- Teismas
- Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2018-11-14
- Bylos Nr.
- A-1667-629/2018
- Teisminio proceso Nr.
- 3-61-3-03962-2015-1
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Teisėjai
- Vaida Urmonaitė-Maculevičienė (pirm.), Audrius Bakaveckas, Milda Vainienė (pran.)
- Pareiškėjas
- L. G.
- Atsakovas
- Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos, Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Vilniaus miesto skyriui
- Trečiasis asmuo
- A. G., D. D., S. R.
- Kategorijos
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Audriaus Bakavecko, Vaidos Urmonaitės-Maculevičienės (kolegijos pirmininkė) ir Mildos Vainienės (pranešėja),
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjos L. G. apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2017 m. kovo 20 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjos L. G. skundą atsakovams Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos, Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Vilniaus miesto skyriui, tretiesiems suinteresuotiems asmenims A. G., D. D., S. R. ir S. R. (S. R.) dėl sprendimo panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I.
1. Pareiškėja L. G. (toliau – ir pareiškėja) kreipėsi į teismą prašydama: 1) panaikinti Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos (toliau – ir NŽT) 2015 m. birželio 30 d. sprendimą Nr. 1SS-1168-(7.5.); 2) panaikinti NŽT Vilniaus miesto skyriaus 2015 m. birželio 25 d. sprendimą Nr. 49SF-1351-(14.49.104); 3) panaikinti Vilniaus apskrities viršininko 2010 m. birželio 14 d. įsakymą Nr. 2.3-8202-101 „Dėl valstybinės žemės sklypo (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)), Vilniaus mieste, pardavimo“; 4) įpareigoti NŽT ir NŽT Vilniaus miesto skyrių parengti sprendimus dėl žemės sklypo, kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), 0,0457 ha dalies ploto ir žemės sklypo, kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), (0,0329 ha ploto) suteikimo L. G.
2. Pareiškėja skunde nurodė, jog 2015 m. kovo 17 d. bei pakartotinai 2015 m. balandžio 3 d. kreipėsi į NŽT Vilniaus miesto skyrių prašydama parengti sprendimus dėl sklypų (kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini) 0,0329 ha ir kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini) 0,0457 ha), tačiau atsakymo negavo, todėl 2015 m. gegužės 29 d. kreipėsi į NŽT, kuri 2016 m. birželio 30 d. sprendimu nurodė, kad Vilniaus apskrities viršininkas 2010 m. birželio 14 d. įsakymu priėmė sprendimą parduoti piliečiui 0,0329 ha ploto valstybinės žemės sklypą, tačiau valstybinės žemės pirkimo-pardavimo sutartis sudaryta nebuvo. Tuo tarpu dėl žemės sklypo esančio (duomenys neskelbtini), kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini) (0,0457 ha), NŽT nurodė, kad ant jo yra statiniai, kurie priklauso 6 bendraturčiams, 2 iš jų valstybinės žemės pirkimo-pardavimo sutarties dėl kitos paskirties 0,0457 ha žemės ploto nėra sudarę.
3. Pareiškėjos nuomone, jos tėvo S. R. iki nacionalizacijos valdytos žemės dalis Vilniaus mieste yra priskiriama valstybės išperkamai, nes užimta 0,1369 ha žemės sklypu, kuris suformuotas nuosavybės teise turimiems pastatams eksploatuoti. Pareiškėja teigė, kad žemės sklypas, kurio kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), apskritai nebuvo naudojamas, todėl nėra teisinio pagrindo parduoti ir likusią žemės sklypo dalį, kuri jos manymu, turi būti grąžinta jai.
Šalies argumentai
4. Pareiškėja teigė, kad 2010 m. birželio 10 d. įsakymas, kurio pagrindu buvo priimtas sprendimas parduoti piliečiui 0,0329 ha valstybinės žemės plotą yra neteisėtas, nes priimant sprendimą buvo pažeista pareiškėjos teisė į nuosavybę.
Atsiliepimas
5. Atsakovai Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Vilniaus miesto skyrius ir Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos atsiliepime į pareiškėjos skundą nurodė, kad su skundu nesutinka, prašė jį atmesti kaip nepagrįstą.
6. Paaiškino, kad iš Vilniaus miesto skyriuje saugomos nuosavybės teisių atkūrimo bylos Nr. 2517 nustatyta, kad prašymą dėl nuosavybės teisių atkūrimo į buvusio savininko S. R., turėtus 5,46 ha žemės, 2000 m. lapkričio 16 d. pateikė J. J.. Pareiškėja įstatymo nustatytais terminais pateikė 2014 m. gruodžio 15 d. prašymą, kuriame išreiškė valią dėl atlyginimo būdo, prašydama už buvusio savininko S. R. iki 1940 m. nacionalizacijos valdytą žemę, kuri priskirta valstybės išperkamai ir natūra negražinama, parengti išvadą dėl žemės, miško, vandens telkinio perdavimo neatlygintinai nuosavybėn, pagal kurią pareiškėja įgytų teisę gauti neatlygintinai nuosavybėn lygiavertį miško plotą kaimo vietovėje. Pareiškėjos atstovė pagal įgaliojimą J. J. 2015 m. gegužės 12 d. prašymą patikslino, kad pageidauja dalį žemės ploto gauti lygiaverčiu miško plotu, tai yra Klaipėdos rajono savivaldybės teritorijoje, Judrėnų kadastro vietovėje.
7. Atsakovai nurodė, kad Vilniaus miesto skyrius 2015 m. gegužės 19 d. priėmė išvadą Nr. 49IP-590 dėl žemės miško, vandens telkinio perdavimo neatlygintinai nuosavybėn, pagal kurią J. J. nuosavybės teisės bus atkurtos perduodant neatlygintinai nuosavybėn lygiavertį turėtajam 1,6284 ha miškų ūkio paskirties žemės sklypą pasirinktoje vietoje. Pažymėjo, kad J. J. liko atkurti 1,9984 ha buvusio savininko žemės. Vilniaus miesto skyriaus vedėjo 2015 m. gegužės 8 d. įsakymu Nr. 49VĮ-661-(14.49.2.) „Dėl piliečių, pageidaujančių naujų sklypų individualiai statybai už Vilniaus miesto savivaldybei iki 1995 m. birželio 1 d. priskirtoje teritorijoje bei Grigiškių mieste turėtą žemę eilių patvirtinimo“ patvirtintoje piliečių, pageidaujančių naujų žemės sklypų individualiai statybai už Vilniaus miesto savivaldybei iki 1995 m. birželio 1 d. priskirtoje teritorijoje, eilėje, J. J. pavardė įrašyta eilės Nr. (duomenys neskelbtini).
8. Atsakovų teigimu, pareiškėjos reikalavimai parengti sprendimus dėl sklypų (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini) ir Nr. (duomenys neskelbtini)) 0,0329 ha ir 0,0457 ha ploto yra nepagrįsti, nes šiuose sklypuose yra statiniai, kurių savininkai turi teisę į valstybinės žemės išpirkimą statiniams eksploatuoti. Akcentavo, kad jeigu iki šiol pastatų savininkai nepasinaudojo šia teise, tai nereiškia kad jie to nepadarys ateityje.
9. Trečiasis suinteresuotas asmuo A. G. atsiliepime į pareiškėjos skundą nurodė, kad su skundu nesutinka, prašė jį atmesti kaip nepagrįstą.
10. Paaiškino, kad A. G. nuo 2005 m. lapkričio 14 d. yra 0,0840 ha dydžio, žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), bei (duomenys neskelbtini) dalies gyvenamojo namo, esančio minėtame žemės sklype, savininkas. Kadangi ginčo 0,0329 ha dydžio žemės sklypas, kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ribojasi su A. G. žemės sklypu, yra įsiterpęs tarp žemės sklypo ir (duomenys neskelbtini) gatvės, A. G. kreipėsi į Vilniaus apskrities viršininko administracijos žemės tvarkymo departamento Vilniaus miesto žemėtvarkos skyrių su prašymu dėl įsiterpusio žemės sklypo pardavimo. Vilniaus apskrities viršininko administracijos žemėtvarkos skyrius 2007 m. vasario 27 d. nurodė, jog įsiterpęs žemės sklypas gali būti parduotas A. G., jei pastarasis pateiks Vilniaus savivaldybės tarybos pritarimą dėl minėto sklypo įsigijimo. Vilniaus apskrities viršininkas 2014 m. birželio 14 d. priėmė įsakymą Nr. 2.3-8202-101, kuriuo buvo nuspręsta parduoti A. G. 329 kv. m ploto valstybinės žemės sklypą, kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), Vilniaus mieste. A. G. 2010 metais nepavyko gauti papildomos paskolos ginčo žemės sklypui nusipirkti, bet 2016 m. vasario 19 d., gavus banko patikinimą, kad paskola galės būti suteikta, A. G. NŽT pateikė prašymą tęsti įsiterpusio ir esančio prie jam nuosavybės teise priklausančio žemės sklypo, suformuoto 329 kv. m valstybinės žemės sklypo kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini) pardavimo procedūrą. Atkreipė dėmesį, kad 2008 m. kovo 28 d. Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktoriaus įsakymas Nr. 30-634 yra galiojantis, nenuginčytas, neatšauktas, todėl nėra pagrindo svarstyti klausimo dėl ginčo sklypo perdavimo kokiam nors kitam asmeniui (šiuo atveju – pareiškėjai) nuosavybėn.
11. Vilniaus apygardos administraciniam teismui 2016 m. lapkričio 22 d. buvo pateikta tarp pareiškėjos L. G., atsakovo Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos ir trečiojo suinteresuoto asmens A. G. sudaryta taikos sutartis dėl dalies reikalavimų: 1) panaikinti Nacionalinės žemės tarnybos 2015 m. birželio 30 d. sprendimą Nr. 1SS-1168-(7.5.) dalyje dėl 329 kv. m žemės sklypo (kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), esančio Vilniaus mieste; 2) panaikinti NŽT Vilniaus miesto skyriaus 2015 m. birželio 25 d. sprendimą Nr. 49SF-1351-(14.49.104.) dalyje dėl 329 kv. m žemės sklypo (kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), esančio Vilniaus mieste, 3) panaikinti Vilniaus apskrities viršininko 2010 m. birželio 14 d. įsakymą Nr. 2.3-8202-101 „Dėl valstybinės žemės sklypo (kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini)), Vilniaus mieste, pardavimo“, įpareigoti NŽT ir NŽT Vilniaus miesto skyrių parengti sprendimą dėl žemės sklypo, kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini)(0,0329 ha ploto) suteikimo L. G..
Šalies argumentai
12. 2017 m. sausio 16 d. pareiškėja teismui pateikė patikslintą skundą, kuriame nurodė, kad palaiko savo skundo reikalavimus dalyje dėl 0,0457 ha žemės sklypo, esančio Vilniaus mieste, kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini).
Atsiliepimas
13. Tretieji suinteresuoti asmenys S. R., atstovaujamas pagal įgaliojimą V. R., S. R. ir D. D. pateikė atsiliepimą į pareiškėjos patikslintą skundą, kuriame nurodė, kad su juo nesutinka, prašė skundą atmesti kaip nepagrįstą. Paaiškino, kad pareiškėja apskritai neturi reikalavimo teisės. Kaip nurodyta Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2002 m. gruodžio 20 d. nutartyje, J. J. (pareiškėjos motina), gimė 1935 m. birželio 16 d. ir jos tėvais buvo J. R. ir J. R.. J. J. motina mirė iškart jai gimus, tačiau tėvas buvo gyvas, todėl įvaikinti J. R. buvęs savininkas S. R., esant gyvam tėvui negalėjo, dokumentų apie įvaikinimą nėra, todėl giminystės ryšiais su buvusiu savininku S. R. J. J. nėra susijusi. J. J. tėvai J. R. ir J. R. turėjo iki nacionalizacijos žemę Miškinių kaime. Trečiųjų suinteresuotų asmenų nuomone įstatyminio pagrindo dalyvauti nuosavybės teisių atkūrime į Buchta III rėžinio kaimo žemę pareiškėja neturi.
II.
