- Teismas
- Vilniaus miesto apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2026-03-03
- Bylos Nr.
- II-105-1170/2026
- Teisminio proceso Nr.
- 4-68-3-01874-2025-0
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Teisėjas
- Justyna Žukovska-Pečiulienė
- Pažeidėjas
- R. K.
dalyvaujant Vilniaus miesto savivaldybės administracijos įgaliotam asmeniui – vyriausiajai specialistei T. B.,
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinėn atsakomybėn patraukto R. K., gimusio (duomenys neskelbtini), gyvenamąją vietą deklaruojančio adresu (duomenys neskelbtini), skundą Vilniaus miesto savivaldybės administracijos vyriausiosios specialistės T. B. 2025 m. lapkričio 3 d. nutarimo Nr. SAVAD- 13- ANR_N-17810-2025.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Vilniaus miesto savivaldybės administracijos (toliau – ir Institucija) vyriausiosios specialistės T. B. 2025 m. lapkričio 3 d. nutarimu Nr. SAVAD-13-ANR_N-17810-2025 (toliau – ir Nutarimas) R. K. buvo patrauktas administracinėn atsakomybėn pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ir ANK) 414 straipsnio 2 dalį, dėl to, kad jis 2025 m. rugsėjo 2 d., 07.41 val. (duomenys neskelbtini), bendrojo naudojimo vietoje laikė negalimą eksploatuoti transporto priemonę – puspriekabę „(duomenys neskelbtini)“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), kuriai ilgiau kaip tris mėnesius yra sustabdytas leidimas dalyvauti viešajame eisme. Administracinis nusižengimas, numatytas ANK 414 straipsnio 1 dalyje, padarytas pakartotinai. Konstatuota, kad tokiais savo veiksmais R. K. pažeidė Lietuvos Respublikos saugaus eismo automobilių keliais įstatymo (toliau – ir Saugaus eismo automobilių kelių įstatymas) 20 straipsnio 7 dalį, ir jam buvo paskirta 230 Eur dydžio. Dėl minėto administracinio nusižengimo R. K. buvo paskirta 230 Eur ir puspriekabės „(duomenys neskelbtini)”, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), konfiskavimas.
Žemesnės instancijos teismas
Vilniaus miesto apylinkės teisme buvo gautas R. K. skundas dėl Institucijos Nutarimo, kuriuo prašoma šį Nutarimą panaikinti ir administracinio nusižengimo bylą jo atžvilgiu nutraukti. Pasak R. K., jis bylai aktualioje vietoje – (duomenys neskelbtini) gatvėje laikė jam nuosavybės teise priklausančią puspriekabę, kuri buvo laikoma ne viešojo naudojimo automobilių parkavimo ar stovėjimo aikštelėje, neužėmė jokios parkavimui skirtos vietos, netrukdė viešajam eismui, todėl skundžiamame Nutarime nurodytas nusižengimo aprašymas visiškai neatitinka faktinių aplinkybių. R. K. priklausanti puspriekabė nebuvo laikoma bendrojo naudojimo vietoje, kaip tą numato Lietuvos Respublikos civilinis kodeksas ir Lietuvos Respublikos daugiabučių gyvenamųjų namų ir kitos paskirties savininkų bendrijos įstatymas (toliau – ir Bendrijų įstatymas). Be to, administracinio nusižengimo protokolo surašymo metu buvo su galiojančia technine apžiūra ir apdrausta privalomuoju civilinės atsakomybės draudimu.
Atsiliepimas
Institucija, nesutikdama su administracinėn atsakomybėn patraukto R. K. skundu, pateikė atsiliepimą, kuriuo prašė skundžiamą Nutarimą palikti nepakeistą. Anot Institucijos, R. K. nepagrįstai nurodė, kad jam nuosavybės teise priklausančią puspriekabę jis laikė ne bendro naudojimo vietoje. Nagrinėjamu atveju Bendrijų įstatyme numatytas teisinis reguliavimas yra neaktualus, kadangi jis reguliuoja tik siaurą civilinių teisinių santykių sritį. Tuo tarpu bendrojo naudojimo vietos išaiškinimas, aktualus šiai bylai, yra pateiktas teismų praktikoje, kurioje nurodoma, kad bendrojo naudojimo vieta nėra apibrėžta baigtiniu sąrašu. Pagrindinis kriterijus, leidžiantis spręsti ar teritorija yra bendro naudojimo, yra tai, ar šia teritorija naudojasi ar turi teisę naudotis visuomenė. Iš byloje pateiktų nuotraukų akivaizdžiai matyti, kad R. K. priklausanti transporto priemonė įvykio metu buvo užfiksuota stovint būtent bendrojo naudojimo vietoje – gyvenamųjų namų rajone, į kurią patekimas nebuvo apribotas. Be kita ko, R. K. už analogiško pobūdžio administracinių nusižengimų padarymą buvo baustas ne kartą, ir taip pat už tai, kad jam priklausančią transporto priemonę buvo palikęs ne toli šioje byloje aptariamos vietos – adresu (duomenys neskelbtini). Institucija taip pat nesutiko su R. K. teiginiais, kad jam nuosavybės teise priklausanti transporto priemonė administracinio nusižengimo protokolo surašymo metu turėjo techninę apžiūrą. Puspriekabės techninė apžiūra galiojo iki 2024 m. spalio 17 d., o 2025 m. rugsėjo 2 d. ji buvo negaliojanti. Be to, jos dalyvavimas eisme buvo sustabdytas nuo 2023 m. spalio 17 d., o ir transporto priemonė įvykio metu, priešingai nei teigia R. K., nebuvo apdrausta. Institucijos vertinimu, nagrinėjamu atveju R. K. paskirta administracinė nuobauda nors ir neženkliai viršija skiriamos nuobaudos vidurkį, tačiau atitinka padaryto nusižengimo pobūdį. Be to, asmuo per 3 metų laikotarpį už analogiškų nusižengimų padarymą yra baustas net 5 kartus ir savo elgesio nekeičia, tai yra elgiasi piktybiškai ir toliau daro tuos pačius administracinius nusižengimus.
Žemesnės instancijos teismas
Teismo posėdžio metu administracinėn atsakomybėn patrauktas R. K. patvirtino, kad skundą rašė jo pažįstamas teisininkas, nes jis pats teisėje nelabai gaudosi. Nusižengimo dieną, kai buvo surašytas protokolas, priekaba jau turėjo galiojančią techninę apžiūrą ir draudimą. Jo nuomone, jam neturėtų būti skirta maksimali nuobauda, t. y. konfiskacija ir bauda, nes turėtų būti nustatytos lengvinančios arba sunkinančios aplinkybės. Protokolo apačioje nurodyta, kad inspektorius privalo nustatyti visas aplinkybes, tačiau šiuo atveju nėra aišku, kaip buvo patikrintos aplinkybės, nes inspektorius nepatikrino, ar priekaba turėjo galiojančią techninę apžiūrą, tiesiog išrašė protokolą. Taip pat Nutarime buvo pateikta, kad ne pirmą kartą jis buvo baustas, tačiau paskutinį kartą jis buvo baustas prieš 2 metus. Niekam ta priekaba netrukdė – nei gyventojams, nei institucijoms, visi žinojo apie ją. Prieš maždaug metus iš jo buvo konfiskuotas automobilis, pažeidžiant įstatymus. Jis kreipėsi į Instituciją ir buvo susitarta, kad jam bus grąžinti instrumentai ir padangos. Ir jeigu taip būtų įvykę, jis nebūtų turėjęs jokių pretenzijų, tačiau praėjo beveik metai, o niekas su juo taip ir nesusiekė. Vienas iš Institucijos darbuotojų turi prieš jį nusistatymą. Iš pradžių buvo konfiskuotas automobilis, o vėliau prisiminė, kad yra priekaba, ir jam buvo skirta maksimali nuobauda. Jo uošvis buvo nubaustas, kad jo automobilis daugiau nei 3 mėnesius neturėjo draudimo. Uošvio automobilis stovėjo prie jo namų, su galiojančia technine apžiūra, bet be draudimo. Jis stebisi, kad yra tokie įstatymai, leidžiantys konfiskuoti transporto priemonę, jei ji 3 mėnesius neturi galiojančios techninės apžiūros ar draudimo. Transporto priemonė gali būti pripažinta netinkama naudoti tik dėl to, kad neturi galiojančios techninės apžiūros, jo nuomone, tai prieštarauja Lietuvos Respublikos Konstitucijai ir teisei į turtą, nes jo transporto priemonė yra tinkama eksploatuoti, kadangi ji praėjo techninę apžiūrą.
Atsakydamas į klausimus, R. K. nurodė, kad puspriekabė, kuri yra nurodyta Nutarime, priklauso jam, ir protokolo sudarymo dieną, ji turėjo galiojančią techninę apžiūrą. Jam buvo paaiškinta, kad, kai protokolas yra surašomas, jis gali su juo sutikti arba nesutikti, bet jis negaliu jo skųsti, o skųsti jis gali tik nutarimą. Rugsėjo 2 d. priekaba nebuvo apdrausta, tačiau lapkričio 3 d., surašant nutarimą, ji buvo apdrausta. Jis nežino, ar ta vieta, kur buvo pastatyta priekaba, skirta bendram naudojimui – šį klausimą turėtų paaiškinti teisininkas. Tai buvo vieta prie medžio, priekaba niekam netrukdė, nes neužėmė vietos, kur žmonės galėtų pasistatyti automobilį. Prieš dvejus metus jis tą priekabą laikė bendro naudojimo aikštelėje, kur žmonės statosi automobilius. Kaimynai gražiai paprašė jį (R. K.) ją patraukti, kad ji jiems netrukdytų. Jis prašo Nutarimą peržiūrėti, kadangi nesutinka su jam paskira maksimalia nuobauda, t. y. bauda ir priekabos konfiskacija. Jis dėl kitų transporto priemonių buvo baustas, iš jo buvo konfiskuota transporto priemonė. Jis nebuvo informuotas dėl kitų pažeidimų. Apie tai, kad buvo konfiskuotas automobilis, sužinojo tik tada kai atvyko tralas ir išvežė automobilį. Nutarimas dėl priekabos jam buvo išsiųstas į elektroninį paštą, tačiau tiksliai neprisimena, nes el. paštą tikrina labai retai. Jis labai daug kuo, kas susiję su baudomis, nesidomėjo, nes turėjo daug rūpesčių dėl mamos sveikatos. Mama sirgo 3 metus. Tik dabar jis pradėjo nagrinėti baudas, kurias gavo anksčiau. Po tėčio mirties prasidėjo problemos su mamos butu. Jo sąskaitos buvo areštuotos, nes, kai mamai buvo skiriamos baudos už butą, buvo nuspręsta, kad pusę jų privalo sumokėti ir jis. Todėl, jei ir buvo skirtos baudos, apie jas jis nežinojo ir niekaip nebūtų galėjęs sumokėti. Priekaba po konfiskacijos ten pat ir stovi.
Atsiliepimas
Teismo posėdžio metu Institucijos atstovė T. B. prašė skundą atmesti atsiliepime nurodytais pagrindais ir kartu papildė, kad teisės aktai, kurie yra paminėti skunde, šiuo atveju nėra aktualūs, kadangi jie taikomi civiliniams santykiams, o bendro naudojimo vietos sąvoka yra plačiai išaiškinta teismų praktikoje. Bendro naudojimo vieta – tai vieta, prie kurios galima laisvai prieiti asmenims. Iš nuotraukų matyti, kad asmens priekaba būtent toje vietoje ir stovėjo. Pažeidimas fiksuotas rugsėjo 2 d. Fiksavimo metu priekaba neturėjo techninės apžiūros ir draudimo. Pareigūnas, surašydamas protokolą, patikrino, kad priekabos dalyvavimas esme buvo sustabdytas 2023 m. spalio 17 d., taigi priekaba akivaizdžiai neatitiko techninių reikalavimų. Kas liečia asmens teiginius apie galiojančią techninę apžiūrą, tai nepašalina rugsėjo 2 d. fiksuoto pažeidimo. Priekaba stovėjo pakankamai ilgai, ir 2025 m. rugpjūčio 20 d. buvo gautas kito asmens skundas, kuriame buvo pranešta, kad priekaba stovėjo ant žaliosios vejos prie medžio. Todėl negali būti kalbama apie asmeninį nusistatymą, o pažeidimas buvo tinkamai fiksuotas. Dėl nuobaudos dydžio: tai nėra maksimali nuobauda. Motyvai, kodėl taip nuspręsta, yra susiję su asmens charakteristika ir ankstesniais analogiškais pažeidimais, už kuriuos jis buvo baustas per pastaruosius 3 metus. Visi procesiniai dokumentai buvo siunčiami į tą patį adresą, kurį asmuo nurodė. Tai yra jo atsakomybė, nes jis turėjo pakankamai laiko susipažinti su nutarimais. Dėl mamos sveikatos: iš Administracinių nusižengimų registro išrašo matyti, kad R. K. 2022 m. sumokėjo administracinę nuobaudą, 2025 m. teikė skundus kitose bylose, kas rodo, kad asmuo turėjo lėšų ir nebuvo visiškai atitrūkęs nuo realybės. R. K. yra pakankamai daug kartu baustas, jam buvo skiriamos mažesnės nuobaudos, išvadų jis nedaro. Prieš tai buvo priimtas nutarimas dėl transporto priemonės, tačiau jis nemoka numatytų baudų, tačiau išlieka atsakingas už padarytus pažeidimus.
Motyvuojamoji dalis
Skundas atmestinas
ANK 641 straipsnis numato, kad teismas, nagrinėdamas bylą dėl skundo dėl ne teismo tvarka priimto nutarimo administracinio nusižengimo byloje, patikrina institucijos priimto nutarimo teisėtumą ir pagrįstumą. Nutarimas laikomas teisėtu, kai administracinio nusižengimo byla išnagrinėta ir nuobauda paskirta pagal įstatymus ir (ar) ją paskyrė institucija, turinti teisę spręsti tos kategorijos bylas, laikantis įstatymo nustatytos bylos nagrinėjimo ir administracinės nuobaudos skyrimo tvarkos. Nutarimas laikomas pagrįstu, kai jame padarytos išvados dėl administracinio nusižengimo įvykio, traukiamo administracinėn atsakomybėn asmens kaltumo, jam paskirtos nuobaudos ir kitų nutarime sprendžiamų klausimų pagrįstos ištirtais ir teisingai įvertintais įrodymais.
Žemesnės instancijos teismas
Vadovaujantis ANK 5 straipsnio 1 dalimi, administracinis nusižengimas yra šiame kodekse uždrausta kaltininko padaryta pavojinga veika (veikimas arba neveikimas), atitinkanti administracinio nusižengimo, už kurį numatyta administracinė nuobauda, požymius. Taigi asmens padaryta veika pripažįstama administraciniu nusižengimu, kai įrodoma, kad asmens veiksmuose yra administracinio nusižengimo, numatyto ANK specialiojoje dalyje, sudėtis.
Vadovaujantis ANK 569 straipsnio nuostatomis, įrodymai administracinio nusižengimo byloje yra bet kurie įstatymų nustatyta tvarka surinkti faktiniai duomenys, kuriais remdamiesi administracinio nusižengimo tyrimą atliekantys pareigūnai nustato administracinio nusižengimo padarymo faktą ir aplinkybes, administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens kaltę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes ir kitas aplinkybes, turinčias reikšmės bylai teisingai išnagrinėti. Šie duomenys nustatomi tokiomis priemonėmis: administracinio nusižengimo protokolu, pareigūnų tarnybiniais pranešimais, pranešimais, aktais ar kitais dokumentais, kuriais asmenys, kurie nėra pareigūnai, užfiksavo administracinio nusižengimo požymių turinčios veikos padarymą, nuotraukomis, garso ar vaizdo įrašais, liudytojų, nukentėjusiojo ir administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens parodymais ir paaiškinimais, ekspertizės aktu, specialisto išvada, daiktiniais įrodymais, daiktų ir dokumentų paėmimo protokolu ir kitokiais dokumentais. Vadovaujantis ANK 569 straipsnio 5 dalimi, teismas ir administracinių nusižengimų bylas ne teismo tvarka nagrinėjanti institucija (pareigūnas) įrodymus įvertina pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamiesi įstatymu. Tai reiškia, kad nustatant teisiškai reikšmingas aplinkybes, turi būti įvertinta byloje surinktų įrodymų visuma, jų pakankamumas, nuoseklumas, galimi jų prieštaravimai, logiškumas, atitinkamų duomenų nurodymo aplinkybės bei įrodymų šaltinių patikimumas.
ANK 414 straipsnio 1 dalyje yra numatyta administracinė atsakomybė už neeksploatuojamos ar negalimos eksploatuoti transporto priemonės laikymą bendrojo naudojimo vietose. Iš nurodytos teisės normos turinio matyti, kad joje aprašyto administracinio nusižengimo sudėtį sudaro du būtinieji požymiai: 1) transporto priemonė turi būti neeksploatuojama ar negalima eksploatuoti; 2) ji turi būti laikoma bendro naudojimo vietose. Šio straipsnio 2 dalyje yra numatyta administracinė atsakomybė už pakartotinį šio nusižengimo padarymą, kuri užtraukia baudą nuo vieno šimto keturiasdešimties iki trijų šimtų eurų. O pagal ANK 414 straipsnio 3 dalį, už šio straipsnio 2 dalyje numatytą administracinį nusižengimą gali būti skiriamas transporto priemonės konfiskavimas.
Saugaus eismo automobilių keliais įstatymo 20 straipsnio 7 dalyje numatyta, kad transporto priemonės savininkas (valdytojas) privalo užtikrinti, kad bendrojo naudojimo vietose nebūtų laikoma neeksploatuojama transporto priemonė (transporto priemonė, kuri dėl akivaizdžių trūkumų ar išorinių požymių nenaudojama ar negali būti naudojama pagal tikslinę paskirtį) arba negalima eksploatuoti transporto priemonė (transporto priemonė, kuriai šio įstatymo nustatytais pagrindais ilgiau kaip tris mėnesius yra sustabdytas ar panaikintas leidimas dalyvauti viešajame eisme, arba ilgiau kaip tris mėnesius neįregistruota ar ilgiau kaip tris mėnesius išregistruota transporto priemonė).
Nagrinėjamu atveju nekilo ginčas dėl to, kad adresu (duomenys neskelbtini), bylai aktualiu laiku – 2025 m. rugsėjo 2 d., 07.41 val. buvo palikta R. K. nuosavybės teise priklausanti transporto priemonė – puspriekabė „(duomenys neskelbtini)“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini). Šios aplinkybės tiek Vilniaus miesto apylinkės teismui adresuotame skunde, tiek ir teismo posėdžio metu pats administracinėn atsakomybėn patrauktas R. K. neginčijo. Ją taip pat patvirtina ir įvykio metu užfiksuotos šios transporto priemonės fotonuotraukos kartu su šios transporto priemonės lokacijos duomenimis.
Kita vertus, administracinėn atsakomybėn patrauktas R. K., nesutikdamas su skundžiamu Nutarimu, apeliavo į tai, kad jam nuosavybės teise priklausanti transporto priemonė nebuvo palikta bendrojo naudojimo vietoje, kaip tą nurodo Institucija. Be kita ko, skundžiamo Nutarimo priėmimo metu ši transporto priemonė turėjo galiojančią techninę apžiūrą.
Susipažinus su pirmiau paminėtais administracinėn atsakomybėn patraukto R. K. argumentais, taip pat juos įvertinus byloje nustatytų faktinių aplinkybių, o taip pat ir aktualios teismų praktikos kontekste, nenustatytas pagrindas juos pripažinti pagrįstais, o skundžiamą Nutarimą panaikinti.
Kaip teisingai nurodė Institucija, Vilniaus miesto apylinkės teismui adresuotame atsiliepime, sprendžiant klausimą dėl asmens padaryto administracinio nusižengimo, susijusio su Kelių eismo taisyklių pažeidimais, bendrojo naudojimo vieta yra atskleidžiama ne per Lietuvos Respublikos civilinio kodekso, o taip pat Bendrijų įstatymo nuostatas, o per šiuo klausimu formuojamą aktualią teismų praktiką.
Teismų praktikoje pripažįstama, kad bendrojo naudojimo vieta negali būti apibrėžta baigtiniu tokių vietų sąrašu, o pagrindinis kriterijus leidžiantis spręsti, ar teritorija yra bendro naudojimo, yra tai, ar šia teritorija naudojasi arba turi teisę naudotis visuomenė, t. y. naudojimasis tokia vieta negali pažeisti bendruomenės viešojo intereso (Vilniaus apygardos teismo 2023 m. rugsėjo 7 d. nutartis administracinio nusižengimo byloje Nr. AN2-238-576/2023).
Nagrinėjamu atveju neginčijamai nustatyta, kad R. K. nuosavybės teise priklausanti puspriekabė buvo palikta adresu (duomenys neskelbtini). Iš byloje pateiktų įvykio vietos ir transporto priemonės fotonuotraukų akivaizdžiai matyti, kad transporto priemonė buvo palikta gyvenamųjų namų rajone, prie kitų paliktų transporto priemonių, kas tik patvirtina, jog šia teritorija naudojasi ir kitų aplinkinių gyvenamųjų namų gyventojai ir patekimas į ją nebuvo apribotas. Analogiškos aplinkybės yra užfiksuotos ir viešai prieinamuose www.google.maps.com duomenyse, kur akivaizdžiai matoma, kad prie daugiabučio gyvenamojo namo, esančio adresu (duomenys neskelbtini), yra vietos, skirtos palikti transporto priemones, kuriomis aktyviai naudojasi šių transporto priemonių savininkai ar valdytojai.
Minėtų teismo argumentų aspektu atkreiptinas dėmesys ir į tai, jog dar 2022 m. lapkričio 7 d. ir 2024 m. vasario 29 d. R. K. buvo patrauktas administracinėn atsakomybėn už analogiško pobūdžio administracinių nusižengimų – ANK 414 straipsnio 1 dalyje numatytų nusižengimų padarymą, jam nuosavybės teise priklausančią transporto priemonę palikus adresu (duomenys neskelbtini). Be kita ko, bylos nagrinėjimo teisme metu paklausus R. K. apie jo skunde nurodytus argumentus dėl bendrojo naudojimo vietos interpretacijos, šis nurodė, kad šie argumentai yra ne jo, o jo teisininko, todėl jis dėl jų plačiai pasisakyti negali.
Įvertinus visas pirmiau teismo aptartas aplinkybes, jas sugretinus su aktualia teismų praktika, nekyla jokių objektyvių abejonių, kad R. K. 2025 m. rugsėjo 2 d. jam nuosavybės teise priklausančią transporto priemonę paliko bendrojo naudojimo vietoje ir tą puikiai suvokė. Vien tai, kad R. K., kreipdamasis į teismą, nesutiko su Institucijos pateikta bendrojo naudojimo vietos sąvokos interpretacija, nepatvirtina šios interpretacijos ydingumo. Anaiptol, pastarasis nepateikė jokių objektyvių duomenų, paneigiančių, kad puspriekabę jis paliko ne bendrojo naudojimo vietoje, o byloje surinkti įrodymai, priešingai R. K. pozicijai, neginčijamai patvirtina, kad ši vieta nebuvo apribota, į ją galėjo patekti ir naudotis kiti asmenys, ką ir darė, todėl šioje dalyje R. K. pateikti argumentai laikytini nepagrįstais, todėl atmestini.
Administracinėn atsakomybėn patrauktas R. K., nesutikdamas su skundžiamu Nutarimu, taip pat apeliavo į tai, kad skundžiamo Nutarimo priėmimo metu, jam nuosavybės teise priklausančios transporto priemonės techninė apžiūra nebuvo pasibaigusi, todėl ir jo nubaudimas yra nepagrįstas.
Analogiškai pirmajai teismo išvadai, šiuo atveju teismas taip pat neturi pagrindo su pirmiau paminėtais argumentais sutikti ir pripažinti, kad įvykio metu R. K. priklausanti puspriekabė „(duomenys neskelbtini)“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), turėjo galiojančią techninę apžiūrą. Iš byloje pateiktų duomenų matyti, kad paminėtai transporto priemonei jau nuo 2023 m. spalio 17 d. buvo sustabdytas dalyvavimas viešajame esme. Be kita ko, priešingai administracinėn atsakomybėn patraukto R. K. argumentams, administracinio nusižengimo protokolo surašymo metu, o būtent – 2025 m. rugsėjo 2 d., pastarajam priklausanti transporto priemonė galiojančios techninės apžiūros neturėjo. Ši buvo išduota 2022 m. spalio 17 d., o jos galiojimas pasibaigė dar 2024 m. spalio 17 d. Todėl akivaizdu, kad būtent tuo metu, kai R. K. laikė negalimą eksploatuoti transporto priemonę, ši neturėjo galiojančios techninės apžiūros, taip pat leidimas jai dalyvauti viešajame eisme buvo sustabdytas, kas leidžia daryti pagrįstą išvadą dėl asmens veiksmų teisingo kvalifikavimo pagal ANK 414 straipsnio 2 dalį.
Be visų pirmiau aptartų ir su skundžiamu Nutarimu susijusių argumentų, R. K. taip pat nesutiko su jam dėl padaryto administracinio nusižengimo paskirtos baudos dydžiu ir poveikio priemone – transporto priemonės konfiskavimu. Antai, paskirtos sankcijos yra itin griežtos, neproporcingos, todėl turi būti keistinos.
Teismas, vertindamas šiuos administracinėn atsakomybėn patraukto asmens argumentus, neturi pagrindo laikytis kitokios pozicijos nei ta, kuri buvo išdėstyta analizuojant R. K. argumentus, susijusius su neva netinkamu Institucijos atliktu jo veiksmų kvalifikavimu.
Kaip buvo paminėta pirmiau, nagrinėjamu atveju R. K. buvo patrauktas administracinėn atsakomybėn pagal ANK 414 straipsnio 2 dalį, tai yra dėl to, kad jis kartotinai padarė ANK 414 straipsnio 1 dalyje numatytą administracinį nusižengimą, ko pasėkoje jam buvo paskirta 230 Eur dydžio bauda ir negalimos eksploatuoti bei nedalyvaujančios viešajame eisme transporto priemonės konfiskavimas. Kaip teisingai pažymėjo Institucija, R. K. buvo paskirta administracinė bauda, kuri tik neženkliai viršija už jam inkriminuoto administracinio nusižengimo padarymą skirtinos baudos vidurkį (220 Eur). Pastarojo administracinę atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių nenustatyta, o kaip matyti iš R. K. charakterizuojančių duomenų jis daug kartų baustas administracine tvarka būtent už Kelių eismo taisyklių pažeidimus, be kita ko, ir tuos pažeidimus, kurie yra analogiški šioje byloje aptariamam. Dar 2022 m. lapkričio 7 d. Institucijos Nutarimu R. K. buvo patrauktas administracinėn atsakomybėn pagal ANK 414 straipsnio 1 dalį, dėl to, kad neženkliai nuo šioje byloje aptariamos įvykio vietos nutolusiu atstumu – (duomenys neskelbtini), 2022 m. rugsėjo 23 d. laikė neeksploatuojamą transporto priemonę, kuri dėl akivaizdžių trūkumų negalėjo būti naudojama. Tuo metu R. K. buvo paskirtas įspėjimas. Už analogiško pobūdžio administracinio nusižengimo padarymą R. K. administracinėn atsakomybėn buvo patrauktas ir 2024 m. vasario 8 d. Institucijos Nutarimu, kuriuo pripažinta, kad šis 2023 m. rugsėjo 30 d. bendrojo naudojimo vietoje laikė negalimą eksploatuoti transporto priemonę. R. K. buvo paskirta 150 Eur dydžio bauda, tačiau pastarasis jos iki šiol jos nėra apmokėjęs. Nepraėjus ir metams po šio įvykio, R. K. kartotinai padarė analogiško pobūdžio administracinį nusižengimą – 2024 m. vasario 29 d., adresu (duomenys neskelbtini), laikė negalima eksploatuoti transporto priemonę. Dėl šio administracinio nusižengimo R. K. paskirta 200 Eur dydžio bauda, o duomenų apie jos apmokėjimą taip pat nėra. ANK 414 straipsnio 2 dalyje numatytus administracinius nusižengimus R. K. buvo pripažintas padaręs ir 2024 m. gegužės 6 d. ir 2024 m. liepos 16 d., kuomet pastarajam buvo paskirtos 220 Eur dydžio baudos, apie kurių apmokėjimą duomenų kol kas nėra, o paskutinį kartą ir transporto priemonės konfiskavimas. Be pirmiau aptarto R. K. baustumo už analogiško pobūdžio administracinių nusižengimų padarymą, R. K. taip pat buvo ne kartą baustas ir už kitus administracinius nusižengimus, susijusius su Kelių eismo taisyklių pažeidimais, ir daugelių atvejų duomenų apie paskirtų baudų apmokėjimą nėra.
Taigi, nepaisant daugiakartinio baustumo administracine tvarka, taip pat sistemingo įvairių administracinio poveikio priemonių ir sankcijų komplekso taikymo, R. K. ir toliau bendrojo naudojimo vietose palieka jau neeksploatuojamas ir viešame eisme negalinčias dalyvauti transporto priemones, tą daro puikiai suvokdamas tokio elgesio pasekmes, tačiau sąmoningai jo neatsisakydamas. Ne kartą susidūręs su skiriamomis baudomis, kurių dydis vis didėja, taip pat ir su administracinio poveikio priemone – turto konfiskavimu, R. K. ir toliau sistemingai nepakluso Kelių eismo taisyklių reguliavimui ir darė analogiško pobūdžio administracinius nusižengimus, ko pasėkoje, taikant vis griežtesnes poveikio priemones ir nesant jų rezultatui – nesikeičiant R. K. elgesiui, buvo nuspręsta konfiskuoti jam nuosavybės teise priklausančią transporto priemonę, o anksčiau taikytas nuobaudas sugriežtinti. Svarbu ir tai, jog nepaisant sistemingai Institucijos taikytų sankcijų, taip pat ne kartą pradėtos administracinio nusižengimo teisenos, R. K. ir toliau bylai aktualioje vietoje laiko jam nuosavybės teise priklausančią puspriekabę ir nesiima jokių aktyvių veiksmų, skirtų užtikrinti jos atitikimą galiojančiam teisiniam reguliavimui.
Šiai teismo išvadai įtakos neturi ir R. K. teiginiai apie jo turimas finansines problemas. Nors nepaneigtina, kad asmuo turi įsiskolinimų, tačiau yra (duomenys neskelbtini) amžiaus, bet niekur nedirba. Jokių kitų duomenų apie gaunamas oficialias pajamas teismui nėra pateikęs, todėl teismas neturi pagrindo pripažinti, kad R. K. galimybė apmokėti jam skiriamas baudas, taip pat padengti įsiskolinimus, yra sąlygojama nuo pastarojo valios nepriklausančių aplinkybių. Anaiptol, pirmiau aptarti R. K. charakterizuojantys duomenys, leidžia daryti pagrįstą išvadą, kad pastarojo turimi įsiskolinimai yra sąlygoti išimtinai asmeninio apsisprendimo ir neveikimo, todėl ši aplinkybė nelaikytina pagrindu keisti Institucijos Nutarimo dalį, susijusią su R. K. paskirtomis sankcijomis.
Teismas, apibendrinęs anksčiau nutartyje aptartas aplinkybes, konstatuoja, kad skundžiamas Institucijos nutarimas yra teisėtas ir pagrįstas. Institucija tinkamai įvertino visas įvykių aplinkybes, nustatė, jog buvo padarytas administracinis nusižengimas, o asmuo kaltas dėl jo padarymo, taip pat įvertino įvykdyto nusižengimo pavojingumą, atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių nebuvimą, dėl ko R. K. už padarytą nusižengimą buvo paskirta tinkama administracinė nuobauda ir poveikio priemonė, o pastarojo veiksmai buvo teisingai ir pagrįstai kvalifikuoti pagal ANK 414 straipsnio 2 dalį.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 642 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 4, 6 dalimis, 646 straipsniu,
nutaria:
administracinėn atsakomybėn patraukto R. K. skundą atmesti.
Palikti nepakeistą Vilniaus miesto savivaldybės administracijos vyriausiosios specialistės T. B. 2025 m. lapkričio 3 d. nutarimą Nr. SAVAD- 13- ANR_N-17810-2025.
Nutartis per dvidešimt kalendorinių dienų nuo jos kopijos (nuorašo) išsiuntimo ar išdavimo dienos gali būti skundžiama apeliaciniu skundu Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.