Klaipėdos apygardos teismo nutartis

Įžanginė dalis

Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Kristina Domarkienė

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo suinteresuoto asmens uždarosios akcinės bendrovės „Skolų bankas“ atskirąjį skundą dėl Klaipėdos apylinkės teismo 2023 m. liepos 24 d. nutarties civilinėje byloje pagal pareiškėjo S. V. pareiškimą dėl bankroto bylos iškėlimo, suinteresuoti asmenys bankrutuojanti (duomenys neskelbtini), likviduojama dėl bankroto (duomenys neskelbtini), uždaroji akcinė bendrovė „Libra Vitalis“, uždaroji akcinė bendrovė „Ignitis“, uždaroji akcinė bendrovė „Intrum Lietuva“, antstolė L. P., antstolė R. V., antstolis G. J., S. V., J. G..

Aprašomoji dalis

n u s t a t ė:

I. Ginčo esmė

1. Pareiškėjas S. V. pareiškimu teismo prašė: 1) iškelti pareiškėjui fizinio asmens bankroto bylą; 2) bankroto administratoriumi paskirti V. T.; 3) nustatyti 30 dienų terminą nuo teismo nutarties iškelti bankroto bylą įsiteisėjimo dienos, per kurį kreditoriai turi teisę pareikšti bankroto administratoriui savo reikalavimus, atsiradusius iki pareiškėjo bankroto bylos iškėlimo; 4) patvirtinti 200 Eur sumą, kurią bankroto administratorius turi teisę naudoti S. V. bankroto procedūroms atlikti nuo teismo nutarties iškelti bankroto bylą įsiteisėjimo dienos iki nutarties patvirtinti planą įsiteisėjimo dienos; 5) patvirtinti 300 Eur sumą, reikalingą kiekvieną mėnesį pareiškėjo poreikiams tenkinti nuo teismo nutarties iškelti bankroto bylą įsiteisėjimo dienos iki nutarties patvirtinti planą įsiteisėjimo dienos; 6) nustatyti, kad bankroto administratorius plano projektą teismui turi pateikti per 4 mėnesius nuo nutarties iškelti bankroto bylą įsiteisėjimo dienos.

2. Pareiškėjas pareiškimą grindė argumentais, kad jo nemokumą sukėlė pablogėjusi jo turtinė padėtis (sumažėjo pareiškėjo pajamos), prasidėjusi ekonominė krizė, nekilnojamojo turto nuvertėjimas, įmonių bankrotas. Pareiškėjas 2002 m. įsteigė įmonę (duomenys neskelbtini), į ją investavo savo turimas lėšas ir pradėjo savarankišką (duomenys neskelbtini) veiklą. Įmonės veikla vystėsi, todėl, gaunant pakankamai pajamų, 2006 m. vasario 22 d. tarp pareiškėjo ir Luminor Bank AS Lietuvos skyriaus (buvęs pavadinimas – Nordea Bank Finland Plc Lietuvos skyrius) buvo sudaryta būsto kreditavimo sutartis Nr. BK 06/02/196T su vėlesniais pakeitimais ir papildymais, jos pagrindu S. V. suteiktas 260 870,00 Eur kreditas (duomenys neskelbtini) pirkti. Taip pat 2006 m. vasario 22 d. tarp S. V. ir Luminor Bank AS Lietuvos skyriaus buvo sudaryta laidavimo sutartis, ja S. V. laidavo už tai, kad S. V. įvykdys 2006 m. vasario 22 d. būsto kreditavimo sutartį. Pareiškėjas tikėjosi, jog įsigijus (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) parduos, gaus pelną ir grąžins skolas, tačiau 2008 m. prasidėjo ekonominė krizė, nekilnojamojo turto kainos krito, pajamos sumažėjo, dėl to neužteko pajamų dengti net kas mėnesines įmokas kreditoriui. Pareiškėjui nevykdant įsipareigojimų pagal būsto kreditavimo sutartį, Vilniaus miesto 19-o biuro notaras išdavė 2018 m. lapkričio 21 d. vykdomąjį įrašą dėl priverstinio skolos išieškojimo Luminor Bank AS Lietuvos skyrius naudai, jis pateiktas vykdyti antstolei. Pardavus įkeistą turtą, liko skola. Pareiškėjas nurodė, kad 2008 m. ekonominė krizė paveikė ir (duomenys neskelbtini) veiklą, sumažino pelną ir įmonės klientų gretas, todėl pareiškėjas buvo priverstas ieškoti partnerių, kad galėtų tęsti veiklą. 2009 m. pareiškėjas rado investuotojus UAB „Eko sprendimai“, jiems perleido dalį savo akcijų bei kartu nusprendė įsigyti tuo metu naujausią techniką (duomenys neskelbtini). Praėjus vieneriems metams po įrangos įsigijimo ir pasibaigus vienerių metų garantijai, ji pradėjo gesti ir reikalauti didelių remonto išlaidų, tai apsunkino finansinę padėtį, (duomenys neskelbtini) patyrė didelių nuostolių. Įmonė nebeturėjo galimybių įvykdyti turimų užsakymų, dėl to nebepajėgė dengti įmokų už įsigytą spausdinimo įrangą. UAB „Libra vitalis“ kreipėsi į teismą dėl skolos priteisimo iš (duomenys neskelbtini) ir pareiškėjo, kaip laiduotojo pasirašiusio įrangos įsigijimo išsimokėtinai sutartį, tuo pačiu metu pasitraukė ir akcininkė UAB „Eko sprendimai“, o pareiškėjas liko su skolomis už medžiagas bei įrangą. Vėliau pareiškėjas įsteigė (duomenys neskelbtini), iš jos pelno dengė dar ir (duomenys neskelbtini) skolas, tačiau prasidėjus koronaviruso pandemijai, įmonė buvo priversta veiklą sustabdyti. Klaipėdos apygardos teismas 2021 m. gruodžio 28 d. nutartimi, kuri įsiteisėjo 2022 m. sausio 21 d., bankroto bylą iškėlė (duomenys neskelbtini), o 2022 m. rugsėjo 20 d. bankroto byla iškelta buvo ir (duomenys neskelbtini). Iš viso pareiškėjo skola yra 112 425,20 Eur. Pareiškėjas nebegali oriai gyventi slegiamas tokios skolų naštos. Kurį laiką pareiškėją išlaikė draugė, su kuria yra susilaukę dukros. Nuo 2023 m. kovo 21 d. vykdo individualią veiklą. Pareiškėjas išlaiko du nepilnamečius vaikus.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

3. Klaipėdos apylinkės teismas 2023 m. liepos 24 d. nutartimi iškėlė pareiškėjui S. V. bankroto bylą; paskyrė bankroto administratoriumi V. T.; nustatė 30 dienų nuo šios nutarties įsiteisėjimo dienos terminą, per kurį kreditoriai turi teisę pareikšti bankroto administratoriui savo reikalavimus, atsiradusius iki fizinio asmens bankroto bylos iškėlimo dienos; patvirtino 200 Eur lėšų sumą, kurią bankroto administratorius turi teisę naudoti pareiškėjo bankroto procedūroms atlikti nuo teismo nutarties iškelti fizinio asmens bankroto bylą įsiteisėjimo dienos iki nutarties patvirtinti fizinio asmens kreditorių reikalavimų tenkinimo ir jo mokumo atkūrimo planą įsiteisėjimo dienos; patvirtino 300 Eur dydžio lėšų sumą, reikalingą kiekvieną mėnesį pareiškėjo būtiniesiems poreikiams tenkinti nuo teismo nutarties iškelti fizinio asmens bankroto bylą įsiteisėjimo dienos iki nutarties patvirtinti planą įsiteisėjimo dienos; nustatė 4 mėnesių terminą nuo nutarties įsiteisėjimo dienos fizinio asmens kreditorių reikalavimų tenkinimo ir jo mokumo atkūrimo plano projekto pateikimui tvirtinti. Teismo nutarties motyvai:

3.1. Teismas nustatė, kad pareiškėjo pradelstų įsiskolinimų suma nutarties priėmimo dienai sudaro 117 442,79 Eur: (duomenys neskelbtini) – 16 195,72 Eur, UAB „Libra Vitalis“ – 36 039,86 Eur, UAB „Ignitis“ – 1 122,66 Eur, UAB „Intrum Lietuva“ – 3 655,50 Eur, antstolė L. P. – 175,71 Eur, antstolė R. V. – 626,22 Eur, (duomenys neskelbtini) – 59 627,12 Eur. Vertinant pareiškėjo turtinę padėtį nustatyta, kad pareiškėjas neturi nekilnojamojo, registruoto kilnojamojo turto. Pareiškėjas nuo 2023 m. kovo 21 d. pradėjo verstis individualia veikla. Nuo individualios veiklos vykdymo pradžios pareiškėjui UAB „Plantas“ pateikė du užsakymus. Pagal užsakymą Nr. SV 23/001 UAB „Plantas“ įsipareigojo 3 400 Eur sumą pareiškėjui išmokėti daliniais mokėjimais per keturis mėnesius. Pagal užsakymą Nr. 23/002 UAB „Plantas“ įsipareigojo 4 250 Eur sumą išmokėti daliniais mokėjimais po 850 Eur per 5 mėnesius. Iš kasos orderių matyti, jog 2023 m. balandžio 28 d., gegužės 30 d., birželio 27 d. pareiškėjas gavo po 850 Eur pajamų. Pareiškėjas turi du nepilnamečius išlaikytinius: dukrą K. V. ir sūnų V. V.. Klaipėdos apylinkės teismo 2020 m. lapkričio 25 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. e2YT-11606-793/2020, be kita ko, buvo patvirtinta pareiškėjo ir jo buvusios sutuoktinės sutartis dėl santuokos nutraukimo teisinių pasekmių, jos 3 punktu pareiškėjas įsipareigojo teikti nepilnamečiui vaikui V. V. išlaikymą kas mėnesį po 200 Eur, taip pat apmokėti už nepilnamečio vaiko V. V. mokymą (duomenys neskelbtini). Pareiškėjas nuomojasi gyvenamąsias patalpas, už jas turi mokėti fiksuotą 150 Eur mokestį. Atsižvelgęs į nustatytas aplinkybes, į įsiskolinimo dydį, pareiškėjo gaunamas pajamas, teismas konstatavo, jog pareiškėjas pagal savo turtinę padėtį per protingą terminą negali įvykdyti minėtų skolinių įsipareigojimų kreditoriams, o pareiškėjo įsipareigojimų suma, kurios jis negali įvykdyti, akivaizdžiai viršija 25 MMA. Konstatuota, kad pareiškėjas yra nemokus.

3.2. Teismas nenustatė pareiškėjo veiksmų, kurie galėtų būti įvertinti kaip sąmoningi nesąžiningi veiksmai, nulėmę nemokumo atsiradimą. Teismo vertinimu, suinteresuoto asmens pozicija, kad pareiškėjas bankroto procesu siekia tik skolų nurašymo, yra pasyvus, nededa pastangų gauti didesnes pajamas, užtikrinančias galimybę atsiskaityti su kreditoriais, yra grindžiama prielaidomis, o ne faktiniais duomenimis. Teismas konstatavo, kad nėra nei teisinių, nei faktinių kliūčių, apibrėžtų Lietuvos Respublikos fizinių asmenų bankroto įstatymo (toliau – FABĮ) 5 straipsnio 8 dalyje, tenkinti pareiškėjos prašymą ir iškelti jai bankroto bylą.

3.3. Teismas pripažino, kad yra pagrindas iškelti pareiškėjui bankroto bylą, nes pareiškėjas yra nemokus ir objektyviai nenustatyti FABĮ 5 straipsnio 8 dalyje numatyti ribojimo pagrindai. Įvertinęs pareiškėjo vidutiniškai per mėnesį gaunamas pajamas, bankroto bylos iškėlimo metu esamą minimaliosios mėnesinės algos dydį, teismas pareiškėjo prašymą tenkino ir nustatė 300 Eur sumą pareiškėjo būtiniesiems poreikiams patenkinti.

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

4. Suinteresuotas asmuo „Skolų bankas“ atskiruoju skundu prašo panaikinti 2023 m. liepos 24 d. Klaipėdos apylinkės teismo nutartį ir priimti naują procesinį sprendimą – atmesti pareiškėjo S. V. pareiškimą dėl fizinio asmens bankroto bylos iškėlimo kaip nepagrįstą. Pagrindiniai atskirojo skundo argumentai:

4.1. Apeliantė dėl pareiškėjo gaunamų pajamų nurodo, kad teismas, spręsdamas dėl pareiškėjo gaunamų lėšų dydžio, vertino 2023 m. liepos 17 d. į bylą pateiktus įrodymus, tačiau, kreditoriaus vertinimu, į bylą pateiktos sutartys – užsakymai, kasos pajamų orderiai, kelia ypatingai daug abejonių ir privalėjo būti teismo vertinami kritiškai. Apeliantei neaišku, kokiu pagrindu pirmosios instancijos teismas laikė pagrįstu pareiškėjo teiginį, kad jo pajamos, iškėlus bankroto bylą, sieks 730 Eur, kai pareiškėjas individualią veiklą vykdo vos kelis mėnesius. Kreditorės vertinimu, išdėstytos abejonės dėl pareiškėjo į bylą pateiktų įrodymų paneigia pirmosios instancijos teismo išvadas apie pareiškėjo gaunamų pajamų dydį ir nebuvo teisinio pagrindo vadovautis pareiškėjo pateiktais dokumentais. Apeliantės vertinimu, pareiškėjas neįrodė fakto apie gaunamų mėnesinių pajamų dydį.

4.2. Apeliantė pažymi, kad pareiškime buvo nurodyta apie du pareiškėjo išlaikytinius. Nors pareiškime nepasisakyta, skundžiamoje nutartyje teismas nurodė, jog pareiškėjo sūnui yra apmokamas mokslas (duomenys neskelbtini), nenurodant išlaidų sumos. Pažymi, kad skundžiamos nutarties rezoliucinėje dalyje teismas nepasisakė dėl pareiškėjo išlaikytiniams skiriamų lėšų, nors akivaizdu, jog nepilnamečiams vaikams skiriamas išlaikymas privalėjo būti vertinamas kartu su paties pareiškėjo poreikių tenkinimui skiriama lėšų suma, vertinant, kaip preliminariai bankroto proceso metu galėtų būti skirstomos pareiškėjo gaunamos lėšos, t. y. ar pareiškėjo gaunamų lėšų pakaktų jo bei jo išlaikytinių poreikiams tenkinti, administravimo lėšoms bei kreditorių reikalavimams dengti. Pažymi, kad vien pareiškėjo ir pareiškėjo išlaikytiniams (vaikams) reikalinga 650 Eur suma per mėnesį (350 Eur vaikams + 300 Eur paties pareiškėjo išlaidoms). Apeliantės vertinimu, pareiškėjas ne tik neįrodė, jog 730 Eur pajamų kas mėnesį gavimas yra realus, tačiau bendra bankroto administravimui ir pareiškėjui reikalingų išlaidų suma per mėnesį arba bus labai artima pareiškėjo planuojamoms per mėnesį gauti pajamoms, t. y. 730 Eur, arba netgi jas viršys, taip iš esmės nepaliekant galimybių dengti kreditorių reikalavimus. Šių aplinkybių dėl pareiškėjo planuojamų gauti pajamų bei būtinų išlaidų dydžio pirmosios instancijos teismas nevertino.

4.3. Pirmosios instancijos teismas visiškai nevertino, ar pareiškėjas yra aktyvus, ar siekia gerinti savo finansinę būklę, ar deda bent kokias pastangas gauti didesnes pajamas, ar ieško papildomo / geriau apmokamo darbo, ar buvo dengiami ir jei taip, kokia apimtimi, reikalavimai po 2022 m. pareiškėjo įmonių bankrotų ir kt. reikšmingų aplinkybių, kurios yra nustatinėjamos pagal aktualiai formuojamą kasacinio teismo praktiką.

4.4. Apeliantės vertinimu, egzistuoja pagrindas konstatuoti pareiškėjo nesąžiningumą. Pirmosios instancijos teismas nenustatinėjo ir nevertino, iš kokių pajamų pareiškėjas gyveno po (duomenys neskelbtini) bei (duomenys neskelbtini) bankroto bylų iškėlimo, kokias pastangas dėjo susirasti nuolatinį darbą, kad galėtų iš dalies gaunamų lėšų dengti įsiskolinimus kreditoriams, kaip minėtu laikotarpiu buvo dengiami (ar buvo dengiami) įsiskolinimai kreditoriams. Pažymi, kad šios aplinkybės yra reikšmingos, sprendžiant apie pareiškėjo tikruosius ketinimus, sąžiningumą ir siekį ne nurašyti skolas, tačiau pagal galimybes, dedant pastangas, atsiskaityti su kreditoriais. Apeliantės vertinimu, byloje nėra duomenų, kad pareiškėjas dėtų pastangas gauti didesnes pajamas, į bylą pateiktuose banko sąskaitų išrašuose nėra jokio pajamų judėjimo, t. y. nėra duomenų apie pajamų gavimą. Apeliantės vertinimu, pareiškėjo pasyvumas nepateisinamas ir, pagal kasacinio teismo praktiką, laikytinas nesąžiningu bei sudarančiu pagrindą nekelti fizinio asmens bankroto bylos.

4.5. Pirmosios instancijos teismas nevertino kreditorės argumentų, susijusių su pareiškėjo įkurtų įmonių bankrotu, vykdytos veiklos perkėlimu. Apeliantės vertinimu, pareiškėjas elgėsi neapdairiai, nesąžiningai, nesiekė išsaugoti turimos bendrovės (senosios kreditorės (duomenys neskelbtini)), o įsteigė naują, tokiais savo veiksmais padarydamas didelių nuostolių abiejų juridinių asmenų kreditoriams. Kreditorės vertinimu, šios aplinkybės taip pat reikšmingos, sprendžiant dėl pareiškėjo sąžiningumo FABĮ 5 straipsnio 8 dalies prasme.

4.6. Apeliantės vertinimu, pareiškėjo sąmoningas vengimas gauti didesnes pajamas, nors pareiškėjas turėjo ir turi visas sąlygas jas padidinti (yra darbingo amžiaus, turi verslo ir vadovavimo įmonėms patirties), arba net galimas realiai gaunamų pajamų slėpimas, norint išvengti atsiskaitymo su kreditoriais, sudarė prielaidas dar labiau padidėti jo nemokumui, o bankroto bylos iškėlimu iš esmės siekiama skolų nurašymo.

5. Atsiliepimu į atskirąjį skundą pareiškėjas prašo suinteresuoto asmens UAB „Skolų bankas“ atskirąjį skundą atmesti. Esminiai atsiliepimo argumentai:

5.1. Pareiškėjas nurodo, jog teikiant paslaugas ar atliekant darbus nėra privaloma rašytinė šalių sutartis. Pareiškėjas individualią veiklą vykdo tik keletą mėnesių. Šiuo metu UAB „Plantas“ direktorius yra pasirašęs kvitus, jam yra perduotos mokėjimo šaknelės. Be to, pareiškėjas pildo ir gyventojo individualios veiklos pajamų–išlaidų apskaitos žurnalą, jame atsispindi jo gaunamos pajamos.

5.2. Pareiškėjas nurodo, kad jis į bylą pateikė 2023 m. liepos 17 d. užsakymą / sutartį Nr. SV 23/002, pagal ją daliniai mokėjimai bus atliekami dar 5 mėnesius, todėl vidurkis vykdant individualią veiklą, atskaičius mokesčius, ir sudaro 730 Eur. Pareiškėjas vykdo individualią veiklą dar neilgą laiko tarpą, tačiau intensyviai ieško klientų ir tikisi, jog pajamos didės, tokiu atveju didėtų ir įmokos kreditoriams. Suinteresuotas asmuo daro tik prielaidas, kad individuali veikla gali sudaryti sąlygas iš dalies dirbti šešėlyje, tokiam teiginiui jokio pagrindo nėra. Pareiškėjas yra sąžiningas, jo nesąžiningumą patvirtinančių įrodymų nėra.

5.3. Pareiškėjas, teikdamas pareiškimą teismui nurodė, jog jo būtiniesiems poreikiams tenkinti per mėnesį reikalinga 300 Eur suma, nepilnamečių vaikų išlaikymui – 350 Eur, iš viso 650 Eur. Pažymi, kad pareiškėjo sūnus V. V. jau keletą metų mokosi (duomenys neskelbtini), kurioje už mokslą mokėti papildomai nereikia, todėl papildomai išlaidų ir nebus patiriama.

5.4. Šiuo metu pareiškėjo gaunamos pajamos sudaro 730 Eur (atskaičius mokesčius), tai reiškia, kad kreditorių reikalavimams tenkinti ir bankroto administravimo paslaugoms dengti lieka 80 Eur, tačiau pareiškėjas dės pastangas gauti didesnes pajamas ir kuo didesne apimtimi atsiskaityti su kreditoriais. Net šiuo metu, pareiškėjui tik neseniai pradėjus veiklą, jo gaunamos pajamos yra didesnės nei minimalus darbo užmokestis. Suinteresuotas asmuo, net neturėdamas duomenų apie bankroto administravimo išlaidas, daro prielaidas, jog praktiškai nelieka piniginių lėšų, skirtų kreditiniams reikalavimams tenkinti. Be to, pareiškėjas būtiniesiems poreikiams tenkinti prašė itin nedidelės sumos, t. y. tik 300 Eur, tai parodo, jog pareiškėjas yra suinteresuotas kuo didesne dalimi atsiskaityti su kreditoriais.

5.5. Pareiškėjas deda pastangas dirbti, gauti pajamas, kadangi užsiima individualia veikla. Pažymi kad teismo posėdžio metu paaiškino, jog yra perspektyvos įsidarbinti pas klientą. Taip pat buvo paaiškinta, jog buvo parduotas visas pareiškėjui priklausantis turtas, antstoliai yra areštavę sąskaitas ir vykdomas išieškojimas. Kreditoriai turėjo visas galimybes realizuoti savo teises vykdant skolų išieškojimą. Pajamų gavimas užtruko, tačiau šiuo metu pareiškėjas dirba, užsiima individualia veikla. Po juridinių asmenų bankroto pareiškėjas buvo sugniuždytas, slegiamas skolų, kurį laiką jam padėjo artimieji, draugė, atsigavęs po visų nesėkmių, nusprendė sugrįžti ir užsiimti jam žinoma ir suprantama veikla. Pareiškėjui įsidarbinti nebėra taip paprasta. Byloje nėra įrodymų, jog pareiškėjas turėjo galimybes gauti didesnes pajamas, tačiau sąmoningai jų nesiekė.

5.6. Nesutinka su teiginiais, jog pareiškėjas, įsteigdamas (duomenys neskelbtini) elgėsi neapdairiai, nesąžiningai, taip nesiekdamas išsaugoti senojo juridinio asmens (duomenys neskelbtini).

Motyvuojamoji dalis

k o n s t a t u o j a:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

6. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei patikrinimas, ar nėra absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalis, 338 straipsnis). Absoliučių skundžiamos teismo nutarties negaliojimo pagrindų nenustatyta (CPK 329, 338 straipsniai).

7. Apeliacijos objektą sudaro pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria pareiškėjui iškelta fizinio asmens bankroto byla, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.

8. FABĮ 1 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad šio įstatymo paskirtis – sudaryti sąlygas atkurti sąžiningų fizinio asmens, ūkininko ir kito fizinio asmens, kuris verčiasi individualia veikla, kaip ji apibrėžta Lietuvos Respublikos gyventojų pajamų mokesčio įstatyme, mokumą užtikrinant kreditorių reikalavimų tenkinimą šio įstatymo nustatyta tvarka siekiant teisingos skolininko ir jo kreditorių interesų pusiausvyros. Fizinio asmens nemokumas – fizinio asmens būklė, kai jis negali įvykdyti skolinių įsipareigojimų, kurių mokėjimo terminai suėję ir kurių suma viršija 25 Lietuvos Respublikos Vyriausybės patvirtintas minimaliąsias mėnesines algas (toliau – MMA) (FABĮ 2 straipsnio 2 dalis). Teismas priima nutartį iškelti fizinio asmens bankroto bylą, jeigu nustato, kad: 1) fizinis asmuo yra nemokus; 2) jis nemokus tapo elgdamasis sąžiningai; 3) nėra kitų FABĮ 5 straipsnio 8 dalyje nustatytų pagrindų atsisakyti iškelti bankroto bylą (FABĮ 6 straipsnio 1 dalis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2021 m. spalio 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-245-421/2021, 9 punktas).

9. Byloje esančiais rašytiniais įrodymais nustatyta, kad kreditorė likviduojama dėl bankroto (duomenys neskelbtini) reikalavimo teisę į pareiškėją S. V. 2023 m. liepos 5 d. reikalavimo teisės perleidimo sutartimi Nr. 2023/07/05 perleido naujajai kreditorei UAB „Skolų bankas“ (apeliantei).

Dėl atskirojo skundo argumentų

10. Atskiruoju skundu apeliantė iš esmės kelia klausimą dėl priimant skundžiamą nutartį pirmosios instancijos teismo atlikto pareiškėjo sąžiningumo vertinimo. Apeliantė nurodo, kad pirmosios instancijos teismas visiškai nevertino, ar pareiškėjas yra aktyvus, ar siekia gerinti savo finansinę būklę, ar deda bent kokias pastangas didesnėms pajamoms gauti, ar ieško papildomo / geriau apmokamo darbo, ar buvo dengiami ir jei taip, kokia apimtimi, reikalavimai po 2022 m. pareiškėjo įmonių bankrotų ir kitų reikšmingų aplinkybių, kurios yra nustatinėjamos pagal aktualiai formuojamą kasacinio teismo praktiką. Apeliantė nurodo, kad pirmosios instancijos teismas nevertino kreditorės argumentų, susijusių su pareiškėjo įkurtų įmonių bankrotu, vykdytos veiklos perkėlimu. Apeliantės vertinimu, šiuo atveju yra pagrindas pareiškėjo elgesį laikyti sąmoningu neveikimu, siekiant išvengti atsiskaitymo su kreditoriais, ir konstatuoti pareiškėjo nesąžiningumą FABĮ 5 straipsnio 8 dalies 2 punkto prasme, dėl to nebuvo teisinio pagrindo tenkinti pareiškėjo pareiškimo dėl fizinio asmens bankroto bylos iškėlimo.

11. FABĮ 5 straipsnio 8 dalyje numatytos sąlygos, kurių bent vienai esant teismas atsisako iškelti fizinio asmens bankroto bylą. Pagal FABĮ 5 straipsnio 8 dalies 2 punktą, teismas atsisako iškelti fizinio asmens bankroto bylą, jeigu paaiškėja, kad fizinis asmuo per paskutinius 3 metus iki pareiškimo iškelti bankroto bylą priėmimo tapo nemokus dėl Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.67 straipsnyje nurodytų sudarytų kreditorių interesus pažeidžiančių sandorių, kurių sudaryti jis neprivalėjo, ar kitokių fizinio asmens tyčinių veiksmų pateikiant neteisingą informaciją kreditoriams apie finansinę būklę prisiimant skolinius įsipareigojimus ar sudarant kitus sandorius, siekiant išvengti atsiskaitymo su kreditoriais, ar fizinio asmens sąmoningo neveikimo, siekiant išvengti atsiskaitymo su kreditoriais. Taigi asmens nesąžiningumas gali būti konstatuotas tiek dėl konkrečių asmens veiksmų, tiek dėl jo neveikimo, kai nededama pakankamai pastangų atsiskaityti su kreditoriais ir dėl to asmuo tampa nemokus.

12. Aplinkybės, ar asmuo tapo nemokus dėl nesąžiningų veiksmų (neveikimo), kiekvienu konkrečiu atveju pirmiausia vertintinos atsižvelgiant į FABĮ tikslą – sudaryti sąlygas atkurti sąžiningo fizinio asmens mokumą. Sąžiningumas yra vertybinis žmogaus elgesio matas, nustatomas pagal objektyvųjį ir subjektyvųjį kriterijus.

13. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje pažymima, kad nesąžiningu pareiškėjas pripažintinas tuomet, jeigu duomenys apie skolų atsiradimo pagrindą, skolininko elgesį su savo finansais teikia pagrindą daryti išvadą, kad jis sąmoningai (kryptingai) leido susidaryti skoloms, tikėdamasis, jog nepatenkinti kreditorių reikalavimai bus nurašyti, ar kitais būdais elgėsi itin nerūpestingai, konkrečiomis aplinkybėmis jo elgesį vertinant pagal protingumo ir teisingumo principus. Asmens, kuris buvo pernelyg pasyvus ir nesiėmė priemonių savo mokumui pagerinti, neveikimas, sistemiškai aiškinant įstatymą, pripažintinas nesąžiningu tais atvejais, kai nustatomas asmens suvokimas ir siekis savo padėtį bloginti (jos negerinti) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. lapkričio 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-516/2014). Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, jog nesąžiningumas gali būti suprantamas ir kaip neveikimas, kai nededama pakankamai pastangų atsiskaityti su kreditoriais ir dėl to asmuo yra jo deklaruojamoje nemokumo padėtyje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. balandžio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-134-219/2020). Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje taip pat išaiškinta, kad nesąžiningumas gali būti pagrindas atsisakyti iškelti bankroto bylą tik tuo atveju, jei jis turėjo reikšmingą įtaką asmens nemokumui, t. y. turi būti konstatuotas nesąžiningumo ir nemokumo priežastinis ryšys (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. lapkričio 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-516/2014; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. liepos 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-434-686/2015; 2017 m. spalio 31 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K‑3‑376‑219/2017).

14. Pareiškėjo pareiškimas dėl fizinio asmens bankroto bylos iškėlimo priimtas pirmosios instancijos teismo 2023 m. birželio 21 d. nutartimi. Remiantis FABĮ 5 straipsnio 8 dalies 2 punktu, sprendžiant dėl pareiškėjo sąžiningumo, vertintini jo veiksmai (neveikimas) per paskutinius 3 metus iki pareiškimo dėl bankroto bylos jam iškėlimo priėmimo, t. y. nuo 2020 m. birželio 21 d.

15. Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas, priimdamas skundžiamą nutartį, konstatavo, kad nėra FABĮ 5 straipsnio 8 dalyje nustatytų pagrindų atsisakyti iškelti bankroto bylą. Pirmosios instancijos teismas pripažino, kad nenustatyta pareiškėjo veiksmų, kurie galėtų būti įvertinti kaip sąmoningi nesąžiningi veiksmai, nulėmę nemokumo atsiradimą.

16. Pažymėtina, kad sprendžiant dėl FABĮ 5 straipsnio 8 dalies 2 punkte įtvirtinto pagrindo atsisakyti iškelti fizinio asmens bankroto bylą – fizinio asmens sąmoningo neveikimo, siekiant išvengti atsiskaitymo su kreditoriais, reikšmingomis laikytinos aplinkybės dėl skolininko siekio skolas grąžinti, operatyvaus reagavimo į skolų susidarymą bei realias pastangas, dėtas grąžinti skolas. Šių aplinkybių vertinimas turėtų būti atliekamas neperžengiant FABĮ 5 straipsnio 8 dalies 2 punkte nustatyto 3 metų termino (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2021 m. gruodžio 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-313-313/2021, 52 punktas).

17. Nustatyta kad 2023 m. liepos 17 d. teismo posėdžio metu pareiškėjas, teikdamas paaiškinimus dėl savo veiklos, nurodė, kad iš (duomenys neskelbtini) išėjo 2015–2016 metais ir dirbo (duomenys neskelbtini), o po to niekur nedirbo ir gyveno iš artimųjų paramos, nes negalėjo niekur dirbti, turėjo sutvarkyti daug organizacinių reikalų. Pareiškėjas pareiškime nurodė, kad Klaipėdos apygardos teismas 2021 m. gruodžio 28 d. nutartimi, kuri įsiteisėjo 2022 m. sausio 21 d., iškėlė bankroto bylą (duomenys neskelbtini), o 2022 m. rugsėjo 20 d. bankroto byla buvo iškelta ir (duomenys neskelbtini). Iš nurodytų duomenų matyti, kad teismo nutartis, kuria (duomenys neskelbtini) iškelta bankroto byla, įsiteisėjo 2022 m. sausio 21 d., o pagal bylos duomenimis, pareiškėjas individualia veikla pradėjo verstis tik nuo 2023 m. kovo 21 d.

18. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs atskirojo skundo argumentus ir pirmosios instancijos teismo nutarties motyvus, sutinka su apeliantės argumentais, kad pirmosios instancijos teismas neištyrė ir neįvertino reikšmingų aplinkybių vertinamuoju laikotarpiu dėl pareiškėjo siekio skolas grąžinti, operatyvaus reagavimo į skolų susidarymą bei realių pastangų, dėtų grąžinti skolas, bei kitų klausimui išspręsti reikšmingų aplinkybių. Iš skundžiamos nutarties turinio matyti, kad pirmosios instancijos teismas suinteresuoto asmens UAB „Skolų bankas“ argumentus dėl pareiškėjo galimo nesąžiningumo vertinimo pagal FABĮ 5 straipsnio 8 dalies 2 punktą atmetė kaip grindžiamus prielaidomis, o ne faktiniais duomenimis. Tačiau pirmosios instancijos teismas konkrečių suinteresuoto asmens argumentų išsamiai netyrė ir neįvertino, dėl jų pagrįstumo ar nepagrįstumo pagal bylos faktinius duomenis nepasisakė. Darytina išvada, kad pirmosios instancijos teismas pareiškėjo sąžiningumo klausimą vertino formaliai. Apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, kad bylos faktinės aplinkybės, reikšmingos sprendžiant klausimą dėl FABĮ 5 straipsnio 8 dalies 2 punkte numatytų aplinkybių ir pareiškėjo sąžiningumo vertinimo, priimant skundžiamą nutartį nebuvo išsamiai ir visapusiškai ištirtos ir įvertintos.

19. Apeliantė taip pat teigia, kad pirmosios instancijos teismas, vertindamas pareiškėjo turtinę padėtį ir pareiškėjo gaunamas pajamas, nepagrįstai įrodytu laikė pareiškėjo teiginį, jog jo pajamos iškėlus bankroto bylą sieks 730 Eur. Apeliantės vertinimu, pareiškėjas šio fakto neįrodė. Apeliantė atskirajame skunde nurodo, kad pareiškėjo į bylą pateiktos sutartys – užsakymai yra be užsakovės UAB „Plantas“ parašų, t. y. nėra patvirtintos UAB „Plantas“, taip pat abejonių kelia ir į bylą pateikti pirminiai dokumentai – kasos pajamų orderiai. Apeliantė atkreipia dėmesį į tai, kad visuose kasos pajamų orderiuose nurodoma, jog piniginės lėšos yra priimamos iš UAB „Plantas“ direktoriaus, tačiau kasos pajamų orderyje SVG Nr. 002 nėra nei mokėtojo, nei gavėjo parašų, o kasos pajamų orderyje SVG Nr. 001 UAB „Plantas“ direktoriaus parašas akivaizdžiai skiriasi nuo to paties asmens parašų kasos pajamų orderiuose SVG Nr. 003 bei SVG Nr. 004. Taip pat apeliantė pažymi, kad į bylą pateikti nuskenuoti kasos pajamų orderiai SVG Nr. 002, Nr. 003 ir Nr. 004 yra su šaknelėmis, nors šia dalimi pareiškėjas neturėtų disponuoti, nes ji atiduodama mokėtojui tuo metu, kai kasos pajamų orderyje nurodytos lėšos yra sumokamos / perduodamos paslaugų teikėjui.

20. Remiantis FABĮ 4 straipsnio 3 dalies 2 punktu, prie pareiškimo iškelti bankroto bylą pridedami ir pateikiami fizinio asmens gaunamas pajamas ir (ar) numatomas gauti pajamas patvirtinantys dokumentai. Nustatyta, kad pirmosios instancijos teismas, vertindamas duomenis apie pareiškėjo vykdomą individualią veiklą ir gaunamas pajamas, įvertino duomenis, kad nuo pareiškėjo individualios veiklos vykdymo pradžios pareiškėjui UAB „Plantas“ pateikė du užsakymus – užsakymą Nr. SV 23/001 (jo vertė 3 400 Eur) ir užsakymą Nr. SV 23/002 (jo vertė 4 250 Eur), taip pat pagal pareiškėjo pateiktus kasos pajamų orderius vertino pareiškėjo 2023 m. balandžio 28 d., gegužės 30 d., birželio 27 d. gautas pajamas. Pirmosios instancijos teismas įvertino nurodytuose užsakymuose numatytus UAB „Plantas“ įsipareigojimus dėl lėšų išmokėjimo pareiškėjui dalimis per tam tikrą laiką, tačiau neįvertinta aplinkybė, kad minėti užsakymai / sutartys UAB „Plantas“ nepasirašyti. Kasos pajamų orderyje SVG Nr. 002 nėra nei mokėtojo, nei gavėjo parašų. Taigi, bendrame pirmosios instancijos teismo atlikto įrodymų dėl pareiškėjo turtinės padėties vertinimo kontekste, visos tokiam vertinimui reikšmingos faktinės aplinkybės byloje nebuvo visapusiškai ištirtos.

21. Atsiliepime į atskirąjį skundą pareiškėjas patvirtino, kad užsakymo lapas yra be kliento parašo, taip pat nurodė, kad pareiškėjas su klientu UAB „Plantas“ užsakymo aplinkybes suderino telefonu ir susitikimo metu, o užsakymo lapą pasirašo tik pareiškėjas. Pareiškėjas pateikė paaiškinimus, kad individualią veiklą vykdo tik keletą mėnesių, todėl visus reikalavimus dėl kasos pajamų orderio pasirašymo, grynųjų pinigų priėmimo, jis aiškinasi veiklos vykdymo metu ir šiuo metu UAB „Plantas“ direktorius yra pasirašęs kvitus, jam yra perduotos mokėjimo šaknelės, be to, pareiškėjas pildo ir gyventojo individualios veiklos pajamų–išlaidų apskaitos žurnalą, jame atsispindi jo gaunamos pajamos. Taigi pareiškėjas neginčija apeliantės akcentuojamos aplinkybės, kad byloje pateiktame kasos pajamų orderyje SVG Nr. 002 nėra nei mokėtojo, nei gavėjo parašų. Byloje kartu su pareiškimu pateiktame pareiškėjo gyventojo individualios veiklos pajamų–išlaidų apskaitos žurnale įtraukti tik 2023 m. balandžio 28 d. ir gegužės 30 d. kasos pajamų orderiai. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad pareiškėjas, nesutikdamas su apeliantės keliamų abejonių pagrįstumu ir teigdamas, jog šiuo metu tam tikri dokumentai yra pasirašyti, įtraukti į apskaitą, kartu nepateikė savo nurodomas aplinkybes patvirtinančių įrodymų.

22. Apeliantė taip pat nurodo argumentus, kad pirmosios instancijos teismas neįvertino visų reikšmingų aplinkybių dėl pareiškėjo planuojamų gauti pajamų ir būtinų išlaidų dydžio, neįvertino aplinkybių, jog pareiškėjo išlaikytiniams per mėnesį turėtų būti skiriama didesnė nei 350 Eur suma, taigi pareiškėjui ir jo išlaikytiniams (vaikams) reikalinga bent 650 Eur suma per mėnesį.

23. Teismo nutartyje iškelti fizinio asmens bankroto bylą turi būti nurodyta lėšų suma fizinio asmens būtiniesiems poreikiams tenkinti nuo teismo nutarties iškelti fizinio asmens bankroto bylą įsiteisėjimo dienos iki nutarties patvirtinti planą įsiteisėjimo dienos (FABĮ 6 straipsnio 3 dalies 4 punktas). Vadovaujantis FABĮ 4 straipsnio 4 dalies 9 punktu, prie pareiškimo iškelti bankroto bylą pridedama ir pateikiama informacija apie šio įstatymo 7 straipsnio 1 dalies 6 punkte ir (ar) 2 dalies 3 punkte nurodytas lėšas. Taigi pateikiama informacija: apie kiekvieną mėnesį fizinio asmens būtiniesiems poreikiams tenkinti numatomas reikalingas lėšas (atskirai nurodoma, kokioms konkrečioms fizinio asmens ir (ar) jo išlaikomų asmenų reikmėms tenkinti bus skiriamos šios lėšos, tarp jų numatomos lėšos mokesčiams bankroto proceso metu mokėti, mokėjimams įkaito turėtojui ir (ar) hipotekos kreditoriui pagal FABĮ 4 straipsnio 4 dalies 10 punkte nurodytą susitarimą skiriamos lėšos) (FABĮ 7 straipsnio 1 dalies 6 punktas); ir (ar) informacija apie individualiai ir (ar) ūkininko veiklai vykdyti skiriamas lėšas, atskirai nurodant lėšas mokesčiams bankroto proceso metu mokėti (FABĮ 7 straipsnio 2 dalies 3 punktas).

24. Pareiškėjas pareiškimu prašė patvirtinti 300 Eur sumą, reikalingą kiekvieną mėnesį S. V. poreikiams tenkinti. Skundžiama pirmosios instancijos teismo nutartimi buvo patvirtinta 300 Eur dydžio lėšų suma, reikalinga kiekvieną mėnesį pareiškėjo S. V. būtiniesiems poreikiams tenkinti nuo teismo nutarties iškelti fizinio asmens bankroto bylą įsiteisėjimo dienos iki nutarties patvirtinti planą įsiteisėjimo dienos.

25. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad pareiškėjas, pareiškime prašydamas būtinosioms išlaidoms dengti skirti 300 Eur sumą, nurodė, jog nurodyta suma bus skiriama padengti visas pareiškėjo išlaidas. Tačiau pareiškėjas pareiškime taip pat nurodė, kad išlaiko du nepilnamečius vaikus – V. V., gimusį (duomenys neskelbtini), ir K. V., gimusią (duomenys neskelbtini), ir jiems kiekvieną mėnesį teikiamas iš viso 350 Eur išlaikymas. Nustatyta, kad pareiškėjo įsipareigojimas teikti nepilnamečiam sūnui V. V. išlaikymą po 200 Eur kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis iki jo pilnametystės nustatytas Klaipėdos apylinkės teismo 2020 m. lapkričio 25 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. e2YT-11606-793/2020 patvirtinta santuokos nutraukimo pasekmių sutartimi. Pareiškėjas pareiškime nurodė, kad bendru susitarimu su nepilnametės dukros K. V. motina pareiškėjas teikia nepilnametei dukrai po 150 Eur išlaikymą kas mėnesį iki dukters pilnametystės. Taigi, nors pareiškėjas pareikšime nurodo, jog 300 Eur suma bus skiriama padengti visas pareiškėjo išlaidas, tačiau nurodytos vaikų išlaikymui skirtos lėšos (200 Eur + 150 Eur) neįtrauktos į pareiškėjo nurodomą ir prašomą patvirtinti kiekvieną mėnesį pareiškėjo būtiniesiems poreikiams tenkinti numatomų reikalingų lėšų sumą.

26. Atsiliepime į atskirąjį skundą pats pareiškėjas nurodo, kad jam reikalinga 650 Eur suma kas mėnesį (300 Eur jo būtiniesiems poreikiams tenkinti ir 350 Eur nepilnamečių vaikų išlaikymui). Pareiškėjo teigimu, planuojamas jo pajamas sudarys vidutiniškai tik apie 730 Eur. Pažymėtina, kad skundžiama nutartimi patvirtinta ir 200 Eur lėšų suma, kurią bankroto administratorius turi teisę naudoti pareiškėjo bankroto procedūroms atlikti nuo teismo nutarties iškelti fizinio asmens bankroto bylą įsiteisėjimo dienos iki nutarties patvirtinti fizinio asmens kreditorių reikalavimų tenkinimo ir jo mokumo atkūrimo planą įsiteisėjimo dienos. Nurodytos aplinkybės pirmosios instancijos teismo nebuvo įvertintos.

27. Papildomai atkreiptinas dėmesys į tai, Klaipėdos apylinkės teismo 2020 m. lapkričio 25 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. e2YT-11606-793/2020 patvirtintos pareiškėjo ir jo buvusios sutuoktinės sutarties dėl santuokos nutraukimo teisinių pasekmių 3 punkte taip pat numatytas pareiškėjo įsipareigojimas apmokėti už nepilnamečio vaiko V. V. mokymą (duomenys neskelbtini). Apeliantė pagrįstai nurodo, kad skundžiamoje nutartyje pirmosios instancijos teismas šią aplinkybę dėl pareiškėjo įsipareigojimo apmokėti sūnaus mokslą konkrečioje ugdymo įstaigoje nustatė, tačiau byloje nebuvo ištirtos ir nustatytos aplinkybės dėl tokių išlaidų poreikio realumo ir jų sumos. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad atsiliepime į atskirąjį skundą pareiškėjas nurodo, jog pareiškėjo sūnus lanko kitą ugdymo įstaigą, kurioje už mokslą mokėti papildomai nereikia, todėl papildomai išlaidų nebus patiriama, tačiau tokius duomenis patvirtinančių įrodymų byloje nepateikta.

28. Remiantis FABĮ 6 straipsnio 1 dalimi, teismas priima nutartį iškelti fizinio asmens bankroto bylą, jeigu nustato, kad fizinis asmuo yra nemokus ir nėra FABĮ 5 straipsnio 8 dalyje nustatytų pagrindų. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs atskirojo skundo argumentus ir byloje esančius įrodymus, remdamasis išdėstytais argumentais, daro išvadą, kad reikšmingi kriterijai ir aplinkybės, susijusios FABĮ 5 straipsnio 8 dalies 2 punkte numatyta sąlyga ir pareiškėjo sąžiningumo vertinimu, nebuvo išsamiai ištirti ir įvertinti, taip liko neatskleista bylos esmė. Atsižvelgiant į tirtinų ir vertintinų aplinkybių apimtį, nurodytų aplinkybių nustatinėjimas apeliacinės instancijos teisme faktiškai reikštų bylos nagrinėjimą iš naujo, o ne bylos peržiūrėjimą apeliacine tvarka (CPK 327 straipsnio 1 dalies 2 punktas, 338 straipsnis).

Dėl bylos procesinės baigties

29. Apeliacinės instancijos teismas, apibendrindamas tai, kas išdėstyta, daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas išsamiai neištyrė reikšmingų bylos faktinių aplinkybių, ne iki galo tinkamai taikė įrodymų tyrimą ir vertinimą reglamentuojančias proceso teisės normas ir fizinio asmens bankroto bylos iškėlimo institutą reglamentuojančias teisės normas, dėl to skundžiama pirmosios instancijos teismo nutartis panaikinama ir klausimas dėl bankroto bylos iškėlimo pareiškėjui perduodamas pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo (CPK 337 straipsnio 1 dalies 3 punktas).

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 336–339 straipsniais, apeliacinės instancijos teismas

Rezoliucinė dalis

n u t a r i a:

Klaipėdos apylinkės teismo 2023 m. liepos 24 d. nutartį panaikinti ir klausimą dėl bankroto bylos iškėlimo pareiškėjui perduoti pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.