Vilniaus regiono apylinkės teismo nuosprendis

Įžanginė dalis

Procesinio sprendimo kategorijos: 1.1.4.2.; 1.1.4.5.1.; 1.1.7.2.4.; 1.1.7.2.5; 1.1.8.1.1; 1.1.8.6.2; 1.1.8.10.2; 1.1.8.10.5; 1.1.9.7.; 1.1.9.9.; 1.1.10.1.1.; 1.1.11.1.; 1.1.11.10.; 1.2.14.1.2.4.; 2.1.15.3.3.1.; 2.1.15.3.3.2;

2025 m. gruodžio 16 d.

kaltinamajam V. J. (nuotoliniu būdu), jo gynėjai advokatei Virginijai Bradulskienei, jo įstatyminiams atstovams ir civiliniams atsakovams: E. C., V. J.,

viešame teisiamajame posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjusi baudžiamąją bylą, kurioje

V. J., a.k. (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, nevedęs, mokosi (duomenys neskelbtini) mokymo centre, deklaruota gyv. vieta (duomenys neskelbtini), teistas 2025 m. rugsėjo 1 d. Vilniaus apygardos teismo nuosprendžiu, šiuo metu atlieka laisvės atėmimo bausmę Kauno kalėjime,

kaltinamas padaręs nusikalstamas veikas, numatytas Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 178 straipsnio 3 dalyje (dvi nusikalstamos veikos), 22 straipsnio 1 dalyje, 178 straipsnio 3 dalyje.

N. B., a.k. (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, nevedęs, pagrindinio išsilavinimo, nedirbantis, faktinė ir deklaruota gyv. vieta (duomenys neskelbtini), teistas:

1) 2023 m. gruodžio 4 d. Vilniaus regiono apylinkės teismo Ukmergės rūmų teismo baudžiamuoju įsakymu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 259 straipsnio 2 dalį – 4 mėnesių viešųjų darbų bausme;

2) 2024 m. rugsėjo 5 d. Vilniaus regiono apylinkės teismo Ukmergės rūmų teismo baudžiamuoju įsakymu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 str. 2 d., pritaikius BK 64(1) str., 6 mėn. laisvės apribojimo bausme, vadovaujantis BK 72(2) paskiriant baudžiamojo poveikio priemonę per 10 mėnesių išklausyti smurtinį elgesį keičiančią programą, išregistruotas iš probacijos tarnybos, tačiau dalyvavimas programoje tęsiasi iki 2025-07-23;

3) 2025 m. birželio 12 d. Vilniaus regiono apylinkės teismo Ukmergės rūmų teismo baudžiamuoju įsakymu pagal BK 243 straipsnį galutine 30 parų arešto bausme, vykdymą atidedant 8 mėnesiams, paskiriant intensyvią priežiūrą,

kaltinamas pagal LR baudžiamojo kodekso 178 straipsnio 3 dalį.

Aprašomoji dalis

nustatė:

I.Teismo nustatytos aplinkybės.

jis, 2024 m. laikotarpyje nuo birželio 26 dienos 18.40 val. iki liepos 13 dienos 14.30 val., veikdamas kartu su ikiteisminio tyrimo metu nenustatytais asmenimis, įsibrovė į namą, esantį adresu (duomenys neskelbtini), iš kurio tyčia pagrobė nukentėjusiajai V. R. priklausančius indus, puodelius ir puodus, bendros 125,00 eurų vertės, muzikinę aparatūrą, 1000,00 eurų vertės, briedžio ragus, 50,00 eurų vertės, du sieninius senovinius laikrodžius, bendros 200,00 eurų vertės, senovinį laikrodį, 70,00 eurų vertės, pakabinamą senovinį laikrodį, 30,00 eurų vertės, 4 vnt. senovinių žalvarinių samovarų, bendros 200, 00 eurų vertės, 2 senovinius žalvarinius samovarus, 100,00 eurų vertės, du keto puodus, bendros 40,00 eurų vertės, lovatiesę, 100,00 eurų vertės, sidabrinį šaukštą, 30,00 eurų vertės, sidabrinę lopetėlę, 20,00 eurų vertės, du sidabrinius šaukštus, 60,00 eurų vertės, 2 sidabrinius šaukštelius, 30,00 eurų vertės, raštuotą lovatiesę, 100,00 eurų vertės, sidabrinės spalvos medžiaginį rankinuką, 50,00 eurų vertės, bronzinę rūbų pakabą, 200,00 eurų vertės, senovinę rašomąją mašinėlę, 100,00 eurų vertės, fotoaparatą, 200,00 eurų vertės, lėto virimo naują puodą, 70,00 eurų vertės, naują elektrinį žolės degintuvą, 60,00 eurų vertės, tokiais bendrais veiksmais tyčia pagrobė svetimą V. R. priklausantį turtą, padarydamas V. R. 2835,00 eurų turtinę žalą,

t.y. padarė nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 178 straipsnio 3 dalyje;

be to, jis pagrobė svetimą turtą įsibrovęs į patalpą, o būtent:

jis, 2024-09-03 po pietų, tiksliau ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu laiku, veikdamas kartu su N. B., N. B. kieme prie daugiabučio namo stebint aplinką, kad neateitų pašaliniai asmenys, jis, tai yra V. J. per atidarytą kambario langą įlipo į butą ir tokiu būdu įsibrovė į I. J. priklausantį butą, esantį (duomenys neskelbtini), ir iš virtuvėje spintelėje buvusios piniginės pagrobė jo 3000,00 eurų, tai yra tokiu būdu pagrobė svetimą nukentėjusiajam I. J. priklausantį turtą - 3000,00 eurų,

t.y. padarė nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 178 straipsnio 3 dalyje;

be to, jis įsibrovęs į patalpą pasikėsino pagrobti svetimą turtą, o būtent:

jis, 2024 m. lapkričio mėn. 2 d., laikotarpyje nuo 20 val. iki 22 val., būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, veikdamas kartu su B. V., kurio atžvilgiu ikiteisminis tyrimas nutrauktas, turėdamas tikslą neteisėtai užvaldyti svetimą turtą, tyčia išlaužė garažo medines duris, įsibrovė į R. G. priklausantį garažą, esantį adresu (duomenys neskelbtini), tačiau nebaigė savo nusikalstamos veikos dėl ne nuo jo priklausančių aplinkybių, nes garažo viduje nieko vertingo nerado, tai yra tokiu būdu pasikėsino pagrobti svetimą nukentėjusiajam R. G. priklausantį turtą,

t.y. padarė nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 22 straipsnio 1 dalyje, 178 straipsnio 3 dalyje.

jis, 2024-09-03 po pietų, tiksliau ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu laiku, veikdamas kartu su V. J., jis, tai yra N. B., kieme prie daugiabučio namo stebėjo aplinką, kad neateitų pašaliniai asmenys, o V. J. per atidarytą kambario langą įlipo į butą ir tokiu būdu įsibrovė į I. J. priklausantį butą, esantį (duomenys neskelbtini), ir iš virtuvėje spintelėje buvusios piniginės pagrobė jo 3000,00 eurų, tai yra tokiu būdu pagrobė svetimą nukentėjusiajam I. J. priklausantį turtą - 3000,00 eurų,

t.y. padarė nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos Baudžiamojo kodekso 178 straipsnio 3 dalyje.

II.Teisme ištirti įrodymai.

Dėl vagystės iš V. R. namo (2024 m. birželio 26 d. – liepos 13 d.)

Nukentėjusioji V. R. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad turi nuosavybės teise jai priklausantį namą, esantį (duomenys neskelbtini). Šiame name nuolatos negyvena. Paskutinį kartą jame lankėsi 2024-06-26 ir išvyko apie 18.40 val. 2024-07-13 apie 14.30 val. atvažiavus į kiemą ji kažkaip pastebėjo, kad užuolaida kažkaip keistai uždengta. Atsirakino duris, įėjus į namo koridorių pamatė, kad atidarytos virtuvės durys, o ji jas buvo uždarius. Tada pamatė, kad virtuvėje ant grindų yra pridergta, kaip kokios išmatos būtų. Pagalvojo, gal pro kažkur įlindo koks didelis gyvūnas. Tada pamatė, kad virtuvėje yra išvartyti visi daiktai, ant stalo pridėti indai, kurių ten prieš tai nebuvo, tada jau suprato, kad kažkas buvo patekęs į savo namus. Išvalė, išplovė virtuvės grindis. Nuėjus į tualetą, pamatė, kad ir ten pasituštinta. Iš namų buvo pavogtas greitpuodis, sidabrinės spalvos, kokia firma buvo neatsimena, jis buvo labai seniai pirktas, bet visiškai naujas, nenaudotas, jį vertina 50 eurų. Taip pat buvo pavogti įvairūs indai, puodeliai ir puodai, juos visus vertina 125 eurų. Elektrinė mėsmalė, kokios firmos buvo neatsimena, ji taip pat buvo nauja, pirko ją maždaug prieš metus, ją vertina 50 eurų. Taip pat buvo pavogta muzikinė aparatūra, kuri susideda iš trijų dalių, šiuo metu kokia firma jo negali pasakyti, patikslins tyrimo eigoje, vertina apie 1000 eurų. Taip pat pavogė briedžio ragus, kuriuos vertina 50 eurų. Taip pat buvo pavogti senoviniai laikrodžiai, vienas iš jų buvo tamsiai rudos spalvos, su stikliuku, viršuje buvo dekoratyviniai bokšteliai, jį vertina 100 eurų, taip pat dar dingo trys laikrodžiai vienas iš jų buvo keturkampis, tamsiai rudais rėmai, su durelėmis, taip pat pakabinamas, o kitas buvo apvalus, paprastas, o kitas taip pat ant sienos pakabinamas irgi tamsiai rudas, šiuos tris laikrodžius vertina po 50 eurų. Taip pat buvo pavogti penki senoviniai samovarai, žalvariniai, kuriuos vertina po 50 eurų. Taip pat buvo pavogta lovatiesė, juodos, samaninės spalvos, raštuota, ją vertina 100 eurų. Taip pat dingo trys raktai, bet jų nevertina. Šiuo metu negali tiksliai įvardinti visų pavogtų daiktų, viską detaliai apžiūrėjusi patikslins tyrimo eigoje. Taip pat šiuo metu jokių elektroninių daiktų negali pateikti dokumentų, jeigu juos ras pateiks tyrimo eigoje. Jai iš viso šiuo metu padaryta 1875 eurų turtinė žala. Buvo nuėjusi pas savo kaimyną V. N., kuris gyvena (duomenys neskelbtini). Jis jai sakė, kad savaitės bėgyje, jis girdėjo jos bute moteriškus balsus, tačiau jis nieko neįtarė, nes galvojo, kad ten yra atvažiavusi ji. Turtas nedraustas. Namuose kambaryje rado ant stalo du skėčius, kurie nėra jos, taip pat virtuvėje buvo dvi alaus skardinės jos irgi nemano, o kažkieno paliktos, taip pat mėtėsi cigarečių nuorūkos, o pas jas rūkančių nėra ( 1 t., b.l. 57, 61).

2025-04-01 nukentėjusioji V. R. papildomos apklausos metu nurodė, kad nori patikslinti, kas buvo pavogta iš jos namų, laikotarpyje nuo 2024-06-26 18.40 val. iki 2024-07-13 14.30 val., kadangi jos namuose yra labai daug daiktų, ne viską iš karto pastebėjo kas buvo pavogta ir pareigūnams paminėjo. Vėliau namuose pasigedo dar kai kurių daiktų. Nori paminėti, kad greituolį sidabrinės spalvos, kurį minėjo, kad pavogė iš jos namų, kurį įvertino 50 eurų, rado išmestą namų teritorijoje, gėlyne, palangėje, taigi dėl jo žalos nepatyrė. Taip pat dar rado tame pačiame gėlyne išmestą elektrinę naują mėsmalę, kurią vertino 50 eurų, kadangi ją rado, dėl jos žalos nepatyrė. Iš jos namo buvo pavogta: įvairūs indai, puodeliai ir puodai, kuriuos bendrai vertina 125 eurais, muzikinė aparatūra, kurią vertina 1000 eurų vertės, briedžio ragai, kuriuos vertina 50 eurų, du sieniniai senoviniai skambantys, stačiakampiai, mediniai laikrodžiai, bendros 200 eurų vertos (kiekvienas po 100 eurų), keturkampis, kvadratinis pakabinamas sovietinis laikrodis, kurį vertina 70 eurų, apvalus, pakabinamas, skambantis senovinis laikrodis, 30 eurų vertės, 4 kambaryje buvę senoviniai žalvariniai somovarai, kuriuos vertina po 50 eurų, viso 200 eurų žala dėl jų padaryta, 2 virtuvėje buvę senoviniai žalvariniai somovarai, 100 eurų bendros vertės, virtuvėje du buvę keto puodai, bendros 40 eurų vertės, lovatiesė, juodos, samaninės spalvos, raštuota, 100 eurų vertės, kambaryje rašomojo stalo stalčiuje buvęs sidabrinis šaukštas ir sidabrinė lopetėlė, šaukštas 30 eurų vertės, o lopetėlė 20 eurų vertės, virtuvėje, buvę du sidabriniai šaukštai, bendros 60 eurų vertės ir 2 sidabriniai šaukšteliai, 30 eurų vertės, kambaryje spintoje buvusi nauja raštuota lovatiesė, 100 eurų vertės, kambaryje spintoje buvęs jos naujas sidabrinės spalvos, keturkampis, medžiaginis rankinukas, 50 eurų vertės, bronzinė rūbų pakaba, buvusi kambaryje, 200 eurų vertės, kambaryje, sekcijoje buvusi senovinė rašomoji mašinėlė, 100 eurų vertės, kambaryje buvęs fotoaparas (neatsimenu firmos), 200 eurų vertės, koridoriuje, spintoje buvęs lėto virimo naujas puodas, 70 eurų vertės, kambaryje buvęs naujas elektrinis žolės degintuvas, 60 eurų vertės. Dėl vagystės iš viso patyrė 2835 eurų žalą, prašo byloje ją pripažinti civiline ieškove 2835 eurams. Iš jos namų buvo pavogtas daug daiktų, mano, kad vogė ne vienas asmuo, o buvo daug asmenų ir gali būti, kad iš manų namų buvo šie pavogti daiktai ne per vieną kartą (t. 1, b.l. 105-108).

Teisme nukentėjusioji V. R. parodė, kad (duomenys neskelbtini) turi nekilnojamo turto, pusę namo. Įvykis įvyko (duomenys neskelbtini), keitė langų rėmus, liepos 13 d. 14 val. įėjo į butą, virtuvėje pridergta, suprato, kad būta žmonių. Neberado muzikinės aparatūros sūnaus, iš spintų, iš lentynų viskas išversta, ten penki kambariai. Vonioje boileris, ištrauktas laidas, nes paties boilerio neišplėšė. Policiją iškvietė, nurašė pirmiausia kas krito į akis, kas dingo, ten visokių senienų buvo, samovarų, puodai špižiniai. Vėliau policijai papildė kas dingo. Dingo nuo lovos lovatiesė, vyro ir jos mamytės, gal į tą užtiesalą susidėjo daiktus? Puodus gero metalo, jos rankinukas teatrinis, pakaba dingo. Būta ne vieno žmogaus, nešti turėjo su mašina. Senovinė spausdinimo mašinėlė dingo, fotoaparatas sūnaus su juostelėmis. Gintariniai karoliai keli, ji tik vėliau šitą pastebėjo. Daug daiktų dingo, ne iš karto pastebėjo. Du skėčiai buvo palikti, juos paėmė policija, alaus skardinė buvo, nuorūkų buvo. Buvo palikusi švarius namus. Jos žvakė aukšta ir stora buvo deginta virtuvėje, gerai, kad gaisro nekilo. Tyrėjai du kartus buvo atėję. Vienas iš atvestų vaikinų sakė, kad jie čia šoko, linksminosi. Kaimynai už sienos girdėjo balsus ir matė, bet neatkreipė dėmesio, kad žmonės svetimi. Kaimynė (duomenys neskelbtini) metų beveik, todėl nenuostabu, kad nesuprato. Rado atidarytą, nekeistą seną langą ir kaimynė matė žmones per jį šokančius. Buvo dar kaimynas, kuris girtuokliavo, jis balsus girdėjo, bet nieko neįtarė. Ji nereikalauja atlyginti žalos, nes kaltinamasis jauno amžiaus, nepilnametis. Tegul jis mokosi ir kad pasuktų į doros kelią. Ji nenorėtų, kad nepilnametis atidavinėtų jai pinigus. Tegul grįžta į doros kelią.

Atsižvelgiant į tai, kad nukentėjusioji nebeprisimena visų pavogtų daiktų, teisme jos parodymai perskaityti BPK 276 straipsnio 1 dalies 2 punkto pagrindu (b. t. 1, b. l. 57-61; 105-108). Nukentėjusioji patvirtino savo parodymus. Gėlyne rado mėsmalę ir „garpuodį“. Striukę atidavė, ploną, juodą, kurią rado bute, ten ne jos, sakė, kad pagal tą striukę rado kaltinamąjį V. (t.6, b.l. 55-56).

2024-07-14 įvykio vietos apžiūros protokole nurodyta, kad įvykio vieta yra V. R. priklausantis butas, (duomenys neskelbtini). Butas yra kairėje namo pusėje žiūrint nuo (duomenys neskelbtini) gatvės pusės. Butas Nr. (duomenys neskelbtini) yra dešinėje namo pusėje. Namas aptvertas tvora. Įvažiavimas į buto Nr. (duomenys neskelbtini) kiemą yra kairėje namo pusėje. Vartai uždaryti, užrakinti. Nuo (duomenys neskelbtini) gatvės pusės yra veranda kurioje yra įėjimo į butą Nr. (duomenys neskelbtini) durys. Veranda nenaudojama, durys užrakintos, be išorinių laužimo žymių. Buto Nr. (duomenys neskelbtini) vedantys į (duomenys neskelbtini) gatvės pusę uždaryti, be išorinių laužimo žymių. Kairėje namo sienoje yra trys buto Nr. (duomenys neskelbtini) langai. Langai uždaryti, bei išorinių laužimo žymių. Įvykio vietoje vaizdo filmavimo kamerų nėra. Žiūrint iš kiemo pusės, namo dešinėje yra įėjimo Nr. (duomenys neskelbtini) į namą durys, kairėje įėjimo Nr. (duomenys neskelbtini) į namą durys. Abejos durys atidarytos, be išorinių laužimo žymių. Kieme žolė, avalynės pėdsakų nesimato. Tarp įėjimo Nr. (duomenys neskelbtini) ir įėjimo Nr. (duomenys neskelbtini) yra trys langai. Langai be išorinių laužimo žymių. Trečias langas, esantis dešinėje nuo įėjimo Nr. (duomenys neskelbtini) praviras. Langas su išoriniu vidiniu rėmu. Rėmai mediniai. Langas 85x124 dydžio, lango apačia 125 cm nuo žemės. Prie sienos trinkelės ir žolė avalynės pėdsakų nesimato. Langas be laužimo žymių. Išorinis lango rėmas užkabinamas trimis kabliukais, visi kabliukai atkabinti. Vienas dešinėje pusėje ir du kairėje. Vidinis lango rėmas užrakinamas dviem sklastimis esančiomis rėmo apačioje ir viršuje. Sklastys atrakintos. Ant palangės avalynės pėdsakų nesimato. Įėjus pro įėjimo Nr. (duomenys neskelbtini) duris patenkame į koridorių, kurio priekinėje sienoje yra atidarytos durys vedančios į virtuvę. Durys rakinamos, atrakintos, raktas spynoje vidinėje pusėje. Durys be laužimo žymių. Įėjus į virtuvę dešinėje matome virtuvinį stalą, ant kurio sudėti indai, toliau prie dešinės sienos yra dujinė viryklė. Kairėje ant krosnies pridėta indų. Prie įėjimo kairiame kampe ant sienos kabančioje pintinėje yra dvi tuščios alaus skardinės, kurios savininkės V. R. teigimu yra ne jos. Skardinės iš įvykio vietos paimtos, supakuotos į vokus Nr. 3 ir Nr. 4. Virtuvės priekyje yra koridorius, kurio gale yra durys vedančios į kambarį Nr. 1. Koridoriaus kairėje sienoje yra durys vedančios į kambarį Nr. 4. Įėjus į kambarį Nr. 1 prie dešinės sienos matome dvi lovas. Lovos atstumtos nuo sienos. Tolimesnės sofos yra apdulkėjus magnetola. Prie kairės sienos yra kėdės, kambario gale prie kairės sienos sustumti du stalai. Ant kėdžių išmėtyti kompaktiniai diskai. Ant diskų dėžučių panaudojant daktiloskopinius miltelius ieškota rankų pėdsakų tačiau nerasta. Ant stalo yra garso aparatūros sujungimo kabeliai, stalo dešinėje viena garso kolonėlė. Priekiniame kairiame kampe spintelė. Jos durys uždarytos, daiktai neišvartyti. Priekinėje sienoje yra durys vedančios į kambarį Nr. 2. Įėjus į kambarį Nr. 2 priekyje matome staliuką, priekiniame kairiame kampe spintelę. Prie staliuko ant grindų yra įvairūs buities daiktai. Dešinėje yra spinta. Prie spintos ant grindų išmėtyti rūbai. Spinta tuščia. Spinta medinė, apdulkėjusi. Paviršius netinkamas naudoti daktiloskopinius miltelius. Kambario Nr. 2 kairėje sienoje yra durys vedančios į kambarį Nr. 3. Kairėje yra stalas, ant jo apdulkėjusi magnetola. Toliau prie kairės sienos yra medinė spinta. Prie jos ant grindų išversti rūbai, tarp rūbų yra muzikinis centras. Dešinėje yra stalas. Dešinėje sienoje yra du langai, vedantys į (duomenys neskelbtini) gatvės pusę. Langai uždaryti, tačiau rankenos nepilnai užlenktos. Prie pirmo lango lauke, gėlyne matosi kartoninė dėžė, galimai išmesta iš vidaus. Ant langų rankenų panaudojant daktiloskopinius miltelius ieškota rankų pėdsakų tačiau nerasta. Kambaryje Nr. 3 apšvietus grindis žibintuvėliu smailiu kampu matyti avalynės pėdsakai (foto Nr. 39). Pėdsakai vieno rašto. Avalynės pėdsako ilgis (duomenys neskelbtini) cm, pėdos plotis (duomenys neskelbtini) cm, kulno plotis (duomenys neskelbtini) cm. Du pėdsakai nukopijuoti ant daktiloskopinių plokštelių, kurios supakuotos į voką Nr. 6. Tokių pat pėdsakų fragmentų rasta ir kambariuose Nr. 1, Nr. 2, Nr. 4. Pėdsakai vienos avalynės (visur toks pat raštas). Kambario Nr. 3 priekinėje sienoje yra durys vedančios į prieškambarį, kurio dešinėje sienoje yra durys vedančios į verandą, kur išėjimas į (duomenys neskelbtini) gatvę. Durys vedančios į verandą užkrautos langų rėmais, užrakintos. Matyti, kad šis įėjimas nenaudojamas. Iš koridoriaus įėjus į kambarį Nr. 4, priekyje matome stalą. Dešinėje kampe yra kėdė. Dešinėje sienoje durys vedančios į kambarį Nr. 5. Priekiniame dešiniame kampe fotelis, priekyje prie sienos - stalas, stalo kairėje yra televizoriaus staliukas, ant jo televizorius. Prie televizoriaus staliuko ant grindų rasta nuorūka (foto Nr. 45, Nr. 46). Nuorūka iš įvykio vietos paimta, supakuota į voką Nr. 1. Prie kairės sienos lova. Priekinėje sienoje kairiame kampe yra langas pro kurį įsibrauta į vidų. Iš kambario Nr. 4 įėjus į kambarį Nr. 5 prie dešinės sienos matome spintą. Prie spintos ant grindų išversti rūbai. Prie priekinės sienos yra kėdė ir lova. Kairėje yra stalas. Prie kairės sienos yra spinta, priešais spintą - stalas. Tarp stalo ir spintos ant grindų rasta nuorūka, kuri iš įvykio vietos paimta ir supakuota į voką Nr. 2. Ant stalo ir spintos lentynoje yra du skėčiai, kurie V. R. teigimu yra ne jos. Skėčiai iš įvykio vietos paimti, supakuoti į voką Nr. 5 ( 1 t., b.l. 74-98).

2024-07-23 tarnybiniame pranešime nurodyta, kad 2024-07-19 d. buvo nuvykta į įvykio vietą ir papildomai bendrauta su pareiškėja, apžiūrėtos patalpos. Jokios papildomos informacijos pareiškėja nesuteikė, kas galėjo apvogti jos namus nežinanti. Taip pat bendrauta su pareiškėjos kaimynu V. N., kuris gyvena (duomenys neskelbtini). Asmuo jokios naudingos informacijos nepateikė, girdėjo lyg ir moteriškus balsus už sienos, tačiau kokiu tiksliu metu nepamena, kieno tai balsas įvardinti negali. Manė, kad grįžusi kaimynė. Pagal pavogtų daiktų aplinkybes buvo peržiūrėti parduodamų daiktų skelbimai internetinėje erdvėje esančiuose skelbimų portaluose, tačiau įtartinų ar panašių daiktų nenustatyta. Įvykio vietoje vaizdo stebėjimo kamerų nenustatyta, (duomenys neskelbtini) miesto kameros šios gatvės dalies neaprėpia ( 1 t., b.l. 127-128).

2024-07-19 savanorišku daiktų, dokumentų protokolu nukentėjusioji V. R. pateikė juodos spalvos bliuzoną su užtrauktuku (t. 1, b.l. 129).

2024-08-27 daiktų apžiūros protokole nurodyta, jog apžiūrėjus V. R. pateiktą bliuzoną nustatyta, kad apžiūrimas juodos spalvos bliuzonas ilgomis rankovėmis, paimtas iš įvykio vietos. Bliuzonas pilnai sintetinės medžiagos, juodos spalvos, baltu užtrauktuku, juodas gaubtuvas su baltomis gumytėmis galuose. Galinė bliuzono dalis juoda be išskirtinių detalių. Rankovės ilgos, galuose siaurėjančios. Bliuzono vidinėje dalyje matyti etiketę, kurios užrašai "MADE IN CHINA", "WORKOUTtm", dydžių sąrašas, pagal EU dydis 46. Daugiau tyrimui naudingos informacijos nepastebėta ( 1 t., b.l. 130-135).

2024-10-23 tarnybiniame pranešime nurodyta, kad kad atliekant ikiteisminį tyrimą Nr. 01-1-26800-24 bei bendraujant su policiją dominančiais asmenimis gauta reikšmingų duomenų, t.y. bendraujant su policiją dominančiu asmeniu - nepilnamečiu V. J., gim. (duomenys neskelbtini) m., pastarasis paaiškino, kad įvykio vietoje jis yra buvęs vieną kartą su kitais asmenimis, tarp kurių buvo ir jo pažįstamas nepilnametis J. B., gim. (duomenys neskelbtini) m. bei tai, kad įvykio vietoje rastas bliuzonas yra būtent V. J.. Esant šioms aplinkybėms tikslinga su V. J. atlikti procesinius veiksmus (1 t., b.l. 140-141).

2024-11-12 tarnybiniame pranešime nurodyta, kad bendraujant su policiją dominančiu asmeniu, t.y. nepilnamečiu V. J., gim. (duomenys neskelbtini) m., užduoti klausimai ir pagal ikiteisminio tyrimo bylos Nr. 01-1-26800-24 aplinkybes. Teiraujantis, gal atsiminė, kur yra iš įvykio vietos pagrobti daiktai, pastarasis paaiškino, kad rado tarp savo daiktų vieną mažą moterišką laikrodį ir jį pateikė, t.y. pateikė moterišką laikrodį "French Connection", sidabrinės spalvos, su juoda odine apyranke (1 t., b.l. 142-143).

2024-11-12 daiktų apžiūros protokole nurodyta, jog apžiūrėjus įtariamojo V. J. pateiktą laikrodį nustatyta, kad laikrodis yra moteriškas, sidabrinės spalvos, 42 mm ilgio, 20 mm pločio, su juodos spalvos odine apyranke, bendras ilgis su apyranke 227 mm. Laikrodis yra "FRENCH CONNECTION" firmos (1 t., b.l. 144-149).???

2025-03-18 daiktų ir kitų objektų parodymo atpažinti protokole užfiksuota, kad nukentėjusiajai V. R. pateikus atpažinti 3 laikrodžius, ji neatpažino nei vieno kaip savo ( 1 t., b.l. 150-154).

Ikiteisminio tyrimo metu kaltinamasis V. J. parodė, kad jo teisės jam išaiškintos, supranta kokio nusikaltimo padarymu yra įtariamas, pilnai prisipažįsta padaręs nusikaltimą. Psichiatro įskaitoje nėra registruotas, turi priklausomybę narkotikų vartojimui. Šiais metais, vasarą, tikslaus mėnesio ir dienos neatsimena, dienos metu jis vienas atvažiavo su autoku į (duomenys neskelbtini) pakimarinti. Eidamas Sutikai draugą J. B.. Su juo nuėjo iki jo namų, jo namuose kimarinom, tiesiog rūkėm "žolę". Tada jie išėjo į lauką, J. paskambino savo draugams. Atvažiavo J. du draugai, jam nepažįstami, jų vardų ir pavardžių jis nežino. J. draugų atpažinti negalėtų. Visi bendrai norėjo kažką apvogti, norėjo apvogti kažkokią bobutę. Jie vaikščiojom, po (duomenys neskelbtini), kurioje gatvėje nežino, bet čia netoli, prie Gintarinės vaistinės, J. draugai parodė pirštu į namą ir pasakė, kad eitume į šitą namą ir jie su J. sutiko. Į tą namą ėjo vogti daiktų. Kaip pateko į namą jis tiksliai nežino, ar įšoko, ar per langą įlipo. Jautėsi apsvaigęs nuo narkotinės medžiagos "žolės". Namas buvo tuščias, jame žmonių nebuvo. J. ir jo draugai iš namo pasiėmė kažkokius vertingus senus daiktus, samovarus, jie paėmė kelis laikrodžius, nematė daugiau ką jie paėmė , jie viską greit darė. Jis iš namo paėmė vieną laikrodį, kurį vėliau iš jo paėmė pareigūnai. Tuomet išėjo iš namo ir išsiskirstė. Jis vienas “autiku” grįžo į kaimą, o J. su draugais nežino kur išvarė. Grįžęs namo pasidėjo pas save garaže. Garažą jam atidavė N. B.. Tą garažą B. atidavė ten senas diedas, tipo jam nereikia garažo. Tame name, iš kurio vogė, jis paliko striukę, kodėl ją paliko nežino, taip gavosi. Apie šią vagystę niekam nepasakojo. Dėl padaryto nusikaltimo gailisi, galės parodyti kur yra tas namas ( 4 t., b.l. 131-134).

2024-11-21 parodymų patikrinimo metu įtariamasis V. J. patvirtino apklausos metu duotus parodymus ( 5 t., b.l. 3-13)

2025-02-03 apklausos metu įtariamasis V. J. parodė, kad jo teisės jam išaiškintos, supranta kokio nusikaltimo padarymu yra įtariamas, pilnai prisipažįsta padaręs nusikaltimą. Psichiatro įskaitoje nėra registruotas, turi priklausomybę narkotikų vartojimui. Šiais metais, vasarą, tikslaus mėnesio ir dienos neatsimena, dienos metu jis vienas atvažiavo su autoku į (duomenys neskelbtini) pakimarinti. Eidamas Sutikai draugą J. B.. Su juo nuėjo iki jo namų, jo namuose kimarinom, tiesiog rūkėm "žolę". Tada jie išėjo į lauką, J. paskambino savo draugams. Atvažiavo J. du draugai, jam nepažįstami, jų vardų ir pavardžių jis nežino. J. draugų atpažinti negalėtų. Visi bendrai norėjo kažką apvogti, norėjo apvogti kažkokią bobutę. Jie vaikščiojom, po (duomenys neskelbtini), kurioje gatvėje nežino, bet čia netoli, prie Gintarinės vaistinės, J. draugai parodė pirštu į namą ir pasakė, kad eitume į šitą namą ir jie su J. sutikom. Į tą namą ėjo vogti daiktų. Kaip pateko į namą jis tiksliai nežino, ar įšokom, ar per langą įlipom. Jautėsi apsvaigęs nuo narkotinės medžiagos "žolės". Namas buvo tuščias, jame žmonių nebuvo. J. ir jo draugai iš namo pasiėmė kažkokius vertingus senus daiktus, samovarus, jie paėmė kelis laikrodžius, nematė daugiau ką jie paėmė , jie viską greit darėm. Jis iš namo paėmė vieną laikrodį, kurį vėliau iš jo paėmė pareigūnai. Tuomet išėjo iš namo ir išsiskirstė. Jis vienas autiku grįžo į kaimą, o J. su draugias nežino kur išvarė. Grįžęs namo pasidėjo pas save garaže. Garažą jam atidavė N. B.. Tą garažą B. atidavė ten senas diedas, tipo jam nereikia garažo. Tame name, iš kurio vogė, jis paliko striukę, kodėl ją paliko nežino, taip gavosi. Apie šią vagystę niekam nepasakojo. Dėl padaryto nusikaltimo gailisi, galės parodyti kur yra tas namas (t. 4, b.l. 156-162).

2025-05-06 įtariamasis V. J. apklausos metu parodė, kad anksčiau savo duotų parodymu byloje dėl pranešime apie pranešimą, jis neatsimena, pamiršo viską. Apie nusikaltimą iš namo, esančio (duomenys neskelbtini), jis atsimena, tačiau ne viską, kada įsibrovė į šį namą, neatsimena. Į šį namą jis įsibrovė su J. B. ir jo keliais draugais, keliais draugais nepamena. Akistatos metu su J. B. apie vagystę nieko nepasakojo ir atsisakė duoti parodymus, nes tiesiog nenorėjo. Nežino kokiu tikslu su J. ir jo draugais brovėsi į tą namą. Namo jis pavogė tik vieną laikrodį, daugiau nieko neėmė, tik tą laikrodį, kurį vėliau atidavė pareigūnams. Ką iš namo paėmė B. ir jo draugais, jis nematė. Daiktų, kurie išvardyti pranešime apie įtarimą, jis nevogė, pavogė tik vieną laikrodį nešiojamą ant rankos. Pirmų apklausų metu dėl šios vagystės jis viską smulkiau apklausė, viską net parodė įvykio vietoje kaip kas buvo, prašo jo tais parodymais ir vadovautis, jie buvo teisingi, nes buvo apklausiamas ne taip seniai po įvykio, o dabar jau praėjo daug laiko nelabai viską atsimena ( 3 t., b.l.167-170).

