Klaipėdos apygardos teismo nutartis

2023-06-29 · Administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla Nr. AN2-148-651/2023

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Klaipėdos apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2023-06-29
Bylos Nr.
AN2-148-651/2023
Teisminio proceso Nr.
4-06-3-00127-2023-0
Bylos rūšis
administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
Instancija
Apeliacinė instancija
Rezultatas
Palikti nutarimą nepakeistą ir skundo nepatenkinti
Teisėjas
Dalia Kursevičienė (pirm.)
Pažeidėjas
A. K.
Institucija
Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato administracinių nusižengimo bylų nagrinėjimo skyrius
Advokatai
Mindaugas Kepenis
Kategorijos
Administracinio nusižengimo byla Nr. AN2-148-651/2023Teisminio proceso Nr. 4-06-3-00127-2023-0Procesinio sprendimo kategorijos: 16.9.8.1; 21.11.10 (S)
KLAIPĖDOS APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2023 m. birželio 29 d.Klaipėda

Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėja Dalia Kursevičienė teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinėn atsakomybėn patraukto asmens A. K. atstovo advokato Mindaugo Kepenio skundą dėl Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų 2023 m. gegužės 5 d. nutarties ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Bylos esmė

1. Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos skyriaus specialistas M. K. 2023 m. vasario 26 d. surašė administracinio nusižengimo protokolą A. K. už tai, kad jis 2023 m. vasario 26 d., 17.45 val., (duomenys neskelbtini), vairavo automobilį „AUDI Q5“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), neturėdamas teisės jo vairuoti, kai tokios teisės nėra įgijęs. Tokiu būdu jis pažeidė Kelių eismo taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. gruodžio 11 d. nutarimu Nr. 1950 (toliau – ir KET), 14 punkto reikalavimus.

2. Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus vyriausiojo tyrėjo M. U. 2023 m. kovo 14 d. nutarimu administracinio nusižengimo byloje Nr. 30-ANR_N-2812-2023 A. K. už padarytą administracinį nusižengimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 424 straipsnio 3 dalyje, paskirta administracinė nuobauda – 300 Eur dydžio bauda ir administracinio poveikio priemonė – specialiosios teisės (teisė vairuoti transporto priemones) atėmimas 6 (šešiems) mėnesiams. Administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo A. K. priimtą nutarimą apskundė teismui.

Žemesnės instancijos teismas

3. Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmai 2023 m. gegužės 5 d. nutartimi Nr. II-153-890/2023 A. K. skundo netenkino ir Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus 2023 m. kovo 14 d. nutarimą Nr. 30-ANR_N-2812-2023 paliko nepakeistą.

II. Apeliacinio skundo argumentai ir proceso dalyvių prašymai

4. Administracinėn atsakomybėn patrauktas asmens A. K. atstovas advokatas Mindaugas Kepenis pateikė apeliacinį skundą, juo prašo panaikinti Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų 2023 m. gegužės 5 d. nutartį, panaikinti Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus 2023 m. kovo 14 d. nutarimą administracinio nusižengimo byloje ir administracinio nusižengimo bylą nutraukti.

4.1. Skunde nurodoma, kad nėra surinkta pakankamai įrodymų, patvirtinančių inkriminuoto nusižengimo padarymo faktą. Pažymima, kad A. K. 2015 metais lankė vairavimo kursus ir sėkmingai išlaikė vairavimo mokyklos egzaminus. 2015 m. gegužės 22 d. VĮ „Regitra“ išlaikė B kategorijos teorijos egzaminą, tačiau dėl užimtumo darbe ir susiklosčiusių aplinkybių, jis nelaikė vairavimo egzamino. Nurodoma, jog A. K. žmona laukiasi trečio vaiko, todėl jis nusprendė išlaikyti egzaminus. Tam reikėjo pasikartoti vairavimo įgūdžius, todėl nutarime minimą dieną, t. y. sekmadienį, kai eismas nėra intensyvus, žmonai blogai pasijutus, jis sėdo už automobilio vairo. Tokiais savo veiksmais A. K. pažeidė Lietuvos Respublikos saugaus eismo automobilių keliais įstatymo 21 straipsnio 2 dalį, nes pamiršo namie ženklą „M“, visus kitus reikalavimus, numatytus Valstybinės kelių transporto inspekcijos prie susisiekimo ministerijos viršininko įsakymo „Dėl vairuotojų mokymo tvarkos aprašo patvirtinimo“ IV skyriaus 18-25 punktuose, jis įvykdė, išskyrus 21.1. punkte numatytą reikalavimą. Tokiu būdu A. K. veikoje būtų galima įžvelgti ANK 417 straipsnio 1 dalyje numatytą nusižengimą. Atkreipiamas dėmesys, jog A. K. žmona turi vairuotojo pažymėjimą nuo 2018 m. sausio 25 d, t. y. ji turi didesnį nei penkerių metų vairavimo stažą.

4.2. Be to, skunde pažymima, kad įrodinėjimo naštos paskirstymo taisyklės nustato, jog visa įrodymų nepateikimo ar abejonių nepanaikinimo rizika tenka administracinio nusižengimo protokolą surašiusiai Institucijai. Asmuo negali būti nubaustas grindžiant jo kaltę prielaidomis. Asmuo traukiamas administracinėn atsakomybėn tik tada, kai byloje esančių įrodymų pagrindu yra konstatuota jam inkriminuojamo administracinio nusižengimo sudėtis. Sprendžiant asmens administracinės atsakomybės klausimą, yra būtina vadovautis Lietuvos Respublikos Konstitucijos 31 straipsnio l dalyje įtvirtintu nekaltumo prezumpcijos principu bei iš to išplaukiančiu in dubio pro reo principu, pagal kurį visos abejonės bei neaiškumai, kurie negali būti pašalinti, aiškintini traukiamo administracinėn atsakomybėn asmens naudai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys Nr. 2AT-24-139/2016, 2AT-78-788/2016, 2AT-27-976/2015). Administracinio nusižengimo nagrinėjimo procese galiojančią nekaltumo prezumpciją paneigti turi Institucija, surašiusi protokolą ir inicijavusi bylą dėl administracinio nusižengimo padarymo, ir visa įrodymų nepateikimo ar abejonių nepanaikinimo rizika tenka šiai Institucijai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis Nr. 2AT-31-2014).

Atsiliepimas

5. Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus (toliau - Institucija) viršininkas G. K. pateikė atsiliepimą į apeliacinį skundą, kuriuo prašo apeliacinio skundo netenkinti ir palikti galioti Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų 2023 m. gegužės 5 d. nutartį.

5.1. Nurodoma, kad, jog mokydamasis vairuoti A. K. turėjo laikytis Lietuvos transporto saugos administracijos direktoriaus įsakyme „Dėl vairuotojų mokymo tvarkos aprašo patvirtinimo“ 21.3.1. punkto numatytų reikalavimų, t. y. turėti galiojančią VĮ „Regitra“ pažymą apie išlaikytą B kategorijos teorijos žinių egzaminą. Kaip teigiama pačiame apeliaciniame skunde, A. K. 2015 m. gegužės 22 d. VĮ „Regitra“ išlaikė B kategorijos teorijos egzaminą. Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministro įsakymas „Dėl motorinių transporto priemonių vairuotojų egzaminavimo sąlygų ir tvarkos aprašo patvirtinimo“ 24 punktas numato, kad teigiamas teorijos egzamino rezultatas galioja, iki bus išlaikytas praktikos egzaminas, bet ne ilgiau kaip vienus metus. Taigi A. K. vairavo automobilį praėjus beveik aštuoniems metams po to kai jis VĮ „Regitra“ išlaikė B kategorijos teorijos egzaminą, nors egzaminas galioja tik vienus metus. Be to, nurodoma, kad nėra aišku dėl kokios priežasties A. K. galėtų būti taikoma administracinė atsakomybė pagal ANK 417 straipsnio 1 dalį.

5.2. Pažymima, kad A. K. teikia skirtingus paaiškinimus dėl padaryto administracinio nusižengimo. Protokolo surašymo metu A. K. paaiškino, kad vairavo automobilį neturėdamas teisės vairuoti, yra išsilaikęs mokyklinius egzaminus ir norėjo pasimokyti vairuoti, gailisi, kad vairavo neturėdamas teisės vairuoti. Skunde pirmosios instancijos teismui nurodė, kad dėl padaryto pažeidimo gailisi, prašo pirmą kartą leisti mokėti puse baudos bei neatimti galimybės laikyti teises. Tačiau apeliaciniu skundu jau prašo panaikinti Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus 2023 m. kovo 14 d. nutarimą, Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų 2023 m. gegužės 5 d. nutartį ir administracinę byla prieš jį nutraukti. Akivaizdu, kad A. K. bet kokiais būdais siekia išvengti atsakomybės už padarytą nusižengimą.

Motyvuojamoji dalis

III. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išvados

Apeliacinis skundas atmestinas.

6. ANK 652 straipsnio 1 dalis numato, kad apygardos teismas, nagrinėdamas bylą dėl apeliacinio skundo, patikrina priimto nutarimo (nutarties) administracinio nusižengimo byloje teisėtumą ir pagrįstumą. Apeliaciniame skunde keliamas A. K. patraukimo administracinėn atsakomybėn už administracinio nusižengimo, numatyto ANK 424 straipsnio 3 dalyje, pagrįstumo klausimas. Administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo apeliaciniame skunde iš esmės ginčija byloje esančių duomenų vertinimą, apylinkės teismo padarytų išvadų atitiktį faktinėms bylos aplinkybėms, nurodo, kad jis pagal ANK 424 straipsnio 3 dalį buvo nubaustas nepagrįstai.

7. ANK 569 straipsnio 5 dalyje nustatyta, kad teismas ir administracinių nusižengimų bylas ne teismo tvarka nagrinėjanti institucija (pareigūnas) įrodymus įvertina pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamiesi įstatymu. Iš šios teisės normos galima daryti išvadą, kad konstatuoti tam tikro fakto buvimą ar nebuvimą galima tik remiantis byloje surinktų įrodymų visuma, o ne atskirais įrodymais. Nustatant teisiškai reikšmingas aplinkybes, turi būti įvertintas surinktų įrodymų pakankamumas, jų nuoseklumas, galimi jų prieštaravimai, logiškumas, atitinkamų duomenų nurodymo aplinkybės, įrodymų šaltinių patikimumas. Įrodymų vertinimas, kaip objektyvios tiesos nustatymo procesas, grindžiamas subjektyviu faktoriumi – vidiniu įsitikinimu.

8. Apygardos teismas, patikrinęs byloje esančius įrodymus, neturi pagrindo abejoti dėl administracinėn atsakomybėn patraukto asmens A. K. kaltės padarius jam inkriminuotą administracinį nusižengimą.

9. ANK 424 straipsnio 3 dalyje numatyta, kad transporto priemonių vairavimas neturint teisės jas vairuoti ar neturint teisės vairuoti šios rūšies transporto priemones arba transporto priemonės vairavimas, kai vairuojančiam asmeniui sustabdyta teisė vairuoti transporto priemones, užtraukia baudą nuo trijų šimtų iki keturių šimtų penkiasdešimt eurų. ANK 424 straipsnio 7 dalyje, be kita ko, nurodyta, kad už šio straipsnio 3 dalyje numatytą administracinį nusižengimą privaloma skirti teisės vairuoti transporto priemones atėmimą nuo šešių mėnesių iki vienų metų.

10. Sprendžiant asmens atsakomybės klausimą, turi būti nustatyta administracinio nusižengimo sudėtis – tai įstatyme numatytų objektyvių ir subjektyvių požymių, kurie apibūdina veiką, kaip tam tikrą administracinį nusižengimą, visuma. Jeigu nėra bent vieno iš minėtų požymių, nėra ir administracinio nusižengimo sudėties. Šiuo atveju sprendžiamas klausimas ar yra A. K. veiksmuose administracinio nusižengimo, numatyto ANK 424 straipsnio 3 dalyje, subjektyviosios pusės požymis – veikimas tyčia, t. y. ar jis, žinodamas, kad neturi teisės vairuoti transporto priemones, tyčia pasirinko neteisėtą veikimo būdą.

11. Pažymėtina, jog A. K. apeliaciniame skunde apygardos teismui nenurodė jokių naujų esminių duomenų apie padarytą administracinį nusižengimą. Šioje byloje nėra ginčijama aplinkybė, kad A. K. 2023 m. vasario 26 d., 17.45 val., (duomenys neskelbtini), vairavo automobilį „AUDI Q5“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), neturėdamas teisės vairuoti. Tačiau iš esmės nesutinkama su A. K. veiksmų teisiniu vertinimu, teigiama, kad savo veiksmais jis pažeidė Lietuvos Respublikos saugaus eismo automobilių keliais įstatymo 21 straipsnio 2 dalį, nes pamiršo ženklą „M“. Atstovo vertinimu, A. K. veiksmai gali būti vertinami kaip nusižengimas, numatytas ANK 417 straipsnio 1 dalyje. Tačiau apygardos teismas neturi jokio pagrindo pritarti tokiems argumentams, kurių turinį sudaro selektyviai išrinktos, savaip interpretuojamos nuostatos.

12. Pažymėtina, kad Lietuvos Respublikos saugaus eismo automobilių keliais įstatymo 21 straipsnio 2 dalis numato, kad mokyti vairuoti keliuose šeimos narius, siekiančius įgyti teisę vairuoti B kategorijos transporto priemones, leidžiama Susisiekimo ministerijos arba jos įgaliotos institucijos nustatyta tvarka. Valstybinės kelių transporto inspekcijos prie susisiekimo ministerijos viršininko 2014 m. balandžio 30 d. įsakymo Nr. 2B-84 „Dėl vairuotojų mokymo tvarkos aprašo patvirtinimo“ IV skyriaus 18 punktas numato, kad šeimos narys, siekiantis įgyti teisę vairuoti B kategorijos transporto priemones, praktinio vairavimo įgūdžių gali įgyti ir (ar) juos tobulinti su šeimos vairavimo instruktoriumi, turi būti ne jaunesnis kaip 17 metų ir atitikti vieną iš šių sąlygų: arba yra išlaikęs teorijos žinių egzaminą VĮ „Regitra“, arba turi teisę vairuoti kitos kategorijos transporto priemonę. Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos 2008 m. rugsėjo 10 d. įsakymo Nr. 1V-329 „Dėl motorinių transporto priemonių vairuotojų egzaminavimo sąlygų ir tvarkos aprašo patvirtinimo“ 24 punktas numato, kad teigiamas teorijos egzamino rezultatas galioja, iki bus išlaikytas praktikos egzaminas, bet ne ilgiau kaip vienus metus.

13. Kaip matyti iš išdėstyto teisinio reglamentavimo, praktinio vairavimo įgūdžius A. K. galėjo tobulinti su šeimos vairavimo instruktoriumi vienerius metus po to, kai išlaikė teorijos žinių egzaminą VĮ „Regitra“. Kaip nurodo pats apeliantas, teorijos žinių egzaminą jis išlaikė 2015 metais. Taigi nusižengimo padarymo metu, A. K. teisės tobulinti savo vairavimo įgūdžius su šeimos vairavimo instruktoriumi neturėjo. Taip pat Apeliacinio skundo argumentai vertintini siekis sušvelninti savo teisinę padėtį ar išvengti administracinės atsakomybės ir nusižengimo kvalifikavimui neturi jokios reikšmės. Analogiškai vertintini ir teiginiai, jog transporto priemonę A. K. vairavo, kadangi besilaukianti žmona pasijuto blogai. Jokių duomenų, jog apie įvykio dieną pablogėjusią žmonos sveikatą A. K. nepateikė nei pirmosios instancijos teismui, nei aukštesnės instancijos teismui, o tai vėlgi leidžia pagrįstai abejoti jo teiginių ir tikrųjų jo padaryto nusižengimo priežasčių patikimumu ir objektyvumu. Apygardos teismas konstatuoja, jog A. K. pagrįstai buvo pripažintas kaltu padaręs administracinį nusižengimą, numatytą ANK 424 straipsnio 3 dalyje.

14. Nors skunde atskirai neišdėstomi argumentai dėl paskirtos baudos, tačiau teismas pažymi, kad A. K. buvo paskirta minimali sankcijoje numatyta administracinė nuobauda 300 Eur bauda ir administracinio poveikio priemonė specialiosios teisės (teisė vairuoti transporto priemones) atėmimas minimaliam sankcijoje numatytam 6 (šešių) mėnesių terminui. Nagrinėjamu atveju nenustatytos aplinkybės, dėl kurių apeliantui būtų pagrindas skirti švelnesnę nuobaudą.

15. Atsižvelgdamas į tai, kas išdėstyta, apygardos teismas konstatuoja, jog tiek Institucijos 2023 m. kovo 14 d. nutarimas administracinio nusižengimo byloje, tiek ir skundžiama nutartis priimta teisėtai ir pagrįstai, teisingai kvalifikavus A. K. veiksmus pagal ANK 424 straipsnio 3 dalį. Vien A. K. teiginiai, jog jis prieš daugiau nei aštuonerius metus išlaikė teorijos egzaminą, o pažeidimo padarymo metu mokėsi vairuoti, nesuteikia pagrindo teigti, jog A. K. administracinio nusižengimo, numatyto ANK 424 straipsnio 3 dalyje, nepadarė. Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų 2023 m. gegužės 5 d. nutartis yra teisėta ir pagrįsta, jos naikinti apeliaciniame skunde nurodytais motyvais nėra pagrindo, todėl ji paliekama galioti, o administracinėn atsakomybėn patraukto asmens atstovo skundas atmetamas.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 653 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teismas

nutaria:

administracinėn atsakomybėn patraukto asmens A. K. atstovo advokato Mindaugo Kepenio skundo netenkinti ir Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų 2023 m. gegužės 5 d. nutartį palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėja Dalia Kursevičienė