14. Vilniaus apygardos administracinis teismas (toliau – ir teismas, pirmosios instancijos teismas) 2017 m. kovo 20 d. sprendimu patvirtino pareiškėjos, atsakovo ir trečiojo suinteresuoto asmens sudarytą taikos sutartį ir bylą dalyje dėl reikalavimų: 1) panaikinti Nacionalinės žemės tarnybos 2015 m. birželio 30 d. sprendimą Nr. 1SS-1168-(7.5.) dalyje dėl 329 kv. m žemės sklypo (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), esančio Vilniaus mieste; 2) panaikinti NŽT Vilniaus miesto skyriaus 2015 m. birželio 25 d. sprendimą Nr. 49SF-1351-(14.49.104.) dalyje dėl 329 kv. m žemės sklypo (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), esančio Vilniaus mieste; 3) panaikinti Vilniaus apskrities viršininko 2010 m. birželio 14 d. įsakymą Nr. 2.3-8202-101 „Dėl valstybinės žemės sklypo (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)), Vilniaus mieste, pardavimo“; 4) įpareigoti NŽT ir NŽT Vilniaus miesto skyrių parengti sprendimą dėl žemės sklypo, kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini)(0,0329 ha ploto) suteikimo L. G., nutraukė. Likusioje dalyje pareiškėjos skundą atmetė. Grąžino pareiškėjai 15 Eur žyminio mokesčio.
15. Teismas, įvertinęs pareiškėjos ir atsakovo pateiktą taikos sutartį dėl dalies pareiškėjos pirminiame skunde keltų reikalavimų, ginčą nagrinėjo dėl: 1) Nacionalinės žemės tarnybos 2015 m. birželio 30 d. sprendimo Nr. 1SS-1168-(7.5.) dalyje dėl 0,0457 ha žemės sklypo (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)), esančio Vilniaus mieste, panaikinimo; 3 ) dėl NŽT Vilniaus miesto skyriaus 2015 m. birželio 25 d. sprendimo Nr. 49SF-1351-(14.49.104.) dalyje dėl 0,0457 ha žemės sklypo (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)), esančio Vilniaus mieste, panaikinimo; 3) NŽT ir NŽT Vilniaus miesto skyriaus įpareigojimo parengti sprendimą dėl žemės sklypo, kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini) (0,0457 ha ploto) suteikimo L. G..
Žemesnės instancijos teismas
16. Teismas nustatė, kad ginčo teisinius santykius, susijusius su ginčo žemės sklypu kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), reglamentuoja Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymas (toliau – ir Atkūrimo įstatymas) bei šį įstatymą lydintys Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1997 m. rugsėjo 29 d. nutarimas Nr. 1057 (toliau – ir Nutarimas) ir šiuo nutarimu patvirtinta „Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo įgyvendinimo tvarka“ (toliau – ir Tvarka).
17. Iš bylos medžiagos teismas nustatė, kad Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2005 m. kovo 25 d. įsakymu Nr. 30-454 buvo nustatyti žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), duomenys: plotas 1 369 kv. m, naudojimo būdas ir pobūdis – mažaaukščiam gyvenamajam namui (namų valdai eksploatuoti). Iš nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašo teismas nustatė, kad žemės sklypo (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)) naudojimo paskirtis yra vienbučių ir dvibučių gyvenamųjų pastatų, žemės sklypas yra užstatytas statiniu – gyvenamuoju namu, kuris priklauso šešiems bendrasavininkiams. Iš byloje esančių sprendimų dėl nuosavybės teisių atkūrimo teismas nustatė, kad nuosavybės teisės perduodant neatlygintinai naudojamas žemės sklypo (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)) dalis, kiekvienam po 0,0228 ha žemės sklypo, buvo atkurtos 4 asmenims: I. R., B. R., Č. R., V. Š., kiti du bendraturčiai valstybinės žemės pirkimo-pardavimo sutarties nebuvo sudarę.
Šalies argumentai
18. Nors pareiškėja skunde ir posėdžių metu nurodė, kad ginčo žemės sklypas nebuvo naudojamas, ant jo stovintis namas yra sudegęs, teismas pažymėjo, kad ši aplinkybė nepaneigia gyvenamojo namo savininkų teisės naudoti šį žemės sklypą gyvenamosios valdos eksploatavimui ateityje. Atsižvelgdamas į tai, kad ginčo žemės sklypas užstatytas kitiems asmenims nuosavybės teise priklausančiais statiniais, teismas pagrindo pareiškėjai atkurti nuosavybės teises natūra nenustatė.
19. Apibendrindamas byloje nustatytas aplinkybes, teismas konstatavo, kad Nacionalinės žemės tarnybos 2015 m. birželio 30 d. sprendimas Nr. 1SS-1168-(7.5.) dalyje dėl 0,0457 ha žemės sklypo (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)), esančio Vilniaus mieste, NŽT Vilniaus miesto skyriaus 2015 m. birželio 25 d. sprendimas Nr. 49SF-1351-(14.49.104.) dalyje dėl 0,0457 ha žemės sklypo (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)), esančio Vilniaus mieste, buvo priimti tinkamai išanalizavus faktines bylos aplinkybes bei taikytinas teisės aktų nuostatas, todėl jų naikinti pareiškėjos nurodomais ar kitais motyvais nėra teisinio pagrindo.
20. Teismui nusprendus, kad ginčijamų sprendimų naikinti nebuvo pagrindo, pareiškėjos reikalavimą įpareigoti NŽT ir NŽT Vilniaus miesto skyrių parengti sprendimą dėl žemės sklypo, kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini) (0,0457 ha ploto) suteikimo L. G., teismas taip pat atmetė.
III.
21. Pareiškėja apeliaciniu skundu prašo panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2017 m. kovo 20 d. sprendimą dalyje, kurioje jos reikalavimai buvo atmesti ir toje dalyje jos skundą tenkinti.
22. Pareiškėja, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1999 m. kovo 9 d. nutarimu Nr. 260 patvirtintų Naudojamų kitos paskirties valstybinės žemės sklypų pardavimo ir nuomos taisyklių (toliau – ir Taisyklės) 6 punktu, nurodo, kad ginčijamo sklypo likusi 0,0457 ha žemės ploto dalis gali būti parduota bendraturčiams, jei tik ši žemės sklypo dalis yra jų naudojama arba reikalinga jų pastatų eksploatacijai, tačiau, pareiškėja akcentuoja, kad iš Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašo matyti, kad gyvenamasis namas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) yra sunykęs.
Žemesnės instancijos teismas
23. Pareiškėja remiasi Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2009 m. rugsėjo 7 d. nutartimi Nr. A-261-944/2009, kurioje konstatuota, kad vien nunykusio pastato pamatai vertinami kaip faktiškai išlikusios buvusio pastato liekanos, o vien nunykusio pastato pamatų egzistavimo faktas nėra pakankama aplinkybė išvadai, kad statinys yra išlikęs. Išlikusių nugriautų statinių pamatų, nors ir įregistruotų Nekilnojamojo turto registre, buvimas žemės sklype nėra pagrindas laikyti šį žemės sklypą užstatytu.
24. Pareiškėjos įsitikinimu, šių aplinkybių pirmosios instancijos teismas nevertino, todėl teismo sprendimas dalyje, kuria pareiškėjos skundas buvo atmestas, naikintinas, kaip pažeidžiantis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 86 straipsnio nuostatas.
Atsiliepimas
25. Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos atsiliepime į pareiškėjos apeliacinį skundą prašo apeliacinį skundą atmesti kaip nepagrįstą ir palikti ginčijamą Vilniaus apygardos administracinio teismo sprendimo dalį nepakeistą. Atsakovo vertinimu, pirmosios instancijos teismas išnagrinėjo ir įvertino visus byloje surinktus įrodymus bei šių įrodymų visumą.
26. Atsakovas, pritardamas pirmosios instancijos teismo išvadoms, nurodo, kad ginčo žemės sklypas esantis (duomenys neskelbtini), kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini)(0,0457 ha) yra užstatytas kitiems asmenims nuosavybės teise priklausančiais statiniais ir pabrėžia, kad nekilnojamojo daikto savininkas, įgyvendindamas savo teises, nepažeisdamas teisės aktų nuostatų, turi teisę daryti turimam daiktui fizinį poveikį – jį remontuoti, rekonstruoti, pakeisti paskirtį ar net nugriauti. Atsakovo manymu, vien ta aplinkybė, kad gyvenamasis namas dėl gaisro ar kitų priežasčių nunyko, savaime nėra pagrindas pasibaigti teisei naudoti namų valdos sklypą. Atsakovas atkreipia dėmesį, kad namų valda tai ne tik statinys, bet taip pat ir sodas, kiemas, daržas, pagalbiniai statiniai.
27. Tretieji suinteresuoti asmenys atsiliepimu į pareiškėjos apeliacinį skundą prašo jį atmesti kaip nepagrįstą. Nurodo, kad namų valdos žemės sklype stovi gyvenamasis namas, jame yra daržas, kiemas, sklypas yra aptvertas, o dalis gyvenamojo namo bendrasavininkių jau įregistravo savo nuosavybės teises į žemės sklypą. Teigia, kad galiojant Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2005 m. kovo 25 d. įsakymui Nr. 30-454, kurio pagrindu buvo nustatyti žemės sklypo ((duomenys neskelbtini)) plotas, naudojimo būdas ir pobūdis, pareiškėjos reikalavimas negali būti patenkintas.
28. Tretieji suinteresuoti asmenys atkreipia dėmesį, jog pirmosios instancijos teismui buvo pateikti įrodymai, patvirtinantys, kad namų valdos žemės sklypas esantis (duomenys neskelbtini), buvo susiformavęs iki 1940 m. dėl ko pareiškėja neturi ir teisės reikšti tokį reikalavimą.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoja:
IV.
29. Nagrinėjamoje byloje, pirmosios instancijos teismas dalį ginčo išsprendė taikos sutarties patvirtinimu ir bylą dalyje nutraukė. Apeliaciniu skundu ginčijama tik ta Vilniaus apygardos teismo 2017 m. kovo 20 d. teismo sprendimo dalis, kuria netenkinti pareiškėjos reikalavimai pripažinti NŽT 2015 m. birželio 30 d. sprendimo Nr. 1SS-1168-(7.5.) bei NŽT Vilniaus miesto skyriaus 2015 m. birželio 25 d. sprendimo Nr. 49SF-1351-(14.49.104.) dalis dėl 0,0457 ha žemės sklypo (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)), esančio Vilniaus mieste, neteisėtais ir nepagrįstais bei įpareigojimo NŽT ir NŽT Vilniaus miesto skyrių parengti sprendimą dėl žemės sklypo, kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini)(0,0457 ha ploto) suteikimo L. G..
30. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, tikrindama skundžiamo pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, pirmiausia pažymi, kad byloje nenustatytos aplinkybės, dėl kurių turėtų būti peržengtos apeliacinio skundo ribos, bei sprendimo negaliojimo pagrindai, nurodyti ABTĮ 146 straipsnio 2 dalyje (ABTĮ 140 str. 2 d.), todėl apeliacinės instancijos teismas šią bylą apeliacine tvarka nagrinėja ir patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą neperžengdamas apeliacinio skundo ribų (ABTĮ 140 str. 1 d.).
31. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, pasisakydama dėl pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo, pirmiausia pažymi, kad teismų sprendimų peržiūrėjimo instancine tvarka paskirtis yra ta, jog suteikus proceso šalims teisę skųsti sprendimą apeliacine tvarka, būtų pašalintos teismo padarytos klaidos. Dėl to ABTĮ 134 straipsnyje yra išvardyti reikalavimai apeliaciniam skundui, kurių būtina laikytis kreipiantis į apeliacinės instancijos teismą. ABTĮ 134 straipsnio 2 dalies 5 punkte nustatyta, kad apeliaciniame skunde turi būti nurodomi ginčijami klausimai, o ABTĮ 134 straipsnio 2 dalies 6 punkte imperatyviai įtvirtinta, kad apeliaciniame skunde turi būti nurodomi įstatymai ir bylos aplinkybės, kuriomis grindžiamas sprendimo ar jo dalies neteisėtumas ar nepagrįstumas. Atsižvelgusi į minėtą teisinį reglamentavimą, teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismo priimtą sprendimą apskundusiam asmeniui nepakanka apeliaciniame skunde vien tik abstrakčiai pareikšti, jog jis nesutinka su priimtu sprendimu, tačiau būtina aiškiai nurodyti ginčijamus klausimus, įstatymus ir bylos aplinkybes, kuriomis grindžiamas pirmosios instancijos teismo sprendimo ar jo dalies neteisėtumas bei nepagrįstumas.
32. Vadovaujantis ABTĮ 142 straipsnio 3 dalimi, pirmosios instancijos teisme ištirti įrodymai apeliacinėje instancijoje gali būti pakartotinai arba papildomai tiriami tik tuomet, jeigu teismas pripažino, jog tai būtina. Tai reiškia, jog apeliacija administraciniame procese yra ne pakartotinis bylos nagrinėjimas, o jau priimto teismo sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo tikrinimas, remiantis jau byloje esančia medžiaga. Apeliacinis procesas nėra bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme pratęsimas. Apeliacinės instancijos teismas paprastai bylą gali tikrinti tik ta apimtimi, kuria byla buvo išnagrinėta pirmosios instancijos teisme ir kuri buvo užfiksuota pirmosios instancijos teismo sprendimu (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2007 m. rugsėjo 5 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A556-747/2007; 2013 m. birželio 11 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A822-1321/2013 ir kt.).
33. Dėl Nutarties 22 punkte išdėstytų pareiškėjos apeliacinio skundo argumentų apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija pažymi, jog, kaip nustatė pirmosios instancijos teismas, žemės sklypas (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)) yra suformuotas Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2005 m. kovo 25 d. įsakymu Nr. 30-454. Aptariamas žemės sklypas yra užstatytas statiniu – gyvenamuoju namu, kuris priklauso šešiems bendrasavininkams. 4 asmenims – I. R., B. R., Č. R., V. Š. – sprendimais dėl nuosavybės teisių atkūrimo buvo atkurtos nuosavybės teisės perduodant neatlygintinai naudojamas žemės sklypo (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)) dalis, kiekvienam po 0,0228 ha žemės sklypo, o likę du bendraturčiai valstybinės žemės pirkimo-pardavimo sutarties nėra sudarę. Šių aplinkybių pagrindu apeliacinio teismo teisėjų kolegija konstatuoja, kad apeliantės nurodytos Taisyklės netaikytinos, nes žemės sklypas (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)) yra suformuotas ir įstatymo pagrindu nuosavybės teise perleistas tretiesiems asmenims. Taip pat pritaria pirmosios instancijos teismo padarytoms išvadoms, kad į žemės sklypą, užstatytą kitiems asmenims nuosavybės teise priklausančiais statiniais, negali būti atkuriamos nuosavybės teisės pareiškėjai.
34. Teisėjų kolegija, įvertinusi šioje byloje inicijuoto ginčo faktinius ir teisinius aspektus, byloje pateiktus įrodymus, iš jų ir bylos šalių paaiškinimus, daro išvadą, kad byloje surinktų įrodymų visuma nesudaro pagrindo abejoti, jog nustatant ir konstatuojant skundžiamuose sprendimuose padarytas išvadas atsakovas nepadarė faktų vertinimo ar teisės normų aiškinimo klaidos.
35. Priešingai, nei tvirtina pareiškėja, pirmosios instancijos teismas išsamiai pasisakė dėl pagrindinių pareiškėjos nurodytų argumentų, susijusių su skundžiamų sprendimų neteisėtumu ir nepagrįstumu, juos išanalizavo pakankamai detaliai ir visapusiškai įvertino byloje esančią medžiagą bei padarė pagrįstas išvadas. Teisėjų kolegija, papildomai patikrinusi bylą teisės taikymo ir įrodymų vertinimo aspektu, atsižvelgusi į byloje pateiktų duomenų visumą, išnagrinėjusi apeliacinio skundo teiginius ir byloje surinktus įrodymus, aplinkybių, sudarančių pagrindą naikinti pirmosios instancijos teismo sprendimą ar jį keisti, nenustatė, todėl sutikdama su pirmosios instancijos teismo pozicija šių motyvų nekartoja.
36. Remdamasi tuo, kas išdėstyta, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai aiškino ir taikė teisės aktus, reguliuojančius ginčo santykius, faktines ginčo aplinkybes, priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą, atitinkantį ABTĮ 86 straipsnio reikalavimus bei suformuotą teismų praktiką panašiose bylose, todėl pirmosios instancijos teismo sprendimas paliekamas nepakeistas, o pareiškėjos apeliacinis skundas atmetamas.
37. Vadovaujantis 40 straipsnio 1 dalimi, proceso šalis, kurios naudai priimtas sprendimas, turi teisę gauti iš kitos proceso šalies savo išlaidų atlyginimą. Kadangi nagrinėjamu atveju galutinis teismo sprendimas priimtas ne pareiškėjos naudai, t. y. skundas atmestas, ji neturi teisės į patirtų bylinėjimosi išlaidų atlyginimą.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 148 straipsnio 1 dalimi, teisėjų kolegija
nutaria:
Pareiškėjos L. G. apeliacinį skundą atmesti.
Vilniaus apygardos administracinio teismo 2017 m. kovo 20 d. sprendimą palikti nepakeistą.
Nutartis neskundžiama.