Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

2017-03-20 · Administracinė byla Nr. I-184-281/2017

Originalas LITEKO ↗

Bylos eiga

  1. Pirmoji instancijaSprendimas · 2017-03-20Regionų apygardos administracinis teismas
  2. ApeliacijaNutartis · 2018-11-14Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
Teismas
Regionų apygardos administracinis teismas
Dokumentas
Sprendimas
Data
2017-03-20
Bylos Nr.
I-184-281/2017
Teisminio proceso Nr.
3-61-3-03962-2015-1
Bylos rūšis
administracinė byla
Teisėjai
Mefodija Povilaitienė, Jolita Rasiukevičienė, Henrikas Sadauskas
Atsakovas
Nacionalinės žemės tarnybos prie Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijos, Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos, Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Vilniaus miesto skyriui
Trečiasis asmuo
A. G., D. D., S. R.
Pareiškėjas
L. G.
Advokatai
Eva Jankovska
Kategorijos

Įžanginė dalis

Administracinė byla Nr. I-184-281/2017Teisminio proceso Nr. 3-61-3-03962-2015-1Procesinio sprendimo kategorija 55.1.3; 18.4.2.(S)
VILNIAUS APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2017 m. kovo 20 d.Vilnius

Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Mefodijos Povilaitienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Jolitos Rasiukevičienės ir Henriko Sadausko, dalyvaujant pareiškėjo atstovui Karoliui Kurapkai, atsakovų Nacionalinės žemės tarnybos prie Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijos ir Nacionalinės žemės tarnybos prie Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijos Vilniaus miesto skyriaus atstovei S. A., tretiesiems suinteresuotiems asmenims A. G., D. D., S. R. (S. R.), atstovaujamam V. R., trečiųjų suinteresuotų asmenų D. D., S. R. (S. R.), atstovaujamo V. R. atstovei advokatė Evai Jankovskai, viešame teismo posėdyje išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjos L. G. skundą atsakovams Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos, Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Vilniaus miesto skyriui, tretiesiems suinteresuotiems asmenims A. G., D. D., S. R. ir S. R. dėl sprendimo panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.

Teismas, išnagrinėjęs bylą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

pareiškėja L. G. 2015-07-31 teismui padavė skundą, kurį 2015-08-21 patikslino, prašydama: 1) panaikinti Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos (toliau – ir NŽT) 2015-06-30 sprendimą Nr. 1SS-1168-(7.5.); 2) NŽT Vilniaus miesto skyriaus 2015-06-25 sprendimą Nr. 49SF-1351-(14.49.104); 3) panaikinti Vilniaus apskrities viršininko 2010-06-14 įsakymą Nr. 2.3-8202-101 „Dėl valstybinės žemės sklypo (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)), (duomenys neskelbtini), pardavimo“; 4) įpareigoti NŽT ir NŽT Vilniaus miesto skyrių parengti sprendimus dėl žemės sklypo kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini) ha dalies ploto ir žemės sklypo kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini) ((duomenys neskelbtini) ha ploto) suteikimo L. G. (t. I, b. 1. 1-5, 56-61).

Vilniaus apygardos administraciniam teismui 2016-11-22 pateikta tarp pareiškėjos L. G. ir atsakovo Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos sudaryta taikos sutartis dėl reikalavimų panaikinti Nacionalinės žemės tarnybos 2015-06-30 sprendimą Nr. 1SS-1168-(7.5.) dalyje dėl (duomenys neskelbtini) kv. m. žemės sklypo (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), esančio (duomenys neskelbtini) mieste, panaikinti NŽT Vilniaus miesto skyriaus 2015-06-25 sprendimą Nr. 49SF-1351-(14.49.104.) dalyje dėl (duomenys neskelbtini) kv. m. žemės sklypo (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), esančio (duomenys neskelbtini) mieste, panaikinti Vilniaus apskrities viršininko 2010-06-14 įsakymą Nr. 2.3-8202-101 „Dėl valstybinės žemės sklypo (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)), (duomenys neskelbtini) mieste, pardavimo“, įpareigoti NŽT ir NŽT Vilniaus miesto skyrių parengti sprendimą dėl žemės sklypo, kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini) ((duomenys neskelbtini) ha ploto) suteikimo L. G. (t. II, b. l. 20-21).

Pareiškėja skunde paaiškino, kad 2001-11-16 Vilniaus apskrities viršininko Vilniaus miesto žemėtvarkos skyriui pateiktas prašymas atkurti nuosavybės teises į tėvui S. R. iki 1940 m. nacionalizacijos priklaususią (duomenys neskelbtini) ha žemę, pagal dabartinį suskirstymą esančią (duomenys neskelbtini) miesto teritorijoje. Kadangi sprendimas dėl nuosavybės teisių atkūrimo nebuvo priimtas, Lietuvos vyriausias administracinis teismas 2002-12-20 nutartimi administracinėje byloje Nr. A-948-02 įpareigojo Vilniaus miesto savivaldybės tarybą parengti ir patvirtinti S. R. iki nacionalizacijos turėtų žemės sklypų detaliuosius planus ir kitus nuosavybės teisių į žemę atkūrimui būtinus dokumentus bei juos perduoti Vilniaus apskrities viršininko administracijai. Šis teismo nustatytas įpareigojimas įvykdytas nebuvo. 2015-03-17 bei pakartotinai 2015-04-03 kreiptasi į NŽT Vilniaus miesto skyrių prašant parengti sprendimus dėl sklypų, kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini) ploto it kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini) ha ploto, tačiau atsakymas negautas, todėl 2015-05-29 skundu kreiptasi į NŽT. NŽT 2016-06-30 sprendimu nurodė, kad Vilniaus apskrities viršininkas 2010-06-14 įsakymu priėmė sprendimą parduoti piliečiui (duomenys neskelbtini) ha ploto valstybinės žemės sklypą, tačiau valstybinės žemės pirkimo-pardavimo sutartis sudaryta nebuvo. Tuo tarpu dėl kito žemės sklypo NŽT pasisakė, kad ant žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini) ha ploto, yra statiniai, kurie priklauso 6 bendraturčiams, 2 piliečiai valstybinės žemės pirkimo-pardavimo sutarties dėl naudojimo kitos paskirties (duomenys neskelbtini) ha žemės ploto nėra sudarę. Taigi S. R. iki nacionalizacijos valdytos žemės dalis Vilniaus mieste yra priskiriama valstybės išperkamai, nes užimta (duomenys neskelbtini) ha žemės sklypu, kuris suformuotas nuosavybės teise turimiems pastatams eksploatuoti. Pareiškėjos teigimu, žemės sklypas, kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini) apskritai nėra naudojamas, todėl nėra teisinio pagrindo parduoti ir likusią žemės sklypo dalį, o ši dalis turi būti grąžinta pareiškėjai L. G.. 2010-06-10 įsakymas, kurio pagrindu priimtas sprendimas parduoti piliečiui (duomenys neskelbtini) valstybinės žemės plotą yra neteisėtas, nes priimant sprendimą pažeista pareiškėjos teisė į nuosavybę, šio žemės sklypo iš esmės niekas pirkti nenori.

Teismo posėdyje pareiškėjos atstovas palaikė skunde išdėstytus argumentus, prašė skundą tenkinti.

Atsakovai Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Vilniaus miesto skyrius ir Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos atsiliepime į pareiškėjos skundą nurodė, kad su skundu nesutinka, prašo jį atmesti kaip nepagrįstą (t. I, b. 1. 70–74).

Paaiškino, kad iš Vilniaus miesto skyriuje saugomos nuosavybės teisių atkūrimo bylos Nr. 2517 nustatyta, kad prašymą dėl nuosavybės teisių atkūrimo į buvusio savininko S. R. (duomenys neskelbtini), turėtus (duomenys neskelbtini) ha žemės, 2000-11-16 pateikė J. J.. Pareiškėja įstatymo nustatytais terminais pateikė 2014-12-15 prašymą, kuriame išreiškė valią dėl atlyginimo būdo, prašydama už buvusio savininko S. R. iki 1940 m. nacionalizacijos valdytą žemę, kuri priskirta valstybės išperkamai ir natūra negražinama, parengti išvadą dėl žemės, miško, vandens telkinio perdavimo neatlygintinai nuosavybėn, pagal kurią pareiškėja įgytų teisę gauti neatlygintinai nuosavybėn lygiavertį miško plotą kaimo vietovėje. Pareiškėjos atstovė pagal įgaliojimą J. J. 2015-05-12 prašymu patikslino, kad pageidauja dalį žemės ploto atlyginti lygiaverčiu miško plotu, tai yra (duomenys neskelbtini) rajono savivaldybės teritorijoje, (duomenys neskelbtini) kadastro vietovėje. Vilniaus miesto skyrius 2015-05-19 priėmė išvadą Nr. 49IP-590 dėl žemės miško, vandens telkinio perdavimo neatlygintinai nuosavybėn, pagal kurią J. J. nuosavybės teisės bus atkurtos perduodant neatlygintinai nuosavybėn lygiavertį turėtajam (duomenys neskelbtini) ha miškų ūkio paskirties žemės sklypą pasirinktoje vietoje. Pažymėjo, kad J. J. liko atkurti (duomenys neskelbtini) ha buvusio savininko žemės. Vilniaus miesto skyriaus vedėjo 2015-05-08 įsakymu Nr. 49VĮ-661-(14.49.2.) „Dėl piliečių, pageidaujančių naujų sklypų individualiai statybai už Vilniaus miesto savivaldybei iki 1995-06-01 priskirtoje teritorijoje bei Grigiškių mieste turėtą žemę eilių patvirtinimo“ patvirtintoje piliečių, pageidaujančių naujų žemės sklypų individualiai statybai už Vilniaus miesto savivaldybei iki 1995-06-01 priskirtoje teritorijoje, eilėje, J. J. pavardė įrašyta eilės Nr. (duomenys neskelbtini), pagal prašymo padavimo datą - 2001-11-16. Pareiškėjos reikalavimai parengti sprendimus dėl sklypų (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini) ir Nr. (duomenys neskelbtini)) (duomenys neskelbtini) ha ir (duomenys neskelbtini) ha ploto yra nepagrįsti, nes šiuose sklypuose yra statiniai, kurių savininkai turi teisę į valstybinės žemės išpirkimą statiniams eksploatuoti. Akcentuoja, kad jeigu iki šiol pastatų savininkai nepasinaudojo šia teise, tai nereiškia kad jie to nepadarys ateityje.

Teismo posėdyje atsakovų Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Vilniaus miesto skyriaus ir Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos atstovė palaikė atsiliepime išdėstytus argumentus, prašė pareiškėjo skundą atmesti kaip nepagrįstą.

Trečiasis suinteresuotas asmuo A. G. atsiliepime į pareiškėjos skundą nurodė, kad su skundu nesutinka, prašo jį atmesti kaip nepagrįstą (t. I, b. l. 119-125).

Paaiškino, kad A. G. nuo 2005-11-14 yra (duomenys neskelbtini) ha dydžio, žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), bei (duomenys neskelbtini) dalies gyvenamojo namo, esančio minėtame žemės sklype, savininkas. Kadangi ginčo (duomenys neskelbtini) ha dydžio žemės sklypas kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) ribojasi su A. G. žemės sklypu, yra įsiterpęs tarp žemės sklypo ir (duomenys neskelbtini) gatvės, A. G. kreipėsi į Vilniaus apskrities viršininko administracijos žemės tvarkymo departamento Vilniaus m. žemėtvarkos skyrių su prašymu dėl įsiterpusio žemės sklypo pardavimo. Vilniaus apskrities viršininko administracijos žemėtvarkos skyrius 2007-02-27 nurodė, jog, įsiterpęs žemės sklypas gali būti parduotas A. G., jei pastarasis pateiks Vilniaus savivaldybės tarybos pritarimą dėl minėto sklypo įsigijimo. Vilniaus apskrities viršininkas 2010 06 14 priėmė įsakymą Nr. 2.3-8202-101, kuriuo nuspręsta parduoti A. G. (duomenys neskelbtini) kv. m. ploto valstybinės žemės sklypą (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)), (duomenys neskelbtini) mieste. A. G. 2010 metais nepavyko gauti papildomos paskolos ginčo žemės sklypui nusipirkti, bet 2016-02-19, gavus banko patikinimą, kad paskola galės būti suteikta, A. G. NŽT pateikė prašymą tęsti įsiterpusio ir esančio prie jam nuosavybės teise priklausančio Žemės sklypo, suformuoto (duomenys neskelbtini) kv. m. valstybinės žemės sklypo kadastro Nr. (duomenys neskelbtini) pardavimo procedūrą. Atkreipė dėmesį, kad 2008-03-28 Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktoriaus įsakymas Nr. 30-634 yra galiojantis, nenuginčytas, neatšauktas, todėl nėra pagrindo svarstyti klausimo dėl ginčo sklypo perdavimo kokiam nors kitam asmeniui (šiuo atveju - pareiškėjai) nuosavybėn.

Trečiasis suinteresuotas asmuo A. G. teismo posėdyje palaikė atsiliepime išdėstytus argumentus, prašė pareiškėjos skundą atmesti.

Tretieji suinteresuoti asmenys S. R., atstovaujamas pagal įgaliojimą V. R., S. R. ir D. D. atsiliepime į pareiškėjos skundą nurodė, kad su skundu nesutinka, prašo skundą atmesti kaip nepagrįstą.

Paaiškino, kad pareiškėja apskritai neturi reikalavimo teisės. Kaip nurodyta Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2002-12-20 nutartyje, J. J. (pareiškėjos motina), gimė (duomenys neskelbtini) ir jos tėvais yra J. R. ir J. R.. Iš tikrųjų, jos motina mirė iškart gimus vaikui, tačiau tėvas buvo gyvas. Taigi, įvaikinti J. R. buvęs savininkas S. R., esant gyvam tėvui negalėjo, dokumentų apie įvaikinimą nėra ir būti negalėjo. Giminystės ryšiais su buvusiu savininku S. R. J. J. nėra susijusi. J. J. tėvai J. R. ir J. R. turėjo iki nacionalizacijos žemę (duomenys neskelbtini) kaime ir galimai pretendentė dalyvauja nuosavybės teisių atkūrimo procese į žemę (duomenys neskelbtini) kaime. Įstatyminio pagrindo, dalyvauti nuosavybės teisių atkūrime į (duomenys neskelbtini) III rėžinio kaimo žemę pareiškėja neturi.

Tretieji suinteresuoti asmenys teismo posėdyje palaikė atsiliepime išdėstytus argumentus, prašė pareiškėjos skundą atmesti kaip nepagrįstą.

Byla dalyje dėl reikalavimų panaikinti Nacionalinės žemės tarnybos 2015-06-30 sprendimą Nr. 1SS-1168-(7.5.) dalyje dėl (duomenys neskelbtini) kv. m. žemės sklypo (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), esančio (duomenys neskelbtini) mieste, panaikinti NŽT Vilniaus miesto skyriaus 2015-06-25 sprendimą Nr. 49SF-1351-(14.49.104.) dalyje dėl (duomenys neskelbtini) kv. m. žemės sklypo (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), esančio (duomenys neskelbtini) mieste, panaikinti Vilniaus apskrities viršininko 2010-06-14 įsakymą Nr. 2.3-8202-101 „Dėl valstybinės žemės sklypo (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)), Vilniaus mieste, pardavimo“, įpareigoti NŽT ir NŽT Vilniaus miesto skyrių parengti sprendimą dėl žemės sklypo, kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini) ((duomenys neskelbtini) ha ploto) suteikimo L. G., nutrauktina, kita pareiškėjos skundo dalis netenkintina.

Bylos duomenims nustatyta, kad Lietuvos vyriausias administracinis teismas 2002-12-20 nutartimi administracinėje byloje Nr. A-948-02 įpareigojo Vilniaus miesto savivaldybės tarybą parengti ir patvirtinti S. R. iki nacionalizacijos turėtų žemės sklypų detaliuosius planus ir kitus nuosavybės teisių į žemę atkūrimui būtinus dokumentus bei juos perduoti Vilniaus apskrities viršininko administracijai (t. I, b. l. 14-20).

Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2005-03-25 įsakymu Nr. 30-454 nustatyti žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), duomenys: plotas (duomenys neskelbtini) kv. m., naudojimo būdas ir pobūdis – mažaaukščiam gyvenamajam namui (namų valdai eksploatuoti) (t. I, b. l. 170).

Vilniaus apskrities viršininkas 2010-06-14 įsakymu Nr. 2.3-8202-101 nusprendė parduoti A. G. (duomenys neskelbtini) kv. m. ploto valstybinės žemės sklypą (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)), (duomenys neskelbtini) mieste, išsimokėtinai, pirkėjai iš karto sumokant ne mažiau kaip 20 proc. nustatytos žemės kainos, kitą sumą – per keturiolika metų, pradedant antraisiais kalendoriniais metais (t. I, b. l. 101-102).

Pareiškėja 2015-03-17 kreipėsi į NŽT Vilniaus miesto skyrių, prašydama parengti sprendimą dėl sklypų, kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini) ha ploto ir kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini) ha ploto (duomenys neskelbtini) ir raštiškai informuoti apie parengtus sprendimus dėl žemės sklypų (t. I, b. l. 21-22).

Antstolio Donato Kisieliaus 2015-03-26 faktinių aplinkybių konstatavimo protokolas Nr. 174/15/027 patvirtina, kad (duomenys neskelbtini) esantis sklypas yra apleistas ir neprižiūrimas, jame stovi sudegusio, akivaizdžiai gyventi netinkamo pastato liekanos bei iš medienos lentų ir skardos plokščių suręstos pašiūrės (t I, b. l. 33-40).

Pareiškėja 2015-04-03 raštu pakartotinai kreipėsi į NŽT Vilniaus miesto skyrių, prašydama abu žemės sklypus grąžinti jai kaip teisėtai pretendentei (t. I, b. l. 23).

Pareiškėja L. G. 2015-05-29 skundu kreipėsi į NŽT, prašydama parengti sprendimą dėl sklypų, kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini) ha ploto ir kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini) ha ploto (duomenys neskelbtini) ir raštiškai informuoti apie parengtus sprendimus dėl žemės sklypų (t. I, b. l. 24-26).

A. G. 2016-02-19 prašymu kreipėsi į NŽT, prašydamas tęsti įsiterpusio ir suformuoto (duomenys neskelbtini) kv. m. valstybinio žemės sklypo (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)) pardavimą, esančio prie A. G. nuosavybės teise priklausančio žemės sklypo (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)), kuriame yra statinys-tvora (t. I, b. l. 138).

NŽT Vilniaus miesto skyrius 2016-06-25 raštu Nr. 49SF-1351-(14.49.104.) nurodė, jog Vilniaus miesto skyrius priėmė sprendimus atkurti nuosavybės teises į naudojamą namų valdos žemės sklypo (duomenys neskelbtini) ha ploto dalį, o likusi (duomenys neskelbtini) ha ploto dalis bus parduota gyvenamojo namo (duomenys neskelbtini), bendraturčiams (t. I, b. l. 30-32).

NŽT 2016-06-30 raštu Nr. 1SS-1683-(7.5.) nurodė, kad J. J. nuosavybės teisės bus atkurtos perduodant neatlygintinai nuosavybėn lygiavertį turėtajam (duomenys neskelbtini) ha (vertė - (duomenys neskelbtini)) miškų ūkio paskirties žemės sklypą pareiškėjos nurodytoje vietovėje (t. I, b. l. 6-11).

NŽT 2016-07-07 Žemės naudojimo patikrinimo aktas Nr. 49-ŽN-275 patvirtina, kad žemės sklypas kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)) yra apleistas, jame auga aukšta žolė, gausiai suaugę krūmai, žemės sklype stovi sudegęs medinis pastatas, taip pat yra keli apleisti mediniai ūkiniai pastatai (t. I, b. l. 184-189).

Byloje yra kilęs ginčas dėl Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos 2015-06-30 sprendimo Nr. 1SS-1168-(7.5.), NŽT Vilniaus miesto skyriaus 2015-06-25 sprendimo Nr. 49SF-1351-(14.49.104), Vilniaus apskrities viršininko 2010-06-14 įsakymo Nr. 2.3-8202-101 „Dėl valstybinės žemės sklypo (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)), (duomenys neskelbtini) mieste, pardavimo“ teisėtumo ir pagrįstumo bei įpareigojimo NŽT ir NŽT Vilniaus miesto skyrių parengti sprendimus dėl žemės sklypo kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini) ha dalies ploto ir žemės sklypo kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini) ((duomenys neskelbtini) ha ploto) suteikimo L. G..

Administracinių bylų teisenos įstatymo 51 str. 1 dalyje nustatyta, kad bet kurioje proceso stadijoje šalys gali baigti bylą taikos sutartimi, jeigu taikos sutartį sudaryti galima atsižvelgiant į ginčo pobūdį. Taikos sutartis turi neprieštarauti imperatyvioms įstatymų ir kitų teisės aktų nuostatoms, viešajam interesui, nepažeisti trečiųjų suinteresuotų asmenų teisių ar teisėtų interesų. Minėto straipsnio 2 d. nustatyta, kad nutartimi dėl taikos sutarties patvirtinimo teismas patvirtina taikos sutartį ir nutraukia bylą. Šioje nutartyje turi būti nurodytos tvirtinamos taikos sutarties sąlygos.

Pagal Administracinių bylų teisenos įstatymo 104 str. 3 d. nutraukus bylos nagrinėjimą, vėl kreiptis į teismą dėl ginčo tarp tų pačių šalių dėl to paties dalyko ir tuo pačiu pagrindu neleidžiama.

Teismas, atsižvelgdamas į tarp šalių kilusio ginčo pobūdį, daro išvadą, kad nagrinėjamoje administracinėje byloje gali būti sudaryta taikos sutartis. Aplinkybių, nurodytų Administracinių bylų teisenos įstatymo 51 str. 1 d., kurioms esant taikos sutartis negali būti sudaroma, nenustatyta. Aplinkybių, leidžiančių manyti, kad pateiktos taikos sutarties turinys gali prieštarauti imperatyvioms įstatymų ar kitų teisės aktų nuostatoms, taip pat nenustatyta.

Teismo vertinimu, pareiškėjos pateiktos 2016-11-21 taikos sutarties nuostatos išreiškia šalių valią taikiai išspręsti kilusį ginčą ir patvirtina, kad joms yra suprantamos taikos sutarties sudarymo teisinės pasekmės, t. y., kad nutartis įgis res judicata galią, administracinė byla bus nutraukta, o byloje dalyvaujantys asmenys neturės teisės kreiptis į teismą dėl to paties dalyko ir tuo pačiu pagrindu (Administracinių bylų teisenos įstatymo 33 str. 2 d. 4 p.). Taikos sutarties nuostatos yra besąlyginės (Civilinio proceso kodekso 42 str. 2 d.).

Įvertinęs nurodytas aplinkybes ir vadovaudamasis Administracinių bylų teisenos įstatymo 51 str. 2 d., 103 str. 5 p., teismas daro išvadą, kad pateikta ir šalių sudaryta taikos sutartis tvirtintina, o administracinė byla dalyje dėl reikalavimų panaikinti Nacionalinės žemės tarnybos 2015-06-30 sprendimą Nr. 1SS-1168-(7.5.) dalyje dėl (duomenys neskelbtini) kv. m. žemės sklypo (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), esančio (duomenys neskelbtini) mieste, panaikinti NŽT Vilniaus miesto skyriaus 2015-06-25 sprendimą Nr. 49SF-1351-(14.49.104.) dalyje dėl (duomenys neskelbtini) kv. m. žemės sklypo (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), esančio (duomenys neskelbtini) mieste, panaikinti Vilniaus apskrities viršininko 2010-06-14 įsakymą Nr. 2.3-8202-101 „Dėl valstybinės žemės sklypo (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)), Vilniaus mieste, pardavimo“, įpareigoti NŽT ir NŽT Vilniaus miesto skyrių parengti sprendimą dėl žemės sklypo, kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini) ((duomenys neskelbtini) ha ploto) suteikimo L. G. (t. II, b. l. 20-21), nutrauktina.

Atsižvelgiant į aukščiau nurodytas aplinkybes, toliau bus nagrinėjamas ginčas dėl Nacionalinės žemės tarnybos 2015-06-30 sprendimo Nr. 1SS-1168-(7.5.) dalyje dėl (duomenys neskelbtini) ha žemės sklypo (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)), esančio (duomenys neskelbtini) mieste, NŽT Vilniaus miesto skyriaus 2015-06-25 sprendimo Nr. 49SF-1351-(14.49.104.) dalyje dėl (duomenys neskelbtini) ha žemės sklypo (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)), esančio (duomenys neskelbtini) mieste, teisėtumo bei pagrįstumo ir įpareigojimo NŽT ir NŽT Vilniaus miesto skyrių parengti sprendimą dėl žemės sklypo, kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini) ((duomenys neskelbtini) ha ploto) suteikimo L. G..

Ginčo teisinius santykius susijusius su ginčo žemės sklypu kadastro Nr. (duomenys neskelbtini) reglamentuoja Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymas (toliau – Atkūrimo įstatymas) bei šį įstatymą lydintys Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1997 m. rugsėjo 29 d. nutarimas Nr. 1057 (toliau – Nutarimas) ir šiuo nutarimu patvirtinta „Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo įgyvendinimo tvarka“ (toliau – Tvarka).

Atkūrimo įstatymas reglamentuoja valstybės, savivaldybių institucijų kompetenciją sprendžiant žemės grąžinimo natūra klausimus: piliečių prašymus atkurti nuosavybės teises į žemę, mišką ir vandens telkinius nagrinėja Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos (Atkūrimo įstatymo 17 str. 1 d.). Tvarkos 106 punkte nustatyta, kad Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos vadovas arba jo įgaliotas žemėtvarkos skyriaus vedėjas sprendimą atkurti nuosavybės teises į žemę, iki 1995 m. birželio 1 d. buvusią miestams nustatyta tvarka priskirtose teritorijose, natūra grąžinant laisvą (neužstatytą) žemę turėtoje vietoje priima pagal savivaldybės administracijos direktoriaus patvirtintus žemės sklypų planus.

Atkūrimo įstatymo 5 str. 2 d. 1 p. nustatyta, kad nuosavybės teisės į žemę, iki 1995 m. birželio 1 d. buvusią miestams nustatyta tvarka priskirtose teritorijose, atkuriamos grąžinant natūra laisvą (neužstatytą) žemę turėtoje vietoje piliečiui ar piliečiams bendrosios nuosavybės teise, taip pat piliečiui, nuosavybės teise turinčiam pastatus, jo naudojamą teritorijų planavimo dokumentuose nustatytų ribų žemės sklypą, išskyrus žemę, pagal šio įstatymo 12 straipsnį priskirtą valstybės išperkamai žemei, ir žemę, kurios susigrąžinti turėtoje vietoje pilietis nepageidauja.

To paties įstatymo 12 str. 1 d. 3 p. nustato, kad žemė iš šio įstatymo 2 straipsnyje nurodytų piliečių išperkama valstybės ir už ją atlyginama pagal šio įstatymo 16 straipsnį, jeigu ji iki 1995 m. birželio 1 d. buvo miestams nustatyta tvarka priskirtose teritorijose ir pagal įstatymus nustatyta tvarka patvirtintuose detaliuosiuose planuose yra užimta: pastatams, statiniams ar įrenginiams (statomiems arba pastatytiems) eksploatuoti reikalingų žemės sklypų. Iš šių nuostatų darytina išvada, kad kai pilietis neturi nuosavybės teise gyvenamojo namo ar kito pastato prie nuosavybės teise turėtos žemės, jam laisva (neužstatyta) žemė natūra negrąžinama – ji išperkama. Teismo vertinimu, tokiu reglamentavimu siekiama išvengti situacijos, kuomet statiniai ir žemės sklypas, reikalingas šiems statiniams eksploatuoti, nuosavybės teise priklausytų skirtingiems asmenims, taip galimai pažeidžiant statinių savininko teisę pagal poreikį naudoti statiniams eksploatuoti reikalingą žemės sklypą.

Bylos medžiaga patvirtina, kad Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2005-03-25 įsakymu Nr. 30-454 nustatyti žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), duomenys: plotas (duomenys neskelbtini) kv. m., naudojimo būdas ir pobūdis – mažaaukščiam gyvenamajam namui (namų valdai eksploatuoti) (t. I, b. l. 170). Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašas patvirtina, kad žemės sklypo (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)) naudojimo paskirtis yra vienbučių ir dvibučių gyvenamųjų pastatų (t. I, b. l. 41-43), žemės sklypas yra užstatytas statiniu – gyvenamuoju namu, kuris priklauso šešiems bendrasavininkams (t. II., b. l. 37-41). Byloje esantys sprendimai dėl nuosavybės teisių atkūrimo patvirtina, kad nuosavybės teisės perduodant neatlygintinai naudojamas žemės sklypo (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)) dalis, kiekvienam po (duomenys neskelbtini) ha žemės sklypo, atkurtos 4 asmenims: I. R., B. R., Č. R., V. Š. (t. I, b. l. 154-161). Kiti du bendraturčiai valstybinės žemės pirkimo-pardavimo sutarties dar nėra sudarę. Nors pareiškėja nurodo, kad ginčo žemės sklypas nėra naudojamas, ant jo stovintis namas yra sudegęs, teismas pažymi, kad ši aplinkybė nepaneigia gyvenamojo namo savininkų teisės naudoti šį žemės sklypą gyvenamosios valdos eksploatavimui ateityje. Atsižvelgiant į tai, kad ginčo žemės sklypas užstatytas kitiems asmenims nuosavybės teise priklausančiais statiniais, pagrindo atkuri nuosavybės teises natūra pareiškėjai nenustatyta.

Apibendrinant tai, kas išdėstyta teismas konstatuoja, kad Nacionalinės žemės tarnybos 2015-06-30 sprendimas Nr. 1SS-1168-(7.5.) dalyje dėl (duomenys neskelbtini) ha žemės sklypo (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)), esančio (duomenys neskelbtini) mieste, NŽT Vilniaus miesto skyriaus 2015-06-25 sprendimas Nr. 49SF-1351-(14.49.104.) dalyje dėl (duomenys neskelbtini) ha žemės sklypo (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)), esančio (duomenys neskelbtini) mieste, priimtas tinkamai išanalizavus faktines bylos aplinkybes bei taikytinas teisės aktų nuostatas, todėl jų naikinti pareiškėjos nurodomais ar kitais motyvais nėra teisinio pagrindo. Kadangi ginčijamų sprendimų naikinti nėra pagrindo taip pat atmestinas kaip nepagrįstas pareiškėjos reikalavimas įpareigoti NŽT ir NŽT Vilniaus miesto skyrių parengti sprendimą dėl žemės sklypo, kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini) ((duomenys neskelbtini) ha ploto) suteikimo L. G..

Prie skundo pridedamas 2015-07-30 mokėjimo nurodymas patvirtina, kad pareiškėja sumokėjo 30 Eur žyminį mokestį. Vadovaujantis ABTĮ 38 str. 2 d., pareiškėjai L. G. grąžintina 50 procentų sumokėto žyminio mokesčio, t. y. 15 Eur.

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 38 str., 103 str. 1 d., 104 str. 2 d., 152 str. 2 d., 88 str. 1 d. 2 p., 132-133 str., teismas

Rezoliucinė dalis

nusprendė:

patvirtinti pareiškėjos L. G. su Nacionaline žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos, 2016-11-21 pasirašytą taikos sutartį, kuria šalys, vadovaudamosi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 51 straipsnio 1 dalimi ir siekdamos taikiai bei abipusiai priimtinomis sąlygomis išspręsti ginčą, nagrinėjamą Vilniaus apygardos administraciniame teisme administracinėje byloje Nr. I-184-281/2017, susitarė ir sudarė šią sutartį tokiomis sąlygomis:

„1. Šalys sutaria, kad Trečiasis asmuo atsisako pirkti (duomenys neskelbtini) kv. m žemės sklypą (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), esantį (duomenys neskelbtini) mieste, pagal Vilniaus apskrities viršininko 2010 m. birželio 14 d. įsakymą „Dėl valstybinės žemės sklypo (kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini)), (duomenys neskelbtini) mieste, pardavimo A. G.“.

2.Šalys sutaria, kad Atsakovė, po to, kai įsiteisės Teismo nutartis, kuria Teismas patvirtins šią Taikos sutartį, vadovaudamosi Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymu ir kitų teisės aktų, reglamentuojančių nuosavybės teisių atkūrimą, nustatyta tvarka ir terminais parengs ir priims visus būtinus sprendimus, pagal kuriuos (duomenys neskelbtini) kv. m žemės sklypas (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), esantis (duomenys neskelbtini) mieste, būtų perduodamas Pareiškėjai nuosavybės teise.

3. Šalys sutaria, kad Vilniaus apskrities viršininko 2010 m. birželio 14 d. įsakymas Nr. 2.3-8202-101 „Dėl valstybinės žemės sklypo (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)), (duomenys neskelbtini) mieste, pardavimo“ yra negaliojantis, taip pat negaliojantis yra ir Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos 2015 m. birželio 30 d. sprendimas Nr. lSS-1683-(7.5.) „Dėl skundo nagrinėjimo“, dalyje dėl (duomenys neskelbtini) kv. m žemės sklypo (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), esančio (duomenys neskelbtini) mieste.

4. Šalys sutaria, kad Pareiškėja atsisako 2015 m. rugpjūčio 19 d. patikslinto skundo reikalavimų, nurodytų „6. Prašymo dalykas“ dalyje ir įvardintų Nr. 1-4 punktuose, t. y. dalyje dėl (duomenys neskelbtini) kv. m žemės sklypo (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), esančio (duomenys neskelbtini) mieste.

5. Šalys sutaria, kad Pareiškėja nereikalauja iš Atsakovės patirtų bylinėjimosi išlaidų už teisinę pagalbą rengiant Teismui procesinius dokumentus ir už atstovavimą Teismo posėdyje administracinėje byloje Nr. 1-3833-281/2016.

6. Šalys sutaria, kad Trečiasis asmuo nereikalauja nei iš Pareiškėjos, nei iš Atsakovės patirtų bylinėjimosi išlaidų už teisinę pagalbą, rengiant Teismui procesinius dokumentus, ir už atstovavimą Teismo posėdyje administracinėje byloje Nr. 1-3833-281/2016.

7. Šalys susitaria, kad ateityje nei Pareiškėja, nei Trečiasis asmuo nereikš jokių pretenzijų Atsakovei dėl žemės sklypo (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)) įsigijimo bei nuosavybės teisių į jį atkūrimo.

8. Pareiškėja prašo Teismo grąžinti Pareiškėjai 50 proc. sumokėto žyminio mokesčio (Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 42 straipsnio 2 dalis).

9. Pareiškėja nereikalauja iš Atsakovės atlyginti likusios žyminio mokesčio sumos.

10. Šalys pareiškia, kad ši Taikos sutartis sudaryta laisva valia, taip pat patvirtina, kad nėra jokių priežasčių, kurios darytų šią Taikos sutartį neteisėta ar negaliojančia.

11. Šalys pareiškia, kad joms yra žinomos, išaiškintos ir suprantamos Taikos sutarties sudarymo ir dalies administracinės bylos nutraukimo pasekmės, numatytos Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 102 straipsnio 3 dalyje, t. y. bylą nutraukus, vėl kreiptis į teismą dėl ginčo tarp tų pačių šalių, dėl to paties dalyko ir tuo pačiu pagrindu neleidžiama.

12. Šalys įsipareigoja kreiptis į teismą ir imtis visų kitų būtinų veiksmų, kad ši Taikos sutartis būtų patvirtinta teismo nutartimi. Šalys neprieštarauja ir prašo, kad Teismas šią Taikos sutartį patvirtintų rašytinio proceso tvarka Šalims nedalyvaujant.

13. Ši Taikos sutartis įsigalioja nuo Teismo nutarties dėl jos patvirtinimo įsiteisėjimo dienos.

14. Šalys patvirtina, kad šią Taikos sutartį perskaitė, suprato jos turinį ir pasirašė kaip dokumentą, atitinkantį jų tikrąją valią ir ketinimus.

15. Ši Taikos sutartis sudaryta lietuvių kalba keturiais egzemplioriais, turinčiais vienodą teisinę galią - po vieną kiekvienai iš Šalių ir vienas egzempliorius Teismui.“

Nutraukti administracinę bylą Nr. I-184-281/2017 dalyje dėl reikalavimų: 1) panaikinti Nacionalinės žemės tarnybos 2015-06-30 sprendimą Nr. 1SS-1168-(7.5.) dalyje dėl (duomenys neskelbtini) kv. m. žemės sklypo (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), esančio (duomenys neskelbtini) mieste; 2) panaikinti NŽT Vilniaus miesto skyriaus 2015-06-25 sprendimą Nr. 49SF-1351-(14.49.104.) dalyje dėl (duomenys neskelbtini) kv. m. žemės sklypo (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), esančio (duomenys neskelbtini) mieste; 3) panaikinti Vilniaus apskrities viršininko 2010-06-14 įsakymą Nr. 2.3-8202-101 „Dėl valstybinės žemės sklypo (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)), (duomenys neskelbtini) mieste, pardavimo“; 4) įpareigoti NŽT ir NŽT Vilniaus miesto skyrių parengti sprendimą dėl žemės sklypo, kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini) ((duomenys neskelbtini) ha ploto) suteikimo L. G..

Grąžinti pareiškėjai L. G., a. k. (duomenys neskelbtini) 2015-07-30 mokėjimo nurodymu Nr. 1151 sumokėtą 15 Eur (penkiolika eurų) žyminio mokesčio sumą.

Kitoje dalyje pareiškėjos skundą atmesti kaip nepagrįstą.

Sprendimas per vieną mėnesį nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, skundą paduodant šiam teismui arba per Vilniaus apygardos administracinį teismą.

Teisėjai Mefodija PovilaitienėJolita RasiukevičienėHenrikas Sadauskas