Kauno apygardos teismo nutartis

Kauno apygardos teismo teisėja Nijolia Indreikienė apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo suinteresuoto asmens Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos atskirąjį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2015 m. rugsėjo 29 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 2-24846-454/2015 pagal pareiškėjo antstolio R. S. pareiškimą dėl skolininko pakeitimo vykdymo procese, suinteresuoti asmenys akcinė bendrovė „Kauno energija“, Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos.

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

Motyvuojamoji dalis

IV. Apeliacinio teismo teisiniai argumentai ir išvados

Atskirasis skundas netenkintinas. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Ši taisyklė taikoma ir atskirųjų skundų dėl teismo priimtų nutarčių nagrinėjimo tvarkai (CPK 338 straipsnis). Pagrindų, nurodytų CPK 329, 330 straipsniuose, dėl kurių pirmosios instancijos teismo nutartis turėtų būti panaikinta atskirajame skunde išdėstytais motyvais, o taip pat absoliučių šios nutarties negaliojimo pagrindų nenustatyta.

Nagrinėjamoje byloje kilo ginčas dėl pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria buvo patenkintas antstolio prašymas dėl skolininko pakeitimo vykdymo procese, teisėtumo ir pagrįstumo.

Byloje nustatyta, kad vykdomojoje byloje Nr. 0070/08/01059 yra vykdomas Vilniaus rajono 2-ojo notarų biuro vykdomasis įrašas Nr. 9048, išduotas neprotestuotino vekselio pagrindu, skolininkės L. Š. atžvilgiu išieškotojos AB „Kauno energija“ naudai dėl 4 616,84 Lt skolos išieškojimo. Išieškotoja 2008-08-22 vykdomąjį dokumentą pateikė vykdyti antstolio R. S. kontorai, o 2008-08-25 antstolio patvarkymu vykdomasis dokumentas buvo priimtas vykdyti. 2008-08-25 išsiųstas raginimas skolininkei L. Š. sumokėti skolą geruoju, o 2008-08-28 Turto arešto aktų registre įregistruotas skolininkei L. Š. priklausančio turto – buto, esančio (duomenys neskelbtini), areštas, apribota disponavimo teisė juo (vykdomosios b. l. 15–16). Lietuvos Respublikos Gyventojų registro duomenimis skolininkė L. Š. (duomenys neskelbtini) mirė (vykdomosios b. l. 29). Iš vykdomojoje byloje esančio Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašo matyti, kad po skolininkės L. Š. mirties palikimą priėmė Lietuvos Respublika pagal 2015-03-02 palikimo perėjimo valstybei liudijimą Nr. 2-450. Šį butą patikėjimo teise valdo, naudoja ir juo disponuoja Valstybinė mokesčių inspekcija prie LR FM pagal 2015-03-03 priėmimo–perdavimo aktą (vykdomosios b. l. 30–31). Iš vykdomojoje byloje Nr. 0070/08/01059 esančio Centrinės hipotekos įstaigos Testamentų registro išrašo matyti, kad L. Š. palikimo priėmimo data 2015-02-25, palikimą priėmęs asmuo yra Lietuvos Respublika (vykdomosios b. l. 30). Nei pati skolininkė L. Š., nei valstybė, atstovaujama Valstybinės mokesčių inspekcijos prie LR FM, skolos išieškotojai AB „Kauno energija“ nėra sumokėjusi iki šiol. Atsižvelgiant į tai, antstolis R. S., vadovaudamasis CPK 596 str., pateikė prašymą vykdymo procese pakeisti skolininkę jos palikimą priėmusiu asmeniu.

Teisių perėmimas vykdymo procese reglamentuojamas CPK 596 straipsnyje, kurio 1 dalyje numatyta, kad pirmosios instancijos teismas, kuriame buvo išnagrinėta byla, antstolio ar suinteresuotų asmenų prašymu nutartimi vykdymo procese pakeičia išieškotoją ar skolininką, fizinio asmens mirties, juridinio asmens reorganizavimo ar likvidavimo, taip pat reikalavimo perleidimo ar skolos perkėlimo atveju, kitais įstatymų numatytais atvejais. Tais atvejais, kai iš teisinio santykio vykdymo procese dėl fizinio asmens mirties pasitraukia viena iš vykdymo proceso šalių – skolininkas, materialiuosius santykius dėl skolininko teisių ir pareigų perėmimo reglamentuoja paveldėjimo teisės normos. CK 5.63 straipsnio 1 dalis numato, kad palikėjo kreditoriai turi teisę per tris mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos pareikšti reikalavimus priėmusiems palikimą įpėdiniams, testamento vykdytojui arba palikimo administratoriui arba pareikšti teisme ieškinį dėl paveldimo turto. Minėto straipsnio 1 dalyje nurodytas terminas teismo gali būti pratęstas, jei praleistas dėl svarbių priežasčių ir nuo palikimo atsiradimo dienos nepraėjo daugiau kaip treji metai (CK 5.63 str. 4 d.). Kasacinis teismas yra pažymėjęs, kad CK 5.63 straipsnio nuostatomis siekiama ne tik informuoti įpėdinius apie kreditorių reikalavimus. Pagal šio straipsnio 2 dalį kreditorių reikalavimai pareiškiami neatsižvelgiant į jų patenkinimo terminų suėjimą. Ši įstatymo nuostata ir nustatyti trijų mėnesių atnaujinamasis bei maksimalus trejų metų naikinamasis terminai kreditorių reikalavimams pareikšti (CK 5.63 str. 1, 4 d.) sudaro prielaidas civilinių teisinių santykių stabilumui bei apibrėžtumui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. gruodžio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-540/2011). Greta CK 5.63 straipsnyje nurodytų būdų tinkamu pareiškimu laikomas ir pranešimas notarui, taip pat kad šios normos tikslus atitinka ir tinkamu kreditoriaus reikalavimo pareiškimu laikytinas viešame registre išviešintas palikėjo turto areštas, jis gali būti išviešintas tiek iki, tiek ir po palikėjo mirties laikantis CK 5.63 straipsnio 1 dalyje nustatyto trijų mėnesių termino (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. gruodžio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-540/2011, 2013 m. kovo 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-91/2013). Kreditoriai, buvę neaktyvūs ar dėl kitų priežasčių praleidę šiuos terminus, praranda galimybę įgyvendinti savo reikalavimo teises palikimą priėmusiems įpėdiniams, o šie užsitikrina, kad atsakys tik už tokias palikėjo skolas, kurios paaiškėjo per įstatymo nustatytą laiką (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2012 m. lapkričio 26 d. nutartis civilinėje Nr. 3K-3-523/2012).

Iš byloje esančių duomenų nustatyta, kad skolininkė L. Š. mirė (duomenys neskelbtini), todėl CK 5.63 straipsnio 1 dalyje nustatytas terminas, per kurį palikėjos kreditoriai turėjo teisę pareikšti reikalavimus, baigėsi (duomenys neskelbtini). Kaip jau minėta, Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, atsižvelgdamas į CK 5.63 straipsnio tikslus, yra pasisakęs, kad greta šiame straipsnyje numatytų kreditorių reikalavimų pareiškimo būdų tinkamu pareiškimu laikomas ir pranešimas notarui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinės teisėjų kolegijos 2009 m. birželio 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-190/2009) bei viešame registre išviešintas palikėjo turto areštas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2011 m. gruodžio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-540/2011). Areštas gali būti išviešintas tiek iki, tiek ir po palikėjo mirties laikantis CK 5.63 straipsnio 1 dalyje nustatyto trijų mėnesių termino. Arešto aktą išviešinus viešame registre, duomenys apie turto areštą įrašomi ir į kitus registrus (pvz., nekilnojamojo turto). Tokiu būdu atidžiam ir rūpestingam įpėdiniui informacija apie palikimui taikytus ribojimus ir palikėjo skolas yra prieinama ir jis turi galimybę apsispręsti dėl palikimo priėmimo. Nagrinėjamu atveju antstolis R. S. 2008-08-27 turto arešto aktu vykdomojoje byloje Nr. 0070/08/01059 areštavo skolininkei L. Š. priklausantį turtą – butą, esantį (duomenys neskelbtini). Iš Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašo matyti, kad turto areštas registruotas viešame registre 2008-08-28, t. y. po palikimo atsiradimo. Apeliacinės instancijos teismas, atsižvelgdamas į pirmiau išdėstytą Lietuvos Aukščiausiojo Teismo išaiškinimą dėl CK 5.63 straipsnio taikymo, sprendžia, kad byloje nustatytos aplinkybės yra pakankamos konstatuoti, jog antstoliui areštavus skolininkės turtą ir 2008-08-28 išviešinus turto arešto aktą, buvo pasiektas CK 5.63 straipsnio 1 dalies tikslas – sudarytos prielaidos informuoti įpėdinius apie palikėjo skolą, užtikrinant civilinių teisinių santykių stabilumą bei apibrėžtumą, todėl kreditoriaus reikalavimas gali būti įgyvendinamas. Esant tokioms aplinkybėms, materialinis teisių ir pareigų perėjimas tarp išieškotojo ir naujo skolininko įvyko, todėl pirmosios instancijos teismas, tenkindamas antstolio R. S. prašymą, mirus skolininkei L. Š., pakeisti skolininką nauju skolininku, nors ir nepasisakė dėl termino reikalavimams pareikšti, tačiau iš esmės tinkamai taikė CPK 596 straipsnį.

Apeliantė atskirajame skunde teigia, kad tinkama teisių perėmėja vykdymo procese turėtų būti Lietuvos Respublikos valstybė, atstovaujama Valstybinės mokesčių inspekcijos prie LR FM, o ne Valstybinė mokesčių inspekcija prie LR FM, kadangi apeliantė neturi nuosavybės teisės į skolininkės L. Š. turtą ir negali turtu, kurį valdo, naudoja ir juo disponuoja patikėjimo teise, atsakyti už mirusios skolininkės L. Š. prievoles, kilusias paveldint jos turtą, apeliantė tik atstovauja valstybės interesus paveldėjimo teisiniuose santykiuose. Apeliacinės instancijos teismas sutinka su šiuo skundo argumentu, tačiau vertina, kad šis netikslumas yra formalus, o ne esminis, todėl pirmosios instancijos teismo nutartis tik patikslintina, nurodant, kad skolininkė L. Š. pakeistina nauja skolininke – Lietuvos Respublika, atstovaujama Valstybinės mokesčių inspekcijos prie LR FM (CPK 328 straipsnis).

Apeliantė atskirąjį skundą grindžia ir tuo, jog ji nebuvo teismo informuota apie gautą pareiškėjos prašymą pakeisti šalį vykdymo procese ir jai nebuvo suteikta teisė išreikšti savo poziciją dėl šio prašymo. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, jog pagal CPK 593 straipsnio 1 dalį šio Kodekso numatytais atvejais antstolis ir kiti asmenys gali kreiptis į teismą su pareiškimu. Pagal to paties straipsnio 3 dalį šiame straipsnyje nurodyti pareiškimai nagrinėjami rašytinio proceso tvarka nepranešus suinteresuotiems asmenims, išskyrus atvejus, kai teismas pripažįsta, kad žodinis nagrinėjimas būtinas. Suinteresuotų asmenų neatvykimas į žodinį pareiškimo nagrinėjimą nekliudo jį išnagrinėti iš esmės. Atsižvelgiant į minėtas įstatymo nuostatas, darytina išvada, jog pirmosios instancijos teismas pagrįstai nepranešė apie antstolio prašymo dėl skolininko pakeitimo vykdymo procese nagrinėjimą rašytinio proceso tvarka, nes tokią teisę numato įstatymas. Pažymėtina, kad apeliantė turėjo galimybę nurodyti savo argumentus, paduodama atskirąjį skundą, o jie buvo įvertinti apeliacinės instancijos teismo, todėl šalis faktiškai buvo išklausyta.

Apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs bylos medžiagą bei įvertinęs atskirojo skundo argumentus, pripažįsta, jog pirmosios instancijos teismas tinkamai taikė procesinės ir materialinės teisės normas, priėmė teisėtą bei pagrįstą nutartį, todėl Kauno apylinkės teismo 2015 m. rugsėjo 29 d. nutartis paliktina nepakeista (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nutaria:

Kauno apylinkės teismo 2015 m. rugsėjo 29 d. nutartį iš esmės palikti nepakeistą.

Patikslinti teismo nutarties rezoliucinę dalį, nurodant, kad naująja skolininke laikytina ne Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, o Lietuvos Respublika, atstovaujama Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos.