- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2018-04-12
- Bylos Nr.
- e2A-708-260/2018
- Teisminio proceso Nr.
- 2-69-3-15972-2017-4
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Raimondas Buzelis
- Atsakovas
- Kauno miesto savivaldybės
- Ieškovas
- (duomenys neskelbtini)
- Trečiasis asmuo
- E. P.
- Kategorijos
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovės Kauno miesto savivaldybės apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2017 m. gruodžio 21 d. galutinio sprendimo civilinėje byloje Nr. e2-26099-285/2017 pagal ieškovės (duomenys neskelbtini) daugiabučių namų savininkų bendrijos ieškinį atsakovei Kauno miesto savivaldybei dėl skolos ir delspinigių priteisimo, trečiasis asmuo – E. P..
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Ginčo esmė
Ieškovė (duomenys neskelbtini) daugiabučių namų savininkų bendrija 2017 m. rugpjūčio 4 d. kreipėsi į teismą su ieškiniu, kuriame prašė priteisti iš atsakovės Kauno miesto savivaldybės 542,92 Eur skolą, 19,54 Eur delspinigių, 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas. Ieškinį prašė nagrinėti dokumentinio proceso tvarka.
Ieškinyje nurodė, kad atsakovei Kauno miesto savivaldybei nuosavybės teise priklauso butas, esantis (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini). Atsakovė, būdama buto savininke, nemoka bendrijos priskaitytų mokesčių už bendrojo naudojimo elektrą, atliekų išvežimą, ūkio išlaidas bei kitų atsakovei priskaitytų mokesčių, rinkliavų ir įmokų. Paskaičiuota atsakovės skola bendrijai laikotarpiu nuo 2014 m. balandžio 30 d. iki 2015 m. gegužės 31 d. sudarė 542,92 Eur. 2016 m. gruodžio 20 d. bendrijos visuotiniame įgaliotinių susirinkime buvo nutarta rinkti 0,02 proc. dydžio delspinigius už kiekvieną pradelstą dieną nuo laiku nesumokėtos mokesčių sumos bendrijai. Paskaičiuota delspinigių suma bendrijai sudaro 19,54 Eur.
Žemesnės instancijos teismas
Kauno apylinkės teismas 2017 m. rugpjūčio 11 d. preliminariu sprendimu civilinėje byloje Nr. e2-22924-285/2017 ieškinį tenkino ir priteisė iš atsakovės Kauno miesto savivaldybės ieškovei (duomenys neskelbtini) daugiabučių namų savininkų bendrijai 542,92 Eur skolą, 19,54 Eur delspinigius, 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą (562,46 Eur) nuo bylos iškėlimo teisme (2017 m. rugpjūčio 7 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 242 Eur išlaidas už advokato teisinę pagalbą bei valstybei – 6 Eur žyminį mokestį.
Atsakovė Kauno miesto savivaldybė 2017 m. rugpjūčio 31 d. pateikė teismui prieštaravimus dėl Kauno apylinkės teismo 2017 m. rugpjūčio 11 d. preliminaraus sprendimo, kurie 2017 m. rugsėjo 6 d. teismo nutartimi priimti. Atsakovė prašė Kauno apylinkės teismo 2017 m. rugpjūčio 11 d. preliminarų sprendimą panaikinti. Nurodė, kad nuo 2006 m. rugsėjo 28 d. iki 2014 m. rugsėjo 9 d. gyvenamųjų patalpų (duomenys neskelbtini), nuomininku buvo E. P., tad už šį laikotarpį mokėti bendrijos mokesčius turėjo E. P., o ne Kauno miesto savivaldybė. Nuomos sutarties 2.3 punktu nuomininkas E. P. buvo įsipareigojęs tai daryti. 2014 m. rugsėjo 12 d. UAB „Kauno komunalinis ir butų ūkis“ raštu Nr. (duomenys neskelbtini) informavo atsakovę, kad butas (duomenys neskelbtini), tuščias, užrakintas, užplombuotas. Atsakovė nurodė, jog prisiima pareigą mokėti ginčo mokesčius už tą laikotarpį, kai butas buvo laisvas, išskyrus su buto naudojimu susijusias asmenines išlaidas, nes asmeninės išlaidos yra išimtinai sutartinio pobūdžio ir nesusijusios su įstatyme nustatyta butų ir kitų patalpų savininkų prievole mokėti namui išlaikyti ir išsaugoti reikalingas išlaidas bei administravimo išlaidas. Taip pat nurodė, kad ieškovė dėl skolos nesikreipė į teisėtą ginčo patalpų naudotoją (nuomininką) ir šio naudotojo (nuomininko) nesumokėtą mokestį siekia prisiteisti iš savivaldybės. Bendrija nesikreipė ir į Kauno miesto savivaldybę ne ginčo tvarka, ir nepateikė sąskaitų, pagal kurias Kauno miesto savivaldybė būtų galėjusi apmokėti susidariusį įsiskolinimą. Savo reikalavime ieškovė nedetalizuoja už ką ir kokie mokesčiai yra priskaičiuojami Kauno miesto savivaldybei, todėl nėra aiški skolos suma.
Atsiliepimas
Ieškovė (duomenys neskelbtini) daugiabučių namų savininkų bendrija 2017 m. rugsėjo 21 d. pateikė teismui atsiliepimą į atsakovės prieštaravimus, kuriame prašė atmesti atsakovės prieštaravimus kaip nepagrįstus, Kauno apylinkės teismo 2017 m. rugpjūčio 11 d. preliminarų sprendimą palikti nepakeistą ir priteisti bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad ieškovė atsakovei priskaičiavo mokesčius už laikotarpį nuo 2014 m. balandžio 30 d. iki 2015 m. gegužės 31 d. Iš atsakovės kartu su prieštaravimais pateiktų rašytinių įrodymų – 2014 m. rugsėjo 12 d. pranešimo Nr. (duomenys neskelbtini) ir 2014 m. rugsėjo 9 d. akto Nr. (duomenys neskelbtini) nustatė, kad butas, esantis adresu (duomenys neskelbtini), nuo 2014 m. rugsėjo 9 d. yra tuščias, priduotas ir užplombuotas. Todėl akivaizdu, kad bute laikotarpiu nuo 2014 m. rugsėjo 9 d. iki buvo sudaryta 2015 m. gegužės 18 d. nuomos sutartis Nr. (duomenys neskelbtini), nebuvo naudotojų ir/ar nuomininkų, todėl būtent buto savininkė, t. y. atsakovė, yra atsakinga už per šį laikotarpį priskaičiuotus mokesčius. Ieškovė atsakovei mokesčius priskaičiavo nuo 2014 m. balandžio 30 d., tuo tarpu 2014 m. rugsėjo 9 d. aktu Nr. (duomenys neskelbtini) konstatuota, kad butas tuščias, priduotas ir užplombuotas 2014 m. rugsėjo 9 d. Atsakovė nepateikė jokių įrodymų, kad laikotarpiu nuo 2014 m. balandžio 30 d. iki 2014 m. rugsėjo 9 d. butas kam nors buvo perduotas naudoti ir buvo naudojamas. Nesant viešai įregistruotos buto nuomos sutarties laikotarpiu nuo 2014 m. balandžio 30 d. iki 2014 m. rugsėjo 9 d. ir vėliau ieškovė nežinojo ir neturėjo žinoti, kad atsakovė kam nors nuomos sutarties pagrindu perdavė laikinai valdyti ir naudoti butą. Todėl atsakovė privalo mokėti mokesčius už visą priskaitytą laikotarpį. Ieškovė įprastu būdu, kaip ir visiems kitiems butų ir kitų patalpų savininkams, teikė atsakovei sąskaitas dėl priskaičiuotų mokesčių, tačiau atsakovė priskaitytų mokesčių nemokėjo, ikiteisminė skolos išieškojimo tvarka nėra privaloma.
Šalies argumentai
Ieškovė 2017 m. gruodžio 6 d. pateikė pareiškimą dėl ieškinio atsisakymo dalyje dėl 194,60 Eur skolos, kurią sutiko sumokėti buvęs buto nuomininkas E. P..
Atsiliepimas
Atsakovė Kauno miesto savivaldybė 2017 m. gruodžio 6 d. teismo posėdyje nurodė, kad ieškovei sumokėjo 332,84 Eur skolą, ieškinį dalyje dėl 35,02 Eur sumos (kurią sudaro 15,48 Eur skola ir 19,54 Eur delspinigiai) sumokėjimo pripažino.
Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
Kauno apylinkės teismas 2017 m. gruodžio 21 d. galutiniu sprendimu Kauno apylinkės teismo 2017 m. rugpjūčio 11 d. preliminarų sprendimą, priimtą civilinėje byloje Nr. e2-22924-285/2017, pakeitė – ieškinį tenkino iš dalies, priteisė iš atsakovės Kauno miesto savivaldybės, ieškovei (duomenys neskelbtini) daugiabučių namų savininkų bendrijai 35,02 Eur skolą, 5 (penkių) procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą (35,02 Eur) nuo bylos iškėlimo teisme (2017 m. rugpjūčio 7 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 750 Eur išlaidas už advokato teisinę pagalbą, taip pat priteisė iš atsakovės valstybei 6 Eur žyminį mokestį. Likusioje dalyje teismas ieškinį atmetė. Teismas priėmė ieškovės atsisakymą nuo reikalavimo dėl 194,60 Eur skolos priteisimo ir civilinę bylą Nr. e2-26099-285/2017 dalyje dėl 194,60 Eur skolos priteisimo nutraukė.
Teismas nustatė, kad atsakovei Kauno miesto savivaldybei nuosavybės teise priklauso butas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantis adresu (duomenys neskelbtini), kuris 2006 m. rugsėjo 28 d. savivaldybės gyvenamosios patalpos nuomos sutartimi Nr. (duomenys neskelbtini) laikotarpiu nuo 2006 m. rugsėjo 28 d. iki 2014 m. rugsėjo 9 d. buvo išnuomotas trečiajam asmeniui E. P.. Paskaičiuota skola bendrijai už bendrojo naudojimo elektrą, atliekų išvežimą, ūkio išlaidas bei kitus butui priskaitytus mokesčius, rinkliavas ir įmokas, laikotarpiu nuo 2014 m. balandžio 30 d. iki 2015 m. gegužės 31 d. sudarė 542,92 Eur. Atsakovė Kauno miesto savivaldybė 2017 m. gruodžio 5 d. sumokėjo ieškovei 332,84 Eur skolos. Todėl, atsižvelgdamas į nurodytas aplinkybes, teismas ieškinį dalyje dėl 332,84 Eur skolos priteisimo atmetė.
Teismas, atsižvelgdamas į tai, kad ieškovė raštu atsisakė dalies savo reikalavimo dėl 194,60 Eur skolos priteisimo, ieškovės atsisakymą nuo dalies ieškinio priėmė, nurodė, jog šis atsisakymas imperatyvioms įstatymų nuostatoms ar viešajam interesui neprieštarauja, ir civilinę bylą dalyje dėl 194,60 Eur skolos priteisimo nutraukė.
Teismas sprendime nurodė, jog delspinigiai yra viena iš netesybų rūšių (CK 6.71 straipsnio 1 dalis). Ieškovės valdybos 2016 m. gruodžio 20 d. sprendimu nustatyti 0,02 proc. dydžio delspinigiai už kiekvieną pradelstą dieną nuo laiku nesumokėtos skolos ir sudaro 19,54 Eur. Taip pat nurodė, jog atsakovė, praleidusi terminą įvykdyti prievolę, taip pat privalo mokėti penkių procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą (35,02 Eur) nuo bylos iškėlimo teisme (2017 m. rugpjūčio 7 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.
Spręsdamas dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo, teismas nurodė, kad jis atsižvelgia į ieškovės prašomų priteisti bylinėjimosi išlaidų už advokato teisinę pagalbą 1 161,60 Eur (242,00 Eur + 919,60 Eur) susidarymo priežastis. Nurodė, jog ieškovės ieškinys yra patenkintas iš dalies, tačiau toks sprendimas priimtas dėl to, kad atsakovė po civilinės bylos iškėlimo teisme (byla teisme iškelta 2017 m. rugpjūčio 7 d.), 2017 m. gruodžio 5 d. sumokėjo ieškovei 332,84 Eur sumą ir ieškovė atsisakė ieškinio dalies dėl 194,60 Eur skolos priteisimo, kadangi šią sumą taikos sutartimi įsipareigojo sumokėti trečiasis asmuo. Teismas sprendė, kad susidarius atsakovės įsiskolinimui, ieškovė buvo priversta kreiptis į teismą, paduodama ieškinį patyrė 1 161,60 Eur išlaidų advokato pagalbai apmokėti. Tačiau, atsižvelgdamas į tai, kad byla nėra sudėtinga įrodymų vertinimo prasme, nedidelės apimties, ieškinio paruošimui nebuvo reikalingos didelės advokato darbo laiko sąnaudos, nes jame nebuvo keliami nauji teisės klausimai, nereikėjo specialiųjų žinių, todėl paruošti procesinį dokumentą nereikėjo ilgo pasiruošimo, nebuvo reikalingas didelis teisinis tyrimas, taip pat atsižvelgdamas į teismo posėdžių trukmę, teismas nusprendė sumažinti ieškovės prašomas priteisti bylinėjimosi išlaidas iki 750 Eur.
Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai
Apeliacinį skundą byloje padavė atsakovė Kauno miesto savivaldybė. Ji prašo pakeisti 2017 m. gruodžio 21 d. Kauno apylinkės teismo galutinį sprendimą dalyje dėl priteistų bylinėjimosi išlaidų sumos ir klausimą išspręsti iš esmės – ieškovės prašymą dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo atmesti visiškai arba sumažinti ieškovei priteistas bylinėjimosi išlaidas iki protingos sumos.
Pirmosios instancijos teismo sprendimo dalis dėl ieškovės patirtų bylinėjimosi išlaidų priteisimo iš atsakovės yra nepagrįsta, prieštaraujanti imperatyviosioms teisės normoms bei suformuotai Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikai.
Pirmosios instancijos teismas neįvertino to, kad atsakovė neatsiskaitė su ieškove ir dėl ieškovės kaltės. Ieškovė nepateikė atsakovei sąskaitų už 2014 m. balandžio – 2015 m. gegužės mėnesius, todėl atsakovė neturėjo pagrindo atsiskaityti su ja. Po ieškinio pateikimo teismui ieškovė atsakovei 2017 m. lapkričio 15 d. pateikė sąskaitas, o atsakovė, kaip sąžininga turto savininkė, jas apmokėjo. Dėl šių aplinkybių pirmosios instancijos teismas iš atsakovės ieškovei priteisė nepagrįstai didelį turėtų bylinėjimosi išlaidų atlyginimą vadovaudamasis tuo, kad ieškovė buvo priversta kreiptis į teismą dėl įsiskolinimo padengimo ir dėl šios būtinybės patyrė 1161,60 Eur bylinėjimosi išlaidas. Sprendžiant dėl išlaidų advokato ar advokato padėjėjo pagalbai apmokėti atlyginimo priteisimo šaliai, turi būti atsižvelgiama tiek į bendrąsias bylinėjimosi išlaidų paskirstymo taisykles, tiek ir konkrečios jų rūšies - išlaidų advokato ar advokato padėjėjo pagalbai atlyginti - dydžio nustatymo kriterijus.
Atsiliepimas
Ieškovė (duomenys neskelbtini) daugiabučių namų savininkų bendrija atsiliepimu į apeliacinį skundą prašo pilna apimtimi atmesti apeliantės Kauno miesto savivaldybės apeliacinį skundą ir palikti nepakeistą 2017 m. gruodžio 21 d. Kauno apylinkės teismo galutinį sprendimą, priteisti ieškovės patirtas bylinėjimosi išlaidas apeliacinės instancijos teisme.
Atsiliepime nurodė tokius argumentus:
Negalima sutikti su apeliantės argumentu, jog didele dalimi ieškovės išlaidas advokato pagalbai apmokėti lėmė pačios ieškovės elgesys. Nuosavybės teisė jos savininkui ne tik suteikia teisę naudoti, valdyti ar disponuoti turtu, bet tuo pačiu suponuoja ir pareigas, susijusias su tokios nuosavybės išlaikymu. Sąskaitos už bendro naudojimo objektų priežiūrą apeliantei, kaip ir kitiems daugiabučio namo butų savininkams buvo teikiamos įprastu būdu, t. y. įmetant atsiskaitymo lapelius į pašto dėžutę. Akivaizdu, kad apeliantė savo iniciatyva nesirūpino jai dėl turimos nuosavybės tenkančiais mokesčiais, kadangi laikėsi pozicijos, kad tokius mokesčius privalo mokėti apeliantės nuosavybės teise valdomo turto nuomininkas. Teisės aktai nenumato ikiteisminės ginčų nagrinėjimo tvarkos tokio pobūdžio bylose. Ieškovė turėjo teisę tiesiogiai kreiptis į teismą dėl skolos priteisimo iš apeliantės. Ieškovė pasinaudojo įstatymo numatyta galimybe ginti pažeistas teises teismine tvarka ir dėl to jai negali kilti jokios neigiamos pasekmės. Vertindama pradinę apeliantės poziciją, išdėstytą prieštaravimuose dėl preliminaraus sprendimo panaikinimo (absoliučiai nesutiko su skola), mano, kad ikiteismine tvarka ieškovės teisių gynimas nebūtų rezultatyvus.
Ieškovės nuomone, susidariusių bylinėjimosi išlaidų atsakomybė tenka būtent pačiai apeliantei. Už ieškinio parengimą ieškovė patyrė sąlyginai nedideles išlaidas teisinei pagalbai – 240 Eur. Apeliantei nesutikus su pareikštu ieškiniu, ieškovė buvo priversta rengti atsiliepimą į prieštaravimus, byla buvo nagrinėjama keliuose teismo posėdžiuose, ieškovei buvo reikalingas profesionalaus teisininko atstovavimas teisme. Bylą nagrinėjant teisme apeliantė sutiko su ieškiniu ir iki paskutinio teismo posėdžio sumokėjo skolą. Todėl akivaizdu, kad advokato išlaidas lėmė būtent apeliantės veiksmai ir/ar neveikimas.
Vien tik tas faktas, jog ieškovės reikalavimas buvo sumažintas, neturi lemiamos teisinės reikšmės, sprendžiant dėl priteistinų bylinėjimosi išlaidų dydžio. Nagrinėjamu atveju yra svarbios priežastys, dėl kurių ieškovės piniginis reikalavimas apeliantės atžvilgiu sumažėjo, tačiau apeliantė šias priežastis nutyli. Pirmosios instancijos teismui į bylą trečiuoju asmeniu įtraukus E. P., pastarasis susisiekė su ieškove ir teiravosi dėl ginčo eigos. Ieškovei procese veikiant aktyviai ir racionaliai, ji ir trečiasis asmuo sudarė susitarimą dėl dalies apeliantės skolos padengimo, todėl teisinga ir teisėta, kad šia dalimi ieškovė sumažino pradinį reikalavimą. Ieškovė sumažino savo pradinį reikalavimą šioje apimtyje ne dėl to, kad jis buvo nepagrįstas, o todėl, kad veikdama racionaliai, protingai, rado būdą, kaip apeliantės nuomininkas (trečiasis asmuo) galėtų padengti apeliantės įsipareigojimą.
Šalies argumentai
Ieškovė į teismą su ieškiniu dėl skolos priteisimo kreipėsi 2017 m. rugpjūčio 4 d., o apeliantė dalį skolos, t. y. 332,84 Eur, apmokėjo tik 2017 m. gruodžio 5 d. Todėl laikytina, kad ieškovės procesinis elgesys šioje byloje buvo tinkamas ir ieškovės patirtos 1161,60 Eur bylinėjimosi išlaidos susidarė išimtinai dėl apeliantės kaltės kaip teisingai nurodė pirmosios instancijos teismas. Apeliantė teismo posėdyje nekvestionavo ieškovės patirtų bylinėjimosi išlaidų ir jų dydžio, teismo prašė jas sumažinti. Apeliantė apeliaciniu skundu kvestionuodama bylinėjimosi išlaidų priteisimą apskritai, prieštarauja savo dėstytai pozicijai ir elgiasi nesąžiningai.
Priešingai negu teigiama apeliaciniame skunde, pirmosios instancijos teismas, spręsdamas, kokio dydžio bylinėjimosi išlaidų atlyginimas priteistinas ieškovei, tinkamai įvertino CPK 93 straipsnio 4 dalyje bei Rekomendacijose dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio, patvirtintose teisingumo ministro 2004 balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 ir Lietuvos advokatų tarybos 2004 m. kovo 26 d. nutarimu, numatytus kriterijus, pagal kuriuos nustatomas išlaidų, patirtų už advokato pagalbą, dydis.
Šalies argumentai
Apeliaciniame skunde apeliantė prašo pakeisti 2017 m. gruodžio 21 d. Kauno apylinkės tesimo galutinį sprendimą dalyje dėl bylinėjimosi išlaidų sumos ir klausimą išspręsti iš esmės – ieškovės prašymą dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo atmesti visiškai arba sumažinti ieškovei priteistas bylinėjimosi išlaidas iki protingos sumos, atsižvelgiant į apeliacinio skundo argumentus.. Pirmasis apeliacinio skundo reikalavimas – ieškovės prašymą dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo atmesti visiškai, yra teisiškai negalimas. Prašymas dėl ieškovės patirtų bylinėjimosi išlaidų negali būti atmestas, nes ieškovės ieškinys buvo patenkintas iš dalies, o apeliantė pirmosios instancijos teismo galutinio sprendimo dalies dėl skolos ir delspinigių priteisimo net neginčija. Šiuo atveju yra galimybė tik kvestionuoti ieškovei priteistų bylinėjimosi išlaidų dydį. Apeliantės reikalavimas atmesti ieškovės prašymą dėl bylinėjimosi išlaidų yra nepagrįstas ir prieštaraujantis CPK 93 straipsnio 1–3 dalyse įtvirtintai bylinėjimosi išlaidų taisyklei ,,pralaimėjęs moka“, pagal kurią bylinėjimosi išlaidos priteisiamos iš bylą pralaimėjusios šalies ją laimėjusios šalies naudai. Antrasis apeliacinio skundo reikalavimas – sumažinti ieškovei priteistas bylinėjimosi išlaidas iki protingos sumos, yra abstraktus, neaiškus. Apeliantė nei apeliacinio skundo reikalavime, nei pačiame apeliaciniame skunde nenurodo iki kokios sumos ieškovei turėtų būti sumažintos bylinėjimosi išlaidos. Apeliantė yra netinkamai, abstrakčiai suformulavusi apeliacinio skundo dalyką, dėl ko pirmosios instancijos teismas turėjo nepriimti apeliacinio skundo kaip neatitinkančio CPK 306 straipsnio reikalavimų ir nustatyti terminą apeliacinio skundo trūkumams pašalinti.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
9. Apeliacijos objektą sudaro teismo sprendimo dalies, kuria, iš dalies patenkinus ieškinį, ieškovei iš atsakovės priteistos 750 Eur išlaidos už advokato teisinę pagalbą, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas. Šį klausimą apeliacinės instancijos teismas sprendžia vadovaudamasis apeliacinio skundo faktiniu ir teisiniu pagrindais bei patikrina, ar nėra absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų (CPK 320, 338 str.). Absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė.
10.Apeliacinės instancijos teismas nustatė, kad ieškovė (duomenys neskelbtini) daugiabučių namų savininkų bendrija 2017 m. rugpjūčio 4 d. kreipėsi į teismą su ieškiniu kuriame prašė priteisti iš atsakovės Kauno miesto savivaldybės 542,92 Eur skolą, 19,54 Eur delspinigius, 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas. Ieškinyje nurodė, kad atsakovė yra buto, esančio (duomenys neskelbtini), savininkė, kuri nuo 2014-04-30 iki 2015-05-31 nesumokėjo bendrijos priskaitytų mokesčių už bendro naudojimo elektrą, atliekų išvežimą, ūkio išlaidas ir kt. Ieškinį prašė nagrinėti dokumentinio proceso tvarka. Kauno apylinkės teismas 2017 m. rugpjūčio 11 d. preliminariu sprendimu ieškinį patenkino. Atsakovė 2017 m. rugpjūčio 31 d. pateikė prieštaravimus dėl pareikšto ieškinio ir preliminaraus teismo sprendimo, kuriuose nurodė, kad bute nuo 206-09-28 iki 2014-09-09 gyveno nuomininkas E. P., kuris turėjo mokėti ieškovės reikalaujamus mokesčius, be to ieškovė į atsakovę dėl skolos sumokėjimo nesikreipė ir nepateikė sąskaitų, pagal kurias Kauno miesto savivaldybė būtų galėjusi apmokėti susidariusį įsiskolinimą. Taip pat nurodė, kad ieškovė savo reikalavime nedetalizavo, už ką ir kokie mokesčiai priskaičiuojami atsakovei, todėl neaiški ir skolos suma. Ieškovei pateikus atsiliepimą į prieštaravimus, teismas bylą nagrinėjo 2017-10-25 teismo posėdyje, kurio metu dalyvauti byloje trečiuoju asmeniu įtraukė buvusį buto nuomininką E. P. ir bylos nagrinėjimą atidėjo, nustatydamas, kad kitas teismo posėdis vyks 2017 m. gruodžio 6 d. Tarpe tarp šių teismo posėdžių ieškovė su trečiuoju asmeniu E. P. susitarė, kad pastarasis sumokės ieškovei 194,60 Eur mokesčių įsiskolinimą už laikotarpį, kada jis gyveno atsakovei priklausančiame bute. Taip pat ieškovė atsakovei 2017 m. lapkričio 15 d. pateikė sąskaitas, patvirtinančias įsiskolinimą, o atsakovė jas apmokėjo, 2017 m. gruodžio 5 d. pervesdama į ieškovės nurodytą sąskaitą 332,84 Eur. Nagrinėjant bylą 2017 m. gruodžio 6 d. teismo posėdyje, ieškovės atstovas pateikė pareiškimą, kuriame nurodė, jog ieškovė atsisako ieškinio dalyje dėl 194,60 Eur skolos priteisimo, šia suma sumažina ieškinio reikalavimus, prašo nemažinti ieškovei priteistinų advokato pagalbai apmokėti turėtų išlaidų, taip pat pripažino, kad atsakovė sumokėjo 332,84 Eur skolą ir prašė priteisti nesumokėtos skolos dalį – 15,48 Eur bei 19,54 Eur delspinigius, viso 35,02 Eur, ir 1161,60 Eur bylinėjimosi išlaidas. Kauno apylinkės teismas 2017 m. gruodžio 21 d. galutiniu sprendimu nusprendė: Kauno apylinkės teismo 2017 m. rugpjūčio 11 d. preliminarų sprendimą, priimtą civilinėje byloje Nr. e2-22924-285/2017, pakeisti; ieškinį tenkinti iš dalies, priteisti iš atsakovės Kauno miesto savivaldybės ieškovei 222-ajai daugiabučių namų savininkų bendrijai, 35,02 Eur (trisdešimt penkis eurus 2 ct) skolą, 5 (penkių) procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą (35,02 Eur) nuo bylos iškėlimo teisme (2017 m. rugpjūčio 7 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 750,00 Eur (septynis šimtus penkiasdešimt eurų 00 ct) išlaidų už advokato teisinę pagalbą; priteisti iš atsakovės Kauno miesto savivaldybės valstybei 6,00 Eur (šešis eurus 00 ct) žyminį mokestį; likusioje dalyje ieškinį atmesti; priimti ieškovės (duomenys neskelbtini) daugiabučių namų savininkų bendrijos atsisakymą nuo reikalavimo dėl 194,60 Eur skolos priteisimo ir civilinę bylą Nr. e2-26099-285/2017 dalyje dėl 194,60 Eur skolos priteisimo nutraukti.