2025-05-26 apklausos metu įtariamasis V. J. parodė, kad supranta kokių nusikaltimų padarymu yra įtariamas, iš dalies prisipažįsta padaręs šiuos nusikaltimus. Dabar nori papasakoti visą tiesą, visų pirma name su J. B. ir jo jam nepažįstamais draugais jis nebuvo ir iš to namo, kur surašyta pranešime apie įtarimą jis nieko nevogė. Nebuvo tame name iš viso. Jam J. B. žiauriai nepatinka, už tai jis tyčia jį įkišo, ant bajerio. Parodymų patikrinimo vietoje metu viską parodė kur kas tame name buvo, nes prieš tai buvo tame name su pareigūnu Tomu Zimbliu ir jis jam rodė kur buvo padėti daiktai ir kas dingo. Laikrodžio, kurį pateikė policijai, nevogė iš to namo, jis buvo N. garaže, kieno tas laikrodis jis nežino. Nežino, kodėl prisipažino pavogęs daiktus su B. iš to namo, tiesiog žaidė, kaip Zimblys su juo žaidžia, taip ir jis. Kais Zimblys su juo žaidė kiekvieną dieną jį kviesdamas į policiją, taip, galvojo, ir jis su juo pažais. Iš namo (duomenys neskelbtini), jis nieko nevogė (t. 4, b.l. 187-194).

Teisme kaltinamasis V. J. parodė, kad dėl šio epizodo savo kaltės nepripažįsta, ten nebuvo, viską melavo, buvo apsirūkęs, išgėręs ir pavartojęs narkotinių medžiagų, kamera jį filmavo, jis viską pasakė, tiesą, kaip buvo, bet tame bute jis nebuvo, jis buvo iš to buto išėjęs. Pareigūnas jam parodė, kur buvo daiktai, tada atvažiavo kiti ir jis jiems parodė, kur buvo daiktai, nes jam buvo parodęs pareigūnas, kur buvo daiktai. Jis melavo ikiteisminio tyrimo metu, kad padarė vagystę. Sako “tavo prakaitas labai jaučiasi”, ten net ne jo striukė buvo, skėtis buvo, bet lietaus net nebuvo. Prašo jo nekaltinti dėl šio nusikaltimo, nes jis jo nedarė (t.6, b.l. 10).

Teismo posėdyje apklausta liudytoja Neringa Kiškė parodė, kad ji yra vyr. tyrėja. Asmeniškai nepažįsta kaltinamųjų, kaip proceso dalyvius pažįsta. Prisimena kaltinamuosius, atliko ne vieną procesinį veiksmą. Dėl V. J., visur dalyvavo advokatas, nes jis nepilnametis. Pagarsinus kaltinamojo V. J. parodymus ( t. 6; b. l. 10), liudytoja parodė, kad jos įsitikinimu, kaltinamasis buvo blaivus per apklausas, jis nebuvo apsvaigęs nei nuo alkoholio, nei nuo narkotikų, nekėlė įtarimų. Ji su juo į įvykio vietą vyko pirmą kartą, jis viską rodė, ji iki to tame bute nėra buvusi, ten senas didelis namas, nežinant nerastum kur įeiti, o jis viską rodė nuosekliai, dalyvavo advokatė, o ar jis prieš taip buvo ten, ji nežino, jis puikiai aiškino, kur kokie daiktai buvo, nesimėtė. Jai nekilo abejonių, kad jis žino, ką rodo. J. buvo laisvėje, kai vyko tyrimas. Po to jis buvo sulaikytas tą pačią dieną, įtariant nužudžius žmogų (t.6, b.l. 31).

Kaltinamojo V. J. įstatyminiai atstovai – E. C. ir V. J. paaiškino, kad jiems nėra žinoma, kokia byla čia nagrinėjama, nežino, kas per namas ir daiktai, jie nebuvo kviesti, kai vyko tyrimas. Prašo atsiųsti civilinius ieškinius susipažinti. Nežino, kaip pasakyt apie sūnų. Jis lankė mokyklą (duomenys neskelbtini), speciali mokykla, nes jis turi neįgalumą. Protinę negalią, namuose viskas gerai, vaikas kaip vaikas, mokslai sekdavosi gerai, mokytojai sakydavo, kad jam reikia į normalią mokyklą eiti. Kai su draugais susideda, tai būna visko. Žino, už ką nuteistas dabar, dalyvavo teismuose. Narkotikų vartojimas, jie iš paskos nelakstydavo, guldė Kaune, priklausomybių centre, vežė pas psichologus, draugai duodavo žolytės ir prasideda (t.6, b.l. 31-32).

2024-12-09 buvęs įtariamasis J. B. apklausos metu nurodė, kad pasinaudoja savo teise ir atsisako duoti parodymus ( 3 t., b.l. 135-137).

2025-04-18 apklausos metu buvęs įtariamasis J. B. nurodė, kad jo teisės jam išaiškintos, supranta kokio nusikaltimo padarymu yra įtariamas. Kokie metai laiko, kaip pažįsta V. J., jie nėra draugai, jie priešai, kariauja. Kariauja su V. dėl skolų, jis jam skolingas. Nepadarė nusikaltimo, kurio padarymu yra įtariamas, jam nereikalingi daiktai, kurie išvardyti pranešime apie įtarimą, kam jis juos vogtų, jie jam nereikalingi, kam jis juos parduos. Gali V. jį kaltinti vagyste, nes jam prisiskolinęs, neturi ant ko suversti bėdos, tai ant jo verčia. Daugiau nieko apie šią vagystę papasakoti negali, nes jis nebuvo, nevogė ( 3 t., b.l. 145-147).

2025-05-06 akistatos metu tarp buvusio įtariamojo J. B. ir įtariamojo V. J., įtariamasis V. J. atsisakė duoti parodymus ir dalyvauti akistatoje ( 3 t., b.l. 155-163).

Prokuroro 2025-05-13 nutarimu ikiteisminis tyrimas Nr. 01-1-26800-24 įtariamojo J. B. atžvilgiu pagal požymius nusikalstamos veikos, numatytos BK 178 str. 3 d. (dėl vagystės iš V. R. buto) nutrauktas (BPK 212 str. 1 d. 2 p.) (t. 4, b.l. 70-76).???

Dėl vagystės iš I. J. buto (2024 m. rugsėjo 3 d.)

Kaltinamasis V. J. ikiteisminio tyrimo metu savo kaltę pripažino dėl vagystės iš I. J. ir parodė, kad pilnai prisipažįsta padaręs šią veiką. Psichiatro įskaitoje nėra registruotas, priklausomybę turi narkotikų vartojimui. N. B., jo draugas, ieškojo darbo ir sugalvojo nueiti pas bobutę, kurios vardo ir pavardės nežino, jie ją vadina "(duomenys neskelbtini)", paklausti, ar reikia ką nors dirbti. Ta bobutė gyvena jo laiptinėje. Tikslios dienos paakyti negali, buvo gal rugpjūčio 30 d., penktadienis ar šeštadienis. N. paklausė, ar bobutė turi darbo, ji pasakė, kad reikia nušienauti žolę, N. nušienavo ir bobutė N. už darbą sumokėjo 5,00 eurus. N. jam prieš tai sakė, kad jeigu ta bobutė jam už darbą duos tik 5-10,00 eurų, tai jis nueis ir iš jos pavogs pinigus, jeigu ji dar turi. N. sakė eiti pas tą bobutę ir pažiūrėsim, ar pas tą bobutę dar yra pinigų ir jis sutiko. Buvo apie 13-14.00 valanda, kai jie abu nuėjo iki tos bobutės namų. Tiek N., tiek jis žinojo, kur ta bobutė laiko raktus nuo savo namų. Tie raktai buvo padėti pirmame bute, nes ta bobutė turi du butus. Tas butas, kur buvo raktas nuo bobutės buto, kuriame ji gyvena, yra nerakintas, ji ten laiko savo senus daiktus. Taigi, su N. nuėjo į tą nerakintą butą, raktą N. paėmė iš striukės kišenės, striukė buvo pakabinta koridoriuje ir N. paimtą raktą padavė jam. Tada abu su N. nuėjo iki to buto, kuriame gyvena bobutė, jis įkišo raktą į spyną, atrakino duris ir abu užėjo į bobutės butą. Bobutė buvo sode, o diedukas buvo bute, virtuvėje, bet jis senas, kurčias, jų nematė ir negirdėjo. Tada bute paieško pinigų, bet nerado ir išėjo į lauką, laukė, kol išeis iš buto diedukas, jie laukė kieme, prie namo. Gal po pusvalandžio išėjo diedukas į sodą. Kai jie išėjo iš buto, kuriame buvo diedukas, tai buto raktą grąžino į striukę. Kai išėjo diedukas, vėl raktą paėmė iš striukės, jis atrakino buto duris ir abu su N. įėjo į butą. Jie su N. apieško visą butą, ieškojo pinigų. Jis virtuvėje, kažkokioje spintelėje, lentynoje, viršuje (spinta balta) rado piniginę. Piniginė buvo sena, rudos spalvos, odinė, užlenkiama. Piniginėje buvo 3000,00 eurų, po 100, 50, 200 eurų kupiūromis. Kai rado piniginėje 3000,00 eurų, parodė N.. Paimtus 3000,00 eurų jis įsidėjo į kelnių kišenę ir jie su N. išėjo prie autobusų stotelės. Butą užrakino ir raktą padėjo atgal į striukę. Stotelėje jie su N. pasidalino pavogtus pinigus, N. atidavė beveik 2000,00 eurų, o sau pasiliko apie 1085,00 eurus. Nežino, kodėl sau mažiau pasiliko, tiesiog greitai. Tada abu nuvažiavo taksi į (duomenys neskelbtini). (duomenys neskelbtini) nuėjo pavalgyti, atsigerti. G., kurio pavardės jis nežino, atidavė jam iš vogtų pinigų skolą, tai yra 800,00 eurų, likusius pinigus tiesiog išleido maistui. kažkiek norėjo grąžinti pinigų vogtų bobutei, tai nuėjo pas G. ir iš G. rankų paėmė 400,00 eurų, iš tų grąžintų 800,00 eurų ir norėjo nunešti bobutei, iš kurios pavogė. Paskui pas jį ant kiemo į pavėsinę atėjo G., rankoje laikė peilį ir pagalį ir liepė grąžinti 400,00 eurų ir jis jam grąžino. N. iš pavogtų pinigų nusipirko automobilį Audi. Tada jie su N. nuėjo į tos bobutės sodą, durys buvo atrakintos, sodą apieškojo, ieškojo metalo. N. rado metalo du gabalus, juos ardė, parsinešė pas jį į kiemą, į pavėsinę, bet paskui jo tėvas atidavė tą metalą I. K.. Dėl padaryto nusikaltimo gailisi, kažkaip teks atiduoti pinigus. Iš tų vogtų pinigų N. dar pirko telefoną Huawei, mokėjo 80,00 eurų ( t. 4, b.l. 112-115).

2024-11-21 parodymų patikrinimo metu įtariamasis V. J. patvirtino 2024-09-30 apklausos metu duotus parodymus ( 5 t., b.l. 16-25)

2025-05-06 įtariamasis V. J. apklausos metu nurodė, kad anksčiau savo duotų parodymų byloje dėl pranešime apie pranešimą, jis neatsimena, pamiršo viską. Dėl 3000 vagystės iš N. kaimynų gali pasakyti, kad jis nelipo per langą į butą. Kai pirmą kartą nuėjo į butą, buvo su N., bute buvo bobutė, ji žiūrėjo televizorių, N. stovėjo prie virtuvės ir žiūrėjo į babytę, o jis nuėjo į virtuvę ir iš stalčiaus paėmė 5 eurus, į butą pateko pro nerakintas duris. Antrą kartą, gal kitą dieną, tiksliai nepamena, nežino kuri buvo diena, mėnuo, metai, kai nuėjo Su N. ant kiemo, ta bobutė buvo sode, jie sėdėjo kieme, kimarino ir kažkaip sugalvojo, N. pasakė, kad eitume pas tą bobutę į butą, jis sutiko. N. sakė jam vienam eiti į vidų, o jis stebės lauke. N. jam ankščiau yra sakęs, kad kitame bute, tų diedukų, kuris yra šalia jų buto, kuris nenaudojamas, bute atidarius duris yra koridorius ir yra striukė, kuris raktas nuo tos bobutės "(duomenys neskelbtini)“ raktas. Jie su N. nuėjo į tą butą, apžiūrėjo visus rūbus ir rado rakus, kuris iš jų rado raktą, neatsimena. Tada kažkuris iš jų atrakino duris ir abu užėjo į butą ir N. pasakė, kad eina į lauką žiūrėti ar ji grįžta ar ne, o jam ieškoti. Virtuvę apieškojęs, viršuje, pasiėmė kėdę ir užlipęs spintelėje rado piniginė, kurioje buvo 3000 eurų, pinigus pasiėmė. Nuo piniginės ir kėdės nuvalė pirštų antspaudus. Kai išėjo į lauką, N. ant kiemo nebuvo, jis sėdėjo pavėsinėje. Tada N. ardė iš sodo vogtą daiktą, kažką ardė. N. parodė pinigus, jis iškvietė taksą, nuėjo iki stotelės ir pasidalino pinigus, nežino kiek N. tiksliai davė pinigų, jam atidavė visas kupiūras po 100, po 50 eurų, sau pasiėmė po 20, 10, 5 eurų kupiūras. Dėl šio nusikaltimo prisipažįsta pilnai. Dėl padarytų nusikaltimų gailisi, nežino kaip atlygins žalą, atlygins pusę sumos, nes buvo ne vienas ( t.4, b.l. 167-170).

2025-05-26 apklausos metu įtariamasis V. J. nurodė, kad supranta kokių nusikaltimų padarymu yra įtariamas, iš dalies prisipažįsta padaręs šiuos nusikaltimus. Dėl vagystės iš I. J., pripažįsta pilnai padaręs šį nusikaltimą, buvo su N. B., virtuvėje užlipo ir pavogė pinigus iš piniginės. Į butą pateko per duris, atsirakino rastu raktu. Viską apie šį nusikaltimą papasakojo praeitoje apklausoje, viskas ką pasakojo, viskas taip ir buvo, nieko papildyti neturi, prašo vadovautis jo jau duotais parodymais (4 t., b.l. 187-194).

Teisme kaltinamasis V. J. parodė, kad pripažįsta dėl pinigų vagystės. Atsimena, kad įlindo pro langą galinį, nuėjo į virtuvę, atidarė spintelę, paėmė pinigus ir išbėgo, nuėjo, kur buvo draugas. (duomenys neskelbtini), ten ir N. gyvena. N. buvo prie pavėsinės, sėdėjo ten, kai jis lipo į butą, šalia namo ta pavėsinė. Iš pavėsinės nesimato, kas įeina ir išeina į namą. Prieš įvykį neapkalbėjo su N. nieko. Jie kartu buvo pavėsinėje, tada nuėjo į butą, pamatęs langą atidarytą įlipo, apieškojo visą butą, rado spintelę. Jie nėjo į visus butus, tiesiog pamatė langą atidarytą, patikrino spintelę, rado piniginę, nepamena, kiek pinigų paėmė, jis nepamena ar kelis kartus lipo į tą butą. Kai paėmė pinigus, nuėjo į savo kiemą, draugas pavėsinėje buvo, pasiūlė jis (kaltinamasis) važiuoti į (duomenys neskelbtini), pirko mašiną, rūbus. Gal kažką sakė draugas, dėl piršto antspaudų nuvalymo, antrą kartą nelipo į tą butą. Buvo blaivas, žolės ar buvo rūkęs nepamena, jau daug laiko praėjo. B. davė po 50 ir po 100 ir po 200 Eur, nežino, kiek davė. Davė nežino kodėl. Draugas yra, dėl to davė. Namie daug draugų turi. Buvo mokykloje, visiems viską pirko, pinigus davė. Tėvai žino, kad pinigus paėmė, tėvai dirba, mama sakė, kad per pusę atiduos žalą. Nemokėjo dar žalos. Pirko valgyt, gert, rūbus, mašiną, dar dalino mokykloje, pirko daug ką. Ar buvo kam skolingas, nežino. Nepamena dėl skolos grąžinimo nieko. G. G. pažįsta. Gal ir yra turėjęs skolų. 1000 Eur buvo skolingas jam, nes jis pyko, dėl prietaiso sulaužymo. Grąžino tą 1000 Eur jam. Iš vogtų pinigų grąžino. G., pamena, kad 1000 Eur skolingas, jam už prietaisą sulaužytą. Nežino, nepamena, gal ir 800 Eur. Siekiant pašalinti prieštaravimus, teisme perskaityti V. J. parodymai (t. 4, b. l. 112-115; 167-170). Kaltinamasis pavirtino parodymus (t. 6, b.l. 8-9).

