- Teismas
- Lietuvos apeliacinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2015-10-06
- Bylos Nr.
- e2-1274-180/2015
- Teisminio proceso Nr.
- 2-57-3-00094-2015-8
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Nijolė Piškinaitė
- Atsakovas
- uždarosios akcinės bendrovės „Izitas“
- Ieškovas
- uždarosios akcinės bendrovės „TPI Vilnius“
- Kategorijos
- 126.2pavadinimo nepavyko patikrinti
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Nijolė Piškinaitė teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovo uždarosios akcinės bendrovės „Izitas“ atskirąjį skundą dėl Klaipėdos apygardos teismo 2015 m. gegužės 8 d. nutarties civilinėje byloje Nr. eB2-1061-538/2015 pagal ieškovo uždarosios akcinės bendrovės „TPI Vilnius“ ieškinį atsakovui uždarajai akcinei bendrovei „Izitas“ dėl bankroto bylos iškėlimo, ir
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Ginčo esmė
Ieškovas UAB „TPI Vilnius“ prašė iškelti UAB „Izitas“ bankroto bylą. Teigė, kad yra UAB „Izitas“ kreditorius, su kuriuo paminėta įmonė neatsiskaito Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014 m. rugsėjo 9 d. sprendimo, priimto civilinėje byloje Nr. 2-19192-933/2014, pagrindu. Šiuo teismo sprendimu jam (ieškovui) iš UAB „Izitas“ priteista 11 396,33 Eur, išdėstant sprendimo vykdymą dvylikai mėnesių. Atsakovas UAB „Izitas“ neatsiskaito ir po raginimų (nėra sumokėjęs nei vienos įmokos pagal teismo patvirtintą grafiką), todėl tikėtina, kad įmonė yra nemoki ir jai keltina bankroto byla.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
Klaipėdos apygardos teismas 2015 m. gegužės 8 d. nutartimi iškėlė UAB „Izitas“ bankroto bylą, įmonės bankroto administratoriumi paskyrė UAB „Daliveta“.
Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad pagal UAB „Izitas“ 2013 metų balansą įmonė turėjo 39 237 Lt (11 364 Eur) vertės turto, o per vienerius metus mokėtinos sumos ir trumpalaikiai įsipareigojimai sudarė 250 521 Lt (72 556 Eur), t. y. skolos viršijo pusę į įmonės balansą įrašyto turto vertės. Byloje nėra duomenų, kad atsakovo turtinė padėtis būtų pagerėjusi. Šių duomenų pagrindu teismas sprendė, kad UAB „Izitas“ yra nemoki įmonė, todėl jai keltina bankroto byla dėl nemokumo (Lietuvos Respublikos įmonių bankroto įstatymo (toliau – ĮBĮ) 2 str. 8 d., 9 str. 7 d. 1 p., CPK 178 str., 185 str.).
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai
Atskirajame skunde UAB „Izitas“ prašo Klaipėdos apygardos teismo 2015 m. gegužės 8 d. nutartį panaikinti ir bankroto bylos iškėlimo klausimą perduoti pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo. Nurodo šiuos svarbiausius argumentus:
1. UAB „Izitas“ nėra įspėta apie kreditoriaus ketinimą kreiptis į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo (ĮBĮ 6 str. 2 d.).
Ieškovui UAB ,,TPI Vilnius“ yra žinomas UAB „Izitas“ adresas – (duomenys neskelbtini). Ieškovas šiuo adresu atsakovui ne kartą siuntė komercinius pasiūlymus dėl įrangos įsigijimo, ir šis adresas (ne (duomenys neskelbtini)) patvirtintas ir teisme. Ieškovas piktnaudžiavo, siųsdamas įspėjimą ne tuo adresu, kuriuo atsakovas priima korespondenciją – gal net teismui pateikė visai kitą dokumentą voke.
Žemesnės instancijos teismas
2. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014 m. rugsėjo 9 d. sprendimas įsiteisėjo tik po 30 dienų, o jau 2014 m. lapkričio 10 d. ieškovas teikia įspėjimą dėl bankroto bylos skolininkui inicijavimo. Jis (atsakovas) siekė derybų keliu susitarti su kreditoriais, pirmiausia atsiskaityti su darbuotojais, valstybe. Be to, pačiame sprendime teismas nekonkretizavo tikslių mokėjimo datų, tik nurodė vieno mėnesio įmokos dydį.
3. Teismas, priimdamas prašymą dėl bankroto bylos iškėlimo, net nepatikrino ar ieškovas turi teisę dėl to kreiptis, ar yra įgaliotas.
Atsiliepimas
Ieškovas – UAB „TPI Vilnius“, atsiliepime į atskirąjį skundą prašo skundžiamą nutartį palikti nepakeistą, o apelianto UAB „Izitas“ vadovui A. (pagal bylos medžiagą – A.) S. paskirti 5 000 Eur baudą už piktnaudžiavimą procesinėmis teisėmis bei 50 proc. teismo paskirtos baudos paskirti UAB „TPI Vilnius“ (CPK 95 str. 2 d.).
Esminiai atsiliepimo argumentai:
1. Skundas grindžiamas deklaratyviais, įrodymais nepagrįstais teiginiais, pvz. tuo, kad jis (ieškovas) komercinius pasiūlymus atsakovui siuntė adresu (duomenys neskelbtini). Sutartyse su atsakovu yra nurodytas atsakovo buveinės adresas (duomenys neskelbtini). Apie adreso pasikeitimą atsakovas neinformavo.
2. Vilniaus miesto apylankės teismo 2014 m. rugsėjo 9 d. sprendimas civilinėje byloje Nr. 2-19192-933/2014 yra įsiteisėjęs, jame išdėstytas sprendimo vykdymas per12 mėnesių. Šio sprendimo atsakovas nevykdo.
3. Priešingai nei atskirajame skunde teigia atsakovas, Vilniaus miesto apylinkės teisme išnagrinėtoje byloje nebuvo konstatuota, jog atsakovo buveinės adresas yra (duomenys neskelbtini).
4. Byloje yra įrodymai, kad ieškovas atsakovą tinkamai įspėjo apie ketinimą kreiptis dėl bankroto bylos iškėlimo tinkamai, atsakovo buveinės adresu.
5. Atsakovas (apeliantas) nepaneigė fakto, kad neatsiskaito su ieškovu, nepateikė įrodymų apie pagerėjusią finansinę padėtį.
Žemesnės instancijos teismas
6. Teismas pagrįstai nustatė atsakovo nemokumą ir pagrįstai jam iškėlė bankroto bylą.
7. Už aiškiai nepagrįsto atskirojo skundo pateikimą aiškiai vengiant atskleisti UAB „Izitas“ turtinę padėtį ir siekiant užvilkinti bylos išnagrinėjimą atsakovui skirtina bauda už piktnaudžiavimą (CPK 95 str.). Dėl vilkinamos atsakovo bankroto pradžios mažėja galimybė atsiskaityti su UAB „Izitas“ kreditoriais.
Kadangi juridinių asmenų vardu veikia jų valdymo organai, bauda už piktnaudžiavimą skirtina vadovui A. S.. Pačiam nemokiam juridiniam asmeniui baudos skyrimas realių pasekmių nesukeltų.
Motyvuojamoji dalis
IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Atskirasis skundas netenkintinas.
Dėl kreditoriaus pareigos informuoti skolininką apie ketinimą kreiptis dėl bankroto bylos iškėlimo
ĮBĮ 6 straipsnyje įtvirtinta privaloma ikiteisminė ginčo nagrinėjimo tvarka, pagal kurią kreditorius (kreditoriai) apie savo ketinimą kreiptis į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo turi pranešti įmonei raštu registruotu laišku arba per kurjerį ar antstolį, pareiškime nurodant įmonės neįvykdytus įsipareigojimus ir įspėjant, kad jeigu jie nebus įvykdyti per laikotarpį (netrumpesnis nei 30 d.) nustatytą pranešime, bus kreiptasi į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo (ĮBĮ 6 str. 2 d.). Ši išankstinė neteisminė ginčo nagrinėjimo tvarka skirta tam, kad būtų išvengta bankroto bylos iškėlimo ir su tuo susijusių pasekmių (pavyzdžiui, laikinųjų apsaugos priemonių taikymo) skolininkui, jeigu pastarasis turi galimybę atsiskaityti su apie ketinimą kreiptis į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo pareiškusiu kreditoriumi. Išankstinė ginčo nagrinėjimo tvarka užtikrina, kad įmonei kreipimasis dėl bankroto bylos iškėlimo ir susijusios pasekmės (pvz., turto areštas, ĮBĮ 9 str. 2 d. 5 p.) nebus siurprizinės. Jeigu registruotu laišku arba per kurjerį ar antstolį įmonei kreditoriaus pranešimo apie ketinimą kreiptis dėl bankroto bylos iškėlimo įteikti nepavyksta, kreditorius turi išsiųsti pranešimą įmonės buveinės adresu. Pranešimas laikomas įteiktu praėjus penkioms dienoms nuo jo išsiuntimo (ĮBĮ 6 str. 2 d.).
Bylos ir Juridinių asmenų registro duomenys įrodo, kad pranešimą apie ketinimą kreiptis į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo ieškovas siuntė oficialiu apelianto UAB „Izitas“ adresu – (duomenys neskelbtini). CK 2.49 straipsnio 3 dalies pagrindu visas susirašinėjimas su juridiniu asmeniu yra laikomas tinkamu, kai jis vyksta juridinio asmens buveinės adresu. CPK 122 straipsnio 2 dalies, 123 straipsnio 2, 4 dalių bei ĮBĮ 6 straipsnio 2 dalies nuostatos, reglamentuojančios procesinių dokumentų įteikimo vietą ir tvarką juridiniams asmenims, suponuoja pareigą visus reikalingus įteikti dokumentus siųsti juridinių asmenų registre nurodytu buveinės adresu, išskyrus atvejus, kai juridinis asmuo nurodo kitą procesinių dokumentų įteikimo adresą. Apelianto argumentai, kad ieškovas naudojo ir ieškovui buvo žinomas ir jo naudotas kitas apelianto (atsakovo) buveinės adresas, byloje neįrodyti (CPK 177, 178 str.). Be to, apelianto teiginys dėl netinkamo adreso paneigtas ieškovo pateiktais atsakovo dokumentais, kuriuose nurodytas buveinės adresas – (duomenys neskelbtini).
Juridiniam asmeniui neišviešinus realaus adreso, kuriuo jis priima korespondenciją, tenka jos negavimo neigiamos pasekmės. Nurodytų argumentų pagrindu teismas sprendžia, kad pranešimą apie ketinimą kreiptis į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo ieškovas išsiuntė apeliantui tinkamu adresu, nepažeidžiant nustatytos ikiteisminės ginčo nagrinėjimo tvarkos (ĮBĮ 6 str. 2 d.).
Dėl bankroto bylos iškėlimo
Teismas iškelia įmonei bankroto bylą, kai nustato, kad yra bent viena iš šių sąlygų: 1) įmonė yra nemoki arba įmonė vėluoja išmokėti darbuotojui (darbuotojams) darbo užmokestį ir su darbo santykiais susijusias išmokas; 2) įmonė viešai paskelbė arba kitaip pranešė kreditoriui (kreditoriams), kad negali atsiskaityti su kreditoriumi (kreditoriais) ir (arba) neketina vykdyti savo įsipareigojimų (ĮBĮ 9 str. 7 d.).
ĮBĮ 2 straipsnio 8 dalis apibrėžia įmonės nemokumą – tokią įmonės būseną, kai ji nevykdo įsipareigojimų (nemoka skolų, neatlieka iš anksto apmokėtų darbų ir kt.) ir pradelsti įmonės įsipareigojimai viršija pusę į jos balansą įrašyto turto vertės.
Teismų praktikoje pripažįstama, kad tais atvejais, kai įmonės vadovas neteikia teismui duomenų, reikalingų išspręsti bankroto bylos iškėlimo įmonei klausimą (ĮBĮ 9 str. 1 d.), teismas apie įmonės mokumą gali spręsti iš paties teismo surinktų duomenų, net jeigu jie nėra pakankamai išsamūs, o išsamesnių į bylą nepateikta (Lietuvos apeliacinio teismo 2013-03-07 nutartis civilinėje byloje Nr. 2-1000/2013, 2013-05-30 nutartis civilinėje byloje Nr. 2-1338/2013, 2013-09-19 nutartis civilinėje byloje Nr. 2-2203/2013 ir kt.), todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai sprendė apie UAB „Izitas“ (ne)mokumą iš paties teismo į bylą surinktų duomenų (2013 metų balansas). Apeliacinės instancijos teismas papildomai, savo iniciatyva (CPK 179 str. 2 ir 3 d.) vertina Juridinių asmenų registrui pateiktus 2014 metų finansinės atskaitomybės duomenis, iš kurių sprendžiama, kad įmonės turto vertė yra 38 897 Lt (sumažėjusi, lyginant su praeitais metais buvusia verte – 39 237 Lt), nepaskirstytas pelnas (nuostoliai) – 178 231 Lt, mažesni nei praėjusiais metais – 211 284 Lt. Visi įmonės įsipareigojimai trumpalaikiai, mokėtini per vienerius metus ir siekia 207 128 Lt, sumažėjo, lyginant su praėjusiais metasi (buvo 250 521 Lt). Per metus gautina suma – vos 4 392 Lt. Šie duomenys įrodo, kad esminio, įmonės teigiamo finansinės padėties pasikeitimo nėra.
Nors pirmosios instancijos teismas bankroto bylą iškėlė, nenustatęs būtent pradelstų įsipareigojimų santykio su balansinio turto verte (ĮBĮ 2 str. 8 d.), paminėta, kad tais atvejais, kai įmonės vadovas neteikia teismui duomenų apie įmonės finansinę padėtį, įskaitant ir duomenis apie pradelstus įsipareigojimus (ĮBĮ 9 str. 1 d.), teismas dėl įmonės (ne)mokumo sprendžia pagal byloje esančius ir teismo iniciatyva surinktus duomenis. Byloje esantys faktiniai duomenys įrodo, kad UAB „Izitas“ vadovas A. S. 2015 m. gegužės 11 d. susipažino su byla ir jam buvo žinoma, kokius duomenis privalėjo pateikti teismui, jo įpareigotas (Klaipėdos apygardos teismo 2015 m. kovo 4 d. pranešimas), tačiau tokių duomenų nepateikė ir su atskiruoju skundu apeliacinės instancijos teismui. Apeliantas nepateikė įrodymų dėl geros įmonės turtinės padėties, gebėjimo atsiskaityti su kreditoriais, kad su jais atsiskaitinėja. Jis neneigia to, kad nevykdo Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014 m. rugsėjo 9 d. sprendimo ir neatsiskaito su kreditoriumi.
Apeliacinės instancijos teismas, remdamasis tuo, kas išdėstyta, daro išvadą, kad apeliantas nepaneigė pirmosios instancijos teismo išvados dėl įmonės nemokumo, neįrodė, kad įmonė pajėgi atsiskaityti su kreditoriais, todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai iškėlė atsakovui bankroto bylą.
Įmonės bankroto procese paaiškėjus, kad įmonė yra moki ir gali atsiskaityti su kreditoriais, įmonės kreditoriai, administratorius, įmonės savininkas (savininkai) galėtų teikti pasiūlymą dėl taikos sutarties sudarymo ir kreiptis dėl bankroto bylos nutraukimo (ĮBĮ 28 str. 1 d., 27 str. 1 d. 3 p.). Pagrindas nutraukti bankroto bylą yra ir tada, kai bankrutuojanti įmonė atsiskaito su visais kreditoriais (ĮBĮ 27 str. 1 d. 2 p.).
Dėl piktnaudžiavimo procesinėmis teisėmis
Ieškovas teigia, kad UAB „Izitas“ vadovas A. S., pateikęs atskirąjį skundą, piktnaudžiauja proceso teise, t. y. šia teise naudojasi ne pagal jos paskirtį, o siekdamas vilkinti bankroto procedūrą.
Teismo vertinimu byloje nepakanka duomenų, įrodančiu, kad atskirasis skundas, kuris, nors nepagrįstas (tai aptarta šioje nutartyje) būtų paduotas aiškiai piktnaudžiaujant proceso teise, todėl bauda neskirtina (CPK 95 str.).
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja, remdamasi Civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 punktu,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Klaipėdos apygardos teismo 2015 m. gegužės 8 d. nutartį palikti nepakeistą.