Panevėžio apygardos teismo nutartis

Šalies argumentai

ieškovas UAB ,,Plieno spektras“ prašė priteisti iš atsakavo UAB ,,Utenos mėsa“ 58 580 Lt įsiskolinimą, 6 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir turėtas bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad tarp jo ir atsakovo vyko derybos dėl naujų galimų užsakymų, kurių metu atsakovas išreiškė nuogąstavimą, jog turima šašlykų dozavimo įranga per daug susmulkina mėsą ir ji tampa nebetinkama šašlykams. Ieškovo įmonės atstovai 2009 metų pabaigoje – 2010 metų pradžioje pasidalino su atsakovo atstovais galimu projekto įgyvendinimu: ieškovas sukuria ir pagamina šašlykų dozavimo įrangą, kurią sudarytų trys komponentai: mėsos siurblys – dozavimo antgalis (su mėsos nupjovimo peiliais) – valdymas, iš kurių atsakovas duoda savo jau turimą dozavimo antgalį su mėsos nupjovimo peiliais. Įrenginio gamybos projektas turėjo būti vienetinis, gaminamas vien tik atsakovui, sutarta, kad bus siekiama, tačiau negarantuojama pasiekti tam tikro įrenginio veikimo tikslumo. Šias aplinkybes dėl rizikos, jog įrenginys gali nepasiekti norimo rezultato, patvirtina tarp šalių vykęs susirašinėjimas. Šalys realiai suprato, jog už naujai, pirmą kartą kuriamo įrenginio, panaudojant užsakovo (atsakovo) vieną iš pagrindinių sudedamųjų dalių (antgalį), veikimo rezultatus ieškovas negali atsakyti. Ieškovas pateikė atsakovui 2010-02-18 Komercinį pasiūlymą T10-0218/1, kuris tapo tarp šalių 2010 m. vasario 18 d. pasirašytos Sutarties Nr. B1 0-008/L TTI-2 neatsiejama dalimi (Sutarties 2.2.2. punktas). Galiojant šioms sąlygoms, ieškovas pradėjo gaminti ir vėliau pristatė atsakovui adresu Pramonės g. 4, Utena, įrangą (Sutarties 8.1. punktas). Atsakovas, vadovaudamasis Sutarties 10.2 punktu, sumokėjo už įrangą iki jos pristatymo pas atsakovą viso 110 820 Lt (2010 m. kovo 17 d. – 50 820 Lt; 2010 m. birželio 8 d. – 36 000 Lt; 2010 m birželio 9 d – 24 000 Lt). 2010 m. birželio 10 d. pristačius įrangą, pastaroji buvo testuojama ir nustatyta, jog supjaustytos mėsos svorio paklaida sudaro +/- 5-6 procentus. Ieškovas ėmėsi atlikti tam tikrus įrangos komplektacijos pakeitimus, tačiau mėsos svorio paklaida nepakito. 2011 m. balandžio 18 d. atsakovas pateikė ieškovui pretenziją, jog neva įranga neatitinka Sutarties kokybės reikalavimų, kadangi vietoj +/- 3 proc. svorio paklaidos yra +/- 5-6 proc. svorio paklaida. Tai, ieškovo teigimu, ir sudaro šalių ginčo esmę. Ieškovas, siekdamas geranoriškai išspręsti susidariusią situaciją ir taikiai išspręsti ginčą, buvo sutikęs sumažinti įrangos kainą 34,58 procentais iki 110 820 Lt (su PVM), tačiau atsakovas nesutiko. 2014 m. gegužės 6 d. raštu atsakovas informavo ieškovą, jog, vadovaujantis Sutarties 11.13.4 punktu, reikalauja grąžinti visus už įrangą sumokėtus pinigus, o juos grąžinus Sutartis bus laikoma nutraukta. 2014 m. gegužės 7 d. atsakymu ieškovas informavo atsakovą, jog piniginių lėšų negrąžins, nes nemato tam teisinio pagrindo bei nesutinka su Sutarties nutraukimu. Ginčo taikiu būdu išspręsti nepavyko. Įranga visą laiką nuo pristatymo momento iki šiol yra pas atsakovą. Ieškovo teigimu, ginčui ir Sutarčiai, atsižvelgiant į Sutarties dalyką, pobūdį, šalių įsipareigojimus ir kitas aplinkybes, taikytinos CK normos, reglamentuojančios rangos santykius (CK XXXIII skyrius). Atsižvelgiant į CK 6.648 str. 6 d. įtvirtintą reglamentavimą, šiuo atveju nėra pagrindo tvirtinimui, jog ieškovas (rangovas) nepasiekė sutartyje numatyto rezultato ar rezultatas yra su trūkumais, dėl kurių daiktas negali būti