- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2020-06-02
- Bylos Nr.
- e2A-1230-934/2020
- Teisminio proceso Nr.
- 2-52-3-02551-2019-7
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Tomas Venckus, Irmantas Šulcas, Žilvinas Terebeiza
- Atsakovas
- V. P.
- Ieškovas
- S. P.
- Kategorijos
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Irmanto Šulco, Žilvino Terebeizos (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas) ir Tomo Venckaus,
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovės V. P. apeliacinį skundą dėl Vilniaus regiono apylinkės teismo 2020-01-22 sprendimo, priimto civilinėje byloje pagal ieškovo S. P. ieškinį atsakovei V. P. dėl santuokos nutraukimo dėl sutuoktinės kaltės, santuokoje įgyto turto padalijimo, daiktų ir pinigų priteisimo ir pagal atsakovės V. P. priešieškinį ieškovui S. P. dėl santuokos nutraukimo dėl sutuoktinio kaltės, turto padalijimo, naudojimosi tvarkos pastatu nustatymo.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovas kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydamas nutraukti šalių santuoką, įregistruotą 2016-01-23 Vilniaus miesto civilinės metrikacijos skyriuje akto įrašu Nr. 235 dėl atsakovės V. P. kaltės, po santuokos nutraukimo šalims palikti turimas pavardes, pripažinti ieškovo S. P. asmenine nuosavybe nekilnojamąjį turtą – pastatą – sodo pastatą (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), įregistruotą V. P. ir S. P. vardu, pripažinti ieškovo S. P. asmenine nuosavybe VĮ „Regitra“ S. P. vardu įregistruotas transporto priemones automobilį Renault Master, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), Toyota Corola Verso, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), automobilį Chrysler Grand Voyager, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) priteisti iš atsakovės be ieškovo sutikimo paimtus ir negrąžintus daiktus: auksinę grandinėlę (vyrišką) (400,00 Eur), daugiafunkcinį kavos virimo aparatą (600,00 Eur), telefoną „Samsung“ (250,00 Eur), planšetinį kompiuterį „Samsung“ (250,00 Eur), statybinį maišytuvą (120,00 Eur), pervestą į atsakovės banko sąskaitą 4 600,00 Eur pinigų sumą tiksliniam panaudojimui pagal įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ 26 straipsnio 1–3 punktuose nustatytas sąlygas bei priteisti iš atsakovės ieškovo patirtas bylinėjimosi išlaidas (1 t., b. l. 1-4).
2. Ieškinyje nurodė, kad šalys nuo 2019 metų gegužės gyvena skyrium, bendro ūkio netvarko, santuokinių ryšių nebepalaiko, vienas kitu nebesirūpina, kiekvienas gyvena savo gyvenimą. Pažymėjo, jog po kelių metų po buvusios sutuoktinės V. P. mirties ryžosi kitai santuokai su V. P., tuo metu atvykusia iš Ukrainos nuolatiniam gyvenimui į Lietuvą. Tikėjosi stiprių šeiminių santykių, tačiau to neįvyko. Anot ieškovo, atsakovei reikėjo tik formalios santuokos apsigyventi Lietuvoje ir iš santuokos turėti materialinės naudos. Po metų gyvenimo kartu tarp sutuoktinių prasidėjo barniai ir konfliktai. Konfliktų iniciatorė būdavo sutuoktinė, kuri dirbtinai demonstravo savo pyktį, emocingai ir garsiai reikšdama savo nepasitenkinimą, pritraukdama kaimynų dėmesį. Anot ieškovo, 2019-05-01 atsakovė sukėlė konfliktinę situaciją, iškvietė policijos pareigūnus, nepagrįstai apkaltino ieškovą smurtavimu ir grasinimu nužudyti. Vilniaus rajono policijos komisariato 2 veiklos skyrius 2019-05-06 nutarimu skyrė kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, įpareigojo nebendrauti ir neieškoti ryšių su sutuoktine, taip pat nesilankyti (duomenys neskelbtini) todėl persikėlė ieškovas gyventi pas tėvus į (duomenys neskelbtini). Po minėto konflikto ir atsakovės duotų melagingų parodymų dėl smurto artimoje aplinkoje, ieškovas nusprendė nutraukti santuoką. Ieškovas taip pat nurodė, kad atsakovė, pasinaudodama situacija ir gyvenimu skyriumi, per mėnesį išsivežė jo daiktus, be to, jis atsakovei pervedė 4 600,00 Eur. Ieškovo nuomone, šiuos daiktus ir pinigus atsakovė turi grąžinti, kadangi santuokoje įgytas turtas yra asmeninė jo nuosavybė, nes įgytas už jo asmenines lėšas pardavus asmeninės nuosavybės teise turimą turtą.
Atsiliepimas
3. Atsakovė V. P. pateikė atsiliepimą į ieškinį, kuriuo sutiko, kad santuoka būtų nutraukta, taip pat, kad jai būtų palikta P. pavardė, tačiau nesutinko, jog santuoka būtų nutraukta dėl jos kaltės (1 t., b. l. 176-179). Atsakovės teigimu, dėl santuokos iširimo kaltas ieškovas. Taip pat prašė atmesti ieškovo prašymą santuokos metu įgytą turtą pripažinti ieškovo asmenine nuosavybe bei prašymą priteisti daiktus.
Šalies argumentai
4. Atsakovė taip pat pateikė patikslintą priešieškinį, kuriuo prašė nutraukti šalių santuoką, įregistruotą 2016-01-23 Vilniaus miesto civilinės metrikacijos skyriuje akto įrašu Nr. 235 dėl ieškovo S. P. kaltės, po santuokos nutraukimo palikti jai santuokinę pavardę „P.“, priteisti transporto priemones natūra ieškovui, atsakovei priteisiant ½ dalį jų vertės, t. y. 1 900,00 Eur, nustatyti sodo pastato naudojimosi tvarką (2 t., b. l. 46-49).
Atsiliepimas
5. Atsakovė nurodė, kad po santuokos sudarymo paaiškėjo ieškovo polinkis vartoti alkoholinius gėrimus. Dėl savo polinkio atsakovas neturėjo nuolatinio darbo ir savarankiškų pajamų. Santykiai su ieškovu nuolat blogėjo, jis atsakovę varė iš namų, keitė užraktus ir neleisdavo įeiti. Atsakovei dažnai tekdavo kreiptis į policijos pareigūnus, kad patektų į namus. Anot atsakovės, 2019 m. balandžio pabaigoje ieškovas ją vėl varė iš namų, panaudojo smurtą, atsakovė iškvietė policiją, buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas. Atsakovės nuomone, automobiliai ir pastatas yra bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė, nes įgyti po santuokos.
6. Teismo posėdžio metu ieškovas palaikė savo ieškinio reikalavimus, atsakovė palaikė savo priešieškinio reikalavimus, patikslindama, kad prašo nustatyti ne tik naudojimosi sodo pastatu tvarką, bet ir šalių bendrąją dalinę nuosavybę lygiomis dalimis. Atsakovė teismo posėdžio metu paaiškino, kad apie ieškovo polinkį vartoti alkoholinius gėrimus žinojo visuomet, tačiau tikėjosi, kad kartu gyvenant šeiminį gyvenimą susitvarkys, nustos piktnaudžiauti alkoholiu.
II. Byloje priimto teismo procesinio sprendimo esmė
7. Vilniaus regiono apylinkės teismas 2020-01-22 sprendimu ieškinį ir priešieškinį tenkino iš dalies: nutraukė ieškovo S. P. ir atsakovės V. P. santuoką, įregistruotą 2016-01-23 Vilniaus miesto civilinės metrikacijos skyriuje akto įrašu Nr. 235, dėl ieškovo S. P. kaltės; paliko ieškovui S. P. jo pavardę „P.“, atsakovei V. P. santuokinę pavardę – „P.“, pripažino ieškovo S. P. asmenine nuosavybe nekilnojamąjį turtą – žemės sklypą (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) ir pastatą – sodo pastatą (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančius (duomenys neskelbtini), VĮ „Regitra“ S. P. vardu įregistruotas transporto priemones automobilį Renault Master, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), ir automobilį Chrysler Grand Voyager, valstybinis (duomenys neskelbtini), daugiafunkcinį kavos virimo aparatą (600,00 Eur vertės), planšetinį kompiuterį „Samsung“ (250,00 Eur vertės), statybinį maišytuvą (120,00 Eur vertės), įpareigojo atsakovę V. P. grąžinti ieškovui S. P. daugiafunkcinį kavos virimo aparatą (600,00 Eur vertės), planšetinį kompiuterį „Samsung“ (250,00 Eur vertės), statybinį maišytuvą (120,00 Eur vertės), o nesant tokios galimybės atlyginti šių daiktų vertę pinigais, priteisė atsakovės V. P. naudai iš ieškovo S. P. 30,00 Eur bylinėjimosi išlaidų, priteisė valstybei iš ieškovo S. P. 79,90 Eur bylinėjimosi išlaidų, priteisė valstybei iš atsakovės V. P. 371,89 Eur bylinėjimosi išlaidų (2 t., b. l. 83-92).
8. Teismas sprendimą grindė tokiais motyvais:
Šalies argumentai
8.1. Ieškovo paaiškinimai, kad atsakovė tik formaliai sudarė santuoką, siekdama apsigyventi Lietuvoje ir tikėdamasi materialinės naudos, nepagrįsti jokiais įrodymais. Teismo vertinimu, vien aplinkybė, kad atsakovė yra Ukrainos Respublikos pilietė, nesudaro pagrindo teigti, kad atsakovė santuoką sudarė neturėdama tikslo sukurti šeimos teisinius santykius;
8.2. Ieškovo argumentai, kad atsakovė konfliktiška asmenybė, nuolat dirbtinai demonstravo pyktį, emocingai ir garsiai reikšdama nepasitenkinimą, pritraukdama kaimynų dėmesį, nesudaro pagrindo teigti, jog santuoka iširo dėl atsakovės kaltės, juolab atsižvelgiant į tai, kad pats ieškovas neneigė piktnaudžiavimo alkoholiu fakto. Atsižvelgdamas į byloje surinktus įrodymus ir šalių paaiškinimus, teismas sprendė, jog atsakovė įrodė aplinkybes, kad šalių santuoka nutrūko dėl ieškovo kaltės, kad ieškovas nevykdė savo, kaip sutuoktinio lojalumo, savitarpio pagarbos ir moralinės paramos, pareigų, jas pažeidė. Nors ieškovas neigė smurtavęs prieš atsakovę, o baudžiamoji byla dar nėra išnagrinėta, tačiau, teismo vertinimu, byloje surinkta pakankamai įrodymų, iš kurių galima daryti išvadą, kad ieškovas panaudojo prievartą prieš atsakovę, net jei ieškovas ir nebus nuteistas dėl nežymaus atsakovės sveikatos sutrikdymo (fizinio skausmo sukėlimo) ar grasinimo ją nužudyti;
8.3. Aplinkybę, kad žemės sklypas ir sodo pastatas, esantys (duomenys neskelbtini), įgyti už ieškovo asmenines lėšas asmeninės nuosavybės teise, pagrindžia tiek rašytiniai įrodymai, tiek šalių paaiškinimai, tiek liudytojos N. P. parodymai. Nors sodo pastatą sutuoktiniai įregistravo kaip bendrąją jungtinę nuosavybę, tačiau ieškovo valia šį sodo pastatą įgyti asmeninės nuosavybės teise aiški – 2016-09-07 pirkimo–pardavimo sutartį ieškovas, kaip pirkėjas, pasirašė vienas, turtą pirko už asmenines lėšas, pardavęs paveldėtą butą, mokėjo už jo išlaikymą, o atsakovė savo lėšomis prie turto įsigijimo ir išlaikymo neprisidėjo;
8.4. Atsakovės teisė į vienintelį gyvenamąjį būstą, konstatavus, kad sodo pastatas priklauso ieškovui asmeninės nuosavybės teise, nebus pažeista, kadangi atsakovė asmeninės nuosavybės teise turi turi nekilnojamojo turto Ukrainoje, be to, Vilniuje ji iš savo darbo užmokesčio nuomojasi butą;
8.5. Teismas nustatyti naudojimosi pastatu tvarką gali tik jei po santuokos nutraukimo sodo pastatas priklausys šalims bendrosios dalinės nuosavybės teise (CK 4.75 straipsnio 1 dalis). Pripažinus sodo pastatą ieškovo asmenine nuosavybe, atmestinas atsakovės priešieškinio reikalavimas nustatyti naudojimosi šiuo pastatu tvarką;
8.6. Ieškovas įrodė, kad automobiliai buvo įgyti už ieškovo asmenines lėšas asmeniniam naudojimui, pardavus nekilnojamojo turto objektus, todėl automobiliai Renault Master ir Chrysler Grand Voyager pripažintini asmenine ieškovo nuosavybe (CK 3.88 straipsnio 2 dalis, 3.89 straipsnio 1 dalies 7 punktas);
