Klaipėdos apylinkės teismo nuosprendis

teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje M. B., gim. (duomenys neskelbtini), a.k(duomenys neskelbtini) lietuvis, Lietuvos Respublikos pilietis, nevedęs, , dirbantis(duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), gyv. (duomenys neskelbtini), neteistas kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281 straipsnio 7 dalį.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

M. B. vairavo kelių transporto priemonę, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kai jo kraujyje buvo daugiau negu 1,5 promilės alkoholio, o būtent:

2018-03-11 apie 01:05 val., , Darbėnų gatvėje, Grūšlaukės kaime, Kretingos rajone, M. B. vairavo automobilį VOLVO S40, v/n (duomenys neskelbtini), būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kai jo kraujyje buvo nustatyta mažiausia koncentracija – 1,56 promilės etilo alkoholio.

Apklausus kaltinamuoju M. B. kaltu visiškai prisipažino ir parodė, kad jis kartu su draugais vartojo alkoholinius gėrimus ir grįžo į namus. Kieme stovėjo automobilis, kuriuo jis naudojasi kartu su mama. Kartu buvęs draugas paprašė jo, kad šis jį parvežtų į namus tame pačiame kaime. Jis mamai nieko nesakęs pasiėmė raktelius ir išvažiavo iš kiemo. Jam važiuojant Darbėnų gatve automobiliu, buvo sustabdytas policijos pareigūnų ir nustatytas girtumas. Dėl padaryto nusikaltimo labai gailisi, pergyvena. Jis padarė nesunkų nusikaltimą, ankščiau nėra teistas, turi pastovų darbą, darbines pareigas atlieka gerai, mokosi, padeda mamai, kuri gyvena viena, suprato padarytos veikos pasekmes ir prašo atleisti jį nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, už jį laiduotų motina R. B., ji daro jam didelę įtaką, jis daugiau jokių nusikalstamų veikų nepadarys.

Motyvuojamoji dalis

Be pačio kaltinamojo visiško prisipažinimo, jo kaltė yra įrodyta įvykio apžiūros protokolu ir foto lentelėmis, tarnybiniu policijos pareigūno pranešimu, teismo specialisto išvada parodymais bei kita byloje surinkta medžiaga.

Iš policijos pareigūno tarnybinio pranešimo matyti, kad buvo sustabdytas Grūšlaukės kaime, Kretingos r., Darbėnų gatvėje automobilis VOLVO S40, v/n (duomenys neskelbtini), kurio vairuotojas buvo neblaivus, alkotesterio pagalba buvo nustatytas 1,68 promilės(b.l.1-2; 17-20).

Iš specialisto išvados Nr. T-A 2541/2018(01) matyti, kad M. B. kraujyje nustatyta mažiausia koncentracija 1,56 promilės etilo alkoholio(b.l.22).

Iš 2018-03-11 įvykio vietos apžiūros protokolo ir foto lentelių matyti, kad automobilis VOLVO S40, v/n (duomenys neskelbtini) buvo sustabdytas Darbėnų gatvėje, Grūšlaukės k., Kretingos r.(b.l.10-16).

Esant šiems įrodymams, teismas konstatuoja, kad kaltinamojo M. B. veika kvalifikuojama pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281 straipsnio 7dalį teisingai, nes kaltinamasis vairavo kelių transporto priemonę, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kai jo kraujyje buvo daugiau nei 1,5 promilės alkoholio.

Dėl BK 40 straipsnio taikymo

Sprendžiant kaltinamojo M. B. baudžiamosios atsakomybės klausimą, nagrinėtinas baudžiamoje byloje pateiktas kaltinamojo motinos R. B. prašymas perduoti kaltinamąjį jos atsakomybėn pagal laidavimą be užstato. R. B. teisme nurodė, kad ji yra kaltinamojo motina, sūnų augina viena nuo 12 metų amžiaus, sūnus jos klauso, gerai sutaria, sūnus visada su ja susitaria gyvenimiškais klausimais, o priimdamas sprendimus įsiklauso į jos nuomonę ir patarimus; jis dėl padaryto nusikalstamo gailisi, suprato savo kaltę prieš artimuosius, ji laiduoja už jį, kad jis nepadarys daugiau nusikaltimų; mano, esanti verta teismo pasitikėjimo, kadangi yra sąžininga, gali sutuoktiniui daryti teigiamą įtaką.

Prokuroras prieštaravo kaltinamojo prašymui atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės jį pagal laidavimą.

BK 40 straipsnio 1 dalies nuostatos numato asmens, padariusio baudžiamąjį nusižengimą, neatsargų arba nesunkų ar apysunkį tyčinį nusikaltimą, atleidimą nuo baudžiamosios atsakomybės pagal asmens, kuris vertas teismo pasitikėjimo, prašymą perduoti kaltininką jo atsakomybei pagal laidavimą. BK 40 straipsnio 2 dalies 1-4 punktuose yra nuosekliai išdėstytos kitos būtinos atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą sąlygos: 1) asmuo pirmą kartą padarė nusikalstamą veiką ir 2) visiškai pripažino savo kaltę ir gailisi padaręs nusikalstamą veiką ir 3) bent iš dalies atlygino ar pašalino padarytą žalą arba įsipareigojo ją atlyginti, jeigu ji buvo padaryta, ir 4) yra pagrindas manyti, kad jis visiškai atlygins ar pašalins padarytą žalą, laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų. Teismas taiko BK 40 straipsnį tik esant visų šio straipsnio 2 dalyje išvardytų sąlygų visumai.

Sprendžiant klausimą dėl M. B. atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagrįstumo, pažymėtina ir tai, kad be BK 40 straipsnio 2 dalyje numatytų sąlygų visumos vertinimo, spręsdamas klausimą dėl kaltininko atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, teismas privalo atsižvelgti ir į laiduotojo tinkamumą (BK 40 straipsnio 3 dalis). Pripažįstant asmenį turinčiu pasitikėjimą ir galinčiu būti laiduotoju, turėtų būti atsižvelgiama į asmenines laiduotojo savybes ar veiklos pobūdį ir galimybę daryti teigiamą įtaką kaltininkui, taip pat jo charakteristiką ir kt. duomenis, pvz., argumentus, kuriais grindžiamas laidavimo prašymas (kasacinės nutartys Nr. 2K-323/2007, 2K-239/2008, 2K-84/2010).

Kaltinamasis M. B. BK 281 straipsnio 7 dalyje numatytą nesunkų nusikaltimą (BK 11 str. 2 d.) padarė būdamas neteistas, tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek teisme savo kaltę dėl jam inkriminuotos nusikalstamos veikos padarymo jis pripažino visiškai, gailėjosi dėl padaryto nusikaltimo. Taigi, dvi pirmosios sąlygos atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą taikymui, numatytos BK 40 straipsnio 3 dalies 1 ir 2 punktuose, yra nustatytos.

Iš bylos medžiagos taip pat matyti, jog kaltinamasis administracine tvarka nebaustas, charakterizuojamas darbovietės teigiamai, vairavo šeimos automobilį, kurį naudojo abu šeimos nariai.

Bylos duomenys patvirtina, jog R. B. yra kaltinamojo motina yra tinkama būti laiduotoja, ji atitinka visas įstatyme numatytas sąlygas: anksčiau neteista administracine tvarka nebausta, dirba, ji darbdavio charakterizuojama teigiamai, su kaltinamuoju tariasi visais gyvenimo klausimais, prašyme dėl laidavimo savo sūnų apibūdina teigiamai, nurodo galinti daryti jam teigiamą įtaką, juo pasitikinti, kad jis ateityje nusikaltimų daugiau nebedarys. Esant šioms aplinkybėms, neabejotina, kad R. B. yra verta teismo pasitikėjimo, turi autoritetą savo sūnui M. B. ir gali daryti jam teigiamą įtaką, todėl abejoti jos, kaip laiduotojos, tinkamumu, nėra nei faktinio, nei teisinio pagrindo.

Atsižvelgiant į aukščiau nustatytas aplinkybes, esant R. B. sutikimui ir prašymui, teismas daro išvadą, kad yra visos būtinos BK 40 straipsnyje numatytos sąlygos atleisti kaltinamąjį M. B. nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą ir jo atžvilgiu baudžiamąją bylą nutraukti, todėl kaltinamasis atiduotinas pagal laidavimą dviem metams R. B. atsakomybėn, o baudžiamoji byla nutrauktina (BK 40 str.). Atsižvelgiant į nusikalstamos veikos pobūdį bei pavojingumą, kaltinamojo bei laiduotojo asmenybes, laidavimas skirtinas be užstato.

Dėl baudžiamojo poveikio priemonių taikymo.

Viena iš baudžiamojo poveikio priemonių – uždraudimas naudotis specialia teise – numatyta BK 68 straipsnyje. Šio straipsnio paskirtis ir taikymo sąlygos suponuoja pareigą teismui visais atvejais, kai padaromas BK 281 straipsnyje numatytas nusikaltimas, svarstyti uždraudimo naudotis specialia teise taikymo klausimą. Teismų praktikoje ši baudžiamojo poveikio priemonė skiriama nustačius, kad kaltininkas sistemingai pažeidinėja Kelių eismo taisykles (toliau – KET), BK 281 straipsnyje numatytą nusikaltimą padarė šiurkščiai pažeisdamas kelių transporto eismo saugumo ar transporto priemonių eksploatavimo taisykles ar būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, narkotinių psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose 2K-353/2009, 2K-103/2010, 2K-219/2011, 2K-20/2011, 2K-252-677/2015). Šiuo atveju matyti, kad M. B. jam inkriminuotą nusikalstamą veiką padarė naudodamasis specialia teise, t. y. teise vairuoti kelių transporto priemones. Taip pat bylos duomenimis neginčytinai nustatyta, kad kaltinamasis padarė vieną šiurkščiausių ir pavojingiausių Kelių eismo taisyklių pažeidimų – vairavo transporto priemonę būdamas neblaivus, kai jam nustatytas didesnis nei 1,5 promilių (nustatytas 1,56 promilių girtumas) girtumas, dėl ko jo veiksmai ir buvo kvalifikuoti pagal baudžiamojo įstatymo nuostatas. Yra akivaizdu, kad tokie neteisėti kaltinamojo veiksmai kėlė didelį pavojų ne tik eismo saugumui, bet ir kitų eismo dalyvių bei paties kaltininko sveikatai ar net gyvybei, tačiau, nepaisant šių aplinkybių, neteisėtų kaltinamojo veiksmų padariniai nebuvo esminiai, eismo įvykio metu jokie asmenys sužaloti nebuvo, dėl žalos pretenzijų kaltinamajam bei civilinių ieškinių nėra pareikšta. Pažymėtina ir tai, kad skiriant baudžiamojo poveikio priemonę, siekiant jos rezultatyvumo, taip pat būtina atsižvelgti ir į kaltinamojo asmenybę. Nagrinėjamu atveju paminėtina tai, kad savo kaltę dėl padarytos nusikalstamos veikos kaltinamasis pripažino visiškai, nuoširdžiai gailisi, praeityje neteistas, administracine tvarka nebaustas, yra dirbantis. Įvertinus M. B. padarytą nusikalstamą bei jo asmenybę, darytina išvada, kad minimalios trukmės (BK 68 str. 2 d.) baudžiamojo poveikio priemonės – uždraudimo naudotis specialia teise vairuoti transporto priemones – taikymas vienerių metų laikotarpiui, atitiktų proporcingumo principo reikalavimus.

Pagal Kasacinio teismo formuojamą praktiką, nuteisimo ir atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės atvejais, turto konfiskavimo taikymo teisinis pagrindas skiriasi. Nuteistam asmeniui turto konfiskavimo baudžiamojo poveikio priemonė skiriama kartu su bausme ir remiantis BK 72 straipsniu yra privalomas. Atleidžiant asmenį nuo baudžiamosios atsakomybės, baudžiamojo poveikio priemonių taikymas paliekamas teismo nuožiūrai. Įgyvendindamas jam suteiktą diskreciją dėl turto konfiskavimo taikymo, teismas įvertina šios teisinės priemonės suderinamumą su tais tikslais ir principais, kuriais vadovaujasi priimant sprendimą atleisti asmenį nuo baudžiamosios atsakomybės(kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr.2K-50-788/2018).

Šiuo konkrečiu atveju, teismas atsižvelgia į tai, kad kaltinamasis M. B. kelių eismo taisykles, numatančias draudimą vairuoti apsvaigus nuo alkoholio, pažeidė pirmą kartą, savo kaltę pripažino visiškai, nuoširdžiai gailėjosi, automobilis yra naudojamas ne tik jo, bet ir visos šeimos reikalais, todėl, įvertinus minėtas aplinkybes, padaryto nusikaltimo pavojingumo laipsnį (nesunkus nusikaltimas), kaltinamojo asmenybę, transporto priemonės konfiskavimas netaikytinas.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297, 303-308 straipsniais teismas

nusprendė:

M. B. pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos BK 281 straipsnio 7 dalį ir atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 40 straipsniu pagal laidavimą, jį perduodant motinos R. B. atsakomybei pagal laidavimą 2 (dviem) metams be piniginio užstato, baudžiamąją bylą nutraukti.

Laidavimo terminą skaičiuoti nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.

M. B. išaiškinti, kad laidavimo metu padarius baudžiamąjį nusižengimą ar neatsargų nusikaltimą, teismas gali panaikinti sprendimą dėl atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės ir spręsti dėl baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas veikas, o laidavimo metu padarius naują tyčinį nusikaltimą, ankstesnis sprendimas atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės nustoja galioti ir sprendžiama dėl patraukimo baudžiamojon atsakomybėn už visas padarytas nusikalstamas veikas.

M. B. ir jo laiduotojai R. B. išaiškinti: kad laiduotojas turi teisę atsisakyti laidavimo. Šiuo atveju teismas, atsižvelgdamas į laidavimo atsisakymo priežastis, sprendžia dėl asmens baudžiamosios atsakomybės už padarytą nusikalstamą veiką, kito laiduotojo paskyrimo ar asmens atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės.

Paskirti baudžiamojo poveikio priemonę – uždrausti naudotis specialia teise vairuoti transporto priemones vienerius metus, šį terminą skaičiuojant nuo 2018 m. kovo 11 dienos.

M. B. paskirtą kardomąją priemonę – dokumento paėmimą palikti galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo, o jam įsiteisėjus – panaikinti, jo vairuotojo pažymėjimą Nr. (duomenys neskelbtini), perduodant į VĮ „Regitra“.

Nuosprendis per 20 dienų gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Klaipėdos apygardos teismui, padavus skundą Plungės apylinkės teismui.