11. Apeliantė Kauno miesto savivaldybė, padavusi apeliacinį skundą dėl pirmosios Kauno apylinkės teismo 2017 m. gruodžio 21 d. sprendimo dalies, kuria išspręstas bylinėjimosi išlaidų paskirstymo klausimas, prašo pakeisti 2017 m. gruodžio 21 d. Kauno apylinkės teismo galutinį sprendimą dalyje dėl priteistų bylinėjimosi išlaidų sumos ir klausimą išspręsti iš esmės – ieškovės prašymą dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo atmesti visiškai arba sumažinti ieškovei priteistas bylinėjimosi išlaidas iki protingos sumos. Šį prašymą ji grindžia tuo, kad turėtų būti atsižvelgta į tai, kad atsakovė neatsiskaitė su ieškove ir dėl ieškovės kaltės, nes ieškovė nepateikė atsakovei sąskaitų už 2014 m. balandžio – 2015 m. gegužės mėnesius priskaičiuotus mokesčius ir atsakovė neturėjo pagrindo atsiskaityti, taip pat, jos nuomone, turėtų būti atsižvelgta ir į išlaidų advokato ar advokato padėjėjo pagalbai atlyginti dydžio nustatymo kriterijus.
12. Apeliacinės instancijos teismas, spręsdamas dėl atsakovės apeliacinio skundo pagrįstumo, pirmiausia atsižvelgia į Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2017 m. gruodžio 12 d. nutartyje, priimtoje civilinėje byloje Nr.e3K-3-443-696/2017, ankstesnės kasacinio teismo praktikos pagrindu pateiktus išaiškinimus apie taikymą teisės normų, reglamentuojančių bylinėjimosi išlaidų civilinėse bylose priteisimą. Kasacinis teismas yra konstatavęs, kad išlaidos, susijusios su bylos nagrinėjimu, gali būti pripažintos teismo išlaidomis, jeigu jos yra realios, būtinos ir pagrįstos (CPK 88 straipsnis). Išlaidos suprantamos kaip išleistos lėšos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. spalio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-533/2008 ir kt.). Bylinėjimosi išlaidų realumas reiškia, kad tai yra tikrai patirti nuostoliai sumokėjus pinigus dėl bylos sprendimo teisme. Realumo kriterijus yra taikomas teismų praktikoje (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. spalio 28 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-533/2008; 2016 m. vasario 3 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-3-35-248/2016 28 punktą; 2017 m. sausio 23 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-3-7-687/2017 10 punktą; ir kt.). Spręsdamas dėl patirtų išlaidų atitikties pagrįstumo kriterijui pagal CPK 88 straipsnį, kasacinis teismas yra pažymėjęs, kad ne visos faktiškai šalių sumokėtos sumos advokato pagalbai teismo gali būti pripažįstamos pagrįstomis, nes teismas neturi toleruoti pernelyg didelio ir nepagrįsto šalies išlaidavimo. Jeigu realiai išmokėtos sumos neatitinka pagrįstumo kriterijaus, tai teismas nustato jų pagrįstą dydį, o dėl kitos dalies išlaidų nepriteisia. Taigi kaip išlaidavimo nuostoliai jie liktų neatlyginti juos padariusiai šaliai. Išvadą dėl advokato pagalbai apmokėti išleistos išlaidų dalies pagrįstumo teismas turi motyvuoti (CPK 291 straipsnio 1 dalies 5 punktas, 270 straipsnio 4 dalies 4 punktas ir kt.). Spręsdamas dėl jų dydžio teismas turi vadovautis CPK 98 straipsnio 2 dalimi ir atsižvelgti į: 1) teisingumo ministro kartu su Lietuvos advokatų tarybos pirmininku patvirtintose rekomendacijose dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) nurodytus maksimalius dydžius bei šiame teisės akte nurodytus kriterijus; 2) bylos sudėtingumą; 3) advokato darbo ir laiko sąnaudas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. spalio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-533/2008 ir kt.). Kartu kasacinio teismo praktikoje nuosekliai pasisakoma, kad CPK 98 straipsnio 1 dalyje nustatytas teisinis reguliavimas negali būti aiškinamas ir taikomas taip, kad būtų paneigta asmens, kurio naudai priimtas sprendimas, teisė gauti jo patirtų bylinėjimosi išlaidų, be kita ko, išlaidų advokato pagalbai, atlyginimą. Priešingu atveju būtų pažeisti bendrieji teisingumo ir protingumo principai bei CPK 2 straipsnyje įtvirtintas civilinio proceso tikslas ginti asmenų, kurių materialinės subjektinės teisės ar saugomi interesai pažeisti ar ginčijami, interesus (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. balandžio 15 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-207-313/2015 ir joje nurodytą Lietuvos Aukščiausiojo Teismo bei Europos Žmogaus Teisių Teismo praktiką; 2016 m. vasario 3 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-3-35-248/2016 20 punktą).
13. Nagrinėjamoje byloje ieškovė naudojosi advokato teisine pagalba, advokatui už teiktą pagalbą sumokėjo iš viso 1161,60 Eur, jos ieškinys buvo iš dalies patenkintas, dalies reikalavimų ieškovei atsakius ir atsakovei sumokėjus dalį skolos iki teismo sprendimo priėmimo, todėl pripažintina, kad ji turi teisę gauti jos patirtų bylinėjimosi išlaidų, tame skaičiuje ir išlaidų advokato pagalbai, atlyginimą, visiškai nepriteisti jai bylinėjimosi išlaidų pagrindo nėra.
14. CPK 98 str. 1 d. nustato, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, teismas priteisia iš antrosios šalies išlaidas už advokato ar advokato padėjėjo, dalyvavusių nagrinėjant bylą, pagalbą, taip pat už pagalbą rengiant procesinius dokumentus ir teikiant konsultacijas; dėl šių išlaidų priteisimo šalis teismui raštu pateikia prašymą su išlaidų apskaičiavimu ir pagrindimu. Ieškovė šioje byloje pateikė 2017-07-31 sąskaitą, 2017-07-31 atliktų darbų ataskaitą ir mokėjimo nurodymą (b. l. 18-20), iš kurių matyti, kad 242 Eur ieškovė sumokėjo už ieškinio parengimą, taip pat 2017-12-06 sąskaitą, 2017-12-06 atliktų darbų ataskaitą ir 2017-12-06 mokėjimo nurodymą (b. l. 63-65), iš kurių matyti, kad 919,60 Eur ieškovė sumokėjo už įvairias kitas paslaugas.
15. Pirmosios instancijos teismas skundžiamame sprendime, nurodė, kad spręsdamas dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo jis atsižvelgia į tokių išlaidų susidarymo išlaidų priežastis. Jis vertino, kad nors ieškovės ieškinys yra patenkintas iš dalies, tačiau toks sprendimas priimtas dėl to, kad atsakovė po civilinės bylos iškėlimo teisme (byla teisme iškelta 2017 m. rugpjūčio 7 d.), 2017 m. gruodžio 5 d. sumokėjo ieškovei 332,84 Eur sumą ir ieškovė atsisakė ieškinio dalies dėl 194,60 Eur skolos priteisimo, kadangi šią sumą taikos sutartimi įsipareigojo sumokėti trečiasis asmuo. Teismas sprendė, kad susidarius atsakovės įsiskolinimui, ieškovė buvo priversta kreiptis į teismą, teismui paduodant ieškinį patyrė 1 161,60 Eur išlaidų advokato pagalbai apmokėti. Teismas nurodė, kad advokato pagalbai turėtos išlaidos, atsižvelgiant į konkrečios bylos sudėtingumą ir advokato darbo ir laiko sąnaudas, yra priteisiamos ne didesnės, kaip nustatyta teisingumo ministro kartu su Lietuvos advokatų tarybos pirmininku patvirtintose rekomendacijose dėl užmokesčio dydžio. Rekomendacijų nuostatose neribojama šalių teisė susitarti dėl advokato atlyginimo, bet šalys visada turi atsižvelgti į įstatymo nuostatą, kad teismas negalės bylą laimėjusiai šaliai priteisti daugiau, negu įtvirtinta Rekomendacijose, išskyrus išimtinius atvejus, kai, atsižvelgiant į konkrečias bylos aplinkybes ir vadovaujantis teisingumo, protingumo ir sąžiningumo kriterijais, kai teisinė pagalba teikiama itin sudėtingoje byloje arba byla nagrinėjama ne vienerius metus ar kitais panašiais atvejais. Teismas, atsižvelgdamas į tai, kad byla nėra sudėtinga įrodymų vertinimo prasme, yra nedidelės apimties, ieškinio paruošimui nebuvo reikalingos didelės advokato darbo laiko sąnaudos, nes jame nebuvo keliami nauji teisės klausimai, nereikėjo specialiųjų žinių, todėl paruošti procesinį dokumentą nereikėjo ilgo pasiruošimo, nebuvo reikalingas didelis teisinis tyrimas, atsižvelgiant į teismo posėdžių trukmę, ieškovei (duomenys neskelbtini) daugiabučių namų savininkų bendrijai priteistinos atstovavimo išlaidos mažintinos iki 750,00 Eur (CPK 93 straipsnio 2 dalis, 98 straipsnio 2 dalis).
16. Apeliacinės instancijos teismo nuomone, pirmosios instancijos teismas iš esmės pagrįstai vertino, jog yra pagrindas mažinti bylinėjimosi išlaidas, tačiau kartu pripažįsta, jog ieškovė, sprendžiant pagal jos pateiktus bylinėjimosi išlaidas pagrindžiančius duomenis, nepagrįstai reikalavo iš atsakovės priteisti už dalį advokato 2017-12-06 atliktų darbų ataskaitoje nurodytų darbų. Tokiais darbais laikytini ieškovės susitarimo su trečiuoju asmeniu E. P. rengimas ir trečiojo asmens E. P. pareiškimo teismui parengimas. Tokie dokumentai rengti trečiajam asmeniui E. P., jo interesais, ir jei už jų parengimą sumokėjo ieškovė, tai nereiškia, kad ji tokių išlaidų atlyginimo gali reikalauti iš atsakovės. Taip pat tokiais darbais laikytini 2017-10-30 pranešimo savivaldybei parengimas ir 2017-11-16 pranešimo savivaldybei pateikimas, nes byloje nėra duomenų apie tokius pranešimus, neįmanoma nustatyti, kokį ryšį šie pranešimai turi su byla. Apeliacinės instancijos teismas taip pat pripažįsta, kad nėra pagrindo iš atsakovės priteisti ir už 2017-10-25 prašymo dėl dokumentų prijungimo rengimą, nes šiuo prašymu (b. l. 50) teismui į bylą pakartotinai buvo teikiamas jau su ieškiniu pateiktas dokumentas – Gyvenamojo namo ((duomenys neskelbtini)) Butų savininkų (naudotojų) atsiskaitymo žiniaraštis (b. l. 6 ir 51). Pagal 2017-12-06 atliktų darbų ataskaitoje nurodytą paslaugų teikimo laiką ir advokato valandos darbo įkainį už šiuos darbus ieškovė atsakovui sumokėjo 363 Lt ( po 80 Eur už 3,75 val., plius PVM).
17. Kitos advokato ieškovei suteiktos, nagrinėjant šią bylą, paslaugos – ieškinio parengimas, atsiliepimo į atsakovės prieštaravimus dėl preliminaraus sprendimo parengimas, pasirengimas dviem teismo posėdžiams ir dalyvavimas juose – tikrai susiję su nagrinėjama byla. Ieškovė už visas šias teisines paslaugas sumokėjo advokatui 798,60 Eur. Todėl, kaip sprendžia apeliacinės instancijos teismas, pirmosios instancijos teismo sprendimu bylinėjimosi išlaidų sumažinimas, kuris yra savo esme pagrįstas, nuo 1169,60 Eur iki 750 Eur yra ir nepakankamas, ir neatitinkantis protingumo principo, ir iš dalies, masto aspektu, nepagrįstas.
18. Priteisiant šioje byloje ieškovei išlaidas už advokato teisinę pagalbą, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, yra būtina atsižvelgti, pirmiausia, į priežastis dėl kurių atsirado bylinėjimosi išlaidos ir ar tinkamas buvo šalių procesinis elgesys, ir, antra, į tai, ar pagal reikšmingus kriterijus, kurie nurodyti nutarties 12 p. (spręsdamas dėl bylinėjimosi jų dydžio teismas turi vadovautis CPK 98 straipsnio 2 dalimi ir atsižvelgti į: 1) teisingumo ministro kartu su Lietuvos advokatų tarybos pirmininku patvirtintose rekomendacijose dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) nurodytus maksimalius dydžius bei šiame teisės akte nurodytus kriterijus; 2) bylos sudėtingumą; 3) advokato darbo ir laiko sąnaudas) nėra pagrindo priteisti ne visas ieškovės turėtas bylinėjimosi išlaidas (CPK 93 str. 4 d.).
19. Vertindamas priežastis, dėl kurių atsirado byloje bylinėjimosi išlaidos, apeliacinės instancijos teismas sutinka su atsakovės nuomone, kad tokių išlaidų nebūtų buvę, jei ieškovė būtų iki kreipimosi į teismą informavusi atsakovę apie susidariusią skolą. Pranešimo apie pareigą sumokėti būtinus mokesčius, kaip atsiliepime į apeliacinė skundą nurodė ieškovė, palikimas buto, kurio savininku yra įstaiga Kauno miesto savivaldybė, pašto dėžutėje, nelaikytinas protingu informavimu. Nerūpestingai ieškovė elgėsi ir neinformuodama Kauno miesto savivaldybės apie visus metus laiko nuolat augančią jos skolą, kada būdavo neapmokamos butui priklausančioje pašto dėžutėje paliekamos sąskaitos adresuotos įstaigai, o ne buto gyventojui. Taip leidžia vertinti ir ta aplinkybė, kad ieškovei, jau bylos nagrinėjimo teisme metu pateikus atsakovei sąskaitas, skola buvo sumokėta. Taip pat apeliacinės instancijos teismas, vertindamas šalių procesinį elgesį byloje, pripažįsta, kad atsakovė, gavusi preliminarų sprendimą dėl skolos priteisimo, pagrįstai nurodė, kad jai nebuvo pateiktos sąskaitos, o iš procesinių dokumentų ir jo priedų nesuprantama, už ką reikalaujama sumokėti skolą. Taigi jau po prieštaravimų pateikimo ieškovė turėjo galimybę ne didinti bylinėjimosi išlaidas, rengiant atsiliepimą, o baigti ginčą pateikdama atsakovei sąskaitas, ką galiausiai ji ir padarė, o po sąskaitų pateikimo atsakovė iš esmės sumokėjo skolą iki teismo sprendimo priėmimo.
20. Vertindamas kitus reikšmingus advokato pagalbai apmokėti išlaidų pagrįstumą patvirtinančius kriterijus, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas iš esmės pagrįstai įvertino, kad byla nėra sudėtinga įrodymų vertinimo prasme, yra nedidelės apimties, ieškinio paruošimui nebuvo reikalingos didelės advokato darbo laiko sąnaudos, nes jame nebuvo keliami nauji teisės klausimai, nereikėjo specialiųjų žinių, todėl paruošti procesinius dokumentus nereikėjo ilgo pasiruošimo, nebuvo reikalingas didelis teisinis tyrimas, atsižvelgė į neilgą teismo posėdžių trukmę (du posėdžiai – 17 min. ir 30 min.). Įvertinus tai, apeliacinės instancijos teismo nuomone, yra pagrindas ieškovės 798,60 Eur už advokato pagalbą sumokėtas išlaidas sumažinti (CPK 93 str. 4 d.).
21. Atsižvelgdamas į tai, kas nurodyta, apeliacinės instancijos teismas protingomis pripažįsta 290 Eur išlaidas, dėl ko iš dalies pakeičia pirmosios instancijos teismo apskųstąjį sprendimą ir ieškovės turėtas nagrinėjant šią bylą išlaidas advokato pagalbai apmokėti sumažina iki šios sumos (CPK 326 str. 1 d. 3 p.).
Kauno apygardos teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 3 punktu,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
apeliacinį skundą patenkinti.
Kauno apylinkės teismo 2017 m. gruodžio 21 d. galutinį sprendimą iš dalies pakeisti bylinėjimosi išlaidų priteisimo dalyje, sumažinant šiuo sprendimu byloje priteistas ieškovei iš atsakovės Kauno miesto savivaldybės bylinėjimosi 750 Eur išlaidas iki 290 Eur (dviejų šimtų devyniasdešimties eurų).
Likusios Kauno apylinkės teismo 2017 m. gruodžio 21 d. galutinio į sprendimo dalies nekeisti.
Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.