- Teismas
- Kauno apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2022-05-27
- Bylos Nr.
- T-975-1023/2022
- Teisminio proceso Nr.
- 1-01-1-59989-2015-1
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Vaida Baumilė
viešosios įstaigos Kauno miesto poliklinikos Centro padalinio Psichikos sveikatos centro įgaliotai atstovei M. S.,
asmeniui, kuriam skirta priverčiamoji medicinos priemonė R. P., jo šeimos nariui- mamai I. P.,
asmens, kuriam paskirtos priverčiamosios medicininės priemonės, atstovei advokatei Reginai Atkočaitienei,
neviešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo VšĮ Kauno miesto poliklinikos teikimą dėl priverčiamosios medicinos priemonės – priverstinio ambulatorinio stebėjimo nutraukimo R. P..
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
1. Kauno apylinkės teismo Kauno rūmuose 2022 m. gegužės 11 d. gautas VšĮ Kauno miesto poliklinikos Centro padalinio Psichikos sveikatos centro asmens, teismo nukreipto priverstinai gydytis, būklės aktas, kuriuo prašoma R. P. nutraukti priverčiamosios medicinos priemonės - stebėjimo ir gydymo pirminės psichikos sveikatos priežiūros sąlygomis pagal gyvenamąją vietą - taikymą, gydymą tęsiant bendra tvarka. Nurodoma, jog R. P. nuo 1999 m. gydomas ir stebimas VšĮ Kauno miesto poliklinikos Centro padalinio psichikos sveikatos centre, sutrikimas iš vaikystės, klinikoj protinio atsilikimo reiškiniai, intelektas defektinis JQ-48. Keli priverstiniai gydymai ambulatorinėmis sąlygomis, metus laiko gydytas priverstinai Rokiškio psichiatrinėje ligoninėje. Po stacionaro psichikos sveikatos centre lankėsi reguliariai, būsena išliko stabiliai gera. Stebimu laikotarpiu agresyvaus destruktyvaus elgesio nefiksuota, medikamentus vartoja, mokosi PTM. Nuotaika stabili, pakankama, impulsų kontrolė pagerėjusi. Mąstymas konkretus, klinikoje vyraujantis intelekto deficitas, nekomunikuotas elgesio sutrikimas. Kritika įvykdytas veiklos atžvilgiu – formali.
2. Viešosios įstaigos Kauno miesto poliklinikos Centro padalinio Psichikos sveikatos centro atstovė teismo posėdžio metu prašė nutraukti priverčiamosios medicinos priemonės taikymą ir paaiškino, kad R. P. laikėsi paskirto gydymo režimo, paskirtu laiku atvykdavo pas gydytoją arba kreipdavosi nuotolinei konsultacijai, išsirašydavo medikamentus, juos vartojo, būklė stabili, pavojaus visuomenei, agresyvumo nestebima, mokinasi profesiniam išsilavinimui įgyti.
3. Asmuo, kuriam paskirta priverčiamoji medicinos priemonė R. P. teismo posėdžio metu nurodė, jog vaistus vartoja savarankiškai, supranta, kad serga ir turi vartoti vaistus, lankosi pas gydytojus.
Šalies argumentai
4. R. P. šeimos narys motina nurodė, jog dabar viska gerai su sūnumi, būsena stabili, pats vaistus geria, eina pas gydytojus savarankiškai, mokinasi, tačiau abejoja ar reikia nutraukti gydymą, nes būna kas keleri metai pablogėjimai.
5. Advokatė Regina Atkočaitienė prašė tenkinti teikimą ir nutraukti priverčiamųjų medicinos priemonių taikymą, nes pasitiki gydytojų kompetencija, jų rekomendacijomis.
6. Prokuroras prašė nutraukti priverčiamosios medicinos priemonės - stebėjimo ir gydymo pirminės psichikos sveikatos priežiūros sąlygomis pagal gyvenamąją vietą - taikymą, gydymą tęsiant bendra tvarka, nes abejoti gydytojų išvada nėra pagrindo.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
Teikimas tenkinamas.
7. Priverčiamųjų medicinos priemonių paskirtis yra neleisti asmeniui padaryti pavojingų veikų, taikant medicinos priemones bei stebint jo elgesį. BK 98 straipsnio 6 dalyje ir Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 405 straipsnio 1 dalyje įtvirtina nuostata, kad priverčiamoji medicinos priemonė taikoma, kol asmuo pasveiksta arba pagerėja jo psichikos būklė bei išnyksta jo pavojingumas. BPK 405 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad teismas ne rečiau kaip kartą per šešis mėnesius privalo spręsti dėl priverčiamosios medicinos priemonės taikymo pratęsimo, rūšies pakeitimo ar panaikinimo. Šių priemonių taikymas priklauso išimtinai teismo kompetencijai, kuris parinkdamas medicininės priemonės rūšį, atsižvelgia į pagrindinius kriterijus, kuriuos nustato baudžiamasis įstatymas (BK 98 straipsnis), bei į sveikatos priežiūros įstaigos išvadą, kuri yra rekomendacinio pobūdžio. Teismas, tęsdamas, keisdamas arba panaikindamas priverčiamosios medicinos priemonės taikymą įvertina du kriterijus: asmens psichinę sveikatą ir su ja susijusį asmens socialinį pavojingumą. Pažymėtina, kad priverčiamąja medicinos priemone užtikrinama pavojingą veiką padariusio asmens sveikatos apsaugos, gydymo bei kiti svarbūs interesai. Be to, paskirta priverčiamoji medicinos priemonė turi būti tokia, kad ne tik užtikrintų pavojingą veiką padariusio asmens interesų apsaugą, bet ir apsaugotų visuomenę nuo kitų galimų sutrikusios psichikos asmenų pavojingų veikų.
8. Nagrinėjamojoje byloje Kauno apylinkės teismas 2016 m. balandžio 20 d. nutartimi nustatė, kad nusikalstamos veikos darymo metu R. P. sirgo ir jam konstatuotas psichikos sutrikimas – lengvas protinis atsilikimas, reikšmingas elgesio sutrikimas, reikalaujantis dėmesio ar gydymo (F 70.1), todėl R. P. padariusiam riboto pakaltinamumo būsenoje baudžiamojo įstatymo uždraustas veikas, numatytas BK 140 straipsnio 3 dalyje, 284 straipsnio 1 dalyje, taikytos priverčiamosios medicinos priemonės – ambulatorinis stebėjimas pirminės psichikos sveikatos priežiūros sąlygomis (pagal gyvenamąją vietą). 2022 m. gegužės 11 d. teisme gautas viešosios įstaigos Kauno miesto poliklinikos Centro padalinio Psichikos sveikatos centro asmens, teismo nukreipto priverstinai gydytis, būklės aktas, kuriame nurodoma, jog tikslinga nutraukti R. P. priverstinį gydymą.
9. Pažymėtina, kad pagrindinis kriterijus parenkant bet kurią priverčiamąją medicinos priemonę yra psichikos sutrikimo pobūdis, reikalaujantis tam tikro stebėjimo ir gydymo režimo. Asmens psichikos sutrikimo laipsnio nustatymas yra specialiųjų žinių reikalaujantis klausimas, todėl šiuo atveju ypatingą reikšmę įgyja teismo ekspertų – psichiatrų išvados ir rekomendacijos (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-343-648/2015). Remiantis BPK 405 straipsnio 4 dalimi, sprendžiant dėl priverčiamosios medicinos priemonės pratęsimo, rūšies pakeitimo ar panaikinimo, teismo posėdyje turi dalyvauti išvadą apie asmens sveikatos būklę pateikusios sveikatos priežiūros įstaigos atstovas. Teismas spręsdamas priverčiamosios medicinos priemonės rūšies pakeitimo ar panaikinimo klausimą, be kitų byloje esančių duomenų, privalo ištirti ir įvertinti eksperto ar atitinkamos sveikatos priežiūros įstaigos atstovo pateiktą informaciją ir nuomonę (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-208-788/2020). Tokia praktika atitinka ir EŽTT jurisprudenciją, kurioje pabrėžiama, kad, norint izoliuoti asmenį nuo visuomenės, psichikos sutrikimas turi būti tokios rūšies ar laipsnio, kuris lemia priverstinio izoliavimo būtinybę ir kurį konstatuoti gali tik objektyvi medicininė ekspertizė (Winterwerp prieš Nyderlandus).
10. Išnagrinėjus baudžiamosios bylos duomenis, gautą viešosios įstaigos Kauno miesto poliklinikos Centro padalinio Psichikos sveikatos centro teikiamą gydytojų komisijos, tame tarpe gydytojo psichiatro, psichologo, R. P. būklės įvertinimo išvadą, kurioje konstatuota, jog R. P. diagnozė - sutrikimas iš vaikystės, klinikoj protinio atsilikimo reiškiniai, intelektas defektinis JQ-48, buvo gydomas priverstiniai ambulatorinėmis sąlygomis, 1 metus gydytas priverstinai Rokiškio psichiatrinėje ligoninėje, po stacionaro psichikos sveikatos centre lankėsi reguliariai, būsena išliko stabiliai gera, stebimu laikotarpiu agresyvaus destruktyvaus elgesio nefiksuota, medikamentus vartoja, mokosi, nuotaika stabili, pakankama, impulsų kontrolė pagerėjusi, mąstymas konkretus, taip pat atsižvelgiant į kitų proceso dalyvių pasisakymus teismo posėdyje nustatyta, kad R. P. psichinė sveikatos būklė yra stabili ilgą laiką, asmuo laikėsi paskirto gydymo režimo, paskirtu laiku atvykdavo pas gydytoją arba kreipdavosi nuotolinei konsultacijai, išsirašydavo medikamentus, juos vartojo, socialinio pavojingumo nestebėta, priverčiamosios medicinos priemonės taikomos pakankamai ilgą laiko tarpą, todėl teismo vertinimu, gydymo ir stebėjimo ambulatorinėmis sąlygomis nutraukimas šiuo metu yra pagrįstas bei vertinamas kaip tinkamas. R. P. nenustatyta, jog yra pavojingas sau ir aplinkiniams, kad būtų išlikusi būtinybė taikyti jam priverstinį gydymą stebėjimo sąlygomis. Taip pat nėra pagrindo manyti, kad savo veiksmais jis gali padaryti realios žalos savo sveikatai ar gyvybei arba aplinkinių sveikatai ar gyvybei. Atsižvelgiant į tai, darytina išvada, kad dėl psichikos susirgimo šiuo metu jo gydyti ambulatorinio stebėjimo sąlygomis netikslinga, esant gydytojų nustatytai ilgą laiką stabiliai asmens psichinei būsenai ir sąlygoms, jo priverstinį stebėjimą ir gydymą galima užtikrinti bendromis gydymo sąlygomis, todėl teikimas tenkinamas.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 405 straipsnio 3 dalies 3 punktu, 6 dalimi, 404 straipsniu,
nutaria:
teikimą tenkinti.
Nutraukti R. P., asmens kodas (duomenys neskelbtini) priverčiamosios medicinos priemonės - ambulatorinio stebėjimo ir gydymo pirminės psichikos sveikatos priežiūros sąlygomis pagal gyvenamąją vietą - taikymą, gydymą tęsiant bendra tvarka.
Nutartis per septynias dienas gali būti skundžiama Kauno apygardos teismui, skundą paduodant per Kauno apylinkės teismo Kauno rūmus.