- Teismas
- Lietuvos apeliacinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2016-10-13
- Bylos Nr.
- e2-1942-370/2016
- Teisminio proceso Nr.
- 2-55-3-01530-2016-3
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Danguolė Martinavičienė
- Ieškovas
- Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos
- Atsakovas
- MB „Saulės voras“
- Kategorijos
- 3.4.5.8pavadinimo nepavyko patikrinti
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi civilinę bylą pagal apeliantės atsakovės mažosios bendrijos (toliau – MB) „Saulės voras“ atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2016 m. rugsėjo 1 d. nutarties, kuria atsakovei iškelta bankroto byla, priimtos civilinėje byloje Nr. eB2-5479-794/2016, pagal ieškovo Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos (toliau – VSDFV) Vilniaus skyriaus ieškinį atsakovei MB „Saulės voras“ dėl bankroto bylos iškėlimo; tretieji asmenys, nepareiškiantys savarankiškų reikalavimų, – Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (toliau – VMI), E. A.,
Aprašomoji dalis
nustatė:
Ginčo esmė
Ieškovas VSDFV Vilniaus skyrius (toliau - ieškovas) 2016 m. rugpjūčio 1 d. teisme gautame ieškinyje prašė iškelti bankroto bylą atsakovei MB „Saulės voras“ (toliau - atsakovas). Ieškovas nurodė, kad atsakovas nuo 2015 m. gegužės mėnesio nesilaiko nustatytos VSD įmokų mokėjimo tvarkos, VSDFV Vilniaus skyriaus suformuotų MB „Saulės voras“ finansinių ataskaitų duomenimis atsakovo įsiskolinimas VSDFV biudžetui 2016 m. sausio 1 d. sudarė 2 699,45 Eur, 2016 m. balandžio 1 d. – 3 857,14 Eur. Skola biudžetui 2016 m. liepos 11 d. yra 4 556,78 Eur, iš jų 4 392,04 Eur VSD įmokų ir 164,74 Eur delspinigių, ir nuolat didėja. Bendrovėje yra 4 apdraustieji, kuriems yra priskaitomos VSD įmokos, tačiau nemokamos. Paskutinį kartą atsakovas įmokas VSDF biudžetui mokėjo 2015 m. spalio 22 d., todėl ieškovas darė išvadą, kad bendrijos skola VSDF biudžetui didės ir toliau. Ieškovas, siekdamas išieškoti nesumokėtas įmokas, taikė priverstinio skolos išieškojimo priemones - pateikė 15 mokėjimo nurodymų vykdyti kredito įstaigai, kurioje skolininkas turi atsiskaitomąją sąskaitą, tačiau nuo 2015 m. gegužės 21 d. mokėjimo nurodymai iki šiol nėra įvykdyti. Nors ieškovas 2016 m. gegužės 2 d. skolą perdavė išieškoti priverstine tvarka išieškoti, tačiau skola nebuvo išieškota. VĮ Registrų centro 2016 m. liepos 12 d. duomenimis MB „Saulės voras“ nekilnojamojo turto neturi. VĮ „Regitra“ 2016 m. liepos 11 d. duomenimis MB „Saulės voras“ transporto priemonių neturi. Iš MB „Saulės voras“ Juridinių asmenų registrui pateikto balanso už 2015 m. matyti, kad įmonė turėjo 2 195 Eur vertės turto, o įsipareigojimai siekė 20 289 Eur. Balanse nurodyti bendrovės įsipareigojimai akivaizdžiai viršija į balansą įrašyto turto vertę, todėl yra pagrindas atsakovui kelti bankroto bylą.Atsakovas atsiliepime prašė teismo netenkinti ieškovo VSDFV Vilniaus skyrius pareiškimo, atsisakyti kelti bankroto bylą ir leisti sudaryti skolos padengimo sutartį su ieškovu, išmokant susidariusį įsiskolinimą dalimis per 12 mėnesių. Nurodė, kad ieškovas nepateikė jokių duomenų, kurių pagrindu būtų galima spręsti apie atsakovo nemokumą, nors šalys turi įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus (CPK 12 str., 178 str.). Tai pat nurodė, kad atsakovas yra mokus, pelningai veikia ir laiku atsiskaito su darbuotojais, pradelstų įsipareigojimų turėjo tik ieškovui. Pagrindinius įsipareigojimus pagal 2015 m. finansinę atskaitomybę sudaro skola vadovui E. A., kuri atsirado pinigines lėšas investuojant į įmonės veiklą ir plėtrą.Trečiasis asmuo VMI atsiliepime prašė iškelti bankroto bylą MB „Saulės voras“.Nurodė, kad VMI apskaitos informacinės sistemos duomenimis MB „Saulės voras“ mokestinė nepriemoka 2016 m. rugpjūčio 4 d. buvo 104,65 Eur.
Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
Vilniaus apygardos teismas 2016 m. rugpjūčio 23 d. nutartimi iškėlė MB „Saulės voras“ bankroto bylą, įmonės bankroto administratoriumi paskyrė R. B.. Teismas, įvertinęs įmonės balansą už 2015 metus, padarė išvadą, kad įmonė deklaruoja turto už 2 195 Eur, ilgalaikio turto neturi, mokėtinos sumos ir įsipareigojimai sudaro 20 289 Eur, ir visą šį skaičių sudaro vien tik trumpalaikiai įsipareigojimai, t. y. įsipareigojimai ženkliai viršija į balanso įtraukto turto vertę, todėl įmonė 2015 metais buvo nemoki ĮBĮ 2 straipsnio 8 dalyje nurodyto nemokumo apibrėžimo prasme. Teismas atkreipė dėmesį, jog atsakovas, pateikdamas atsiliepimą, prašė nekelti įmonei bankroto bylos, tačiau teismui nepateikė jokių aktualių duomenų apie įmonės finansinę padėtį ar realiai valdomą turtą, vykdomą veiklą. Ieškovo pateiktais duomenimis atsakovui taikytos priverstinio poveikio priemonės rezultato nedavė. Pirmosios instancijos teismo vertinimu, prielaidą dėl atsakovo tikrosios finansinės padėties taip pat pagrindžia aplinkybės, kad viešų registrų duomenimis, atsakovas registruotino nekilnojamojo turto ir transporto priemonių neturi. Byloje nėra duomenų apie tai, kad atsakovas valdytų nuosavybės teise kokį nors kitą materialų turtą, turėtų lėšų banko sąskaitoje ar kasoje. Skola VSDFV biudžetui sudaro 5 539,02 Eur ir ji nuolat auga. Skola VMI - 197, 27 Eur.Teismo vertinimu, atsakovas, prašydamas leisti sudaryti skolos padengimo sutartį su VSDFV Vilniaus skyriumi, nurodė, jog kreipėsi į VSDFV su prašymu išdėstyti skolos mokėjimą dalimis, tačiau jokių šias aplinkybes patvirtinančių įrodymų teismui nepateikė.Teismas, visapusiškai įvertinęs byloje esančius įrodymus, t. y. įmonės finansinės atskaitomybės ir turto sudėties duomenis, pradelstų įsipareigojimų mastą ir jų grąžinimo eigą bei perspektyvas, sprendė, kad nagrinėjamu atveju egzistuoja Įmonių bankroto įstatymo 9 straipsnio 7 dalyje 1, 2 punktuose bei 2 straipsnio 8 punkte numatytos sąlygos bankroto bylai bendrovei iškelti.
Atskirojo skundo ir atsiliepimų į jį argumentai
Atskirajame skunde atsakovė MB „Saulės voras“ (toliau apeliantas) teismo prašo panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2016 m. rugsėjo 1 d. nutartį ir perduoti klausimą pirmos instancijos teismui nagrinėti iš naujo, priteisti patirtas bylinėjimosi išlaidas. Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais:Ieškovas atsakovui nepateikė ĮBĮ 6 straipsnio 2 dalyje nurodytų dokumentų, tai yra neinformavo atsakovo apie ketinimą kelti bankroto bylą, todėl pareiškimas negalėjo būti priimtas.MB „Saulės voras“ turi tik vieną kreditorių - ieškovą. Bendrija niekada nevėlavo mokėti darbuotojams atlyginimų ar tiekėjams už jų suteiktas paslaugas. Jos pajamos nėra didelės, tačiau daryti išvados, kad bendrija veikia nuostolingai nėra pagrindo, nes įmonė įkurta neseniai, lėšos nuolat investuojamos į naujų klientų paiešką bei kokybės gerinimą. Atsakovas ieškovui teikė siūlymą sumokėti susidariusią skolą pagal atsakovo pateiktą mokėjimo grafiką, tačiau ieškovas nepateikė atsakymo. Bendrijos pateiktas praėjusių ir šių finansinių metų balansas rodo, kad bendrija vykdo stabilią bei pelningą ūkinę veiklą, todėl pagrindo pripažinti bendrija nemokia šiuo atveju nėra. Nustatant įmonės nemokumą turi būti vertinami pradelsti įmonės įsipareigojimai, o ne trumpalaikiai įsipareigojimai ir per vienus metus mokėtinos sumos. Praėjusiais finansiniais metais įmonė turėjo 16 883 Eur nuostolių, tačiau šiais metais nuostoliai sumažėjo iki 3 328 Eur, o mokėtinos sumos ir įsipareigojimai nuo praėjusių metų sumažėjo iki 11 272 Eur.Pirmosios instancijos teismas nepagrįstai konstatavo, kad atsakovas atitinka nemokios įmonės būseną. Pateikiami finansinės atskaitomybės dokumentai patvirtina, kad bendrija yra moki, siekia visiškai įvykdyti savo įsipareigojimus, tačiau esant trumpalaikiams finansiniams sunkumams prašė ieškovo patvirtinti mokėjimo grafiką, kurio pagrindu padengtų visą susidariusią skolą. Atsiliepime į atsakovo atskirąjį skundą VSDFV Vilniaus skyrius prašo atskirąjį skundą atmesti ir skundžiamą Vilniaus apygardos teismo 2016 m. rugsėjo 1 d. nutartį palikti nepakeistą.Atsiliepimas į atskirąjį skundą grindžiamas šiais argumentais:ĮBĮ 4 straipsnio 3 punkte nustatyta, kad vienas iš bankroto bylos iškėlimo įmonei pagrindų atsiranda tada, kai įmonė laiku nemoka įstatymų nustatytų mokesčių, kitų privalomųjų įmokų ir (arba) priteistų sumų.MB „Saulės voras“ įsiskolinimas VSDFV Vilniaus skyriui yra susidaręs nuo 2015 m. gegužės mėnesio ir nuolat auga. 2016 m. rugsėjo mėnesį jis sudaro 6 052,45 Eur. Atsakovo vadovui E. A. 2016 m. balandžio 22 d. buvo išsiųstas elektroninis laiškas adresu: Edgaras.info@gmail.com dėl skolos sumokėjimo, tačiau atsakovas nereagavo, net vykdant priverstinį išieškojimą skola nebuvo išieškota.Gavęs 2016 m. liepos 13 d. VSDFV Vilniaus skyriaus pranešimą Nr. 3E-12718 dėl bankroto bylos iškėlimo atsakovo vadovas 2016 m. liepos 28 d. ieškovui pateikė prašymą dėl skolos mokėjimo pagal grafiką, mokant kiekvieną mėnesį nuo 2016 m. rugpjūčio 26 d. po 380 Eur iki 2017 m. liepos 26 d., tačiau 2016 m. rugpjūčio 26 d. nustatytos mokėjimo įmokos nesumokėjo, o taip pat nesumokėjo ir priskaičiuotų 513,43 Eur einamųjų VSD įmokų už 2016 m. rugpjūčio mėn.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
CPK 320 straipsnio 1 dalyje nustatyta, jog bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis). Apeliacinės instancijos teismas ex officio patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Atskiriesiems skundams nagrinėti taikomos tos pačios taisyklės, išskyrus CPK XVI skyriaus II skirsnyje numatytas išimtis. Absoliučių pirmosios instancijos teismo nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė.Šioje byloje apeliacijos dalyką sudaro pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria MB „Saulės voras“ iškelta bankroto bylą, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas, pagrindo peržengti atskirajame skunde nustatytų ribų nenustatyta.
Dėl faktinių aplinkybių
VĮ „Registrų centras“ Juridinių asmenų registrų centre atsakovė MB „Saulės voras“ įregistruota 2014 m. rugsėjo 12 d.; šios įmonės vadovas yra V. B..Atsakovas VĮ Registrų centro Juridinių asmenų registro tvarkytojui paskutinius finansinės atskaitomybės dokumentus pateikė 2016 m. birželio 2 d., už 2015 m. Finansinės atskaitomybės dokumentų duomenimis įmonė deklaruoja turto už 2 195 Eur, ilgalaikio turto neturi. Mokėtinos sumos ir įsipareigojimai sudaro 20 289 Eur (konkrečiau - trumpalaikiai įsipareigojimai).Viešai skelbiamais www.rekvizitai.lt duomenimis MB „Saulės voras“ 2016 m. spalio 6 d. VSDFV (SoDrai) turėjo 6 052,45 Eur skolą.
Dėl ikiteisminės ginčo sprendimo ne teisme tvarkos laikymosi bankroto bylos iškėlimo metu
Atskirajame skunde apeliantas nurodo, kad ieškovas neinformavo apie ketinimą kreiptis į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo, bendrijoje nebuvo gauti procesiniai dokumentai, todėl ji neturėjo galimybės laiku ir tinkamai sureaguoti, o pareiškimas dėl bankroto bylos atitinkamai negalėjo būti priimtas.Bankroto bylos nagrinėjamos pagal CPK įtvirtintas taisykles, išskyrus išimtis, nustatytas kitų įstatymų (CPK 1 str. 1 d.). Specialusis įstatymas bankroto bylų nagrinėjimui yra Įmonių bankroto įstatymas, o kitų įstatymų nuostatos, susijusios su bankroto procesu, taikomos tiek, kiek jos neprieštarauja ĮBĮ nuostatoms. ĮBĮ 6 straipsnyje įtvirtinta privaloma ikiteisminė ginčo nagrinėjimo (reguliavimo) tvarka, pagal kurią kreditorius (kreditoriai) apie savo ketinimą kreiptis į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo turi pranešti įmonei raštu registruotu laišku arba per kurjerį ar antstolį, pareiškime nurodant įmonės neįvykdytus įsipareigojimus ir įspėjant, kad jeigu jie nebus įvykdyti per laikotarpį, nustatytą pranešime, kuris negali trumpesnis nei 30 d., bus kreiptasi į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo (ĮBĮ 6 straipsnio 2 dalis). Šia norma įstatymų leidėjas nustatė alternatyvius pranešimo apie ketinimą kreiptis į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo įteikimo būdus. Tam, kad pranešimas būtų laikomas įteiktu, nepavykus pranešti vienu iš nurodytų būdų, pakanka, kad praeitų penkios dienos nuo pranešimo išsiuntimo įmonės buveinės adresu. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. gegužės 27 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-249/2010), Lietuvos apeliacinio teismo 2015 m. gegužės 7 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. e2-911-381/2015; Lietuvos apeliacinio teismo 2016 m. kovo 31 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. e2-818-381/2016). Ši tvarka yra skirta tam, kad tarp šalių kilęs ginčas būtų išspręstas nesikreipiant į teismą ir nekeliant bankroto bylos, t. y. ji atitinka ikiteisminės ginčo sprendimo tvarkos sampratą. Pateikiant teismui pareiškimą dėl bankroto bylos iškėlimo, prie pareiškimo turi būti pridėti įrodymai, kad yra įvykdyti ĮBĮ 6 straipsnio 2 ir 4 dalyse nustatyti reikalavimai, bei minėto pranešimo kopija (ĮBĮ 6 str. 1 d.). Klausimas dėl ĮBĮ 6 straipsnio reikalavimų įvykdymo tinkamumo turi būti sprendžiamas įvertinus šio reikalavimo tikslus - ĮBĮ 6 straipsnio 2 dalis yra skirta skolininko, t. y. bendrovės, kuriai norima kelti bankroto bylą, interesų apsaugai, nes tokiu būdu bendrovei suteikiama galimybė atsiskaityti su kreditoriumi, ginčą išspręsti taikiai ir išvengti bankroto procedūros bei bankroto bylos iškėlimo pasekmių. Šia norma siekiama, kad ieškinys dėl bankroto bylos iškėlimo nebūtų bendrovei netikėtas, nes bankroto bylos iškėlimas sustabdo normalią bendrovės veiklą, todėl norma turi būti aiškinama bei taikoma atsižvelgiant į tokią jos funkciją. Iš bylos medžiagos matyti, kad VSDFV Vilniaus skyrius 2016 m. gegužės 5 d. įmonės registracijos adresu Laisvės pr. 117-20, Vilnius, ir įmonės vadovo gyvenamosios vietos adresu Didlaukio g. 80-96, Vilnius, nurodytais Juridinių asmenų registre, išsiuntė pranešimus Nr. 3-49304 registruotais laiškais dėl MB „Saulės voras“ bankroto bylos iškėlimo, jeigu įsiskolinimas nebus sumokėtas nurodytu terminu. Pranešimas dėl ketinimo kreiptis į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo įmonės registracijos adresu įteiktas nebuvo, o įmonės vadovo namų adresu buvo įteiktas asmeniškai įmonės direktoriui. Šias aplinkybes patvirtina byloje esantys duomenys. Atsižvelgiant į tai, darytina išvada, kad atsakovas buvo tinkamai informuotas apie ketinimą kreiptis į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo.
Dėl pagrindo iškelti atsakovei bankroto bylą
Apelianto teigimu, pirmosios instancijos teismas netinkamai įvertino atsakovo finansinius duomenis ir padarė neteisingą išvadą, kad bendrija yra nemoki. Apeliacinės instancijos teismas pasisako dėl šių atskirojo skundo argumentų, kurie sudaro šio apeliacinio proceso nagrinėjimo dalyką (CPK 320, 338 straipsniai). Bankroto byla įmonei iškeliama, jei yra bent viena iš ĮBĮ 9 straipsnio 7 dalyje numatytų sąlygų: 1) įmonė yra nemoki arba vėluoja išmokėti darbuotojui (darbuotojams) darbo užmokestį ir su darbo santykiais susijusias išmokas, 2) įmonė negali arba negalės vykdyti įsipareigojimų. Įmonės nemokumas – įmonės būsena, kai įmonė nevykdo įsipareigojimų (nemoka skolų, neatlieka iš anksto apmokėtų darbų ir kt.) ir pradelsti įmonės įsipareigojimai (skolos, neatlikti darbai ir kt.) viršija pusę į jos balansą įrašyto turto vertės (ĮBĮ 2 str. 8 d.). Tam, kad teismas nuspręstų, ar įmonė yra (ne) moki, jis turi tinkamai atskleisti įmonės pradelstų įsipareigojimų bei į jos balansą įrašyto turto vertės santykį, įvertinti kitus įmonės finansinės atskaitomybės duomenis. Sprendžiant įmonės nemokumo klausimą, teisinę reikšmę turi ne visos įmonės skolos, o tik pradelstos skolos, t. y. tokios, kurių mokėjimo terminai suėję. Tam, kad išsiaiškintų įmonės realią turtinę padėtį, teismas įmonės nemokumo klausimą pirmiausia turi spręsti pagal naujausius finansinės atskaitomybės duomenis ir remtis kitais byloje esančiais įrodymais, kurie pagrįstų pradelstų įsipareigojimų kreditoriams dydį pagal naujausius įmonės finansinius duomenis (Lietuvos apeliacinio teismo 2010 m. rugsėjo 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-1273/2010).Nagrinėjamu atveju byloje kilo ginčas, ar apeliantui MB „Saulės voras“ keltina bankroto byla nemokumo pagrindu (ĮBĮ 9 str. 7 d. 1 p., ĮBĮ 2 str. 8 d.). Iš įmonės balanso už 2015 metus matyti, kad finansinės atskaitomybės dokumentų duomenimis įmonė deklaruoja turto už 2 195 Eur, ilgalaikio turto neturi. Mokėtinos sumos ir įsipareigojimai sudaro 20 289 Eur, ir visą šį skaičių sudaro vien tik trumpalaikiai įsipareigojimai, t. y. įsipareigojimai ženkliai viršija į balanso įtraukto turto vertę. Apeliantas nepateikė balanso už 2016 m. einamąjį laikotarpį, kuris paneigtų 2015 metų balanse nurodomą sunkią įmonės finansinę padėtį, taip pat kitų įrodymų t. y. jokių aktualių duomenų įvertinti įmonės finansinę padėtį ar realiai valdomą turtą, vykdomą veiklą. Įmonė 2015 metais buvo nemoki ĮBĮ 2 straipsnio 8 dalyje nurodyto nemokumo apibrėžimo prasme. Ieškovo pateiktais duomenimis atsakovui taikytos priverstinio poveikio priemonės rezultato nedavė. Viešų registrų duomenimis, atsakovas registruotino nekilnojamojo turto ir transporto priemonių neturi. Byloje nėra duomenų apie tai, kad atsakovas valdytų nuosavybės teise kokį nors kitą materialų turtą, turėtų lėšų banko sąskaitoje ar kasoje. Pradelsta skola VSDFV biudžetui sudaro 5 539,02 Eur, ir ji nuolat auga, kadangi yra 4 apdraustieji asmenys. Nurodytos aplinkybės paneigia atskirojo skundo argumentus, kad susidariusi skola Valstybinio socialinio draudimo fondui atsakovui yra mažareikšmė.Teismas išvadą atsakovui iškelti bankroto bylą padarė įvertinęs įmonės finansinę būklę pagal 2015 m. finansinės atskaitomybės dokumentus, taip pat VSDFV Vilniaus skyriaus pateiktus kitus duomenis – išrašus iš VĮ Registrų centro, VĮ „Regitra“, susidariusią ir augančią skolą Valstybinio socialinio draudimo fondo biudžetui. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, nėra pagrindo nesutikti su pirmosios instancijos teismo atlikto atsakovės (ne)mokumo įvertinimo teisėtumu ir pagrįstumu (CPK 185 str.).Pagal formuojamą teismų praktiką nepaisant to, jog bankroto bylos turi viešąjį interesą, sprendžiant ieškinio dėl bankroto bylos iškėlimo pagrįstumo klausimą, yra taikomas ir civiliniame procese vyraujantis rungimosi principas, pagal kurį kiekviena šalis privalo įrodyti aplinkybes, kuriomis remiasi kaip savo reikalavimų ir atsikirtimų pagrindą (CPK 178 straipsnis). Atitinkamų duomenų, įrodančių, jog įmonės finansinė padėtis yra gera ir kad ji vykdo veiklą, nepateikimas pirmosios instancijos ar apeliacinės instancijos teismui, leidžia tokią įmonę pripažinti nemokia paties teismo iniciatyva surinktų duomenų pagrindu (Lietuvos apeliacinio teismo 2013 m. lapkričio 28 d. nutartis c. b. Nr. 2-2635/2013; Lietuvos apeliacinio teismo 2015 m. rugpjūčio 13 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. e2-1526-943/2015). Nagrinėjamu atveju apeliantas nei pirmosios instancijos teismui, nei apeliacinės instancijos teismui nepateikė ĮBĮ 9 str. 1 d. nurodytų dokumentų, o savo mokumą įrodinėja iš esmės vienintele aplinkybe – kad ji šiuo metu vykdo veiklą bei gauna už tai pajamas. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu šie argumentai nepaneigia pirmosios instancijos teismo nutarties teisėtumo, kadangi yra nepagrįsti jokiais įrodymais. Atsakovas nurodydamas, kad vykdo veiklą, išplėtė verslą, sudarė pelningas sutartis, nepateikia šių sutarčių ar kitų dokumentų, t. y. nepateikė įrodymų, pagrindžiančių nurodytas aplinkybes. Nors atsakovas teigia, kad bendrija siekia visiškai įvykdyti savo įsipareigojimus, tačiau iš bylos medžiagos matyti, kad skola ieškovui ne mažėja, o didėja. MB „Saulės voras“ vadovas E. A. 2016 m. liepos 28 d. ieškovui pateikė prašymą dėl skolos mokėjimo pagal grafiką, mokant kiekvieną mėnesį nuo 2016 m. rugpjūčio 26 d. po 380 Eur iki 2017 m. liepos 26 d., tačiau 2016 m. rugpjūčio 26 d. nustatytos mokėjimo įmokos nesumokėjo, o taip pat nesumokėjo ir priskaičiuotų 513,43 Eur einamųjų VSD įmokų už 2016 m. rugpjūčio mėn., tai verčia abejoti atsakovo siekiu kuo greičiau atsiskaityti su kreditoriais. Bendrijos vadovas, žinodamas apie sunkią įmonės finansinę padėtį, jokių realių veiksmų įsiskolinimui padengti nesiėmė. Šios byloje nustatytos aplinkybės patvirtina pirmosios instancijos teismo skundžiamoje nutartyje padarytą išvadą dėl atsakovo nemokumo (ĮBĮ 2 d. 8 p.).Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, darytina išvada, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai taikė bei aiškino ĮBĮ nuostatas, susijusias su bankroto bylos įmonei iškėlimu, tinkamai įvertino bylos faktines aplinkybes ir padarė teisėtą bei pagrįstą išvadą MB „Saulės voras“ iškelti bankroto bylą, todėl nutarties naikinti atskirajame skunde nurodytais argumentais nėra teisinio pagrindo (CPK 337 str. 1 d. 1 p., CPK 185 str.).Įmonės bankroto procese paaiškėjus, kad įmonė yra moki ir gali atsiskaityti su kreditoriais, įmonės kreditoriai, administratorius, įmonės savininkas (savininkai) galėtų teikti pasiūlymą dėl taikos sutarties sudarymo ir kreiptis dėl bankroto bylos nutraukimo (ĮBĮ 28 str. 1 d., 27 str. 1 d. 3 p.). Pagrindas nutraukti bankroto bylą yra ir tada, kai bankrutuojanti įmonė atsiskaito su visais kreditoriais (ĮBĮ 27 str. 1 d. 2 p.) (Lietuvos apeliacinio teismo 2015 m. spalio 6 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. e2-1274-180/2015).
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 334-339 straipsniais,
nutaria:
Vilniaus apygardos teismo 2016 m. rugsėjo 1 d. nutartį palikti nepakeistą.