Vilniaus regiono apylinkės teismo sprendimas

Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmų teisėja Indrė Savkinienė

rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato ieškinį atsakovui V. (V.) P. dėl žalos atlyginimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Ieškinys tenkintinas.

3. Teismas, priimdamas sprendimą už akių, atlieka formalų pateiktų ir nurodytų įrodymų vertinimą, t. y. įsitikina, kad pasitvirtinus šių įrodymų turiniui būtų pagrindas priimti tokį sprendimą (CPK 285 straipsnio 2 dalis). Priimant sprendimą už akių surašomi sutrumpinti motyvai (CPK 286 straipsnio 1 dalis).

4. Iš byloje esančių rašytinių įrodymų nustatyta, kad Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos Kelių patrulių rinktinės vyriausiesiems patruliams A. B. ir J. K. 2019 m. balandžio 6 d. tarnybos metu atsakovas sutrikdė sveikatą. Iš Lietuvos teismų informacinės sistemos LITEKO duomenų (CPK 179 straipsnio 3 dalis) matyti, kad Vilniaus regiono apylinkės teismo 2019 m. rugpjūčio 2 d. baudžiamuoju įsakymu baudžiamojoje byloje Nr. 1-1240-298/2019 V. P. dėl minėtų veiksmų, pripažintas kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 286 straipsnį (pasipriešinimas valstybės tarnautojui ar viešojo administravimo funkcijas atliekančiam asmeniui).

5. Ieškovas pripažinęs, kad policijos patruliai A. B. ir J. K. sužalojimus patyrė atlikdami tarnybines pareigas išmokėjo 871,50 Eur dydžio kompensaciją A. B. ir 863,51 Eur dydžio kompensaciją J. K..

6. Pagrindinė civilinės atsakomybės funkcija yra kompensacinė, kurios tikslas – pasiekti satisfakciją, t. y. kompensuoti nukentėjusiam jo teisių pažeidimu padarytą žalą ir taip atkurti padėtį, buvusią iki teisės pažeidimo. Lietuvos Respublikos Vidaus tarnybos statuto aštuntajame skirsnyje reglamentuojama, kad pareigūnui, kuris buvo sužalotas, susižalojo arba jo sveikata buvo sutrikdyta atliekant tarnybines pareigas, <...>, priklausomai nuo sveikatos sutrikdymo laipsnio ir netekto darbingumo, išmokama nuo vieno iki šešiasdešimt mėnesių jo vidutinio darbo užmokesčio dydžio kompensacija. Šios nuostatos detalizuotos ir jų įgyvendinimo tvarka įtvirtinta Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1991 m. gruodžio 5 d. nutarimu Nr. 530 patvirtintose Asmenų draudimo valstybės lėšomis ir kompensacijų mokėjimo juos sužeidus ar jiems žuvus ryšium su tarnyba sąlygose. Asmenų draudimo valstybės lėšomis sąlygų 26 punkte nurodyta, kad įstaigos, išmokėjusios draudimo sumas ir kompensacijas, įgyja reikalavimo (regreso) teisę į žalą padariusius juridinius ir fizinius asmenis Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) nustatyta tvarka. Atgręžtinio reikalavimo teisė į žalą padariusį asmenį policijos įstaigai kyla ir iš bendrosios civilinės atsakomybės sampratos bei principo, pagal kurį žalą padaręs ar už ją atsakingas asmuo turi ją atlyginti (CK 6.245 straipsnio 1 dalis, 6.263 straipsnio 2 dalis), todėl tais atvejais, kai už kaltąjį asmenį žalą atlygino trečiasis asmuo, jis įgyja teisę reikalauti sumokėto žalos atlyginimo iš atsakingo už žalą asmens, priešingu atveju būtų pažeista nuostata, kad niekas negali gauti naudos iš savo neteisėtų veiksmų. Ieškovas, išmokėjęs valstybės lėšomis apdraustiems A. B. ir J. K. kompensacijas dėl sveikatos sutrikdymo, įgijo atgręžtinio reikalavimo teisę į žalą padariusį asmenį (CK 6.290 straipsnio 3 dalis).

7. Iš bylos duomenų matyti, kad yra visos atsakovo deliktinės civilinės atsakomybės sąlygos (CK 6.246–6.250 straipsniai, 6.283 straipsnio 1 dalis): atsakovas sužalojo policijos pareigūnus, dėl ko šie patyrė lengvo laipsnio sveikatos sutrikdymą; atsakovo kaltės forma – tyčia; atsakovo veiksmus ir pareigūnų sveikatos sutrikdymą sieja priežastinis ryšys, taip pat padarydamas policijos pareigūnams žalą, kurią atlygino ieškovas. Remiantis byloje esančiais įrodymais, darytina išvada, kad ieškovas įrodė kompensacijos dydį, ją pagrindė įstatymų nustatyta tvarka gautais dokumentais. Atsižvelgiant į anksčiau išdėstytas aplinkybes, ieškovo ieškinys laikytinas pagrįstu, todėl tenkintinas, iš atsakovo ieškovui priteisiant iš viso 1 735,01 Eur žalos atlyginimo.

8. Ieškovas pagal įstatymą yra atleistas nuo žyminio mokesčio už pareikštą ieškinį mokėjimo (CPK 83 straipsnio 1 dalies 10 punktas). Už ieškinį mokėtinas 52,00 Eur dydžio žyminis mokestis (CPK 80 straipsnio 1 dalies 1 punktas). Ieškovą atleidus nuo žyminio mokesčio sumokėjimo, ieškinį patenkinus, 52,00 Eur žyminio mokesčio suma priteistina iš atsakovo į valstybės biudžetą. Taip pat iš atsakovo į valstybės biudžetą priteistina 1,86 Eur procesinių dokumentų siuntimo išlaidų. Taigi iš atsakovo į valstybės biudžetą priteistina 53,86 Eur bylinėjimosi išlaidų (CPK 96 straipsnio 1 dalis).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 285–286 straipsniais,

nusprendžia:

Ieškinį tenkinti.

Priteisti ieškovui Vilniaus apskrities vyriausiajam policijos komisariatui, į. k. 191688326, iš atsakovo Vladimiro (V.) P., a. k. (duomenys neskelbtini) 1 735,01 Eur (tūkstantį septynis šimtus trisdešimt penkis eurus 01 ct) žalos atlyginimą.

Priteisti iš atsakovo V. (V.) P., a. k. (duomenys neskelbtini) valstybės naudai 53,86 Eur (penkiasdešimt tris eurus 86 ct) bylinėjimosi išlaidų. Ši suma turi būti įmokėta Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Finansų ministerijos, kodas 188659752, biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, įmokos kodas 5660), o mokėjimo kvitas pateiktas teismui.

Atsakovas negali šio sprendimo skųsti nei apeliacine, nei kasacine tvarka.

Atsakovas turi teisę per 20 dienų nuo sprendimo už akių priėmimo dienos paduoti Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmams pareiškimą, atitinkantį Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 111 straipsnio ir 287 straipsnio 2 dalies reikalavimus, dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo.

Ieškovas turi teisę per 20 dienų nuo sprendimo už akių priėmimo dienos pateikti apeliacinį skundą Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmus.