- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2021-02-04
- Bylos Nr.
- e2S-438-467/2021
- Teisminio proceso Nr.
- 2-49-3-00471-2020-4
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Alma Urbanavičienė
- Ieškovas
- UAB „Globay“
- Atsakovas
- M.Ž.
- Kategorijos
- 3.1.14.8.3pavadinimo nepavyko patikrinti
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Alma Urbanavičienė teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovo uždarosios akcinės bendrovės (toliau - UAB) „Globay“ atskirąjį skundą dėl Vilniaus regiono apylinkės teismo 2020 m. gruodžio 10 d. nutarties palikti ieškinį nenagrinėtą civilinėje byloje pagal ieškovo UAB „Globay“ patikslintą ieškinį atsakovui M.Ž. dėl baudos ir nuostolių priteisimo pagal konfidencialumo sutartį.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovas UAB „Globay“ kreipėsi į teismą su ieškiniu, kurį vėliau patikslino, ir prašė iš atsakovo M.Ž. ieškovo naudai priteisti 30 000 EUR nuostolius bei 5 procentų dydžio procesines palūkanas.
2. Ieškovas nurodė, kad su įmonės darbuotoju – atsakovu M.Ž. (duomenys neskelbtini) sudarė konfidencialios informacijos apsaugos sutartį, kuria atsakovas įsipareigojo neatskleisti bendrovės konfidencialios informacijos. Atsakovas pas ieškovą atliko darbo praktiką, o vėliau ir dirbo su tiesioginiu klientų aptarnavimu. Įmonė jam buvo perdavusi 210 klientų sąrašą, atsakovas disponavo komercine informacija, skirta sutartims, deryboms prieš sutarčių pasirašymą.
3. 2020 m. vasario mėnesį ieškovas gavo informaciją apie tai, kad atsakovas dirba konkuruojančioje, tokio paties pobūdžio paslaugas atliekančioje uždaroje akcinėje bendrovėje (duomenys neskelbtini), kurioje dirbdamas sąmoningai tiesiogiai bendravo su ieškovo UAB „Globay“ klientais ir klientų atsakingais asmenimis. Atsakovas naudojosi ir atskleidė konkuruojančiai įmonei ieškovo duomenų bazėje sukauptą maršrutų, kainų, klientų ir komunikacijos konfidencialią informaciją, kurią atskleisdamas (duomenys neskelbtini) įmonėje galėjo gauti palankius klientų sprendimus. Ieškovo teigimu, tokiais savo veiksmais atsakovas pažeidė tarp šalių sudarytą konfidencialios informacijos apsaugos sutartį ir panaudojo komercinę paslaptį sudarančią informaciją asmeniniams interesams tenkinti.
Atsiliepimas
4. Atsakovas M.Ž. pateikė atsiliepimą į ieškinį, kuriame prašė ieškinį atmesti bei priteisti iš ieškovo atsakovui jo patirtas bylinėjimosi išlaidas.
5. Atsiliepime į ieškinį, be kita ko, nurodė, kad ieškovas savo reikalavimą dėl nuostolių atlyginimo grindžia atsakovo civiline sutartine atsakomybe už informacijos, sudarančios ieškovo komercinę paslaptį, atskleidimą (panaudojimą), kuri atsirado darbo santykių pagrindu. Šiuo atveju, tai yra susiję su atsakovo, kaip buvusio darbuotojo, galbūt atliktais neteisėtais veiksmais ir ieškovo tariamai patirtais nuostoliais būtent tuo pagrindu. Dėl šių priežasčių ieškovas, prieš kreipdamasis į teismą ginti savo galbūt pažeistas teises, privalėjo pasinaudoti įstatymo nustatyta privaloma išankstine ginčo sprendimo ne teisme tvarka, tai yra keiptis į darbo ginčų komisiją.
6. Atsakovas pabrėžė, kad ieškovas neatliko privalomų atlikti veiksmų – nesikreipė į darbo ginčų komisiją dėl tariamai konfidencialios informacijos atskleidimo, todėl teismas tokį ieškinį turėtų palikti nenagrinėtą.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
7. Vilniaus regiono apylinkės teismas 2020 m. gruodžio 10 d. nutartimi ieškovo UAB „Globay“ ieškinį atsakovui M.Ž. dėl baudos ir nuostolių priteisimo pagal konfidencialumo sutartį paliko nenagrinėtą. Išaiškino, kad ieškovas su šiuo reikalavimu turi teisę kreiptis į Lietuvos Respublikos valstybinės darbo inspekcijos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Vilniaus darbo ginčų komisiją (toliau - darbo ginčų komisija); priteisė atsakovui M.Ž. iš ieškovo UAB „Globay“ 1 108,36 EUR bylinėjimosi išlaidas, grąžino ieškovui 675,35 EUR žyminio mokesčio.
8. Pirmosios instancijos teismas nurodė, kad nagrinėjamu atveju ginčas kyla iš darbo teisinių santykių, kadangi tarp ieškovo ir atsakovo buvo sudaryta darbo sutartis, o jos pagrindu (duomenys neskelbtini) konfidencialios informacijos apsaugos sutartis, kuria atsakovas, kaip darbuotojas, įsipareigojo neatskleisti, neperduoti ar kitu būdu neperleisti konfidencialios informacijos bet kokiam trečiajam asmeniui visą darbo sutarties su bendrove laikotarpį ir po darbo santykių pasibaigimo (neterminuotai). (duomenys neskelbtini) atsakovas buvo atleistas iš darbo UAB „Globay“ atsakovo prašymu.
9. Teismas padarė išvadą, kad įsigaliojus naujai Lietuvos Respublikos darbo kodekso (toliau - DK) redakcijai, darbo sutarties šalių sudaryto susitarimo dėl konfidencialios informacijos apsaugos pažeidimas yra darbo ginčas dėl teisės. Darbo ginčai dėl teisės, išvardinti DK 220 straipsnio 3 dalyje, 231 straipsnyje, 105 straipsnyje, nagrinėjami teismuose. Visais kitais atvejais yra nustatyta privaloma ikiteisminė ginčo nagrinėjimo ne teisme tvarka – kreipimasis į darbo ginčų komisiją.
10. DK 220 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad darbo santykių dalyvis, kuris mano, kad kitas darbo teisės subjektas pažeidė jo teises dėl darbo teisės normų ar abipusių susitarimų nevykdymo ar netinkamo jų vykdymo, į darbo ginčų komisiją su prašymu išnagrinėti darbo ginčą dėl teisės privalo kreiptis per tris mėnesius, o neteisėto nušalinimo, neteisėto atleidimo iš darbo ir kolektyvinės sutarties pažeidimo atvejais, – per vieną mėnesį nuo tada, kai sužinojo ar turėjo sužinoti apie jo teisių pažeidimą. Ieškovas (buvęs darbdavys) nekėlė individualaus darbo ginčo dėl teisės ir savo galimai pažeistų teisių kreipdamasis į darbo ginčų komisiją negynė.
11. Atsižvelgiant į tai, kad ieškovas aptarta išankstine bylos sprendimo ne teisme tvarka nėra pasinaudojęs ir gali ja naudotis, jo teisės kreiptis tiesiogiai į teismą dėl pareikšto reikalavimo DK normos nenumato, teismas paliko ieškinį nenagrinėtą ir išaiškino ieškovui teisę pasinaudoti ginčo nagrinėjimo ne teisme tvarka.
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į atskirąjį skundą argumentai
12. Ieškovas UAB „Globay“ atskiruoju skundu prašo panaikinti Vilniaus regiono apylinkės teismo 2020 m. gruodžio 10 d. nutartį ir bylą grąžinti pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo. Nurodo, kad šiuo atveju ginčas tarp šalių nėra darbo ginčas, dėl to pirmosios instancijos teismo komentuojamose DK normose išimtys dėl ginčų dėl komercinės paslapties atskleidimo savaime nenurodytos.
