Klaipėdos apygardos teismo sprendimas

Pranešėja Violeta Miliuvienė Teisėjas Virginijus GedeikisBaudž. byla Nr. 1A-783-174/2012Teisminio proceso Nr. 1-78-1-00233-2012-0Procesinio sprendimo kategorijos:2.4.; 1.2.17.5.; 1.1.8.6.2.; 2.1.7.4.; 2.4.6.3.1.(S)

KLAIPĖDOS APYGARDOS TEISMAS

nuosprendis

2012 m. spalio 4 d.

Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės Violetos Miliuvienės,

teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo A. P. apeliacinį skundą dėl Plungės rajono apylinkės teismo 2012 m. birželio 29 d. nuosprendžio, kuriuo A. P., asmens kodas (duomenys neskelbtini), pripažintas kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau BK) 201 straipsnio 1 dalį ir nubaustas 60 MGL (7 800 Lt) dydžio bauda, pagal BK 22 straipsnio 1 dalį ir 201 straipsnio 2 dalį – 80 MGL (10 400 Lt) dydžio bauda. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4 dalimis, paskirtos bausmės subendrintos iš dalies sudedant, prie griežtesnės bausmės pridedant švelnesnę bausmę, ir paskirta galutinė subendrinta bausmė – 100 MGL (13 000 Lt) dydžio bauda.

Į bausmės atlikimo laiką įskaitytas laikino sulaikymo laikas – 2012-03-24 (1 para) – ir nustatyta, kad baudos, kuri turi būti sumokėta, dydis yra 98 MGL (12 740 Lt).

Kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti – nuosprendžiui įsiteisėjus, nuspręsta panaikinti.

Daiktinius įrodymus: garų aušintuvą ir plastikinį indą su mėginiu, saugomus Klaipėdos AVPK Plungės RPK pagal kvitą BBB Nr. 050440, nuosprendžiui įsiteisėjus, nuspręsta sunaikinti.

Aprašomoji dalis

nustatė:

A. P. nuteistas už tai, kad jis neteisėtai pagamino aparatą naminei degtinei gaminti ir jį laikė, pasikėsino neteisėtai pagaminti daugiau kaip penkiasdešimt litrų namų gamybos stiprių alkoholinių gėrimų – naminės degtinės, turint tikslą ją realizuoti, tai yra jis iki 2012 m. kovo 16 d., ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu tiksliu laiku, (duomenys neskelbtini) kaime, Plungės rajone, savo sodybos ūkinės paskirties pastate, pats neteisėtai pasigamino aparatą naminei degtinei gaminti ir jį ten laikė iki 2012 m. kovo 24 d. 00.45 val., kol aparatą surado policijos pareigūnai. Be to, A. P., turėdamas tikslą pasigaminti ir realizuoti naminę degtinę, 2012 m. kovo 16 d., apie 22.00 val., ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu tiksliu laiku, tame pačiame savo sodybos ūkinės paskirties pastate, esančiame (duomenys neskelbtini) kaime, Plungės rajone, užraugė 2 212,48 litrų raugalo, kurio tūrinė etilo alkoholio koncentracija – 3,3 proc., panaudodamas savo pasigamintą aparatą naminei degtinei gaminti, 2012 m. kovo 23 d., nuo 18.00 val., pasikėsino neteisėtai pagaminti 73,01 litrus absoliutaus etilo alkoholio, tačiau nusikalstamos veikos nebaigė dėl aplinkybių, nepriklausančių nuo jo valios, kadangi aparatą naminei degtinei gaminti ir raugalą 2012 m. kovo 24 d. 00.45 val. surado policijos pareigūnai.

Motyvuojamoji dalis

Apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies.

Nors apeliantas nesutinka su apylinkės teismo nuosprendyje nurodytu raugalo kiekiu, tačiau šį nuteistojo teiginį paneigia byloje esantys įrodymai.

Telšių apskrities VPK Plungės rajono PK KPS tyrėjo D. G. 2012-03-24 tarnybiniame pranešime nurodyta, kad 2012-03-24 00.45 val. A. P. priklausančios sodybos, esančios Šlečkų kaime, Plungės rajone, pagalbiniame pastate rasta veikianti naminės degtinės gaminimo įranga, buvo naminę degtinę gaminęs A. P. (b. l. 4).

Iš įvykio vietos apžiūros protokolo ir jo priedų matyti, kad naminės degtinės gaminimo vieta yra Šlečkų k., Plungės r., A. P. priklausanti sodyba, kurios viename ūkinės paskirties pastate rasta įranga naminei degtinei gaminti – tarpusavyje vamzdžiais sujungtos talpyklos. Cilindro formos talpykloje yra žlaugtas ar raugas, skysčio aukštis yra 1,21 m. Naudojant formulę – V=axbxc –apskaičiuota, jog žlaugto arba raugo talpoje yra 2 212,48 litrų, paimtas raugo arba žlaugto mėginys. Vienoje iš talpyklų su vandeniu paimtas garų aušinimo–kondensavimo įrenginys (b. l. 5–10).

2012-04-26 specialisto išvadoje Nr. 30-19-IS1-215 nurodyta: „Tirti pateiktas skystis, esantis butelyje, paimtas pas pil. A. P., yra broga (raugalas), tinkama naminės degtinės gamybai, kurios tūrinė etilo alkoholio koncentracija 3,3 %. ... 2212,48 l brogos (raugale), kurios tūrinė etilo alkoholio koncentracija – 3,3 % yra 73,01 (litro) absoliutaus (100%) etilo alkoholio.“ (b. l. 17–18). Nors apelianto skunde tvirtinama, kad naminės degtinės kiekio apskaičiavimas netikslus, nes tyrimo metu lentelėje buvo nurodyta 3,0 proc. tūrinė etilo alkoholio koncentracija, tačiau, priešingai apelianto tvirtinimui, b. l. 18 esančioje lentelėje nurodyta, jog tirti pateikto skysčio, esančio butelyje, kaip buvo nustatyta – raugalo, tinkamo naminei degtinei gaminti, tūrinė etilo alkoholio koncentracija yra 3,3 proc., tokie pat duomenys nurodyti ir specialisto išvados rezoliucinėje dalyje (b. l. 18). Nors šios išvados nustatomojoje dalyje nurodyta, kad: „ ...broga (raugalas), tinkamai naminei degtinei gaminti, kurios tūrinė etilo alkoholio koncentracija yra 3,0 % (žr. lentelę).“, tačiau tai vertintina kaip techninė klaida, nes padaryta nuoroda į lentelę, kurioje tūrinė etilo alkoholio koncentracija nurodyta būtent 3,3 proc., kaip ir išvados rezoliucinėje dalyje. Šie duomenys paneigia apelianto teiginius apie tai, jog apskaičiavimas yra netikslus.

Paminėti rašytiniai įrodymai patvirtina aplinkybes, jog naminė degtinė buvo gaminama ir buvo pakankamai raugalo pagaminti dar 73,01 litrus absoliutaus etilo alkoholio. Taigi, priešingai apelianto tvirtinimui, objektyvūs bylos duomenys patvirtina, kad A. P. pagamino 7 litrus naminės degtinės bei būtų galėjęs pagaminti dar 73,01 litrus absoliutaus etilo alkoholio, ir toks pakankamai didelis kiekis namų gamybos alkoholinių gėrimų, priešingai apelianto tvirtinimui, rodo, kad naminė degtinė buvo skirta ne apelianto asmeniniams poreikiams, o turint tikslą ją realizuoti. Tokią išvadą teismas padarė atsižvelgdamas ne tik į pagamintos ir pasikėsintos pagaminti naminės degtinės kiekį, bet ir į nuteistojo turtinę padėtį. Pats A. P. bylos nagrinėjimo apylinkės teisme metu nurodė, jog jo šeimos pajamos yra mažos, jis nedirba ir pragyvena iš 360 Lt pašalpos už vaiką, todėl, kaip pagrįstai pažymėta skundžiamame nuosprendyje, neįtikėtina, jog mažas pajamas turintis asmuo investuotų pinigus tam, kad pasigamintų didelį kiekį naminės degtinės sau vartojimui, išleisdamas ir taip menkas šeimos pajamas. Aptarti duomenys patvirtina, jog nuteistasis A. P. pagaminęs 7 litrus namų gamybos stiprių alkoholinių gėrimų ir kartu pasikėsinęs pagaminti dar 73,01 litrus namų gamybos stiprių alkoholinių gėrimų, siekė pagaminti didelį kiekį namų gamybos stiprių alkoholinių gėrimų, kuris viršija kvalifikuojantį BK 201 straipsnio 2 dalyje numatyto nusikaltimo požymį – 50 litrų, tačiau nusikalstamos veikos nebaigė dėl nuo jo nepriklausančių priežasčių. Taip pat byloje nustatyta, kad A. P. priklausančiame ūkinės paskirties pastate rasta įranga naminei degtinei gaminti – tarpusavyje vamzdžiais sujungtos talpyklos, kurių dydis ir apimtys (b. l. 7–9) paneigia nuteistojo teiginius apie naminės degtinės gamybą asmeniniams poreikiams. Aparato dydis ir didelis kiekis paruošto raugalo paneigia nuteistojo teiginius, kad jis neturėjo tikslo namų gamybos stiprius alkoholinius gėrimus realizuoti. Šios aplinkybės patvirtina, kad naminė degtinė buvo pagaminta ir ruošiamasi jos gamybai ne asmeninėms reikmėms, bet realizavimui. Nuteistojo teiginys, jog jis nežino, kokį kiekį naminės degtinės galėjo pasigaminti iš raugalo, laikytas jo pasirinkta gynybos pozicija.

Tikslas realizuoti – tai kaltininko noras gaminamus, laikomus namų gamybos stiprius alkoholinius gėrimus parduoti, dovanoti ar bet kaip kitaip atlygintinai ar neatlygintinai perduoti tretiesiems asmenims. Kolegijos nuomone, nuteistojo nurodyta aplinkybė, kad jis pasigamino ir dar ruošėsi pasigaminti namų gamybos stiprių alkoholinių gėrimų asmeninėms reikmėms, taip pat talkininkams, nereiškia, kad nuteistasis neturėjo tikslo jų realizuoti, kadangi realizavimui prilyginamas ir neatlygintinas perdavimas namų gamybos stiprių alkoholinių gėrimų tretiesiems asmenims, t. y. realizuojama ne tik pardavinėjant už atlyginimą.

Esant aptartų aplinkybių visumai kolegija pritaria apylinkės teismo išvadai, jog A. P. laikė ir ruošėsi pasigaminti daugiau nei 50 litrų namų gamybos stiprių alkoholinių gėrimų turėdamas tikslą realizuoti.

Dėl tęstinės veikos

BK 201 straipsnio 2 dalyje baudžiamoji atsakomybė numatyta už penkiasdešimt arba daugiau litrų namų gamybos stiprių alkoholinių gėrimų, nedenatūruoto, denatūruoto ar techninio etilo alkoholio, jų skiedinių (mišinių) pagaminimą, laikymą, gabenimą, turint tikslą realizuoti, arba jų realizavimą. Objektyvioji nusikaltimo pusė pasireiškia bet kuriais straipsnio dispozicijoje nurodytais alternatyviais veiksmais. Kelių alternatyvių veiksmų atlikimas kvalifikuotinas kaip viena tęstinė nusikalstama veika, jeigu jas jungia vieningas kaltininko sumanymas. Tokios veikos ypatumas yra tas, kad ji susideda iš atskirų veiksmų, kurie, esant kitoms aplinkybėms, galėtų būti vertinami kaip savarankiškos nusikalstamos veikos, tačiau sudaro vieno to paties savarankiško nusikaltimo atskiras sudėtines dalis. Jas jungia vieningas vienas kaltininko sumanymas, bendras keletui veiksmų (2K-124/2007).

Baudžiamasis įstatymas nepateikia tęstinės nusikalstamos veikos apibrėžimo, tačiau baudžiamosios teisės doktrinoje ir teismų praktikoje tęstinė nusikalstama veika apibrėžiama kaip viena nusikalstama veika, kurią sudaro keli tapatūs veikos epizodai, nukreipti į vieningą bendrą objektą, ir kuriuos apima bendra kaltininko tyčia.

Nagrinėjamoje byloje A. P. nuteistas už pagaminimą ir laikymą aparato namų gamybos stipriems alkoholiniams gėrimams gaminti bei neteisėtą pasikėsinimą pagaminti ir realizuoti namų gamybos stiprių alkoholinių gėrimų daugiau negu penkiasdešimt litrų.

Apeliaciniame skunde teisingai nurodoma, kad teismų praktikoje tęstine nusikalstama veika pripažįstami keli tapatūs, laiko požiūriu vienas nuo kito nenutolę veiksmai, padaryti analogišku būdu, analogiškomis aplinkybėmis, įgyvendinant vieną sumanymą dėl to paties dalyko.

Byloje nustatyta, kad A. P. veikas, už kurias jis nuteistas skundžiamu nuosprendžiu, padarė turėdamas vieningą bendrą tikslą – neteisėtai pasipelnyti, todėl jis, panaudodamas pasigamintą aparatą naminei degtinei gaminti, neteisėtai pasikėsino pagaminti daugiau negu penkiasdešimt litrų absoliutaus etilo alkoholio, tačiau nusikalstamos veikos nebaigė dėl nuo jo valios nepriklausančių aplinkybių. Tokia išvada darytina, nes nuteistasis iš esmės atliko tuos pačius veiksmus, toje pat vietoje, turėdamas tą patį tikslą – pasipelnyti. Nuteistasis visus gaminimo veiksmus atliko toje pačioje vietoje, laikotarpis tarp šio nusikaltimo dalyko pagaminimo ir laikymo atliktų alternatyvių veiksmų nedidelis. Be to, šiuos nusikaltimo padarymo veiksmus vienija tas pats aparatas namų gamybos stipriems alkoholiniams gėrimams gaminti bei siekis realizuoti pagamintą produkciją. Todėl tokie A. P. nusikalstami veiksmai padaryti vieninga bendra tyčia ir tai būdinga vienai nusikalstamai veikai.

Teisėjų kolegijos nuomone, atskirai kvalifikuoti A. P. veiksmus už pagaminimą ir laikymą aparato namų gamybos stipriems alkoholiniams gėrimams gaminti nereikia, nes BK 201 straipsnio 2 dalies sudėtis yra kvalifikuota dėl namų gamybos stiprių alkoholinių gėrimų kiekio. Namų gamybos stiprių alkoholinių gėrimų jis nebūtų pasigaminęs be šio aparato. Jokių kitų veiksmų, nesusijusių su inkriminuotomis veikomis, A. P. nepadarė. Todėl tokius nuteistojo A. P. padarytus veiksmus apima BK 201 straipsnio 2 dalis. Kadangi apylinkės teismas nepagrįstai A. P. padarytas veikas vertino kaip atskirus pavienius nusikaltimus, todėl pirmosios instancijos teismo nuosprendis keistinas dėl netinkamai pritaikyto baudžiamojo įstatymo (BPK 328 straipsnio 1 punktas).

Atsižvelgdama į išdėstytas aplinkybes, kolegija nustato, kad A. P., turėdamas vieningą bendrą tyčią neteisėtai pagaminti daugiau kaip penkiasdešimt litrų namų gamybos stiprių alkoholinių gėrimų, turint tikslą realizuoti, laikotarpiu nuo 2012 m. vasario mėn. iki 2012 m. kovo 16 d. (duomenys neskelbtini) kaime, Plungės rajone, savo sodyboje esančiame ūkinės paskirties pastate neteisėtai pagamino aparatą naminei degtinei gaminti ir jį ten laikė, po to, tęsdamas savo nusikalstamą veiką, 2012 m. kovo 16 d., apie 22 val., užraugdamas 2 212,48 litrų raugalo, kurios tūrinė etilo alkoholio koncentracija 3,3 proc., nuo 2012 m. kovo 23 d. 18.00 val. iki 2012 m. kovo 24 d. 00.45 val., turėdamas tikslą realizuoti, pasikėsino pagaminti daugiau kaip penkiasdešimt litrų namų gamybos stiprių alkoholinių gėrimų – 73,01 litrus absoliutaus etilo alkoholio, tačiau nusikalstamos veikos nebaigė dėl aplinkybių, nepriklausančių nuo jo valios, kadangi aparatą naminei degtinei gaminti ir raugalą 2012 m. kovo 24 d. 00.45 val. surado policijos pareigūnai.

Dėl bausmės

Nuteistojo gynėjo apeliaciniame skunde teigiama, kad teismas be pagrindo nepripažino BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punkte numatytos aplinkybės A. P. atsakomybę lengvinančia, t. y. jog jis prisipažino ir gailisi nusikaltęs. Šis apelianto skundo argumentas nepagrįstas.

Pirmosios instancijos teismo išvada, kad byloje nenustatyta atsakomybę lengvinančių aplinkybių, pagrįsta bylos duomenimis. Teismui pripažįstant BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punkte numatytą atsakomybę lengvinančią aplinkybę būtina nustatyti, pirma, kaltininko prisipažinimą padarius baudžiamajame įstatyme numatytą veiką ir, antra, jo nuoširdų gailėjimąsi. Kaltininko prisipažinimas padarius nusikalstamą veiką yra tada, kai jis savo noru, o ne dėl surinktų byloje įrodymų, patvirtinančių jo dalyvavimą padarant nusikalstamą veiką, pripažįsta esmines jam inkriminuotos veikos aplinkybes ikiteisminio tyrimo ar teisminio bylos nagrinėjimo metu. Nuoširdus gailėjimasis dėl padaryto nusikaltimo yra tada, kai kaltininkas laisva valia pripažįsta padaręs nusikalstamą veiką, kritiškai vertina savo elgesį ir stengiasi sušvelninti nusikaltimo pasekmes (pavyzdžiui, atsiprašo nukentėjusiojo asmens, atlygina jam padarytą žalą ir pan.). Vertinant kaltininko parodymus, svarbu nustatyti, ar jie prisideda prie tinkamo bylos išnagrinėjimo ir teisingo sprendimo byloje priėmimo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo kasacinė byla Nr. 2K-201/2007).

Pirmosios instancijos teismas pagrįstai nepripažino nuteistajam atsakomybę lengvinančios aplinkybės, nustatytos BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punkte. Iš byloje esančių duomenų matyti, kad A. P. davė nenuoseklius parodymus apie padarytą nusikalstamą veiką, tai yra neigė ketinęs pasigaminti daugiau kaip penkiasdešimt litrų stiprių alkoholinių gėrimų, be to, tvirtino, kad naminę degtinę gamino savo reikmėms, tai paneigta anksčiau aptartais duomenimis. Šie duomenys rodo, kad A. P. davė nenuoseklius parodymus, taip norėdamas sumažinti savo veikos apimtį ir atsakomybę. Tokiomis aplinkybėmis teismas neturėjo pagrindo pripažinti BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punkte nustatytos atsakomybę lengvinančios aplinkybės – prisipažinimo padarius nusikalstamą veiką ir nuoširdaus gailėjimosi – ir baudžiamąjį įstatymą pritaikė tinkamai.

Taip pat nėra teisinio pagrindo tenkinti nuteistojo A. P. prašymo jam paskirtą bausmę – baudą – pakeisti viešaisiais darbais. Apygardos teismo vertinimu, apeliacinio skundo argumentai, kad nuteistajam A. P. paskirta per griežta, neatitinkanti BK 54 straipsnio nuostatų bausmė, yra nepagrįsti, todėl atmestini.

Išnagrinėjusi baudžiamąją bylą apeliacine tvarka, teisėjų kolegija daro išvadą, jog pirmosios instancijos teismas, skirdamas nuteistajam bausmę, bendrųjų bausmės skyrimo pagrindų, numatytų BK 54 straipsnyje, nepažeidė, atsižvelgė į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, kaltininko asmenybę, jo atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių nebuvimą bei kitas bausmės skyrimui turinčias reikšmės aplinkybes.

Apylinkės teismas parinkdamas A. P. bausmės rūšį, tinkamai vadovavosi bendraisiais bausmių skyrimo pagrindais (BK 54 straipsnis), tinkamai įvertino reikšmingas aplinkybes.

Pirmosios instancijos teismo nuosprendžio turinys patvirtina, kad skirdamas bausmę A. P. šis teismas vadovavosi bendraisiais bausmių skyrimo pagrindais, atsižvelgė į padaryto nusikaltimo pavojingumo laipsnį bei pobūdį (padarytas tyčinis savanaudiškas apysunkis nusikaltimas), apelianto kaltės formą ir rūšį (veikė tiesiogine tyčia), į tai, kad nėra atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių. Be nurodytų aplinkybių, teismas įvertino ir nuteistojo asmenybę. Pirmosios instancijos teismas pažymėjo, kad nors A. P., remiantis BK 97 straipsnio 6 dalimi, laikytinas neteistu, nes teistumas jam yra išnykęs, tačiau anksčiau jis buvo baustas administracine tvarka bei teistas už analogišką, tik skirtingos apimties, nusikalstamą veiką, susijusią su namų gamybos alkoholinių gėrimų gaminimu bei laikymu. Toks A. P. elgesys rodo, kad jis išvadų dėl savo netinkamo elgesio nepadarė, nes ir toliau demonstruoja aiškų nenorą laikytis įstatymų bei stoti į dorą ir sąžiningą gyvenimo kelią. Šie duomenys neigiamai apibūdina apelianto asmenybę, ir į šiuos duomenis apylinkės teismas pagrįstai atsižvelgė skirdamas bausmę nuteistajam. Įvertinęs šias nuteistąjį A. P. apibūdinančias bei kitas anksčiau minėtas aplinkybes, teismas padarė pagrįstą išvadą, kad bausmės tikslai gali būti pasiekti paskiriant jam baudą.

Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, A. P. paskirta bausmė yra adekvati jo padarytai veikai ir atitinka BK 41 straipsnio 2 dalyje įtvirtintą bausmės paskirtį. Kolegija neturi jokio pagrindo nesutikti su apylinkės teismo paskirta bausmės rūšimi. Tačiau atsižvelgiant į tai, kad pirmosios instancijos teismo kvalifikuotos kaip kelios nusikalstamos veikos kvalifikuotos kaip viena nusikalstama veika, ir taip padidėjo A. P. nusikalstamų veiksmų apimtis, A. P. pagal BK 201 straipsnio 2 dalį skiriama 70 MGL dydžio bauda. Atsižvelgiant į A. P. turtinę padėtį, baudos sumokėjimas išdėstytinas dvejų metų laikotarpiui.

Nors nuteistasis nurodo, kad jis neturi finansinių galimybių sumokėti paskirtą baudą, tačiau pažymėtina, jog šios aplinkybės yra nustatinėjamos ne apeliacine tvarka tikrinant skundžiamo nuosprendžio teisėtumą ir pagrįstumą, o paskirtos bausmės vykdymo stadijoje, t. y. bausmės vykdymą kontroliuojančios institucijos privalo nustatyti, ar asmuo gali sumokėti jam paskirtą baudą, ar ne, ir tik tada spręsti klausimą dėl baudos pakeitimo viešaisiais darbais arba areštu. Duomenų apie nuteistojo A. P. galimybes sumokėti jam paskirtą baudą šioje baudžiamojoje byloje nėra, kita vertus šioje bylos proceso stadijoje tokie duomenys ir negali būti renkami. Pažymėtina, jog pagal BK 47 straipsnio 6 dalį teismas, vadovaudamasis BK 65 straipsnyje nustatytomis taisyklėmis, nuteistojo sutikimu baudą gali pakeisti viešaisiais darbais, jeigu asmuo neturi lėšų sumokėti teismo paskirtą baudą. BK 47 straipsnio 7 dalyje nustatyta, jog teismas gali pakeisti baudą areštu, jeigu asmuo vengia savo noru sumokėti baudą ir nėra galimybių ją išieškoti. Jeigu vykdant nuteistajam paskirtą bausmę bus nustatyta, jog jis neturi galimybių susimokėti paskirtą baudą, galės būti sprendžiamas jam paskirtos bausmės – baudos – pakeitimo viešaisiais darbais klausimas.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 2 dalies 2 punktu, 328 straipsnio 1 punktu,

nusprendžia:

Plungės rajono apylinkės teismo 2012 m. birželio 29 d. nuosprendį pakeisti:

A. P. nusikalstamas veikas, kvalifikuotas pagal BK 201 straipsnio 1 dalį, BK 22 straipsnio 1 dalį ir 201 straipsnio 2 dalį, kvalifikuoti kaip vieningą bendrą nusikalstamą veiką pagal BK 201 straipsnio 2 dalį, paskiriant 70 MGL (9 100 Lt) dydžio baudą, nustatant paskirtą baudą sumokėti per dvejų metų laikotarpį.

Kitą nuosprendžio dalį palikti nepakeistą.