Kaltinamasis N. B. ikiteisminio tyrimo metu nurodė, kad kuo yra įtariamas, supranta. Parodymus duoda laisva valia. Jokiomis psichinėmis ligomis neserga, jokių vaistų nevartoja, psichiatro įskaitoje nėra. 2024-09-02 jis su savo draugu V. J., (duomenys neskelbtini) metų, gyv. (duomenys neskelbtini) (tel. jis neturi) buvo lauke. Apie 11.00 val. jis sugalvojo nueiti iki savo kaimynės J. (pavardės nežino), kuri gyvena (duomenys neskelbtini), pasiskolinti 2 eurus. Kartu su J. gyvena I. J.. Jie abu su V. nuėjo iki J., jis užėjo į butą, o V. liko stovėti prie buto durų. Koridoriuje susitiko su I.. I. paklausė, kur J., jis jam pasakė, kad ji savo kambaryje. I. nuėjo į savo kambarį, o jis nuėjo į J. kambarį. Kambaryje J. žiūrėjo filmą, jis jos paklausė, ar ji turi jam paskolinti 2 eurus, ji atsakė, kad neturi. Tada jis jos paklausė, ar ji gali duoti jam kokio darbo, nes ankščiau šienavo jai žolę, ji atsakė, kad neturi šiuo metu jokio jam darbo. Tada jis išėjo iš J. buto, o V. jau buvo prie laiptinės durų. Jie išėjo abu į lauką, V. jam parodė, kad turi 10 eurų. Jis jo paklausė, iš kur tu gavai tuos pinigus. V. jam paaiškino, kad tuo metu, kai jis kalbėjosi su J. jos kambaryje, jis greitai nuėjo iki jų virtuvės ir iš ten pavogė 10 eurų. Nurodė, kad kažkokiam stalčiuje rado piniginę, iš kurios ir paėmė. V. jam ankščiau yra pasakojęs, maždaug prieš mėnesį laiko, kad buvo pas šitą kaimynę ir tada pavogė 20 eurų, bet dabar jis nurodė, kad šį kartą piniginė buvo kitokia, nei prieš mėnesį. Tada jis V. pasiūlė nueiti iki parduotuvės nusipirkti atsigerti ir ledų. Nuėję iki parduotuvės, išleido 5 eurus, pirko ledus ir atsigerti. Tada jie nuėjo iki jo namų, V. liko kieme jo palaukti. Jis norėjo iš namų pasiimti vario, kad galėtų jį išardyti, pasiėmęs varį, atsuktuvą ir reples išėjo į lauką. Išėjęs į kiemą pamatė, kad V. nebėra. Tada jis nuėjo iki lauko pavėsinės, kuri yra (duomenys neskelbtini), kadangi galvojo, kad ten V.. V. ten nebuvo, jis atsisėdo pavėsinėje ir pradėjo ardyti varį. Po kurio laiko, tikslaus laiko nežino, apie 14.00 val. nuo jo laiptinės pusės pamatė, kad atbėga V., jis buvo uždusęs. Jis jam pasakė, kad padėk varį, nieko nebedaryk, ir parodė, kad kelnių kišenėje turi daug pinigų. Paklausė, kiek čia yra pinigų, V. nurodė, kad virš tūkstančio eurų, tikslios sumos neįvardino. Jis jo paklausė, iš kur jis gavo tiek pinigų. Jis jam pasakė, kad prasisuko, t.y. pavogė iš kaimynės, paklausė iš kurios, jis atsakė iš "tos". Tada V. pasiūlė važiuoti iki (duomenys neskelbtini), nes (duomenys neskelbtini) nebenorėjo rodytis. Jis jam pasakė, kad einam iki jo namų, paprašys mamos, kad iškviestų taksi. Tuo metu, kai buvo prie jo namų, jis jo dar kartą paklausė, iš kurios kaimynės jis pavogė šituos pinigus, jis parodė į jo kaimynės buto langą, tada suprato, kad iš J.. Jis jo paklausė, ar nors kiek pinigų paliko kaimynei, jis atsakė, kad ne, kad paėmė visus. Kiek iš viso buvo pinigų, jam nepasakė. Kad V. eis apvogti jo kaimynės, jis nieko jam nesakė, ir jis apie tai nieko nežinojo. Išsikvietė taksi, kol laukė taksi, jis jo paklausė, ar jis nuo piniginės nuvalė pirštų antspaudus. V. atsakė, kad nenuvalė, jis jam pasakė, kad reikia nuvalyti juos. V. įlipo pro galinį pradarytą langą į kaimynės butą, o jis tuo metu stovėjo lauke ir žiūrėjo, ar niekas neateina. Po maždaug kokių penkių minučių V. iššoko pro langą, jis jo paklausė, ar nuvalei pirštų antspaudus, jis atsakė, kad taip. Tada jie nuėjo iki stotelės (duomenys neskelbtini) k. ir atvažiavo taksi. Su taksi nuvažiavo į (duomenys neskelbtini). Dar būnant (duomenys neskelbtini) k. stotelėje, V. jam davė apie 600,00 eurų, būnat (duomenys neskelbtini), jis jam dar davė pinigų, iš viso maždaug 1200,00 eurų. Kiek liko V. pinigų ir kiek jis iš viso turėjo, jis nežino ir neklausė jo. (duomenys neskelbtini) jis nusipirko šortus ir liemenę, kuriems išleido maždaug 20,00 eurų, taip pat pirko maisto, kiek tiksliai išleido, nepamena. V. pirko piniginę, rūbus, prie jo jis maždaug išleido apie 100,00 eurų. Tada su taksi grįžo į (duomenys neskelbtini) kaimą. Už taksi į priekį jis mokėjo 6,00 eurus, o atgal 6,00 eurus mokėjo V.. Kai grįžo į (duomenys neskelbtini), V. jam papasakojo, kad pas jo kaimynę J. jau prieš keletą dienų buvo nuėjęs, jis tada paliko pravirą langą I. kambaryje. Ir dabar jis pro tą pravirą langą įlipo į butą. Jis jo klausė, kurioj vietoje jis rado tuos pinigus, jis nurodė, kad virtuvėje, kažkur viršuje ant spintelės. Kiek žino, V. ne pirmą kartą yra apvogęs jo šitą kaimynę, tik seniau jis pavogdavo po 10,00 ar 20,00 eurų. 2024-09-04 jis iš tų pinigų nusipirko automobilį AUDI A6, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), skaičių nepamena. Už mašiną mokėjo 500,00 eurų. Pirko (duomenys neskelbtini) mieste, (duomenys neskelbtini), pardavėjo duomenų nežino, skelbimą rado internete. Taip pat iš tų pinigų jis atidavė skolas. J. D. atidavė apie 80,00 eurų, L. M. atidavė apie 40,00 eurų. O likusius pinigus išleido maistui, kurui. Iš tų pinigų, kuriuos jam davė V., nebeturi nieko. Kur pinigus išleido V., jis nežino. Prieš kokią savaitę jis yra V. siūlęs eiti apvogti kokias bobutes, bet niekada nesiūlė apvogti savo kaimynės. Dėl ko kitas bobutes siūlė apvogti, nežino, per savo durnumą, bet tai buvo tik siūlymai, kartu nieko nevogė. Labai gailisi, kad taip pasielgė ir kartu su V. išleido tuos pinigus, ir apie tai niekam nieko nepranešė ( 3 t. b.l. 3-4).

?2024-11-28 papildomos apklausos metu įtariamasis N. B. nurodė, kad šių metų rugsėjo mėn. pradžioje, kuri diena buvo, tiksliai neatsimena, jis nuėjo pas kaimynę J. paprašyti darbo, ėjo vienas. Ji į sodą davė jam žoliapjovę ir jis vienas pjovė žolę prie J. namų, kiemą. Už darbą jam ji sumokėjo 5,00 eurus. Kitą dieną vienas nuėjo vėl pas J. paprašyti jos paskolinti 2,00 eurus, matė, ji jam pasakė, kad neturi. Jis pas J. ėjo su V., tik jis laukė lauke, kai jis nuėjo pas ją į namus paprašyti paskolinti 2,00 eurų. Tada išėjus iš jos namų, su V. buvo lauke ir pamatė, kad J. išėjo iki sodo. Dar būnant kieme, matė, kaip J. po kokių 25 min. grįžo namo iš sodo. Tada jam V. J. pasiūlė nueiti iki jų sodo, paieškoti J. piniginės. Jie abu nuėjo iki sodo, užėjo abu į sodo namuko vidų. Sodo namukas buvo užrakintas, tačiau V. žinojo, kur yra raktas nuo namuko. Raktas buvo padėtas virš sodo namuko įėjimo durų, taigi, V. raktą paėmė, atrakino duris ir abu užėjo į vidų. V. apieškojo namus, bet piniginės nerado, taigi, abu išėjo, bet namuko durų neužrakino V.. Tada nuėjo abu iki V. namų kiemo pavėsinės. Jis nuėjo iki namų, o kai išėjo į kiemą, V. jau pavėsinėje nebebuvo. Sėdint pavėsinėje, po kokių 15-20 min. pamatė atbėgantį V.. V. sako, važiuojam (duomenys neskelbtini), sako ko ten, tada jis kelnių kišenėje parodė daug pinigų. Jis klausė, iš kur V. gavo tiek pinigų, jis jam sakė, kad iš ten, rodė į jų daugiabutį namą. Tada abu nuėjo prie autobusų stotelės ir V. jam davė lygtai 1400,00 eurų, o kitus pasiliko sau, nežino, kiek V. iš viso turėjo pinigų. Stotelėje jam V. pasakė, kad jis pinigus pavogė iš kaimynės J.. Jam V. sakė, kad kažkada buvo įėjęs į J. namus ir ieškojo piniginės, bet nerado. Jis nenorėjo išeiti per duris, taigi, atidarė langą ir iššoko per langą, langas liko atidarytas. Tas langas gal buvo pradarytas kokią savaitę laiko (J. buto, kambario, kuriame būna pats J. langas). Kiek suprato, į J. namus V. pateko pro atidarytą langą. V. jam pasakojo, kad jis rado J. piniginę virtuvėje ant spintutės ir iš piniginės pasiėmė pinigus. Jis jam pasakė, kad jis nueitų ir nuo piniginės nuvalytų savo pirštų antspaudus ir liepė atgal padėti pusę pinigų. Dalį pinigų, kuriuos pavogė V., išleido (duomenys neskelbtini), pirko jis rūbų, mašiną. Jis su V. kartu nėjo vogti pinigų, jis jam nesakė, kad vogs pinigus, apie jo planą jis nieko nežinojo. Kodėl jam duotų pavogtų pinigų negrąžino J., paaiškinti negali. Dėl padaryto nusikaltimo labai gailisi (3 t., b.l. 7-10).

?2025-05-02 apklausos metu įtariamasis N. B. nurodė, kad tvirtina ankščiau duotus parodymus ir jų laikosi. Iš dalies prisipažįsta padaręs nusikaltimą, kurio padarymu yra įtariamas. 2024-09-03 apie pietus, gal dar nebuvo 14.00 val., tikslaus laiko pasakyti begali, buvo prie namų pavėsinėje ir ardė varį. Pas jį į pavėsinę atbėgo V. J. ir pasakė, kad su juo važiuotų į miestą, paklausė o ko ten, jis iš kišenės parodė pluoštą eurų. Kai paklausė, iš kur gavo tiek pinigų, jis pasakė, kad paėmė iš kaimyno, bet nesakė, iš kokio kaimyno. V. pasakė, kad jis parodytų, iš kokio kaimyno pavogė pinigus, ir tada jie nuėjo prie jo daugiabučio namo ir parodė į langus, ir suprato, kad pavogė V. pinigus iš jo kaimyno I., pavardės nežino. V. jam papasakojo, kad pinigus pas jo kaimynus rado virtuvėje piniginėje. Tada jis jo paklausė, ar jis nuvalė pirštų antspaudus nuo piniginės, ir jis atsakė, kad nenuvalė. Jis jam pasakė, kad jis grįžtų atgal į anų kaimynų butą, per atidarytą langą, kaip į jį pateko ir nuo piniginės nuvalytų pirštų antspaudus, o jis pastovės ir pažiūrės, ar negrįžta jo kaimynai. Taigi, V. vėl per langą įlipo į jo kaimynų butą, o jis stovėjo šone daugiabučio namo lango ir žiūrėjo, ar negrįžta jo kaimynai. V. sakė, kad kai jis nuvalys pirštų antspaudus, kad jis grąžintų į piniginę pusę paimtų pinigų. V. bute užtruko gal kokias 7 minutes. Tada jie nuėjo pas jį į namus ir su V. nusprendė važiuoti į (duomenys neskelbtini) miestą pavalgyti, apsipirkti. Išsikvietė taksi ir taksi laukė autobusų stotelėje. Belaukiant jiems taksi, V. jam davė pusę pavogtų iš jo kaimynų pinigų, apie 1300-1400,00 eurų. Negali paaiškinti, kodėl iš V. paėmė pinigus, nors žinojo, kad jie vogti. Pasielgė blogai, dėl to gailisi. (duomenys neskelbtini) mieste pirko rūbus, jis nusipirko už vogtus pinigus šortus, liemenę, kojinių, nusipirko pavalgyti ir grįžo atgal namo. Kitą dieną internete rado skelbimą apie parduodamą automobilį ir už vogtus pinigus, už 500,00 eurų nusipirko dar automobilį, vairuotojo pažymėjimo neturi, negali paaiškinti, kodėl pirko automobilį. Automobilį iš (duomenys neskelbtini) iki (duomenys neskelbtini) mstl. parvairavo pats. Supranta, kad paėmė pinigus ir juos išleido žinodamas, kad jie vogti, dėl to labai gailisi ir ateityje pažada nebenusikalsti ( 3 t., b.l. 16-19).

Teisme kaltinamasis N. B. parodė, kad sėdėjo pas V. tėvą pavėsinėje, V. buvo kažkur išėjęs, jis atbėgo, sakė „važiuojam į miestą“, parodė pinigų, sakė - gavo iš kaimynės, jie išėjo, pasidalino pinigus, sakė jam (V. J.), kad nuvalyk antspaudus pirštų ir padėk pusę pinigų, kad vagystės nepastebėtų. Jie lauke tik pinigus pasidalino, jis (kaltinamasis N. B.) viduje nebuvo. Nesimato iš pavėsinės ar pašaliniai asmenys ateina. Jis pirmą kartą nematė, kad jis eina vogti, antrą kartą, kai sakė „padėk pinigus“ - tik tada buvo. Jis buvo (duomenys neskelbtini), vogta buvo iš to pačio namo. Pavėsinėje sėdėdamas nieko nematė, o prie namo kai buvo, jau matė. Jam kliuvo apie 1100 Eur, kiek pasiliko J. - nežino, kiek iš vis paėmė - nematė. Kiek jam davė, tiek, kiek davė - nežino. Visos žalos 3000 Eur nesutinka atlyginti. Jam davė gal 1100 Eur, gal 1200 Eur, tiek sutinka atlyginti, po „biškį“ atidavinės. Gailisi dėl nusikaltimo. Mašiną pirko, telefoną pirko už tuos pinigus. Mašina - 500 Eur, telefonas - 100 Eur, likusius išleido rūbams, maistui, saldumynams. Pinigus dalinosi (duomenys neskelbtini) stotelėje (t.6 , b.l.8).

2024-11-28 akistatos metu įtariamasis V. J. patvirtino savo apklausos metu duotus parodymus, o įtariamasis N. B. liko prie savo duotų parodymų ( 5 t., b.l. 30-4).??

2024-09-06 pareiškimo apie padarytą nusikalstamą veiką ir proceso veiksmų atlikimo protokole nurodyta, kad apžiūrėta Įvykio vieta yra adresu (duomenys neskelbtini). Buto durys užrakintos, užraktas nepažeistas ir įsibrovimo žymių nėra. Pro duris patenkame į prieškambarį, iš kurio pro dešinėje esančias duris patenkame į virtuvę. Virtuvės durys atidarytos. Virš durų yra įrengta spintelė. Spintelė yra nerakinama. Nuo grindų iki spintelės durų yra 2.15 m. Spintelės durelės yra dvejos, atsidaro iš vidaus į išorę, jų išmatavimai yra 0,4x0,33m. Spintelės durelės ir apatinė stakta apdirbta daktiloskopiniais milteliais, pėdsakų nerasta. Spintelėje prie pat durelių guli rudos spalvos atverčiama piniginė. Pinginė tuščia. Apdirbus piniginę daktiloskopiniais milteliais pėdsakų nerasta. Virtuvėje tiesiai yra spintelė, šalia kurios stovi dvi taburetės. Dešinėje pusėje yra virtuvės buitinė technika. Vaizdo kamerų nėra. Kitų nusikalstamos veikos objektų ar pėdsakų nerasta ( 1 t., b.l. 164-173).

2024-09-06 nukentėjusysis I. J. apklausos metu nurodė, kad 2024-09-06 apie 10.30 val. jis susiruošė eiti į parduotuvę ir norėjo pasiimti pinigų iš piniginės. Piniginę laikė virtuvėje virš įėjimo durų įrengtoje spintelėje. Ten visada laikė savo santaupas ir kai reikėdavo pinigų, iš ten pasiimdavo. Piniginėje viso buvo 3000,00 eurų. Jis niekada visų pinigų neimdavo tik tiek, kiek reikia tam kartui. Jis gyvena kartu su žmona ir paklausė, ar ji neėmė pinigų. Žmona atsakė, kad jo pinigų neėmė ir nuėjo pasitikrinti savo santaupų. Jis su žmona santaupas laiko atskirai ir ji nuėjo pasitikrinti jos pinigų. Jos pinigai buvo vietoje ir nedingo. Dingo tik jo pinigai. Kas ir kada pavogė pinigus, pasakyti negali. Paskutinį kartą pinigai vietoje buvo antradienį, t.y. 2024-09-03, nes žmona tada kažkiek pinigų pasiėmė sumokėti už žolės pjovimą ir pinigai buvo vietoje. Daugiau ir nebetikrino. Pas juos namuose niekas nesilanko ir nebuvo atėjęs. Prie namo jokių vaizdo kamerų nėra, signalizacijos nėra, butas neapdraustas. Po virtuvės langu yra šaligatvis, kuriuo vaikšto daug gyventojų ir kitų asmenų, todėl galbūt kažkas matė per langą, kur laiko pinigus. Pinigai buvo: dvi kupiūros po 200 eurų, kitos - po 50 ir 100 eurų. Kad toje vietoje laiko pinigus, žinojo tik žmona ir daugiau niekas. Viso dingo 3000,00 eurų. Durų užraktas nepažeistas, langai nepažeisti ir kaip dingo pinigai, paaiškinti negali ( 1 t., b.l. 165).

2025-04-01 nukentėjusysis I. J. papildomos apklausos metu nurodė, kad, kaip ir minėjo pirmos apklausos metu, 2024-09-06 jis pastebėjo, kad iš jo piniginės, kuri buvo virtuvėje, spintelėje, virš durų, dingo, tai yra pavogti 3000,00 eurų. Piniginėje buvo tikrai ne mažiau kaip 3000,00 eurų. Jis per mėnesį gauna apie 500,00 eurų pensiją, pensiją jam atneša į namus. Yra nerūkantis, nevartojantis alkoholio, taupus, taigi tuos 3000,00 eurų susitaupė iš pensijos per kokius metus laiko. Kada paskutinį kartą matė savo piniginėje tuos 3000,00 eurų, pasakyti negali, neatsimena, jeigu pirmos apklausos metu sakė, kad rugsėjo 3 dieną, tai gali būti, kad buvo rugsėjo trečia diena, dabar tiksliai pasakyti jau negali. Kai paskutinį kartą piniginėje skaičiavo prieš vagystę pinigus, tai piniginėje buvo trys tūkstančiai su biškiuku, kiek tiksliai buvo, pasakyti negali, bet ne mažiau kaip trys tūkstančiai eurų ( 1 t., b.l. 194-196).

Teisme nukentėjusiojo I. J. parodymai perskaityti BPK 276 straipsnio 1 dalies 1 punkto pagrindu (negali dalyvauti teismo posėdyje dėl silpnos sveikatos).

2024-09-06 tarnybiniame pranešime nurodyta, kad 2024-09-06 apie 14.10 val. buvo gautas pranešimas, kad (duomenys neskelbtini), savaitės laikotarpyje iš buto buvo pavogti pinigai, apie 3000,00 eurų. Atvykus į įvykio vietą pasitiko I. J., kuris paaiškino, kad šiandien pastebėjo, kad bute nebėra pinigų, kurie buvo laikomi virtuvės patalpoje, spintelėje virš praėjimo. Pagal gautą informaciją ir tikrinant jo versijas (duomenys neskelbtini), buvo rastas automobilis Audi A6, nuo kurio nuimti valstybiniai numeriai. Šalia automobilio 17.00 val. buvo rasti V. J. ir N. B.. Pabendravus su V. J., pastarasis pokalbio metu prisipažino, kad prieš tris dienas, antroje dienos pusėje, su N. B. sutarė apvogti kaimynų butą ir abu sėdėjo prie namų bei laukė, kad buto šeimininkė išeis iš namų. Kai šeimininkė išėjo iš namų, N. B. liko lauke saugoti, ar nepareis moteris, o jis įlipo pro kaimynų paliktą pravirą kambario langą iš kitos namo pusės ir nuėjęs į virtuvės patalpą viršuje praėjimo atidaręs esančią spintelę rado senovinę užlenkiamą piniginę, kurioje rado pinigus ir pasiėmė. Pinigai buvo įvairiomis kupiūromis, po 10, 20, 50 eurų ir didesnėmis kupiūromis, kokia tiksli pinigų suma buvo, įvardinti negalėjo. Pinigus iš visos sumos pasidalino per pusę su N. B.. Taip pat paaiškino, kad jis 1000,00 eurų skolą grąžino G. G.. O N. nusipirko automobilį Audi už 500,00 eurų ( 1 t., b.l. 185)

?Liudytoja S. J. ikiteisminio tyrimo metu nurodė, kad ji gyvena adresu (duomenys neskelbtini), gyvena kartu su vyru I. J.. Jie gyvena daugiabučiame name, jų laiptinėje gyvena N., jo pavardės nežino. Šių metų rugsėjo 5, ar tai 6 dieną, pasakyti tiksliai negali, apie 17-18.00 val. pas ją į namus atėjo kaimynas N., jis jos parašė darbo. Ji pasakė, kad jis gali užsidirbti nupjaudamas žolę. Kai išėjo į lauką, lauke buvo V. J., jie visi trys nuėjo iki jų sodo, ji jiems padavė savo žoliapjovę, kurią jie atsivarė iki namų ir jie abu pjovė prie daugiabučio namo žolę. Žolę jie pjovė apie 15 min. Kadangi kuras ir žoliapjovė jos, pagalvojo, kad už 15 min. darbą jiems užteks 5 eurų. Namuose ji buvo viena. Tada ji nuėjo paimti pinigų. Žinojo, kur yra jos vyro I. piniginė su pinigais, ji buvo virtuvės spintelėje. Kiek piniginėje buvo pinigų, ji nežinojo, bet nemažai. Ji pasistatė kėdę, užlipo, paėmė iš spintelės piniginę I., rado 5 eurus ir paėmė, o piniginę padėjo atgal, pakišo po medine dėže. Mano, kad per virtuvės langą V. matė, iš kur ėmė pinigus, nes N. dar pjovė žolę. 5 eurus padavė N., pasiėmė žoliapjovę ir ją nuvarė į sodą, o V. su N. liko kieme. Ar išeidama į sodą užrakino namus, pasakyti negali, neatsimena. Atsarginiai namų raktai buvo laikomi rūsyje, o rūsys visada būdavo užrakintas. Atsarginių raktų jokiuose rūbuose ar kitoj vietoje nelaikė. Kai grįžo iš sodo, V. ir N. kieme nebebuvo, jų nebematė. Antradienį, kuri diena buvo, pasakyti negali, ji skalbėsi kitame bute, kuriame yra skalbyklė, nes jie turi du butus, ir grįžusi į butą, kuriame gyvena, pamatė, kad atviras miegamojo kambario langas, atitraukta užuolaida ir matėsi, kad kažkas lipo per lovą, namuose nieko svetimo nematė. Kadangi durys buvo atvertos prie spintos, tai mano, kad kažkas galėjo pasislėpti už tų durų, net nekilo mintis jai pažiūrėti, dabar tik galvoja, kad ten kažkas buvo pasislėpę. Tada ji langą uždarė, matė, kad staliuko staltiesė užversta, ji ją sutvarkė, užrakino buto duris ir išėjo į sodą. Tą pačią dieną apie 15-16.00 val. grįžo jos vyras ir grįžusi ji iš sodo jo paklausė, ar buvo atviras miegamojo langas, ir jis jai atsakė, kad taip. Tai ji galvoja, kad kažkas buvo pasislėpę už durų ir kai ji išėjo ir užrakino namų duris, kas buvo kambaryje, jai išėjus atsidarė langą ir su pavogtais pinigais pasišalino per langą. Atėjusi į miegamą, rado tikrai atvirą langą, ji langą uždarė. Lyg ant rytojaus, trečiadienį, vėl atėjo N. ir klausė, ar turi darbo, jam atsakė, kad neturi. Vėliau iš kaimo gyventojų sužinojo, kad N. nusipirko automobilį, tai, kaip supranta, N. su V. ir pavogė jos vyro pinigus ir N. nusipirko automobilį. Kiek vyro piniginėje buvo tiksliai pinigų, ji nežino, I. jai sakė, kad jo buvo 3000,00 eurų ir juos pavogė. Jos pinigų, kurie buvo namuose, nerado ir nepavogė (2 t., b.l. 12-15)

?2025-04-01 papildomos apklausos metu liudytoja S. J. parodė, kad kai kaimynas N. atėjo paprašyti darbo ir jis jai pjovė žolę, buvo 2024 metų rugsėjo mėnesio pradžia, kuri buvo tiksliai diena, pasakyti negali, nežino, yra pensininkė, būna namuose, jai visos dienos vienodos. Pirmos apklausos metu sakė, kad buvo rugsėjo 5 ar 6 diena, tačiau nėra tuo tikra, gali būti, kad buvo ir kita diena. Kai žolę N. nupjovė, N. lauke prie namų padavė už darbą 5 eurus, buvo apie 18.00 val., prie N. V. nebuvo, kur V. buvo, ji nežino, mano, V. su N. stovėdami lauke ant kiemo per langą matė, kai ji virtuvėje iš spintelės ėmė pinigus. Jai atrodo, kad buvo pirmadienis, bet nėra tuo įsitikinusi. Tą pačią dieną pamatė, kad namų kambario langas atidarytas, buvo apie 19.00 val., įėjusi į kambarį pamatė, kad per langą kažkas įlipo, nes buvo lova sujaukta, ji uždarė langą ir kai įėjo į kambarį, duris atidarė ir kas pavogė pinigus, galėjo pasislėpti už durų. Tą pačią dieną dieną grįžo vakare vyras I. namo ir pasakė, kad tame kambaryje langas atidarytas, taigi, vėl langą kažkas atidarė, nes ji jį uždarė juk. Mano, kad kai uždarė kambario langą, kažkas slėpėsi už durų ir kai ji išėjo, atidarė langą ir pabėgo. O kitą dieną, jai bent atrodo buvo antradienis, jos vyras pastebėjo, kad pavogti jo pinigai. Buvo ne mažiau kaip 3000,00 eurų. Buto raktą atsarginį laikė rūsyje, rūsys visad būdavo užrakintas. Negalėjo kitame jų bute būti kažkokia jų striukė su kišenėje atsarginiu raktu nuo buto, nes niekad atsarginio rakto nepaikdavo jokiuose drabužiuose, atsarginis raktas visad buvo rūsyje. Jai sunku pasakyti, kuri diena ir valanda tiksliai buvo, kadangi yra pensininkė, jai visos dienos vienodos. Daugiau nieko papasakoti negali. ( 2 t., b.l. 16-19).

Teisme liudytojos S. J. parodymai perskaityti BPK 276 straipsnio 1 dalies 1 punkto pagrindu.

Liudytojas J. Armackas ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad 2024-09-06 apie 14.00 val. dirbant buvo gautas pranešimas, kad (duomenys neskelbtini) savaitės laikotarpyje iš buto buvo pavogta 3000,00 eurų. Nuvykus į vietą nukentėjusysis I. J. paaiškino, kad šiandien pastebėjo, kad namuose nebėra pinigų, kuriuos laikė virtuvėje, spintelėje, kuri yra viršuje, virš durų. Nukentėjusysis taip pat paaiškino, kad kaimynai, kurie niekur nedirba, jauni, nusipirko automobilį ir jam tai sukėlė įtarimą, kad už kokius pinigus, gal jie susiję su vagyste. Nukentėjusysis kalbėjo apie N. B. ir V. J., kurie jiems, kaip pareigūnams yra gerai žinomi. Jis su kolega ieškodami J. ir B. sugalvojo pravažiuoti pro sodus, nes žinojo, kad ten dažnai būna minėti asmenys. Važiuojant pro sodus pamatė, kad prie vieno iš sodo stovi Audi A6 automobilis, sode buvo sodo savininkas su drauge ir V. J. bei N. B.. Pabendravus su V. J. pastarasis papasakojo, kad prieš tris dienas, tai yra rugsėjo 3 dieną, po pietų kartu su N. B. sutarė apvogti kaimynų butą ir abu sėdėjo prie namų ir laukė, kada buto šeimininkė išeis iš namų. Kai buto šeimininkė išėjo, N. B. liko lauke saugoti, ar nepareina buto šeimininkė, o jis, tai yra V. įlipo pro kaimynų paliktą pravirą kambario langą iš kitos namo pusės ir nuėjęs į virtuvę, viršuje durų atidaręs spintelę, joje rado senovinę užlenkiamą piniginę, kurioje rado pinigus ir pasiėmė. Pasak J., pinigai buvo įvairiomis kupiūromis, po 10, 20, 50 ir didesnėmis kupiūromis, kiek tiksliai buvo pinigų, pasakyti negali. Visus pavogtus pinigus pasidalijo pusiau su N. B.. Taip pat dar V. J. paaiškino, kad 1000,00 eurų grąžino skolą G. G., o N. už 500,00 eurų nusipirko automobilį. Pokalbio metu N. B. patvirtino J. pasakojimą. N. B. aiškino, kad jis sėdėjo ir dabojo, ar neateina buto savininkė, V. į butą įlipo pro atvirą buto langą ir iš ten pavogė pinigus. N. aiškino, kad į butą nėjo, į butą ėjo V., o jis buvo lauke ir stebėjo. taip pat N. B. nurodė, kad pavogtus pinigus pasidalijo V. per pusę su juo. Dar taip pat paaiškino, kad jis V. pasakė, kad nuo piniginės reikia nuvalyti pirštų antspaudus, todėl, V. vėl antrą kartą lipo per langą į butą, nuo piniginės nuvalyti savo pirštų antspaudus, o jis, tai yra N. liko lauke. N. B. prisipažino, kad iš vogtų pinigų, kuriuos davė jam V., jis nusipirko automobilį. Jie nuvyko pas G. G. ir jis patvirtino, kad V. J. jam atnešė 1000,00 eurų ir grąžino skolą, tačiau išeidamas persigalvojo ir iš rankos išplėšė kažkiek eurų iš tų atiduotų 1000,00 eurų, tačiau vyras neįvardijo sumos, kurią jam iš rankų išplėšė (2 t., b.l. 22-25).

Teisme liudytojas J. Armackas parodė, kad pažįsta kaltinamuosius tik iš darbo. Kiek pamena, įvykis seniai buvo. Jie dirbo trise, gavo pranešimą, kad dingo pinigai iš senolių buto, (duomenys neskelbtini). Išsiaiškino, kad 2000-3000 Eur dingo. Prasidėjo ikiteisminis tyrimas, sekančioje laiptinėje įvyko žmogui epilepsijos priepuolis ir jis išėjo padėti. Pareigūnas Lobinas liko, o jie išvyko. Vėliau surinkus gautą informaciją, rado galimus kaltininkus, atlikinėjo procesinius veiksmus. Nukentėję nurodė, kad kaltinamieji įsigijo naują automobilį, tai ir tikrino juos. Nukentėję galimai įvardino kaltininkus. Liudytojui pareiškus, kad jis nebeatsimena įvykio aplinkybių, teisme buvo perskaityti jo parodymai (t. 2, b. l. 22-23). Liudytojas patvirtino parodymus (t.6, b.l. 74).

Liudytojas V. M. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad jo sūnus D. M. įdėjo skelbimą į Autoplius, kad jis parduoda savo automobilį Audi A6, v/n (duomenys neskelbtini) už 500 eurų, sūnus nurodė savo kontaktinį telefoną. Jam paskambino vaikinas, pasakė, kad nori apžiūrėti automobilį, kadangi sūnus dirbo, tai nurodė važiuoti jo namų adresą ir 2024-09-04 apie 13.00 val. pas jį atvažiavo du vaikinai. Minėtų vaikinų nepažįsta, juos matė pirmą kartą, vienas buvo žemesnis, kitas aukštesnis. Jie apžiūrėjo jo namuose parduodamą automobilį ir jiems tiko, norėjo pirkti. Sutarė, kad jie pirks už 500,00 eurų, jis jiems nenuleido už automobilį. Tada visi trys sėdo į jo automobilį ir nuvažiavo į Regitrą sutvarkyti automobilio pirkimo-pardavimo, perregistravimo dokumentų. Kai Regitroje sutvarkė dokumentus, kad jis pardavė N. B. savo automobilį, tada N. B. savo ranka supildė automobilio pirkimo-pardavimo sutartį, jis pasirašė ir jis pasirašė. Tada sutvarkius visus automobilio dokumentus, lauke, Regitros kieme kitas su N. buvęs vaikinas iš kelnių kišenės ištraukė 500,00 eurų, po 100,00 eurų kupiūromis. Nei vienas vaikinas jam nepasakojo, kam perka automobilį, iš kur gavo pinigų. Kadangi savo vardu automobilio pirkimo-pardavimo sutartį pildė ir pasirašė N. B., tai suprato, kad jis sau perka jo automobilį, o pinigus, kaip minėjo, jam padavė ne N. B., o kitas vaikinas, B. draugas, to vaikino vardo ir pavardės jis nežino. Regitros darbuotojas jam atspausdino pranešimą dėl deklaravimo priėmimo ir patvirtinimo. N. B. pildydamas automobilio pirkimo-pardavimo sutartį suklydo datą ir ją ranka ištaisė į teisingą datą, tai yra 2024-09-04 13 val. 49 minutės. Kai sutvarkė dokumentus, tai atidavė jiems automobilį, B. pasakė, kad vairuotojo pažymėjimo neturi, vairuoti automobilio negali, tai jo automobilį vairavo tas jo draugas, jis sakė, kad vairuotojo pažymėjimą turi, kiek jam metų, jis nežino. Prie bylos prideda automobilio pirkimo-pardavimo sutarties kopiją ir pranešimo iš Regitros kopiją ( 2 t., b.l. 28-31).

