Klaipėdos apylinkės teismo sprendimas

ieškovo AAS „BTA Baltic Insurance Company”, veikiančio per AAS „BTA Baltic Insurance Company“ filialą Lietuvoje, atstovui advokatui Martynui Stankevičiui,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo AAS „BTA Baltic Insurance Company”, veikiančio per AAS „BTA Baltic Insurance Company“ filialą Lietuvoje, ieškinį atsakovei UAB „Laukininkų valda“ dėl žalos atlyginimo, trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų, A. B..

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Teismo posėdžio metu ieškovo atstovas ieškinį palaikė ir prašė jį tenkinti. Paaiškino, kad tai, jog vanduo į apdraustą butą pateko per sienos bloko siūles, nustatė ieškovo ekspertai. Butas nebuvo aplietas iš buto Nr. (duomenys neskelbtini). Vanduo galėjo susikaupti ir nutekėti po kurio laiko. Apie įvykį ieškovas buvo informuotas 2021-11-17. Apie butą Nr. (duomenys neskelbtini) duomenų neturi. Rėmėsi buto Nr. (duomenys neskelbtini) gyventojos paaiškinimais. Atsakovė nepateikė įrodymų, patvirtinančių aplinkybę, jog namo sienų būklė buvo gera.

Liudytojas E. A. teismo posėdžio metu paaiškino, kad jis vykdo individualią veiklą, turi bendradarbiavimo sutartį su „Remex“, o pastaroji įmonė dirba su draudimo bendrovėmis. Nagrinėjamu atveju gavo pavedimą iš ieškovo. Gavus pranešimą apie sudrėkusią sieną, apžiūrėjo ir buvo užfiksuoti pažeidimai ir surašytas aktas, buvo apgadinta siena, virtuvinis komplektas ir lubos. Draudėja tikino, kad buvo užlieta iš viršaus. Taip pat vėliau buvo apžiūrėtas butas Nr. (duomenys neskelbtini), pažeidimų neužfiksuota. Į butą Nr. (duomenys neskelbtini) patekti nepavyko. Buvo apžiūrėta namo laiptinė. Apžiūra vyko po penkių dienų nuo pranešimo apie įvykį. Vandens prabėgimas įvyko per išorines sienas. Jeigu būtų buvęs vienkartinis užliejimas, iki apžiūros sienos būtų išdžiūvusios. Draudėja nepasakė, kada atsirado sugadinimai, ji tik pranešė, kada pastebėjo. Drėgmė galėjo prasiskverbti ir per kurį laiką. Vertinimus atlieka pagal žalų vertinimo kriterijus ir taisykles. Jeigu yra galimybė, patenka į patalpas, nurodytas draudėjo. Kaip žalų specialistas dirba nuo 2018 m. Techninio statybinio išsilavinimo neturi. Siekiant dirbti tokį darbą, reikalinga domėtis. Apžiūrėti įvykio vietą nereikia būti tam tikros srities specialistu, o reikalinga praktika. Dėl drėgmės dėmių senumo sunku pasakyti. Jeigu užliejimas yra prasiskverbiant pro išorines sienas, drėgmė išsilaiko ilgiau. Drėgnomatyje yra spalvos, pagal kurias indikuojama, ar drėgmė neviršija normos. Jeigu būtų vienkartinis užbėgimas, dėmės būtų buvusios didesnės. Trūkus vandens vamzdžiui nubėgimai būtų fiksuoti ir kitose vietose. Jeigu visą dieną būtų bėgęs vanduo, žala būtų buvusi didesnė. Apžiūros akte nurodyta pirminė versija po tyrimo. Į butą Nr. (duomenys neskelbtini) pateko po penkiolikos dienų po įvykio. Nukentėjusio buto apžiūros metu virtuvės spintelės plokščių pažeidimų nebuvo nustatyta. Būtų buvę teisingiausia patekti į butą Nr. (duomenys neskelbtini). Prabėgimas buvo fiksuotas per visa laiptinę. Kai atvyko į apžiūrą, namo blokų siūlės buvo užtaisytos, kada tiksliai tai padaryta, draudėja negalėjo pasakyti.

Liudytoja N. D. teismo posėdžio metu paaiškino, kad yra apdraudusi savo butą, esantį (duomenys neskelbtini), pas ieškovą. Buvo įvykis, kai vakare pastebėjo šlapią virtuvės sieną, buvo išpūstos dėmės. Nuėjo pas trečio aukšto buto Nr. (duomenys neskelbtini) kaimynus, jų siena irgi buvo šlapia, bet vandens bėgimo nebuvo. Kitą dieną užpildė draudimo paraišką. Po kelių dienų susisiekė draudimo kompanija, po to atvyko ekspertas. Daugiau jokių klausimų nekilo, nes ieškovas išmokėjo draudimo išmoką. Atidariusi spintelės dureles pamatė, kad siena buvo šlapia ir buvo pūslelės. Vandens bėgimo nebuvo. Anksčiau virtuvėje pratekėjimų nėra pastebėjusi. Ekspertas nepasakė, dėl ko galėjo pratekėti vanduo. Iš pradžių galvojo, kad sugadinti baldai, po to nustatyta, kad baldai nesugadinti, bet sugadinta siena ir lubos. Pildydama paraišką nurodė, kad vanduo prabėgo iš ketvirto aukšto kaimynų. Dabar mano, kad iš kaimynų užliejimas įvykti negalėjo. Įvykį pastebėjo 2021-11-15, o ekspertas atvyko 2021-11-17. Su atsakovės atstovais bendravo keičiant vamzdžius. Po įvykio praėjus maždaug pusei metų norėjo apsilankyti atsakovės atstovai, tačiau ji jų neįsileido. Namo administratoriaus apie įvykį neinformavo. Vanduo galėjo prabėgti dėl drėkstančių sienų, nes pastebėjo, kad sienos drėksta balkone. Apie drėkstančias sienas balkone administratoriaus taip pat neinformavo. Po įvykio sienos drėkimo nebepastebėjo. Ši siena ribojasi su laiptine. Išorinė siena ta, kurioje yra lubos. Lubos sausos, bet įtrūkusios. Pranešdama apie įvykio aplinkybes sutirštino spalvas. Buvo tik trečio aukšto kaimynų virtuvėje, kitų vietų nežiūrėjo. Kaimynė iš trečio aukšto neįvardijo, kad vanduo bėga iš ketvirto aukšto. Su buto Nr. (duomenys neskelbtini) savininkais nebendravo. Butuose vykstančių remontų nematė.

Liudytojas B. B. (gyvena bute, adresu (duomenys neskelbtini)) teismo posėdžio metu paaiškino, kad kažkas pas juos buvo atėję praeitą mėnesį dėl užpylimo. Klausė, ar bėgo vanduo, iš kur. Kai buvo kaimynas užpylęs, pasakė, kad bėgo iš viršaus, bet tai buvo 2015 ar 2016 m. Jų neklausė, kelintais metais užpylė. Po to daugiau užpylimų jo bute nebuvo. Iš antro aukšto buvo atėjusi kaimynė, kuriai parodė neužglaistytos sienos kampą, nuo pat statybos laikų ten yra plyšiai, skilimai, kurie tamsėja nuo drėgmės. Ta siena ribojasi su lauko siena ir koridoriumi. Tą dieną jų bute pratekėjimų nebuvo. 2021 m. nieko nebuvo, todėl kaimynė galėjo sumaišyti datas.

Liudytoja J. B. teismo posėdžio metu paaiškino, kad yra trečiojo asmens A. B. žmona. Gavo pranešimą apie kaimynų iš (duomenys neskelbtini) buto užpylimą, kurį ekspertas paliko pašto dėžutėje. Nukentėjusieji gyvena antrame aukšte, o jie ketvirtame. Bendravo su kaimynu iš trečio aukšto, kuris aprodė butą, bute buvo sausa. Į butą buvo nuėjusi lapkričio 24 d. Bandė susisiekti su nukentėjusia kaimyne, bet susisiekti nepavyko; iki šiol su ja nėra bendravusi. Atėjęs draudimo ekspertas pamatavo drėgmę jų bute, nenustatė užliejimo požymių. Atsakovė niekada į juos nesikreipė, kreipėsi tik birželio mėnesį. Į namo administratorių patys taip pat nesikreipė. Įvykio dieną jos nebuvo namuose ir vandeniu nesinaudojo. Apie įvykį informavo savo draudimo kompaniją. Iš savo draudimo kompanijos atsakymo negavo. 2015 ar 2016 m. iš jų buto buvo užpilti žemiau esantys butai. Administratoriui apie įvykį turėjo pranešti nukentėjusioji. Iš lauko pusės kai lyja, sudrėksta sienos, tačiau dėl šios problemos į administratorių nesikreipė. Virtuvinės sienos iš lauko sudrėksta, tačiau dėl to į administratorių niekas nesikreipia. Virtuvės yra kampe per sujungimus. Remonto 2021 m. lapkričio mėnesį jų bute nebuvo.

Liudytojas P. B. teismo posėdžio metu paaiškino, kad dirba UAB „Laukininkų valda“ techninės priežiūros vadovu. Turi reikiamą kvalifikaciją vykdyti techninę priežiūrą. Šiuo atveju į atsakovę dėl apliejimo nebuvo kreiptasi, todėl nieko nežinojo. Prieš metus iki įvykio visi namo vamzdynai buvo pakeisti, todėl parašė, kad jų tinkle avarijos nebuvo. Tačiau po kurio laiko draudimo kompanija atsiuntė ieškinį. Tada norėjo patekti į butą Nr. (duomenys neskelbtini), tačiau jo neįsileido. Tada 2022-04-20 nuėjo į butą Nr. (duomenys neskelbtini), kur jam paaiškino, kad iš viršaus bėgo per sienas, lubas. Tuo metu apibėgimo požymių jau nesimatė. Padarė nuotraukas pagal paaiškinimus ir rašė draudimo kompanijai. Neaišku, kodėl kaltė priskiriama administratoriui, jeigu akte nurodyta, kad užlieta iš viršaus ir, be to, butas Nr. (duomenys neskelbtini) apžiūrėtas nebuvo. Jeigu vanduo būtų prabėgęs per siūles, būtų mažas vandens kiekis. 2019 m. buto Nr. (duomenys neskelbtini) savininkai pranešė apie drėkstančias sienas ir tada jos buvo sutvarkytos. Po to apie drėkstančias sienas niekas nebepranešė. Apie buto Nr. (duomenys neskelbtini) apgadinimus nieko negali pasakyti, nes buto neapžiūrėjo. Butų išplanavimai analogiški. Pratekėjimas galėjo būti iš sanmazgų. Per siūles vandens srautų nebūna. Drėgmė palaipsniui kauptis negalėjo. Jeigu būtų gavę gyventojos pranešimą apie įvykį, būtų operatyviai nuvykę į vietą ir patikrinę. Kasmetinės namo apžiūros vykdomos nustatyta tvarka. Konkrečių mikroįtrūkimų vietų nefiksuoja. Siūlės buvo sutvarkytos gyventojų prašymu. Su buto Nr. (duomenys neskelbtini) savininkais nebendravo.

Liudytojas E. S. teismo posėdžio metu paaiškino, kad dirba AAS „BTA Baltic Insurance Company“ žalų administravimo skyriuje. Pagal pradinę informaciją kaltininku dėl buto užpylimo buvo pripažintas kaimynas ir jam pareikšti regresiniai reikalavimai. Po to išsiaiškinta, kad užpylimas įvyko per namo konstrukcijas. Į atsakovę reikalavimas buvo nukreiptas po to, kai tikslinant aplinkybes buvo atlikta buto Nr. (duomenys neskelbtini) apžiūra. Buvo remiamasi eksperto išvada.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

ieškinys atmestinas.

Bylos duomenimis nustatyta, kad ieškovas laikotarpiu nuo 2021-08-16 iki 2022-08-15 buvo apdraudęs turtą – butą, esantį (duomenys neskelbtini), gyventojų turto draudimu (2021-08-05 gyventojų turto draudimo liudijimas, draudėja N. D.). 2021-11-15, 17.30 val. draudėja N. D. pranešė ieškovui apie įvykį, nurodydama aplinkybes, kad kaimynai iš viršaus (4 aukšto) užtvindė virtuvę jos bute, adresu (duomenys neskelbtini); virtuvės komplekto galinė senelė sugėrė visą vandenį ir išsipūtė; palietus ji visa šlapia ir minkšta nuo vandens; pastebėjus nuėjo pas kaimynus (3 aukštas) ir sužinojo, kad vieną dieną vanduo bėgo kiaurai per jų butą iš 4 aukšto; virtuvės nuotraukas pridės; bus pakviesti įmonės meistrai, kad įvirtintų žalos kainą (virtuvės senelės kainą ir keitimo darbų kainą). Ieškovo pasitelkto žalų tyrimo eksperto E. A. 2021-11-22 surašytame defektų akte, apžiūrėjus butą, esantį (duomenys neskelbtini), įvykio priežastis nurodyta užliejimas iš viršaus. 2021-11-23 ieškovo sudarytame draudžiamojo įvykio tyrimo akte, grafoje „Įvykio aprašymas‘ taip pat nurodyta: „Vanduo. Užpylė kaimynai iš 4 aukšto“. Ieškovas įvykį pripažino draudžiamuoju, apskaičiavo bei 2021-11-23 išmokėjo draudėjai N. D. 889,16 Eur draudimo išmoką ir 2022-04-20 kreipėsi su pretenzija į atsakovę dėl sumokėtos sumos (889,16 Eur) atlyginimo. Atsakovė yra daugiabučio gyvenamojo namo, esančio (duomenys neskelbtini), administratorė. 2020-01-08 tarp atsakovės ir rangovo UAB „Sobo sistemos“ buvo sudaryta statybos rangos sutartis Nr. SR-01/2020, kurios pagrindu gyvenamajame name, adresu (duomenys neskelbtini), buvo atlikti karšto, šalto vandens, cirkuliacinės linijos ir nuotekų vamzdynų keitimo darbai. 2019-04-22, 2020-04-15, 2021-04-19, 2022-04-25 statinio (gyvenamojo namo, esančio (duomenys neskelbtini)) apžiūros aktuose fiksuota, jog galinių sienų, blokuose matosi daugybė mikroįtrūkimų, sandūros sutrūkinėjusios, rekomenduojama sandūras hermetizuoti. Iš 2019-05-31, 2020-09-30, 2021-03-31, 2021-04-30, 2022-11-30 atliktų darbų aktų matyti, jog be kitų darbų buvo atliekami ir namo, esančio (duomenys neskelbtini), sienų, tarpblokinių siūlių hermetizavimo darbai.

Draudimo sutartimi viena šalis (draudikas) įsipareigoja už sutartyje nustatytą draudimo įmoką (premiją) sumokėti kitai šaliai (draudėjui) arba trečiajam asmeniui, kurio naudai sudaryta sutartis, įstatyme ar draudimo sutartyje nustatytą draudimo išmoką, apskaičiuotą įstatyme ar draudimo sutartyje nustatyta tvarka, jeigu įvyksta įstatyme ar draudimo sutartyje nustatytas draudiminis įvykis (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.987 straipsnis).

Bylos duomenimis nustatyta, jog tarp ieškovo ir draudėjos N. D. buvo sudaryta gyventojų turto draudimo sutartis, kurios pagrindu ieškovas išmokėjo būstą apsidraudusiam asmeniui draudimo išmoką draudžiamuoju pripažinto įvykio sukeltai žalai atlyginti. Ieškovas nurodo, jog žala kilo dėl atsakovės neteisėtų veiksmų (neveikimo) – netinkamos bendrojo naudojimo objektų priežiūros.

Pagal CK 6.1015 straipsnio 1 dalį draudikui, išmokėjusiam draudimo išmoką, pereina teisė reikalauti išmokėtų sumų iš atsakingo už padarytą žalą asmens, jeigu draudimo sutartis nenustato ko kita. Kasacinio teismo praktikoje subrogacija apibūdinama kaip įstatymo pagrindu pereinanti draudikui draudėjo (naudos gavėjo) reikalavimo teisė asmeniui, atsakingam už atsiradusią žalą (nuostolius), kuri draudėjui buvo atlyginta draudimo sutarties pagrindu. Šią reikalavimo teisę, perimtą iš draudėjo, draudikas įgyvendina išmokėtos draudimo išmokos apimtimi. Būtent subrogacija užtikrina tai, kad tiek draudėjas, tiek draudikas žalos atlyginimo santykiuose nepatirtų nei praradimų, nei nepagrįstai praturtėtų, o atsakingam už žalos padarymą asmeniui išliktų teisinė prievolė atlyginti nuostolius nukentėjusiam asmeniui (draudėjui), o po subrogacijos įvykimo – draudikui pagal jo išmokėtos draudimo išmokos ribas (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2012 m. spalio 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-415/2012; 2015 m. gruodžio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-690-415/2015; kt.; 2016 m. kovo 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-188-687/2016 ir kt.). CK 6.1015 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad reikalavimo teisė, perėjusi draudikui, įgyvendinama laikantis taisyklių, nustatančių draudėjo ir už žalą atsakingo asmens santykius. Nagrinėjamu atveju aktualūs yra civilinės atsakomybės teisiniai santykiai. Civilinė atsakomybė – tai turtinė prievolė, kurios viena šalis turi teisę reikalauti atlyginti nuostolius (žalą) ar sumokėti netesybas (baudą, delspinigius), o kita šalis privalo atlyginti padarytus nuostolius (žalą) ar sumokėti netesybas (baudą, delspinigius) (CK 6.245 straipsnio 1 dalis). Bendrosios civilinės atsakomybės atsiradimo sąlygos yra neteisėti veiksmai (CK 6.246 straipsnis), priežastinis ryšys (CK 6.247 straipsnis), kaltė (CK 6.248 straipsnis), žala ir nuostoliai (CK 6.249 straipsnis). Civilinei atsakomybei kilti būtinas visų šių sąlygų buvimas. Nesant šių sąlygų negali būti taikoma nei sutartinė, nei deliktinė civilinė atsakomybė. Būtinybę nustatyti šias sąlygas, taikant civilinę atsakomybę, daugelį kartų yra konstatavęs ir Lietuvos Aukščiausiasis Teismas.

Ieškovas reikalavimus atsakovei grindžia aplinkybėmis, jog atsakovė netinkamai prižiūrėjo pastato bendrojo naudojimo objektus - laiku neapžiūrėjo namo išorės sienų, nenustatė ir nepašalino defekto ir būtent atsakovės neteisėti veiksmai – nepakankamas rūpinimasis administruojamo daugiabučio namo išorės sienomis bei jų priežiūra – sąlygojo žalos atsiradimą: per namo bloko siūles prasiveržęs vanduo apgadino ieškovo apdraustą turtą, taip atsirado žala turtui, žala yra tiesioginis atsakovės pareigos nevykdymo (netinkamo vykdymo) rezultatas.

Atsikirsdama į ieškinį, atsakovė nurodo, jog ieškovas neįrodė atsakovės neteisėtų veiksmų ir priežastinio ryšio tarp tokių neteisėtų veiksmų bei galimai atsiradusios žalos; apskritai, ieškovas neatliko detalaus ir išsamaus įvykio tyrimo, nenustatė konkrečios, tikslios pastato vietos, iš kurios buvo užpiltos draudėjo patalpos, o išmokėdamas draudimo išmoką rėmėsi tik draudėjo pranešimu, apžiūrėtomis draudėjo patalpomis, t. y. neatliko jokių įvykio tyrimo veiksmų, paremtų ekspertų, specialistų išvadomis.

Byloje nėra ginčo, jog atsakovė yra gyvenamojo namo, esančio adresu (duomenys neskelbtini), butų ir kitų patalpų savininkų bendrosios dalinės nuosavybės (bendrojo naudojimo objektų) administratorius.

Bendrojo naudojimo objektų administratorius turtą administruoja CK 4.240 straipsnio pagrindu (CK 4.84 straipsnio 5 dalis). CK 4.240 straipsnio 1 dalis įtvirtina, jog turto paprastojo administravimo atveju administratorius privalo priimti turto duodamus vaisius ir pajamas, registruoti skolas ir jas apmokėti iš administruojamo turto, taip pat įgyvendinti kitas teises, susijusias su turto valdymu ir naudojimu. Iš administruojamo turto gaunamas lėšas administratorius turi teisę saugiai investuoti pagal šio skyriaus normas. Bendrojo naudojimo objektų administratorius administruoja bendrojo naudojimo objektus pagal Vyriausybės patvirtintus nuostatus (CK 4.84 straipsnio 8 dalis).

Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2001-05-23 nutarimu Nr. 603 „Dėl butų ir kitų patalpų savininkų bendrosios nuosavybės administravimo pavyzdinių nuostatų patvirtinimo“ patvirtinti ir 2015-08-05 pakeisti Butų ir kitų patalpų savininkų bendrosios nuosavybės administravimo pavyzdiniai nuostatai (toliau – Nuostatai) reglamentuoja bendrojo naudojimo objektų administratoriaus, paskirto CK 4.84 straipsnyje nustatyta tvarka, veiklą administruojant bendrojo naudojimo objektus, nustato informacijos apie savo veiklą skelbimo tvarką ir apimtį (Nuostatų 1 punktas). Pagrindinis administratoriaus uždavinys – administruoti namo bendrojo naudojimo objektus – užtikrinti jų priežiūrą pagal teisės aktų nustatytus privalomuosius statinių naudojimo ir priežiūros reikalavimus, įgyvendinti namo butų ir kitų patalpų savininkų su bendrąja nuosavybe susijusius sprendimus ir pavedimus, priimtus CK 4.85 straipsnyje nustatyta tvarka, jiems atstovaujant (Nuostatų 3 punktas). Nuostatų 4 punktas reglamentuoja bendrojo naudojimo administratoriaus funkcijas, tarp kurių – vadovaujantis teisės aktais, reglamentuojančiais pastatų, jų inžinerinių sistemų naudojimą ir priežiūrą, žemės sklypų priežiūrą, organizuoti namo techninę priežiūrą (Nuostatų 4.3 punktas).

Nagrinėjamu atveju byloje pateikti duomenys (statinio apžiūros aktai, atliktų darbų aktai, sąskaitos už atliktus darbus, statybos rangos sutartis, lokalinė sąmata) patvirtina, jog atsakovė analizuojamo įvykio metu atliko gyvenamojo namo bendrojo naudojimo objektų apžiūrą, tikrino šių objektų būklę, fiksavo siūlymus nustatytų defektų šalinimui ir organizavo nustatytų defektų šalinimo darbus. Atsakovės pateikti įrodymai patvirtina, kad periodiškai (2019, 2020, 2021, 2022 metais) be kitų darbų buvo atliekami ir ginčo namo (duomenys neskelbtini), sienų, tarpblokinių siūlių hermetizavimo darbai.

CK 6.249 straipsnio 1 dalis numato, jog žala yra asmens turto netekimas arba sužalojimas, turėtos išlaidos (tiesioginiai nuostoliai), taip pat negautos pajamos, kurias asmuo būtų gavęs, jeigu nebūtų buvę neteisėtų veiksmų. Piniginė žalos išraiška yra nuostoliai. Įstatymas pareigą įrodyti žalos padarymo faktą bei tokios žalos (turėtų nuostolių) dydį nustato ieškovui (CK 6.249 straipsnio 1 dalis). Žala (nuostoliais) gali būti pripažįstamos turtui pataisyti reikalingos lėšos, kurios yra patirtos, jei remontas atliktas, taip pat būsimo remonto kaštai (sąnaudos), jei remontas nėra atliktas. Atlyginami tik tie nuostoliai, kurie susiję su veiksmais (veikimu, neveikimu), nulėmusiais skolininko civilinę atsakomybę tokiu būdu, kad nuostoliai pagal jų ir civilinės atsakomybės prigimtį gali būti laikomi skolininko veiksmų (veikimo, neveikimo) rezultatu (CK 6.247 straipsnis).

Civiliniame procese galiojantis rungimosi principas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso, toliau ir – CPK, 12 straipsnis) lemia tai, kad įrodinėjimo pareiga ir pagrindinis vaidmuo įrodinėjant tenka įrodinėjamų aplinkybių nustatymu suinteresuotoms šalims (CPK 178 straipsnis). Įrodinėjimo tikslas – teismo įsitikinimas, pagrįstas byloje esančių įrodymų tyrimu ir vertinimu, kad tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku, egzistuoja arba neegzistuoja (CPK 176 straipsnio 1 dalis). Faktą galima pripažinti įrodytu, jeigu byloje esančių įrodymų pagrindu susiformuoja teismo įsitikinimas to fakto buvimu. Pažymėtina, kad įrodymų vertinimas pagal CPK 185 straipsnį reiškia, kad bet kokios ginčui išspręsti reikšmingos informacijos įrodomąją vertę nustato teismas pagal vidinį savo įsitikinimą. Pastebėtina, jog teismas gali konstatuoti tam tikros aplinkybės buvimą ar nebuvimą, kai tokiai išvadai padaryti pakanka byloje esančių įrodymų. Įrodymų pakankamumas byloje reiškia, kad jie tarpusavyje neprieštarauja vieni kitiems ir jų visuma leidžia padaryti pagrįstą išvadą apie įrodinėjamų faktinių aplinkybių buvimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010-07-02 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-316/2010). Įrodymų pakankamumo taisyklė civiliniame procese grindžiama tikimybių pusiausvyros principu, pagal kurį išvadą apie faktų buvimą teismas civiliniame procese gali daryti ir tada, kai tam tikrų abejonių dėl fakto buvimo lieka, tačiau byloje esančių įrodymų visuma leidžia manyti esant labiau tikėtina atitinkamą faktą buvus, nei jo nebuvus. Taigi įrodinėjimas civiliniame procese turi savo specifiką ir pagal įtvirtintą teisinį reguliavimą bei susiformavusią Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktiką nenustatyta, kad teismas gali daryti išvadą apie tam tikrų aplinkybių buvimą tik tada, kai dėl jų nėra absoliučiai jokių abejonių (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2001-03-26 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-260/2001; 2002-04-15 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-569/2002; kt.).

Ieškovas prašo priteisti iš atsakovės 889,16 Eur žalos atlyginimą, ieškovui išmokėjus šią draudimo išmokos sumą po to, kai buvo užlietas ieškovo apdraustas butas, esantis (duomenys neskelbtini). Bylos duomenimis nustatyta, kad gyvenamajame name, adresu (duomenys neskelbtini), pagrindiniai vamzdynai (karšto, šalto vandens, cirkuliacinės linijos ir nuotekų) buvo pakeisti, 2021 m. lapkričio mėn. bendrojo naudojimo vamzdynų avarijų, gedimų nebuvo fiksuota. Iš bylos medžiagos matyti, kad nukentėjusio buto savininkė (draudėja N. D.) kreipėsi į ieškovą, pranešdama, jog kaimynai iš ketvirto aukšto užtvindė butą. Ieškovo pateiktoje įvykio išklotinėje užfiksuotas įvykio aprašymas: kaimynai užpylė iš 4 aukšto; ieškovo pateiktuose defektų akte, draudžiamojo įvykio tyrimo akte įvykio priežastis nurodyta užpylimas iš viršaus; apie pažeistas namo sienų siūles informacija nebuvo fiksuota. Liudytoju apklaustas E. A., kuris tyrė įvykį, patvirtino, kad statybos techninio išsilavinimo neturi, teigia kvalifikaciją įgijęs iš praktikos ir patirties, kas kelia abejonių dėl ieškovo pasitelkto žalų tyrimo eksperto kvalifikacijos. E. A. įvykį tyrė vizualiai apžiūrėdamas patalpas, drėgmės matavimo prietaisu išmatuodamas drėgmę, be to, nuo draudėjos nurodyto įvykio praėjus 7 dienoms. Taip pat pastebėtina, kad butas Nr. (duomenys neskelbtini) yra antrame namo aukšte. Nukentėjęs asmuo pranešė, kad šis butas buvo užlietas iš ketvirto aukšto (buto Nr. (duomenys neskelbtini)). Šiuos butus skiriantis butas Nr. (duomenys neskelbtini) ieškovo atstovų apžiūrėtas nebuvo, aplinkybių apie buto Nr. (duomenys neskelbtini) užliejimą aiškintasi tinkamai nebuvo. Butas Nr. (duomenys neskelbtini) ieškovo atstovo buvo apžiūrėtas tik 2021-11-30 (po draudėjos pranešimo apie įvykį praėjus net 15 dienų), todėl kyla pagrįstų abejonių dėl tokios apžiūros metu fiksuotų aplinkybių objektyvumo (atitikimo įvykio metu buvusiai faktinei situacijai). Pati nukentėjusio buto savininkė N. D. patvirtino, kad apie įvykį namo administratoriui (atsakovei) nepranešė, o šio atstovams vėliau norėjus apžiūrėti butą, jų neįsileido. Apklausta teisme N. D. nurodė, kad pranešdama apie įvykį draudikui galimai „sutirštino spalvas“ (dėl užtvindytos virtuvės, kiaurai bėgusio vandens). Ieškovo jau bylos nagrinėjimo metu pateikta UAB „Infranet“ („Remeks“) 2023-04-06 pažyma dėl įvykio aplinkybių ir priežasties patikslinimo vertintina kritiškai, kadangi ji sudaryta su ieškovu susijusios įmonės ir jų specialistų, taigi suinteresuotų bylos baigtimi asmenų, be to, po analizuojamo įvykio praėjus beveik pusantrų metų. Visos šios aplinkybės leidžia daryti išvadą, kad nagrinėjamu atveju ieškovas iš tiesų neatliko detalaus ir išsamaus įvykio tyrimo, nenustatė konkrečios, tikslios pastato vietos, iš kurios buvo užpiltos/sudrėko draudėjos patalpos, ir vandens/drėgmės patekimo į draudėjos patalpas (butą Nr. (duomenys neskelbtini)) priežasties.

Nors namo apžiūros aktais fiksuoti namo siūlių mikroįtrūkimai, tačiau, kaip matyti iš bylos medžiagos ir liudytoju apklausto P. B. parodymų, periodiškai buvo atliekami namo sienų, tarpblokinių siūlių hermetizavimo darbai. Kaip minėta, dėl 2021-11-15 įvykio į atsakovę niekas nesikreipė. Apie įvykį atsakovė sužinojo tik gavusi ieškovo pretenziją, todėl atsakovė negalėjo savalaikiai įvertinti butų būklės ir nustatyti žalos atsiradimo priežasčių. Atsakovė neneigia, kad namo siūlių būklė nebuvo gera, tačiau nėra pagrindo išvadai, kad dar iki 2021-11-15 įvykio atsakovė namo siūlių būklę galėjo vertinti kaip avarinę ir atlikti viso namo sienų remonto, atnaujinimo darbus be bendraturčių sutikimo. Atsakovės elgesys šiuo atveju negali būti vertinamas kaip teisės aktuose nustatytų funkcijų netinkamas vykdymas arba bendrojo pobūdžio pareigos elgtis rūpestingai ir atidžiai pažeidimas. Tokiu būdu pripažinti, jog atsakovė nevykdė gyvenamojo namo techninės priežiūros ar vykdė ją netinkamai, nėra pagrindo.

