- Teismas
- Vilniaus miesto apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2019-09-04
- Bylos Nr.
- e2-30212-1099/2019
- Teisminio proceso Nr.
- 2-68-3-24074-2019-8
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Pavel Liubkevič
- Ieškovas
- užsienio bendrovės „PlusPlus Capital“ AS
- Atsakovas
- J. S.
- Kategorijos
- 2.6.1.3.6pavadinimo nepavyko patikrinti
rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės užsienio bendrovės „PlusPlus Capital“ AS ieškinį atsakovui J. S. (J. S.) dėl skolos priteisimo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
1. Ieškovė užsienio bendrovė „PlusPlus Capital“ AS kreipėsi į teismą ieškiniu, kuriuo prašo priteisti iš atsakovo J. S. (J. S.) 14 457,76 Eur skolą, 1 971,49 Eur mokėjimo palūkanas, 1 301,20 Eur delspinigius, 13,00 proc. metines mokėjimo palūkanas, skaičiuojamas nuo 14 457,76 Eur sumos nuo kreipimosi į teismą dienos (2019 m. rugpjūčio 9 d.) iki visiško kredito grąžinimo dienos, 5 proc. metines procesines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo bei bylinėjimosi išlaidas.
2. Ieškinys teisme priimtas 2019 m. rugpjūčio 12 d.; atsakovui nustatytas 14 dienų terminas atsiliepimui į ieškinį pateikti. Procesiniai dokumentai atsakovui buvo įteikti 2019 m. rugpjūčio 16 d. Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 123 straipsnio 1 dalyje nustatyta tvarka, t. y. dokumentai įteikti atsakovui asmeniškai.
3. Atsakovui per teismo nustatytą terminą nepateikus atsiliepimo į ieškinį bei ieškovei ieškinyje prašant tokiu atveju priimti sprendimą už akių, teismas sprendžia, kad yra visos procesinės sąlygos, būtinos užbaigti bylos nagrinėjimą priimant sprendimą už akių (CPK 142 straipsnio 4 dalis, 285 straipsnio 6 dalis).
Motyvuojamoji dalis
Ieškinys tenkintinas.
4. Vadovaujantis CPK 285 straipsnio 2 dalimi, 286 straipsnio 1 dalimi, teismas, priimdamas sprendimą už akių, atlieka formalų ieškovo pateiktų įrodymų vertinimą ir įsitikina, kad pasitvirtinus šių įrodymų turiniui būtų pagrindas priimti tokį sprendimą, bei surašo sutrumpintus motyvus.
5. Iš ieškovės pateiktų duomenų nustatyta, kad 2018 m. vasario 12 d. „Bigbank“ AS ir atsakovas J. S. sudarė vartojimo kredito sutartį Nr. 1803098/96rn (toliau – Sutartis), kurios pagrindu atsakovui buvo suteiktas 14 415 Eur kreditas, o atsakovas įsipareigojo grąžinti panaudotą kreditą iki 2023 m. vasario 20 d. Pagal Sutarties bendrųjų sąlygų 2.1 punktą, kredito gavėjas Sutarties mokėjimo grafike nurodyta tvarka ir terminais įsipareigojo kredito davėjui grąžinti bendrą finansuojamą sumą, sumokėti palūkanas ir mėnesinį administravimo mokestį. Prisiimtų įsipareigojimų atsakovas tinkamai nevykdė ir liko skolingas pirminei kreditorei „Bigbank“ AS 14 457,76 Eur pradelsto negrąžinto vartojimo kredito. Atsakovui tinkamai neįvykdžius savo sutartinių įsipareigojimų, pradinis kreditorius 2018 m. spalio 4 d. Sutartį su atsakovu vienašališkai nutraukė. Byloje nėra duomenų, kad atsakovas būtų grąžinęs suteiktą ir panaudotą kreditą pagal minėtą Sutartį (CPK 178 ir 185 straipsniai), t. y. atsakovas iki šiol yra skolingas 14 457,76 Eur.
6. Nustatyta, kad tarp pirminės kreditorės „Bigbank“ AS ir ieškovės „PlusPlus Capital“ AS 2017 m. gruodžio 18 d. buvo sudaryta reikalavimo perleidimo sutartis, kurios pagrindu ieškovei perėjo reikalavimo teisė į atsakovą dėl negrąžinto kredito pagal minėtą Sutartį; faktinė reikalavimo teisių perleidimo diena – 2018 m. spalio 10 d.
7. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.101 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad kreditorius turi teisę be skolininko sutikimo perleisti visą reikalavimą ar jo dalį kitam asmeniui, jeigu tai neprieštarauja įstatymams ar sutarčiai arba jeigu reikalavimas nesusijęs su kreditoriaus asmeniu. Reikalavimo perleidimo faktas gali būti panaudotas prieš trečiuosius asmenis ir skolininką tik nuo to momento, kai skolininkas sutiko, kad reikalavimas būtų perleistas, ar nuo to momento, kai skolininkas gavo reikalavimo perleidimo faktą patvirtinančio dokumento kopiją arba kitokį reikalavimo perleidimo fakto įrodymą. Kasacinis teismas yra konstatavęs, kad skolininkui apie reikalavimo perleidimą, kai jam sudaryti skolininko sutikimo nereikia, gali būti pranešta bet kokia forma ir bet kokiu būdu, svarbu, kad pranešime būtų informacija apie pradinio kreditoriaus turimą ar būsimą reikalavimą ir jo perleidimą įvardintam naujajam kreditoriui reikalavimo perleidimas (cesija) yra vienas iš asmenų pasikeitimo prievolėje būdų, kurio esmė ta, kad pradinis kreditorius (cedentas) perduoda kitam asmeniui (cesionarijui) turimą galiojantį reikalavimą sutarties arba įstatymo pagrindu. Perleidus reikalavimą pasikeičia kreditorius prievolėje, o pati prievolė išlieka nepakitusi (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. lapkričio 29 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-469/2010). Atsakovas apie reikalavimo perleidimą buvo informuotas 2018 m. spalio 16 d. pranešimu.
8. CK 6.38 straipsnyje įtvirtinta bendroji norma, kad prievolės turi būti vykdomos sąžiningai, tinkamai ir nustatytais terminais pagal įstatymų ar sutarties nurodymus. CK 6.59 straipsnis nustato draudimą kuriai nors šaliai vienašališkai atsisakyti įvykdyti prievolę ar vienašališkai pakeisti jos įvykdymo sąlygas. CK 6.256 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta sutartinės atsakomybės samprata – kiekvienas asmuo privalo tinkamai ir laiku vykdyti savo sutartines prievoles. Sutarties neįvykdymu laikomos bet kokios iš sutarties atsiradusios prievolės neįvykdymas, įskaitant netinkamą įvykdymą ir įvykdymo termino praleidimą (CK 6.205 straipsnis). Vartojimo kredito sutartimi kredito davėjas suteikia arba įsipareigoja suteikti kredito gavėjui vartojimo kreditą atidėto mokėjimo, paskolos forma arba kitokiu panašiu finansiniu būdu, išskyrus sutartis dėl nuolatinio tos pačios rūšies paslaugų teikimo ar tos pačios rūšies prekių tiekimo, kai kredito gavėjas už teikiamas paslaugas ar tiekiamas prekes moka dalimis jų teikimo ar tiekimo metu (CK 6.886 straipsnio 1 dalis). CK 6.870 straipsnio 1 dalis numato, kad paskolos sutartimi viena šalis (paskolos davėjas) perduoda kitos šalies (paskolos gavėjo) nuosavybėn pinigus arba rūšies požymiais apibūdintus suvartojamuosius daiktus, o paskolos gavėjas įsipareigoja grąžinti paskolos davėjui tokią pat pinigų sumą (paskolos sumą) arba tokį pat kiekį tokios pat rūšies ir kokybės kitų daiktų bei mokėti palūkanas, jeigu sutartis nenumato ko kita. CK 6.873 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad paskolos gavėjas privalo grąžinti gautą paskolą paskolos davėjui sutartyje nustatytu laiku ir tvarka.
9. Iš byloje nustatytų aplinkybių darytina išvada, kad atsakovas pažeidė sutartines prievoles, t. y. nepagrįstai negrąžino suteikto ir panaudoto kredito. Kaip matyti iš ieškinio ir pateiktų rašytinių įrodymų, atsakovas ieškovei liko skolingas 14 457,76 Eur negrąžinto kredito. Byloje nėra duomenų, kad atsakovas būtų prievolę įvykdęs, ginčijęs skolos dydį ar sutarties sąlygas (CPK 178, 185 straipsniai). Atsižvelgiant į tai, kad atsakovas pažeidė savo prievolę laiku ir nustatytomis sąlygomis grąžinti kreditą, iš atsakovo ieškovei priteistina 14 457,76 Eur negrąžinto vartojimo kredito.
10. Sutarties pagrindinėse sąlygose numatyta, kad metinė palūkanų norma yra 13 proc., kuri apskaičiuojama nuo negrąžintos bendros finansuojamos sumos likučio. Sutartyje nenumatyta, kad Sutarties nutraukimo atveju mokėjimo palūkanos nustojamos skaičiuoti. Taigi, remiantis Sutartimi ieškovė turi teisę reikalauti iš atsakovo mokėjimo (pelno) palūkanų ir po paskolos grąžinimo termino suėjimo, t. y. iki visiško kredito grąžinimo. Atsižvelgiant į tai, ieškovei iš atsakovo priteisiamos 1 971,49 Eur palūkanos iki kreipimosi į teismą dienos (2019 m. rugpjūčio 9 d.) ir 13 proc. metinės mokėjimo palūkanos už negrąžintą vartojimo kredito sumą (14 457,76 Eur), skaičiuojamos nuo kreipimosi į teismą dienos (2019 m. rugpjūčio 9 d.) iki visiško kredito grąžinimo dienos (CK 6.37 straipsnio 1 dalis, 6.210 straipsnio 1 dalis, 6.874 straipsnio 1 dalis, Sutarties pagrindinės sąlygos).
11. Pagal CK 6.258 straipsnio 1 dalį, įstatymai ar sutartis gali nustatyti, kad už prievolės neįvykdymą ar netinkamą įvykdymą kaltoji šalis privalo sumokėti netesybas (baudą, delspinigius). Netesybos – tai įstatymų, sutarties ar teismo nustatyta pinigų suma, kurią skolininkas privalo sumokėti kreditoriui, jeigu prievolė neįvykdyta ar įvykdyta netinkamai (bauda, delspinigiai) (CK 6.71 straipsnis). CK 6.72 straipsnyje nustatyta, kad susitarimas dėl netesybų turi būti rašytinis. Pagal Sutarties bendrųjų sąlygų 6.1 punktą, sutartinių įmokų pavėluoto mokėjimo atvejais atsakovas nuo pradelstos sumokėti sumos privalo mokėti 0,05 proc. dydžio delspinigius už kiekvieną pradelstą dieną. Lietuvos Respublikos vartojimo kredito įstatymo 11 straipsnio 8 dalimi nustatyta, jog pavėluoto įmokų mokėjimo atvejais vartojimo kredito gavėjui taikomos netesybos negali būti didesnės kaip 0,05 proc. pradelstos sumokėti sumos už kiekvieną pradelstą dieną. Netesybos negali būti skaičiuojamos už ilgesnį kaip 180 dienų laikotarpį. Jokios kitos netesybos ir mokesčiai už vartojimo kredito sutartyje numatytų finansinių įsipareigojimų nevykdymą vartojimo kredito gavėjui negali būti taikomi. Ieškovės paskaičiavimu, atsakovas turi sumokėti 1 301,20 Eur delspinigius (0,05 proc. norma per dieną), apskaičiuotus už laikotarpį nuo 2019 m. vasario 10 d. iki 2019 m. rugpjūčio 9 d. Atsižvelgiant į tai, kad atsakovas laiku negrąžino kredito, ieškovės reikalavimas priteisti jai iš atsakovo 1 301,20 Eur delspinigių yra pagrįstas, todėl tenkintinas (CK 6.71 straipsnio 1 dalis, 6.258 straipsnio 1 dalis).
12. CK 6.37 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad skolininkas privalo mokėti įstatymų nustatyto dydžio palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Pagal CK 6.210 straipsnio 1 dalį, terminą įvykdyti piniginę prievolę praleidęs skolininkas privalo mokėti penkių procentų dydžio metines palūkanas už sumą, kurią sumokėti praleistas terminas, jeigu įstatymai ar sutartis nenustato kitokio palūkanų dydžio. Procesinių palūkanų paskirtis – skatinti skolininką kuo greičiau įvykdyti prievolę, be to, jos atlieka kompensacinę funkciją – procesinės palūkanos yra skolininko kreditoriui mokamas atlyginimas už naudojimąsi kreditoriaus lėšomis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. gegužės 2 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-223/2011). Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, taip pat į tai, kad atsakovas yra fizinis asmuo, ieškovei iš atsakovo priteistinos 5 proc. dydžio metinės procesinės palūkanos už priteistą (17 730,45 Eur) sumą nuo bylos iškėlimo teisme (2019 m. rugpjūčio 12 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.
13. Vadovaujantis CPK 93 straipsnio 1 dalimi, ieškovei iš atsakovo priteistinos bylinėjimosi išlaidos, kurias sudaro 399 Eur sumokėto žyminio mokesčio (CPK 79 straipsnis, 80 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 7 dalis).
14. Išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu, nepriteistinos, kadangi jos neviršija minimalaus 3 Eur dydžio (Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir finansų ministro 2014 m. rugsėjo 23 d. įsakymas Nr. 1R-298/1K-290 „Dėl minimalios valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos nustatymo“, CPK 92 straipsnis).
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 285–286 straipsniais,
nusprendžia:
ieškovės užsienio bendrovės „PlusPlus Capital“ AS ieškinį tenkinti.
Priteisti iš atsakovo J. S. (J. S.), a. k. (duomenys neskelbtini) ieškovei užsienio bendrovei „PlusPlus Capital“ AS, j. a. k. 11919806, 14 457,76 Eur (keturiolika tūkstančių keturis šimtus penkiasdešimt septynis eurus 76 ct) skolos (negrąžinto kredito), 1 971,49 Eur (vieną tūkstantį devynis šimtus septyniasdešimt vieną eurą 49 ct) mokėjimo palūkanų, 13 (trylika) proc. metinių palūkanų už negrąžintą vartojimo kredito sumą (14 457,76 Eur), skaičiuojamas nuo kreipimosi į teismą dienos (2019 m. rugpjūčio 9 d.) iki visiško kredito grąžinimo dienos, 1 301,20 Eur (vieną tūkstantį tris šimtus vieną eurą 20 ct) delspinigių, 5 (penkių) proc. metines procesines palūkanas už priteistą sumą (17 730,45 Eur) nuo bylos iškėlimo teisme (2019 m. rugpjūčio 12 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo bei 399 Eur (tris šimtus devyniasdešimt devynis eurus) bylinėjimosi išlaidų.
Atsakovas negali šio sprendimo skųsti nei apeliacine, nei kasacine tvarka.
Atsakovas turi teisę per 20 dienų nuo sprendimo už akių priėmimo dienos paduoti Vilniaus miesto apylinkės teismui pareiškimą, atitinkantį Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 111 straipsnio ir 287 straipsnio 2 dalies reikalavimus, dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo.
Ieškovė turi teisę per 20 dienų nuo sprendimo už akių priėmimo dienos pateikti apeliacinį skundą Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.