- Teismas
- Utenos apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2020-12-22
- Bylos Nr.
- 2YT-5689-335/2020
- Teisminio proceso Nr.
- 2-30-3-00591-2020-7
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Roma Rimkienė
- Pareiškėjas
- G. D.
- Suinteresuotas asmuo
- M. D., K. D., Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Molėtų skyrius
teismo posėdyje rašytinio proceso tarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjos G. D. pareiškimą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo, suinteresuoti asmenys – M. D., K. D., Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Molėtų skyrius.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
pareiškėja, atstovaujama advokato, kreipėsi į teismą su pareiškimu, prašydama nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad ji priėmė mirusios O. D. palikimą, pradėjusi turtą faktiškai valdyti.
Pareiškime nurodė, kad O. D. (duomenys neskelbtini) sudarė testamentą, kuriuo savo mirties dieną visą kilnojamąjį ir nekilnojamąjį turtą paliko G. D.. Jos vardu buvo registruotas žemės sklypas, esantis (duomenys neskelbtini). Kadangi testatorė mirė vėliau – (duomenys neskelbtini), negu G. D. – (duomenys neskelbtini), testamentas neįsigaliojo. Mirus G. D. paveldėjimo byla užvesta, o po testatorės mirties – nepradėta. O. D. brolis buvo J. D., kuris turėjo du sūnus: G. D. ir S. D.. Pastarasis turi sūnus M. D. ir K. D., o pareiškėja G. D. yra G. D. dukra. O. D. savo palikuonių neturėjo, todėl jai mirus pareiškėja jos turtą valdė aktyviais veiksmais – mokėjo žemės mokesčius, elgėsi kaip turto savininkė. Tačiau negalinti tinkamai ir pilna apimtimi realizuoti savo kaip paveldėtojos teisių, nes neturi paveldėjimo teisės liudijimo. Juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymas jai reikalingas teisiškai įregistruoti nekilnojamąjį turtą.
Atsiliepimas
Iš suinteresuotų asmenų atsiliepimų negauta.
Byla, atsižvelgiant į 2020-12-14 nutartį, išnagrinėta rašytinio proceso tvarka.
Motyvuojamoji dalis
Pareiškimas tenkintinas.
Kadangi pareiškėja negali kitokia tvarka gauti dokumentų, patvirtinančių, kad ji priėmė O. D. palikimą, todėl prašomas juridinis faktas nustatytinas teismine tvarka (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 444 straipsnio 1 dalis, 2 dalies 8 punktas, 445 straipsnis).
Iš byloje esančių leistinų rašytinių įrodymų ir paaiškinimų nustatyta, kad J. D., gimęs (duomenys neskelbtini) m. o miręs (duomenys neskelbtini) m., ir O. D., gimusi (duomenys neskelbtini), mirusi (duomenys neskelbtini), yra brolis ir sesuo. J. D. yra G. D., gimusio (duomenys neskelbtini), tėvas, o pareiškėja yra G. D., mirusio (duomenys neskelbtini), dukra (b. l. 7-9). Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašas patvirtina, kad O. D. iki mirties priklausė 112/350 dalis žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini) (b. l. 11-12). Kaip nustatyta, ji šį žemės sklypą įgijo atkūrus jai nuosavybės teises Utenos apskrities sprendimu 1999-09-10 Nr. (duomenys neskelbtini) (b. l. 13-14).
(duomenys neskelbtini) sudarytas testamentas patvirtina, kad O. D. savo mirties atveju paliko visą kilnojamąjį ir nekilnojamąjį turtą G. D. (b. l. 5). Pažymėtina, kad įpėdiniu yra laikomas asmuo, kuris pagal įstatymą ar pagal testamentą įgyja teisę priimti palikimą mirus fiziniam asmeniui. Pagal CK 5.5 straipsnio 1 dalies 2 punktą, paveldint pagal testamentą įpėdiniais gali būti fiziniai asmenys, kurie buvo gyvi palikėjo mirties momentu. Taigi, jeigu asmuo, kuriam testatorius paliko turto, mirė anksčiau negu testatorius, teisių perėmimo tarp jų neatsiranda (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016-11-04 nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-451-421/2016).
Po O. D. mirties liko įstatyminiai įpėdiniai – pareiškėja, M. D. ir K. D.. Jie per įstatymo nustatytą trijų mėnesių terminą į notaro biurą dėl palikimo priėmimo nesikreipė, Molėtų rajono 2-jame notaro biure paveldėjimo byla nepradėta, tačiau po G. D. mirties paveldėjimo byla užvesta (b. l. 4).
Bylos duomenys patvirtina, kad pareiškėja po O. D. atsiradusį palikimą priėmė pradėjusi turtą faktiškai valdyti: rūpinasi likusiu nekilnojamuoju turtu, tvarko aplinką, sumokėjo žemė mokesčius (b. l. 15), pasiliko O. D. asmeninius daiktus, baldus ir kitą kilnojamąjį turtą. Taigi byloje nėra priešingų duomenų, kad po O. D. mirties jos valdytą turtą būtų priėmę ar pretenduotų jį pavedėti kiti asmenys – tokių aplinkybių nenurodė ir prieštaravimų nepateikė suinteresuoti asmenys. Todėl ji laikytina priėmusia palikimą falktiniu valdymu (LR CK 5.51 straipsnis) ir nustačius prašomą juridinį faktą, galės kreiptis į notarą dėl paveldėjimo teisės liudijimo išdavimo.
Pažymėtina, jog teismas, nustatydamas palikimo priėmimo faktą, neaiškina ir nekonstatuoja viso palikto turto kiekio, jo dalių (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo senato 2005-12-29 nutarimu Nr. 56 patvirtinta apžvalga).
Byloje susidarė 5,27 Eur dokumentų siuntimo išlaidų. Kadangi pareiškėjai Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Šiaulių skyriaus 2020-08-05 sprendimu Nr. (duomenys neskelbtini) buvo suteikta antrinė teisinė pagalba, apmokant 100 proc. antrinės teisinės pagalbos išlaidų, todėl šios išlaidos iš pareiškėjos nepriteistinos.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis išdėstytu, remdamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 444 straipsnio 2 dalies 8 punktu, 448 straipsniu, teismas
nusprendžia:
pareiškimą tenkinti.
Nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad G. D., asmens kodas (duomenys neskelbtini) priėmė O. D., asmens kodas (duomenys neskelbtini) mirusios (duomenys neskelbtini), palikimą faktiniu valdymu.
Juridinę reikšmę turintis faktas nustatytas paveldėjimo teisės liudijimo išdavimo tikslu.
Sprendimas per 30 dienų gali būti skundžiamas Panevėžio apygardos teismui per Utenos apylinkės teismo Molėtų rūmus.