Kauno apygardos teismo sprendimas

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Algirdas Remeika

apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinio teisės pažeidimo bylą pagal administracinėn atsakomybėn patraukto asmens A. J. B. apeliacinį skundą dėl Vilkaviškio rajono apylinkės teismo 2016 m. rugsėjo 22 d. nutarimo A. J. B. administracinio teisės pažeidimo byloje.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

A. J. B. Vilkaviškio rajono apylinkės teismo 2016 m. rugsėjo 22 d. nutarimu nubaustas už administracinio teisės pažeidimo, numatyto Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ATPK) 126 straipsnio 4 dalyje, padarymą 579 eurų bauda su specialios teisės vairuoti kelių transporto priemones atėmimu 2 metams už tai, kad jis 2016 m. rugpjūčio 30 d., apie 20.10 val., (duomenys neskelbtini), būdamas neblaivus (2,32 prom.), vairavo nuosavą traktorių „Zetor/ZTS“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), t. y. pažeidė Kelių eismo taisyklių 14 punkto reikalavimus.Vilkaviškio rajono apylinkės teismas skundžiamą nutarimą motyvavo tuo, kad A. J. B. kaltė įrodyta bylos medžiaga ir skiriant administracinę nuobaudą buvo atsižvelgta tik į lengvinančių aplinkybių buvimą, kadangi sunkinančių aplinkybių nenustatyta, be to, teismas sprendė, jog išskirtinių aplinkybių, taikyti ATPK 30¹ straipsnio nuostatas, byloje nėra. Apeliaciniu skundu A. J. B. prašo Vilkaviškio rajono apylinkės teismo 2016 m. rugsėjo 22 d. nutarimą pakeisti ir sumažinti paskirtą 579 eurų baudą bei pritaikius ATPK 30¹ straipsnį, paskirti A. J. B. teisės vairuoti transporto priemones atėmimą 1 metams 4 mėnesiams.Skunde nurodo Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo bei Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktiką dėl taikomų poveikio priemonių proporcingumo teisės pažeidimui, teisingumo principo. Taip pat paaiškina, jog apeliantas iš įvykio vietos nepasišalino, sutiko pasitikrinti blaivumą, pripažino kaltę ir dėl to labai gailisi, per visą 62 metų vairavimo stažą apeliantas nebuvo padaręs panašaus pobūdžio administracinio tesės pažeidimo. A. J. B. nėra piktybinis pažeidėjas. Skunde paaiškinamos aplinkybės ir įvykio dienos situacija kodėl apeliantas neblaivus sėdo už vairo. Apelianto nuomone sukeltas įvykis yra pakankamai mažareikšmis, nebuvo padaryta turtinė žala, eismo įvykio metu žmonės nenukentėjo, būdamas neblaivus apeliantas transporto priemonę vairavo labai trumpą laiką ir trumpą atstumą (iki 200 metrų į savo namų kiemą). Apeliantas serga (duomenys neskelbtini), dėl šios ligos turi reguliariai lankytis VšĮ Kauno klinikų filialo Onkologijos ligoninėje, be to yra įtrauktas į laukiančiųjų dantų protezavimo asmenų sąrašą, kas labai svarbu neprarasti arba prarasti kuo trumpesniam laikotarpiui teisę vairuoti transporto priemonę. Marijampolės apskrities vyriausiojo policijos komisariato Vilkaviškio rajono policijos komisariato atsiliepime prašoma A. J. B. skundą atmesti kaip nepagrįstą, kadangi teismo nuobauda paskirta teisėtai ir pagrįstai, ji adekvati padarytam pažeidimui.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Apeliacinis skundas netenkinamas.Ginčo dėl administracinio teisės pažeidimo fakto nėra ir apeliacinės instancijos teismas, patikrinęs byloje esančius įrodymus, neturi pagrindo abejoti dėl administracinėn atsakomybėn patraukto asmens kaltės padarius nurodytą pažeidimą. Apeliaciniame skunde keliamas ATPK 30¹ straipsnyje numatytų nuostatų taikymo klausimas, todėl byla nagrinėjama apeliacinio skundo ribose. Administracinė nuobauda pagal ATPK 30¹ str. nustatytas taisykles gali būti švelninama tik ypatingais, išimtiniais atvejais, kai nustatomas kompleksas faktinių duomenų, bylojančių asmens, kurio atžvilgiu taikomos administracinio poveikio priemonės, naudai.Iš teismui pateiktos administracinio teisės pažeidimo bylos medžiagos matyti, kad apeliantas nubaustas administracine nuobauda su specialiosios teisės vairuoti kelių transporto priemones už grubų pažeidimą kuomet vairavo transporto priemonę, būdamas vidutinio girtumo (2,32 prom.) laipsnio, tokiu savo elgesiu sukeldamas grėsmę kitiems eismo dalyviams ir tik atsitiktinumo dėka išvengė rimtesnių savo neatsakingo ir lengvabūdiško elgesio pasekmių. Apylinkės teismas sprendė, kad pagal bylos medžiagą ir nurodytas pažeidėjo aplinkybes dėl mažesnės nei sankcijoje numatyta nuobaudos skyrimo ar neskyrimo, taikyti ATPK 30¹ straipsnį pagrindo nėra. Ši teismo išvada yra pagrįsta.ATPK 30¹ straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad organas (pareigūnas), nagrinėjantis administracinės teisės pažeidimų bylas, atsižvelgdamas į aplinkybes, nurodytas šio kodekso 30 straipsnio 2 dalyje (padaryto teisės pažeidimo pobūdis, pažeidėjo asmenybė), taip pat į šio kodekso 31 straipsnyje nustatytas atsakomybę lengvinančias bei kitas įstatymų nenurodytas lengvinančias aplinkybes, vadovaudamasis teisingumo ir protingumo kriterijais, gali paskirti mažesnę nuobaudą nei sankcijoje numatyta minimali arba paskirti švelnesnę nuobaudą nei numatyta sankcijoje, arba visai neskirti administracinės nuobaudos. Pagal formuojamą teismų praktiką, administracinė nuobauda vadovaujantis ATPK 30¹ straipsnyje nustatytomis taisyklėmis gali būti švelninama tik esant išskirtinėms aplinkybėms, kurios gali būti vertinamos pažeidėjo naudai, pavyzdžiui, nedidelis veikos pavojingumas, išskirtinai teigiamas pažeidėjo asmenybės charakterizavimas, kelių lengvinančių atsakomybę aplinkybių buvimas ir pan., t. y. nustačius visumą aplinkybių, rodančių, kad sankcijoje numatytos nuobaudos taikymas konkrečiam asmeniui prieštarautų teisingumo ir proporcingumo principams, o visuomenės interesas gali būti užtikrintas ir netaikant sankcijoje numatytos nuobaudos arba ją švelninant. Individualizuodami pažeidėjams skiriamas nuobaudas teismai turi nuodugniai įvertinti pavojingumą, kurį žmogaus teisėms ir laisvėms, visuomenės ir valstybės interesams konkrečiu atveju kelia administracinis teisės pažeidimas. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo atnaujintose administracinių teisės pažeidimų bylose konstatuota, kad administracinės nuobaudos taikymas atitinka proporcingumo reikalavimą, kai tarp padaryto teisės pažeidimo ir už šį pažeidimą nustatytos nuobaudos, siekiamo tikslo ir priemonių šiam tikslui pasiekti yra teisinga pusiausvyra. Teisinga ir protinga laikytina tokia nuobauda, kurią paskyrus gali būti pasiekti nuobaudos tikslai ir kuri, vertinant pažeidimo pobūdį, aplinkybes, pažeidėjo asmenybę, nėra per griežta (kasacinės nutartys administracinių teisės pažeidimų bylose Nr. 2AT-4-2011, 2AT-7-4-2013, 2AT-8-2014).Pagrindiniai argumentai, kurie, pasak apelianto, lemia ATPK 30¹ straipsnio išimties taikymą yra tai, jog tokio pobūdžio pažeidimas per pažeidėjo 62 metų vairavimo stažą padarytas pirmą kartą, sukeltas įvykis yra pakankamai mažareikšmis, niekam nebuvo padaryta turtinė žala, žmonės nenukentėjo, būdamas neblaivus vairavo labai trumpą laiką ir trumpą 200 metrų atstumą, be to, apeliantas nėra piktybinis pažeidėjas, serga (duomenys neskelbtini) dėl ko turi reguliariai lankytis Kaune Onkologijos ligoninėje. Išanalizavus ir įvertinus šias aplinkybes, aukštesnysis teismas vertina, kad šios aplinkybės nelaikytinos tiek išskirtinėmis, kad duotų pagrindą apelianto atžvilgiu taikyti ATPK 30¹ straipsnio nuostatas.Akcentuotina, kad administracinė nuobauda yra atsakomybės priemonė, kuri skiriama administracinį teisės pažeidimą padariusiems asmenims nubausti bei siekiant auklėti, kad jie laikytųsi įstatymų, gerbtų bendro gyvenimo taisykles, taip pat – kad tiek pats teisės pažeidėjas, tiek ir kiti asmenys nepadarytų naujų teisės pažeidimų. Taigi administracine nuobauda siekiama ir nubaudimo, ir prevencinių tikslų. A. J. B. padarytas administracinis teisės pažeidimas – traktoriaus vairavimas esant apsvaigus nuo alkoholio, kai nustatytas vidutinis (2,32 prom.) girtumo laipsnis – yra vienas pavojingiausių pažeidimų, sukeliantis pavojų ne tik transporto eismo saugumui, bet ir žmonių gyvybei bei sveikatai. Nors padarytas pažeidimas sukėlė mažareikšmį eismo įvykio, nepadarė žalos kitų asmenų turtui ar sveikatai, tokio pobūdžio kelių eismo taisyklių pažeidimas padarytas pirmą kartą, nesumažina šio pažeidimo pavojingumo, todėl vien tik simbolinės, administracinėn atsakomybėn patraukto asmens pageidavimus tenkinančios, nuobaudos paskyrimas akivaizdžiai neatitiktų administracinei nuobaudai keliamų tikslų. Be to, nagrinėjamu atveju apelianto nurodytos aplinkybės jam buvo žinomos ir iki administracinio teisės pažeidimo padarymo, tačiau tai nesustabdė jo nuo administracinio teisės pažeidimo, šias aplinkybes jis žinojo prieš sėsdamas už vairo apsvaigus nuo alkoholio. Lengvabūdiškas ir neatsakingas elgesys nebuvo tinkamai įvertintas paties apelianto, kas nulėmė tokių pasekmių atsiradimą. Taigi šių neigiamų pasekmių dėl jam paskirtos nuobaudos atsiradimas pats savaime negali būti laikomas išskirtinio pobūdžio aplinkybėmis, sudarančiomis pagrindą švelninti paskirtą nuobaudą. Tai, kad apeliantas, nesilaikydamas visuomenėje priimtų ir teisės aktais sureguliuotų normų, pablogino savo padėtį, yra tik netinkamo jo elgesio rezultatas. Kaip jau buvo paminėta, administracinės nuobaudos tikslas yra tam tikrų neigiamų pasekmių atsiradimas asmeniui, kuriam taikoma sankcija už teisės pažeidimo įvykdymą, ir tuo siekiama prevencijos tikslų. Tuo pačiu įstatymas prioritetu laiko visuomenės viešąjį interesą, siekiant prevencinių priemonių taikymu užtikrinti saugų eismą, visuomenės saugumą, o ne asmens, padariusio grubų teisės pažeidimą, asmeninį suinteresuotumą išvengti neigiamų pasekmių, nepatogumų. Esant tokioms aplinkybėms, pažeidėjo interesams negali būti teikiamas prioritetas prieš kitų visuomenės narių interesą, susijusį su transporto eismo saugumu. Pažymima, kad aplinkybės kaip kaltės neneigimas ir jos pripažinimas, gailėjimasis dėl savo poelgio, pažeidimas padarytas asmens, kuris sulaukęs 65 metų amžiaus, neteistas, už vairavimą neblaiviam nebaustas, ankstesni pažeidimai padaryti dėl greičio viršijimo, tačiau nuobaudos negaliojančios jau, sukeltas eismo įvykis nepadarė žalos asmenims ar jų turtui, yra reikšmingos bausmės skyrimo individualizavimui, kas nagrinėjamu atveju ir buvo padaryta Vilkaviškio rajono apylinkės teismo.Apeliaciniame skunde nurodytos aplinkybės, kurios aptartos ir išsamiai išanalizuotos tiek pirmosios instancijos teisme, tiek šiame procesiniame dokumente negali būti pripažintos ypatingomis aplinkybėmis, kurios leistų išskirtinai švelninti nuobaudą. Į paminėtas aplinkybes atsižvelgtina individualizuojant pažeidėjui skiriamą nuobaudą neperžengiant sankcijos ribų. Būtent apylinkės teismas ir atsižvelgė į anksčiau paminėtas aplinkybes ir skyrė A. J. B. sankcijoje numatytus minimalius nuobaudos dydžius, nustatant minimalų specialiosios teisės vairuoti kelių transporto priemones atėmimo terminą. Tokia nuobauda, priešingai nei nurodyta apeliaciniame skunde, yra proporcinga padarytam pažeidimui ir atitinka nuobaudai keliamus tikslus, todėl yra teisinga ir ją mažinti dar nėra pagrindų. Taigi apygardos teismas konstatuoja, kad apylinkės teismo nutarimas nekeistinas atsižvelgus į anksčiau aptartas aplinkybes.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 302¹² straipsnio 1 dalies 1 punktu ir 302¹³ straipsniu,

nutaria:

Vilkaviškio rajono apylinkės teismo 2016 m. rugsėjo 22 d. nutarimą palikti galioti ir A. J. B. apeliacinį skundą atmesti.

Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja jos paskelbimo dieną ir yra neskundžiama.