Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimas

Teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo UAB „Giftika“ ieškinį atsakovei R. V. dėl sutarties nutraukimo ir sumokėto avanso priteisimo bei atsakovės R. V. priešieškinį ieškovui UAB „Giftika“ dėl sutarties nutraukimo ir priešpriešinių vienarūšių įsipareigojimų įskaitymo, teismas, priimdamas sprendimą

Aprašomoji dalis

nustatė:

Teismo posėdžio metu ieškovo atstovai palaikė ieškinio reikalavimus (1 t. b.l. 1-4) ir prašė nutraukti tarp ieškovo ir atsakovės sudarytą 2012-09-19 paslaugų teikimo sutartį nuo teismo sprendimo įsigaliojimo dienos. Taikyti restituciją ir priteisti iš atsakovės 1300 Lt ieškovui. Priteisti iš atsakovės 5 procentų metines palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir visas patirtas bylinėjimosi išlaidas.

Teismo posėdžio metu atsakovė ir jos atstovė palaikė priešieškinyje išdėstytus reikalavimus ir teimo prašė nutraukti tarp ieškovo ir atsakovės sudarytą 2012-09-19 paslaugų teikimo sutartį nesant atsakovės kaltės. Teismui padarius išvadas, kad tarp ieškovo ir atsakovės 2012-09-19 sudaryta paslaugų teikimo sutartis jau yra nutraukta, pripažinti sutarties nutraukimą ir ieškovo 2012-11-12 pranešimą apie sutarties nutraukimą neteisėtais ir negaliojančiais. Pripažinti, kad atsakovė suteikė ieškovui paslaugų už 1300 Lt ir ieškovo atsakovei 2012-09-19 sudarytos Paslaugų teikimo sutarties pagrindu sumokėtą 1300 Lt sumą įskaityti už atsakovės ieškovui suteiktas paslaugas. Ieškovo ieškinį atmesti. Priteisti iš ieškovo 5 procentų metines palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir visas patirtas bylinėjimosi išlaidas.

Teismo posėdžio metu apklausta liudytoja V. K. parodė, kad jau seniau pažinojo atsakovę, ji turėjo gyvenimo aprašymą. Kadangi liudytoja ieškojo darbo, atsakovė paskambino ir pasiūlė susitikti. Pakalbėjusi su atsakove, liudytoja nuvyko į ieškovo įmonės patalpas, ten išdėstė savo poziciją dėl darbo. Liudytoja parodė, jog susidarė įspūdis, jog ieškovo direktorius pats nežino ko nori, nebuvo konkretumo dėl darbo, liudytojai netiko pasiūlytas atlyginimas, todėl neketino įsidarbinti ieškovo įmonėje, o į antrą pokalbį būtų ėjusi dėl įdomumo.

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys tenkintinas visiškai, priešieškinis atmestinas.

Iš teismui pateiktų rašytinių įrodymų nustatyta, kad ieškovas UAB „Giftika“ ar atsakovė R. V. 2012-09-19 pasirašė Paslaugų teikimo sutartį (toliau - sutartis), pagal kurią šalys susitarė, jog ieškovas užsako, o atsakovė sukuria ieškovui pardavimų vadybininko Vilniaus regione pareigybės aprašymą, pasiūlo ir įgyvendina tinkamiausią darbuotojo paieškos ir atrankos būdą, pristato tinkamiausius kandidatus aukščiau paminėtai pareigybei užimti (sutarties 1.1. p.) (1 t. b. l. 5). CK 6.156 straipsnyje nustatyta šalių teisė laisvai sudaryti sutartis ir savo nuožiūra nustatyti tarpusavio teises bei pareigas, jeigu tai neprieštarauja įstatymams. Paslaugų sutartimi viena šalis (paslaugų teikėjas) įsipareigoja pagal kitos šalies (kliento) užsakymą suteikti klientui tam tikras nematerialaus pobūdžio (intelektines) ar kitokias paslaugas, nesusijusias su materialaus objekto sukūrimu (atlikti tam tikrus veiksmus arba vykdyti tam tikrą veiklą), o klientas įsipareigoja už suteiktas paslaugas sumokėti (CK 6.716 str. 1 d.).

Taigi laikytina, jog 2012-09-19 pasirašyta Paslaugų teikimo sutartis kvalifikuotina atlygintinų paslaugų teikimo sutartimi. Abi šalys teismo posėdžio metu sutarė, jog sutartis turėtų būti nutraukta, tačiau ieškovas teismo prašė sutartį nutraukti esant esminiam sutarties pažeidimui – nes atsakovė pagal jai išduotą verslo liudijimą negalėjo teikti tokių paslaugų, be to sutartis nebuvo tinkamai vykdoma. Atsakovė teismo prašė sutartį nutraukti nesant jos kaltės, teigė, kad sutartį vykdė tinkamai.

Nustatyta, kad pasirašyta sutartimi šalys aiškiai apibrėžė sutarties dalyką – sukurti ieškovui pardavimų vadybininko Vilniaus regione pareigybės aprašymą, pasiūlyti ir įgyvendinti tinkamiausią darbuotojo paieškos ir atrankos būdą, pristatyti tinkamiausius kandidatus aukščiau paminėtai pareigybei užimti. Taip pat šalys susitarė dėl darbų pabaigos – darbų pabaiga laikoma tas momentas, kai ieškovas susitaria su vienu iš kandidatų aukščiau įvardintai pozcijai dėl darbo ieškovo įmonėje pradžios (sutarties 1.1. p.). Darbų perdavimas ir priėmimas įforminamas aktu, kurį pasirašo abi šalys (sutarties 3.2 p.).

Jeigu sutartis numato paslaugų teikėjo pareigą pasiekti tam tikrą rezultatą, paslaugų teikėjas gali būti atleistas nuo atsakomybės už šios pareigos neįvykdymą tik tuo atveju, jeigu įrodo, kad jos negalėjo įvykdyti dėl nenugalimos jėgos (CK 6.718 str. 5 d.). Ieškovas teigė, jog atsakovė nepasiekė sutartyje numatyto rezultato, nes atsakovės atrinkti kandidatai nebuvo ieškovui tinkami. Atsakovė nurodė, kad sutarties 1.1. punkte susitartus darbus atliko tinkamai ir laiku, nes pasiūlė ir įgyvendino tinkamiausią darbuotojo paieškos ir atrankos būdą, pristatė ieškovui kandidatus, tačiau dėl to, kad ieškovas su pasiūlytais kandidatais darbo sutarčių nesudarė, atsakovė negali atsakyti.

Sutiktina su atsakovės nurodytomis aplinkybėmis, jog pagal pasirašytą sutartį ji tam tikrą darbą atliko. Iš šalių pasirašytos sutarties nustatyta, jog atsakovė, vykdydama sutartį, privalėjo sukurti ieškovui pardavimų vadybininko Vilniaus regione pareigybės aprašymą. Iš bylos rašytinės medžiagos nustatyta, jog ieškovė yra įvykdžiusi šį darbą (1 t. b.l. 15, 17). Taip pat atsakovė įsipareigojo pagal sutartį pasiūlyti ir įgyvendinti tinkamiausią darbuotojo paieškos ir atrankos būdą. Iš pateiktų rašytinių įrodymų matyti, kad atsakovė teikė darbuotojo paieškos būdų pasiūlymą ieškovui (1 t. b.l. 51-52). Minėtame pasiūlyme buvo išvardinti paieškos ir antrankos seka. Iš bylos rašytinės medžiagos nustatyta, jog atsakovė vykdė atranką pagal nustatytą seką, to neginčijo ir ieškovas.

Atsakovė teigia, kad ji pristatė tinkamiausius kandidatus ieškovui, tačiau dėl nuo atsakovės valios nepriklausančių priežasčių ir dėl ieškovo sprendimo pasikeitimo darbų pabaiga nebuvo pasiekta. Šią aplinkybę atsakovė įrodinėja ieškovo 2012-10-30 elektroniniu laišku atsakovei, kuriame nurodyta, kad ieškovui dėl užsitęsusios atrankos ir dėl to, kad reikia mokėti už patalpas, būtų tinkama kandidatė V. K. (1 t. b.l. 67) ir 2012-11-15 elektroniniu laišku (1 t. b.l. 87), kuriame atsakovė primena ieškovui dėl antrojo susitikimo su V. K..

Atsakovės nurodyti elektroniniai laiškai nėra pakankamas įrodymas teigti, jog V. K. kandidatūra tiko ieškovui. O be to, teismo posėdžio metu kaip liudytoja apklausta kandidatė V. K. nurodė, jog jai netiko ieškovo pasiūlytas atlyginimas, todėl neketino įsidarbinti ieškovo įmonėje, o į antrą pokalbį būtų ėjusi dėl įdomumo. Iš šio darytina išvada, kad sutarties rezultatas nepasiektas.

Iš bylos rašytinės medžiagos nustatyta, jog atsakovė be V. K., buvo suradusi dar du kandidatus N. A. ir J. J. (1 t. b.l. 62-64, 76-81). Iš elektroninio laiško matyti, jog kandidatas N. A. atsiimė savo kandidatūrą (1 t. b.l. 86). Kandidatė J. J. nepateisino ieškovo lūkesčių ir neatitiko ieškovo veiklos srities specifikos nulemtų reikalavimų (1 t. b.l. 92). Pažymėtina, jog nagrinėjamu ginču šalys sutartimi susitarė dėl konkretaus rezultato, tai yra jog sutartis bus įvykdyta, kai ieškovas susitaria su vienu iš kandidatų aukščiau įvardintai pozcijai dėl darbo ieškovo įmonėje pradžios (sutarties 1.1. p.). Paslaugos sutarties vykdymas iš esmės grindžiamas kliento interesų prioriteto principu, kuris paslaugos vykdytoją įpareigoja veikti sąžiningai ir protingai, kad tai labiausiai atitiktų kliento interesus (LR CK 6.718 str. 1 d.). Iš bylos medžiagos bei šalių paaiškinimų darytina išvada, kad ieškovas negavo to, ko tikėjosi iš sutarties, byloje nėra pateikta rašytinių įrodymų, jog buvo pasiekta darbų pabaiga, tai yra, kad ieškovas susitarė su vienu iš kandidatų ir pasirašė darbų perdavimo ir priėmimo aktą. Atsakovė neįrodė, jog darbų pabaigos pagal sutartį ji negalėjo pasiekti dėl nuo jos nepriklausančių aplinkybių (LR CK 6.718 str. 5 d.).

Atmestini atsakovės teiginiai, jog atsižvelgiant į ieškovo siūlomas darbo sąlygas, rasti jo lūkesčius visiškai tenkinačių kandidatų nebuvo galimybės, ne atsakovė laiko save šios srities profesionale, todėl privalėjo prieš pasirašydama sutartį įvertinti savo galimybes pasiekti darbų rezultatą ir manydama, jog rezultatas nebus pasiektas, atsisakyti pasirašyti sutartį (LR CK 6.156 str. 1 d.).

Ieškovas teigė, jog atsakovė negalėjo verstis kvalifikuotų darbuotojų paieška, nes verslo liudijime numatyta, kad atsakovė galėjo užsiimti tik kvalifikacijos tobulinimo ir papildomo mokymo veikla (1 t. b.l. 7). Ši aplinkybė patvirtinta Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos raštu, kuriame nurodyta, jog darbuotojų pareigybių aprašymo, personalo paieškos, atrinkimo, nukreipimo į darbą veikla atsakovė negalėjo užsiimti (1 t. b.l. 8-9). Šis rašytinis įrodymas patvirtina aplinkybę, jog atsakovės profesinė veikla yra kitokio pobūdžio nei buvo susitarta sutartimi su ieškovu, todėl prisiimdama įsipareigojimą surasti ieškovui kvalifikuotą darbuotoją, atsakovė prisiėmė visą riziką sau. Kaip matyti iš bylos medžiagos ieškovas su jokiu darbuotoju darbo sutarties nesudarė, o tai reiškia, kad atsakovė sutarties neįvykdė, o tai yra esminis sutarties pažeidimas. LR CK 6.217 straipsnyje numatyta, jog šalis gali nutraukti sutartį, jeigu kita šalis sutarties neįvykdo ar netinkamai įvykdo ir tai yra esminis sutarties pažeidimas. Kaip jau buvo nustatyta aukščiau, ieškovas negavo tai, ko tikėjosi iš sutarties ir negali tikėtis, jog sutartis bus įvykdyta ateityje, nes atsakovė neturi teisės verstis kvalifikuotų darbuotojų paieška, todėl remiantis aukščiau nurodytais argumentais teismas konstatuoja, kad yra teisinis ir faktinis pagrindas (LR CK 6.217 str. 2 d.) tenkinti ieškovo prašymą ir nutraukti šalių sudarytą 2012-09-19 paslaugų teikimo sutartį teismo sprendimu nuo jo įsiteisėjimo dienos, esant esminiam sutarties pažeidimui, todėl pagrįstas ieškovo reikalavimas grąžinti 1300 Lt avansą, kuris buvo sumokėtas pasirašant sutartį (1 t. b.l. 6) (LR CK 6.622 str. 1 d.). Aukščiau nurodytų argumentų pagrindu darytina išvada, jog atsakovės priešieškinis yra nepagrįstas, o be to pažymėtina, jog šalių pasirašytoje sutartyje nebuvo numatyta, jog apmokami tarpiniai darbai. Avansas buvo mokamas į ateitį už sutartimi susitarto rezultato pasiekimą, kaip buvo nurodyta aukščiau, sutartyje numatytas rezultatas nebuvo pasiektas.

LR CK 6.37 str. 2 d. ir 6.210 str. 1 d. numato, kad skolininkas privalo mokėti 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki sprendimo visiško įvykdymo. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, iš atsakovės priteistinos 5 procentų dydžio metinės palūkanos už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.

Ieškovo naudai iš atsakovės priteistinos 1572 Lt bylinėjimosi išlaidos, kurias sudaro 72 Lt sumokėtas žyminis mokestis (1 t. b.l. 22, 25), 1500 Lt advokato teisinių paslaugų išlaidų (1 t. b.l. 192,193, 2 t. b.l. 24) (LR CPK 88 str. 1 d. 6 p., 80 str. 1 d. 1 p., 98 str.).

Vadovaujantis LR CPK 96 str., 88 str. 1 d. 3 p. iš atsakovės priteistinos 27,05 Lt išlaidos, susijusias su procesinių dokumentų įteikimu valstybės naudai.

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

ieškinį patenkinti visiškai, priešieškinį atmesti.

Nuo teismo sprendimo įsiteisimo dienos nutraukti tarp ieškovo UAB „Giftika“ , į.k. 300058483, ir atsakovės R. V., a.k. (duomenys neskelbtini) 2012-09-19 sudarytą Paslaugų teikimo sutartį.

Priteisti iš atsakovės R. V., a.k. (duomenys neskelbtini) 1300 Lt avansinį mokėjimą, 5 procentų dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos (1300 Lt) nuo bylos iškėlimo teisme (2014-09-23) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo bei 1572 Lt bylinėjimosi išlaidų ieškovui UAB „Giftika“ , į.k. 300058483.

Priteisti iš atsakovės R. V., a.k. (duomenys neskelbtini) 27,05 Lt procesinių dokumentų siuntimo išlaidų valstybei, jas sumokant į Valstybinės mokesčių inspekcijos sąskaitą Nr. LT24 7300 0101 1239 4300, AB „Swedbank”, banko kodas 73000, teismui pateikiant išlaidų apmokėjimą patvirtinantį dokumentą.

Sprendimas per 30 dienų gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Vilniaus apygardos teismui, paduodant skundą per Vilniaus miesto apylinkės teismą.