8.7. Daugiafunkcinis kavos virimo aparatas, planšetinis kompiuteris, statybinis maišytuvas pripažintini ieškovo asmenine nuosavybe, įpareigojant atsakovę grąžinti šiuos daiktus ieškovui, o nesanti tokios galimybės, atlyginti šių daiktų vertę pinigais – 970,00 Eur (CPK 185, 187 straipsniai, 189 straipsnio 1 dalis, 376 straipsnis);
8.8. Ieškovas nepateikė įrodymų, kad atsakovė pasisavino vyrišką auksinę grandinėlę. Atsakovės argumentai, kad ieškovas jai padovanojo mobilųjį telefoną „Samsung“ nėra paneigti jokiais įrodymais, todėl reikalavimas dėl telefono „Samsung“ priteisimo atmestinas.
8.9. Ieškovas nenurodė, jog 4 600,00 Eur sumą jis paskolino atsakovei, taip nepateikė jokių paskolos teisinius santykius pagrindžiančių įrodymų. Vien pinigų iš ieškovo į atsakovės sąskaitą pervedimo faktas nepagrindžia buvus paskolos teisinius santykius ir pareigos atsakovei šią pinigų sumą grąžinti ieškovui.
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimų į jį argumentai
9. Atsakovė V. P. pateikė apeliacinį skundą, kuriuo prašė panaikinti Vilniaus regiono apylinkės teismo 2020-01-22 sprendimą dalį, kuria ieškovo asmenine nuosavybe pripažinti žemės sklypas ir sodo pastatas, esantys (duomenys neskelbtini), automobiliai Renault Master, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) ir Chrysler Grand Voyager, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), daugiafunkcinis kavos virimo aparatas (600,00 Eur vertės), planšetinis kompiuteris „Samsung“ (250,00 Eur vertės), statybinis maišytuvas (120,00 Eur vertės) ir atsakovė įpareigota šiuos daiktus grąžinti ieškovui, bei grąžinti bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo (2 t., b. l. 96-98).
10. Apeliacinio skundo argumentai, reikšmingi byloje sprendžiamiems klausimams:
10.1. 2016-09-07 pirkimo – pardavimo sutartimi ieškovas asmeninės nuosavybės teise įsigijo žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini), tačiau tuo pačiu adresu esantį sodo pastatą ieškovas įsigijo kartu su savo sutuoktine bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės pagrindu. Iš minėtos sutarties seka, kad ieškovas sodo pastatą siekė įsigyti kaip bendrąją jungtinę sutuoktinių nuosavybę;
10.2. Byloje nėra jokių objektyvių įrodymų, kad automobiliai Renault Master, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), ir Chrysler Grand Voyager, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), buvo įsigyti už asmenines ieškovo lėšas, todėl jie laikytini bendrąją sutuoktinių nuosavybe;
10.3. Teismo sprendimas pripažinti kilnojamuosius daiktus – daugiafunkcinį kavos virimo aparatą (600,00 Eur vertės), planšetinį kompiuterį „Samsung“ (250,00 Eur vertės), statybinį maišytuvą (120,00 Eur vertės) ieškovo asmenine nuosavybe, nepagrįstas jokiais objektyviais įrodymais, kadangi ieškovas nepateikė jokių įrodymų, kad šie daiktai įsigyti už jo asmenines lėšas.
Atsiliepimas
11. Ieškovas S. P. pateikė atsiliepimą į atsakovės apeliacinį skundą, kuriuo prašė skundą atmesti, o Vilniaus regiono apylinkės teismo 2020-01-22 sprendimą palikti nepakeistą (bylos lapai nenurodomi, nes „Liteko“ sistemoje dokumento nepavyko skaitmenizuoti).
12. Atsiliepimo argumentai, reikšmingi byloje sprendžiamiems klausimams:
12.1. Ieškovas nekilnojamąjį turtą – žemės sklypą ir sodo pastatą, esančius (duomenys neskelbtini) įgijo už savo asmenines lėšas, pardavęs paveldėtą nekilnojamąjį turtą, kurį jis paveldėjo iki santuokos sudarymo. Minėtas aplinkybes pagrindžia byloje esantys rašytiniai įrodymai;
12.2. Atsakovė nepateikė įrodymų, jog savo asmeninėmis lėšomis prisidėjo prie ieškovui asmeninės nuosavybės teise priteistų automobilių įsigijimo. Ieškovas automobilius įsigijimo vykdyti privačiam verslui – pervežimo paslaugoms;
12.3. Atsakovė teismo posėdžio metu patvirtino, kad paėmė daugiafunkcinį kavos virimo aparatą (600,00 Eur vertės), planšetinį kompiuterį „Samsung“ (250,00 Eur vertės), statybinį maišytuvą (120,00 Eur vertės) ir laiko nuomojame bute. Aplinkybes, kad minėti daiktai priklauso ieškovui asmeninės nuosavybės teise, patvirtino liudytojai N. P. ir A. Š.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Dėl bylos nagrinėjimo ribų
13. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas ex officio (pagal pareigas) patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Šioje byloje Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija nei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų, nei pagrindo peržengti apeliacinio skundo ribas nenustatė, todėl byla nagrinėjama neperžengiant apeliacinio skundo ribų.
14. Apeliacinis procesas vyksta dėl pirmosios instancijos teismo sprendimo, kuriuo iš dalies patenkintas ieškovo S. P. ieškinys ir atsakovės V. P. priešieškinys dėl santuokos nutraukimo dėl sutuoktinės kaltės, santuokoje įgyto turto padalijimo, daiktų ir pinigų priteisimo, pagrįstumo ir teisėtumo.
Apeliacinis skundas netenkintinas.
15. Nagrinėjamoje byloje kilo ginčas dėl santuokos metu įgyto turto padalijimo. Apeliantė pateiktu apeliaciniu skundu prašė panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimo dalį, kuria ieškovo asmenine nuosavybe pripažinti žemės sklypas ir sodo pastatas, esantys (duomenys neskelbtini). Apeliantės vertinimu, sodo pastatą ieškovas įsigijo kartu su savo sutuoktine bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės pagrindu ir tokia valia buvo išreikšta 2016-09-07 pirkimo – pardavimo sutartyje.
16. Teisėjų kolegija pažymi, jog vadovaujantis CK 3.87 straipsnio 1 dalimi, turtas, įgytas po santuokos sudarymo, yra bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė. Kasacinis teismas savo praktikoje yra nurodęs, kad bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės prezumpcija yra įtvirtinta laikantis pagrindinių santuokos principų, tokių kaip susitarimas sukurti šeimos teisinius santykius kaip bendro gyvenimo pagrindą (CK 3.7, 3.28 straipsniai), sutuoktinių lygiateisiškumas (CK 3.26 straipsnis) bei pareiga būti vienas kitam lojaliam, vienas kitą remti ir, atsižvelgiant į kiekvieno iš sutuoktinių galimybes, prisidėti prie bendrų šeimos ar kito sutuoktinio poreikių tenkinimo (CK 3.27 straipsnis). Taigi bendroji jungtinė nuosavybė yra skirta bendriems sutuoktinių tikslams ir bendroms pareigoms įgyvendinti. Bendrajai jungtinei nuosavybei nustatyti būtina įvertinti ne tik pajamų ar turto šaltinį ir įgijimo laiką, bet ir naudojimo paskirtį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019-11-11 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. e3K-3-332-687/2019; 2018-06-27 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-260-378/2018).
17. Tarp sutuoktinių kilus ginčui dėl santuokos metu įgyto turto teisinio režimo, sutuoktinis, kuris laiko, kad tam tikras turtas priklauso jam asmeninės nuosavybės teise, privalo paneigti CK 3.88 straipsnio 2 dalyje įtvirtintą prezumpciją, kad santuokos metu įgytas turtas yra sutuoktinių bendroji jungtinė nuosavybė, tam pateikdamas rašytinius įrodymus, o įstatymui leidžiant – įrodyti šį faktą liudytojų parodymais arba pagrįsti, kad santuokos metu įgyto turto prigimtis ir pobūdis savaime įrodo, kad turtas yra vieno sutuoktinio asmeninė nuosavybė (CK 3.89 straipsnio 2 dalis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019-11-11 nutartis, priimtas civilinėje byloje Nr. e3K-3-332-687/2019; 2019-04-18 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-141-378/2019 ir kt.).
18. Nagrinėjamoje byloje pirmosios instancijos teismas padarė išvadą, jog tiek žemės sklypas, tiek sodo pastatas, esantys (duomenys neskelbtini), įgyti už ieškovo asmenines lėšas asmeninės nuosavybės teise, todėl nors sodo pastatą sutuoktiniai įregistravo kaip bendrąją jungtinę nuosavybę, tačiau ieškovo valia šį sodo pastatą įgyti asmeninės nuosavybės teise aiški. Apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo nesutikti su pirmosios instancijos teismo padarytomis išvadomis.
19. Apeliacinės instancijos teismas sutinka su apeliante, kad 2016-09-07 pirkimo – pardavimo sutartimi sodo pastatą ieškovas įgijo kartu su savo sutuoktine bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės pagrindu, kadangi sutarties 2.4. punkte nurodyta, jog sodo pastatą ieškovas perka bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise kartu su sutuoktine (1 t., b. l. 29). Nepaisant minėtos aplinkybės, ieškovas byloje įrodinėjo, kad tiek žemės sklypas, tiek sodo pastatas, esantys (duomenys neskelbtini), yra įsigyti už asmenines ieškovo lėšas, todėl pripažintini asmenine jo nuosavybė. Teisėjų kolegija pažymi, jog byloje esantys rašytiniai įrodymai, taip pat bylos nagrinėjimo metu apklaustų liudytojų parodymai iš esmės patvirtina, kad aukščiau nurodyti nekilnojamojo turto objektai buvo įsigyti ieškovo asmeninėn nuosavybėn už ieškovo asmenines lėšas.
20. Byloje nustatyta, jog 2016-03-31 pirkimo – pardavimo sutartimi ieškovas S. P. pardavė jam nuosavybės teise priklausiusį butą, esantį (duomenys neskelbtini), už 39 000,00 Eur (1 t., b. l. 13-24), todėl pirmosios instancijos teismas padarė tikėtinai pagrįstą išvadą, jog žemės sklypas ir sodo pastatas, esantys (duomenys neskelbtini), buvo įgyti už asmenines ieškovo lėšas. Pažyminėta ir tai, jog pati atsakovė teismo posėdžio metu patvirtino, kad nekilnojamasis turtas, esantis (duomenys neskelbtini), buvo įgytas už ieškovo asmenines lėšas pardavus ieškovo paveldėtą turtą, kurį jis paveldėjo iki santuokos su atsakove sudarymo (2020-01-07 teismo posėdžio garso įrašo laikas nuo 01:16:50 iki 01:17:49). Be to, byloje esantis „Swedbank“, AB išrašas už laikotarpį nuo 2016-01-01 iki 2017-12-30 patvirtina, jog už įsigytus nekilnojamuosius daiktus, esančius (duomenys neskelbtini) buvo sumokėta iš ieškovui S. P. priklausančios banko sąskaitos – 2016-05-26 padarytas pavedimas pardavėjui E. J. 9 000,00 Eur sumai, 2016-08-19 pavedimas pardavėjai J. M. 11 600,00 Eur sumai, 2016-08-19 pavedimas pardavėjui E. J. 1 600,00 Eur sumai (1 t., b. l. 85-96). Kad ginčo turtas buvo pirktas už ieškovo asmenines lėšas, teismo posėdžio metu patvirtino ir liudytoja N. P., nurodydama, jog pardavus ieškovo paveldėtą vieno kambario butą, buvo pirktas sodo namelis (2020-01-07 teismo posėdžio garso įrašo laikas nuo 01:52:58 iki 01:53:20). Atsakovė nepateikė duomenų, jog asmeninėmis piniginėmis lėšomis būtų prisidėjusi prie žemės sklypo ir sodo pastato, esančių (duomenys neskelbtini) įsigijimo. Atsižvelgiant į aukščiau nurodytas aplinkybes, konstatuotina, jog ieškovas S. P. leistinomis įrodinėjimo priemonėmis paneigė CK 3.88 straipsnio 2 dalyje įtvirtintą prezumpciją, kad santuokos metu įgytas sodo pastatas yra sutuoktinių bendroji jungtinė nuosavybė, todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai pripažino pastatą – sodo pastatą, esantį (duomenys neskelbtini), asmenine ieškovo nuosavybe.
21. Papildomai teisėjų kolegija pažymi, jog apeliaciniu skundu apeliantė prašo panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimo dalį, kuria ieškovo asmenine nuosavybe pripažintas žemės sklypas, esantis (duomenys neskelbtini), tačiau bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme atsakovė nekėlė klausimo dėl ieškovui S. P. asmeninės nuosavybės teise priklausančio žemės sklypo nuosavybės. Kad byloje nebuvo kilęs ginčas dėl minėto sklypo nuosavybės, sprendime pažymėjo ir pirmosios instancijos teismas (žr. Vilniaus regiono apylinkės teismo 2020-01-22 sprendimo 25 punktą). Todėl apeliacinis skundas negali būti grindžiamas aplinkybėmis, kurios nebuvo nurodytos pirmosios instancijos teisme (CPK 306 straipsnio 2 dalis).
22. Apeliantė taip pat nesutiko su pirmosios instancijos teismo sprendimo dalimi, kuria ieškovo asmenine nuosavybe pripažintos transporto priemonės Renault Master, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), ir Chrysler Grand Voyager, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini). Apeliantės teigimu, byloje nėra jokių objektyvių įrodymų, kad automobiliai buvo įsigyti už asmenines ieškovo lėšas, todėl jie laikytini bendrąją sutuoktinių nuosavybe.
23. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, jog 2016-10-31 pirkimo – pardavimo sutartimi ieškovas S. P. pardavė jam nuosavybės teise priklausantį butą su rūsiu, esantį (duomenys neskelbtini), už 47 000,00 Eur (1 t., b. l. 34-44). Pirkimo – pardavimo sutarties 2.3. punkte pažymėta, jog parduodamas daiktas priklauso ieškovui asmeninės nuosavybės teise pagal 2015-04-08 paveldėjimo teisės pagal testamentą liudijimą, notarinio registro Nr. NJ-1500. Byloje taip pat nustatyta, kad automobilio Renault Master, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), pirmoji registracijos Lietuvoje data – 2017-06-07 (1 t., b. l. 84, 104-108). Iš ieškovo pateikto „Swedbank“, AB išrašo už laikotarpį nuo 2016-01-01 iki 2017-12-30 nustatyta, kad 2017-06-12 iš ieškovo sąskaitos buvo padarytas 2 000,00 Eur mokėjimas V. L., nurodant „už automobilį“ (1 t., b. l. 85-96). Todėl labiau tikėtina, kad už 2017-06-07 registruotą automobilį Renault Master, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), ieškovas sumokėjo nurodytu 2017-06-12 pavedimu, gavęs lėšų už buto su rūsiu, esančio (duomenys neskelbtini), pardavimą. Teisėjų kolegija pažymi, jog byloje nėra duomenų dėl automobilio Chrysler Grand Voyager, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) įsigijimo, tačiau bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teismo metu atsakovė patvirtino, jog ieškovas automobilius įsigijo iš asmeninių lėšų, gautų pardavus butus, asmeniniam naudojimui (2020-01-07 teismo posėdžio garso įrašo laikas nuo 01:32:23 iki 01:33:33). Liudytoja N. P. teismo posėdžio metu taip pat patvirtino, kad automobiliai buvo pirkti už ieškovo pinigus, gautus pardavus butą, kadangi atsakovė jokių lėšų neturėjo (2020-01-07 teismo posėdžio garso įrašo laikas nuo 01:52:58 iki 01:53:20). Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, teisėjų kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismas ginčo sprendime pagrįstai konstatavo, jog ieškovas įrodė, kad automobiliai buvo įgyti už ieškovo asmenines lėšas asmeniniam naudojimui, pardavus nekilnojamojo turto objektus (CPK 176 straipsnis, 185 straipsnis).
24. Atsakovė apeliaciniame skunde nurodė, jog pirmosios instancijos teismo sprendimas pripažinti kilnojamuosius daiktus – daugiafunkcinį kavos virimo aparatą (600,00 Eur vertės), planšetinį kompiuterį „Samsung“ (250,00 Eur vertės), statybinį maišytuvą (120,00 Eur vertės) ieškovo asmenine nuosavybe, nepagrįstas jokiais objektyviais įrodymais, kadangi ieškovas nepateikė jokių įrodymų, kad šie daiktai įsigyti už jo asmenines lėšas.
25. Teisėjų kolegija sutinka su atsakove, jog ieškovas nepateikė įrodymų, pagrindžiančių, jog aukščiau nurodyti daiktai buvo įsigyti už jo asmenines lėšas (pirkimo dokumentų, kasos čekių ar pan.), tačiau pažymi, jog bylos nagrinėjimo metu ieškovė iš esmės neginčijo, jog minėti daiktai yra ieškovo asmeninė nuosavybė. Teismo posėdžio metu atsakovė nurodė, jog paėmė minėtus daiktus iš ieškovo, kadangi bijojo, kad šis juos „pragers“ (2020-01-07 teismo posėdžio garso įrašo laikas nuo 01:29:27 iki 01:30:03). Atsakovė nepateikė įrodymų, jog piniginėmis išlaikomis prisidėjo prie šių daiktų pirkimo, todėl labiau tikėtina, kad daugiafunkcinas kavos virimo aparatas, planšetinis kompiuteris „Samsung“ ir statybinis maišytuvas buvo pirkti už asmenines ieškovo lėšas ir pirmosios instancijos teismo pagrįstai buvo pripažinti asmenine ieškovo S. P. nuosavybe.
26. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismas iš esmės tinkamai įvertino byloje esančių duomenų visumą, nepažeisdamas įrodinėjimą reglamentuojančių taisyklių bei nenukrypo nuo formuojamos teismų praktikos. Vien tai, kad apeliantė turi kitokią nuomonę dėl byloje pateiktų įrodymų vertinimo ir jų įrodomosios reikšmės, nesuponuoja išvados, kad pirmosios instancijos teismas pažeidė įrodinėjimą reglamentuojančias procesines teises normas bei nesudaro pagrindo priimtą sprendimą panaikinti ar pakeisti.
Dėl procesinės bylos baigties
27. Apibendrindama nurodytus argumentus, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas, tenkindamas iš dalies ieškovo S. P. ieškinį ir atsakovės V. P. priešieškinį, tinkamai taikė teisės normas, reglamentuojančias sutuoktinių tarpusavio pareigas, santuokoje įgyto turto padalijimą ir santuokos nutraukimą, taip pat įrodinėjimą ir įrodymų vertinimą reglamentuojančias teisės normas, apeliacinio skundo argumentai nesudaro pakankamo pagrindo keisti ar naikinti pirmosios instancijos teismo sprendimą, todėl jis paliktinas nepakeistu (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
28. Į esminius apeliacinio skundo argumentus atsakyta, dėl kitų apeliacinio skundo argumentų apeliacinės instancijos teismas plačiau nepasisako, nes jie nelemia skundžiamo sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo. Teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį sprendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą, juolab, kad apeliacinės instancijos teismas iš esmės pritaria pirmosios instancijos teismo priimto procesinio sprendimo motyvams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010-10-05 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-382/2010; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010-12-20 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-536/2010 ir kt.).
Dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo
29. CPK 79 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad bylinėjimosi išlaidas sudaro sumokėtas žyminis mokestis ir išlaidos, susijusios su bylos nagrinėjimu. Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, ši taisyklė taikoma ir žyminiam mokesčiui, kurį šalis sumoka paduodama apeliacinį skundą (CPK 93 straipsnio 1, 3 dalys). Teismui netenkinus atsakovės apeliacinio skundo, jos patirtos bylinėjimosi išlaidos nėra priteistinos. Ieškovas prašymo priteisti patirtas bylinėjimosi išlaidas nepateikė.
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Atsakovės V. P. apeliacinio skundo netenkinti, Vilniaus regiono apylinkės teismo 2020-01-22 sprendimą palikti nepakeistą.
Ši Vilniaus apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.