Teisme liudytojas V. M. parodė, kad kaltinamųjų visai nepažįsta, apie šią bylą nieko nežino. Nuvažiavo į Regitrą, už 500 eur norėjo parduoti mašiną. Vadovaujantis BPK 276 straipsnio 1 dalies 2 punkto pagrindu liudytojo parodymai perskaityti teismo posėdyje. Liudytojas patvirtino savo parodymus (t.6, b.l. 55).

Dėl pasikėsinimo pagrobti turtą iš R. G. garažo (2024 m. lapkričio 2 d.)

2024-11-04 apžiūros protokole nurodyta, kad įvykio vieta yra adresu (duomenys neskelbtini). Kitoje gyvenvietės pusėje nei gyvenamieji namai laukuose šalia gatvės matomi garažų masyvai. Paskutinio bokso važiuojant nuo gyvenvietės pradžios dešinėje pusėje nuo (duomenys neskelbtini) gatvės einant į galą matomas stovintis apleistas, išdaužytais langais, nebenaudojamas automobilis Wolksvagen, be valstybinių numerių. Už jo galinės dalies yra matomos garažo, skaičiuojant nuo (duomenys neskelbtini) medinės durys. Apžiūrint duris matomos kairės pusės išlaužtos kelios medinės senos lentos nuo durų viršaus iki vidurio. Prie durų matomos numestos sutrunijusios nuplėštos durų lentelės. Pačių garažo durų pakabinama spyna užrakinta, nepažeista. Dešinės pusės medinės durys yra užkaltos USB plokšte, plokštės viršuje yra matoma apgadinimo žymė pačioje plokštėje. Už garažo durų jo viduje yra matomas stovintis, apleistas ir nenaudojamas automobilis audi A6, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) Ant automobilio bagažinės galinio dangčio matomi nepilni, neryškūs dalinio batų pėdsako fragmentai (nufotografuota priedas foto lentelė ). Ant automobilio stogo virš bagažinės dangčio taip pat matomi dveji nepilni ir neryškūs, dalinai batų pėdsako fragmentai ( nufotografuota priedas foto lentelė ). Garažas yra nenaudojamas, apleistas, visi paviršiai dulkini, žemėti, drėgni, viduje netvarka. Apžiūrint automobilį matomas nulaužtas ir kabantis priekinių automobilio durelių veidrodėlis. Garaže nėra elektros, apsaugos signalizacijos, nei vaizdo stebėjimo kamerų, nei pačiame garaže, nei aplinkui masyve nėra. Apžiūrėjus garažą daugiau nieko nerasta, neužfiksuota ( II t., b.l. 48-64).

Nukentėjusysis R. G. ikiteisminio tyrimo metu nurodė, kad jis gyvena adresu (duomenys neskelbtini). Šiandien apie 12 val. 50 min, jam būnant savo namuose atėjo kaimynas A. Š., kuris pasakė, jog vakar iš vakaro pastebėjo, jog išlaužtos jo mažai naudojamo garažo durys, tačiau vakar neužėjo, nes kaip pastebėjo, buvo galimai vėlu, pats daugiau nieko nematė ir nežino, tik pastebėjo ir jam pranešė. Jis tada iš karto atsisėdo ant dviračio ir apie 13 val. 10 min, atvažiavo prie jam priklausančio apleisto garažo Nr. (duomenys neskelbtini), esančio adresu (duomenys neskelbtini). Atvykęs pastebėjo, jog išplėšus medinių durų kairės pusės lentas buvo patekta į garažo vidų. Viduje pasigedo dviejų naujų atsarginių R 15 ratlankių juodos spalvos su vasarinėmis padangomis 195/65, kurias vertina kiekvieną po 150 eurų, viso už abu 300 eurų. Taip pat pastebėjo, jog apgadintas, o būtent nulenktas ir nulaužtas jo nenaudojamo ir apleisto automobilio audi A6 valst. Nr. (duomenys neskelbtini) priekinis vairuotojo veidrodėlis, kurį vertina 100 eurų, daugiau kaip ir nieko nepasigedo. Apgadintas duris vertina 500 eurų, viso jam padaryta žala yra 900 eurų. Garažas nedraustas, signalizacija neįrengta, elektros nėra, garažai nesaugomi, vaizdo stebėjimo kamerų nėra. Paskutinį kartą prie garažo buvo maždaug prieš tris savaites, viskas buvo tvarkoje. Nuo garažo durų rakto šiuo metu neberanda, nes garažu retai kada naudojasi. Kas galėjo apvogti, jis nežino, galimai jaunimas, paaugliai miestelio, kurie krečia įvairius blogus dalykus kaime. Daugiau nieko pasakyti negali ( II t., b.l. 69-72).

Teismo posėdyje nukentėjusysis R. G. parodė, kad išgirdo tą įvykį, kaip G. primušė, kaimynas jam pasakė pirma, įvykis buvo šeštadienį. Gal prieš mėnesį buvo prieš tai garaže ir buvo tvarkoj, jis ne pirmą kartą nukenčia nuo jų, ten kemperis stovi, V. buvo sustabdęs, kad jis su chebra sudaužė kemperį. Apie garažą, čia socialinė šeimyna, seniūnas sakė iškraustys, bet neiškrausto. Buvo brolis, išplėšė garažą, neatlygino, jis sutvarkė duris pats. Ten su „lomu“ bandė, nepavyko išgriauti, ėjo per senas duris, įėję laipiojo per mašiną, sulaužė veidrodį, jis pasigedo dviejų komplektų padangų su ratlankiais. Garažą rado ir viskas, iškvietė policiją. Dėl garažo priėmė pareiškimą, žalą įvertino 500 Eur. Niekas jam nieko neatlygino už praeitus nusikaltimus. Už garažą norėjo 1000 Eur, policija juokėsi. 100 eur už veidrodį, padangos naujos ir ratlankiai, kainavo padanga 100 Eur, ratlankis 90 Eur, jis už komplektą paskaičiavo 300 Eur, su jomis nebuvo važinėta. 700 Eur grąžino B. V.. Rašys iš naujo pareiškimą policijoje. Policija jį nuteikė, kad nieko negaus, pasakė „paimk kažkiek“, tai jis ir paėmė. Nepilnai žala atlyginta, sakė „duokit man 700 Eur, liks 200 Eur žala neatlyginta“. Dėl padangų reiškia pretenziją (prokurorė informuoja, kad dėl padangų yra kitas ikiteisminis tyrimas). Vadovaujantis BPK 276 straipsnio 1 dalies 1 punktu, nukentėjusiojo parodymai perskaityti teismo posėdyje (b. t. 2; b. l. 69-70). Nukentėjusysis patvirtino parodymus, papildė, jog nežinojo, kad kameros yra. Papildo parodymus, kad kameros yra (t.6, b.l. 10-11).

2024-12-02 buvęs įtariamasis B. V. apklausos metu nurodė, kad buvo lapkričio 2 diena, apie 20-22 val., jam nerūpėjo jokios vagystės. Jam rūpėjo daugiau kvailysčių darymas, pavogti nieko galvoje nebuvo. V. J. yra labai mėgstantis ieškoti draugų, mėgsta užkalbinti kitus ir nuo to užkalbinimo priveda prie negerų dalykų. Padarė kvailai, gailisi dėl to. V. jam pasiūlė eiti prie garažų, abu nuėjo, ko ėjo jis nežinojo. V. vienas išdaužė garažo duris, jis sulaužė duris, kurios buvo medinės. Jis prie durų laužymo neprisidėjo, jis stovėjo ir juokėsi. Jie tą vakarą biškį buvo išgėrę alaus. Žinojo, kad tai R. garažas. V. jam nieko neaiškino, kodėl jis taip elgiasi, jam buvo kvailystės tuo metu galvoje. Jie abu įlipo į garažą per skylę, kurią padarė V., tai yra išdaužė V.. Jis ten lipo net nežino dėl ko, jam kvailystės rūpėjo. Vogti jie nieko nevogė. Garaže matė stovinčią mašiną. Jis net ten nežiūrėjo, kas tame garaže yra, jam niekas nerūpėjo, ėjo iš paskos V.. V. iš garažo nieko nepaėmė, jis taip pat nepaėmė. Jis mašinos neapgadino, bet jam atrodo, kad V. trenkė iš rankos arba spyrė iš kojos į veidrodėlį, nepamena ar veidrodėlis nulūžo. Jis dar norėtų to žmogaus atsiprašyti. Iš garažo išėjo nieko iš jo nepavogę. Skylė garaže taip ir liko, gali būti, kad kitą dieną V. ir paėmė tuos ratlankius su padangomis, bet jis jau su juo nebuvo ir nieko nežino. Norėtų to žmogaus atsipašyti, buvo kvailas ir labai gailisi. Jeigu nebūtų tą dieną sutikęs V., šiandien čia nesėdėtų, V. toks vaikas per kurį kenčia kiti vaikai. Psichiatro įskaitoje nėra registruotas, priklausomybių neturi. Jis tikrai dėl to vakaro gailisi, jeigu galėtų laiką atsukti atgal, atsuktų ir V. sudrausmintų, neleistų jam to garažo durų išlaužti, tačiau tuo metu to nepadarė, buvo apsvaigę, bet visai girti nebuvo, išgėrė po 1 litrą alaus. V., mano, buvo girtesnis. Prie garažų degė lauko lempos, tai nebuvo tamsu, o garaže šviesos nebuvo, o jis garaže pašvietė su telefonu ( III t., b.l. 66-73).

2025-04-23 buvęs įtariamasis B. V. apklausos metu nurodė, kad 2024 metų lapkričio 2 d. apie 20-21 val. jis susitiko lauke, (duomenys neskelbtini) miestelyje su pažįstamu v. J.. Jie sutarė pasiimti po vieną alaus. Pasiėmė po 1 litrą alaus ir alų išgėrė prie parduotuvės. V. J. pasiėmė du laužtuvus, iš kur pasiėmė tiksliai pasakyti negali, ten prie parduotuvės yra kažkoks pastatas, iš jo ir pasiėmė ir tuos laužtuvus nunešė į garažiuką, jis nuėjo namo. Po 15 minučių išėjo į lauką ir su V. susitiko prie garažiuko, kuris niekieno. Tada ėjo pramogų ieškoti. Nuėjo link R. garažo, prie mikroautobusiuko. Nuo garažiuko, kuriame V. buvo padėjęs laužtuvus, jis paėmė laužtuvą ir nešėsi iki G. garažo. Iš pradžių jie vaikščiojo, buvo išgėrę ir pradėjo kvailioti ir bekvailiojant išlaužė G. garažą, jis laužtuvu atsineštu išlaužė G. garažo duris, o V., stovėjo netoliese. Neturėjo tokių minčių, kad jeigu garaže ras kažkokių vertingų daiktų, juos pavogs. Durų laužimas buvo kaip pramoga, kvailystė. Jis laužė garažo durų dalį, kelias medines lentas ir per tą plyšį įlindo su V. į garažą. Jis ant bajerio iš alkūnės nudaužė garaže stovėjusio automobilio veidrodėlį. Jis vienas laipiojo per garaže buvusį automobilį, V. per automobilį nevaikščiojo, jis automobilio neapgadino. Jie su V. žodžiu tiesiogiai nesitarė išlaužti G. garažo, tiesiog taip gavosi, kaipo pramoga. Prisipažįsta, kad jis išlaužė garažo duris, apgadino automobilį, dėl to labai gailisi ir žalą planuoja atlyginti ( 3 t., b.l. 81-84).

Prokuroro 2025-05-07 nutarimu ikiteisminis tyrimas Nr. 01-1-26800-24 nutrauktas dalyje įtariamojo nepilnamečio B. V. atžvilgiu pagal požymius nusikalstamų veikų, numatytų BK 2 str. 1 d., 178 str. 3 d. ir 187 str. 1 d., atleidžiant šį nuo baudžiamosios atsakomybės BK 93 str. 1 d. 1 p. pagrindu. Šis proceso sprendimas patvirtintas Vilniaus regiono apylinkės teismo ikiteisminio tyrimo teisėjo 2025-05-13 nutartimi. (t. 3, b.l. 91-99).

2024-11-21 apklausos metu įtariamasis V. J. nurodė, kad šių metų lapkričio mėn., tikslios dienos nežino, jis su B. V. gėrė alų kaime prie parduotuvės. Jie tada sugalvojo apvogti vieną garažą, garažą apvogti pasiūlė B., o jis sutiko. Abu buvo neblaivūs. Nuėjo, kur yra daug garažų, ir pasirinko G. garažą apvogti. Jie garažo duris išlaužė abu spardydami duris kojomis. Kadangi garažo durys medinės, jie išlaužė medienos gabalą ir per tą plyšį įlindo abu į garažą. Garaže ieškojo vertingų daiktų. Garaže nieko vertingo nerado. Garaže buvo Audi automobilis. Jis eidamas, kadangi buvo mažai vietos, automobilio veidrodėlį užkabino ranka ir veidrodėlis lūžo. Jie iš garažo norėdami išeiti abu lipo per mašiną, lipo per automobilio bagažinės viršų, stogą ir kapotą. Iš garažo nieko nepavogė, nes nieko nerado. Dėl padaryto nusikaltimo gailisi, galės parodyti, kur yra tas garažas ( 3 t., b.l. 131-134).

2025-02-03 apklausos metu įtariamasis V. J. parodė, kad šių metų lapkričio mėn., tikslios dienos nežino, jis su B. V. gėrė alų kaime prie parduotuvės. Jie tada sugalvojo apvogti vieną garažą, garažą apvogti pasiūlė B., o jis sutiko. Abu buvo neblaivūs. Nuėjo kur yra daug garažų ir pasirinko G. garažą apvogti. Jie garažo duris išlaužė abu spardydami duris kojomis. Kadangi garažo durys medinės, jie išlaužė medienos gabalą ir per tą plyšį įlindo abu į garažą. Garaže ieškojo vertingų daiktų. Garaže nieko vertingo nerado. Garaže buvo Audi automobilis. Jis eidamas, kadangi buvo mažai virtos, automobilio veidrodėlį užkabino ranka ir veidrodėlis lūžo. Jie iš garažo norėdami išeiti abu lipo per mašiną, lipo per automobilio bagažinės viršų, stogą ir kapotą. Iš garažo nieko nepavogė, nes nieko nerado. Dėl padaryto nusikaltimo gailisi, galės parodyti kur yra tas garažas ( 3 t., b.l.156-162).

2025-05-06 įtariamasis V. J. apklausos metu nurodė, kad anksčiau savo duotų parodymų byloje dėl pranešime apie pranešimą, jis neatsimena, pamiršo viską. Dėl pasikėsinimo apvogti G. R. garažą, jis prisipažįsta pilnai, apie šį nusikaltimą jau yra pasakojęs ankstesnėje apklausoje, viskas, ką pasakojo, yra tiesa, prašo vadovautis jau jo duotais parodymais. Iš R. G. garažo jie nieko nepavogė, nes nieko nebuvo vertingo, tik viską apžiūrėjo ir išėjo. Jeigu garaže būtų radęs mažą daiktą, telefoną, laikrodį, būtų pasiėmęs. Dėl padarytų nusikaltimų gailisi, nežino kaip atlygins žalą, atlygins pusę sumos, nes buvo ne vienas (3 t., b.l. 167-170).

2025-05-26 apklausos metu įtariamasis V. J. nurodė, kad supranta, kokių nusikaltimų padarymu yra įtariamas, iš dalies prisipažįsta padarę šiuos nusikaltimus. Dabar nori papasakoti visą tiesą. Dėl pasikėsinimo apvogti G. garažą, prisipažįsta pilnai, buvo su B. V., išdaužė duris, nieko viduje nerado ir išėjo. Jeigu būtų garaže kažką radęs vertingo, nedidelio dydžio, būtų paėmęs. Apie šį įvykį taip pat pasakojo praeitos apklausos metu, nieko naujo papasakoti neturi, prašo vadovautis jo jau duotais parodymais. Dėl padarytų nusikaltimų gailisi, kai turės galimybę, nukentėjusiųjų atsiprašys, blogai padarė, negražu taip savam kaime (3 t., b.l. 187-194).

Teisme kaltinamasis V. J. parodė, kad ėjo pasivaikščioti, išlaužė medines duris, įlipo į garažą, kartu buvo nepilnametis draugas B. V., jam dabar (duomenys neskelbtini) m. Garažas pažymėtas skaičiumi (duomenys neskelbtini). Kuo laužė medines duris – nepamena, bet paliko išlaužtą. Tėvai žino apie garažą. Garaže apieškojo, po apačia yra rūsys, nieko vertingo nerado, nepamena, ar mašiną paliko tvarkingą (t. 6, b.l. 9-10).

III.Nusikalstamų veikų kvalifikavimas.

BK 178 straipsnyje nustatyta baudžiamoji atsakomybė už svetimo turto pagrobimą (vagystę). Vagystė pagal minėto straipsnio dispoziciją – tai svetimo turto pagrobimas, kuris suprantamas kaip neteisėtas ir neatlygintinas kaltininkui nepriklausančio turto užvaldymas (pasisavinimas), atimantis iš jo savininko galimybę valdyti, naudotis, kitaip disponuoti jam priklausančiu turtu, tuo tarpu kaltininkas turi realią galimybę (atsiradusią jo veiksmų rezultate) tuo turtu disponuoti pagal savo nuožiūrą.

BK 178 straipsnio 3 dalyje numatyta baudžiamoji atsakomybė tam, kad pagrobė svetimą turtą įsibrovęs į patalpą, ryšių kabelių kanalų sistemą, saugyklą ar saugomą teritoriją arba pagrobė didelės vertės svetimą turtą, arba pagrobė strateginę ar svarbią reikšmę nacionaliniam saugumui turinčių juridinių asmenų infrastruktūrą sudarantį turtą ar jo dalį. Už šią veiką baudžiama bauda arba laisvės apribojimu, arba areštu, arba laisvės atėmimu iki šešerių metų. Nagrinėjamu atveju aktualus įsibrovimo į patalpą požymis, nes byloje nustatyta, kad nukentėjusiesiems priklausantis turtas buvo pagrobtas įsibrovus į transporto priemonę. Teismų praktikoje išaiškinta, kad įsibrovimu laikomas slaptas arba atviras neteisėtas patekimas į bet kokią gyvenamąją ar negyvenamąją patalpą. Įsibrovimu taip pat pripažįstami ir tokie atvejai, kai kaltininkas pagrobimo tikslais į patalpą patenka laisvai, tačiau pašalinių asmenų patekimas į šias patalpas yra ribojamas. Be to, įsibrovimas konstatuojamas ne tik tada, kai įveikiamos tam tikros kliūtys, bet ir tais atvejais, kai į objektus neteisėtai patenkama be kliūčių. Taigi nusikaltimo nuosavybei atvejais neteisėtu laikomas bet koks patekimas į patalpą neturint jokių teisių į ją įeiti. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-116/2007, 2K- 153/2007, 2K-403/2009, 2K-403/2010, 2K-207-788/2021 ir kt.).

Kaltinamasis V. J. šioje byloje kaltinamas dėl dviejų nusikalstamų veikų, numatytų LR BK 178 straipsnio 3 dalyje, t.y. dėl turto pagrobimo įsibrovus į V. R. namą, ir I. J. butą, taip pat dėl pasikėsinimo pagrobti turtą įsibrovus į R. G. garažą.

Teismo vertinimu, kaltinamajam V. J. pareikšti kaltinimai teisminio nagrinėjimo metu pasitvirtino. Kaltinamasis ikiteisminio tyrimo metu ir teisme parodymus keitė. Dėl turto pagrobimo iš V. R. namo iš pradžių savo kaltę pripažinęs ir parodęs, kad su draugais įsibrovė į nukentėjusiosios namą, linksminosi, buvo apsvaigęs, pagrobė tik laikrodį, ikiteisminio tyrimo metu atliekant parodymų patikrinimą vietoje, jis išsamiai parodė ir paaiškino veikos aplinkybes, apie kurias buvo davęs parodymus. Tačiau teisme kaltinamasis teigė, kad apklausos metu jis buvo apsvaigęs, o parodymų patikrinimo vietoje metu rodė tai, ką jam prieš tai parodė pareigūnas. Teismas tokius kaltinamojo parodymus laiko vertina kritiškai, jo gynybine pozicija, juos paneigia teisme apklaustos liudytojos tyrėjos Neringos Kiškės parodymai, kad ji kaltinamąjį apklausė ne kartą, jis nebuvo apsvaigęs nei nuo alkoholio, nei nuo narkotinių medžiagų, jai jokių įtarimų nekilo. Liudytoja patvirtino, kad atliko parodymų patikrinimą vietoje, ji su kaltinamuoju į įvykio vietą vyko pirmą kartą, dalyvavo advokatė, kaltinamasis viską rodė nuosekliai, nesimėtė, rodė, kur kokie daiktai buvo, be to, šių veiksmų atlikimo metu kaltinamasis buvo laisvėje (t.6, b.l. 31). Kaltinamojo kaltę patvirtina ir nukentėjusiosios V. R. parodymai ikiteisminio tyrimo metu ir teisme, įvykio vietos apžiūros protokolas, tarnybiniai pranešimai, daiktų apžiūrų protokolai (įvykio vietoje rastas V. J. “bliuzonas”), kita rašytinė bylos medžiaga. Aptarti įrodymai sutampa tarpusavyje, vieni kitus papildo ir yra pakankami kaltinamojo V. J. kaltei pagrįsti. Todėl teismas mano, kad jo veika teisingai kvalifikuota pagal BK 178 straipsnio 3 dalį.

Abiem kaltinamiesiems pareikštas kaltinimas dėl I. J. pinigų pagrobimo įsibrovus į jo butą. Dėl šios veikos kaltinamasis V. J. ikiteisminio tyrimo metu kaltę pripažino ir parodė, kad apvogti bobutę (nukentėjusiojo I. J. sutuoktinę) sugalvojo kartu su N. B., paaiškino, kad į butą užėjo tik jis, o N. lauke stebėjo aplinką, kol diedukai buvo išėję, tvirtino, kad po to, kai jis iš buto grįžo su pinigais, N. jam dar liepė sugrįžti į butą nuvalyti nuo piniginės pirštų atspaudus. Ikiteisminio tyrimo metu V. J. išsamiai papasakojo, kaip ieškojo ir kur surado pinigus, kiek jų paėmė ir kur išleido, savo parodymus patvirtino parodymų patikrinimo vietoje metu (t. 5, b.l. 16-25, 112-115). Teisme kaltinamasis V. J. savo kaltę dėl pinigų vagystės pripažino visiškai. Kaltinamasis N. B. ikiteisminio tyrimo metu savo kaltę pripažinęs iš dalies, teisminio nagrinėjimo metu visiškai prisipažino ir parodė, kad jis sėdėjo pavėsinėje, kai V. atbėgo su pinigais, buvo liepęs V. grįžti ir nuvalyti pirštų atspaudus bei padėti pusę pinigų, kad vagystės niekas nepastebėtų. Pinigus pasidalino, jam (N. B.) teko apie 1100 – 1200 eur, už kuriuos jis pirko mašiną, telefoną, rūbų, maisto. Be abiejų kaltinamųjų prisipažinimo, jų kaltė dėl pinigų pagrobimo įsibrovus į I. J. butą įrodyta I. J. parodymais ikiteisminio tyrimo metu, kurie perskaityti teismo posėdyje, liudytojų: S. J., V. M., J. Armacko parodymais, kurie sutampa tarpusavyje ir vieni kitus papildo, bei kita rašytine bylos medžiaga. Aptartų įrodymų visuma yra pakankama abiejų kaltinamųjų objektyviai atliktiems veiksmams nustatyti ir jų kaltei pagrįsti, todėl V. J. ir N. B. veika dėl 3000 eurų vagystės iš I. J. buto teisingai kvalifikuota pagal LR BK 178 straipsnio 3 dalį.

Dėl pasikėsinimo pagrobti turtą įsibrovus į nukentėjusiojo R. G. garažą kaltinamasis V. J. ikiteisminio tyrimo metu ir teisme savo kaltę pripažino ir parodė, kad jie kartu su B. V. sugalvojo apvogti garažą, medines duris išlaužė spardydami kojomis, kol išlaužė gabalą medienos, per tą plyšį sulindo į garažą. Garaže ieškojo vertingų daiktų, tačiau jų nerado, vaikščiojo abu per garaže stovėjusį Audi automobilį, nulaužė automobilio veidrodėlį, dėl nusikaltimo gailisi. Be paties kaltinamojo prisipažinimo jo kaltė įrodyta nukentėjusiojo R. G. parodymais ikiteisminio tyrimo metu ir teisme, apžiūros protokolu, buvusio įtariamojo, B. V., kurio atžvilgiu byla nutraukta, parodymais ikiteisminio tyrimo metu, kita bylos medžiaga. Minėtų įrodymų visuma yra pakankama kaltinamojo V. J. objektyviai atliktiems veiksmams atskleisti ir jo kaltei pagrįsti, todėl jo veika ir šioje dalyje teisingai kvalifikuota pagal BK 178 straipsnio 3 dalį.

Įvertinus anksčiau išdėstytą, teismas daro pagrįstą išvadą, kad byloje surinktų įrodymų visuma patvirtina, jog abu kaltinamieji įvykdė nusikalstamas veikas kaltinime nurodytomis aplinkybėmis, veikė tiesiogine tyčia – suvokė pavojingą savo veiksmų pobūdį (svetimo turto pagrobimą įsibrovus į patalpą ir pasikėsino pagrobti svetimą turtą įsibrovus į patalpą) ir norėjo taip veikti. Teismas pagal byloje nustatytas aplinkybes V. J. nusikalstamas veikas kvalifikuoja pagal BK 178 straipsnio 3 dalį (dvi nusikalstamos veikos) bei 22 straipsnio 1 dalį ir 178 straipsnio 3 dalį, o N. B. veiką kvalifikuoja pagal BK 178 straipsnio 3 dalį.

IV. Bausmių skyrimas.

Abiejų kaltinamųjų atsakomybę lengvina tai, kad jie prisipažino padarę nusikalstamą veiką, numatytą BK 178 straipsnio 3 dalyje (vagystė iš I. J. buto) ir nuoširdžiai gailisi, ta pati aplinkybė laikytina lengvinančia V. J. atsakomybę dėl pasikėsinimo pagrobti turtą įsibrovus į R. G. garažą (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Jų atsakomybę sunkinanti aplinkybė yra tai, kad pinigų vagystę iš I. J. buto įvykdė bei pasikėsino pagrobti turtą iš R. G. garažo veikdami bendrininkų grupėje. Nors kaltinamajame akte nurodyta, jog V. J. atsakomybę sunkinančia aplinkybe laikytina tai, kad jis visas tris veikas padarė veikdamas bendrininkų grupėje, visgi teismas negali sutikti su tokia pozicija dėl vagystės iš V. R. namo. Kaltinime nurodyta, kad nusikaltimą V. J. padarė kartu su nenustatytais asmenimis, kas reiškia, kad teismas neturi galimybės patikrinti, ar tie nenustatyti asmenys gali būti nusikaltimo subjektais, todėl šios veikos atžvilgiu bandrininkavimas nelaikytinas V. J. atsakomybę sunkinančia aplinkybe.

Skirdamas bausmę, teismas vadovaujasi bendraisiais bausmių skyrimo pagrindais, numatytais BK 54, 61 straipsniuose ir atsižvelgia į padarytų nusikalstamų veikų pavojingumo laipsnį ir pobūdį – BK 178 straipsnio 3 dalyje numatytos veikos priskiriamos apysunkiams nusikaltimams (BK 11 straipsnio 4 dalis), kaltės formą – tiesioginę tyčią, į nukentėjusiesiems sukeltas pasekmes, į kaltinamųjų asmenybes charakterizuojančius duomenis: V. J. nusikalstamas vaikas padarė būdamas nepilnametis, šiuo metu atliekantis laisvės atėmimo bausmę pagal Vilniaus apygardos teismo 2025 m. rugsėjo 1 d. nuosprendį pagal BK 129 straipsnio 2 dalies 2 punktą, 180 straipsnio 2 dalį; N. B. nedirbantis, nesimokantis, iki šioje byloje nagrinėjamos veikos padarymo teistas du kartus už skirtingo pobūdžio nusikalstamas veikas (BK 259 str., 140 str.).

Teismas, skirdamas bausmę, privalo užtikrinti, kad ji būtų teisinga bei proporcinga padarytos nusikalstamos veikos pavojingumui, tarp padarytos nusikalstamos veikos ir už šią veiką nustatytos bausmės, siekiamo tikslo ir priemonių šiam tikslui pasiekti, turi būti nustatyta teisinga pusiausvyra.

Atsižvelgdamas į minėtas aplinkybės, įvertinęs bausmių skyrimui pirmiau nurodytas ir reikšmės turinčias aplinkybes, taip pat nusikalstamų veikų padarymo aplinkybes ir jų pavojingumą, daro pagrįstą išvadą, kad BK 41 straipsnyje nustatyti bausmės tikslai nagrinėjamu atveju V. J. bus pasiekti už nusikalstamas veikas, numatytas BK 178 straipsnio 3 dalyje (dvi nusikalstamos veikos) bei už 22 straipsnio 1 dalyje, 178 straipsnio 3 dalyje numatytas vaikas paskyrus laisvės atėmimo bausmes, tačiau vadovaujantis BK nuostatomis, reglamentuojančiomis bausmių skyrimą nepilnamečiams. BK 91 straipsnis nustato bausmės skyrimo nepilnamečiui ypatumus, t.y. be šio kodekso 54 straipsnio 2 dalyje išvardytų aplinkybių, atsižvelgia į nepilnamečio gyvenimo ir auklėjimo sąlygas, nepilnamečio sveikatos būklę ir socialinę brandą, anksčiau taikytas poveikio priemones ir jų veiksmingumą, nepilnamečio elgesį po nusikalstamos veikos padarymo. Terminuotą laisvės atėmimą nepilnamečiui teismas gali skirti, jeigu yra pagrindas manyti, kad kitos rūšies bausmių nepilnamečio nusikalstamiems polinkiams pakeisti nepakanka, arba jeigu nepilnametis padarė sunkų ar labai sunkų nusikaltimą. Kai skiriama laisvės atėmimo bausmė nepilnamečiui, jos minimumą sudaro pusė minimalios bausmės, numatytos šio kodekso straipsnio, pagal kurį teisiamas nepilnametis, sankcijoje.

Skiriant bausmę V. J. teismas atsižvelgia, kad jis padarė tris apysunkius nusikaltimus, vienas iš jų pasikėsinimo stadijoje, iš bylos duomenų matyti, kad šeima, kurioje augo kaltinamasis, stebima institucijų, o įstatyminiai V. J. atstovai paaiškino, kad jų sūnus mokosi specialioje mokymosi įstaigoje, tačiau psichiką veikiančias medžiagas pavartodavo susitikęs su draugais, tada ir nusikalsdavo. Mano, kad jų sūnaus elgesiui neigiamą įtaką darė draugų aplinka. Pažymėtina, kad šiuo metu V. J. atlieka laisvės atėmimo bausmę Kauno kalėjime už labai sunkų nusikaltimą, taipogi pažymėtina, kad šioje byloje nagrinėjamos veikos, nors ir nepriskiriamos prie sunkių nusikaltimų, visgi, teismo manymu, vertintinos kaip padarytos itin įžūliai (pvz.: V. R. name buvo pridergta, R. G. epizode vaikščiota per jo automobilį), t.y. teismas atkreipia dėmesį, kad kaltinamasis ne tik vogė ar pasikėsino vogti, bet ir gadino nukentėjusiųjų turtą bei veikė akivaizdžiai priešingai visiems suprantamoms bendroms elgesio taisyklėms, kas rodo didelį jo pavojingumą, įžūlumą, nesusiformavusias moralines nuostatas. Todėl atsižvelgus į aptartų duomenų visumą, teismas mano, kad bausmės tikslai V. J. atžvilgiu galės būti pasiekti paskyrus jam laisvės atėmimo bausmę, jo trukmę parenkant artimą nepilnamečiui skirtinos bausmės vidurkiui.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4 dalimis, V. J. paskirtos bausmės bendrintinos tarpusavyje dalinio sudėjimo būdu, prie griežčiausios bausmės pridedant po dalį švelnesnių bausmių.

Atsižvelgiant į tai, kad V. J. šiuo metu atlieka laisvės atėmimo bausmę pagal Vilniaus apygardos teismo 2025 m. rugsėjo 1 d. nuosprendį už veikas, kurias padarė būdamas nepilnametis, teismas neturi galimybės matyti minėtą nuosprendį, ĮKNR-e taip pat nėra duomenų, kuriuos įvertinęs teismas galėtų subendrinti bausmes, paskirtas šiuo ir ankstesniu nuosprendžiu (prieigos teisė nesuteikta), todėl šiuo metu bausmės nebendrintinos.

Įvertinus tai, kad N. B. paskutinį kartą teistas 2025 m. birželio 12 d. Vilniaus regiono apylinkės teismo Ukmergės rūmų teismo baudžiamuoju įsakymu pagal BK 243 straipsnį galutine 30 parų arešto bausme, vykdymą atidedant 8 mėnesiams, paskiriant intensyvią priežiūrą ir nuteistas už veiką, kurią padarė 2024 m. rugsėjo 5 d., t.y. vėliau, nei įvykdė šioje byloje nagrinėjamą nusikaltimą (2024 m. rugsėjo 3 d.), taip pat atsižvelgiant į ankstesnius jo teistumus už skirtingo pobūdžio veikas, darytina išvada, kad už BK 178 straipsnio 3 dalyje numatytą nusikaltimą šioje byloje jam skirtina arešto bausmė, jos vykdymą atidedant vieneriems metams, paskiriant intensyvią priežiūrą nuteistojo buvimo vietos pagal nustatytą laiką kontrolę elektroninio stebėjimo priemonėmis, nustatant nuteistojo buvimo vietą (duomenys neskelbtini). Nuo 22.00 val. iki 6.00 val., jeigu tai nesusiję su darbu, mokymusi ar lankymusi sveikatos priežiūros įstaigose; atlyginti I. J. padarytą turtinę žalą; per vieną mėnesį nuo teismo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos pradėti dirbti arba mokytis, arba registruotis Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos.

Vadovaujantis LR BK 63 straipsnio 1,4,9 dalimis, paskirtą bausmę iš dalies sudedant subendrinti su 2025 m. birželio 12 d. Vilniaus regiono apylinkės teismo Ukmergės rūmų teismo baudžiamuoju įsakymu pagal BK 243 straipsnį paskirta galutine 30 parų arešto bausme, prie griežtesnės bausmės pridedant dalį švelnesnės bausmės ir arešto bausmės vykdymą atidėti, paskiriant intensyvią priežiūrą, paskriant įpareigojimus bei paliekant baudžiamojo poveikio priemonę, skirtą 2025 m. birželio 12 d. Vilniaus regiono apylinkės teismo Ukmergės rūmų teismo baudžiamuoju įsakymu, numatytą BK 72² straipsnyje.

Nors prokurorė prašė paskirti N. B. įpareigojimą išdirbti 100 valandų sveikatos priežiūros ar kitos įstaigose, organizacijose, kurios rūpinasi neįgaliaisiais ar kitais pagalbos reikalingais žmonėmis, ši priemonė neskirtina, atsižvelgiant į tai, kad kaltinamajam skirtina griežtesnė bausmė, o jos vykdymą atidedant skirti įpareigojimai turi derėti tarpusavyje ir turi būti skiriami tokie įpareigojimai, kad nuteistas asmuo realiai galėtų juos įvykdyti.

Kardomosios priemonės abiem kaltinamiesiems – rašytinis pasižadėjimas neišvykti, panaikintinos nuosprendžiui įsiteisėjus.

V. Dėl civilinių ieškinių.

BPK 109 straipsnyje nustatyta, kad asmuo, dėl nusikalstamos veikos patyręs turtinės ar neturtinės žalos, turi teisę baudžiamajame procese pareikšti įtariamajam ar kaltinamajam, ar už jų veikas materialiai atsakingiems asmenims civilinį ieškinį. Teismas jį nagrinėja kartu su baudžiamąja byla. Remiantis BPK 110 straipsnio 1 dalies nuostatomis, civiliniu ieškovu pripažįstamas fizinis ar juridinis asmuo, kuris baudžiamojoje byloje reikalauja atlyginti dėl įtariamojo ar kaltinamojo nusikalstamos veikos patirtą turtinę ar neturtinę žalą.

BPK 115 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad, priimdamas apkaltinamąjį nuosprendį, teismas, remdamasis įrodymais dėl civilinio ieškinio pagrįstumo ir dydžio, visiškai ar iš dalies patenkina pareikštą civilinį ieškinį arba jį atmeta. Be to, pagal BPK 109 straipsnį baudžiamojoje byloje reiškiamo civilinio ieškinio dalykas yra nusikalstama veika padaryta turtinė ir (ar) neturtinė žala. Gali būti atlyginama ta žala, kuri yra nusikalstamos veikos pasekmė. Tai reiškia, kad tarp nusikalstamos veikos, kurią padaro kaltu pripažintas asmuo, ir atsiradusios žalos turi būti priežastinis ryšys (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-538/2004).

Nukentėjusysis ir civilinis ieškovas I. J. pareiškė kaltinamiesiems civilinį ieškinį dėl 3000 eur turtinės žalos atlyginimo (t.1, b.l. 193). Kaltinamieji V. J. ir N. B. prisipažino kartu pavogę pinigus iš nukentėjusiojo I. J. buto, pagrobtų pinigų sumą patvirtina ne tik paties nukentėjusiojo parodymai, bet ir kaltinamųjų parodymai apie bute rastą pinigų sumą, taip pat jų parodymai ir kiti objektyvūs bylos duomenys apie kaltinamųjų įsigytas prekes, N. B. pirktą automobilį. Byloje nėra duomenų, kad dalis ar visa suma pinigų būtų nukentėjusiajam atlyginta, todėl teismas daro išvadą, kad civilinis ieškinys pagrįstas ir įrodytas, todėl tenkintinas visiškai, priteisiant žalos atlyginimą solidariai iš N. B. ir V. J. įstatyminių atstovų ir civilinių atsakovų: tėvo V. J. ir motinos – E. C..

Nukentėjusysis ir civilinis ieškovas R. G. pareiškė civilinį ieškinį dėl 900 eur turtinės žalos atlyginimo (t.2, b.l. 78). Teismo posėdyje R. G. palaikė ieškinį ir paaiškino, kad patyrė žalą dėl sulaužytų garažo durų, veidrodėlį vertina 100 eur. Taip pat patyrė žalą dėl naujų ratlankių ir padangų, tačiau dėl jų tyrimas atskirtas. Paaiškino, kad B. V. jam atlygino 700 eurų, todėl liko neatlyginta 200 eurų. Bylos aplinkybės patvirtina, kad liko neatlyginta žala dėl ratlankių ir padangų, kuriuos jis vertina 200 eurų, tačiau pažymėtina, kad 2025 m. balandžio 3 d. prokuroro nutarimu tyrimas šioje dalyje atskirtas, todėl laikytina, kad turtinė žala, kuri atsirado dėl kaltinamojo V. J. veiksmų, nagrinėjamų šioje byloje, yra atlyginta. Dėl šios priežasties R. G. civilinis ieškinys atmestinas.

LR Civilinio kodekso 6.276 straipsnis nustato, kad nepilnametis nuo keturiolikos iki aštuoniolikos metų už savo padarytą žalą atsako bendrais pagrindais. Tais atvejais, kai nepilnametis nuo keturiolikos iki aštuoniolikos metų neturi turto ar uždarbio, kurio pakaktų jo padarytai žalai atlyginti, atitinkamą žalos dalį turi atlyginti jo tėvai ar rūpintojas, jeigu neįrodo, kad žala atsirado ne dėl jų kaltės. Tokios pat teisinės pasekmės atsiranda, jeigu nepilnametis nuo keturiolikos iki aštuoniolikos metų žalos padarymo metu buvo mokymo, auklėjimo, sveikatos priežiūros ar globos (rūpybos) institucijos prižiūrimas. Šio straipsnio 2 dalyje nurodytų asmenų pareiga atlyginti žalą pasibaigia, kai padaręs žalą asmuo sulaukia pilnametystės, taip pat kai jis prieš pilnametystę įgyja turtą arba uždarbį, kurio pakanka žalai atlyginti.

Bylos nagrinėjimo metu nustatyta, kad V. J. šioje byloje nagrinėjamas veikas padarė būdamas nepilnametis ((duomenys neskelbtini) m.), todėl byloje nesant duomenų apie paties nepilnamečio turimą turtą ar pajamas, aukščiau aptartos sumos, kaip minėta, priteistinos solidariai iš V. J. įstatyminių atstovų – E. C. ir V. J., o nukentėjusiajam I. J. – solidariai iš N. B., E. C. ir V. J..

Pažymėtina, kad nukentėjusioji V. R., kuri nors ir buvo pripažinta civiline ieškove (T. 1, b.l. 114-119), nebuvo pareiškusi civilinio ieškinio ir proceso metu atsisakė nuo teisės reikšti civilinį ieškinį.

VI.Proceso išlaidos ir kiti klausimai.

LR Baudžiamojo kodekso 72 straipsnyje reglamentuota, kad turto konfiskavimas yra priverstinis neatlygintinas konfiskuotino bet kokio pavidalo turto, esančio pas kaltininką ar kitus asmenis, paėmimas valstybės nuosavybėn. Konfiskuotinu turtu laikomas šio kodekso uždraustos veikos įrankis, priemonė ar rezultatas. Šio kodekso uždraustos veikos rezultatu pripažįstamas tiesiogiai ar netiesiogiai iš jos gautas bet kokio pavidalo turtas. Kaltininkui priklausantis konfiskuotinas turtas privalo būti konfiskuojamas visais atvejais.

Bylos duomenimis nustatyta, kad N. B. priklausantis automobilis Audi A6, Valst Nr. (duomenys neskelbtini) įgytas už nusikalstamu būdu įgytas lėšas, t.y. už pinigus, pavogtus iš nukentėjusiojo I. J., todėl vadovaujantis BK 72 straipsnio 1-3 dalimis, jis konfiskuotinas ir lėšos, gautos realizavus konfiskuotą automobilį nukreiptinos I. J. civilinio ieškinio padengimui.

Laikinas nuosavybės teisės apribojimas, skirtas N. B., a. k. (duomenys neskelbtini) priklausančiam turtui – automobiliui „AUDI A6“, VIN kodas (duomenys neskelbtini), valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) nustatant visišką nuosavybės teisės apribojimą, uždraudžiant turtą valdyti, juo disponuoti, ir naudotis, paskirtas Vilniaus regiono apylinkės teismo 2025 m. rugsėjo 30 d. nutartimi, paliktinas galioti iki nuosprendžio dalies dėl turto konfiskavimo įvykdymo dienos.

Prokurorė baigiamų kalbų metu prašė iš kaltinamojo N. B. priteisti 79,86 eur proceso išlaidų, kurios susidarė dėl automobilio Audi A6, Valst. Nr. (duomenys neskelbtini) transportavimo. Teismas daro išvadą, kad šios proceso išlaidos yra pagrįstos (t.2, b.l. 152-171), todėl priteistinos iš N. B. Vilniaus apskrities Vyriausiojo policijos komisariato naudai.

Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos taryba pateikė pažymą dėl antrinės teisinės pagalbos išlaidų dydžio apskaičiavimo, patvirtinančią, kad N. B., kurį teisme gynė advokatė Aušra Saulėnienė, paskirta LR BPK 51 straipsnio 1 dalies 4 punkto pagrindu, teisinės pagalbos išlaidos sudaro 481,25 eur. Atsižvelgiant į tai, kad gynėja paskirta ne dėl kaltinamojo noro, o dėl privalomųjų BPK nustatytų gynėjo dalyvavimo pagrindų, Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidos nepriteistinos.

Daiktai, turintys reikšmės nusikalstamų veikų tyrimui, t.y. nuorūka, nuorūka, alaus skardinė, alaus skardinė, skėčiai, daktiloskopinės plokštelės su nukopijuotu avalynės pėdsaku, perduoti saugoti (1 t., b.l. 99), bliuzonas, perduotas saugoti (1 t., b.l. 136); laikrodis, perduotas saugoti ( 1 t., b.l. 155-157), teismo nuosprendžiui įsiteisėjus, sunaikintini.

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos Baudžiamojo proceso kodekso 297-298 straipsniais, 303 straipsnio 2 dalimi, 304 straipsniu, 305 straipsnio 1 dalimi, 307 straipsnio 1 dalimi,

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

V. J. pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 178 straipsnio 3 dalyje (dėl turto pagrobimo įsibrovus į V. R. namą) ir skirti 9 (devynių) mėnesių laisvės atėmimo bausmę.

V. J. pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 178 straipsnio 3 dalyje (dėl turto pagrobimo įsibrovus į I. J. butą) ir skirti 9 (devynių) mėnesių laisvės atėmimo bausmę.

V. J. pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 22 straipsnio 1 dalyje, 178 straipsnio 3 dalyje (dėl pasikėsinimo pagrobti turtą įsibrovus į R. G. garažą) ir skirti 6 (šešių) mėnesių laisvės atėmimo bausmę.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4 dalimis, paskirtas bausmes subendrinti dalinio sudėjimo būdu ir skirti subendrintą 1 (vienerių) metų laisvės atėmimo bausmę.

N. B. pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 178 straipsnio 3 dalyje (dėl turto pagrobimo įsibrovus į I. J. butą) ir skirti 45 (keturiasdešimt penkių) parų arešto bausmę.

Vadovaujantis BK 75 straipsniu, paskirtos arešto bausmės vykdymą atidėti 1 (vieneriems) metams, paskiriant intensyvią priežiūrą 5 (penkiems) mėnesiams nuteistojo buvimo vietos pagal nustatytą laiką kontrolę elektroninio stebėjimo priemonėmis, nustatant nuteistojo buvimo vietą (duomenys neskelbtini). Nuo 22.00 val. iki 6.00 val., jeigu tai nesusiję su darbu, mokymusi ar lankymusi sveikatos priežiūros įstaigose; atlyginti I. J. padarytą turtinę žalą; per vieną mėnesį nuo teismo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos pradėti dirbti arba mokytis, arba registruotis Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos.

Vadovaujantis LR BK 63 straipsnio 1, 4, 9 dalimis, paskirtą bausmę iš dalies sudedant subendrinti su 2025 m. birželio 12 d. Vilniaus regiono apylinkės teismo Ukmergės rūmų teismo baudžiamuoju įsakymu paskirta galutine 30 parų arešto bausme, prie griežtesnės bausmės pridedant dalį švelnesnės bausmės ir skirti subendrintą bausmę 60 (Šešiasdešimt) parų arešto.

Vadovaujantis LR BK 75 straipsniu, N. B. paskirtos arešto bausmės vykdymą atidėti 1 (vieneriems) metams, paskiriant intensyvią priežiūrą 5 (penkiems) mėnesiams nuteistojo buvimo vietos pagal nustatytą laiką kontrolę elektroninio stebėjimo priemonėmis, nustatant nuteistojo buvimo vietą (duomenys neskelbtini) nuo 22.00 val. iki 6.00 val., jeigu tai nesusiję su darbu, mokymusi ar lankymusi sveikatos priežiūros įstaigose; atlyginti I. J. padarytą turtinę žalą; per vieną mėnesį nuo teismo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos pradėti dirbti arba mokytis, arba registruotis Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos.

Bausmės vykdymo atidėjimo pradžią N. B. skaičiuoti nuo bausmės pagal 2025 m. birželio 12 d. Vilniaus regiono apylinkės teismo Ukmergės rūmų teismo baudžiamąjį įsakymą vykdymo pradžios.

Vadovaujantis BK 72² straipsniu, N. B. palikti baudžiamojo poveikio priemonę, skirtą 2025 m. birželio 12 d. Vilniaus regiono apylinkės teismo Ukmergės rūmų teismo baudžiamuoju įsakymu – dalyvavimą smurtinį elgesį keičiančiose programose per 1 (vienerius) metus nuo 2025 m. birželio 12 d. Vilniaus regiono apylinkės teismo Ukmergės rūmų teismo baudžiamuoju įsakymo įsiteisėjimo dienos.

Nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo I. J. civilinį ieškinį tenkinti visiškai ir priteisti jo naudai 3000 eur (Tris tūkstančius eurų) turtinės žalos atlyginimo solidariai iš civilinių atsakovų: N. B., V. J., E. C..

Nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo R. G. civilinį ieškinį dėl 900 eur turtinės žalos atlyginimo atmesti.

Vadovaujantis LR baudžiamojo kodekso 72 straipsniu, kofiskuoti N. B., a/k (duomenys neskelbtini) priklausantį automobilis Audi A6, Valst Nr. (duomenys neskelbtini) VIN kodas (duomenys neskelbtini) ir lėšas, gautas realizavus konfiskuotą automobilį, nukreipti I. J. civilinio ieškinio padengimui.

Laikiną nuosavybės teisės apribojimą, skirtą N. B., a. k. (duomenys neskelbtini) turtui – automobiliui „AUDI A6“, VIN kodas (duomenys neskelbtini), valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) nustatant visišką nuosavybės teisės apribojimą, uždraudžiant turtą valdyti, juo disponuoti, ir naudotis, paskirtas Vilniaus regiono apylinkės teismo 2025 m. rugsėjo 30 d. nutartimi, palikti galioti iki nuosprendžio dalies dėl turto konfiskavimo įvykdymo dienos.

Išlaidas dėl automobilio Audi A6, Valst. Nr. (duomenys neskelbtini) transportavimo - 79,86 eur (septyniasdešimt devynis eurus ir 86 cnt), pripažinti proceso išlaidomis ir priteisti iš N. B.

Vilniaus apskrities Vyriausiojo policijos komisariato naudai.

Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarybos prašymo dėl antrinės teisinės pagalbos išlaidų už N. B. suteiktą teisinę pagalbą – 481,25 eur, netenkinti.

Daiktus, turinčius reikšmės nusikalstamų veikų tyrimui, t.y. nuorūką, nuorūką, alaus skardinę, alaus skardinę, skėčius, daktiloskopines plokšteles su nukopijuotu avalynės pėdsaku, bliuzoną, laikrodį teismo nuosprendžiui įsiteisėjus, sunaikintini.

Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui, paduodant skundą per Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmus.