Kauno apygardos teismo nutartis

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Virginija Gudynienė teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovo V. G. apeliacinį skundą dėl Alytaus rajono apylinkės teismo 2016 m. liepos 22 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-2205-292/2016 pagal ieškovės sodininkų bendrijos „Nemunas“ ieškinį atsakovui V. G. dėl skolos priteisimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Ginčo esmė

Ieškovė prašė priteisti iš atsakovo 115,84 Eur įsiskolinimą, 5 procentų dydžio metinių procesinių palūkanų nuo priteistos sumos, skaičiuojant jas nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.Nurodė, kad atsakovas pagal 2013 m. liepos 19 d. pirkimo–pardavimo sutartį įsigijo 0,06 ha žemės sklypą, esantį sodininkų bendrijos „Nemunas“ (toliau – bendrija) teritorijoje. 2013 m. balandžio 20 d., 2014 m. balandžio 26 d. ir 2015 m. balandžio 25 d. bendrijos visuotinių susirinkimų sprendimais sklypų savininkams, įsigijusiems sklypus sodininkų bendrijos teritorijoje, bet nenorintiems būti bendrijos nariais, išstojusiems iš bendrijos ar pašalintiems, nustatytas 200 Lt (57,92 Eur) metinis mokestis. Bendrijos narių susirinkimo nutarimai jo kompetencijos ribose yra privalomi visiems sodo teritorijoje esančių sklypų savininkams, nepriklausomai nuo jų narystės bendrijoje. Atsakovas nėra bendrijos narys. Atsakovui siuntė raginimus sumokėti mėnesinį mokestį, tačiau atsakovas nustatyto 2014–2015 metų mokesčio nesumokėjo.Alytaus rajono apylinkės teismas 2016 m. gegužės 3 d. preliminariu sprendimu civilinėje byloje ieškovės reikalavimą patenkino, priteisė 115,84 Eur skolos, 5 procentų dydžio metinių palūkanų nuo 115,84 Eur sumos, skaičiuojant jas nuo bylos iškėlimo teisme dienos, t. y. nuo 2016 m. balandžio 25 d., iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, 8 Eur žyminį mokestį, 240 Eur išlaidas advokato padėjėjo pagalbai apmokėti.Atsakovas pateikė prieštaravimus, kuriuose prašė panaikinti preliminarų sprendimą. Nurodė, kad ieškovė nepagrįstai vadovaujasi vidaus tvarkos taisyklėmis, o ne Sodininkų bendrijų įstatymu. Sodininkų bendrijų įstatyme nėra numatyti mokesčiai ne sodininkų bendrijos nariams. Bendrijos vidaus tvarkos taisyklės yra žemiausios grandies norminis aktas, todėl jose negali būti sprendžiami su mokesčiais susiję klausimai. Sutiko, kad privalo prisidėti prie bendrojo naudojimo objektų priežiūros, remonto ir naudojimo išlaidų atlyginimo, tačiau šias išlaidas privalo apmokėti pagal pateiktas sąskaitas.

Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

Alytaus rajono apylinkės teismas 2016 m. liepos 22 d. galutiniu sprendimu 2016 m. gegužės 3 d. preliminarų sprendimą paliko nepakeistą. Sprendė, kad asmenys, nesantys sodininkų bendrijos nariais, turi mokėti bendrijai tam tikras įmokas, nes naudojasi tam tikrais objektais, kurie jau pastatyti, įrengti ar kitaip įsigyti tik sodininkų bendrijos narių lėšomis ar jėgomis. Sodininkai ir kiti asmenys mėgėjų sodo teritorijoje privalo laikytis bendrijos nustatytų vidaus tvarkos taisyklių. Atsakovas sodo sklypą įsigijo po to, kai vienkartinis mokestis buvo nustatytas, taigi įgijo pareigą mokėti už naudojimąsi svetimu turtu ir prievolę laikytis vidaus tvarkos taisyklių mėgėjų sodo teritorijoje. Nustatytas mokestis yra galiojantis, nenuginčytas ir nepanaikintas įstatymų nustatyta tvarka.

Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai

Apeliaciniu skundu atsakovas prašo sprendimą panaikinti, priimti naują sprendimą – ieškinį atmesti. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:Teismas netinkamai taikė Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamą teismų praktiką šios kategorijos bylose. Neteisėtai sutapatino Sodininkų bendrijos įstatymo 7 straipsnio 5 punkto nuostatą ir atsakovo prievolę laikytis vidaus tvarkos taisyklių reikalavimų. Vidaus tvarkos taisyklės yra ydingos, nes jos reguliuoja tuos pačius klausimus, kaip ir Sodininkų bendrijos įstatymas. Vidaus tvarkos taisyklės negali spręsti su buhalterija susijusių klausimų. Neatskleista bylos esmė. Teismas supainiojo mokestį už bendrojo naudojimo objektų priežiūrą, kurį privalo mokėti ir ne bendrijos nariai, su metiniu mokesčiu, kurio tikslinė paskirtis neaiški. Mokesčio, susijusio su bendrojo naudojimo objektų išlaikymu, priežiūra ir kt., mokėjimo tvarką numato Sodininkų bendrijos įstatymas. Ieškovė nepateikė įrodymų, kad metinis mokestis skirtinas bendro naudojimo objektų priežiūrai. Ieškovės išrašytos sąskaitos faktūros, kuriose įvardintas „sodo mokestis“, skirtos kitos paskirties mokesčiui apmokėti. Joks įstatymas nereglamentuoja bendrijos nustatyto metinio mokesčio ir nenumato jo mokėjimo tvarkos. Pagal bendrijos įstatų 7 straipsnio 5 dalį, bendrija turi aiškiai išskirti, kokias paslaugas suteikė ne bendrijos nariui, ir pagal tai nustatyti mokėjimo sumą, t. y. pateikti sąskaitą. Nesant tokių paskaičiavimų ir išlaidas pagrindžiančių įrodymų, negalima apibrėžti ne bendrijos nario prievolės bendrijai apimties. Teismas privalėjo atriboti, kurios išlaidos skirtos bendrajam turtui išlaikyti, o kurios – bendraturčio asmeniniams interesams ir poreikiams tenkinti. Bendrijos sprendimas rinkti metinį mokestį iš ne bendrijos narių negali sukurti atsakovui prievolės jį mokėti. Tai paneigia ne bendrijos nario pasirinkimo teisę ir laisvę nestoti į bendriją. Didesnės sumos priteisimas iš atsakovo reikštų ne bendrijos nario diskriminavimą. Teismas nesiaiškino, ar bendrija turi bendro naudojimo objektų, kokio dydžio išlaidas jų priežiūrai patyrė, kokia dalimi atsakovas, kaip bendraturtis, privalo prisidėti. Bendrojo naudojimo objektų sąrašas atsirado bendrijai atsiliepus į atsakovo prieštaravimus. Sąrašas nebuvo viešai paskelbtas ir bendrijos nariai prarado teisę jį ginčyti. Be to, ieškovė nepagrindė, kad šie daiktai yra įregistruoti bendrijos vardu, nepateikė turto balanso, duomenų apie jų techninę būklę. Ieškovė atsiliepimu į apeliacinį skundą prašo apeliacinį skundą atmesti. Atsiliepime nurodomi šie argumentai:Sodininkų bendrijos įstatymas numato bendrijos narių susirinkimo teisę nustatyti disponavimo bendrijos turtu ir lėšomis tvarką, spręsti lėšų skolinimosi bei pajamų paskirstymo klausimus. Bendrijos įstatuose numatyta, kad bendrijos narių susirinkimas nustato ir tvirtina sodininkų bendrijos vidaus tvarkos taisykles (34.9 p.), tvirtina metinę pajamų – išlaidų sąmatą, bendrojo naudojimo objektų atnaujinimo ir modernizavimo metinį bei ilgalaikį planą, lėšų kaupimo tvarką (34.5 p.). Įsigydamas žemės sklypą bendrijos teritorijoje, atsakovas įgijo pareigą mokėti ginčo mokestį. Asmuo, pardavęs atsakovui žemės sklypą, bendrijai nebuvo skolingas. Taigi, atsakovas žinojo apie bendrijos narių sprendimą dėl mokesčio rinkimo. Atsakovas nepateikia įrodymų, kad vidaus tvarkos taisyklės prieštarauja įstatymams. Nepasisako dėl proporcingumo principo pažeidimo, nes atsakovo argumentai teisiškai nepagrįsti. Metinis mokestis yra galiojantis, nenuginčytas ir nepanaikintas įstatymų nustatyta tvarka.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Nagrinėjamoje byloje sprendžiama, ar asmuo, nuosavybės teise turintis žemės sklypą sodininkų bendrijoje, tačiau nesantis sodininkų bendrijos nariu, privalo mokėti bendrijos narių visuotinio susirinkimo nustatytą metinį mokestį. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis). Apeliacinės instancijos teismas ex officio patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų.

Dėl pareigos mokėti bendrijos narių visuotinio susirinkimo nustatytą metinį mokestį

Nesutiktina su apeliantu, kad pirmosios instancijos teismas neatskleidė bylos esmės, t.y. kad nėra aiški ieškovės nustatyto metinio mokesčio paskirtis, kad ji nepateikė įrodymų apie tai, jog šis mokestis skirtinas bendro naudojimo objektų priežiūrai, kad tokių objektų yra bei kad ieškovės sprendimas rinkti metinį mokestį iš asmenų, nesančių bendrijos nariais, negali sukurti atsakovui prievolės jį mokėti, nesant sąskaitų apie bendrosios nuosavybės eksploatacijos išlaidas. Apeliacine tvarka vertinamoje byloje nustatyta, jog ieškovės narių 2013 m. balandžio 20 d. visuotiniame susirinkime, be kitų klausimų išsprendimo, buvo priimtas nutarimas patvirtinti 2013 metų darbo, būtino atlikti 2013 m. su esamomis lėšomis, planą–grafiką; pajamų– išlaidų sąmatą; bendrijos turto aprašą; sklypų savininkams, įsigijusiems sklypus bendrijos teritorijoje, bet nenorintiems stoti į bendriją, išstojusiems iš bendrijos ar pašalintiems iš jos, nustatyti 200 Lt metinį mokestį. Analogiškai metiniai darbų, atliktinų turimomis lėšomis, planai bei asmenų, nesančių bendrijos nariais, pareiga mokėti metinį mokestį buvo patvirtinti 2014 m. balandžio 26 d., 2015 m. balandžio 25 d. visuotinių narių susirinkimų nutarimais. Remiantis LR Sodininkų bendrijų įstatymo (toliau – SBĮ) 15 straipsnio 1 dalies 5, 8, 15 punktais, bendrijos narių susirinkimas turi teisę tvirtinti bendrijos metinę pajamų ir išlaidų sąmatą, bendrojo naudojimo objektų atnaujinimo (remonto ar rekonstrukcijos) ar modernizavimo metinį ir ilgalaikį planą, lėšų įstatymuose ir kituose teisės aktuose nurodytiems privalomiesiems statinių naudojimo ir priežiūros reikalavimams įgyvendinti kaupimo tvarką, spręsti pajamų paskirstymo klausimus, bendrojo bendro turto naudojimo, tvarkymo ir paskirstymo klausimus. SBĮ nuostatas atitinka ieškovės įstatų 34.5 punktas, pagal kurį bendrijos narių visuotinis susirinkimas turi teisę tvirtinti bendrijos metinę pajamų ir išlaidų sąmatą, bendrojo naudojimo objektų atnaujinimo (remonto ar rekonstrukcijos) ar modernizavimo metinį ir ilgalaikį planą, lėšų įstatymuose ir kituose teisės aktuose nurodytiems privalomiesiems statinių naudojimo ir priežiūros reikalavimams įgyvendinti kaupimo tvarką. Pagal įstatų 73 punktą, bendrijos bendro naudojimo objektų atnaujinimui ir modernizavimui, lėšų įstatymuose ir kituose teisės aktuose nurodytiems statinių naudojimo, priežiūros reikalavimams įgyvendinti, o taip pat su sodininkų bendrijos veikla susijusiems planams įgyvendinti bei reikalingų kaupiamųjų ir tikslinių lėšų kaupimo ir mokėjimo tvarka numatoma sudarant metinius ir ilgalaikius bendrijos planus. Ieškovė ieškinyje nurodė, kad metinis mokestis nustatomas atsižvelgiant į sudarytą metinę pajamų ir išlaidų sąmatą, įtraukiant būtinas išlaidas. Jį grindė SBĮ 15 straipsnio 1 dalies 5, 8, 15 punktuose, savo įstatų 73 punkte numatyta bendrijos narių susirinkimo teise. Ieškinyje, atsiliepime į prieštaravimus dėl preliminaraus teismo sprendimo ir apeliaciniame skunde ieškovė konkretizavo, kad metinio mokesčio paskirtis yra sukaupti lėšas ieškovės metinių planų, susijusių su bendrojo naudojimo objektų valdymu, išlaikymu, priežiūra, remontu ir tvarkymu, bendro naudojimo žemės naudojimu ir priežiūra, įgyvendinimui (b.l. 3, 78, 118).Sodininkams bendrosios dalinės nuosavybės teise priklauso sodininkų bendromis lėšomis ar bendromis sutelktomis jėgomis pastatyti, įrengti ar kitaip įsigyti bendrojo naudojimo objektai: bendrojo naudojimo žemė su bendrojo naudojimo pastatais ir įrenginiais (tvoros, vartai, poilsio aikštelės, pliažai, miškai, vandens telkiniai ir kt.); bendroji inžinerinė įranga – vandentiekio, kanalizacijos, dujų, elektros, telekomunikacijų ir rodmenų tinklai, melioracijos įrenginiai, keliai, tiltai, lieptai, vamzdynai ir angos, elektros skydai ir kita bendrojo naudojimo inžinerinė techninė įranga, esanti bendrojo naudojimo teritorijose bei patalpose ar konstrukcijose, taip pat šie objektai, įrengti sodo sklypuose, jeigu jie susiję su visos mėgėjų sodo teritorijos inžinerinės techninės įrangos veikimu ir jeigu jie nėra kitų asmenų nuosavybė (SBĮ 7 straipsnio 1 dalis).Mėgėjų sodo teritorijoje esančius bendrojo naudojimo objektus bendrija valdo Civilinio kodekso, šio ir kitų įstatymų nustatyta tvarka. Bendrijos valdymo organas privalo sudaryti bendrojo naudojimo objektų aprašą ir prireikus jį papildyti arba pakeisti. Šiame apraše turi būti nurodyta bendrojo naudojimo objektų techninė būklė. Bendrijos valdymo organas bendrojo naudojimo objektų aprašą viešai paskelbia nariams ir pateikia jį kitiems žinomiems su bendrojo naudojimo objektų valdymu susijusiems suinteresuotiems asmenims. Kiekvienas bendrijos narys turi teisę ginčyti bendrojo naudojimo objektų aprašą ir reikalauti turto inventorizaciją atlikti iš naujo. Sprendimus dėl pakartotinės inventorizacijos priima bendrijos narių susirinkimas (SBĮ 7 straipsnio 3, 4 dalys).Ieškovės bendro naudojimo objektai iš jų eksploatacijos išlaidos nurodytos minėtų susirinkimų protokoluose ir ieškovės sudarytame apyraše – tai vandentiekio siurblys 2 vnt., aliuminės dviejų dalių kopėčios, suvirinimo elektra aparatas, mūrinis vieno aukšto pastatas (duomenys neskelbtini), vandentiekio tinklai su vandens bokštu, mechaninis trimeris žolei pjauti. Ieškovė nurodė, kad mokesčiai naudojami geros šių objektų bei kelių būklės palaikymui ir išlaikymui (įvairiems mokesčiams, už elektrą, darbo įrankius bei apsaugos priemones samdomiems darbuotojams ir kt.) (b.l. 13, 50, 69). Be to, bendrijoje yra keliai, kuriais naudojasi ir jos nariai, ir kiti asmenys. Tai pagrindžia, jog nurodytų objektų visuma sudaro ieškovės narių ir kitų asmenų, turinčių žemės sklypus bendrijoje, bendrosios dalinės nuosavybės infrastruktūrą (įvairių veiklos sričių objektų, aptarnaujančių bendriją, jos narius ir kitus asmenis, kompleksą), o ieškovės nurodyta metinio mokesčio paskirtis reiškia bendrosios dalinės nuosavybės eksploataciją. Apeliantas SBĮ nustatyta tvarka neginčijo nei turto aprašų, nei, anot apelianto, mokesčio dydžiu pasireiškiantį diskriminavimą įtvirtinusių ieškovės visuotinių narių susirinkimų nutarimų. Ieškovės Vidaus tvarkos taisyklių 18 punktas įpareigoja bendrijos narius laikytis bendrijos įstatų, vykdyti jos narių susirinkimo ir bendrijos valdymo organo sprendimus, nustatyta tvarka atsiskaityti už jam teikiamas paslaugas, mokėti bendrijos nustatytus mokesčius, susijusius su bendrijos ir jos turto administravimu. SBĮ 2014 m. gruodžio 11 d. įstatymo Nr. XII-1425 redakcijos 22 straipsnis įtvirtina, kad bendrijos nario teises ir pareigas nustato šis ir kiti įstatymai, taip pat bendrijos įstatai ir bendrijos vidaus tvarkos taisyklės. Asmenys, kurie mėgėjų sodo teritorijoje įsigyja žemės sklypą ir nepageidauja tapti bendrijos nariais, išstoję iš bendrijos arba iš jos pašalinti, taip pat juridiniai asmenys, kurie įsigyja žemės sklypą, turi vienodas pareigas, susijusias su bendrosios dalinės nuosavybės teise valdomų bendrojo naudojimo objektų naudojimu ir priežiūra, kaip ir bendrijos nariai. Jie turi pareigą nustatyta tvarka atsiskaityti už jiems teikiamas paslaugas, mokėti infrastruktūros ir jos priežiūros (aplinkos tvarkymo) mokestį (1, 5 dalys). Visi sodininkai ir kiti asmenys, įsigiję mėgėjų sodo teritorijoje sodo sklypą, privalo atlikti pareigas, kylančias iš bendrosios dalinės nuosavybės teisės įgyvendinimo, įskaitant pareigą mokėti įmokas, reikalingas šių objektų įrengimo ir eksploatavimo išlaidoms padengti. Bendraturčio pareiga padengti bendrojo turto eksploatavimo išlaidas atsiranda daiktinės teisės pagrindu (CK 4.76 straipsnis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2013 m. birželio 26 d. nutartis, priimta civilinėje byloje SB „Tauras“ v. G. Ž., bylos Nr. 3K-3-366/2013). Bendraturtis turi teisę atsisakyti paslaugų, teikiamų asmeniniams sodo savininkų poreikiams tenkinti, panaudojant bendrą turtą, ir nemokėti atitinkamo atlyginimo už jas, tačiau tai neturi įtakos jo, kaip bendraturčio, pareigoms dalyvauti eksploatuojant bendrąjį turtą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. lapkričio 12 d. nutartis, priimta civilinėje byloje SB „Šermukšnėlė“ v. J. Z., bylos Nr. 3K-3-460/2008; 2013 m. birželio 26 d. nutartis, priimta civilinėje byloje SB „Tauras“ v. G. Ž., bylos Nr. 3K-3-366/2013).Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad tokia sodininko, ne bendrijos nario, pareiga gali atsirasti dviem pagrindais. Pirma, kiekvienas sodininkas, nepaisant to, yra jis sodininkų bendrijos narys ar ne, yra tų bendrojo naudojimo objektų, kuriems pastatyti, įrengti ar kitaip įsigyti buvo panaudotos ir jo lėšos ar darbas, bendraturtis (SBĮ 7 straipsnio 1 dalis). Taigi sodininkas, kuris yra tam tikrų bendrojo naudojimo objektų bendraturtis, privalo mokėti įmokas, reikalingas šių objektų eksploatavimo išlaidoms padengti. Nurodytą pareigą sodininkas, ne bendrijos narys, turi nepaisant to, yra jis sudaręs rašytinę sutartį su sodininkų bendrija ar ne (SBĮ įstatymo 7 straipsnio 5 dalis), nes bendraturčio pareiga padengti bendro turto eksploatavimo išlaidas atsiranda daiktinės teisės pagrindu (CK 4.76 straipsnis). Antra, jeigu sodininkas, ne bendrijos narys, naudojasi tam tikrais objektais, kurie pastatyti, įrengti ar kitaip įsigyti tik sodininkų bendrijos narių lėšomis ar jėgomis, tai jis privalo mokėti atitinkamas įmokas už šių objektų naudojimą, t. y. turi pareigą mokėti už naudojimąsi naudojimąsi svetimu turtu (SBĮ 7 straipsnio 5 dalis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. lapkričio 12 d. nutartis, priimta civilinėje byloje SB „Šermukšnėlė“ v. J. Z., bylos Nr. 3K-3-460/2008). Nurodyti motyvai paneigia apelianto argumentus dėl pirmosios instancijos teismo neteisingai pritaikytų materialinės teisės normų ir teismų praktikos. Tuo remiantis sutiktina su pirmosios instancijos teismo išvada, kad esant ieškovės nustatytai, galiojančiai ir nenuginčytai tvarkai, pagal kurią ieškovė sukaupia pinigines lėšas bendrojo naudojimo objektų eksploatacijai, šios tvarkos privalo laikytis ir asmenys, nesantys ieškovės – sodininkų bendrijos – nariais. Remiantis SBĮ 7 straipsnio 5 dalimi, asmenys, kurie mėgėjų sodo teritorijoje įsigyja žemės sklypą ir nepageidauja tapti bendrijos nariais, išstoję iš bendrijos arba iš jos pašalinti, taip pat juridiniai asmenys, kurie įsigyja žemės sklypą sodo teritorijoje, už visas paslaugas ir naudojimąsi bendrojo naudojimo objektais atsiskaito pagal bendrijos pateiktas sąskaitas.Apeliantas neteisingai teigia, jog nėra gavęs sąskaitų ginčo mokesčio sumokėjimui pagrįsti. Ieškinio pagrindu esančiose sąskaitose nurodyta mokesčio paskirtis „sodo mokestis“ reiškia privalomas kaupiamąsias įmokas bendrosios nuosavybės eksploatacijai, todėl pirmosios instancijos teismas padarė pagrįstą išvadą apie ieškovo pareigą šias įmokas sumokėti.

Apeliacinės instancijos teismo išvados

Pirmosios instancijos teismas, tenkindamas ieškinį, teisingai įvertino faktines bylos aplinkybes, pritaikė materialinės teisės normas, tinkamai vadovavosi teismų praktika tokio pobūdžio bylose, todėl sprendimas nekeistinas (CPK 263 straipsnis, 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas). Ieškovei iš apelianto priteistinos 296 Eur advokato pagalbos išlaidos, patirtos už atsiliepimo į apeliacinį skundą parengimą, neviršijančios Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 patvirtintų rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) įsakymo 2015 m. kovo 20 d. redakcijos 8.11 punkte nustatyto dydžio (CPK 93 straipsnio 1 dalis, 98 straipsnis) (b.l. 120-122).

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 325-331 straipsniais,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Alytaus rajono apylinkės teismo 2016 m. liepos 22 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Priteisti iš atsakovo V. G., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 296 (du šimtus devyniasdešimt šešis ) Eur advokato pagalbos išlaidų apeliacinės instancijos teisme ieškovei sodininkų bendrijai „Nemunas“, juridinio asmens kodas 190948792.

Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.