13. Nors DK, įsigaliojęs nuo 2017 m. liepos 1 d., be kitų papildomų darbo sutarties sąlygų naujai įtvirtino susitarimą dėl konfidencialios informacijos apsaugos, tačiau tokie susitarimai, t. y. dėl darbuotojo pareigos saugoti komercinę paslaptį darbo sutartyse buvo galimi taikant bendrąsias sutarčių normas ir iki naujojo darbo kodekso įsigaliojimo bei buvo sudarinėjami. Iš esmės tai netapo naujove, tik buvo išplėstas reguliavimas, kuomet teisiškai įtvirtinta galimybė sudaryti tokio pobūdžio susitarimus su nukreipiančiomis normomis į kitus įstatymus, tačiau plačiau tokios sutarties turinys DK nereglamentuojamas, o kaip tik, turi būti remiamasi civilinio kodekso nuostatomis. Be kita ko, DK 25 straipsnio 5 dalis nustato, jog pareigą saugoti konfidencialią informaciją (informaciją, kuri laikoma komercine (gamybine), profesine, valstybės ar tarnybos paslaptimi) ir atsakomybę už jos pažeidimą reglamentuoja įstatymai. Taigi, nepaisant to, kad DK nustato tokių susitarimų galimybę, tačiau tuo pačiu nukreipia į kitų įstatymų normas.
14. Ieškovas ieškinio reikalavimą kildina iš atsakovo neteisėtų veiksmų, kurie pasireiškė komercinės paslapties atskleidimu. Neteisėti veiksmai- pats komercinės paslapties atskleidimo faktas įvyko jau po ieškovo ir atsakovo darbo sutarties nutraukimo, tai yra, atsakovui neatliekant ieškovo įmonėje darbo pareigų, o dirbant visai kitoje įmonėje. Atsakomybė už komercinės paslapties atskleidimą yra civilinė, o ne drausminė ar materialinė atsakomybė, reglamentuojamos išimtinai DK nuostatų.
15. Tokio pobūdžio bylose keliamas gana aukštas įrodinėjimo standartas, paremtas netiesioginiais įrodymais, dėl to, ieškovo vertinimu, yra pagrindas abejoti, ar tokios bylos yra darbo ginčų komisijos nagrinėjimo dalykas, ar darbo ginčų komisija yra kompetentinga vertinti, ar atsakovo - buvusio darbuotojo, kuris pažeidimą padarė po darbo sutarties nutraukimo momento, veiksmai atitinka civilinio kodekso reglamentuojamas civilinės atsakomybės sąlygas. Tam, kad pagal įmonės darbuotojui už neteisėtą komercinės paslapties atskleidimą kiltų civilinė atsakomybė, turi būti nustatytos visos bendrosios civilinės atsakomybės sąlygos.
16. Dėl to laikytini nepagrįstais skundžiamoje nutartyje nurodyti argumentai, kad nagrinėjamam ginčui išspręsti taikytinos DK, o ne civilinio kodekso nuostatos. Vilniaus regiono apylinkės teismas nepagrįstai sprendė, kad ieškovas, prieš kreipdamasi į teismą, privalėjo pasinaudoti ikiteismine ginčo nagrinėjimo tvarka.
Žemesnės instancijos teismas
17. Atskirajame skunde ieškovas taip pat nesutinka su atsakovui iš ieškovo priteistų bylinėjimosi išlaidų dydžiu, nes prašymas priteisti atsakovo patirtas bylinėjimosi išlaidas tenkintas visiškai nesigilinant į šių išlaidų pagrįstumą.
Atsiliepimas
18. Atsakovas M.Ž. atsiliepime į atskirąjį skundą prašo ieškovo atskirąjį skundą atmesti ir Vilniaus regiono apylinkės teismo 2020 m. gruodžio 10 d. nutartį palikti nepakeistą.
19. Pažymi, kad būtent darbdavio perduodama konfidenciali informacija darbuotojui tapo tiesioginiu 2017 m. liepos 1 d. įsigaliojusio DK reguliavimo dalyku, tuo tarpu komercinės paslapties perdavimas darbo santykių metu ir jos saugojimas, atsakomybė už jos panaudojimą bei pan. taip ir liko reguliuojama atskiro įstatymo. Ieškovas iš esmės nepagrįstai laiko, kad visi šios kategorijos ginčai yra išimtinai civilinio kodekso reguliavimo dalykas. Ieškovas savo reikalavimą dėl nuostolių atlyginimo grindžia atsakovo civiline sutartine atsakomybe už tariamą konfidencialios informacijos atskleidimą, (panaudojimą), kuri atsirado darbo santykių pagrindu. Todėl ieškovo argumentai, kad šalių ginčas nėra darbo ginčas, yra niekuo nepagrįsti ir klaidinantys.
20. Aplinkybę, kad ieškovas, prieš kreipdamasis į teismą dėl žalos, nuostolių atlyginimo, privalėjo kreiptis į darbo ginčų komisiją, patvirtina ir ieškovo sudarytos darbo sutarties bei nekonkuravimo sutarties nuostatos. Darbo sutarties 13 punktas numatė, kad visi ginčai dėl darbo sutarties nagrinėjami LR darbo kodekso nustatyta tvarka.
21. Ieškovas ir atsakovas darbo sutartimi susitarė tiek dėl darbuotojo ir darbdavio papildomų susitarimų traktavimo, tiek dėl šalių ginčų nagrinėjimo tvarkos, t. y. ieškovas ir atsakovas nuo darbo sutarties sudarymo momento laikė, kad visi ginčai kilę dėl darbo sutarties nagrinėjami DK nustatyta tvarka ir tai ieškovui buvo žinoma. Taigi, vien aplinkybė, kad tariamos komercinės paslapties atskleidimo faktas įvyko kuris laikas pasibaigus darbo santykiams, todėl tai nėra darbo kodekso reguliavimo dalykas, yra deklaratyvi, neturinti nei teisinio, nei faktinio pagrindo. Ieškovas apskritai net nebandė pasinaudoti išankstine ikiteismine ginčo nagrinėjimo tvarka, nors tokią pareigą turėjo.
Atsiliepimas
22. Dėl bylinėjimosi išlaidų - priteistos faktiškai patirtos atsakovo bylinėjimosi išlaidos, kurios neviršija maksimalaus priteisiamo užmokesčio už advokato teikiamą pagalbą, rengiant atsiliepimą į ieškovo ieškinį analogiško pobūdžio bylose. Tokio dydžio bylinėjimosi išlaidų atsiradimui įtakos turėjo paties ieškovo procesinis elgesys bei jo veiksmai tiek teikiant ieškinį dėl žalos (nuostolių) priteisimo, tiek nagrinėjant bylą teisme.
Motyvuojamoji dalis
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
23. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau - CPK) 320 straipsnio 1 dalis). Atskiriesiems skundams nagrinėti taikomos taisyklės, reglamentuojančios procesą apeliacinės instancijos teisme (CPK 338 straipsnis).
24. Apeliacijos objektą sudaro Vilniaus regiono apylinkės teismo 2020 m. gruodžio 10 d. nutarties, kuria ieškovo ieškinys paliktas nenagrinėtu, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas. Apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs atskirąjį skundą ir atsiliepimą į jį, absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų nenustatė (CPK 329 straipsnis).
25. Pirmosios instancijos teismas nurodė, kad ginčas, kurio šalys yra buvęs darbuotojas, t. y. atsakovas, ir buvęs darbdavys, t. y. ieškovas atitinka DK 213 straipsnio 3 dalyje vartojamą individualaus darbo ginčo sampratą, todėl sprendė, kad, prieš kreipdamasis į teismą, ieškovas turėjo pasinaudoti išankstine ikiteismine ginčo sprendimo tvarka, kreipiantis į darbo ginčų komisiją (CPK 137 straipsnio 2 dalies 3 punktas). Ieškovas su tuo nesutinka, tačiau apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad pirmosios instancijos teismo išvada yra pagrįsta.
26. Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencija (toliau – Konvencija) ir Lietuvos Respublikos Konstitucija įtvirtina vieną iš svarbiausių civilinio proceso principų – teisminės gynybos prieinamumo principą. Asmuo, kurio teisės ar laisvės pažeidžiamos, turi teisę jas ginti teisme. Tačiau asmens teisė kreiptis į teismą teisminės gynybos nėra absoliuti ir ji negali būti suprantama kaip galimybė kreiptis į teismą bet kokiu būdu ir (ar) bet kokia forma. Asmens teisė kreiptis į teismą siejama su pareiga ją įgyvendinti įstatymo nustatyta tvarka (CPK 5 straipsnio 1 dalis). Šios tvarkos nesilaikymas gali lemti besikreipiančiam asmeniui nepalankius padarinius.
27. Pagal CPK 22 straipsnio 1 dalį teismams nagrinėti CPK nustatyta tvarka priskiriami ginčai, kylantys be kita ko iš darbo teisinių santykių. Įstatymų numatytais atvejais gali būti nustatyta privaloma išankstinė ginčų sprendimo ne teisme tvarka.
28. Teisės kreiptis į teismą prielaidas ir tinkamo įgyvendinimo sąlygas priimdamas ieškinį teismas privalo aiškintis ex officio (pagal pareigas). Todėl, sprendžiant ieškinio priėmimo klausimą, inter alia (be kita ko), būtina išsiaiškinti, ar tokio pobūdžio byloms (ne)taikoma išankstinio bylos sprendimo ne teisme tvarka, o jei taikoma – ar besikreipiantis į teismą asmuo ja pasinaudojo.
29. Šioje proceso stadijoje dėl bylos priskirtinumo kategorijai, kuriai taikoma įstatyme nustatyta išankstinio sprendimo ne teisme tvarka, sprendžiama iš reiškiamo ieškinio turinio ir su juo pateikiamų įrodymų. Teismas turi įvertinti ginčo pobūdį, reiškiamą reikalavimą, preliminariai atlikti ginčo teisinių santykių kvalifikavimą pagal ieškinyje nurodomas faktines bylos aplinkybes, remtis taikytinais teisės aktais ir juose vartojamomis sąvokomis bei apibrėžtimis.
30. Taigi, viena bylų kategorijų, kurioms nustatyta privaloma išankstinio bylos sprendimo ne teisme tvarka, yra darbo ginčai. DK 216 straipsnyje, reglamentuojančiame darbo ginčus dėl teisės nagrinėjančius organus, nustatyta, kad: darbo ginčus dėl teisės nagrinėja darbo ginčų komisija ir teismas (1 dalis); darbo ginčai dėl teisės gali būti nagrinėjami komerciniame arbitraže pagal Lietuvos Respublikos komercinio arbitražo įstatymą, jeigu dėl tokio nagrinėjimo sutaria darbo ginčo šalys vėliau, negu kilo ginčas (2 dalis).
31. Aiškindamas šią teisės normą kasacinis teismas yra nurodęs, kad, jeigu DK ar kituose įstatymuose nenustatyta kitos tam tikro individualaus darbo ginčo dėl teisės nagrinėjimo (sprendimo) tvarkos ir darbo ginčo šalys nėra sutarusios dėl jo nagrinėjimo komerciniame arbitraže, tokio darbo ginčo nagrinėjimui (sprendimui) yra nustatyta privaloma išankstinė nagrinėjimo (sprendimo) ne teisme tvarka, jo nagrinėjimas (sprendimas) priskiriamas darbo ginčų komisijos kompetencijai ir dėl tokio individualaus darbo ginčo išnagrinėjimo darbo ginčo šalis turi kreiptis į darbo ginčų komisiją. Jeigu asmuo kreipėsi į teismą nesilaikydamas ginčo išankstinės nagrinėjimo ne teisme tvarkos, teismas atsisako priimti ieškinį arba palieka jį nenagrinėtą ir išaiškina ieškovui teisę pasinaudoti ginčo nagrinėjimo ne teisme tvarka (CPK 412 straipsnio 1 dalis). Individualūs darbo ginčai dėl teisės, kurie nagrinėjami tiesiogiai teisme, t. y. kurių atvejais netaikytina privaloma išankstinė nagrinėjimo (sprendimo) ne teisme tvarka, reglamentuojami, pavyzdžiui, DK 105 straipsnio 2 dalyje, 171 straipsnio 14 dalyje, 220 straipsnio 3 dalyje ir kt. (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. vasario 27 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-27-701/2019).
32. Nagrinėjamu atveju ieškovas pareikštu ieškiniu (su patikslinimais) prašė priteisti iš atsakovo 30 000 EUR nuostolius, susidariusius atsakovui pažeidus šalių susitarimą dėl konfidencialios informacijos. Pirmosios instancijos teismas laikė, kad tokie ieškovo reikalavimai yra kilę iš darbo teisinių santykių, todėl tokiam ginčui taikytina išankstinio bylos sprendimo ne teisme tvarka, dėl ko paliko ieškinį nenagrinėtą CPK 137 straipsnio 2 dalies 3 punkto pagrindu. Ieškovas nesutinka su jo inicijuojamoje byloje spręstino ginčo priskyrimu ginčams, kilusiems darbo teisinių santykių srityje, ir kvalifikavimu kaip individualaus darbo ginčo.
33. DK 213 straipsnio, reglamentuojančio darbo ginčų sampratą ir rūšis, 3 dalyje nustatyta, kad individualus darbo ginčas dėl teisės yra nesutarimas tarp darbuotojo ar kitų darbo santykių dalyvių, iš vienos pusės, ir darbdavio, iš kitos pusės, kylantis sudarant, keičiant, vykdant ar nutraukiant darbo sutartį, taip pat dėl darbo teisės normų nevykdymo ar netinkamo jų vykdymo darbo santykiuose tarp darbuotojo ir darbdavio; darbo ginčo šalimi laikomas ir buvęs darbdavys, taip pat asmuo, išreiškęs norą sudaryti darbo sutartį, kai su juo buvo atsisakyta ją sudaryti, taip pat asmenys, turintys teisę į darbuotojo darbo užmokestį ar kitas su darbo santykiais susijusias išmokas. Toks darbo ginčas turi būti kilęs tarp įstatyme nurodytų subjektų – darbuotojo (ar kitų darbo santykių dalyvių) ir darbdavio (buvusio darbdavio) ir susijęs su darbo santykių dalyvių teisėmis ir pareigomis, atsiradusiomis iš darbo sutarties ar darbo teisės normų.
34. Ieškovo ieškinyje nurodoma, kad jį ir atsakovą siejo darbo sutartis, t. y. atsakovas buvo darbuotojas, o ieškovas – darbdavys. Todėl subjektų aspektu ginčas atitinka individualaus darbo ginčo reikalavimus. Nesutarimui kvalifikuoti kaip darbo ginčui būtinas ne tik subjektų, bet ir objekto, kaip jis apibrėžiamas DK 213 straipsnyje, egzistavimas. Ieškinyje nurodoma, kad tarp ieškovo ir atsakovo (duomenys neskelbtini) buvo sudaryta konfidencialios informacijos apsaugos sutartis, kuria atsakovas įsipareigojo neatskleisti bendrovės konfidencialios informacijos. Ši sutartis buvo sudaryta priimant atsakovą į darbą ir yra laikoma (duomenys neskelbtini) darbo sutarties Nr. (duomenys neskelbtini) sudėtine dalimi (darbo sutarties 5 punktas). Taigi, susitarimas dėl konfidencialios informacijos apsaugos buvo sudarytas būtent dėl konfidencialios informacijos, atsakovui vykdant darbo funkcijas sužinojimo ir apsaugos, todėl ginčas dėl šio susitarimo yra darbo ginčas.
35. Pažymėtina, kad 2017 m. įsigaliojusi nauja DK redakcija papildomai reglamentavo susitarimą dėl konfidencialios informacijos apsaugos, apibrėžė jo dalyką, maksimalųjį galiojimo terminą, galimybę darbo sutarties šalims sulygti dėl netesybų už šio susitarimo nevykdymą ar netinkamą jo vykdymą ir kt. (DK 39 straipsnis). Tai papildomai patvirtina, kad, įsigaliojus naujai DK redakcijai, darbo sutarties šalių sudaryto susitarimo dėl konfidencialios informacijos apsaugos pažeidimas yra darbo ginčas dėl teisės.
36. Nors, kaip teisingai pastebi ieškovas, konfidencialios informacijos apsaugos bei žalos, padarytos dėl konfidencialios informacijos atskleidimo DK nereglamentuoja, pagal DK 4 straipsnį darbo teisės normų nereglamentuotiems darbo santykiams taikomos panašius santykius reglamentuojančios darbo teisės normos (1 dalis); jeigu yra teisinio reglamentavimo spraga ir tai neprieštarauja darbo santykių teisinio reglamentavimo esmei, darbo santykiams gali būti taikomos civilinius santykius reglamentuojančios teisės normos ir civilinės teisės principai. Taigi, nors ginčui dėl konfidencialios informacijos (ar komercinės paslapties) atskleidimo ir su tuo susijusioms galimoms pasekmėms (žalos, nuostolių atlyginimui) bus taikomi atitinkami civilinės teisės principai ir normos, tai savaime nepanaikina šalių ginčo statuso, jis išlieka darbo ginču dėl teisės, nes yra kilęs darbo sutarties pagrindu.
37. Kasacinio teismo jurisprudencijoje pažymima, kad Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau - CK) 1.137 straipsnyje įtvirtinta asmens teisė savo nuožiūra laisvai naudotis civilinėmis teisėmis, tarp jų ir teise į teisminę gynybą, nėra absoliuti. CK 1.138 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad civilines teises įstatymų nustatyta tvarka gina teismas, neviršydamas savo kompetencijos, šiame straipsnyje nurodytais ir kitais įstatymų nustatytais būdais. Toks teisinis reglamentavimas suponuoja bylą nagrinėjančio teismo pareigą įvertinti, ar ieškovo pasirinktas teisių gynybos būdas atitinka įstatyme įtvirtintą reglamentavimą, be kita ko, ar toks būdas gali būti taikomas konkretaus teisių pažeidimo atveju, ar egzistuoja alternatyvūs teisių gynybos būdai, ar įstatyme neįtvirtinta konkretaus teisių gynybos būdo taikymo (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. birželio 3 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e3K-3-203-469/2019). Taigi, konstatavus, kad šiuo atveju ginčui tarp šalių yra privaloma ikiteisminė ginčo nagrinėjimo darbo ginčų komisijoje tvarka, pirmosios instancijos teismas pagrįstai paliko ieškovo ieškinį nenagrinėtą.
38. Ieškovas atskirajame skunde taip pat nurodo, kad pirmosios instancijos teismas atsakovo naudai priteisė per didelę atstovavimo išlaidų sumą, kuri, atsižvelgiant į atstovavimo išlaidų pagrįstumą ir atsakovo atstovo atliktą darbą byloje, turėtų būti mažinama.
39. Šiuo atveju pirmosios instancijos teismas, palikęs ieškovo ieškinį nenagrinėtą ir įvertinęs Lietuvos Respublikos teisingumo ministro įsakymu Nr. 1R-77 patvirtintų Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą maksimalaus dydžio nuostatas, atsižvelgęs į tai, kad ieškovas kreipėsi su ieškiniu į teismą, nesilaikydamas šios kategorijos byloms nustatytos išankstinio bylos sprendimo ne teisme tvarkos, o atsakovo procesinis elgesys buvo tinkamas, priteisė atsakovo naudai 1 108,36 EUR atstovavimo išlaidų. Apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo nepritarti šioms skundžiamos teismo nutarties išvadoms.
40. Teismų praktikoje aiškinama, kad, kai byla baigiama nepriimant teismo sprendimo dėl ginčo esmės, bylinėjimosi išlaidos paskirstomos ne remiantis bendruoju bylinėjimosi išlaidų paskirstymo principu „pralaimėjęs moka“, o vadovaujantis priežasties teorija (angl. the cause theory), pagal kurią lemiamą reikšmę turi ne galutinio teismo sprendimo priėmimas, o procesinis šalių elgesys, bylinėjimosi išlaidų susidarymo priežasčių įvertinimas, šalių apdairumas bei rūpestingumas atliekant procesinius veiksmus, taip pat ir ieškinio padavimą nulėmusių priežasčių identifikavimas (žr., pvz., Lietuvos apeliacinio teismo 2019 m. spalio 24 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e2-1050-798/2019), t. y. atsakomybė ir kaltė dėl bylinėjimosi išlaidų nustatoma pagal procesinius šalių santykius, jų procesinį elgesį (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. rugsėjo 28 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-360/2010). Be to, visais atvejais bylinėjimosi išlaidų paskirstymo klausimas, kaip ir bet kuris kitas klausimas, iškilęs civiliniame procese, turi būti sprendžiamas vadovaujantis teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principais (CPK 3 straipsnio 1 dalis).
41. Atkreiptinas dėmesys, kad skirstant bylinėjimosi išlaidų naštą šalims, kai ieškinys paliekamas nenagrinėtu, yra svarbu nustatyti ieškinio palikimo nenagrinėtu priežastis. Priežasties teorija numato, kad bylinėjimosi išlaidos atsiranda vykstant teisminiam bylos nagrinėjimui ir būtent dėl jo, todėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo naštos paskirstymui yra reikšmingi procesiniai šalių santykiai, jų procesinis elgesys. Bylinėjimosi išlaidų atlyginimo našta pagal priežasties teoriją turi tekti šaliai, atlikusiai neteisėtus procesinius veiksmus arba tokius procesinius veiksmus, kurie tapo papildomų bylinėjimosi išlaidų priežastimi (Lietuvos apeliacinio teismo 2013 m. sausio 17 d. nutartis byloje Nr. 2-104/2013).
42. Konstatavus, kad ieškovo ieškinys pirmosios instancijos teismo pagrįstai paliktas nenagrinėtu dėl to, kad ieškovas nesilaikė privalomos ikiteisminės ginčo nagrinėjimo tvarkos, apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, kad ieškinio palikimą nenagrinėtu ir bylinėjimosi išlaidų susidarymą iš esmės sąlygojo ieškovo veiksmai, nes ieškovas nesilaikė tos kategorijos byloms privalomos ikiteisminės ginčų nagrinėjimo tvarkos. Kaip matyti iš byloje esančios informacijos, atsakovas tinkamai naudojosi savo procesinėmis teisėmis - pateikė prieštaravimus, atsiliepimą į patikslintą ieškinį, dalyvavo teismo posėdžiuose, teikė papildomus įrodymus, todėl jo veiksmai negali būti pagrindu konstatuoti, kad bylinėjimosi išlaidos susidarė dėl netinkamo atsakovo procesinio elgesio.
43. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, nagrinėjamu atveju yra pagrindas daryti išvadą, kad atsakovas bylinėjimosi išlaidas patyrė dėl ieškovo kaltės, todėl įgijo teisę į turėtų bylinėjimosi išlaidų priteisimą (CPK 94 straipsnio 1 dalis). Ieškovas inicijavo šią bylą, nesilaikydamas įstatyme nustatytos tvarkos, dėl ko byloje nebuvo priimtas galutinis procesinis sprendimas, dėl ko jis turi atlyginti atsakovui patirtas bylinėjimosi išlaidas.
44. Nesutiktina ir su atskirojo skundo argumentais, kad atsakovui iš ieškovo priteistų atstovavimo išlaidų dydis yra per didelis. Atsakovo atstovas prašyme dėl atstovavimo išlaidų priteisimo detalizuoja, kokios teisinės paslaugos buvo suteiktos atsakovui, ir, nors galima teigti, kad visos išvardintos paslaugos yra susijusios ir galimai apima vieno procesinio dokumento - atsiliepimo į patikslintą ieškinį parengimą ir pateikimą, tačiau ieškovas nepateikia įrodymų, kad šios paslaugos nebuvo būtinos. Net ir vertinant visas šias išlaidas, kaip išlaidas už atsiliepimo į ieškinį parengimą, konstatuotina, kad jos neviršija 2015 m. kovo 19 d. LR Teisingumo ministro įsakymu Nr. 1R-77 patvirtintose Rekomendacijose dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą nustatyto maksimalaus dydžio atsiliepimui parengti (3 452,50 EUR). Taip pat, tikėtina, kad po 2020 m. rugsėjo 30 d. atsakovo į bylą pateikto prašymo, atsakovas patyrė ir papildomų atstovavimo išlaidų, kadangi byloje įvyko du posėdžiai, abi šalys teikė teismui papildomus prašymus ir dokumentus, todėl atsakovo naudai priteistinas atstovavimo išlaidų dydis nelaikytinas per dideliu ir jų mažinti pirmosios instancijos teismas neturėjo pagrindo.
45. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teismas iš esmės sutinka su pirmosios instancijos teismo vertinimu ir daro išvadą, kad nutartis dėl ieškovo ieškinio palikimo nenagrinėtu yra teisėta ir pagrįsta, naikinti ar keisti ją atskirojo skundo motyvais nėra teisinio pagrindo.
Apeliacinės instancijos teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 338 straipsniu,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Vilniaus regiono apylinkės teismo 2020 m. gruodžio 10 d. nutartį palikti nepakeistą.