- Teismas
- Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2010-12-27
- Bylos Nr.
- A-556-1152-10
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Teisėjai
- Audrius Bakaveckas (pirm.), Laimė Baltrūnaitė, Arūnas Sutkevičius (pran.)
- Trečiasis asmuo
- G. A., uždarajai akcinei bendrovei „Kauno įmonių restruktūrizavimo centras“
- Pareiškėjas
- uždarosios akcinės bendrovės „Eurazijos logistika“
- Atsakovas
- Įmonių bankroto valdymo departamentui prie Lietuvos Respublikos ūkio ministerijos
- Advokatai
- Viktoras Ivanovas
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Audriaus Bakavecko (kolegijos pirmininkas), Laimės Baltrūnaitės ir Arūno Sutkevičiaus (pranešėjas),
viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės „Eurazijos logistika“ apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2009 m. rugpjūčio 24 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės „Eurazijos logistika“ skundą atsakovui Įmonių bankroto valdymo departamentui prie Lietuvos Respublikos ūkio ministerijos, tretiesiems suinteresuotiems asmenims uždarajai akcinei bendrovei „Kauno įmonių restruktūrizavimo centras“ bei G. A. dėl sprendimo panaikinimo bei įpareigojimo atlikti veiksmus.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I.
Pareiškėjas uždaroji akcinė bendrovė „Eurazijos logistika“ (toliau – ir pareiškėjas, UAB „Eurazijos logistika“) su skundu (T 1, b. l. 103-111) ir patikslintu skundu (T 1, b. l. 3-11) kreipėsi į teismą, prašydamas panaikinti Įmonių bankroto valdymo departamento prie Lietuvos Respublikos ūkio ministerijos (toliau – ir Departamentas, atsakovas) 2009 m. sausio 14 d. sprendimo Nr. (6.14)A2-97 dalį ir Vyriausiosios administracinių ginčų komisijos (toliau – ir Komisija) 2009 m. kovo 6 d. sprendimą Nr. 2009/03-4R-47, taip pat sustabdyti šios bylos nagrinėjimą iki kol bus išspręsta byla Nr. 20-2-412-08, nagrinėjama baudžiamąja tvarka, UAB „Kauno įmonių restruktūrizavimo centras“ ir G. A. atžvilgiu, įpareigoti Departamento bankrutavusios akcinės bendrovės (toliau – ir BAB) „Daisotra“ administratoriaus UAB „Kauno įmonių restruktūrizavimo centras“ veiklos tikrinimo komisiją iš naujo išnagrinėti UAB „Eurazijos logistika“ skundą dėl netinkamos administratoriaus ir jo įgalioto asmens veiklos, įpareigoti šią komisiją atlikti BAB „Daisotra“ dokumentų, esančių administratoriaus žinioje, išsamią analizę bei kreiptis į Bankroto ir restruktūrizavimo administratorių atestavimo komisiją dėl administracinės nuobaudos, įskaitant ir bankroto administratoriaus pažymėjimo galiojimo panaikinimą, o esant reikalui ir į ikiteisminio tyrimo institucijas.
Pareiškėjas paaiškino, kad sutinka su Departamento sprendimo Nr. (6.14)A2-97 dalimi, kuria šis „konstatavo, kad administratorius neįvykdė Įmonės kreditorių 2007 m. birželio 19 d. susirinkimo nutarimo Nr. 1 (parinkti UAB „Auditas“ atlikti BAB „Daisotra“ veiklos buhalterinės apskaitos auditą už laikotarpį nuo 2003-07-01 iki 2006-07-01 ir patvirtinti už audito atlikimą 42 480 Lt su PVM atlyginimą) ir tokiu būdu pažeidė Įmonių bankroto įstatymo 11 str. 3 d. 20 p.“ ir šiuo pagrindu paskyrė bankroto administratoriaus UAB „Kauno įmonių restruktūrizavimo centras“ įgaliotam asmeniui G. A. nuobaudą – įspėjimą. Su likusia Departamento priimto sprendimo Nr. (6.14)A2-97 dalimi pareiškėjas nesutinka, nes, jo manymu, ši dalis yra neteisėta ir nepagrįsta, pažeidžia UAB „Eurazijos logistika“, kaip BAB „Daisotra“ kreditoriaus, teises ir turtinius interesus. Pareiškėjas nurodė, kad Lietuvos Respublikos ūkio ministro 2008 m. birželio 26 d. įsakymu Nr. 4-269 patvirtintais Bankroto administratorių veiklos tikrinimo komisijos nuostatais (toliau – ir Nuostatai) komisijai, tikrinančiai konkretaus bankroto administratoriaus veiklą, suteikti platūs įgaliojimai atlikti išsamų tyrimą. Tuo tarpu komisija, kuriai buvo pavesta atlikti UAB „Kauno įmonių restruktūrizavimo centras“ ir jo įgalioto asmens G. A. veiklos tyrimą, apsiribojo vien tik UAB „Eurazijos logistika“ skunde, pateiktame Departamentui, nurodytų aplinkybių ir jos pateiktų dokumentų tyrimu. Komisija neatsižvelgė į tokias aplinkybes, kad skundus dėl to paties administratoriaus netinkamos veiklos taip pat pateikė UAB „Vikstada“, UAB „Alytra“ akcininkas V. L., BAB „Daisotra“ kreditoriai A. B. ir UAB „Cargo via“, o be to, šie skundai buvo pateikti dėl skirtingų bankrutuojančių bendrovių administravimo. Iš to buvo galima padaryti išvadą, kad atliekant administratoriaus veiklos tyrimą nereikėtų apsiriboti UAB „Eurazijos logistika“ ir kitų pareiškėjų pateikta informacija, nes visi šie asmenys turi ribotą priėjimą prie bankrutuojančių bendrovių dokumentų, todėl negali savarankiškai atlikti administratoriaus tyrimo. UAB „Eurazijos logistika“ pateikė visus dokumentus, kuriuos tik galėjo gauti ar turėti, pagrindžiant savo skunde nurodytas aplinkybes. Jei minėtai komisijai pritrūko duomenų ar iškilo abejonių, ji privalėjo atlikti išsamų tyrimą ir pasinaudoti visomis teisės aktų jai suteiktomis priemonėmis tokiai informacijai gauti. Minėtai komisijai teisės aktais ne be reikalo yra suteikiami platūs įgaliojimai, o tam, kad šiais įgaliojimais būtų pasinaudota. Komisija, tikrinanti konkretaus bankroto administratoriaus veiklą, yra viešojo administravimo subjektas, jos funkcijos yra susijusios su bankroto procedūromis, jų skaidrumo užtikrinimu bei viešojo intereso apsauga, todėl jos vaidmuo nagrinėjant UAB „Eurazijos logistika“ ir kitų pareiškėjų skundus turėjo būti aktyvus ir neapsiriboti vien tik posėdžio surengimu ir jai pateiktų dokumentų perskaitymu. Vyriausioji administracinių ginčų komisija savo sprendimu pateisino Departamento neveiklumą, nurodydama, kad Departamentui kai kurios aplinkybės nebuvo žinomos (nors Departamentas šių aplinkybių ir nesistengė išsiaiškinti). UAB „Eurazijos logistika“ nuomone, Vyriausioji administracinių ginčų komisija neteisingai nusprendė, kad Departamento sprendimu nebuvo pažeistos UAB „Eurazijos logistika“ teisės ir teisėti interesai. UAB „Eurazijos logistika“, kaip BAB „Daisotra“ kreditoriaus, pagrindinė teisė ir teisėtas interesas yra kuo greičiau ir kuo didesne apimtimi patenkinti savo finansinį reikalavimą į BAB „Daisotra“, o ši teisė gali būti įgyvendinta tik tuo atveju, jeigu BAB „Daisotra“ administratorius vykdys BAB „Daisotra“ bankroto procedūrą teisėtais būdais, racionaliai panaudodamas BAB „Daisotra“ turtą ir pinigines lėšas, būdamas sąžiningu ir nešališku. Atsižvelgiant į tai, kad nuo bankroto administratoriaus (asmens, prilyginto valstybės tarnautojui) priklauso visa bankrutuojančios/bankrutavusios bendrovės bankroto procedūra, kurios teisėtas vykdymas teismų praktikoje yra pripažintas turinčiu viešą interesą, o jo veiklą kontroliuojantis Departamentas atsisako nuo savo pareigų tinkamo vykdymo (o Vyriausioji administracinių ginčų komisija laiko, kad toks nevykdymas yra normalus dalykas), laikytina, kad UAB „Eurazijos logistika“ teisės kuo greičiau ir kuo didesne apimtimi patenkinti savo finansinį reikalavimą, naudotis Įmonių bankroto įstatyme nustatytomis kreditoriaus teisėmis, yra pažeistos. Pareiškėjo nuomone, Departamentas netinkamai išnagrinėjo UAB „Eurazijos logistika“ pateiktus dokumentus, patvirtinančius administratoriaus netinkamus veiksmus, nesigilino į susidariusią situaciją, o atsakomybę dėl netinkamų administratoriaus veiksmų perkėlė teismui, nurodydamas, kad „teismas netvirtina taikos sutarties, jeigu ji prieštarauja imperatyvioms įstatymų normoms ar viešajam interesui. Komisija, taikos sutartį patvirtinus teismui, neturi teisės abejoti tokios sutarties teisėtumu“. Pareiškėjas pažymėjo, kad teismų priimtų sprendimų klaidos galimybė yra gana dažna praktikoje, dėl ko procesiniuose teisės aktuose yra numatyta trijų pakopų instancinė sistema, skirta išvengti neteisėtų sprendimų priėmimo ir įsiteisėjimo. Šiuo atveju bankroto administratorius pateikė teismui patvirtinti visų trijų taikos sutarties šalių pasirašytą 2007 m. lapkričio 26 d. taikos sutartį, todėl teismas, nežinodamas visų aplinkybių ir pasitikėdamas bankroto administratoriaus kompetencija, patvirtino minėtą taikos sutartį. Iš tos bylos medžiagos matyti, kad iki žodinio bylos nagrinėjimo prieita nebuvo, todėl teismas neturėjo galimybės pamatyti Rusijos bendrovės OOO „Gorizont“ atstovų (t. y. pamatyti, kad jie neegzistuoja). Ši aplinkybė buvo aiški administratoriui, nes jis surinko parašus ant taikos sutarties ir pateikė ją teismui patvirtinti. Taigi administratorius leido suklastoti (arba suklastojo) šią taikos sutartį, dėl ko BAB „Daisotra“ patyrė didelių nuostolių. Pareiškėjas pažymėjo, kad 2009 m. vasario 26 d. administratoriaus įgalioto asmens G. A. atžvilgiu buvo pradėtas ir atliekamas ikiteisminis tyrimas pagal Baudžiamojo kodekso 228 straipsnio 1 dalį (piktnaudžiavimas) ir 300 straipsnio 1 ir 3 dalis (dokumento suklastojimas ar disponavimas suklastotu dokumentu), be kita ko, konkrečiai ir dėl šioje skundo dalyje numatytų aplinkybių. UAB „Eurazijos logistika“ pateikė Departamentui ikiteisminio tyrimo byloje esančius duomenis, liudijančius, jog Rusijos bendrovė OOO „Gorizont“ veiklos niekada nevykdė, o jos direktoriumi BAB „Daisotra“ dokumentuose nurodytas asmuo V. A. S. nėra nieko girdėjęs nei apie OOO „Gorizont“, nei apie BAB „Daisotra“ ar UAB „Vivatrans“, šis asmuo taip pat nėra pasirašęs ir jokių dokumentų. Tai leidžia daryti išvadą, jog visi dokumentai, kuriuos pateikė ir/ar pasirašė OOO „Gorizont“ V. A. S. vardu (tame tarpe ir taikos sutartis), yra suklastoti. Šių aplinkybių Departamentas netyrė dėl formalių priežasčių. Pareiškėjas pažymėjo ir tai, kad ji pateikė Departamentui pažymą, liudijančią, kad BAB „Daisotra“ buvusiam prezidentui ir valdybos pirmininkui J. C. yra pareikšti įtarimai dėl to, kad jis, siekdamas išvengti didelės vertės turtinės prievolės, suklastojo netikrą dokumentą – 2006 m. birželio 30 d. sutartį, sudarytą tarp Rusijos įmonės OOO „Gorizont“ ir BAB „Daisotra“ (tai sutartis, dėl kurios nuginčijimo administratorius pateikė teismui 469 302,80 Lt dydžio ieškinį, o byla baigėsi minėta taikos sutartimi). Departamentas ir Vyriausioji administracinių ginčų komisija nepagrįstai neįsigilino į UAB „Eurazijos logistika“ pateiktus įrodymus ir susidariusią situaciją, formaliai pažiūrėjo į administratoriaus padarytus grubius pažeidimus, kuriuose yra ir baudžiamosios veikos požymių; BAB „Daisotra“ netekus didelės vertės turtinės teisės, jos kreditorių, o taip pat ir UAB „Eurazijos logistika“, teisės kuo didesne apimtimi patenkinti savo finansinius reikalavimus buvo apribotos ir pažeistos. UAB „Eurazijos logistika“ Departamentui nurodė, kad BAB „Daisotra“ administratoriaus įgaliotas asmuo G. A. pateikė teismui 2007 m. gegužės 14 d. bankrutuojančios BAB „Daisotra“ kreditorių susirinkimo protokolą Nr. 4 (kurį pats ir pasirašė) su tikrovės neatitinkančiais duomenimis. 2007 m. gegužės 14 d. BAB „Daisotra“ kreditorių susirinkimas buvo šaukiamas UAB „Eurazijos logistika“ iniciatyva su tikslu išspręsti BAB „Daisotra“ buhalterinio audito atlikimo klausimus, tačiau administratorius į šią darbotvarkę savavališkai įtraukė ir savo ataskaitos patvirtinimo klausimą. Šiuo atveju, administratorius, sužinojęs, kad kreditoriai išsiaiškino apie šį bandymą neteisėtai patvirtinti savo ataskaitą, jau 2009 m. sausio 8 d. pateikė Kauno apygardos teismui prašymą dėl šios ataskaitos tvirtinimo, tačiau minėtas teismas šį administratoriaus prašymą atmetė. Iš tiesų, administratoriaus ataskaitos patvirtinimas sukelia pasekmes ir administratoriui, ir kreditoriams, nes kreditoriams pritarus administratoriaus ataskaitai, kreditoriai netenka pagrindo skųstis ar ginčyti administratoriaus veiksmus, taip pat reikalauti nuostolių atlyginimo. Dėl šio kreditorių susirinkimo protokolo suklastojimo taipogi yra pradėtas ikiteisminis tyrimas. Pareiškėjas pažymėjo, jog UAB „Eurazijos logistika“ savo skunde Departamentui nurodė, kad administratorius jos laiku neinformavo apie šaukiamą pakartotinį kreditorių susirinkimą (įvykusį 2008 m. lapkričio 10 d. 13.00 val.), nors šiame susirinkime turėjo būti svarstomi turto pardavimo klausimai, kreditorių susirinkimo pirmininko perrinkimo, kreditorių susirinkimo komiteto sudarymo, BAB „Daisotra“ administravimo išlaidų ir veiklos sąnaudų patvirtinimo bei kiti bankroto procedūroje ypač aktualūs klausimai. Apie šį pakartotinį kreditorių susirinkimą BAB „Daisotra“ kreditorius UAB „Eurazijos logistika“ gavo pranešimus tik tą pačią dieną, kurią įvyko pakartotinis kreditorių susirinkimas, jau po pietų, tokiu būdu užkertant kelią net ir teorinei galimybei sudalyvauti minėtame susirinkime. Taip buvo pažeista UAB „Eurazijos logistika“ teisė dalyvauti ir balsuoti BAB „Daisotra“ kreditorių susirinkime, kuriame iš esmės buvo keičiama visa BAB „Daisotra“ bankroto procedūros dalis, kurią gali lemti tik kreditorių susirinkimo sprendimai. Pareiškėjas taip pat nurodė, kad Departamento ir Vyriausiosios administracinių ginčų komisijos sprendimai yra neteisėti tuo aspektu, kad juose nepakankamai ištirtos aplinkybės dėl BAB „Daisotra“ turto nuomos. Pareiškėjos nuomone, administratorius, nevykdydamas kreditorių susirinkimo nutarimų, padarė žalos BAB „Daisotra“ ir jos kreditoriams (tame tarpe ir UAB „Eurazijos logistika“), o Departamentas ir Vyriausioji administracinių ginčų komisija nenustatė visų reikšmingų aplinkybių, reikalingų teisingo sprendimo priėmimui. Pareiškėjas pabrėžė, kad dauguma skundą pagrindžiančių aplinkybių yra tiriama ikiteisminiame tyrime baudžiamojoje byloje Nr. 20-2-412-08, todėl prašė sustabdyti šios bylos nagrinėjimą Administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 98 straipsnio 1 dalies 3 punkte nurodytu pagrindu, t. y. kai negalima nagrinėti tos bylos, kol bus išspręsta kita byla, nagrinėjama civiline, baudžiamąja ar administracine tvarka.
Atsiliepimas
Atsakovas Įmonių bankroto valdymo departamentas prie Lietuvos Respublikos ūkio ministerijos atsiliepimu į pareiškėjo skundą (T 2, b. l. 10-12) prašė jį atmesti kaip nepagrįstą.
Atsakovas nurodė, kad Komisija, taikos sutartį patvirtinus teismui, neturi teisės abejoti tokios sutarties teisėtumu. Pažymėjo, kad įmonių bankrotą reguliuojantys teisės aktai neįpareigoja administratoriaus su kreditoriais iš anksto derinti procesinių veiksmų, atliekamų įmonės vardu ir jos interesais vedamose civilinėse bylose, tačiau 2008 m. lapkričio 10 d. įvykęs Įmonės kreditorių susirinkimas patvirtino administratoriaus ataskaitą, kurioje aptarta ir ši taikos sutartis. Departamento nuomone, nebaigto ikiteisminio tyrimo medžiaga neduoda pakankamo pagrindo teigti, kad administratoriui ar teismui tokia informacija buvo žinoma taikos sutarties sudarymo metu. Departamentas nurodė, kad komisija, tikrinanti bankroto administratoriaus veiklą, negalėjo vienareikšmiškai konstatuoti, jog administratorius 2007 m. gegužės 14 d. bendrovės kreditorių susirinkimo aspektu sąmoningai, turėdamas savanaudiškų interesų, pažeidė įmonių bankrotą reguliuojančių teisės aktų reikalavimus. Iš administratoriaus pateikto AB „Lietuvos paštas“ pašto siuntų sąrašo matyti, kad administratorius 2008 m. spalio 31 d. išsiuntė UAB „Eurazijos logistika“ pranešimą apie šaukiamą pakartotinį kreditorių susirinkimą. Įmonės kreditorių susirinkimas, įvykęs 2007 m. sausio 3 d., patvirtino Kreditorių susirinkimo (komiteto posėdžio) sušaukimo tvarką. Pagal šios tvarkos 4 punktą administratorius apie numatomą kreditorių susirinkimą gali informuoti kreditorius ir registruotu laišku, pagal 6 punktą – apie numatomą pakartotinį kreditorių susirinkimą administratorius privalo informuoti kreditorius likus ne mažiau kaip 5 dienoms. Administratorius informaciją apie numatomą kreditorių susirinkimą pateikė nepažeisdamas nustatytos tvarkos ir terminų. Atsakovas pabrėžė, kad komisija, tikrinusi bankroto administratoriaus veiklą, nagrinėdama klausimą dėl įmonės turto nuomos, susipažino ne tik su 2007 m. sausio 3 d. kreditorių susirinkimo protokolo išrašu, bet ir su administratoriaus 2007 m. gegužės 14 d. kreditorių susirinkimui teikta ataskaita, iš kurios matyti, kad imtasi veiksmų nutraukti nuostolingas nuomos sutartis, todėl pareiškėjo teiginiai apie netinkamą kreditorių susirinkimo nutarimo vykdymą nuomos sutarčių klausimais vertintini kritiškai. Departamento nuomone, pareiškėjas, prašydamas sustabdyti šios bylos nagrinėjimą iki kol bus išspręsta byla Nr. 20-2-412-08, nagrinėjama baudžiamąja tvarka, pats suvokia, kad nei teismas, nei Vyriausioji administracinių ginčų komisija, nei, juolab, Departamentas nebaigto ikiteisminio tyrimo medžiaga vadovautis negalėjo.
Trečiasis suinteresuotas asmuo G. A. atsiliepimu į pareiškėjo skundą (T 2, b. l. 13-19) prašė jį atmesti kaip nepagrįstą.
Trečiasis suinteresuotas asmuo atsiliepime nurodė, kad pareiškėjas nepagrįstai tvirtina, jog komisija, tikrinusi bankroto administratoriaus veiklą, nepakankamai ištyrė visas aplinkybes, nes apsiribojo tik pareiškėjo pateiktų dokumentų įvertinimu. Komisijos prašymu jis, bankroto administratorius, buvo pateikęs visų BAB „Daisotra“ bankroto byloje esamų dokumentų, susijusių su pareiškėjo skunde nurodytomis aplinkybėmis, kopijas. Pareiškėjo skunde nurodytos aplinkybės yra kildinamos iš BAB „Daisotra“ kreditorių susirinkimuose priimtų nutarimų bei iš bankroto byloje nagrinėjamų bankrutuojančios įmonės reikalavimų įmonės skolininkams ar kreditorių reikalavimų bankrutuojančiai įmonei. Visi šie dokumentai, sutinkamai su Įmonių bankroto įstatymo reikalavimais, yra pateikiami bankroto bylą nagrinėjančiam teismui. Pareiškėjas, kaip šioje byloje dalyvaujantis asmuo, turi teisę susipažinti su visais bankroto byloje esančiais dokumentais, daryti jų kopijas. Taigi pareiškėjas savo skundo pagrindimui turėjo realią galimybę surinkti tiek informacijos, kiek jos yra, jo teisės nebuvo apribotos renkant jam reikiamą informaciją, kita vertus, komisijai buvo pateikta tiek susijusių su pareiškėjo skunde nurodytomis aplinkybėmis dokumentų, kiek jų buvo BAB „Daisotra“ bankroto byloje, todėl komisija disponavo visais su šiomis aplinkybėmis susijusiais dokumentais ir galėjo priimti pagrįstą ir objektyvų sprendimą. Viešojo administravimo įstatymo 23 straipsnio 6 dalyje nustatyta, jog skundas nenagrinėjamas, jeigu teismas ar tas pats viešojo administravimo subjektas jau yra priėmęs administracinės procedūros sprendimą tuo pačiu klausimu ar asmuo nepateikia naujų faktinių duomenų, leidžiančių ginčyti sprendimą, taip pat jeigu nuo skunde nurodytų pažeidimų padarymo iki skundo padavimo yra praėję daugiau kaip vieneri metai. Pasak trečiojo suinteresuoto asmens, didžioji dalis pareiškėjo nurodytų, esą, administratoriaus pažeidimų, galimai pažeidžiančių pareiškėjo teises, yra padaryti 2007 metais ir nuo jų padarymo iki pareiškėjo 2008 m. gruodžio 11 d. skundo yra praėję daugiau kaip vieneri metai. G. A., nurodydamas, jog jis neturėjo ir negalėjo turėti duomenų apie OOO „Gorizont“ veiklos realumą, kai buvo sudaryta taikos sutartis tarp BAB „Daisotra“ ir UAB „Vivatrans“, OOO „Gorizont“ (nes tuo metu dar nebuvo pradėtas ikiteisminis tyrimas, apie kurį G. A. sužinojo tik gavęs pareiškėjo 2008 m. gruodžio 11 d. skundo kopiją), pažymėjo, kad pareiškėjas bando iš naujo revizuoti įsiteisėjusios Kauno apygardos teismo nutarties galiojimą bei privalomumą. Tačiau toks pareiškėjo ketinimas prieštarauja Civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 18 straipsnio nuostatai. G. A. dėl 2007 m. gegužės 14 d. kreditorių susirinkimo protokolo Nr. 4 klastojimo pabrėžė, kad protokole buvo padaryta techninė klaida, kuri nesukelia jokių neigiamų pasekmių nei kreditoriams, nei administratoriui, kadangi šios ataskaitos kreditorių susirinkimas nereikalavo, todėl administratorius galėjo jos ir neteikti. Trečiasis suinteresuotas asmuo pabrėžė, kad analogiškos pozicijos savo 2009 m. sausio 16 d. nutartyje laikėsi ir Kauno apygardos teismas. Dėl informavimo apie 2008 m. lapkričio 10 d. įvykusį pakartotinį BAB „Daisotra“ kreditorių susirinkimą trečiasis suinteresuotas asmuo paaiškino, kad pareiškėjas nebuvo pakankamai rūpestingas ir apdairus, nes galėjo aktyviai veikdamas žymiai ankščiau išsiaiškinti jam rūpimus klausimus bei sužinoti apie pakartotinio susirinkimo pravedimo datą. Pareiškėjas žinojo apie 2008 m. spalio 27 d. vyksiantį pradinį kreditorių susirinkimą, nes pranešimą apie jį kartu su balsavimo raštu biuleteniu gavo laiku ir tinkamai. Pranešime apie kreditorių susirinkimą buvo nurodyta susirinkimo darbotvarkė, pridėtame balsavimo raštu biuletenyje buvo nurodyti siūlomi nutarimai. Be to, pareiškėjas turėjo žinoti Įmonių bankroto įstatymo 24 straipsnio 2 dalies reikalavimą per 15 dienų sušaukti pakartotinį susirinkimą, todėl galėjo apskaičiuoti, kada vėliausiai galėjo įvykti pakartotinis susirinkimas ir pas administratorių pasidomėti apie tikslią susirinkimo datą. Dar daugiau, pareiškėjas negalėjo žinoti, jog pradinis 2008 m. spalio 27 d. kreditorių susirinkimas neįvyks dėl kvorumo nebuvimo, todėl norėdamas realizuoti turimas kreditoriaus teises turėjo atvykti į šį susirinkimą arba pareikšti nuomonę raštu, tačiau to nepadarė. Tai, kad pareiškėjas, žinodamas apie pradinį 2008 m. spalio 27 d. vyksiantį BAB „Daisotra“ kreditorių susirinkimą, žinodamas šio susirinkimo darbotvarkę, jame nedalyvavo, patvirtina, jog 2008 m. lapkričio 10 d. pakartotiniame kreditorių susirinkime jis taip pat neketino dalyvauti, nes nei pranešime nurodyti susirinkimo darbotvarkės klausimai, nei balsavimo raštu biuletenyje nurodyti susirinkimo nutarimų galimi variantai jam nerūpėjo. G. A. nuomone, pareiškėjas, 2008 m. gruodžio 11 d. pateikdamas Departamentui skundą dėl administratoriaus veiklos, nebuvo kėlęs klausimo dėl 2007 m. vasario 15 d. vykusio BAB „Daisotra“ kreditorių susirinkimo priimto nutarimo nuo 2007 m. vasario 15 d. nutraukti visas nekilnojamojo turto, teritorijos, transporto priemonių ir viso kito BAB „Daisotra“ priklausančio turto nuomos sutartis, pagal kurias nuomininkai pradelsė sutartyse numatyto nuomos mokesčio sumokėjimą daugiau kaip 15 dienų. Departamentas šiuo klausimu pasisakė išnagrinėjęs kito BAB „Daisotra“ kreditoriaus skundą. Kadangi pareiškėjas, 2008 m. gruodžio 11 d. pateikdamas skundą Departamentui, šio klausimo nekėlė, pripažintina, kad Departamento bei Vyriausiosios administracinių ginčų komisijos priimtus šiuo klausimu sprendimus pareiškėjas skųsti neturi teisės.
II.
Vilniaus apygardos administracinis teismas 2009 m. rugpjūčio 24 d. sprendimu (T 2, b. l. 94-106) pareiškėjo skundą atmetė kaip nepagrįstą.
Teismas konstatavo, kad nagrinėjamoje administracinėje byloje sprendžiant, ar Įmonių bankroto valdymo departamento prie Lietuvos Respublikos ūkio ministerijos 2009 m. sausio 14 d. sprendimo Nr. (6.14)A2-97 dalis (pareiškėjo skunde nurodytu aspektu) ir Vyriausiosios administracinių ginčų komisijos 2009 m. kovo 6 d. sprendimas Nr. 2009/03-4R-47 yra teisėti ir pagrįsti, turi būti sprendžiama ir tai, ar Departamentas ir jo direktoriaus 2008 m. gruodžio 15 d. įsakymu Nr. V-55 „Dėl bankrutavusios AB „Daisotra“ administratoriaus UAB „Kauno įmonių restruktūrizavimo centras“ veiklos tikrinimo komisijos sudarymo“ sudaryta administratoriaus veiklos tikrinimo komisija tinkamai ištyrė pareiškėjo 2008 m. gruodžio 11 d. skundą, adresuotą Departamentui. Teismas atmetė pareiškėjo prašymą sustabdyti šios bylos nagrinėjimą iki kol bus išspręsta byla Nr. 20-2-412-08, nagrinėjama baudžiamąja tvarka, UAB „Kauno įmonių restruktūrizavimo centras“ ir G. A. atžvilgiu, nes tiek Departamentas, priimdamas 2009 m. sausio 14 d. sprendimą Nr. (6.14)A2-97, tiek Vyriausioji administracinių ginčų komisija, priimdama 2009 m. kovo 6 d. sprendimą Nr. 2009/03-4R-47, niekaip nevertino aplinkybių, nustatytų ar būsiančių nustatytomis minėtoje baudžiamojoje byloje. Teismas pažymėjo, kad Viešojo administravimo įstatymo 23 straipsnio 6 dalyje, be kita ko, įtvirtinta, jog skundas nenagrinėjamas, jeigu nuo skunde nurodytų pažeidimų padarymo iki skundo padavimo yra praėję daugiau kaip vieneri metai, o dauguma jų, inter alia 2007 m. gegužės 14 d. bankrutuojančios BAB „Daisotra“ kreditorių susirinkimo protokolo Nr. 4 pasirašymas, buvo atlikti daugiau negu prieš metus iki tol, kol pareiškėja 2008 m. gruodžio 11 d. su skundu kreipėsi į Departamentą. Todėl administraciniame procese nėra nei prielaidų, nei sąlygų kaip nors vertinti seniai atliktas administratoriaus veikas, o, juolab, dėl to stabdyti administracinę bylą. Be to, pareiškėjo prašymas stabdyti šią administracinę bylą yra perteklinis: šioje administracinėje byloje pareiškėjo prašymai panaikinti Departamento 2009 m. sausio 14 d. sprendimą Nr. (6.14)A2-97 bei Vyriausiosios administracinių ginčų komisijos 2009 m. kovo 6 d. sprendimą Nr. 2009/03-4R-47 neatsiejamai susiję su pareiškėjo reikalavimais kreiptis į Bankroto ir restruktūrizavimo administratorių atestavimo komisiją dėl administracinės nuobaudos, įskaitant ir bankroto administratoriaus pažymėjimo galiojimo panaikinimą, o esant reikalui ir į ikiteisminio tyrimo institucijas, t. y. pareiškėjas, siekdamas panaikinti ginčijamus sprendimus, siekia administratoriui panaikinti jo pažymėjimo galiojimą ir net esant reikalui iškelti baudžiamąją bylą (kreipiantis į ikiteisminio tyrimo institucijas). Tačiau pareiškėjas skunde pripažįsta, kad G. A. atžvilgiu yra pradėtas ikiteisminis tyrimas. Vadinasi, minėtame pradėtame ikiteisminiame tyrime gali būti nustatyti baudžiamieji pažeidimai (nusikaltimai), dėl kurių ir būtų svarstytinas administratoriaus pažymėjimo galiojimo panaikinimas. Teismas, spręsdamas kitus pareiškėjo skunde nurodytus prašymus, pažymėjo, kad nagrinėjamoje administracinėje byloje yra neginčijamos aplinkybės, jog 2006 m. liepos 3 d. Kauno apygardos teisme yra iškelta bankroto byla AB „Daisotra“, kad BAB „Daisotra“ bankroto administratoriumi paskirtas UAB „Kauno įmonių restruktūrizavimo centras“ (bankroto administratoriaus įgaliotas asmuo G. A.), jog UAB „Eurazijos logistika“ Kauno apygardos teismo 2006 m. gruodžio 20 d. nutartimi yra pripažinta BAB „Daisotra“ kreditoriumi. Teismas nurodė, kad ginčo dėl aplinkybės, jog minėtą taikos sutartį Kauno apygardos teismas patvirtino 2007 m. gruodžio 6 d. nutartimi, nėra. Taigi, Kauno apygardos teismas taikos sutartį patvirtino daugiau negu prieš metus nei pareiškėjas su 2008 m. gruodžio 11 d. skundu kreipėsi į Departamentą. Todėl Departamentas pareiškėjo 2008 m. gruodžio 11 d. skundą dalyje dėl taikos sutarties, patvirtintos dar 2007 m. gruodžio 6 d. nutartimi, vertinimo turėjo palikti nenagrinėtą (Viešojo administravimo įstatymo 23 str. 6 d.). Teismas pažymėjo, kad tiek Departamento, tiek Vyriausiosios administracinių ginčų komisijos ginčijamų sprendimų vien dėl to, kad minėtos institucijos pareiškėjo skundus dalyje dėl taikos sutarties, patvirtintos dar 2007 m. gruodžio 6 d. nutartimi, vertino ir nagrinėjo, panaikinti nėra pagrindo, numatyto Administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 89 straipsnio 1 dalies 3 punkte. Tiek Departamentas, tiek Vyriausioji administracinių ginčų komisija pagrįstai konstatavo, jog pagal CPK 42 straipsnio 2 dalį teismas nepriima ieškovo ieškinio atsisakymo, atsakovo pripažinimo ieškinio ir netvirtina šalių taikos sutarties, jeigu tie veiksmai prieštarauja imperatyvioms įstatymų nuostatoms ar viešajam interesui. Teismas papildomai pažymėjo, kad pagal CPK 18 straipsnio nuostatą įsiteisėję teismo sprendimai, nutartys, įsakymai ar nutarimai yra privalomi valstybės ar savivaldybių institucijoms, tarnautojams ar pareigūnams, fiziniams bei juridiniams asmenims ir turi būti vykdomi visoje Lietuvos teritorijoje. Taigi Kauno apygardos teismo 2007 m. gruodžio 6 d. nutartimi patvirtinta taikos sutartis yra privaloma tiek Departamentui, tiek Vyriausiajai administracinių ginčų komisijai, kurie negali minėtos sutarties teisėtumo kvestionuoti. Be to, pagal Civilinio kodekso 6.986 straipsnio 3 dalį jeigu taikos sutartis sudaryta remiantis rašytiniais dokumentais, kurie vėliau paaiškėja esą suklastoti, tai tokia taikos sutartis negalioja. Tačiau suklastojimo faktą galima nustatyti tik baudžiamajame procese, o, tik tada, civilinio proceso tvarka taikos sutartis turi būti pripažįstama negaliojančia. Vadinasi, tiek Departamentas, tiek Komisija teisingai konstatavo, kad administracine tvarka taikos sutarties teisėtumo ir pagrįstumo fakto negalima kvestionuoti, o taip pat nėra galimybės konstatuoti taikos sutarties ir jos sudarymo prielaida esančių dokumentų klastojimo fakto. Teismas taip pat pažymėjo, kad 2007 m. gegužės 14 d. įvyko BAB „Daisotra“ kreditorių susirinkimas, t. y. jis įvyko daugiau negu prieš metus nei pareiškėjas su 2008 m. gruodžio 11 d. skundu kreipėsi į Departamentą. Todėl Departamentas pareiškėjo 2008 m. gruodžio 11 d. skundą dalyje dėl BAB „Daisotra“ kreditorių susirinkimo protokolo Nr. 4 vertinimo turėjo palikti nenagrinėtą (Viešojo administravimo įstatymo 23 str. 6 d.). Kita vertus, tiek Departamento, tiek Komisijos ginčijamų sprendimų vien dėl to, kad minėtos institucijos pareiškėjo skundus dalyje dėl BAB „Daisotra“ kreditorių susirinkimo protokolo Nr. 4 vertino ir nagrinėjo, panaikinti nėra pagrindo, numatyto ABTĮ 89 straipsnio 1 dalies 3 punkte. Be to, pareiškėjas, siekdamas panaikinti ginčijamus sprendimus ir kartu siekdamas administratoriui panaikinti jo pažymėjimo galiojimą ir net esant reikalui iškelti baudžiamąją bylą (kreipiantis į ikiteisminio tyrimo institucijas), tų pačių tikslų siekia tiek administracine tvarka (pasitelkiant Departamentą bei Vyriausiąją administracinių ginčų komisiją) (be to, prašymas kreiptis į ikiteisminio tyrimo institucijas yra perteklinis, nes jau yra vykdomas ikiteisminis tyrimas), tiek ikiteisminiame tyrime baudžiamajame procese. Teismas pažymėjo, kad Departamento bei Komisijos priimtuose ginčijamuose sprendimuose įtvirtintos formuluotės, esą, komisija, tikrinanti bankroto administratoriaus veiklą, negalėjo vienareikšmiškai konstatuoti, jog administratorius 2007 m. gegužės 14 d. bendrovės kreditorių susirinkimo aspektu sąmoningai, turėdamas savanaudiškų interesų, pažeidė įmonių bankrotą reguliuojančių teisės aktų reikalavimus, pripažinti neteisėta ir nepagrįsta nėra nei teisinių prielaidų, nei sąlygų. Atsižvelgiant į išdėstytus argumentus, pareiškėjo skunde minimas motyvas (arba jų grupė), jog, pasak pareiškėjo, BAB „Daisotra“ administratoriaus įgaliotas asmuo G. A. pateikė teismui 2007 m. gegužės 14 d. BAB „Daisotra“ kreditorių susirinkimo protokolą Nr. 4 (kurį pats ir pasirašė) su tikrovės neatitinkančiais duomenimis, o tiek Departamentas, tiek Komisija minėtą faktą ignoravo ir jo neištyrė, atmestinas kaip nepagrįstas. Teismas konstatavo, kad tiek Departamento, tiek Komisijos priimti ginčijami sprendimai dalyje dėl pakartotinio kreditorių susirinkimo (įvykusio 2008 m. lapkričio 10 d. 13.00 val.) negali būti pripažinti neteisėtais ir nepagrįstais, nes BAB „Daisotra“ administratorius informaciją apie numatomą kreditorių susirinkimą pateikė nepažeisdamas nustatytos tvarkos ir terminų. Be to, nei Departamentas, nei Vyriausioji Komisija negalėjo pripažinti BAB „Daisotra“ pakartotinio kreditorių susirinkimo, įvykusio 2008 m. lapkričio 10 d., nutarimų negaliojančiais, nes tai yra tik teismo kompetencija. Teismas taip pat nurodė, kad pareiškėjas 2008 m. gruodžio 11 d. skunde nekėlė Departamentui klausimo dėl BAB „Daisotra“ kreditorių susirinkimo priimto nutarimo nutraukti visas nekilnojamojo turto, teritorijos, transporto priemonių ir viso kito BAB „Daisotra“ priklausančio turto nuomos sutartis, pagal kurias nuomininkai pradelsė sutartyse numatyto nuomos mokesčio sumokėjimą daugiau kaip 15 dienų. Kadangi pareiškėjas 2008 m. gruodžio 11 d. pateikdamas skundą Departamentui, šio klausimo nekėlė, todėl Departamentas bei Komisija šio klausimo nenagrinėjo. Teismas pažymėjo, kad viešojo administravimo institucija vertina pareiškėjo skundą skundo reikalavimų nustatytose ribose. Teismas pažymėjo, kad pareiškėjo skunde suformuluotas abstraktus argumentas, kad, esą, komisija, kuriai buvo pavesta atlikti UAB „Kauno įmonių restruktūrizavimo centras“ ir jo įgalioto asmens G. A. veiklos tyrimą, nepasinaudojo plačiais įgaliojimais ir visomis teisėmis, numatytomis Lietuvos Respublikos ūkio ministro 2008 m. birželio 26 d. įsakymu Nr. 4-269 patvirtintuose Bankroto administratorių veiklos tikrinimo komisijos nuostatuose, nėra savarankiškas reikalavimas, o tik susijęs su šiame sprendime pateiktais motyvais (jų grupėmis). Teismui šiame sprendime atmetus pareiškėjo motyvaciją dėl, esą, bankroto administratoriaus atstovo G. A. neteisėtai pateiktos tvirtinti teismui suklastotos taikos sutarties, dėl, esą, BAB „Daisotra“ administratoriaus įgalioto asmens G. A. pateikto teismui 2007 m. gegužės 14 d. BAB „Daisotra“ kreditorių susirinkimo protokolo Nr. 4 su tikrovės neatitinkančiais duomenimis, dėl, esą, administratoriaus netinkamo informavimo (informavimas, iš tikrųjų, buvo netinkamas, bet administratorius nepažeidė kreditorių susirinkimo sušaukimo tvarkos ir procedūrų) apie šaukiamą pakartotinį kreditorių susirinkimą (įvykusį 2008 m. lapkričio 10 d. 13.00 val.), dėl, esą, ginčijamuose sprendimuose nepakankamai ištirtų aplinkybių dėl BAB „Daisotra“ turto nuomos, konstatavo, kad pareiškėjo skundo argumentas, esą, komisija, kuriai buvo pavesta atlikti UAB „Kauno įmonių restruktūrizavimo centras“ ir jo įgalioto asmens G. A. veiklos tyrimą, nepasinaudojo plačiais įgaliojimais ir visomis teisėmis, numatytomis Lietuvos Respublikos ūkio ministro 2008 m. birželio 26 d. įsakymu Nr. 4-269 patvirtintuose Bankroto administratorių veiklos tikrinimo komisijos nuostatuose, yra nepagrįstas. Konstatavus, kad pareiškėjo skundas dalyje dėl Departamento 2009 m. sausio 14 d. sprendimo Nr. (6.14)A2-97 dalies (pareiškėjo skunde nurodytu aspektu) ir Komisijos 2009 m. kovo 6 d. sprendimo Nr. 2009/03-4R-47 panaikinimo yra netenkintinas ir atmestinas kaip nepagrįstas, atmestini kaip nepagrįsti pareiškėjo prašymai įpareigoti Departamento BAB „Daisotra“ administratoriaus UAB „Kauno įmonių restruktūrizavimo centras“ veiklos tikrinimo komisiją iš naujo išnagrinėti UAB „Eurazijos logistika“ skundą dėl netinkamos administratoriaus ir jo įgalioto asmens veiklos, įpareigoti šią komisiją atlikti BAB „Daisotra“ dokumentų, esančių administratoriaus žinioje, išsamią analizę bei kreiptis į Bankroto ir restruktūrizavimo administratorių atestavimo komisiją dėl administracinės nuobaudos, įskaitant ir bankroto administratoriaus pažymėjimo galiojimo panaikinimą, o esant reikalui ir į ikiteisminio tyrimo institucijas.
III.
Pareiškėjas apeliaciniu skundu (T 2, b. l. 110-112) prašo panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2009 m. rugpjūčio 24 d. sprendimą - patenkinti pareiškėjo skundą. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:
1. Teismas neteisingai išsprendė pareiškėjo prašymą stabdyti bylos nagrinėjimą. Šis apelianto prašymas nebuvo perteklinis, kadangi vykstančio ikiteisminio tyrimo išvados, paaiškėję duomenys gali turėti tiesioginės įtakos vertinant UAB „Kauno įmonių restruktūrizavimo centras“ ir G. A. veiksmus administravus BAB „Daisotra“.
2. Teismas neteisingai taikė materialinės teisės normas, aiškindamas pažeidimo padarymo momentą. UAB „Eurazijos logistika“ nuomone, pažeidimas (atsiskaitymo eiliškumo pažeidimas bei visų kreditorių teisių ignoravimas, faktinis atsisakymas ginti visų kreditorių interesus) buvo padarytas, kai įsiteisėjo nutartis patvirtinti taikos sutartį. Kauno apygardos teismo nutartis patvirtinti taikos sutartį buvo priimta 2007-12-06, o įsiteisėjo ne ankščiau kaip 2007-12-13 (7 dienos apskundimui), todėl UAB „Eurazijos logistika“ skundo padavimo dienai (2008-12-11 d.) dar nebuvo praėję vieneri metai nuo pažeidimo padarymo.
3. BAB „Daisotra“ pažeidė kreditorių teises tinkamai nepranešdamas jiems apie šaukiamą susirinkimą. Tokias išvadas patvirtina ir Vilniaus apygardos administracinio teismo 2009-05-25 priimta nutartis administracinėje byloje Nr. I-1470-244/2009, kurioje teismas taip pat rėmėsi ta pačia Lietuvos apeliacinio teismo 2009-05-11 nutartimi, tačiau padarė priešingą išvadą.
4. Dėl nepakankamai ištirtų aplinkybių dėl BAB „Daisotra“ turto nuomos Vilniaus apygardos administracinis teismas neteisingai nustatė skundo reikalavimo ribas. UAB „Eurazijos logistika“ kėlė klausimą dėl bankrutuojančios įmonės turto nuomos, kreditorių susirinkimo nutarimo nevykdymo. Tačiau, gindamasis, administratorius pateikė Komisijai ne visą jo veiksmams įvertinti būtiną medžiagą. Pareiškėjas neiškėlė nei Komisijai, nei teisme jokių naujų skundo reikalavimų, tačiau administratoriaus veiksmams įvertinti pateikė objektyvius, administratoriaus turėtus, bet Komisijai nepateiktus, dokumentus. Be to, UAB „Eurazijos logistika“ nebuvo sudaryta galimybė susipažinti su administratoriaus paaiškinimais, pateiktais veiklos tikrinimo komisijai, UAB „Eurazijos logistika“ neturėjo galimybės dėl jų pasisakyti ar pateikti papildomus įrodymus. Taigi veiklos tikrinimo komisijoje nebuvo tinkamo skundo nagrinėjimo, dėl ko neįvertintos visos aplinkybės bei įrodymai ir priimtas neteisėtas sprendimas.
Atsiliepimas
Atsakovas Departamentas atsiliepimu į apeliacinį skundą (T 2, b. l. 126-128) prašo pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą, o apeliacinį skundą atmesti.
Atsakovas atsiliepime nurodo iš esmės tuos pačius argumentus, išdėstytus atsiliepime pirmosios instancijos teismui.
Trečiasis suinteresuotas asmuo G. A. atsiliepimu į apeliacinį skundą (T 2, b. l. 122-125) prašo pareiškėjo apeliacinį skundą atmesti, priteisti iš pareiškėjo turėtas bylinėjimosi išlaidas.
Trečiasis suinteresuotas asmuo nurodo, kad skundą padavęs asmuo šiuo atveju negali būti pripažįstamas turinčiu teisinį suinteresuotumą viešojo administravimo srityje asmeniu, jo teisės ir pareigos nuo to, ar buvo konstatuotas įstatymų, reglamentuojančių bankroto procedūrų atlikimą pažeidimas ar nebuvo, buvo bankroto administratoriaus įgaliotam asmeniui taikytos administracinės poveikio priemonės ar nebuvo, nesikeičia. Todėl pareiškėjas gali būti laikomas tik kaip informacijos apie verslo subjekto veiklą, kuri gali prieštarauti bankroto procedūras reglamentuojantiems teisės aktams, šaltinis, tačiau ne administracinės procedūros dalyviu ir jo teisės, kilusios iš bankroto (civilinių) teisinių santykių, yra ginamos bankroto bylą nagrinėjančiame teisme taikant civilinės teisės normas. Šią išvadą patvirtina ir Bankroto administratorių veiklos kontrolės taisyklių, patvirtintų LR ūkio ministro 2006 m. spalio 10 d. įsakymu Nr. 4-377, 21 punktas, sutinkamai su kuriuo, tik administratorius, kurio atžvilgiu priimamas Departamento sprendimas, turi teisę skųsti Departamento sprendimą teisės aktų nustatyta tvarka, taip pat 15 punktas, sutinkamai su kuriuo, administratorius, kurio administruojamoje įmonėje ar administratoriaus buveinėje atliekamas administratoriaus veiklos tikrinimas, turi teisę pareikšti pretenzijas Departamentui dėl administratoriaus veiklą tikrinančių tarnautojų ar komisijos veikos. Atsižvelgiant į tai, jog pareiškėjas nėra nagrinėjamo administracinio ginčo dalyviu, pareiškėjas neturi reikalavimo teisės ir šiuo pagrindu pareiškėjo apeliacinis skundas atmestinas kaip nepagrįstas.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoja:
IV.
Apeliacinis skundas atmestinas.
Dėl administracinės bylos sustabdymo.
Vienas iš apeliacinio skundo argumentų buvo aspektas susijęs su neteisingu išsprendimu prašymo dėl administracinės bylos sustabdymo.
Administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 98 straipsnyje išvardintos sąlygos, kada byla gali būti stabdoma. Apeliuota į tai, jog administracinė byla turėjo būti sustabdyta ABTĮ 98 straipsnio 1 dalies 3 punkto pagrindu, t.y., kai negalima nagrinėti bylos, kol bus išspręsta kita byla, nagrinėjama civiline, baudžiamąja ar administracine tvarka. Teigiama esant pradėtą ikiteisminį tyrimą UAB „Kauno įmonių restruktūrizavimo centras“ ir G. A. atžvilgiu, kas ir turėjo sąlygoti ABTĮ 98 straipsnio 1 dalies 3 punkto taikymą.
Tačiau tokia pozicija nėra pagrįsta. Teisėjų kolegijos vertinimu, ikiteisminio tyrimo baigtis neturės įtakos tikrinamos administracinės bylos baigčiai. Be to, šioje byloje ginčijamas Įmonių bankroto valdymo departamento teisės akto teisėtumas bei pagrįstumas, o ne UAB „Kauno įmonių restruktūrizavimo centras“ ir G. A. veiksmai, jų teisėtumas bei pagrįstumas. Atliekamas viešojo administravimo sistemos subjekto veiklos tikrinimas ginčijama apimtimi, vertinant tuos įrodymus, kuriais remiantis priimtas skundžiamas sprendimas. Iš pradžių, kaip to ir reikalauja teisės aktai, pirminė teisminė peržiūra atlikta pirmosios instancijos teismo, o pastarojo priimtas sprendimas revizuojamas apeliacinės instancijos teisme. Esamų byloje įrodymų visuma neleidžia daryti išvados buvus ar esant pagrindą administracinės bylos stabdymui.
Dėl kitų apeliacinio skundo argumentų.
Kiti apeliacinio skundo argumentai siejami su Kauno apygardos teismo 2007 m. gruodžio 6 d. nutartimi, BAB “Daisotra“ padarytu pažeidimu dėl kreditorių teisės būti tinkamai informuotiems apie šaukiamą susirinkimą, su nepakankamu ištyrimu aplinkybių dėl BAB „Daisotra“ turto nuomos.
Prieš pasisakant dėl šių motyvų būtina pastebėti, kad pareiškėjas UAB „Eurazijos logistika“ yra tik vienas iš bankrutavusios akcinės bendrovės „Daisotra“ kreditorių. Kiti kreditoriai taip pat naudojosi teismine gynyba apeliuodami dėl netinkamos Įmonių bankroto valdymo departamento prie Ūkio ministerijos veiklos. Jų skundo argumentai analogiški argumentams, kurie aptarinėjami šioje baigiamojo akto dalyje. Apeliacinės instancijos teismui žinomose bylose buvo konstatuota, kad bankroto administratorius veikė teisės aktuose apibrėžtose ribose, dėl ko kreditorių skundai buvo atmesti, o Įmonių bankroto valdymo departamento prie Ūkio ministerijos 2009 m. sausio 14 d. sprendimas Nr. (6.16) A2-95, 2009 m. sausio 14 d. sprendimas Nr. (6.14)A2-96 palikti nepakeisti (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2010 m. gegužės 24 d. sprendimas administracinėje byloje Nr. A525-739/2010; Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2010 m. rugsėjo 16 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A261-1141/2010). Pavyzdžiui, Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2010 m. gegužės 24 d. sprendime administracinėje byloje Nr. A525-739/2010 buvo pasisakyta, kad „Teisėjų kolegija, <...>, sprendžia, jog pirmosios instancijos teismas nepagrįstai, remdamasis tik minėta nutartimi (Lietuvos apeliacinio teismo 2009 m. gegužės 11 d. nutartimi dėl kreditorių teisių pažeidimo – šios tikrinamos bylos teisėjų kolegijos pastaba), padarė išvadą, jog yra pagrindas konstatuoti, kad Departamento sprendimas yra nepagrįstas“. Kitoje, Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2010 m. rugsėjo 16 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. A261-1141/2010, buvo nurodyta, kad „Taip pat pažymėtina, kad dėl transporto priemonių ir nekilnojamojo turto nuomos sutarčių administratorius 2007 m. gegužės 14 d. pateikė ataskaitą kreditorių susirinkimui ir paaiškino, kad nuomos sutartis nutraukė. Kreditorių susirinkimas šią ataskaitą patvirtino ir pritarė administratoriaus atliktam darbui. Todėl nėra pagrindo pripažinti, kad administratorius šioje dalyje veikė priešingai kreditorių interesams“. Tai reiškia, kad ir šioje dabar svarstomoje byloje teisėjų kolegija neturi pagrindo daryti kitokias išvadas nei buvo padaręs Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas spręsdamas išvardintas administracines bylas dėl bankrutavusios akcinės bendrovės „Daisotra“ kreditorių teisių pažeidimų. Minėtų aplinkybių pagrindu, taip pat įvertinus ir kitus tikrinamoje administracinėje byloje pateiktus įrodymus (ABTĮ 57 str.), teigtina aukščiau nurodytus apelianto UAB „Eurazijos logistika“ motyvus (Kauno apygardos teismo 2007 m. gruodžio 6 d. nutartis, BAB “Daisotra“ padaryti pažeidimai dėl kreditorių teisės būti tinkamai informuotiems apie šaukiamą susirinkimą, nepakankamas ištyrimas aplinkybių dėl BAB „Daisotra“ turto nuomos, o taip pat ir kt.), jo nuomone, sąlygojančius skundžiamo sprendimo naikinimą, esančius nepagrįstais.
Visa tai lemia apeliacinio skundo netenkinimą ir pripažinimą pirmosios instancijos teismo sprendimo teisingu. Įmonių bankroto valdymo departamento prie Lietuvos Respublikos ūkio ministerijos 2009 m. sausio 14 d. sprendimo Nr. (6.14)A2-97 skundžiama dalis paliktina nepakeista, o kiti skundo reikalavimai, kaip išvestiniai iš šio reikalavimo, tvirtintina buvę atmesti pagrįstai.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Administracinių bylų teisenos įstatymo 140 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija
nutaria:
Vilniaus apygardos administracinio teismo 2009 m. gruodžio 24 d. sprendimą palikti nepakeistą, o pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės „Eurazijos logistika“ apeliacinį skundą atmesti.
Nutartis neskundžiama.