Ieškovas reikalavimą priteisti žalos atlyginimą grindžia aplinkybe, jog atsakovė nebuvo pakankamai rūpestinga vykdydama namo, esančio (duomenys neskelbtini), sienų priežiūrą, dėl to yra atsakinga už atsiradusią žalą dėl išmokėtos draudimo išmokos, tačiau byloje nustatytos aplinkybės nesudaro pagrindo pripažinti atsakovę netinkamai vykdžius bendrojo naudojimo objektų techninę priežiūrą ar pažeidus bendrojo pobūdžio pareigą elgtis rūpestingai bei apdairiai. Pažymėtina, jog vien draudimo išmokos faktas nėra pagrindas tenkinti subrogacinį reikalavimą (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010-02-23 nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-78/2010; 2015-12-16 nutartį civilinėje byloje Nr. e3K-3-690-415/2015; 2016-03-30 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-188-687/2016). Ieškovas, reiškiantis tokio pobūdžio reikalavimą, kildinamą iš deliktinių civilinės atsakomybės teisinių santykių, privalo įrodyti visas civilinės atsakomybės taikymui būtinas sąlygas (CPK 178 straipsnis). Nagrinėjamu atveju ieškovas šios pareigos neįvykdė, byloje nėra nustatytos ir įrodytos visos būtinosios civilinės atsakomybės taikymo atsakovei sąlygos, o būtent nenustatyti atsakovės neteisėti veiksmai (neveikimas) ir priežastinis ryšys tarp neteisėtų veiksmų ir kilusios žalos, kas sudaro pagrindą ieškovo ieškinį dėl žalos atlyginimo atmesti kaip nepagrįstą ir neįrodytą (CPK 178, 185 straipsniai).

Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą (CPK 93 straipsnio 1 dalis). Atmetus ieškinį, ieškovui jo turėtos bylinėjimosi išlaidos iš atsakovės nepriteistinos.

Atsakovė patyrė 2069,10 Eur išlaidų už advokato teisinę pagalbą. Atsakovės prašomos priteisti išlaidos neviršija Rekomendacijose dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą nustatyto maksimalaus dydžio, ir, atsižvelgiant į bylos pobūdį, sudėtingumą, vykusių posėdžių skaičių ir jų trukmę, mažinti šias išlaidas nėra pagrindo. Atmetus ieškinį, iš ieškovo priteistina 2069,10 Eur bylinėjimosi išlaidų atsakovei (CPK 93 straipsnio 1 dalis, 98 straipsnio 1 dalis).

Procesinių dokumentų siuntimo išlaidos sudaro 6,64 Eur, todėl vadovaujantis Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro 2011-11-07 įsakymu Nr. 1R-261/1K-355 „Dėl minimalios valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos nustatymo“, CPK 92 straipsnio, 96 straipsnio 2 dalies nuostatomis, šios išlaidos, atmetus ieškinį, valstybės naudai priteistinos iš ieškovo.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 265, 268, 270, 279, 307 straipsniais, teismas

nusprendžia:

ieškinį atmesti.

Priteisti iš ieškovo AAS „BTA Baltic Insurance Company”, veikiančio per AAS „BTA Baltic Insurance Company“ filialą Lietuvoje, 2069,10 Eur (dviejų tūkstančių šešiasdešimt devynių eurų 10 ct) bylinėjimosi išlaidas atsakovei UAB „Laukininkų valda“.

Priteisti iš ieškovo AAS „BTA Baltic Insurance Company”, veikiančio per AAS „BTA Baltic Insurance Company“ filialą Lietuvoje, 6,64 Eur (šešių eurų 64 ct) išlaidas, susijusias su procesinių dokumentų įteikimu, į valstybės biudžetą, sumokant šią sumą į vieną iš pasirenkamų Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos surenkamųjų sąskaitų, nurodant įmokos kodą – 5662.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Klaipėdos apygardos teismui per Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmus.