- Teismas
- Marijampolės apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2017-05-09
- Bylos Nr.
- 2-7-714/2017
- Teisminio proceso Nr.
- 2-19-3-00578-2016-4
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Jūratė Lukšienė
- Ieškovas
- UAB „Jurbarko knygynas“
- Atsakovas
- UAB „Manvesta“, AB „Swedbank“
- Trečiasis asmuo
- VĮ Registrų centras
- Advokatai
- Stanislava Jorudienė, Gediminas Blaškevičius
Jurbarko rajono apylinkės teismo teisėja Jūratė Lukšienė,sekretoriaujant Eglei Macijauskienei,dalyvaujant ieškovės UAB „Jurbarko knygynas“ atstovėms direktorei M. Č., atstovei pagal įgaliojimą D. B., advokatei Stanislavai Jorudienei, atsakovės UAB „Manvesta“ atstovui advokatui Gediminui Blaškevičiui, atsakovo AB „Swedbank“ banko atstovui pagal įgaliojimą V. Š.,viešame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės UAB „Jurbarko knygynas“ieškinį atsakovams UAB „Manvesta“ ir AB „Swedbank“ bankui, tretysis asmuo VĮ Registrų centras Tauragės filialas dėl pirkimo pardavimo sutarties iš dalies pripažinimo negaliojančia, nekilnojamojo turto idealiosios dalies pakeitimo, valdymo, naudojimo ir disponavimo tvarkos nekilnojamaisiais daiktais nustatymo ir
Aprašomoji dalis
nustatė:
teisme 2016 05 16 iškelta civilinė byla pagal ieškovės UAB „Jurbarko knygynas“ ieškinį atsakovei UAB „Manvesta“ dėl nekilnojamojo daikto idealiosios dalies pakeitimo, valdymo, naudojimo ir disponavimo tvarkos nekilnojamaisiais daiktais nustatymo (I t., b.l. 2-5). 2016 12 19 ieškinys buvo patikslintas. Ieškovė reiškė reikalavimą atsakovams UAB „Manvesta“ ir AB „Swedbank“ bankui, tretysis asmuo VĮ Registrų centras Tauragės filialas dėl pirkimo pardavimo sutarties iš dalies pripažinimo negaliojančia, nekilnojamojo turto idealiosios dalies pakeitimo, valdymo, naudojimo ir disponavimo tvarkos nekilnojamaisiais daiktais nustatymo (II t., b.l. 9-15). Ieškinio patikslinimas teismo buvo priimtas, pripažinus, kad po parengiamųjų teismo posėdžių iškilo būtinumo pakeitimas, bei tai, kad ieškinio patikslinimas neužvilkins bylos nagrinėjimo ir nepažeis kitų dalyvaujančių byloje asmenų teisių ir teisėtų interesų, jie turėjo apie vieną mėnesį laiko pasirengti bylos nagrinėjimui (Lietuvos Respublikos CPK 141 str. 1 d.). Ieškovė prašė teismo: 1) nustatyti, kad Jurbarko rajono valdytojo 1994 07 25 potvarkiu Nr. 330 valstybiniam Jurbarko knygynui pripažįstant nuosavybės teises į 303,57 kv.m ploto patalpas administraciniame pastate,unikalus numeris (duomenys neskelbtini), esančiame (duomenys neskelbtini), (toliau tekste pastatas) ir 1995 10 11 įmonės registravimo pažymėjimo Nr. 95-8 pagrindu į šias patalpas įregistruojant nuosavybės teisę UAB „Jurbarko knygynas“ vardu su pagrindiniu daiktu buvo perduota ir priklausinio – rūsio dalis, atitenkanti 303,57 kv.m pagrindinio daikto ir pripažinti UAB „Jurbarko knygynas“ nuosavybės teisę į rūsio dalį – 97,48 kv.m, esančio pastate; 2) 2007 08 24 nekilnojamojo turto pirkimo – pardavimo sutartį, registro Nr. 2-9714 (toliau tekste sutartis) tarp AB AB „Hansabankas“ ir UAB „Manvesta“ dalyje dėl 126,26 kv.m pastato pripažinti negaliojančia ir nustatyti, kad AB „Hansabankas“ (teisių perėmėjas AB „Swedbank“ bankas) pardavė UAB „Manvesta“ jam priklausančius 815,28 kv.metrus pastato ploto; 3) pakeisti įdealiąsiaspastatao dalis ir nustatyti, kad UAB „Jurbarko knygynas“ nuosavybės teise priklauso 35/100 dalys pastato, o UAB „Manvesta“ – 65/100 dalys pastato; 4) nustatyti valdymo ir naudojimo pastatau tvarką; 5) nustatyti valdymo ir naudojimo tvarką žemės sklypu, esančiu Jurbarko m(duomenys neskelbtini), (toliau tekste žemės sklypas) pagal 2015 03 09 V. S. parengtą planą, pagal kurį UAB „Jurbarko knygynas“ valdymui ir naudojimui atitenka žemės sklypo dalis, pažymėta skaičiumi „208“, UAB „Manvesta“- žemės sklypo dalis, pažymėta skaičiumi „425“, o žemės sklypo dalimi, pažymėta skaičiumi „260“ atitenka UAB „Jurbarko knygynas“ ir UAB „Manvesta“ bendram valdymui ir naudojimui; 6) įpareigoti UAB „Manveta“ per 5 dienas nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos perduoti UAB „Jurbarko knygynas“ vieną raktų komplektą netrukdyti naudotis vartais bei aikštele; 7) nustatyti, kad UAB „Manvesta“ nevykdant teismo įpareigojimoper 5 dienas nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos perduoti UAB „Jurbarko knygynas“ vieną raktų komplektą netrukdyti naudotis vartais bei aikštele, skaičiuojama 20,00 Eurdyžio bauda, kurią UAB „Manvesta“ turėtų mokėti UAB „Jurbarko knygynas“ naudai už kiekvieną pradelstą dieną; 8) priteisti bylinėjimosi išlaidas.
Atsiliepimas
Atsakovė UAB „Manvesta“ su ieškiniu nesutiko (I t., b.l. 52-65).
Atsakovas AB „Swedbank“ su ieškiniu nesutiko (I t., b.l. 129-134).
Tretysis asmuo VĮ Registrų centro Tauragės filialas atsiliepime į ieškinį nurodė, kad įregistruojant bendrosios dalinės nuosavybės teises į pastatą ir nustatant idealiąsias dalis, klaidos nebuvo padaryta.
Teismo posėdyje ieškovės atstovės palaikė ieškinį, prašė jį tenkinti.
Šalies argumentai
Atsakovų atstovai su ieškiniu nesutiko, prašė atmesti.
Motyvuojamoji dalis
Ieškinys tenkintinas iš dalies.
Dėl pastato.
Iš nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašo (I t., b.l. 6-8) nustatyta, kad 75/100 ginčo pastato, unikalus numeris (duomenys neskelbtini), 10, kurio bendras plotas 1255,39 kv.m, ir 75/100 priklausinių- kitų inžinerinių – kiemo statinių, unikalus numeris(duomenys neskelbtini), nuosavybės teise priklauso UAB „Manvesta“ 2007 08 23 lizingo (finansinės sutarties) Nr. LT057972, 2007 08 24 pirkimo – pardavimo sutarties Nr. 2-9714, 2015 01 26 priėmimo – perdavimo akto su lizingo bendrovėmisNr.367 pagrindu, 25/100 dalys to paties pastato ir 25/100 dalys priklausinių- kitų inžinerinių – kiemo statinių priklauso UAB „Jurbarko knygynas“ 1995 10 11 įmonės registracijos pažymėjimo Nr. 95-8 ir 2007 05 14 statinio pripažinimo tinkamu naudoti akto Nr. JA-56/07 pagrindu.
Iš 1998 03 12 pažymėjimo apie Nekilnojamojo turto registre įregistruotą statinį (butą, patalpas) ir teises į jį NTR 208253 (I t., b.l. 9) nustatyta, kad UAB „Jurbarko knygynas“ patikėjimo teise priklauso 303,57 kv.m pastato, pažymėto indeksu 1B2p, AB „Lietuvos taupomasis bankas“ priklauso 317,36 kv.m pastato1B2p ir visas garažas su rūsiu, pažymėtas indeksu 2G‘p.
Iš 2007 05 14 akto Nr. JA-56/07 (I t., b.l. 25-27) nustatyta, kad pagal 2001 11 23 leidimą statyti Nr. 2001-28 UAB „Jurbarko knygynui“ priklausančios patalpos buvo padidintos vakarinės nišos sąskaita iki 342,63 kv.m.
Iš M. S. firma „Manvesta“ 2009 02 02 rašto Nr. 070 (I t., b.l. 29, 84) nustatyta, kad mokesčiai už sunaudotą šilumos energiją nuo 2009 01 01 dalinami tokia tvarka: 64,30 proc. mokesčių tenka M. S. firma „Manvesta“ ir 35,7 proc. – UAB „Jurbarko knygynas“.
Iš UAB „Jurbarko knygynas“ 2009 01 30 rašto Nr. 2 (I t., b.l. 83-84) nustatyta, kad knygynui priklausančio 342,63 kv.m pastato ploto yra šildomos patalpos.
Iš UAB „Jurbarko knygynas“ 2014 11 26 rašto Nr.2014-11/26 (I t., b.l. 30) nustatyta, kad UAB „Jurbarko knygynas“ kreipėsi į VĮ Registrų centras Tauragės filialą dėl nuosavybės procento dalies pakeitimo, atsižvelgiant į knygyno patalpų padidinimą iki 342,63 kv.m.
Iš VĮ Registrų centras Tauragės filialo 2014 12 01 sprendimo dėl daiktinių teisių registravimo Nr. (9.6.8.)NTRS-1421 nustatyta, kad nustatyti pastato kadastro duomenys yra įregistruoti Nekilnojamojo turto registre, tačiau registro tvarkytojui nėra pateiktas bendraturčių susitarimas atlikti duomenų pakeitimus dėl nuosavybės teisių dalių pakeitimo. Toks VĮ Registrų centras Tauragės filialo sprendimas 2015 01 23 buvo patvirtintas Centrinio registratoriaus ginčų nagrinėjimo komisijos sprendimu dėl teritorinio registratoriaus sprendimo Nr. Espr1-24 (I t., b.l. 33-34).
M. S. firma „Manvesta“ (dabar UAB „Manvesta“) 2007 08 24 nupirko iš AB „Hansabankas“ (dabar AB „Swedbank“) 75/100 dalis pastato ir 75/100 dalių minėto pastato priklausinių- kitus (inžinerinius) – kiemo statinius (kiemo aikštelė 1b, 2b) (I t., b.l. 67-75).
Taip pat nustatyta, kad1986 09 30 pagal Priėmimo naudoti valstybinės komisijos aktą (I t., b.l. 117-118) buvo priimtas naudoti 5 vietų knygynas su taupomąja kasa. 1993 03 12 duomenimis viso knygynui skirta 303,57 kv.m (I t., b.l. 120-122).
1994 07 01 pagal aktą dėl patalpų perdavimo iš Lietuvos taupomojo banko Jurbarko skyriaus balanso į valstybinio Jurbarko knygyno balansą (I t., b.l. 114) Valstybiniam Jurbarko knygynui perduotos patalpos (patalpos išvardintos), viso 303,57 kv.m, patalpas priėmė knygyno direktorė M. Č..
Jurbarko rajono valdytojo 1994 07 25 potvarkiu Nr. 330 Dėl nuosavybės teisių pripažinimo (I t., b.l. 113)Valstybiniam Jurbarko knygynui pripažintos nuosavybės teisės į 303,57 kv.m ploto patalpas ginčo pastate, tai yra tas patalpas, kuriose faktiškai buvo įsikūręs ir veikė knygynas.
Atsakovai prašo taikyti ieškinio senatį ir atmesti ieškinio reikalavimą dėl valdytojo potvarkio. Potvarkis priimtas daugiau kaip prieš dvidešimt metų, ieškovei ir jos atstovėms M. Č. ir D. B. buvo žinomas. Nors ieškovės atstovės nurodo, kad jos neprašo potvarkio naikinti ar keisti, atsakovų prašymas dėl ieškinio senaties taikymo tenkintinas (Lietuvos Respublikos CK 1.126 str.). Reikalavimas nustatyti, kad kartu su knygyno patalpomis buvo perduota ir dalis rūsio patalpų yra prašymas plečiamai aiškinti priimtą individualų norminį aktą, tam tikra prasme jį keisti.
UAB „Jurbarko knygynas“ 1994 07 25 nuosavybės teisės buvo pripažintos į tas patalpas, kurios knygynui priklausė nuo pastato priėmimo naudoti ir perduotos pagal 1994 07 01 aktą. Patalpos iš vieno juridinio asmens, tuo metu Lietuvos taupomojo banko, balanso į kito juridinio asmens, tuo metu valstybinio Jurbarko knygyno, balansą perduotos pagal atitinkamai apskaičiuotą balansinę vertę (I t., b.l. 115-116).
Pagal Lietuvos Respublikos CPK 185 straipsnį turi būti vertinama reikšmingų bylos aplinkybių visuma. Sprendžiant, ar konkrečios rūsio patalpos galėtų būti tam tikros pastato dalies priklausinys, ir įvertinus konkrečius rašytinius įrodymus bei šalių atstovų paaiškinimus ir pagal juos bei buvusį ir esamą naudojimą negalima daryti išvados, kad UAB „Jurbarko knygynas“ buvo perduotos rūsio patalpos.Jokių objektyvių ir abejonių nekeliančių duomenų, kad UAB „Jurbarko knygynas“ (anksčiau valstybinis Jurbarko knygynas)buvo perduotos naudoti ir valdyti nuosavybės teise patalpos, esančios pastato rūsyje, nėra.
Materialiosios teisės normose įtvirtinti požymiai ir kriterijai sudaro pagrindą skirstyti daiktus į pagrindinius, antraeilius ir į jų rūšis, o pagal tai spręsti dėl jų teisinės padėties ir likimo. Lietuvos Respublikos CK 4.12 straipsnyje pagrindiniai daiktai apibūdinami kaip daiktai, galintys būti savarankiškais teisinių santykių objektais. Jie turi atitikti daiktams keliamus reikalavimus ir neturi būti draudimo jiems savarankiškai būti civilinėje teisinėje apyvartoje. Pagal Lietuvos RespublikosCK 4.13 straipsnio 1 dalį antraeiliais daiktais laikomi trijų rūšių daiktai: 1) egzistuojantys tik su pagrindiniais daiktais; 2) pagrindiniams daiktams priklausantys; 3) kitaip su pagrindiniais daiktais susiję daiktai. Su pagrindiniu daiktu kitaip susiję daiktai gali būti ir savarankiški, ir pagrindiniam daiktui tarnauti skirti antraeiliai daiktai. Savarankišku daiktu laikytinas daiktas, kuris savo naudingomis savybėmis ar paskirtimi gali būti atskirai naudojamas ir gali atskirai būti civilinėje teisinėje apyvartoje. Tai reiškia, kad jis nėra pagrindinio daikto esminė dalis, kaip kad, pavyzdžiui, įranga, stogas, konstrukcijos ir kt., ar kaip pagrindiniam daiktui priklausantis daiktas. Pažymėtina tai, kad pagal Lietuvos Respublikos CK 4.19 straipsnio 1 dalį vienas iš priklausinių požymių yra tas, jog tai yra savarankiški daiktai. Nesavarankiškam daiktui būdingas tarnavimas pagrindiniam daiktui yra viena iš kitokių pagrindinio ir antraeilio daiktų sąsajų. Rūsys yra ūkinėms ir techninėms reikmėms skirta apatinė pastato (namo) dalis, kurioje patalpų grindys iš visų pusių yra žemiau projektinio arba nusistovėjusio žemės paviršiaus ir jose nėra langų, o jei langų yra - pusė arba daugiau grindų ploto įgilinta daugiau kaip 0,9 m nuo projektinio arba nusistovėjusio žemės paviršiaus.Vien ta aplinkybė, kad patalpose yra bendros komunikacijos, pagal kasacinio teismo praktiką nesudaro pagrindo išvadai, jog negyvenamoji patalpa yra bendrojo naudojimo (bylos Nr. 3K-3-1/2011), turi būti nustatyta, kad patalpa buvo suteikta ar ja leista naudotis nustatyta tvarka ir tuo pagrindu susiklostė nuolatinio pobūdžio funkcinis ryšys, būdingas priklausiniui.
Atsižvelgiant į tai ieškinio reikalavimai nustatyti, kad UAB „Jurbarko knygynas“ buvo perduotos rūsio patalpos, pripažinti 2007 08 24 pirkimo – pardavimo sutartį iš dalies negaliojančia (1 ir 2 reikalavimai) atmestini. Tam nėra jokio faktinio ar teisinio pagrindo (Lietuvos Respublikos CK 4.47 str., 4.48 str. 4.93 str.). Byloje nėra ginčijami dokumentai, kurių pagrindu AB „Swedbank“ (anksčiau Lietuvos Taupomasis bankas, AB „Hansabankas“) nuosavybės teise valdė jam priklausančią pastato dalį iki jos perleidimo kitam atsakovui UAB „Manvesta“, nuosavybė yra įgyjama tik įstatymo nustatytais pagrindais, savininko teisės yra ginamos, tačiau bylos šalių teisės negali būti ginamos jų pačių pasirinktu būdu, t. y. prašant pripažinti nuosavybės teisę į konkrečią pastato dalį, priklausančią bendraturčiui.
Nekilnojamojo turto registro duomenimis šiuo metu ginčo pastato plotas yra 1255,39 kv.m. Toks plotas įregistruotas po UAB „Jurbarko knygynas“ atliktos pastato rekonstrukcijos. Įregistravus pastato kadastro duomenų pakeitimus, bendraturčiams priklausančios turto dalys nebuvo pakeistos. Tam reikalingas bendraturčių susitarimas. UAB „Jurbarko knygynas“ atstovai nurodo, kad kreipėsi į UAB „Manvesta“ dėl pritarimo, UAB „Manvesta“ atstovas nurodo, kad tokio prašymo nebuvo. Tačiau iš esmės ginčo dėl to, kad po rekonstrukcijos padidėjo UAB „Jurbarko knygynas“ priklausančių patalpų plotas nėra, byloje taip pat nėra ginčijamas rekonstrukcijos teisėtumas (leidimas buvo išduotas, rekonstruotos prekybos patalpos pripažintos tinkamomis naudoti, kadastro duomenys pakeiti).Preziumuotina, kad UAB „Jurbarko knygynas“ savo lėšomis padidino bendrą daiktą, turėdamas kito bendraturčio sutikimą, laikydamasis įstatymų nustatytų taisyklių (Lietuvos Respublikos CK 4.77 str. 1 d.), tai jos dalis bendrojoje dalinėje nuosavybėje atitinkamai galėtų būti keičiama. Šioje situacijoje neišspręsti bendraturčių dalių peržiūrėjimo klausimo būtų neprotinga, neteisinga ir nesąžininga, ir neekonomiška, juo labiau, kad kitas bendraturtis UAB „Manvesta“ pripažįsta tą padidėjimą savo 2017 01 10 paaiškinimuose, siūlydamas nustatyti naudojimosi pastatu tvarką (Lietuvos Respublikos CPK 187 str.). Atsižvelgiant į tai, kad bendras pastato plotas 1255,39 kv. m, UAB „Jurbarko knygynui“ priklausančių patalpų plotas pastato pirmame aukšte yra 342,63 kv.m, UAB „Manvesta“ priklauso 912,76 kv.m pastato rūsyje, pirmame ir antrame aukštuose, UAB „Jurbarko knygynas“ priklauso 0,27 dalys pastato (342,63/1255,39), UAB „Manvesta“ – 0,73 dalys pastato (912,76/1255,39).
Reikalavimas nustatyti naudojimosi pastatu taip, kaip nurodyta ieškinio reikalavimo 4 punkte, atmestinas, atsižvelgiant į tai, kad nustatyta ir rūsio naudojimo tvarka. Tuo tarpu rūsio patalpos teisėtai priklauso savininkui UAB „Manvesta“, kuris nesutinka su tokia naudojimo tvarka. Tačiau atsižvelgiant į faktinį patalpų naudojimą nustatytina pastato naudojimo tvarka, kuri užtikrintų ir idealiąsias pastato dalis bei išspęstų bendraturčių ginčą (Lietuvos Respublikos CK 4.81 str.).
Dėl žemės sklypo.
Iš nekilnojamojo turto registro Centrinio duomenų banko 2016 04 04 išrašo (I t., b.l. 35-36) nustatyta, kad Jurbarko mieste, Dariaus ir Girėno g. 81B registruotas žemės sklypas, unikalus numeris(duomenys neskelbtini),, kurio bendras plotas 0,1524 ha (užstatyta teritorija). 1022/1524 dalys to sklypo priklauso UAB „Manvesta“ 2015 10 07 pirkimo pardavimo sutartį, reg. Nr. RP-3995 (I t., b.l. 76-82). UAB „Jurbarko knygynas“ priklauso 502/1524 dalys sklypo pagal 2004 04 07 priėmimo – perdavimo aktą Nr. 196, 2004 04 07 valstybinės žemės pirkimo pardavimo sutartį, reg. Nr. 1-890 (I t., b.l. 37-39).
2015 10 07 pirkimo pardavimo sutarties, reg. Nr. RP-3995, neatskiriama dalis yra žemės sklypo planas M1:500 (I t., b.l. 94), kuriame sutikdami su paženklintomis žemės sklypo ribomis 2003 spalio mėnesį pasirašė tuometinio AB banko „Hansabankas“ atstovas ir UAB „Jurbarko knygynas“ direktorė M. Č., ir, kuriame A raide pažymėtas banko naudojamas plotas, tame tarpe uždara aikštelė suvartais, dėl kurios kyla ginčas, raide B – UAB „Jurbarko knygynas“ naudojamas plotas. Tokia tvarka sklypas naudojamas ir iki šiol, tokia naudojimo tvarka tiko ir ieškovei UAB „Jurbarko knygynas, nesutarimų ir ginčų dėl žemės sklypo naudojimo su ankstesniu bendraturčiu AB „Swedbank“ nebuvo.
Teismui pateiktas matininko V. S. parengtas UAB „Jurbarko knygynas“ pasiūlymas, pagal kurį uždara aikštelė su vartais priskirta bendrai naudojamai žemės sklypo daliai (I t., b.l. 40). Pasiūlymas parengtas 2014 06 05.
Pagal to paties matininko 2015 03 09 parengtą UAB „Manvesta“ pasiūlymą bendram naudojimui palikta 148 kv. m ploto sklypo dalis iki vartų į uždarą aikštelę (I t., b.l. 41).
Nagrinėjant ginčus teismuose, įprastai laikomasi nuostatos, kad bendrosios dalinės nuosavybės objekto naudojimo principus labiausiai atitinka tokie pakeitimai, daromi vieno iš bendraturčių iniciatyva, kuriais kuo mažiau keičiami turto įsigijimo metu ar vėliau sudaryti šalių valią atitikę susitarimai dėl naudojimo tvarkos. Taip užtikrinamas santykių stabilumas ir proporcinga bendraturčių teisių apsauga nepažeidžiant teisėtų lūkesčių principo (byla 3K-3-563/2007). Esant skirtingiems šalių pasiūlymams keisti bendrosios dalinės nuosavybės objektų valdymo, naudojimo ir disponavimo jais tvarką, turi būti įvertinamas visų pasiūlymų konstruktyvumas, įgyvendinimo realumas (Nr. 3K-3-283/2005).Naudojimosi tvarkos pakeitimas savo esme yra naujos naudojimosi bendru daiktu tvarkos nustatymas, todėl keičiant naudojimosi tvarką turi galioti tie patys tvarkos įvertinimo principai, kaip ir ją nustatant. Įvykus tam tikriems juridiniams faktams, kurie keičia nuosavybės teisinius santykius, atsiranda pagrindas keisti jau nustatytą naudojimosi bendru daiktu tvarką. Tačiau civilinių teisinių santykių stabilumo siekis reikalauja, kad nustatyta naudojimosi tvarka būtų pastovi ir keičiama tik tada, kai tam yra svarių priežasčių. Šiame ginče nepaaiškėjo ir neatsirado jokių aplinkybių, turinčių reikšmę daikto naudojimo tarp bendraturčių tvarkos nustatymui, žemės sklypas nei sumažėjo, nei padidėjo, neatsirado jokios neužstatytos žemės, nugriovus kokius nors statinius ir neišnyko bendro naudojimo takų poreikis, pakeitus naudojimosi statiniais tvarkai, ir dėl to neatsirado būtinybė patekti į juos kitiems bendraturčiams.
Atmetus ieškovės reikalavimą dėl rūsio patalpų, uždaros aikštelė ieškovei būtų iš esmės reikalinga prieiti prie langų juos nuvalyti. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad būtent pagal UAB „Manvesta“ pateiktą pasiūlymą iš pietų nuo gatvės pusės paliktas plotas prie UAB „Jurbarko knygynas“ vitrininių langų. Ieškovė nenaudoja uždaros aikštelės prekėms iškrauti, tam yra sąlygos šiaurinėje pastato pusėje. Nors nusistovėjusi žemės sklypo naudojimo tvarka anksčiau nebuvo nustatyta notariškai šalių patvirtintu susitarimu, radikaliai keisti sklypo naudojimo tvarką nėra pagrindo, o esant pateiktiems abiejų bendraturčių pasiūlymams (planus pateikė ieškovė) nustatytina žemės sklypo naudojimo tvarka pagal 2015 03 09 planą. Reikalavimai dėl raktų perdavimo atmestini.
Dėl baudos už piktnaudžiavimą procesinėmis teisėmis.
Atsakovė UAB „Manvesta“ prašo teismo skirti ieškovei UAB „Jurbarko knygynas“ 5 792,00 Eur baudą už piktnaudžiavimą procesinėmis teisėmis, kurios ½ dalis sumokėtina atsakovei UAB „Manvesta“. Atsakovės UAB „Manvesta“ atstovas nurodė, kad ieškovė pareiškė aiškiai nepagrįstą ieškinį, tikslino reikalavimus, vilkino procesą.
Lietuvos Respublikos CPK95 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad šalis, kuri nesąžiningai pareiškė nepagrįstą ieškinį (apeliacinį, kasacinį skundą, prašymą atnaujinti procesą, pateikė kitą procesinį dokumentą) arba sąmoningai veikė prieš teisingą ir greitą bylos išnagrinėjimą ir išsprendimą, gali būti teismo įpareigota atlyginti kitai šaliai jos patirtus nuostolius. To paties straipsnio 2 dalyje numatyta, kad už piktnaudžiavimą procesu gali būti skiriama bauda. Pagal formuojamą kasacinio teismo Lietuvos Respublikos CPK 95 straipsnio normų teisės aiškinimo ir taikymo praktiką, baudai dėl piktnaudžiavimo procesinėmis teisėmis paskirti būtinos šios sąlygos: šalies nesąžiningumas ir ieškinio, skundo ar kito procesinio dokumento, kuriame suformuluotas prašymas, nepagrįstumas, jį pateikiant teismui, arba sąmoningas veikimas prieš teisingą ir greitą bylos išnagrinėjimą ir išsprendimą. Įstatyme nustatytos teisės pareikšti ieškinį, remiantis kasacinio teismo pozicija, įgyvendinimas gali būti laikomas piktnaudžiavimu tik išimtiniais atvejais, kai tokia teise akivaizdžiai naudojamasi ne pagal jos paskirtį (Nr. 3K-3-145/2014). Piktnaudžiavimas procesinėmis teisėmis yra elgesys, kuris nustatomas remiantis objektyviais (išoriniais) jo pasireiškimo požymiais (pvz., ieškinio ar kito procesinio dokumento pateikimo aplinkybėmis, jų turiniu, tarp bylos šalių kilusio ginčo pobūdžiu ir jo teisminio nagrinėjimo eiga). Jeigu visuma aplinkybių suponuoja, kad dalyvaujantis byloje jam įstatymo suteikta procesine teise akivaizdžiai naudojasi ne pagal paskirtį, bet siekdamas kitų tikslų (pvz., sąmoningai sukelti nepatogumų kitai šaliai, užvilkinti įsiteisėjusio teismo sprendimo vykdymą), toks elgesys negali būti toleruojamas ir turi būti pripažįstamas piktnaudžiavimu, kaip tai apibrėžta Lietuvos Respublikos CPK 95 straipsnyje, kartu taikant tokio veikimo teisines pasekmes. Tam, kad būtų pagrindas konstatuoti piktnaudžiavimą šia teise, turi būti nustatytas aiškiai nepagrįstas šios teisės įgyvendinimas.
Šioje byloje tokių aplinkybių nenustatyta. Negalima teigti, kad ieškovė, įgyvendindama teisę ginti savo interesus teisme, pareiškė aiškiai nepagrįstą ieškinį. Tarp bendraturčių kyla nesutarimai dėl naudojimosi bendru turtu, naudojimosi tvarka anksčiau nebuvo nustatyta notaro patvirtintu susitarimu ar teismo. Ieškinio reikalavimų tikslinimas iš esmės neužvilkino bylos nagrinėjimo. Nagrinėjant bylą buvo atsižvelgta į visų šalių ir jų atstovų interesus, patenkinti prašymai pratęsti terminą atsiliepimui pateikti, atidėti bylos nagrinėjimą dėl atsakovės atstovo užimtumo kitose bylose. Atsakovės UAB „Manvesta“ prašymas atmestinas.
Dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo.
Ieškinį patenkinus iš dalies šalių patirtos bylinėjimosi išlaidos priteistinos proporcingai teismo atmestų, 4/5, ir patenkintų reikalavimų daliai 1/5 (Lietuvos Respublikos CPK 93 str. 2 d.).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259str., teismas
nusprendžia:
ieškinį tenkinti iš dalies.
Nustatyti, kad UAB „Jurbarko knygynui“ priklausančių patalpų plotas pastato pirmame aukšte yra 342,63 kv.m, kas sudaro 0,27 dalis administracinio pastato, unikalus numeris(duomenys neskelbtini),, esančio(duomenys neskelbtini), UAB „Manvesta“ priklauso 912,76 kv.m pastato patalpų rūsyje, pirmame ir antrame aukštuose, kas sudaro 0,73 dalis administracinio pastato, unikalus numeris(duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini).
Nustatyti tokią administracinio pastato, unikalus numeris (duomenys neskelbtini), esančio(duomenys neskelbtini), naudojimo tvarką:
UAB „Manvesta"naudojasi visomis 295,40 kv. m pastato rūsio patalpomis „R-1 " (6,35 kv. m); „R-2" (8,85 kv. m); „R-3" (43,43 kv. m); „R-4" (38,41 kv. m); „R-5" (1,29 kv. m);„R-6" (1,29 kv. m); „R-7" (26,19 kv. m); „R-8" (25,38 kv. m); „R-9" (33,85 kv. m); „R-10" (56,90 kv. m);„R-11" (43,81 kv. m); „R-12" (9,65 kv. m). „6" „UAB ‚Manvesta“ taip pat pastato patalpomis (pažymėtomis indeksais):„1-7" (2,65kv. m);„6" (8,22 kv. m).;„22" (29,87kv. m);„23" (5,79 kv. m); „ 17"(40,87 kv. m); „ 18" (2,03 kv. m); „ 19" (2,42 kv. m); „20" (2,33 kv. m); „21" (6,51 kv. m); „24" (36,67kv. m); „25" (142,68 kv. m); „26" (7,57 kv. m); „27" (18,22 kv. m); „28" (12,43 kv. m); „29" (8,76 kv. m); „30" (12,30 kv. m);„31" (32,89 kv. m); „32" (15,25 kv. m); „33" (17,83 kv. m); „34" (64,40 kv. m); „35" (1,44 kv. m); „36" (1,01 kv. m); „37" (1,74 kv. m); „38" (2,43 kv. m); „39" (14,53 kv. m); „40" (14,55 kv. m); „41" (13,61 kv. m); „42" (29,15 kv. m); „43" (14,07 kv. m); „44" (31,55 kv. m); „45" (23,59 kv. m);
UAB „Jurbarko knygynas"naudojasi šiomis pastato patalpomis, pažymėtomis indeksais: „1-1" (3,96 kv. m);„1-2"(142,79 kv. m)„1-3"(63,84 kv. m);„1-4"(16,05kv. m);„1-5"(1,94 kv. m); „1-8" (1,43 kv. m); „1-9" (1,64 kv. m); „1-10" (32,32 kv. m); „1-11" (15,68 kv. m); „1-15" (14,91 kv. m);„16"(48,07 kv. m).
Nustatyti tokią naudojimosi žemės sklypu, unikalus numeris(duomenys neskelbtini),, esančio(duomenys neskelbtini),, naudojimosi tvarką pagal matininko V. S. parengtą pagal UAB „Manvesta“ 2015 03 09 planą, pagal kurį
UAB „Manvesta“ valdo ir naudoja sklypo dalį pažymėtą žydra spalva („112“ ir „388“);
UAB „Jurbarko knygynas“ valdo ir naudoja sklypo dalį, pažymėtą geltona spalva („245“);
UAB „Manvesta“ ir UAB „Jurbarko knygynas“ valdo ir naudoja bendrai lygiomis dalimis pilka spalva pažymėtą sklypo dalį („148“).
Likusioje dalyje ieškinį atmesti.
Atsakovės UAB „Manvesta“ prašymą dėl baudos skyrimo atmesti.
Priteisti iš ieškovės UAB „Jurbarko knygynas“ atsakovės UAB „Manvesta“ naudai 3 751,00Eur bylinėjimosi išlaidoms atlyginti.
Priteisti iš atsakovės UAB „Manvesta“ ieškovės UAB „Jurbarko knygynas“ naudai 400,00 Eur bylinėjimosi išlaidoms atlyginti.
Sprendimas per trisdešimt dienų nuo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Kauno apygardos teismui per Jurbarko rajono apylinkės teismą.