Panevėžio apylinkės teismo nuosprendis

nukentėjusiajai ir civilinei ieškovei R. Š., jos atstovui pagal įgaliojimą advokatui Vytautui Kupcikevičiui,

nedalyvaujant civilinių ieškovų Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Vilniaus skyriaus ir Panevėžio teritorinės ligonių kasos atstovams pagal įgaliojimą,

viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje R. Š., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), nevedęs, turintis vidurinį išsilavinimą, nedirbantis, gyvenantis (duomenys neskelbtini), gyvenamąją vietą deklaravęs adresu (duomenys neskelbtini), teistas:

1) Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmų 2020 m. gruodžio 11 d. nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 140 straipsnio 1 dalį, 140 straipsnio 2 dalį, 138 straipsnio 1 dalį – laisvės apribojimu 1 metams 7 mėnesiams, įpareigojant per visą bausmės atlikimo laikotarpį neišvykti už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos žinios; mokytis arba dirbti, arba būti užsiregistravusiam Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos; nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos per 6 (šešis) mėnesius neatlygintinai išdirbti 100 (šimtą) valandų sveikatos priežiūros, globos ir rūpybos įstaigose ar nevalstybinėse organizacijose, kurios rūpinasi neįgaliais, nusenusiais ar kitais pagalbos reikalingais žmonėmis;

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

1.1. 2023 m. birželio 3 d. apie 17.33 val. po parduotuvėje (duomenys neskelbtini) , esančioje adresu (duomenys neskelbtini), Panevėžyje, įvykdytos atviros svetimo, UAB (duomenys neskelbtini) priklausančio turto vagystės, dėl kurios yra priimtas įsiteisėjęs teismo procesinis sprendimas, apie 17.48 val. nesunkiai sužalojo R. Š., o būtent: nukentėjusiajai R. Š. vykdant tarnybos pareigą ir bandant sulaikyti pro tarnybinį išėjimą ant prekių iškrovimo rampos buvusį R. Š., įtariant, kad jis įvykdė vagystę iš parduotuvės (duomenys neskelbtini), R. Š. pastūmė R. Š., kuri nuo jo veiksmų nukrito nuo prekių iškrovimo rampos ant žemės ir padarė R. Š. poodines kraujosruvas krūtinėje, pilve, abiejuose žastuose, kairėje plaštakoje, kairėje pėdoje, poodinę kraujosruvą su odos nubrozdinimu dešinėje alkūnėje, odos nubrozdinimus dešinėje plaštakoje, dešinio gaktikaulio kūno lūžį, tokiais savo veiksmais nesunkiai sutrikdė R. Š. sveikatą;

1.2. 2023 m. liepos 27 d. apie 10.33 val. iš prekybos centro (duomenys neskelbtini), esančio adresu (duomenys neskelbtini), Panevėžys, atvirai pagrobė svetimą, UAB (duomenys neskelbtini) priklausantį, bendros 66,14 Eur vertės turtą: viskį „Jack Daniels“, 2 vnt., bendros 55,80 Eur vertės, picos su mocarela, 4 vnt., bendros 4,96 Eur vertės, čeburekus su kiauliena, 2 vnt., bendros 3,96 Eur vertės, keksiukus su mėlynėmis, 4 vnt., bendros 3,40 Eur vertės.

2. Kaltinamasis R. Š. teismo posėdžio metu kaltės dėl BK 138 straipsnio 2 dalies 10 punkte numatytos nusikalstamos veikos nepripažino, o dėl BK 178 straipsnio 2 dalyje numatytos nusikalstamos veikos kaltę pripažino pilnai.

Motyvuojamoji dalis

3. Įrodymai, jų vertinimas ir veikų kvalifikavimas

3.1. Dėl nesunkaus R. Š. sveikatos sutrikdymo kvalifikuojančiomis aplinkybėmis

3.1.1. Kaltinamasis R. Š. teismo posėdžio metu parodė, kad kaltės dėl sužalojimo nepripažįsta. Buvo dideliame strese, todėl visų įvykio aplinkybių neprisimena. Specialiai nestūmė nukentėjusiosios, ji pati nukrito, nes buvo įsikabinusi ir tempė jo laikomą kuprinę. Įvykis vyko PC (duomenys neskelbtini), „(duomenys neskelbtini)“, 2023 m. vasarą. Pripažįsta, kad stūmė duris, bet nukentėjusiosios tyčia nestūmė. Jis darė duris, o nukentėjusioji traukė jį už kuprinės ir pati neišsilaikiusi nukrito. Suprato, kad ji parduotuvės darbuotoja. Nebuvo jokio fizinio kontakto su nukentėjusiąja, jis stūmė duris, bet ne ją. Gaila, kad taip atsitiko, baisu, kad nukentėjusioji taip ilgai turėjo gydytis, negalėjo dirbti. Nepripažįsta, kad stūmė nukentėjusiąją tyčia, bet gal jo veiksmai galėjo turėti įtakos jos kritimui. Tos moters iš anksčiau nežinojo, apranga nebuvo specifinė, tiesiog tamsūs rūbai. Ji kažką jam sakė, bet nesuprato ką. Rusiškai nesupranta ir nemoka kalbėti. Su nukentėjusiosios civiliniu ieškiniu sutinka pilnai. „Sodros“ ir TLK ieškinius pripažįsta taip pat. Neatlygino žalos nei kiek. Po to, kai nukentėjusioji nukrito, jis pabėgo, nes labai išsigando. Paskui buvo sugrįžęs pažiūrėti. Su nukentėjusiąja po įvykio nebendravo, norėjo nueiti į ligoninę, bet paskui apsigalvojo. Atsiprašo nukentėjusiosios dėl pasekmių.

3.1.2. Nukentėjusioji R. Š. teismo posėdžio metu parodė, kad įvykio dieną dirbo (duomenys neskelbtini) parduotuvėje. Buvo universali darbuotoja, dirba pardavėja ir kitus darbus. Tą dieną dirbo valytojos darbą. Vakare išnešė šiukšles į konteinerį ir ant rampos sustojo pasikalbėti su kolege K. B.. Joms stovint ant rampos, prasidarė sandėlio durys ir pasirodė kaltinamasis R. Š.. Atsidarė durys ir išėjo R. Š., kurį ji žinojo iš anksčiau kaip apsivogusį asmenį. Bandė jį sulaikyti, laikė užrėmusi duris, bet jis ją (R. Š.) pastūmė ir ji nukrito nuo rampos. Viskas vyko 2023 m. birželio 23 d. apie 18 val. (duomenys neskelbtini) g. PC (duomenys neskelbtini) parduotuvėje (duomenys neskelbtini). R. Š. iš vaizdo įrašo jai parodė apsauga. Rodė, kaip jis vagia prekes. Kai jis pradarė duris, pasakė „kur eini?“, pasakė rusiškai „kuda idioš?“ ir pradėjo remti duris, kad jis neišeitų. Durys buvo pravertos. Rampa gal 1,50 m aukščio, o plotis gal 2–3 m. Jis duris pastūmė, o ji jas laikė, bet neišlaikė. Ir kai jis antrą kartą pastūmė, neišlaikiusi nukrito nuo rampos. Apsauga bandė jį vytis, bet paskui pamatė, kad ji (R. Š.) guli ant žemės, tad sugrįžo prie jos. Ji bandė tvertis ant rampos sudėtų kartonų, konteinerio, bet neišsilaikė, nes pastūmė labai stipriai. Nukrito ant cemento. Iš pradžių lūžio nenustatė, nors skausmas buvo labai stiprus. Kadangi skausmas nepraėjo, o tik stiprėjo, padarė tomografiją ir nustatė gaktikaulio lūžį. Buvo rankos nubrozdinimai, kojos pirštas buvo sužalotas. Iki šiol negali sunkiai kelti, sunku vaikščioti. Buvo siaubingas skausmas, leidosi vaistus nuo skausmo tris kartus per dieną. Buvo taikomas gulimas rėžimas ir paskirti vaistai nuo skausmo. Paskui niekas nepasakė, kad turi mankštinti kojas nors ir minimaliai, todėl sustingo raumenys ir ji negalėjo vaikščioti. Gulėjo visą mėnesį, paskui su vežimėliu važinėjo iki rugpjūčio vidurio. Dabar vyksta reabilitacija dėl kojos. Yra paskirta mankšta, fizioterapijos procedūros. Pradėjo dirbti tik gegužės mėnesį. Iš (duomenys neskelbtini) išėjo, nes buvo per didelis krūvis, dėl sveikatos nebegalėjo dirbti, psichologiškai buvo per sunku. Nors alga buvo daug geresnė negu dabar. Nuo rampos krito ant dešinio šono. (duomenys neskelbtini) dirbo visus darbus. Ji stovėjo veidu į kaltinamąjį. Rampos kraštas jai buvo už nugaros. Kokie trys žingsniai iki krašto. Šaukė kviesti apsaugą. Po pirmo pastūmimo atsirėmė į kartonus, bandė tvertis, o antrą kartą nukrito. Matė R. Š. su kuprine, bet nematė, kas jo kuprinėje. Jis negalėjo vaikščioti po sandėlį, nes ten tarnybinės patalpos. Jeigu matai vagį, tai jį ir gaudai. Darbdavys jai nieko nesumokėjo už tai, kad buvo darbo metu sužalota. Nesikreipė nei į teismą, nei niekur. Nežino, kodėl rusiškai pasakė „kur eini?“. Raumenys apmirė todėl, kad gulėjo ilgą laiką ir nedarė jokios mankštelės, nes jai niekas nesakė, kad reikia mankštintis. Šiaip ateidavo masažuotojas, o pati nieko nedarė. Buvo sutrenktas pirštas ir dabar skauda, kai reikia vaikščioti, todėl paskirta reabilitacija. Buvo dviejose komisijose, bet neįgalumo nenustatė. Apsauga parodė filmuotą vaizdo įrašą, kaip R. Š. vagia. Jį žinojo iš matymo. Jos kolegė irgi universali pardavėja. Ji nepadėjo jai (R. Š.) kaltinamojo sulaikyti. Iš pradžių ją (R. Š.) pastūmė, paskui kolegę. Įvykis buvo jos darbo laiku. R. Š. buvo juodai apsirengęs. Ji dėvėjo (duomenys neskelbtini) aprangą, tamsiai pilką, ant kurios buvo užrašas (duomenys neskelbtini). Darbdavys davė instrukcijas, kad tokiu atveju reikia kviesti apsaugą, vienai su vagimi nebūti. Krūtinėje sužalojimai nuo stūmimo. Juto didelius skausmus. Neturtinę žalą įvertino 5 000 Eur. Nedirbo ir gydėsi beveik metus. Į darbą (duomenys neskelbtini) nebegrįžo, bijojo net į tą sandėlį įeiti. Turtinė žala: vaistai, pirko čiužinį, kai buvo gulimas rėžimas. Prarado dalį pajamų, nes išėjo į mažiau apmokamą darbą. Skirtumą ligos išmokų ir atlyginimo, kurį būtų gavusi dirbdama, (duomenys neskelbtini) vėliau grąžino, šioje dalyje civilinio ieškinio nebepalaiko. Pirko čiužinį, kad galėtų pati pasiversti, nes buvo gulimas rėžimas. Pirko vaistus nuo spaudimo, nes šokinėjo, nuo vaistų pradėjo slinkti plaukai, reikėjo pirkti specialų šampūną. Vaistai cholesterolio mažinimui į ieškinį įtraukti per klaidą. 5 000 eurų įvertino skausmą. Anksčiau nebuvo patyrusi tokio skausmo, kurį reikėtų vertinti pinigais. R. Š. ją pastūmė tyčia. Galėjo nesibrauti pro duris, o grįžti į prekybos salę.

3.1.3. Liudytoja K. B. teismo posėdžio metu parodė, kad kaltinamąjį žino tik iš matymo. Žino, kad byla dėl R. Š. pastūmimo. Apie 18 val. su R. Š. rūkė ant rampos. Atsidarė sandėlio durys, pasimatė R. Š.. R. sušuko jam „kur eini?“ ir durimis bandė sulaikyti. Ji (K. B.) sugriebė jį už kuprinės ar striukės, jis nustūmė ją (K. B.) ir ji pargriuvo, paskui jis pastūmė R. ir ji nukrito nuo rampos. Ji (K. B.) krito į vieną pusę, į sandėlio vidų, o R. nukrito nuo rampos. Atbėgo apsauginis, vijosi R. Š., bet jis pabėgo, iš jo kuprinės iškrito ar kažkoks gėrimas, ar kvepalai, ar dar kažkas. Paskui priėjo prie R, ji nesikėlė, sakė, kad visur skauda ir kad jos neliestų. Paskui atvažiavo greitoji ir policija. R. Š. stūmė R. su durimis, ją (K. B.) su ranka. Kol ji atsikėlė nugriuvusi, R. irgi jau buvo nukritusi nuo rampos. (K. B.) griebė už kuprinės ir jis ją stūmė su alkūne ir ji nukrito į sandėlio vidų. Kaip jis antrą kartą stūmė R, nematė, pamatė tik ją gulinčią ant žemės. Kol stumdėsi, nesimatė, kas yra kuprinėje. Ji yra plataus profilio darbuotoja, dirba sveriamų prekių skyriuje, bet atlieka ir kitus darbus. R. tą dieną buvo valytoja. Joms neįeina į pareigas gaudyti vagis. Yra apsauga, kuri stebi vaizdo kameras. Įrašo jai niekas nerodė. R. draugas tuo metu dirbo apsaugoje ir jis R. parodė įrašą su R. Š.. Iš jo R. ir atpažino R. Š.. Jos draugo apsauginio pavardė N. B.. Kai atsidarė sandėlio durys, iš pradžių nieko nepagalvojo, nesuprato, kad ten vagis. Rampos aukštis apie 2 metrus, bet tikslaus aukščio nežino.

3.1.4. Liudytojas N. Š. teismo posėdžio metu parodė, kad teisme yra dėl vagystės ir darbuotojos nustūmimo nuo rampos. Jis (N. Š.) paties įvykio nematė, žino apie jį tik iš vaizdo įrašo. Įraše matėsi, kaip asmuo išeina pro tarnybines duris, kažką apsižodžiuoja su ten stovinčiomis R. Š. ir K. B., paskui matosi kaip R. Š. nukrenta ir asmuo išbėga. Dirba plataus profilio darbuotoju, dirba visokius darbus: ir prekes krauna, ir salėje būna, ir vaizdo kameras stebi. Tą dieną pamatė po tarnybines patalpas vaikštantį pilietį. Vaizdo įraše matėsi K. B. ir R. Š., kurios stovėjo lauke ant rampos ir rūkė. R. Š. bandė sulaikyti asmenį. Jis ėjo pro duris, o R. Š. stovėjo prie durų. Paskui gal stumtelėjo R. Š. ar apsižodžiavo, garso įraše nėra, todėl nesigirdėjo, ką jie kalba. Nepamena tiksliai veiksmų kas ką darė, nes matė tik vaizdo įrašą. Neatsimena, kaip R. Š. nustūmė R, nes tik vaizdo įrašą žiūrėjo. Specialios uniformos darbe neturi, užrašo „apsauga“ nėra, nes yra plataus profilio darbuotojas. Tokios pareigos ir R. Š.. Jis asmeniškai tą asmenį matė pirmą kartą. Kartais parodo darbuotojams vaizdo įrašus ar nuotraukas asmenų, kurie dažnai apsivagia. Tą dieną niekas iš darbuotojų nematė, kaip R. Š. deda prekes į kuprinę.

3.1.5. Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 276 straipsnio 1 dalies 2 punktu, pagarsino liudytojo N. Š. ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus. Liudytojas 2023 m. liepos 21 d. apklausoje parodė, kad jis dirba UAB (duomenys neskelbtini) priklausančioje parduotuvėje (duomenys neskelbtini), esančioje (duomenys neskelbtini), Panevėžyje, apsaugos darbuotoju. 2023 m. birželio 3 d. dirbo prekybos centre (duomenys neskelbtini), prekybos salėje, dėliojo prekes. Sudėliojęs prekes, jis grįžo prie vaizdo stebėjimo kamerų, per kurias pamatė, kad jaunas vyriškis, apsirengęs juodos spalvos drabužiais, ant galvos užsidėjęs juodos spalvos vasarinę kepurę, vaikšto prekybos salėje prie pat įėjimo į tarnybines patalpas. Jam tas vyriškis pasirodė įtartinas, suprato, kad jis gali būti vagis. Jis jau pradėjo eiti link vyriškio, kai tuo metu jis įėjo į tarnybines patalpas. Jo darbo vieta prie vaizdo stebėjimo kamerų yra visiškai kitoje parduotuvės prekybos salės pusėje negu tarnybinės patalpos, kur yra prekių priėmimo rampa. Kol jis per prekybos salę atėjo iki tarnybinių patalpų, parduotuvės darbuotoja R. Š. jau buvo nukritusi nuo prekių priėmimo rampos ir gulėjo ant žemės. Jis atbėgęs ant prekių priėmimo rampos nušoko nuo rampos ir bėgo paskui tą vyriškį, bet jis nubėgo tolyn, todėl jis grįžo prie R. Matė, kad vyriškis su savimi turėjo kuprinę. <...> Grįžęs prie vaizdo stebėjimo kamerų jis peržiūrėjo vaizdo įrašus, kuriuose pamatė, kad vyriškis būdamas prekybos salėje pasiėmė kuprinę, į kurią prisidėjo įvairių prekių, tada nuėjo į tarnybines patalpas ir bėgdamas nuo darbuotojų, jis pastūmė R. Š. ir ji nuo jo veiksmų nukrito nuo rampos <...> (t. 1, b. l. 80–83). Teismo posėdžio metu nurodė, kad šie parodymai teisingi.

3.1.6. Iš R. Š. protokolo-pareiškimo matyti, kad 2023 m. birželio 3 d. apie 17.48 val. dirbant UAB (duomenys neskelbtini) parduotuvėje (duomenys neskelbtini), Panevėžyje, ji išėjo su bendradarbe K. B. pro tarnybinį išėjimą į lauką, į prekių iškrovimo vietą. Joms bendraujant pastebėjo, kad atsidarė tarnybinių patalpų durys ir jos pastebėjo jauną vyriškį (tamsiai apsirengusį su kepure ir kuprine). Jam pasakė grįžti atgal į parduotuvę, kadangi čia yra tarnybinis išėjimas. Vyriškis supykęs bandė šalintis, ji jį bandė sulaikyti, kol ateis apsaugos darbuotojas. Vyriškis tyčia ją pastūmė ir ji nukrito nuo iškrovimo rampos. Šie vyriškio veiksmai sukėlė jai fizinį skausmą (t. 1, b. l. 32–33).

3.1.7. Įvykio vietos apžiūros protokole nustatyta, kad įvykio vieta yra adresu Panevėžys, (duomenys neskelbtini), PC (duomenys neskelbtini). Įvykio vieta yra pastato pietrytinėje pusėje, prekių iškrovimo vieta su rampa, kurios aukštis 1,23 m. Rytinėje rampos pusėje Euro paletė, ant kurios sudėti kartoniniai įpakavimai, šalia jos stovi pilkos spalvos konteineris. Šiaurinėje rampos pusėje baltos spalvos durys, vakarinė jų pusė pažymėta skaičiumi (duomenys neskelbtini). Vakarinėje rampos pusėje euro paletė su kartoniniais įpakavimais. Užlipus ant rampos, jos pietinėje pusėje matoma automobilių stovėjimo aikštelė, kuri padengta galimai asfaltbetoniu (t. 1, b. l. 39– 41; 42–46).

3.1.8. Iš specialisto išvados Nr. 473/2023 (05) matyti, kad R. Š. padaryta poodinės kraujosruvos krūtinėje, pilve, abiejuose žastuose, kairėje plaštakoje, kairėje pėdoje, poodinė kraujosruva su odos nubrozdinimu dešinėje alkūnėje, odos nubrozdinimai dešinėje plaštakoje, paveikus kietais bukais daiktais (paviršiais), 11 trauminių poveikių, galimai įvykio aplinkybėse nurodytu laiku. Pagal sužalojimų pobūdį ir lokalizaciją visumoje, negalima atmesti galimybės, kad nukentėjusioji galėjo susižaloti nugriuvusi. Nustatytų sužalojimų padarymas sukelia fizinį skausmą. Nustatyti sužalojimai kvalifikuojami nežymiu sveikatos sutrikdymu (t. 1, b. l. 70–72).

3.1.9. Iš specialisto išvados Nr. pG 1079/2023 (05) matyti, kad remiantis papildomai pateiktų medicininių dokumentų duomenimis, R. Š. nustatyta būklė po sugijusio dešinio gaktikaulio kūno lūžio. Dešinio gaktikaulio kūno lūžis sutrikdo sveikatą ilgesniam nei 10 dienų laikotarpiui ir kvalifikuojama nesunkiu sveikatos sutrikdymu (t. 1, b. l. 77).

3.1.10. Iš kitų objektų apžiūros protokolo matyti, kad apžiūrėti prekybos centro (duomenys neskelbtini) vaizdo įrašai pavadinimu „10_20230603173305“. <...> Vaizdo stebėjimo kamera filmuoja parduotuvės prekių iškrovimo rampą. Matyti, kad ant rampos stovi dvi moterys. Viena moteris yra apsirengusi juodos spalvos liemene, žalios spalvos marškinėliais trumpomis rankovėmis, šviesiais plaukais (toliau – moteris Nr. 1). Šalia stovinti moteris yra tamsiais plaukais, ant pečių užsimetusi juodos spalvos striukę (toliau – moteris Nr. 2). Matyti, kad baltos spalvos durys yra praviros ir moterys žiūri į durų pusę ir bendrauja. Su kuo bendrauja nesimato. Laiku 17.49.00 val. moteris Nr. 1 prieina arčiau prie durų. Moteris Nr. 2 irgi prieina. Matyti, kad pro duris į lauką, ant rampos, išeina vyriškis Nr. 1. Abi moterys bando sulaikyti vyriškį, spausdamos jį prie sienos. Laiku 17.49.27 val. vyriškis rankomis nustumia nuo savęs moterį Nr. 1, kuri eidama atbulomis atsitrenkia į ant rampos buvusias suspaustas dėžes, ir nukrenta nuo rampos ant žemės. (moters Nr. 1 nesimato, nes ją užstoja ant rampos stovinčios suspaustos dėžės). Vyriškis Nr. 1 laiku 17.49.31 val. nulipa laiptais nuo rampos ant žemės. Laiku 17.49.34 val. iš tarnybinių patalpų ant rampos atbėga vyriškis Nr. 2, kuris nušoka nuo rampos ant žemės. Vyriškis nubėga link tos pusės, į kurią nubėga vyriškis Nr. 1. Ant rampos stovi moteris Nr. 2. Laiku 17.49.39 val. moteris Nr. 2 laipteliais nulipa nuo rampos ant žemės. Moteris Nr. 2 prieina prie moters Nr. 1. Laiku 17.49.38 val. vyriškis Nr. 2 grįžta ir prieina prie moters Nr. 1, gulinčios ant žemės. Laiku 17.50.03 val. vyriškis Nr. 2 grįžta iš lauko į tarnybines patalpas. Šalia moters Nr. 1 lieka stovėti moteris Nr. 2. Vaizdo įrašas baigiasi (t. 1, b. l. 108–111).

3.1.11. Iš kitų objektų apžiūros protokolo matyti, kad apžiūrėti prekybos centro (duomenys neskelbtini) vaizdo įrašai <...> vaizdo kamera filmuoja prekybos centro (duomenys neskelbtini) pastato rampas, prie rampų matyti asfaltuota aikštelė, prie pastato šono sustatyti šiukšlių konteineriai. Laiku 17.48.52 val. matyti, kad nuo rampos ant žemės nukrenta moteris, kuri apsirengusi žalios spalvos palaidine, su juodos spalvos prijuoste. Moteris nukrenta ant dešinio šono, guli ant žemės. Laiku 17.48.55 val. nuo rampos ant žemės laipteliais nusileidžia vyriškis Nr. 1. Vyriškis Nr. 1 bėga tolyn nuo rampos, iš kuprinės vyriškiui iškrenta butelis, kuris sudūžta, iškrenta dar du šviesios spalvos daiktai, kokie nesimato. Laiku 17.48.58 val. nuo rampos ant žemės nušoko vyriškis, apsirengęs juodos spalvos megztiniu, tamsios spalvos kelnėmis (toliau – vyriškis Nr. 2), kuris bėga paskui vyriškį Nr. 1, tačiau laiku 17.49.02 val. vyriškis Nr. 2 sustoja ir nebesiveja vyriškio Nr. 1. Laiku 17.49.07 val. nuo rampos ant žemės laipteliais nusileidžia kita moteris, kuri apsirengusi žalios spalvos palaidine, su juodos spalvos prijuoste (toliau – moteris Nr. 2). Moteris Nr. 2 ir vyriškis Nr. 2 prieina prie moters Nr. 1, kuri guli ant žemės. Bando pakelti moterį Nr. 1 nuo žemės, tačiau moteris nesikelia. Laiku17.49.03 val. vyriškis Nr. 2 užlipa laipteliais ant rampos, kamera jo nebefilmuoja <...> (t. 1, b. l. 117–121).

3.1.12. Panevėžio apskrities vyriausiojo policijos komisariato Viešosios tvarkos tarnybos Specialiosios parengties skyriaus specialisto L. U. tarnybiniame pranešime nurodyta, kad 2023 m. birželio 3 d. patruliuojant kartu su vyr. specialistu S. R. gautas pranešimas, kad PC (duomenys neskelbtini), PC (duomenys neskelbtini), vidiniame kieme, prie rampos bėgdamas vagis nustūmė moterį, kuri nukrito nuo rampos, guli, pranešė apsaugos darbuotojas. Atvykus į įvykio vietą pastebėtas GMP automobilis, prie kurio stovėjo keletą asmenų bei buvo gulinti moteris. Nustatyta, kad gulinti, sužalota moteris buvo R. Š.. Apžiūrėję moterį GMP nusprendė moterį vežti į Panevėžio ligoninės priėmimo skyrių. Įvykio liudininkė K. B. nurodė, kad kartu su nukentėjusiąja R. Š. stovėjo prie tarnybinio įėjimo ir rūkė. Moteris nurodė, kad stovint prie tarnybinio įėjimo pastebėjo, kaip pro tarnybinį įėjimą kažkoks asmuo, kuris parduotuvėje nedirba, iškišo galvą. Moterys nusprendė, kad asmuo yra vagis ir bandė užlaikyti duris ir neišleisti asmens, tačiau asmuo K. B. nustūmė ir ši nukrito ant žemės, R. Š. nustūmė ir ši nukrito nuo rampos ir krisdama susižalojo, asmeniui bėgant iš kuprinės iškrito alkoholinio gėrimo tara iš ši sudužo. K. B. nurodė, kad po įvykio asmuo nubėgo. Kartu su apsaugos darbuotoju peržiūrėjus vaizdo stebėjimo kameras, buvo nustatyta, kad du asmenys atvažiavo į parduotuvę automobiliu VW PASSAT, valst. Nr. (duomenys neskelbtini). Abu asmenys atėjo į prekybos centrą (duomenys neskelbtini) ir kartų nuėjo į parduotuvę (duomenys neskelbtini). Vėliau vienas iš asmenų nuėjo į tarnybines patalpas. Vaizdo stebėjimo kamerose užfiksuoti asmenų veidai. Automobilis VW PASSAT, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) žinomas pagal KET pažeidimus. Automobiliu dažnai važinėja R. Š. bei A. G.. Minėti asmenys yra panašūs į asmenis, užfiksuotus vaizdo stebėjimo kameromis (t. 1, b. l. 122).

3.1.13. Nukentėjusiosios R. Š. teismui pateiktame vaizdo įraše matyti įvykio ant rampos vaizdas, užfiksuotas kitų objektų apžiūros protokole apžiūrint (duomenys neskelbtini) pateiktus vaizdo įrašus. Vaizdo įraše matyti perfilmuojamas priartintas įvykio ant prekių iškrovimo rampos vaizdas kompiuterio ekrane.

3.1.14. Tas, kas sužalojo ar susargdino žmogų, jeigu dėl to nukentėjęs asmuo prarado nedidelę dalį profesinio ar bendro darbingumo arba ilgai sirgo, bet jam nebuvo šio kodekso 135 straipsnio 1 dalyje nurodytų padarinių, atsako pagal BK 138 straipsnį. BK 138 straipsnio 2 dalies 10 punktą kvalifikuojantis požymis konstatuojamas tada, kai žmogaus sveikata tyčiniais kaltininko veiksmais nesunkiai sutrikdoma dėl tarnybinių pareigų vykdymo, kai tyčiniu nesunkiu sveikatos sutrikdymu siekiama nutraukti tokią veiką dabartyje ar siekiant užkirsti kelią tokiai veikai ateityje. Tarnybos pareigų vykdymu laikomi asmens veiksmai, susiję su jo profesija, valstybės tarnyba arba darbo sutartimi su valstybės, savivaldybės, privačia ar kitokia nustatyta tvarka registruota įmone, įstaiga ar organizacija nepriklausomai nuo jos nuosavybės formos ar su verslininku, kurio veikla neprieštarauja įstatymams.

3.1.15. Byloje nekyla abejonių, kad 2023 m. birželio 3 d. apie 17.33 val. parduotuvėje (duomenys neskelbtini), esančioje (duomenys neskelbtini), Panevėžyje, ant prekių iškrovimo rampos kilo incidentas tarp kaltinamojo R. Š. ir nukentėjusiosios R. Š..

3.2.10. BPK 20 straipsnio 5 dalyje nustatyta, kad teisėjai įrodymus įvertina pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamiesi įstatymu. Taigi, bylą nagrinėjančio teismo kompetencija yra nuspręsti, kurie iš byloje esančių duomenų atitinka visus įstatymo reikalavimus ir turi įrodomąją vertę bei kokios išvados jais remiantis darytinos, ar byloje surinktų įrodymų pakanka nustatyti, ar asmens, kuriam ši veika inkriminuojama, veiksmai turi visus konkrečios nusikalstamos veikos sudėties požymius.

3. Bausmės skyrimas

4.1. Skirdamas bausmes kaltinamajam R. Š., teismas vadovaujasi bendraisiais bausmių skyrimo pagrindais ir atsižvelgia į jo padarytų nusikalstamų veikų pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, motyvus ir tikslus, nusikalstamų veikų stadiją, kaltinamojo asmenybę, kitas bausmės skyrimui svarbias aplinkybes (BK 54 straipsnio 2 dalis). Teismas taip pat vadovaujasi BK 61 straipsnyje numatytomis bausmių skyrimo taisyklėmis.

4.2. Kaltinamojo R. Š. atsakomybę lengvinančių aplinkybių teismas nenustatė. Nors kaltinamasis pripažino vieną iš jam inkriminuotų nusikalstamų veikų (pagal BK 178 straipsnio 2 dalį), teismas nevertina šio prisipažinimo kaip nuoširdaus. Kaltinamasis R. Š. kaltę pripažino atsižvelgiant į baudžiamojoje byloje surinktus įrodymus. Be to, neišreiškė nuoširdaus gailesčio dėl savo veiksmų, jų nevertino pakankamai kritiškai. Atsižvelgiant į tai, kad kaltinamasis R. Š. nusikalstamas vaikas padarė turėdamas neišnykusį bei įstatymo nustatyta tvarka nepanaikintą teistumą (už smurtinius nusikaltimus), padarė du naujus tyčinius nusikaltimus, nusikalstamos veikos padarytos kvalifikuojančiomis aplinkybėmis, taip pat įvertinus byloje esančius duomenis, apibūdinančius kaltinamojo asmenybę, kaltinamojo atsakomybę sunkinančia aplinkybe teismas pripažįsta tai, kad nusikalstamas veikas kaltinamasis padarė būdamas recidyvistas (BK 60 straipsnio 1 dalies 13 punktas).

4.3. Kaltinamasis padarė dvi nusikalstamas veikas, kurios priskiriamos apysunkių nusikaltimų kategorijai. Nusikalstamos veikos tyčinės, baigtos. Vertinant kaltinamojo R. Š. asmenybę, byloje surinktais duomenimis nustatyta, jog jis teistas ne tik Lietuvoje, bet užsienyje (t. 2, b. l. 169–182), itin daug kartų baustas administracine tvarka (daugiausia už smulkias vagystes iš maisto prekių parduotuvių), informacijos apie baudų sumokėjimą nėra (t. 2, b. l. 149–168), nedirba (t. 2, b. l. 139–140), Užimtumo tarnyboje neregistruotas (t. 2, b. l. 141), neturi legalaus pragyvenimo šaltinio, nėra atlyginęs padarytos žalos. Byloje nėra duomenų apie tai, kad kaltinamasis būtų registruotas psichikos sveikatos centro ar priklausomybių ligų kabineto įskaitose (t. 2, b. l. 144, 147–148).

4.4. Šios aplinkybės, teismo vertinimu, rodo, kad kaltinamasis turi polinkį nesilaikyti teisės aktų reikalavimų, kas nuteistąjį charakterizuoja neigiamai. Kaltinamasis kritiškai neįvertino savo elgesio, jo nekeičia.

4.5. Įgyvendinant baudžiamojo įstatymo paskirtį, svarbu ne tik tinkamai kvalifikuoti nusikalstamas veikas, bet ir nusikalstamą veiką padariusiam asmeniui paskirti individualizuotas ir teisingas bausmes. Iš bylos duomenų matyti, kad kaltinamajam praeityje Lietuvoje ir užsienio valstybėje skirtos įvairių rūšių bausmės. Atsižvelgęs į visas šias aplinkybes, nusikalstamų veikų pavojingumą, jomis sukeltą žalą teismas sprendžia, kad kaltinamajam R. Š. už BK 178 straipsnio 2 dalyje numatytą nusikalstamą veiką skirtina sankcijoje numatyta arešto bausmė, jos dydį nustatant mažesnį nei vidurkis, o už BK 138 straipsnio 2 dalies 10 punkte numatytą nusikalstamą veiką skirtina vienintelė sankcijoje numatyta bausmės rūšis – terminuotas laisvės atėmimas, nes teismo vertinimu, ši bausmės rūšis esant nuosprendyje aptartoms aplinkybėms, užtikrintų teisingumo principą, labiausiai atitiktų bausmės paskirtį nubausti ir paveikti kaltinamąjį, atitiktų nusikalstamos veikos pobūdį ir pavojingumą, o atsižvelgiant į kaltinamąjį charakterizuojančias aplinkybes teismas nenustatė pagrindo svarstyti švelnesnės nei sankcijoje numatytos bausmės skyrimo. Terminuotos laisvės atėmimo bausmės dydis nustatytinas mažesnis už sankcijoje numatytą bausmės vidurkį. Pagrindo spręsti klausimą dėl bausmės vykdymo atidėjimo teismas nenustatė, kadangi tai neatitiktų kaltinamojo asmenybės ir bausmės tikslų.

4.6. Už nusikalstamas veikas skirtos bausmės bendrinamos BK 63 straipsnio 1 ir 4 dalies pagrindu, dalinio bausmių sudėjimo būdu prie griežtesnės bausmės pridedant dalį švelnesnės bausmės.

4.7. Kaltinamasis R. Š. yra atlikęs bausmę pagal Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmų 2024 m. sausio 9 d. nuosprendį. Teisminio proceso metu kaltinamasis R. Š. buvo pripažintas kaltu dėl veikų pagal BK 178 straipsnio 5 dalį (baudžiamieji nusižengimai). Šiuo nuosprendžiu kaltinamajam skirtinos bausmės už apysunkių nusikaltimų padarymą. Atsižvelgiant į tai, kad veikos skiriasi pagal pavojingumą, šiuo nuosprendžiu paskirta bausmė BK 63 straipsnio 1, 2, 9 dalių, 5 dalies 2 punkto pagrindu subendrintina su Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmų 2024 m. spalio 31 d. nuosprendžiu ir Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2024 m. lapkričio 12 d. teismo baudžiamuoju įsakymu paskirtomis bausmėmis apėmimo būdu.

4.8. Vadovaujantis BK 66 straipsnio 1 ir 2 dalių nuostatomis, į kaltinamajam paskirtą bausmę įskaitytinas laikino sulaikymo ir suėmimo laikas.

5.1. BPK 109 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad asmuo, dėl nusikalstamos veikos patyręs turtinės ar neturtinės žalos, turi teisę baudžiamajame procese pareikšti įtariamajam ar kaltinamajam arba už įtariamojo ar kaltinamojo veikas materialiai atsakingiems asmenims civilinį ieškinį, o BPK 115 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad priimdamas apkaltinamąjį nuosprendį, teismas, remdamasis įrodymais dėl civilinio ieškinio pagrįstumo ir dydžio, visiškai ar iš dalies patenkina pareikštą civilinį ieškinį arba jį atmeta.

5.2. Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Vilniaus skyrius baudžiamojoje byloje pareiškė 5 103,49 Eur civilinį ieškinį, kurį baudžiamosios bylos nagrinėjimo metu tikslino ir pareiškė galutinį 9 088,20 Eur reikalavimą dėl nukentėjusiajai R. Š. paskirtų ligos išmokų (t. 2, b. l. 15–27, t. 3, b. l. 82–99). Civilinis ieškinys pagrįstas rašytiniais įrodymais, žala iki šiol nebuvo atlyginta. Įvertinus nurodytas aplinkybes, civilinis ieškinys tenkintinas ir iš kaltinamojo R. Š. priteistina 9 088,20 Eur turtinės žalos atlyginimo Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Vilniaus skyriaus naudai.

5.3. Panevėžio teritorinė ligonių kasa pareiškė 666,52 Eur civilinį ieškinį dėl nukentėjusiosios R. Š. gydymo išlaidų (t. 2, b. l. 45–47). Civilinis ieškinys pagrįstas rašytiniais įrodymais – gydymo paslaugų apskaitos išrašu, žala iki šiol nėra atlyginta. Taigi civilinis ieškinys tenkintinas ir iš kaltinamojo R. Š. priteistina 666,52 Eur turtinės žalos atlyginimo Panevėžio teritorinės ligonių kasos naudai.

5.4. Nukentėjusioji R. Š. baudžiamosios bylos nagrinėjimo teisme metu pareiškė civilinį ieškinį dėl 980,48 Eur turtinės ir 5 000 Eur neturtinės žalos atlyginimo, 5 proc. dydžio metinių palūkanų už priteistą sumą nuo teismo nuosprendžio įsiteisėjimo iki teismo sprendimo visiško įvykdymo (t. 4, b. l. 23–26).

5.5. Nukentėjusioji ir civilinė ieškovė R. Š. nurodė, kad dėl patirto sužalojimo patyrė išlaidų: pirko vaistus, čiužinį, vaistus nuo skausmo, spaudimo, pradėjo slinkti plaukai, todėl reikėjo specialaus šampūno. Skirtumą tarp ligos išmokų ir atlyginimo, kurį būtų gavusi dirbdama, vėliau jai grąžino, todėl nebepalaiko civilinio ieškinio šioje dalyje (dėl 643,86 Eur). Taip pat civilinis ieškinys mažintinas dėl 2,68 Eur vertės vaistų nuo cholesterolio, kuriuos nukentėjusioji teismo posėdžio metu teigė nurodžiusi per klaidą. Kaip matyti iš pateiktų mokėjimo kvitų, kitų rašytinių duomenų, įsigyti vaistai ir priemonės tiesiogiai susiję su nukentėjusiosios patirtu sveikatos sutrikdymu, išlaidos pagrįstos mokėjimo kvitais, žala atsirado dėl kaltinamojo veiksmų, todėl iš kaltinamojo R. Š. priteistina 333,94 Eur turtinės žalos atlyginimo nukentėjusiajai R. Š..

5.6. Nukentėjusiosios civiliniu ieškiniu taip pat reiškiamas reikalavimas dėl 5 000 Eur turtinės žalos atlyginimo dėl patirtų nepatogumų, skausmo, dvasinių išgyvenimo. Nukentėjusioji R. Š. civiliniame ieškinyje ir teismo posėdžio metu nurodė, kad pasekmes dėl nesunkaus sveikatos sutrikdymo jaučia iki šiol – negali sunkiai kelti, sunku vaikščioti. Po įvykio jautė didelius skausmus, tris kartus per dieną leidosi vaistus nuo skausmo. Taikytas gulimas rėžimas, vėliau judėjimas buvo apribotas ilgą laiką. Teismo proceso metu tebelankė reabilitacijos procedūras. Ilgą laiką buvo nedarbingume, iš darbo (duomenys neskelbtini) parduotuvėje išėjo dėl didelio krūvio, darbas tapo per sunkus, bet to, ten per sunku buvo dirbti ir psichologiškai. Įvertinus tai, kad dėl kaltinamojo veiksmų, t. y. stūmus nukentėjusiąją R. Š., dėl ko ji nukrito nuo prekių iškrovimo rampos ir buvo nesunkiai sutrikdyta nukentėjusiosios sveikata, nukentėjusiajai buvo sukeltas fizinis skausmas ne tik įvykio metu, bet ir po jo, taikytas gulimas rėžimas, ilgą laiką trukęs gydymas, ji jautė dvasinius išgyvenimus, ilgalaikius nepatogumus, ilgą laiką truko nedarbingumas, yra pagrindas spręsti, kad patirta neturtinė žala, kuri vertinama 5 000 Eur, atitinka sąžiningumo, protingumo ir teisingumo kriterijus, atsižvelgiant į dėl kaltinamojo veiksmų atsiradusias pasekmes R. Š. sveikatai ir neprieštarauja teismų praktikai nesunkaus sveikatos sutrikdymo bylose kvalifikuojančiomis aplinkybėmis (pavyzdžiui, Lietuvos apeliacinio teismo 2021 m. vasario 24 d. nuosprendis baudžiamojoje byloje Nr. 1A-150-616/2021). Taip pat pažymėtina, kad teismo posėdžio metu kaltinamasis R. Š. sutiko atlyginti nukentėjusiajai padarytą žalą.

5.7. R. Š. taip pat prašo priteisti jai 5 proc. dydžio metines palūkanas nuo priteistos žalos sumos. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, kad teismai, priimdami apkaltinamąjį nuosprendį ir tenkindami baudžiamojoje byloje pareikštą civilinį ieškinį bei priteisdami turtinės ir (ar) neturtinės žalos atlyginimą, esant atitinkamam civilinio ieškovo reikalavimui, gali priteisti Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.37 straipsnio 2 dalyje nustatytas procesines palūkanas nuo momento, kuris negali būti ankstesnis nei teismo nuosprendžio įsiteisėjimo momentas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis byloje Nr. 2K-P-75-788/2019, 10 punktas). Taigi teismas priteisia iš kaltinamojo R. Š. nukentėjusiajai 5 proc. dydžio metines palūkanas, jas skaičiuojant nuo šio nuosprendžio įsiteisėjimo dienos iki visiško priteistos žalos atlyginimo.

6.1. Kaltinamajam R. Š. Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmų 2024 m. spalio 15 d. nutartimi paskirta kardomoji priemonė – suėmimas dviem mėnesiams, kuri pratęsta Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmų 2024 m. gruodžio 6 d. nutartimi dar dviejų mėnesių terminui iki 2025 m. vasario 18 d. (t. 4, b. l. 61–64, 132–134).

6.2. Pagal BPK 139 straipsnio 3 dalies nuostatą kardomosios priemonės baigiamos taikyti suėjus kardomosios priemonės skyrimo terminui, įsiteisėjus išteisinamajam nuosprendžiui ar pradėjus bausmės vykdymą. Šiuo metu yra neišnykę Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmų 2024 m. gruodžio 6 d. nutartimi konstatuoti suėmimo pratęsimo pagrindai, kadangi, teismo vertinimu, egzistuoja pakankamai reali grėsmė, kad R. Š., būdamas laisvėje, bėgs (slėpsis) nuo bausmės vykdymo, todėl kaltinamajam R. Š. paskirta kardomoji priemonė – suėmimas – pratęstina iki nuosprendžio įsiteisėjimo, o pradėjus bausmės vykdymą – panaikintina.

6.3. Teismo nuosprendžiui įsiteisėjus, byloje paliktini saugoti joje esantys kompaktiniai diskai.

6.4. Byloje susidarė 133,33 Eur išlaidos už teisinės pagalbos teikimą kaltinamajam R. Š. (t. 4, b. l. 44–47). Kaip matyti iš rašytinių bylos duomenų, gynėjas advokatas Audrius Leonavičius dalyvavo teismo posėdyje dėl kardomosios priemonės klausimo sprendimo. Gynėjas paskirtas Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmų 2024 m. rugsėjo 9 d. nutartimi BPK 51 straipsnio 1 dalies 7 punkto pagrindu. Tai reiškia, kad šioje byloje gynėjas kaltinamajam buvo paskirtas ne kaltinamojo, o valstybės iniciatyva, kuri, įgyvendindama paminėtą imperatyvią įstatymo nuostatą, kaltinamajam garantuoja tokią teisę. Atsižvelgiant į tai, kad teismas gynėjo dalyvavimą procese pripažino būtinu, baudžiamojoje byloje nėra informacijos apie kaltinamojo turtą ir turtinę padėtį, pajamų šaltinį, spręstinas klausimas dėl civilinių ieškinių, valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų priteisimas iš kaltinamojo dėl būtino jo gynėjo dalyvavimo nagrinėjant bylą neatitiktų proporcingumo principo reikalavimų ir būtų neteisingas, todėl Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos turėtos antrinės teisinės pagalbos išlaidos dėl gynėjo dalyvavimo iš R. Š. nepriteistinos. Taip pat pasisakytina dėl byloje susidariusių 16,46 Eur procesinių dokumentų įteikimo išlaidų.

6.5. Baudžiamojoje byloje pateikta Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos patikslinta pažyma dėl valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų, kuriose nurodyta, kad valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidos, teikiant antrinę teisinę pagalbą nukentėjusiajai R. Š., sudaro 699,17 Eur.

6.6. Pagal BPK 106 straipsnio 2 dalį pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas, priimdamas nuosprendį, priima sprendimą iš kaltinamojo išieškoti nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo patirtas išlaidas advokato arba advokato padėjėjo, kuris dalyvavo byloje kaip nukentėjusiojo ar civilinio ieškovo atstovas, paslaugoms apmokėti. Tai reiškia, jog teismas turi teisę išieškoti iš kaltinamojo ne valstybės, bet nukentėjusiojo turėtas išlaidas advokato, kuris dalyvavo kaip nukentėjusiojo atstovas, paslaugoms apmokėti. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, taip pat nurodytą informacijos apie kaltinamojo turtą ir turtinę padėtį byloje nebuvimą, antrinės teisinės pagalbos išlaidos dėl nukentėjusiosios atstovavimo nepriteistinos.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297–298, 301–305, 307–308 straipsniais, teismas

nusprendžia:

R. Š. pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 138 straipsnio 2 dalies 10 punkte ir skirti jam bausmę – laisvės atėmimą 2 (dvejiems) metams.

R. Š. pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 178 straipsnio 2 dalyje ir skirti jam bausmę – areštą 45 (keturiasdešimt penkioms) paroms.

paskirtas bausmes subendrinti dalinio bausmių sudėjimo būdu, prie griežtesnės bausmės pridedant švelnesnės bausmės dalį ir paskirti R. Š. subendrintą bausmę – laisvės atėmimą 2 (dvejiems) metams 1 (vienam) mėnesiui.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 1 dalimi, 2 dalimi, 9 dalimi, 5 dalies 2 punktu, šiuo nuosprendžiu paskirtą bausmę apėmimo būdu subendrinti su Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmų 2024 m. spalio 31 d. nuosprendžiu ir Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2024 m. lapkričio 12 d. teismo baudžiamuoju įsakymu paskirtomis bausmėmis ir R. Š. paskirti galutinę subendrintą bausmę – laisvės atėmimą 2 (dvejiems) metams 1 (vienam) mėnesiui.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 66 straipsnio 1 dalimi, 2 dalimi, į R. Š. paskirtą bausmę įskaityti laikinajame sulaikyme išbūtą laiką nuo 2024 m. rugsėjo 8 d. iki 2024 m. rugsėjo 9 d. ir suėmime išbūtą laiką nuo 2024 m. spalio 19 d. iki 2025 m. vasario 13 d.

Pripažinti R. Š. recidyvistu.

Bausmės pradžią skaičiuoti nuo šio nuosprendžio paskelbimo dienos – 2025 m. vasario 13 d.

R. Š. paskirtą kardomąją priemonę – suėmimą – pratęsti iki šio nuosprendžio įsiteisėjimo dienos, o nuosprendį pradėjus vykdyti – panaikinti.

Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Vilniaus skyriaus civilinį ieškinį tenkinti ir iš R. Š. Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Vilniaus skyriaus naudai priteisti 9 088,20 Eur (devynis tūkstančius aštuoniasdešimt aštuonis eurus dvidešimt centų) turtinei žalai atlyginti.

Panevėžio teritorinės ligonių kasos civilinį ieškinį tenkinti ir iš R. Š. Valstybinės ligonių kasos prie Sveikatos apsaugos ministerijos naudai priteisti 666,52 Eur (šešis šimtus šešiasdešimt šešis eurus penkiasdešimt du centus) turtinei žalai atlyginti, šią pinigų sumą pervedant į Valstybinės ligonių kasos prie Sveikatos apsaugos ministerijos surenkamąją sąskaitą.

Nukentėjusiosios ir civilinės ieškovės R. Š. civilinį ieškinį tenkinti ir priteisti iš R. Š. 333,94 Eur (tris šimtus trisdešimt tris eurus devyniasdešimt keturis centus) turtinei žalai atlyginti ir 5 000 Eur (penkis tūkstančius eurų) neturtinei žalai atlyginti bei 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo šio nuosprendžio įsiteisėjimo dienos iki visiško šios nuosprendžio dalies įvykdymo. Procesą kitoje civilinio ieškinio dalyje nutraukti.

Nepriteisti iš kaltinamojo R. Š. byloje susidariusių antrinės teisinės pagalbos ir procesinių dokumentų įteikimo išlaidų.

Teismo nuosprendžiui įsiteisėjus, palikti saugoti byloje joje esančius kompaktinius diskus.

Nuosprendis per 20 (dvidešimt) kalendorinių dienų nuo jo paskelbimo dienos, suimtam asmeniui – nuo nuorašo jam įteikimo dienos gali būti skundžiamas Panevėžio apygardos teismui apeliacinį skundą paduodant Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmuose.