Telšių apylinkės teismo nuosprendis

dalyvaujant Šiaulių apygardos prokuratūros Telšių apylinkės prokuratūros (Mažeikiai) prokurorei Aidai Pogojienei, kaltinamajam R. G., jo gynėjui advokatui Aivarui Alimui,

viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje

R. G., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), lietuvis, Lietuvos Respublikos pilietis, gyvenantis (duomenys neskelbtini), deklaruota gyvenamoji vieta (duomenys neskelbtini), turintis spec. vidurinį išsilavinimą, vedęs, dirbantis UAB „(duomenys neskelbtini)“, baustas administracine tvarka, neteistas,

kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 140 straipsnio 1 dalyje.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

R. G. 2024 m. lapkričio 5 d. apie 08.45 val., vidinėje kiemo automobilių stovėjimo aikštelėje, esančioje adresu (duomenys neskelbtini), žodinio konflikto metu, tyčia, dešinės rankos kumščiu du kartus trenkė M. A. į kairės pusės veido sritį, taip padarydamas muštinę žaizdą viršutinės lūpos gleivinės kairėje, viršutinio kairiojo trečio danties nuskilimą, dėl ko M. A. buvo padarytas nežymus sveikatos sutrikdymas.

Teisiamojo posėdžio metu kaltinamasis R. G. dėl jam pareikšto kaltinimo kaltu prisipažino visiškai ir nurodė, kad 2024 m. lapkričio 5 d., kaip nurodyta kaltinime, ryte, jis pamatė važiuojantį M. A. automobilį. Kadangi M. A. vengė su juo bendrauti dėl prieš tai buvusių reikalų, jis nusekė M. A. automobilį iki pastarojo darbo. Viskas vyko UAB „(duomenys neskelbtini)“ aikštelėje, gali būti (duomenys neskelbtini). Iš pradžių su M. A. gražiai kalbėjo apie pastarojo nesumokėtą nuomos mokestį bei apgadinto automobilio sutvarkymą. Tada tarp jų įvyko žodinis konfliktas, kurio metu jis du kartus trenkė M. A. iš dešinės rankos kumščio į kairę veido pusę. Po suduotų smūgių dar pakalbėjo su M. A. bei išsiskirstė. Nuo to laiko daugiau su M. A. nebendravo. Blogai vertina savo veiksmus. Nuoširdžiai gailisi taip pasielgęs. Atlygino Ligonių kasoms padarytą žalą. Pateikė prašymą atleisti jį nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą. Patvirtino, jog santykiai su sutuoktine yra geri. Kartu ir darbe, ir namie. Daugiau nei 22 metus gyvena kartu, iš jų santuokoje 15 metų. Turi dvi dukras, iš kurių viena nepilnametė. Jis įsiklauso į savo sutuoktinės nuomonę ir tariasi su sutuoktine. Sutuoktinė paskatino jį lankyti „smurto valdymo“ kursus, kuriuos jis išklausė. Patvirtino, jog sutuoktinė jam daro įtaką. Apie įvykusį konfliktą ir įvykį savo sutuoktinę informavo tą pačią dieną ir sutuoktinė jo elgesio nepateisino.

Byla išnagrinėta Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 273 straipsnio tvarka, kadangi kaltinamasis kaltu prisipažino visiškai ir sutiko, kad kiti įrodymai nebūtų tiriami, įrodymų tyrimas buvo nutrauktas, nes kaltinamasis nebuvo kaltinamas labai sunkaus nusikaltimo padarymu, nusikalstamos veikos padarymo aplinkybės nekėlė abejonių ir su tokiu įrodymų tyrimu sutiko kaltinamasis, jo gynėjas ir prokurorė. Nagrinėjimo teisme dalyviai pareiškė, jog nepageidauja, kad teisme būtų tiriama ikiteisminio tyrimo metu surinkta medžiaga, todėl, vadovaujantis BPK 291 straipsnio 2 dalimi, teisme įrodymai nebuvo tiriami, o tik apsiribota šių įrodymų išvardijimu.

Motyvuojamoji dalis

Be kaltinamojo R. G. visiško prisipažinimo, jo kaltė yra įrodyta ir kitais byloje surinktais įrodymais, o būtent:

- 2024 m. lapkričio 5 d. 12.29 val., gautu informaciniu pranešimu ROIK 0124000689477, kuriame užfiksuota, kad M. A. pranešė, kad šįryt, 8.30 val., atvykęs į darbovietę pažįstamas R., kuris yra kitos įmonės vadovas, kieme grasino susidoroti su pranešėju, trenkė kumščiu į veidą, grasino pranešėjo šeimos nariams. Asmuo pasišalinęs. Pranešėjui dabar skauda žandikaulis, sutinusi lūpa. GMP atsisakė, pats nuvyks į gydymo įstaigą. Pranešėjas UAB „(duomenys neskelbtini)“ vadovas. Turi įvykio filmuotą medžiagą. Lauks iš kiemo pusės, sandėlyje, kairėje pusėje (t. 1, b. l. 9-10);

- 2024 m. lapkričio 5 d. M. A. protokolu-pareiškimu, kuriame užfiksuota, kad 2024 m. lapkričio 5 d. apie 8.53 val., adresu (duomenys neskelbtini), pažįstamas vyras, UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktorius R. G. (apie (duomenys neskelbtini) amžiaus), dešinės rankos kumščiu trenkė du kartus jam į veido sritį, ko pasėkoje jam buvo sukeltas fizinis skausmas, kurį vertina 7 balais iš 10. Tyrimo eigoje nuspręs dėl civilinio ieškinio reiškimo (t. 1, b. l. 15-17);

- 2024 m. lapkričio 5 d. įvykio vietos apžiūros protokolu, kuriame užfiksuota, kad įvykio vieta yra adresu (duomenys neskelbtini). Atvykus į įvykio vietą, po dešine puse matosi pilkos spalvos pastatas. Įvykio vieta kairėje pusėje aptverta šviesios spalvos skardine tvora. Prie tvoros vidinėje kiemo pusėje yra automobilių stovėjimo aikštelė, kurios kairėje pusėje, arčiau tvoros, matosi stovintys automobiliai. Įvykio vietoje bylai reikšmingų pėdsakų nepatikta. Įvykio vieta filmuojama vaizdo įrašymo kameromis. Pridėtos foto lentelės (t. 1, b. l. 20-22, 23-24);

- 2024 m. lapkričio 5 d. tarnybiniu pranešimu dėl informacinio pranešimo ROIK 0124000689477, kuriame užfiksuota, kad 2024 m. lapkričio 5 d. 12.23 val., dirbant ekipaže „LŪŠĖ2027“, iš Šiaulių AVPK budėtojo buvo gautas pranešimas, kad (duomenys neskelbtini), šįryt, 8.30 val., į darbovietę atvykęs, pažįstamas R., kuris yra kitos įmonės vadovas, kieme grasino susidoroti su pranešėju, trenkė kumščiu į veidą. Taip pat grasino pranešėjo šeimos nariams. Asmuo pasišalinęs. Pranešėjui dabar skauda žandikaulis, sutinusi lūpa. GMP atsisakė, pats nuvyks į gydymo įstaigą. Pranešėjas – UAB „(duomenys neskelbtini)“ vadovas. Turi įvykio filmuotą medžiagą. Lauks iš kiemo pusės, sandėlyje kairėje pusėje. Nuvykus į įvykio vietą juos pasitiko pranešėjas M. A., kuris paaiškino, kad 2024 m. lapkričio 5 d. apie 8.53 val., adresu (duomenys neskelbtini), pažįstamas vyras, UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktorius R. G. (apie (duomenys neskelbtini) amžiaus), dešinės rankos kumščiu jam trenkė du kartus į veido sritį, ko pasėkoje jam buvo sukeltas fizinis skausmas, kurį vertina 7 balais iš 10. Taip pat paaiškino, kad konfliktas vyko dėl sąskaitos apmokėjimo, kadangi jis nesutiko jos apmokėti, nes ši buvo neteisėtai išrašyta jo įmonei. Pranešėjas nurodė, kad teritorija yra stebima vaizdo kameromis ir tyrimo eigoje pateiks filmuotą vaizdo medžiagą, kurioje matosi, kaip vyriškis jam du kartus trenkė kumščiu į veido sritį. Iš pranešėjo gautas pareiškimas (t. 1, b. l. 11);

- 2024 m. lapkričio 5 d. asmens apžiūros protokolu, kuriame užfiksuota M. A. apžiūra, kad M. A. yra apie 190 cm ūgio, liekno kūno sudėjimo, tamsių plaukų. Vyras vilki tamsiai mėlynos spalvos striukę su kailiuku, po striuke juodos spalvos marškinėlius, juodos spalvos džinsines kelnes, avi kakavinės spalvos aulinius batus su raištukais. Apžiūrint vyriškį matosi patinęs viršutinės lūpos kairysis kampas. Daugiau akivaizdžių smurto žymių ar kitų sužalojimų nesimato. Pridėtos foto lentelės (t. 1, b. l. 39-40, 42-43);

- 2024 m. lapkričio 7 d. savanoriško daiktų, dokumentų pateikimo protokolu, kuriame užfiksuota, kad nukentėjusysis M. A. savanoriškai pateikė skaitmeninį vaizdo įrašo failą ir gydytojo išrašą (t. 1, b. l. 48-49, 51, 52);

- 2024 m. lapkričio 19 d. kitų objektų apžiūros protokolu, kuriame užfiksuota, kad apžiūrimas vaizdo įrašas, pateiktas nukentėjusiojo M. A. 2024 m. lapkričio 7 d. savanoriško daiktų, dokumentų pateikimo protokolu. Pateiktas vaizdo įrašas, pavadintas „M.“. Atidarius vaizdo įrašą, ekrano dešinės pusės viršuje matosi data – 2024 m. lapkričio 5 d. ir laikas - 08.52.16. Vaizdo įrašas yra be garso. Ekrane matosi Mažeikių mieste esančios įmonės „(duomenys neskelbtini)“ kiemas (automobilių stovėjimo aikštelė), po kaire puse matosi stovintys automobiliai, o priekyje matosi prie tamsios spalvos automobilio „(duomenys neskelbtini)“ dešiniojo šono stovinti moteris, kuri trumpai pakalbėjusi su asmeniu, esančiu automobilyje, nueina į patalpą po dešine puse, po ko kairėje ekrano pusėje matomas išvažiuojantis baltos spalvos autobusiukas, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) tačiau kuria kryptimi nuvažiuoja, nesimato. Po to iš karto ekrane atsiranda kitas vaizdas, kuriame matyti mėlynos spalvos tvora ir įvažiavimas į vidinį kiemą. Matyti, kaip pro įvažiavimą į vidinį kiemą pirmas įvažiuoja paminėtas galimai tas pats „(duomenys neskelbtini)“ automobilis, o iš paskos jo aukščiau paminėtas baltos spalvos autobusiukas. Automobiliams įvažiavus į kiemą, staiga ekrane vaizdas pasikeičia, matosi vidinė kiemo aikštelė, kurioje iš kairės ir dešinės pusių matosi sustatyti automobiliai. Ekrano dešinės pusės viršuje matosi data – 2024 m. lapkričio 5 d. ir laikas - 08.52.42. Matyti, kaip „(duomenys neskelbtini)“ automobilis, įvažiavęs pirmas į aikštelę, pasuka prie dešinės pusės ir sustoja tarp kitų automobilių įvažiuodamas priekiu. Matyti, kaip baltos spalvos autobusiukas sustoja už „(duomenys neskelbtini)“ automobilio galo, iš pastarojo 08.53.15 iš vairuotojo pusės išlipa vyriškis su barzda, apsirengęs tamsia striuke ir tamsiomis kelnėmis, kuris prieina prie autobusiuke sėdinčio vairuotojo. Matyti, kad kažką kalbasi. Matyti, kaip „(duomenys neskelbtini)“ vairuotojas pokalbio metu užsidega cigaretę, po ko toliau bendrauja su autobusiuko vairuotoju. 08.54.05 matyti, kaip iš autobusiuko išlipa vairuotojas, apsirengęs raudona striuke ir tamsiomis kelnėmis, kuris prieina prie „(duomenys neskelbtini)“ vairuotojo ir 08.54.23 dešinės rankos delnu vieną kartą jam „pliaukšteli“ į krūtinę, po to kažką pasakęs ir numojęs ranka įlipa į autobusiuką. „(duomenys neskelbtini)“ vairuotojui kažką pasakius, pastarasis vėl išlipa iš autobusiuko, prieina prie „(duomenys neskelbtini)“ vairuotojo ir 08.54.44 dešinės rankos kumščiu vieną kartą trenkia „(duomenys neskelbtini)“ vairuotojui į kairės pusės veido sritį, po ko kažką sako gestikuliuodamas rankomis, atsitraukdamas ir vėl priartėdamas prie „(duomenys neskelbtini)“ vairuotojo. Matyti, kaip autobusiuko vairuotojas 08.55.09 stovinčiam „(duomenys neskelbtini)“ vairuotojui dešinės rankos kumščiu suduoda antrąjį smūgį į kairės pusės veido sritį ir vėl gestikuliuodamas rankomis kažką pasakęs nueina prie autobusiuko ir vėl grįžtą kažką sakydamas, įnirtingai gestikuliuodamas rankomis. Matyti, kaip autobusiuko vairuotojas 08.56.25 įlipa į automobilį, užsidaro dureles ir dar kažką sako, po ko 08.56.43 atbuline pavažiuoja atgal į priekį ir sustoja. Tuo pat metu matyti, kaip „(duomenys neskelbtini)“ vairuotojas dar prieina prie autobusiuko vairuotojo pusės ir gestikuliuodamas rankomis kažką dar aiškinasi. Matyti, kaip „(duomenys neskelbtini)“ vairuotojas veidu atsisuka į kamerą, po ko vaizdo įrašas baigiasi. Vaizdo įrašo trukmė 05 min. 7 s. Daugiau apžiūrėjus vaizdo įrašą tyrimui reikšmingos informacijos neužfiksuota (t. 1, b. l. 45-46);

- Valstybinės teismo medicinos tarnybos Šiaulių skyriaus specialisto išvada Nr. 1281/2024 (04), kurioje užfiksuota, kad M. A. nustatyti sužalojimai: muštinė žaizda viršutinės lūpos gleivinės kairėje, viršutinio kairiojo trečio danties nuskilimas. VšĮ (duomenys neskelbtini)2024 m. lapkričio 5 d. nustatyti „smegenų sukrėtimas“ ir „dauginiai paviršiniai galvos sužalojimai“ sužalojimais nevertinami, kadangi diagnozės yra pagrįstos subjektyvia simptomatika bei sąvoka „paviršiniai galvos sužalojimai“ neteikia realios informacijos apie sužalojimų pobūdį (pvz. odos nubrozdinimas, poodinė kraujosruva ir pan.). M. A. nustatyti sužalojimai padaryti kontaktuojant su kietu buku daiktu (-ais). M. A. nustatyti sužalojimai padaryti prieš kreipiantis medicininės pagalbos į VšĮ (duomenys neskelbtini) 2024 m. lapkričio 5 d., galimai užduotyje nurodytu laiku ir būdu. M. A. nustatyti sužalojimai tiek visumoje, tiek ir kiekvienas atskirai kvalifikuojami nežymiu sveikatos sutrikdymu (t. 1, b. l. 60-61);

- ikiteisminio tyrimo metu duotais nukentėjusiojo M. A. parodymais, kur jis apklaustas liudytoju parodė, kad 2024 m. kovo 24 d. iš įmonės „(duomenys neskelbtini)“, kuri yra (duomenys neskelbtini), jo įmonė UAB „(duomenys neskelbtini)“ išsinuomojo autobusiuką „(duomenys neskelbtini)“. Kitą dieną jis pats vairuodamas autobusiuką padarė eismo įvykį. Po eismo įvykio tralo pagalba autobusiukas buvo nugabentas į UAB „(duomenys neskelbtini)“ teritoriją. Kadangi dėl eismo įvykio buvo kaltas, susitarė su minėtos įmonės direktoriumi R. G., kad autobusiuką sutvarkys iš savo lėšų. Savaitės bėgyje autobusiuką pasiėmė remontui. Autobusiukui buvo atlikti važiuoklės remonto darbai. Buvo likę atlikti autobusiuko dažymo darbus, tačiau R. G. pasiėmė autobusiuką eksploatavimui iki kol jis ras, kas galės atlikti dažymo darbus. 2024 m. balandžio 23 d. UAB „(duomenys neskelbtini)“ išrašė jo įmonei sąskaitą 1350 Eur už autobusiuko nuomą laikotarpiui nuo 2024 m. kovo 25 d. iki 2024 m. balandžio 21 d. Jų įmonė šios sąskaitos nepriėmė. Iki šios dienos su UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktoriumi R. G. nekontaktavo. 2024 m. lapkričio 5 d. apie 8.30 val. atvyko į savo darbovietę, adresu (duomenys neskelbtini). Sėdėdamas automobilyje pamatė, kaip prie jo automobilio privažiavo baltos spalvos autobusiukas, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) Jam išlipus ir einant link pastato, pamatė minėtame autobusiuke sėdintį už vairo iš matymo pažįstamą vyrą ir prie jo priėjo. Šis atsidarė langą ir pamatė, kad tai yra R. G.. Su asmeniu pasisveikino, pradėjo tartis dėl jų įmonės nuomoto autobusiuko dažymo darbų. Jis jam sakė, kad poros savaičių bėgyje turi sulaukti skambučio ir turi pranešti, kada atvežti autobusiuką dažymo darbams. Tuomet šis pradėjo klausti, kada apmokės jo įmonės atsiųstą sąskaitą. Jis atsakė, jog niekada, nes jie minėtu laikotarpiu autobusiuko nesinuomojo, kadangi jis buvo remontuojamas servise ir stovėjo serviso patalpose. Tuomet R. G. išlipo iš autobusiuko, pradėjo jam grasinti, jog neva atvažiuos kažkokie vyrai ir jį sumuš beisbolo lazdomis, savo kojomis nepaeis, taip pat teigė, jog jo žmona bijos išeiti į gatvę, bijos išeiti iš savo parduotuvės. Po to R. G. dešinės rankos kumščiu du kartus trenkė jam į veido sritį, ko pasėkoje jis patyrė fizinį skausmą, kurį dešimties balų skalėje vertina 7, ištino lūpa. Po to bandė R. G. nuraminti. Šiek tiek pasišnekėjus, pastarasis teigė, kad duoda jam mėnesį apmokėti sąskaitą, o neapmokėjus, jo laukia pasekmės, kad su juo kalbėsis ne jis, o kiti. Po to R. G. minėtu autobusiuku išvažiavo. Tyrimo eigoje pateiks filmuotą medžiagą, kurioje matosi visas įvykis (t. 1, b. l. 28-30). Papildomai M. A. parodė, kad, R. G. jam dešinės rankos kumščiu sudavė du smūgius. Patikslina, kad pirmą smūgį jam R. sudavė jiems abiems stovint „(duomenys neskelbtini)“ vidinėje aikštelėje, adresu (duomenys neskelbtini), į kairės pusės veido sritį. Po pirmo suduoto smūgio jis dar jam kažką pasakęs lygtais ėjo link savo automobilio, po ko jų žodiniam konfliktui besitęsiant, jis prie jo sugrįžo ir dešinės rankos kumščiu jam stovinčiam trenkė vėl į kairės pusės veido sritį, labiau pataikydamas į smilkinį. Po suduoto antrojo smūgio jis jam vėl grasino, kad, jei ne jo įmonė jam sumokės už automobilio nuomą, tai sumokės jis asmeniškai. Šis iškėlė jam sąlygą, kad per mėnesį jis apmokėtų anot jo susidariusią automobilio nuomos skolą. Tą pačią dieną, 2024 m. lapkričio 5 d., po sumušimo, dėl galvos skausmo, vėmimo ir lūpos žaizdos jis kreipėsi į (duomenys neskelbtini) priėmimo skyrių, kur jam buvo nustatyta lūpos žaizda, smegenų sukrėtimas, galvos paviršiniai sužalojimai. Kadangi ant veido sužalojimų nesimato, jis dėl sužalojimo pas medicinos ekspertą nevyks. Konflikto metu aplink jokių pašalinių asmenų nebuvo (t. b. l. 31-33);

- 2025 m. kovo 21 d. mokėjimo nurodymu, iš kurio matyti, jog R. G. Valstybinei ligonių kasai atlygino 95,80 Eur žalą (t. 2, b. l. 45).

Dėl veikos kvalifikavimo

BK 140 straipsnyje numatyta nusikalstama veika objektyviai pasireiškia mušimu ar kitokiu smurtavimu, t. y. poveikiu į žmogaus kūną, sukeliant žmogui fizinį skausmą arba nežymiai jį sužalojant ar trumpam susargdinant. Pagal BK 140 straipsnio 1 dalį baudžiamoji atsakomybė kyla asmeniui, kuris mušdamas ar kitaip smurtaudamas sukėlė žmogui fizinį skausmą arba nežymiai jį sužalojo ar trumpam susargdino. Šio straipsnio dispozicijoje įtvirtinti veiksmai – mušimas ar kitoks smurtavimas, suprantamas kaip poveikis į žmogaus kūną, siekiant sukelti asmeniui fizinį skausmą, tačiau jo nei sunkiai, nei nesunkiai nesužalojant, nesusargdinant ir tokių padarinių nesiekiant. Tai gali būti vienkartinis ar daugkartinis fizinis ar mechaninis poveikis į žmogaus kūną, pasireiškiantis smogimu ranka, koja, kietu daiktu, spaudimu, stūmimu, tempimu, laužimu ir panašiais veiksmais. Šis nusikaltimas yra tyčinis, t. y. asmuo, atlikdamas straipsnio dispozicijoje nurodytus veiksmus, suvokia pavojingą nusikalstamos veikos pobūdį, numato, kad dėl jo veikimo ar neveikimo gali atsirasti šiame straipsnyje numatyti padariniai, ir jų nori (tiesioginė tyčia, BK 15 straipsnio 2 dalies 2 punktas), arba nors jų nenori, bet sąmoningai leidžia jiems atsirasti (netiesioginė tyčia, BK 15 straipsnio 3 dalis). Pripažįstant asmenį kaltu pagal šį straipsnį, turi būti nustatyta ne tik tai, kad kaltininkas atliko teisei priešingus, BK 140 straipsnio 1 dalies dispozicijoje apibrėžtus veiksmus, bet ir tai, kad dėl kaltininko veiksmų atsirado straipsnio dispozicijoje nurodyti padariniai – buvo sukeltas fizinis skausmas, nukentėjusysis buvo nežymiai sužalotas arba trumpam susargdintas.

Informaciniu pranešimu, protokolu-pareiškimu; nukentėjusiojo M. A. ikiteisminio tyrimo metu duotais parodymais; įvykio vietos apžiūros protokolu ir pridėtomis foto lentelėmis, kuriose užfiksuota įvykio vieta; nukentėjusiojo M. A. asmens apžiūros protokolu bei foto lentelėmis, kur užfiksuoti nukentėjusiajam padaryti sužalojimai; specialisto išvada, kurioje konstatuoti nukentėjusiojo sužalojimai, jų lokalizacija, sužalojimų padarymo laikas, mechanizmas bei sunkumas; kitų objektų apžiūros protokolu, kuriame užfiksuota apžiūra vaizdo įrašo, kurį savanoriškų daiktų protokolu pateikė nukentėjusysis M. A., kuriame užfiksuotos aplinkybės, kaip kaltinamasis R. G. suduoda dešinės rankos kumščiu du smūgius nukentėjusiajam M. A. į kairę veido pusę, byloje neginčijamai nustatyta, jog kaltinamasis smurtiniais veiksmais, t. y. suduodamas dešinės rankos kumščiu du smūgius nukentėjusiajam į veido kairę pusę, taip padarydamas muštinę žaizdą viršutinės lūpos gleivinės kairėje, viršutinio kairiojo trečio danties nuskilimą, dėl ko M. A. buvo padarytas nežymus sveikatos sutrikdymas.

Visapusiškai išanalizavus bei įvertinus anksčiau paminėtus byloje esančius įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, teismui nekyla jokių abejonių dėl R. G. kaltės padarius BK 140 straipsnio 1 dalyje numatytą nusikalstamą veiką. Pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamą praktiką, baudžiamajai atsakomybei pagal BK 140 straipsnį taikyti nepakanka vien tik fizinio sąlyčio su kito žmogaus kūnu ir būtina įsitikinti, kad dėl to nukentėjęs asmuo iš tikrųjų pajustų skausmą ar kitas fizines kančias. Nustatant šią aplinkybę atsižvelgtina į tai, kokio stiprumo skausmas paprastai sukeliamas žmogui analogiškais veiksmais, taip pat vertinami nukentėjusiojo amžius ir sveikatos būklė, jo sveikatai sukeltas pavojus, fizinį poveikį darančio asmens tikslai ir kitos aplinkybės, rodančios atliktų veiksmų pavojingumą ir kilusio skausmo tikrumą. Įrodomumo prasme svarbu, kad toks pojūtis būtų taip išreikštas, jog aplinkiniai suprastų nukentėjusiojo skausmą ar būtų kreipiamasi į medikus Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2A-5/2014, 2K-164-895/2016, 2K-474-489/2016, 2K-227-788/2017, 2K-180-689/2018, 2K-180-719/2020 ir kt.). Aukščiau išvardintos aplinkybės, požymiai leidžia teismui spręsti, jog kaltinamojo R. G. veika kvalifikuota pagal BK 140 straipsnio 1 dalį tinkamai, nes jis, savo smurtiniais veiksmais padarė M. A. nežymų sveikatos sutrikdymą.

Dėl laidavimo instituto taikymo

Teisminio bylos nagrinėjimo metu A. G. prašė perduoti jos sutuoktinį R. G. jos atsakomybei pagal laidavimą ir atleisti kaltinamąjį nuo baudžiamosios atsakomybės be užstato, o baudžiamąją bylą nutraukti.

BK 40 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad asmuo, padaręs baudžiamąjį nusižengimą, neatsargų arba nesunkų ar apysunkį tyčinį nusikaltimą, teismo gali būti atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės, jeigu yra asmens, kuris vertas teismo pasitikėjimo, prašymas perduoti kaltininką jo atsakomybei pagal laidavimą. Laidavimas gali būti paskirtas su užstatu arba be jo. Šio straipsnio 2 dalyje (įstatymo redakcija galiojanti nuo 2025 m. vasario 1 d.) numatyta, kad asmuo padaręs baudžiamąjį nusižengimą arba neatsargų ar nesunkų nusikaltimą, teismo gali būti atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, jeigu: 1) visiškai pripažino savo kaltę ir gailisi padaręs nusikalstamą veiką ir 2) bent iš dalies atlygino ar pašalino padarytą turtinę ir (ar) neturtinę žalą arba įsipareigojo ją atlyginti, jeigu ji buvo padaryta, per terminą, kuris negali būti ilgesnis negu laidavimo terminas, ir 3) yra pagrindo manyti, kad jis visiškai atlygins ar pašalins padarytą turtinę ir (ar) neturtinę žalą, laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų. Tam, kad asmuo būtų atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, turi egzistuoti visos BK 40 straipsnio 2 dalyje numatytos sąlygos. Nesant nors vienos sąlygos, asmuo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą negali būti atleistas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-239/2008, 2K-51/2010 ir kt.).

Kaltinamasis padarė nesunkų tyčinį nusikaltimą, anksčiau teismo teistas, tačiau teistumas yra išnykęs (t. 1, b. l. 115-116), administracine tvarka baustas už Kelių eismo taisyklių pažeidimus (t. 1, b. l. 118-144). R. G. baudžiamojoje byloje kaltę pripažino visiškai, t. y. pripažino, jog sudavė nukentėjusiajam du smūgius ir taip jį sužalojo, nuoširdžiai gailisi padaręs nusikaltimą, kritiškai įvertino savo elgesį ir išgyvena dėl to, taip pat savo noru atlygino Šiaulių teritorinės ligonių kasos 95,80 Eur civilinį ieškinį (t. 2, b. l. 45). Tai laikytina kaltinamojo atsakomybę lengvinančiomis aplinkybėmis (BK 59 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktai). Jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta.

Kaltinamasis yra vedęs (t. 2, b. l. 57) ir turintis nuolatinę gyvenamąją vietą, dirbantis (t. 2, b. l. 46-47) bei teigiamai charakterizuojamas savo darbovietės (t. 2, b. l. 48), savo iniciatyva išklausė „Smurto prevencijos ir elgesio keitimo mokymus“ (t. 2, b. l. 49). Įvertinus visas šias aplinkybes, yra pagrindo manyti, kad jis ateityje laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų.

Laiduotojais gali būti kaltininko tėvai, artimieji giminaičiai ar kiti teismo pasitikėjimo verti asmenys. Teismas, priimdamas sprendimą, atsižvelgia į laiduotojo asmenines savybes ar veiklos pobūdį ir galimybę daryti teigiamą įtaką kaltininkui (BK 40 straipsnio 4 dalis).

Bylos duomenimis nustatyta, kad prašymą atleisti asmenį nuo baudžiamosios atsakomybės (t. 2, b. l. 43) pateikusi A. G. yra kaltinamojo R. G. sutuoktinė (t. 2, b. l. 57). A. G. neteista (t. 2, b. l. 50), administracine tvarka bausta už kelių eismo taisyklių pažeidimą (t. 2, b. l. 51-52), dirbanti (t. 2, b. l. 53-55), darbdavio charakterizuojama teigiamai (t. 2, b. l. 56). A. G. teismo posėdžio metu palaikė prašymą perduoti kaltinamąjį jos atsakomybėn pagal laidavimą. Visos šios aplinkybės rodo, kad A. G. yra verta teismo pasitikėjimo ir gali daryti teigiamą įtaką savo sutuoktiniui kaltinamajam R. G..

Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, teismas daro išvadą, kad yra pagrindas atleisti R. G. nuo baudžiamosios atsakomybės už nusikalstamos veikos, numatytos BK 140 straipsnio 1 dalyje, padarymą, pagal laidavimą, perduodant jį jo sutuoktinės A. G. atsakomybei (BK 40 straipsnio 1, 2, 4 dalys). Tokiu būdu, bus įgyvendinti teisingumo ir proporcingumo principų reikalavimai ir pasiekti BK 41 straipsnyje numatyti bausmės skyrimo tikslai. Atsižvelgiant į laiduotojos A. G. minėtas asmenines savybes, skirtinas laidavimas be užstato (BK 40 straipsnio 6 dalis), nes pagrindinė laidavimo paskirtis yra padėti nusikaltusiam žmogui suprasti padaryto nusikaltimo galimas pasekmes ir daugiau nenusikalsti.

Spręsdamas dėl laidavimo termino, teismas atsižvelgia į byloje nustatytą padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo pobūdį ir laipsnį, mastą, R. G. atsakomybę lengvinančias aplinkybes, jo teigiamą asmenybę, jog veika padaryta spontaniškai, tinkamai neįvertinus konflikto sprendimo teisinėmis priemonėmis, laiduotojos A. G. teigiamą asmenybę ir galimą teigiamą jos poveikį kaltinamajam bei daro išvadą, jog laidavimas vienerių metų terminui bus pakankama poveikio priemonė kaltininkui.

Laiduotoju gali būti tik toks asmuo, kurio galimybė daryti teigiamą įtaką kaltininkui būtų akivaizdi (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-221-693/2017, 2K-116-1073/2018) ir teismo vertinimu A. G. ir yra būtent tas asmuo.

Kaltinamajam išaiškintinos BK 40 straipsnio 8 ir 9 dalyje numatytos teisinės pasekmės.

Laiduotojai išaiškintina BK 40 straipsnio 7 dalyje numatyta teisė atsisakyti laidavimo ir šio veiksmo teisinės pasekmės.

BK 67 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad pilnamečiam asmeniui, atleistam nuo baudžiamosios atsakomybės gali būti skiriamos baudžiamojo poveikio priemonės. Baudžiamojo poveikio priemonės paskyrimu asmeniui, atleistam nuo baudžiamosios atsakomybės, siekiama to paties rezultato, kaip ir kriminaline bausme, t. y. sulaikyti asmenis nuo nusikalstamų veikų darymo, atimti ar apriboti asmeniui galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas, paveikti asmenį taip, kad jis laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą.

Teismas, įvertinęs kaltinamojo R. G. padarytos nusikalstamos veikos pobūdį, jo asmenybę, mano, kad šiuo atveju tikslinga paskirti kaltinamajam baudžiamojo poveikio priemonę – įmoką į nukentėjusių nuo nusikaltimų asmenų fondą (BK 67 straipsnio 2 dalies 6 punktas), todėl kaltinamajam R. G. skirtina 10 MGL įmoka (500 Eur) (BK 71 straipsnio 1 dalis).

Teismo vertinimu, kaltinamasis turi galimybę tokią įmoką sumokėti per 2 mėnesių terminą.

R. G. išaiškintina baudžiamojo poveikio priemonės vykdymo tvarka.

Iki nuosprendžio įsiteisėjimo kaltinamajam R. G. paliktina galioti ikiteisminio tyrimo metu 2024 m. gruodžio 3 d. paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti (t. 1, b. l. 170-172).

Dėl civilinio ieškinio

Pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) kiekvienas asmuo, pripažintas nukentėjusiuoju, turi teisę reikalauti, kad būtų nustatytas ir teisingai nubaustas nusikalstamą veiką padaręs asmuo, taip pat gauti dėl nusikalstamos veikos padarytos žalos atlyginimą (BPK 44 straipsnio 10 dalis). Vienas šios teisės realizavimo būdų yra civilinio ieškinio pareiškimas įtariamajam, kaltinamajam arba už įtariamojo ar kaltinamojo veikas materialiai atsakingiems asmenims baudžiamajame procese (BPK 109 straipsnis). Tokiu atveju civilinis ieškinys tampa baudžiamosios bylos dalimi ir yra nagrinėjamas pagal BPK X skyriuje įtvirtintas taisykles (BPK 109 – 117 straipsniai). Civilinio ieškinio pagrįstumas ir dydis kartu su kitomis bylos aplinkybėmis įrodinėjamas pagal BPK taisykles, o tais atvejais, kai dėl civilinio ieškinio iškyla klausimų, kurių sprendimo baudžiamojo proceso įstatymas nereglamentuoja, taikomos atitinkamos civilinio proceso normos, jeigu jos neprieštarauja baudžiamojo proceso normoms (BPK 113 straipsnio 1 ir 2 dalys). Teismai, nustatydami žalą ir priimdami sprendimą dėl jos atlyginimo, vadovaujasi atitinkamomis Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) nuostatomis, t. y. civilinės atsakomybės bendrosiomis nuostatomis (CK 6.245–254 straipsniai), deliktinės atsakomybės taisyklėmis (CK 6.263–291 straipsniai) ir kt. Priimdamas apkaltinamąjį nuosprendį, teismas, remdamasis įrodymais dėl civilinio ieškinio pagrįstumo ir dydžio, visiškai ar iš dalies patenkina pareikštą civilinį ieškinį arba jį atmeta (BPK 115 straipsnio 1 dalis).

2024 m. gruodžio 27 d. Šiaulių teritorinė ligonių kasa pateikė civilinį ieškinį Nr. 39154, kuriuo prašė priteisti iš kaltinamojo R. G. 95,80 Eur PSDF biudžetui padarytą žalą už nukentėjusiajam suteiktas būtinąsias gydymo paslaugas (t. 1, b. l. 79-80). Iš byloje nustatytų aplinkybių akivaizdu, jog žala PSDF biudžetui atsirado dėl neteisėtų kaltinamojo R. G. veiksmų. Kaltinamasis teismui pateikė 2025 m. kovo 21 d. mokėjimo nurodymą, iš kurio matyti, jog baudžiamojoje byloje Nr. 1-154-853/2025 R. G. Valstybinei ligonių kasai prie Sveikatos apsaugos ministerijos sumokėjo 95,80 Eur (t. 2, b. l. 45), t. y. atlygino visą padarytą žalą, todėl procesas dėl Šiaulių teritorinės ligonių kasos pareikšto 95,80 Eur dydžio žalos priteisimo nutrauktinas (BPK 107 straipsnis).

Dėl kitų klausimų

Daiktai, turintys reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti - viena DVD laikmena su vaizdo įrašu, esanti voke prisegtame prie baudžiamosios bylos pirmo tomo galinio viršelio vidinės pusės, vadovaujantis BPK 94 straipsnio 1 dalies 3 punktu, nuosprendžiui įsiteisėjus paliktina baudžiamojoje byloje visą jos saugojimo laikotarpį.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 273, 297, 298, 302 straipsniais, 303 straipsnio 4 dalimi, 304 - 307, 313 straipsniais, teismas

nusprendžia:

R. G. atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės už nusikalstamos veikos, numatytos Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 1 dalyje, padarymą pagal laidavimą be užstato, perduodant jį 1 (vienerių) metų terminui laiduotojos A. G., gimusios (duomenys neskelbtini), gyvenančios (duomenys neskelbtini), atsakomybėn.

Išaiškinti R. G., kad jam, laidavimo metu padarius naują baudžiamąjį nusižengimą ar neatsargų nusikaltimą, arba be pateisinamų priežasčių nevykdo teismo patvirtinto susitarimo dėl turtinės ir (ar) neturtinės žalos atlyginimo sąlygų ir tvarkos, teismas gali panaikinti sprendimą dėl jo atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės ir spręsti dėl jo baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas nusikalstamas veikas. Jeigu jis, atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, laidavimo metu padarė naują tyčinį nusikaltimą, ankstesnis sprendimas atleisti jį nuo baudžiamosios atsakomybės nustoja galioti ir sprendžiama dėl šio asmens baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas nusikalstamas veikas.

Išaiškinti laiduotojai A. G., kad ji turi teisę atsisakyti laidavimo. Šiuo atveju teismas, atsižvelgdamas į laidavimo atsisakymo priežastis, sprendžia dėl užstato grąžinimo, taip pat dėl asmens baudžiamosios atsakomybės už padarytą nusikalstamą veiką, kito laiduotojo paskyrimo ar asmens atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 67 straipsnio 2 dalies 6 punktu, 71 straipsniu, paskirti nuo baudžiamosios atsakomybės atleistam R. G. baudžiamojo poveikio priemonę – 10 (dešimties) MGL (500,00 Eur (penkių šimtų eurų)) įmoką į nukentėjusių nuo nusikaltimų asmenų fondą.

Išaiškinti R. G., kad Įmoka į nukentėjusiųjų nuo nusikaltimų asmenų fondą turi būti sumokėta per 2 (du) mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos į Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos sąskaitą Nr. LT14 4040 0636 1000 0390.

Išaiškinti R. G., kad sumokėjus įmoką ar jos dalį, reikalinga pateikti banko kvitą Telšių apylinkės teismo Mažeikių rūmams (Mažeikiai, V. Kudirkos g. 4A), arba elektroniniu paštu mazeikiu.rumai@teismas.lt.

Išaiškinti R. G., jog asmuo, kuris vengia įvykdyti jam paskirtą baudžiamojo poveikio priemonę (išskyrus turto konfiskavimą), gali būti patrauktas baudžiamojon atsakomybėn ir nubaustas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 243 straipsnį. Šiuo atveju nubaudimas neatleidžia nuteistojo nuo pareigos įvykdyti paskirtą baudžiamojo poveikio priemonę.

Nuosprendžiui įsiteisėjus panaikinti R. G. 2024 m. gruodžio 3 d. ikiteisminio tyrimo metu paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti.

Procesą, dėl 2024 m. gruodžio 27 d. Šiaulių teritorinės ligonių kasos civilinio ieškinio Nr. 39154, nutraukti.

Nuosprendžiui įsiteisėjus, daiktus ir dokumentus, turinčius reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti – 1 (vieną) DVD laikmeną su vaizdo įrašu, kuri yra voke prisegtame prie bylos pirmo tomo galinio viršelio vidinės pusės, palikti byloje visą jos saugojimo laikotarpį.

Baudžiamąją bylą Nr. 1-154-853/2025 nutraukti.

Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Šiaulių apygardos teismui per Telšių apylinkės teismą.

Apeliacinis procesas gali vykti žodinio arba rašytinio proceso tvarka. Apeliantas skunde turi nurodyti dėl bylos nagrinėjimo žodinio ar rašytinio proceso tvarkos. Kai apeliacinis skundas paduotas dėl to, jog yra įstatyme numatytos aplinkybės, dėl kurių baudžiamasis procesas negalimas, arba dėl to, jog yra pagrindai atleisti kaltinamąjį nuo baudžiamosios atsakomybės, ar dėl netinkamo baudžiamojo įstatymo pritaikymo, ar neteisingai paskirtos bausmės, ar netinkamai išspręstų kitų nuosprendžio klausimų ir apeliaciniu skundu neprašoma bloginti nuteistojo, išteisintojo asmens padėties bei proceso dalyviai neprašo bylos nagrinėti žodinio proceso tvarka ir byloje nėra būtina atlikti įrodymų tyrimą arba išklausyti žodinius proceso dalyvių paaiškinimus, tuomet byla nagrinėjama rašytinio proceso tvarka.