipėdos apygardos prokuratūros Klaipėdos apylinkės prokuratūros (Klaipėdos rajono) prokurorės A. B. 2017 m. lapkričio 22 d. nutarimas skirti laikiną nuosavybės teisių apribojimą automobiliui „Audi A6“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) paliktas galioti iki šio nuosprendžio dalies dėl turto konfiskavimo įvykdymo dienos (turto arešto akto identifikavimo kodas (duomenys neskelbtini).
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
1. V. G. nuteistas už tai, kad vairavo kelių transporto priemonę būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kai jo kraujyje buvo daugiau nei 1,5 promilės etilo alkoholio, o būtent už tai, kad 2017 m. lapkričio 22 d., apie 1.40 val., (duomenys neskelbtini) g., Endriejavo mstl., Klaipėdos r., pažeisdamas Kelių eismo taisyklių 14 punkto reikalavimus, numatančius draudimą vairuoti transporto priemonę neblaiviems asmenims, vairavo automobilį „Audi A6“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kai jo kraujyje nustatyta mažiausia koncentracija 1,97 promilės etilo alkoholio.
Šalies argumentai
2. Nuteistojo gynėjas apeliaciniu skundu prašo pakeisti Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rajono rūmų 2018 m. gegužės 7 d. nuosprendį: atleisti V. G. nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, perduodant laiduotojai mamai D. G.; nekonfiskuoti automobilio „Audi A6“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini)
2.1. Kaip nepagrįstą vertiną teismo išvadą, jog ankstesnis V. G. nubaudimas administracine tvarka už vairavimą esant neblaiviam leidžia manyti, jog ateityje jis darys analogiškas veikas. Nusikalstamos veikos padarymo metu nebuvo teistas, galiojančių administracinių nuobaudų neturėjo, o duomenų, jog jis linkęs sistemingai pažeidinėti įstatymus ir daryti naujas nusikalstamas veikas, byloje nėra. Vien tai, jog V. G. tik vieną kartą, t. y. 2012-08-26, buvo nubaustas administracine tvarka už vairavimą esant neblaiviam, savaime nereiškia, jog jis nesilaikys įstatymų ir darys naujas nusikalstamas veikas. Be to, vien šis baudžiamasis procesas turėjo V. G. pakankamą auklėjamąjį poveikį, leido jam kritiškai įvertinti savo veiksmus ir paskatino ateityje laikytis įstatymų.
2.2. Kaip subjektyvius ir nepagrįstus vertina teismo motyvus, jog V. G. laiduotoja norinti būti mama D. G. nedarys sūnui teigiamos įtakos. Paaiškina, jog po nusikalstamos veikos padarymo V. G. persikėlė gyventi pas mamą, o iki tol su ja negyveno, mama jo laiduotoja nebuvo ir jo elgesio nekontroliavo. Mamos asmeninės savybės ir tai, jog ji neteista, nebausta administracine tvarka, dirbanti ir teigiamai charakterizuojama darbdavio, leidžia jai būti tinkama V. G. laiduotoja.
2.3. Atleidęs V. G. nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, teismas turėtų diskrecijos teisę spręsti, ar automobilio konfiskavimas atitinka konstitucinius proporcingumo ir teisingumo principus. Tokią nusikalstamą veiką V. G. padarė pirmą kartą, turtinės žalos niekam nepadarė, kaltę dėl nusikaltimo padarymo pripažino visiškai, nuoširdžiai gailėjosi jį padaręs. Šios aplinkybės leidžia manyti, jog automobilio konfiskavimas būtų pernelyg griežta ir neproporcinga baudžiamojo poveikio priemonė bausmės tikslams pasiekti. Nurodo, jog V. G. tėvas V. A. G., gim. (duomenys neskelbtini), yra neįgalus, jam nustatytas didelių specialiųjų poreikių lygis, jį reikia automobiliu vežti pas gydytojus, o kitos transporto priemonės šeima neturi.
Atsiliepimas
3. Klaipėdos apygardos prokuratūros Klaipėdos apylinkės prokuratūra atsiliepimu su apeliaciniu skundu nesutinka ir prašo palikti galioti skundžiamą nuosprendį. Nuosprendį vertina kaip pagrįstą ir teisėtą. Teismas tinkamai taikė baudžiamąjį įstatymą ir pagrįstai konstatavęs, jog V. G. neatitinka BK 40 straipsnio 2 dalies 4 punkto reikalavimų, neatleido jo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą. Laiduotojos, nuteistojo mamos, asmenybė teismo pagrįstai įvertinta kaip nepakankama pripažinti, jog ji turės realią galimybę daryti teigiamą įtaką sūnui. V. G. yra susiformavusi asmenybė, gebanti kontroliuoti savo veiksmus, todėl nėra pagrindo teigti, jog jis yra toks nesavarankiškas ir nebrandus asmuo, kuriam būtų reikalinga papildoma elgesio korekcija. Automobilį, kaip nusikalstamos veikos padarymo priemonę, teismas konfiskavo pagrįstai ir teisėtai. Pažymi, jog V. G. didesnio pavojaus šaltinį – automobilį vairavo (duomenys neskelbtini) miestelio gatvėje, būdamas neblaivus (1,97 prom.), nors iki namų tebuvo 300 metrų atstumas. Tai rodo jo abejingumą galiojančioms teisės normoms, kitų asmenų saugumui, todėl ginčijama baudžiamojo poveikio priemonė yra proporcinga priemonė bausmės tikslams pasiekti. Kaip savanaudišką vertina skundo argumentą dėl poreikio turėti automobilį tam, kad galėtų rūpintis neįgaliu tėvu. Specialiųjų poreikių lygis tėvui nustatytas nuo 2013-03-21, tačiau tai nesulaikė V. G. nuo girtavimo nakties metu ir vairavimo apsvaigus nuo alkoholio. Netaikant turto konfiskavimo priemonės, o apsiribojus specialiosios teisės atėmimu, būtų formuojamos asmens nebaudžiamumo nuotaikos visuomenėje ir neturėtų realaus poveikio kaltininkui.
Motyvuojamoji dalis
Apeliacinis skundas atmestinas.
4. Apeliaciniu skundu prašoma taikyti laidavimo institutą V. G., teigiant, jog egzistuoja visos įstatyme numatytos tam sąlygos ir pagrindai, o nuteistojo mama D. G. yra tinkama laiduotoja. Teisėjų kolegija tokius skundo argumentus vertina kaip nepagrįstus.
Žemesnės instancijos teismas
5. Pagal BK 40 straipsnio 1 dalį asmuo, padaręs baudžiamąjį nusižengimą, neatsargų arba nesunkų ar apysunkį tyčinį nusikaltimą, teismo gali būti atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės, jeigu yra asmens, kuris vertas teismo pasitikėjimo, prašymas perduoti kaltininką jo atsakomybei pagal laidavimą. Teismas gali atleisti asmenį nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, jei asmuo pirmą kartą padarė nusikalstamą veiką (BK 40 straipsnio 2 dalies 1 punktas), visiškai pripažino savo kaltę ir gailisi padaręs nusikalstamą veiką (BK 40 straipsnio 2 dalies 2 punktas), bent iš dalies atlygino ar pašalino padarytą žalą arba įsipareigojo ją atlyginti, jeigu ji buvo padaryta (BK 40 straipsnio 2 dalies 3 punktas), ir yra pagrindo manyti, kad jis visiškai atlygins ar pašalins padarytą žalą, laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų (BK 40 straipsnio 2 dalies 4 punktas).
6. Tik visų BK 40 straipsnio sąlygų egzistavimas sudaro pagrindą atleisti asmenį nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą. Tačiau, net ir esant visoms nurodytoms formalioms sąlygoms, teismas motyvuotai gali apsispręsti tiek dėl asmens atleidimo, tiek ir dėl atsisakymo atleisti jį nuo baudžiamosios atsakomybės. Šio straipsnio nuostatos suteikia teismui galimybę, bet ne privalomą pareigą priimti sprendimą, kuriuo asmuo atleidžiamas nuo baudžiamosios atsakomybės.
7. Nagrinėjamu atveju iš nuosprendžio motyvų matyti, jog laidavimo instituto netaikymą teismas grindė tuo, jog nėra pagrindo manyti, jog V. G. laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų, taigi nėra BK 40 straipsnio 2 dalies 4 punkte nustatytos sąlygos. Teismas suabejojo tuo, kad V. G. padarė nusikalstamą veiką atsitiktinai ir galima tikėti, jog jis daugiau nebesės prie vairo neblaivus. Priešingai, nei teigiama skunde, teismas pagrįstai atsižvelgė ir kaip nepalankią kaltinamojo asmenybei recidyvo prasme vertino aplinkybę, jog ir anksčiau jis buvo baustas už transporto priemonės vairavimą esant neblaiviam. Todėl nėra pagrindo nepritarti teismo teiginiams, jog V. G. nėra linkęs laikytis įstatymų, yra abejingas nustatytoms saugaus elgesio kelyje taisyklėms, nesaugo savo ir kitų eismo dalyvių gyvybės, sveikatos ir turto.
Žemesnės instancijos teismas
8. V. G., sureikšmindamas baudžiamąją atsakomybę lengvinančią aplinkybę, akcentuodamas, jog nusikalstamos veikos padarymo metu nebuvo teistas, galiojančių administracinių nuobaudų neturėjo, neįvertina laidavimo institutui taikyti privalomos ir teisiškai reikšmingos sąlygos, o būtent to, jog būtina tikėti tuo, jog jis laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų. Praėjus vos 5 metams po padaryto analogiško teisės pažeidimo 2012 m., nuteistojo pavojingas elgesys pasikartojo. Vien tai, jog 2012 m. dėl galiojusio švelnesnio teisinio reguliavimo už iš esmės tokį patį teisės pažeidimą V. G. buvo nubaustas administracine nuobauda, neleidžia jo asmenybės vertinti kaip įsisąmoninusios padarytos nusikalstamos veikos pavojingumą, todėl yra būtina užkirsti kelią panašaus pobūdžio recidyvui.
9. Nesant visumos BK 40 straipsnio 2 dalies 1–4 punktuose nustatytų sąlygų, nėra pagrindo atleisti V. G. nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą. Atsižvelgiant į tai, V. G. laiduotoja pasiūlytos mamos asmenybės vertinimas tampa juridiškai neaktualus. Kita vertus, pagal BK 40 straipsnio 3 dalį laiduotojais gali būti kaltininko tėvai, artimieji giminaičiai ar kiti teismo pasitikėjimo verti asmenys. Teismas, priimdamas sprendimą, atsižvelgia į laiduotojo asmenines savybes ar veiklos pobūdį ir galimybę daryti teigiamą įtaką kaltininkui. Laiduotoju gali būti tik toks asmuo, kurio galimybė daryti teigiamą įtaką kaltininkui yra akivaizdi. Šiuo atveju byloje yra duomenys, jog V. G. mama neteista, administracine tvarka nebausta. Tačiau nevedusio, dirbančio ir jauno amžiaus V. G. (gim. (duomenys neskelbtini) m.) akcentuojama vien gyvenimo po nusikalstamos veikos padarymo kartu su garbaus amžiaus (gim. (duomenys neskelbtini) m.) buhaltere dirbančia ir teigiamai darbdavės charakterizuojama mama aplinkybė savaime nėra ta, kuri leistų manyti, jog mama darys teigiamą įtaką suaugusiam sūnui.
10. Teisėjų kolegija, patikrinusi skundžiamą nuosprendį baudžiamojo poveikio priemonių individualizavimo aspektu, daro išvadą, kad apylinkės teismas tinkamai pritaikė baudžiamąjį įstatymą ir V. G. pagrįstai ir teisėtai skyrė baudžiamojo poveikio priemonę – turto konfiskavimą. Nuteistam asmeniui turto konfiskavimo baudžiamojo poveikio priemonė skiriama kartu su bausme (BK 42 straipsnio 6 dalis, 67 straipsnio 3 dalis). Tokiais atvejais, remiantis BK 72 straipsnyje pateiktu teisiniu reguliavimu, įstatyme nurodyto turto konfiskavimas nepriklauso nuo teismo nuožiūros ir yra privalomas. Nuteisus asmenį pagal BK 281 straipsnio 7 dalį, automobilio kaip nusikalstamos veikos priemonės konfiskavimo privalomumas taip pat nekelia abejonių (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-392-699/2017). Išimtimi iš šios taisyklės galėtų būti tik tokie išskirtiniai atvejai, kai turto konfiskavimo taikymas būtų akivaizdžiai neproporcinga teisinė priemonė (kasacinės nutartys Nr. 2K-7-83/2010, 2K-7-130-699/2015, 2K-7-304-976/2016). Taikomos baudžiamojo poveikio priemonės turi būti proporcingos teisės pažeidimui, jos turi atitikti siekiamus teisėtus ir visuotinai svarbius tikslus, neturi varžyti asmens akivaizdžiai labiau, negu reikia šiems tikslams pasiekti.
11. BK 281 straipsnio 7 dalyje numatyta nusikalstama veika padaroma tyčia. Jos padarymas yra tiesiogiai susijęs su kelių transporto priemonės panaudojimu – asmens vairavimu arba mokymu praktinio vairavimo, esant apsvaigus nuo alkoholio, kai jo kraujyje buvo daugiau negu 1,5 promilės alkoholio; be transporto priemonės panaudojimo aptartu būdu šios veikos padarymas neįmanomas. Pagal teismų praktiką tokiu būdu panaudota kelių transporto priemonė pripažįstama nusikalstamos veikos padarymo priemone (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-392-699/2017, 2K-79-511/2018 ir kt.).
12. BK 72 straipsnio 1 ir 2 dalyse nustatyta, kad turto konfiskavimas yra priverstinis neatlygintinas konfiskuotino bet kokio pavidalo turto, esančio pas kaltininką ar kitus asmenis, paėmimas valstybės nuosavybėn; konfiskuotinu turtu laikomas BK uždraustos veikos įrankis, priemonė ar rezultatas. Pagal BK 72 straipsnio 3 dalį kaltininkui priklausantis konfiskuotinas turtas privalo būti konfiskuojamas visais atvejais.
13. Atsižvelgiant į išdėstytą teisinį reguliavimą, teismų praktiką tokio pobūdžio bylose ir nustačius, jog šiuo atveju nėra įstatyme numatytų sąlygų ir pagrindų atleisti nuteistąjį nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, nėra pagrindo keisti skundžiamo nuosprendžio dalį dėl nuteistajam skirtos baudžiamojo poveikio priemonės – būtent jam priklausančio automobilio konfiskavimo. Šią priemonę vertinti kaip akivaizdžiai neproporcingą, neatitinkančią teisingos viešojo intereso poreikių ir asmens teisių pusiausvyros ar varžančią asmenį labiau, negu reikia visuotinai svarbiems tikslams pasiekti, pagrindo nėra.
14. Kitas apeliantų argumentas, jog automobilis reikalingas rūpintis neįgaliu tėvu, atmestinas kaip išgalvotas. Kaip teisingai nurodo prokuratūra atsiliepime, specialiųjų poreikių lygis nuteistojo tėvui nustatytas dar nuo 2013-03-21 (t. 2, b. l. 6, 7). Tačiau akivaizdu, jog tėvo neįgalumas nesulaikė V. G. nuo tyčinės nusikalstamos veikos padarymo, be kita ko, žinant tokio elgesio pasekmes, nes 2012 m. kartą jau buvo nubaustas už automobilio vairavimą esant neblaiviam (1,94 prom.), skirta administracinė nuobauda – 2 000 Lt (579 Eur) bauda ir atimta teisė vairuoti transporto priemones 2 metams (t. 1, b. l. 113).
15. Bausmės, kartu ir baudžiamojo poveikio priemonės, paskirtis gali būti pasiekta skiriant tokias įstatymo numatytas bausmes ir baudžiamojo poveikio priemones, kurios maksimaliai atitiktų kaltininko asmenybę. Teismas byloje nustatęs V. G. atsakomybę lengvinančią aplinkybę – prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas), sunkinančių nenustatęs, atsižvelgdamas į jo padaryto nusikaltimo pobūdį, asmenybę, kaltės rūšį ir formą ir uždrausdamas jam naudotis specialiąja teise vairuoti kelių transporto priemones 1 metus 6 mėnesius, t. y. nustatydamas tokios poveikio priemonės vidurkį atitinkantį taikymo terminą, parinko proporcingą priemonę (BK 61 straipsnio 4 dalis, 68 straipsnio 2 dalis). Kaltę dėl padarytos nusikalstamos veikos V. G. pripažino visiškai ir į tai taip pagrįstai atsižvelgta skiriant bausmę. V. G. paskirta švelniausia iš galimų už nusikaltimo, numatyto BK 281 straipsnio 7 dalyje, padarymą bausmė – bauda, o skirtas 60 MGL baudos dydis yra artimas minimaliam bausmės dydžiui. Be to, pritaikius BK 64¹ straipsnyje reglamentuotą procesinę taisyklę ir sumažinus baudą vienu trečdaliu, t. y. iki 40 MGL, ir įskaičius V. G. laikino sulaikymo laiką, bauda dar sumažėjo iki 38 MGL. Kartu su tokia bausme paskirtos dvi baudžiamojo poveikio priemonės leidžia pagrįstai manyti, jog tokia bausmė užtikrina nuteistojo ir visuomenės saugumo interesų pusiausvyrą.
Rezoliucinė dalis
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
nutaria:
nuteistojo V. G. ir jo gynėjo advokato Donato Lengvino apeliacinį skundą atmesti.