naudojamas pagal sutartyje numatytą ar normalią jo paskirtį, kadangi Sutartimi nebuvo susitarta (įsipareigota) pasiekti +/-3 proc. svorio paklaidos. Be to, net ir darant išvadą, jog ieškovas buvo įsipareigojęs neviršyti mėsos paklaidos, minėta norma numato išimtį, kuomet rangovas yra atleidžiamas nuo atsakomybės už sutartimi prisiimto rezultato nepasiekimą ir užsakovas privalo sumokėti už atliktą darbą, t. y. kuomet rezultatas nepasiektas ar daiktas negali būti naudojamas pagal jo paskirtį dėl užsakovo perduotų medžiagų trūkumo, su sąlyga, jeigu rangovas įrodo, kad medžiagų trūkumo nebuvo galima pastebėti jas priimant iš užsakovo. Šiuo atveju nėra ginčo dėl antgalio tinkamumo, tačiau, įvertinus tai, kad įranga buvo kuriama naujai, buvo neaišku, ar antgalis yra tinkamas kaip sudedamoji įrangos dalis būtent norimų konkrečių įrangos rezultatų pasiekimui, o ne apskritai įrangos veikimui (tinkamumui naudoti). Įvertinti antgalio tinkamumo dar iki įrangos pagaminimo techniniu požiūriu neįmanoma. Būtent dėl šių aplinkybių dar iki Sutarties pasirašymo vyko kalba apie riziką, dėl šios priežasties pasirašytoje Sutartyje atsirado sąlygos dėl siekiamo sistemos tikslumo ir našumo. Atsižvelgiant į CK 6.253 str. 1 d., 5 d. nuostatas, pripažintina, kad atsakovas prisiėmė riziką, jog pagal Sutartį įrenginys gali nepasiekti norimų rezultatų. Pagal Sutarties 11.13.4 punktą, atsakovas turi teisę iš ieškovo reikalauti grąžinti sumokėtus pinigus ir Sutartį nutraukti tik tuo atveju, jeigu netinkamos kokybės ir komplektiškumo įrangos pardavimas yra esminis Sutarties pažeidimas. Šiuo atveju įranga yra kokybiška, kadangi už 2-3 procentų svorio nuokrypį ieškovas neatsako, o ir šis nuokrypis yra neženklus, dėl ko negalima laikyti esminiu Sutarties pažeidimu. Atsižvelgiant į atsakovo atliktą dalinį apmokėjimą, likusi ieškovui mokėtina suma sudaro – 58 580 Lt (169 400 Lt - 110 820 Lt).

Atsakovas teismui pateikė priešieškinį, prašydamas priteisti iš UAB ,,Plieno spektras“ UAB ,,Utenos mėsa“ naudai 110 828,00 Lt, 6 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo bei bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad ieškovas, kaip rangovas, susipažinęs su atsakovo problema, deklaravo ir garantavo galintis pagaminti reikiamą įrenginį ir savo laisva valia ir rizika priėmė sprendimą atlikti darbus. Vienas iš esminių reikalavimų naujam įrenginiui ir buvo išlaikyti esamo dozatoriaus tikslumą, nes, priešingu atveju, UAB ,,Utenos mėsa“ nebūtų buvę logikos pirkti naują įrenginį. Ieškovas deklaravo, kad jis pagamins įrenginį, dozuojantį šašlykus +/-3 proc. tikslumu. Ikisutartinių derybų metu taip pat buvo susitarta, kad šalys taikys įprastinę praktiką įrengimų gaminimo srityje (jei gamintojas nepasiekia užsakovo reikalavimų, nesugeba įrangos suderinti su užsakovo produkcija, gamintojas įrangą pasiima atgal). Atsakovo teigimu, ieškovas gudraudamas komerciniame pasiūlyme įrašė ne šalių tikrąjį susitarimą – pasiekti konkretų įrangos tikslumą, bet siekiamybę pagaminti įrenginį su konkrečiu tikslumu. Tačiau siekis būtent tikslios įrangos atsispindi Sutarties tekste (Sutarties 3.2 p., 11.2.2 p., 11.10 p.11.13 p.), iš kurio matyti, kad turi būti tikslus įrangos veikimas, o ne siekiamybė, nes kitaip būtų neįmanoma įvykdyti sutarties. Iš Sutarties 11.3.4 p. akivaizdu, kad būtent UAB ,,Plieno spektras“ prisiėmė riziką patirti išlaidas, jei nesugebės pagaminti reikiamos įrangos, o ne atvirkščiai. UAB ,,Utenos mėsa“ pareigingai vykdė savo pareigas, taip pat ir pareigą bendradarbiauti: pateikė savo reikalavimus įrangai bei įsivaizduojamą įrangos veikimo principą, pateikė tinkamą įrangą, su kuria turėjo būti suderintas naujas dozatorius. Rangos sutarties tikslas yra gauti tam tikrą darbo rezultatą (CK 6.644 str. 1 d. 6.645 str. 1 d.). Įsipareigojimas dėl darbo rezultato sąlygoja tai, kad rangovui už rezultato nebuvimą ar netinkamą kokybę gali būti taikoma atsakomybė (CK 6.663 str. 1 d., 6.665 str. 1 d.), o taip pat užsakovo pareigos mokėti atlyginimą vykdymą, priklausomai nuo atliktų darbų ir jų rezultato tinkamumo (CK 6.655 str., 6.665 str. 1 d. 2 p.). Šis rangos sutarties kvalifikuojantis požymis skiria rangos sutartį nuo atlygintinų paslaugų sutarties, kuria įsipareigojama dėl tam tikrų veiksmų atlikimo ir rūpestingų pastangų dėjimo vykdant tą veiklą. Šiuo atveju šalys buvo susitarę dėl konkrečių reikalavimų įrangai. Tačiau net ir vadovaujantis CK 6.663 str. 1 d. negalima teigti, kad UAB ,,Plieno spektras“ pagamino įrenginį, kuris atitinka įprastai tokios rūšies įrengimams keliamus reikalavimus, kadangi įrenginys neatlieka savo funkcijos. Turi būti taikomas Sutarties 11.13.4 punktas arba atitinkamai CK 6.665 str. 3 d. ir ieškovas turi pasiimti įrengimą, o sumokėtus pinigus grąžinti atsakovui. Darbo rezultatas gaunamas rangovui dirbant savo rizika (CK 6.645 str. 3 d., 6.649 str. 1 d. 2 p., 6.647 str. 1 d.). Rangovui suvokiant, kad jis negali pasiekti užsakovo norimų tikslų, elgiantis sąžiningai, yra privaloma apskritai atsisakyti apsiimti atlikti užduotį arba pradėjus vykdyti užduotį, matant, jog nesugebės jos įgyvendinti, informuoti užsakovą ir stabdyti darbus, kad nebūtų be reikalo didinami kaštai užsakovo sąskaita.

Šalies argumentai

Apeliaciniu skundu atsakovas UAB „Utenos mėsa“ prašo apylinkės teismo sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą – ieškinį atmesti, priešieškinį tenkinti ir priteisti turėtas bylinėjimosi išlaidas. Teigia, kad sprendime klaidingai nurodoma, jog buvo keičiamas ieškinio pagrindas. Priešingai, visa argumentacija tiek atsiliepime į ieškinį, tiek priešieškinyje, tiek argumentai, išsakyti teismo posėdžio metu, buvo pagrįsti tomis pačiomis faktinėmis aplinkybėmis, t. y. ikisutartiniu susirašinėjimu bei Sutarties sąlygomis. Sprendime klaidingai nurodoma, kad elementarus pasirėmimas Sutarties sąlygomis, nustatančiomis ieškovo pareigą pateikti su įranga susijusią dokumentaciją, bei viešai skelbiamais teisės aktais yra ieškinio pagrindo pakeitimas. Akivaizdu, kad ieškovas žinojo apie šią savo pareigą (ką pripažino teismo posėdžio metu) ir šios pareigos neįvykdė (tai taip pat pripažino teismo posėdžio metu). Todėl neaiški teismo argumentacija, kad tai yra visiškai naujos šaliai aplinkybės, kurių ji negalėjo numatyti ar suvokti, ir tai laikytina ieškinio pagrindo pakeitimu. Apeliantas nepateikė jokių naujų duomenų ar faktinių aplinkybių, kurių nebuvo pateikęs anksčiau, tai niekaip neužvilkino proceso, todėl teismas neturėjo atmesti apelianto argumentų, susijusių su įrangos dokumentų nepateikimu. Atsižvelgiant į tai, kad ieškovas pats teismo posėdyje pripažino, jog įrangos dokumentai turėjo būti pateikti, tačiau tai nebuvo padaryta, kritiškai vertintina teismo pozicija, kad nebuvo pateikti įrodymai, jog įrangos dokumentacija nepateikta. Ieškovo pareiga pateikti įrangos dokumentaciją kyla iš Sutarties (19.3, 19.5 punktai) ir imperatyvių teisės aktų. Ji neišnyksta vien dėl to, kad tokių dokumentų pateikimo nebuvo formaliai pareikalauta pretenzijose. Apeliantas nuolat teigė, kad jis niekada nepasirašė jokio priėmimo – perdavimo akto, jam net nebuvo pasiūlyta pasirašyti jo, kas rodo, jog ir pats ieškovas nelaikė, kad yra pilnai užbaigęs įrengimo gamybą, nes priešingu atveju įrengimas būtų pristatytas į apelianto buveinę su visa reikiama dokumentacija, kaip tai numatyta Sutarties 11.2 punkte. Susidaro kuriozinė situacija, kad laikoma, jog įrenginys užbaigtas tik dėl to, kad jis buvo laikinai pristatytas į apelianto patalpas (testuoti), visiškai nepaisant to, jog įrengimas niekada nebuvo priduotas, nebuvo perduota įrangos dokumentacija, nebuvo apmokyti darbuotojai, nors tai Sutartiniai ieškovo įsipareigojimai, už kuriuos jam taip pat turi būti sumokėta. Be to, be įrangos dokumentų neįmanoma įsitikinti, ar įrenginys atitinka darbo saugos reikalavimus, maisto saugos reikalavimus, kokie jo net teoriniai darbo rodikliai, todėl jis negali būti išvis naudojamas gamyboje. Taip pat be CE sertifikato įranga išvis negali būti naudojama ar parduodama ES teritorijoje, nes nežinoma, ar ji atitinka visus ES keliamus reikalavimus, ar gaminta ES teritorijoje. Šios aplinkybės žinomos ieškovui, nes šie reikalavimai taikomi bet kokiems įrengimams. Taigi, akivaizdu, kad teismo sprendimas įpareigoti apeliantą visiškai atsiskaityti už įrengimą, kuris neturi reikiamų specifikacijų, neturi jokios dokumentacijos ir todėl negali būti naudojamas, yra nepagrįstas ir neteisėtas. Svarbu tai, kad ieškovas 2014 m. kovo 17 d. rašte Nr. PS-17.03.UM patvirtino, jog jam yra priimtina, kad galutinė įrengimo kaina būtų 110 828 Lt, t. y. tokia suma, kurią apeliantas yra sumokėjęs už įrengimą. Tokiu būdu, ieškovas pripažino, kad įrengimas nėra vertas sutartyje nurodytos sumos, nes neatitinka sutartyje nurodytų reikalavimų. Vis dėlto sutikęs ir patvirtinęs, kad įrengimo kaina yra mažesnė nei nurodyta sutartyje, ieškovas kreipėsi į teismą prašydamas priteisti visą sutartyje nurodytą įrengimo kainą. Nurodo, kad teismas visiškai ignoravo esminį dalyką apie rangos sutartį – konkretaus rezultato pasiekimas, t. y. įrenginio su nustatytais parametrais pasiekimas. Net jei teigti, jog ieškovas neįsipareigojo pagaminti įrenginio, dozuojančio šašlykus +/-3 proc., tai tada akivaizdu, kad nėra pagrindo jam priteisti pilnos sumos už atliktus darbus. Šiuo atveju visa Sutarties neįvykdymo rizika buvo perkelta išimtinai ant apelianto pečių, visiškai ignoruojant faktus, kad būtent ieškovas buvo rangovu, kuris deklaravo, kad gali pagaminti reikiama įrenginį. Taip pat nesutinka su sprendime išsakyta pozicija, kad sąvokos tikslumas ir našumas yra identiškos ir visų šalių suprastos kaip tokios. Visų pirma, tai tiesiogiai prieštarauja pačių šalių išsakytoms pozicijoms per teismo posėdį, nes abi šalys sutiko, kad tai yra skirtingos sąvokos, turinčios skirtingą reikšmę, tačiau tarp šalių buvo nesutarimas, ar sąvoka „siektinas“ galioja tik tikslumui ar ir našumui. Ieškovas klaidingai nurodė, painiodamas tikslumo ir našumo sąvokas bei nurodydamas, kad tiek komerciniame pasiūlyme, tiek susirašinėjime tarp ieškovo ir atsakovo iki Sutarties sudarymo šalys suprato, jog našumas ir tikslumas priklauso nuo mėsos dozatoriaus. Komerciniame pasiūlyme yra atskiriamos sąvokos našumas ir tikslumas, nurodoma, kad tikrasis sistemos našumas, o ne tikslumas, paaiškės tik testuojant sistemą ir priklausys nuo dozavimo sistemos antgalio, kurį tiekia apeliantas. Be to, susirašinėjime tarp apelianto darbuotojo G. K. ir ieškovo darbuotojo T. K. kalba ėjo tik apie įrengimo našumą. Tai įrodo apelianto poziciją, kad tikslumas buvo aiškiai sutartas šalių ir nekvestionuojamas.