- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2020-04-28
- Bylos Nr.
- e2A-841-864/2020
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Ramunė Mikonienė, Andrius Verikas, Renata Volodko
- Atsakovas
- R. V.
- Ieškovas
- S. K.
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Ramunės Mikonienės (kolegijos pirmininkės ir pranešėjos), Andriaus Veriko ir Renatos Volodko, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovo R. V. apeliacinį skundą dėl Vilniaus regiono apylinkės teismo 2019 m. lapkričio 6 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės S. K. ieškinį atsakovui R. V. dėl skolos priteisimo, ir
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovė S. K. (toliau ir ieškovė) kreipėsi į teismą, prašydama priteisti iš atsakovo R. V. (toliau ir atsakovas) 2 000 Eur skolą pagal (duomenys neskelbtini) paprastąjį vekselį (toliau ir vekselis) ir 5 proc. metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.
2. Ieškovė paaiškino, kad pagal (duomenys neskelbtini) paprastąjį vekselį ji atsakovui iki 2019 m. birželio 26 d. be palūkanų paskolino 4 300 Eur, tačiau atsakovas ieškovei grąžino 2 300 Eur; liko skolingas 2 000 Eur. Nurodė, kad ieškovė savo vardu su UAB „SB lizingas“ buvo sudariusi vartojimo kredito sutartį Nr. (duomenys neskelbtini), pagal kurią jai buvo suteiktas kreditas šildymo katilui įsigyti, kadangi atsakovas nedirbo, gyveno iš tėvo pinigų ir jam negalėjo būti suteikta paskola. Anot ieškovės, paskola buvo reikalinga atsakovui, kuris įrenginėjo savo tėvo namą ir reikėjo pinigų šildymo katilui įsigyti. Paaiškino, kad ieškovė už 2 000 Eur, paveldėtus iš savo tėvo, pirko namo įrengimui reikalingus daiktus, apmokėjo tinkavimo ir kitus darbus. Teigė, jog atsižvelgiant į tai, kad įrengiamas namas buvo atsakovo tėvo, o jie santuokos dar nebuvo sudarę, ieškovė, siekdama apsaugoti savo turtinius interesus, surašė paprastąjį vekselį 4 300 Eur sumai, kurią atsakovas įsipareigojo jai sumokėti iki 2019 m. birželio 26 d. Paaiškino, kad vekselyje nurodytą sumą sudarė 2 300 Eur vartojimo kredito suma ir 2 000 Eur ieškovės panaudoti atsakovo tėvo namo įrengimui.
3. Pažymėjo, kad atsakovas pats įvykdė vartojimo kredito sutartį ir todėl ieškovė pripažįsta, kad 2 300 Eur suma jai grąžinta, o likusios 2 000 Eur skolos atsakovas nepripažįsta, teigdamas, kad skolos grąžinimą patvirtina šalių sutartis dėl santuokos nutraukimo pasekmių, kurioje atsakovas kaip ieškovės skolininkas nenurodytas, tačiau atsakovo skola į šią sutartį nebuvo įtraukta ją ruošusiems teisininkams paaiškinus, kad sutuoktiniai turi nurodyti savo skolas tretiesiems asmenims, o ne tarpusavio skolas. Anot ieškovės, atsakovas rašinėjo jai grasinančias SMS žinutes, reikalaudamas panaikinti jo skolą pagal vekselį, tuo faktiškai pripažindamas skolą.
Atsiliepimas
4. Atsakovas R. V. su ieškiniu nesutiko.
5. Paaiškino, kad šalys artimai draugavo, kartu gyveno ir ketino sukurti šeimą; jis padedant tėvams pats statė namą. Nurodė, kad namo šildymo sistemai įrengti reikėjo įsigyti katilą, tačiau pats to padaryti negalėjo, nes tuo metu nedirbo, todėl paprašė ieškovės, kad ji savo vardu sudarytų vartojimo kredito (lizingo sutartį) su UAB „SB lizingas“ šildymo katilui įsigyti ir įsipareigojo šią sutartį įvykdyti asmeniškai. Anot atsakovo, ieškovė sutiko, tačiau pareikalavo išduoti jai paprastąjį vekselį, kuris užtikrintų jos turtinių interesų apsaugą tuo atveju, jeigu jis kredito sutarties neįvykdytų ir jai pačiai reikėtų sumokėti perkamo katilo kainą.
6. Teigė, kad ieškovė suskaičiavo, kad jų bendram gyvenimui ji jau išleido 2 000 Eur savo asmeninių lėšų, todėl paprašė įtraukti šias lėšas į bendrą vekselio sumą. Anot atsakovo, jis su tuo sutiko ir lizingo sutarties pasirašymo dieną išdavė ieškovei paprastąjį vekselį bendrai 4 300 Eur sumai, prisiimdamas pareigą grąžinti ieškovei 2 000 Eur ir asmeniškai įvykdyti lizingo sutartį.
7. Paaiškino, kad (duomenys neskelbtini) šalys sudarė santuoką, tačiau, išryškėjus skirtingiems sutuoktinių interesams ir poreikiams, nutarė išsiskirti ir (duomenys neskelbtini) teismo sprendimu civilinėje byloje Nr.e2YT-13639-804/2018 šalių santuoka buvo nutraukta ir patvirtinta sutartis dėl santuokos nutraukimo pasekmių.
8. Nurodė, kad gyvendamas santuokoje atsakovas iš savo asmeninių lėšų grąžino ieškovei 2 000 Eur ir mokėjo lizingo įmokas, todėl sutartyje dėl santuokos nutraukimo pasekmių nurodė, kad nei vienas iš jų kreditorių neturi. Anot atsakovo, 2 000 Eur grąžinimą patvirtina ir ieškovės pareiškimas teismui dėl teismo įsakymo išdavimo, kuriame ji reikalavo 2 300 Eur skolos. Pažymėjo, kad pagal vartojimo kredito sutarties sąlygas beveik tokią sumą (2 277,60 Eur) jis sumokėjo UAB „SB lizingas“, vykdydamas jų susitarimą. Nurodė, kad 2019 m. birželio 25 d. sumokėjęs paskutinę įmoką UAB „SB lizingas“, jis visiškai įvykdė ieškovės įsipareigojimus šiai bendrovei. Atkreipė dėmesį, kad pareiškimu dėl teismo įsakymo priėmimo ieškovė vekselio pagrindu prašė priteisti jai 2 300 Eur skolą, o ieškiniu prašo priteisti 2 000 Eur ir teigia, kad per laikotarpį tarp pareiškimo dėl teismo įsakymo išdavimo ir ieškinio padavimo skola sumažėjo 300 Eur, tačiau, atsakovo teigimu, per tą laikotarpį jokia forma nėra mokėjęs ieškovei jokių pinigų.
9. Pažymėjo, kad po santuokos nutraukimo jie visiškai nebendravo ir ieškovė neturėjo duomenų apie tai, ar jis įvykdė lizingo sutartį. Nurodė, kad iš ieškinio reikalavimo ir nurodomų aplinkybių dėl dalies skolos (300 Eur) tariamo grąžinimo nuspręsti, kokia gi skolos dalis ieškovei liko negražinta, tapo neįmanoma; kad vekselis buvo išduotas iki šalių santuokos, todėl nutraukiant santuoką vekselyje nurodyta skola negali būti vertinama kaip sutuoktinių tarpusavio skola ir turėjo būti aptarta sutartyje dėl santuokos nutraukimo pasekmių.
10. Atkreipė dėmesį, kad nagrinėjamu atveju ieškovė nesilaikė tokiam sandoriui nustatytos notarinės formos, dėl ko teisine prasme atsakovo išduotas paprastasis vekselis yra negaliojantis ir ieškovė jo pagrindu negali reikalauti skolos priteisimo.
11. Nurodė, kad, priešingai nei yra nurodyta ieškinyje, būtent ieškovė, o ne atsakovas privalo įrodyti tiek pinigų perdavimo, tiek ir negrąžinimo aplinkybes.
I. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
12. Pirmosios instancijos teismas 2019 m. lapkričio 6 d. sprendimu ieškinį tenkino visiškai ir priteisė ieškovei iš atsakovo 2 000 Eur skolą, 5 proc. dydžio metines palūkanas už priteistą 2 000 Eur sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos – 2019 m. liepos 24 d. - iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 745 Eur bylinėjimosi išlaidas.
13. Teismas nustatė, kad atsakovo išduotas paprastasis vekselis 4 300 Eur sumai sudarytas ne notarine, bet paprasta rašytine forma, todėl neturi vertybinio popieriaus statuso ir dėl to ieškovė negali pasinaudoti supaprastinta jo įvykdymo tvarka, tačiau pažymėjo, kad tai savaime nereiškia, jog nebeliko teisinio santykio, kurio pagrindu šis vekselis išduotas, ir atsakovui išnyko pareiga sumokėti ieškovei vekselyje nurodytą sumą. Pirmosios instancijos teismas pažymėjo, kad vertinant atsakovo išduotą vekselį kaip sandorį, patvirtinantį atsakovo piniginę prievolę ieškovei, laikyti jį niekiniu dėl vekseliui įstatymo nustatytos formos nesilaikymo, nėra pagrindo.
14. Teismas nurodė, kad atsakovas savo prievolės pagal vekselį neginčijo ir nereiškė reikalavimo pripažinti ji negaliojančiu; atsakovas vykdė ir įvykdė prievolę kreditoriui UAB „SB lizingas“. Atkreipė dėmesį, kad aplinkybę, jog atsakovas įvykdė šalių susitarimą ir įvykdė ieškovės vardu sudarytą vartojimo kredito sutartį su UAB „SB lizingas“, pripažino ir ieškovė, nurodydama, kad 2 300 Eur iš visos vekselyje nurodytos sumos jai atlyginta.
15. Pirmosios instancijos teismas padarė išvadą, kad atsakovas, pagal vekselį besąlygiškai įsipareigojęs sumokėti visą jam nurodytą sumą ieškovei, ir teigdamas, kad ir ieškovės reikalaujama 2 000 Eur suma yra atlyginta, privalo šį teiginį pagrįsti įrodymais.
16. Teismas atkreipė dėmesį, jog įstatymas nenumato, kad prievolės baigtųsi jų nutylėjimu, todėl atsakovo teiginiai, kad sutraukiant šalių santuoką, sutartyje dėl santuokos nutraukimo pasekmių nebuvo nurodyta jo skola sutuoktinei ir tai reiškia, jog skolos nebebuvo, atmestini kaip nepagrįsti. Teismas sprendė, jog ir šalių susirašinėjimas patvirtina, kad atsakovas jau po santuokos nutraukimo pripažino skolą pagal vekselį ieškovei ir nurodė, kad neketina jai mokėti, todėl atsakovo teiginiai, jog skolą sumokėjo gyvendamas santuokoje su ieškove atmetami, kaip prieštaraujantys jo paties teiginiams, išsakytiems dar gerokai iki ieškovei kreipiantis į teismą.
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai
17. Atsakovas R. V. (toliau ir apeliantas) pateikė apeliacinį skundą, kuriame prašo teismo panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimą ir priimti naują sprendimą – ieškinį atmesti, priteisti atsakovui patirtas bylinėjimosi išlaidas.
18. Apeliaciniame skunde apeliantas pažymi, jog ieškovė nepateikė jokių įrodymų, kad sumokėjo atsakovui grynais 2 000 Eur, nors būtent ieškovė turėjo šią aplinkybę įrodyti. Atkreipia dėmesį, jog pati ieškovė pripažino faktą, kad atsakovas buvo pardavęs butą ir disponavo didele pinigų suma. Anot atsakovo, 2 000 Eur suma, nurodyta vekselyje kaip „tėvo pinigai“, yra ieškovės išgalvota suma.
19. Apelianto nuomone, byloje yra surinkti įrodymai, patvirtinantys, kad būtent atsakovo nurodytos aplinkybės atitinka tikrovę ir išdavęs vekselį atsakovas išties jokių pinigų negavo: 1) ieškovės pateikti dokumentai, įrodantys jos atliktus mokėjimus už šalių įsigytas statybines medžiagas, baldus, komunalines paslaugas ir t. t.; 2) atsakovas negavo kitos vekselyje nurodytos sumos – 2 300 Eur; 3) byloje nėra duomenų apie tarp ginčo šalių sudarytą paskolos sutartį, kurią garantuotų išduotas vekselis.
Šalies argumentai
20. Apelianto teigimu, pirmosios instancijos teismas nesiaiškino ir netyrė aplinkybių, iš kurių ieškovė kildina reikalavimą dėl 2 000 Eur grąžinimo atsakovui; neatsižvelgė į tai, kad be vekselio ieškovė nepateikė teismui jokių kitų paskolos suteikimą ir pinigų perdavimą patvirtinančių įrodymų.
21. Atkreipia dėmesį, jog atsakovas neneigia aplinkybių, jog gyvenant drauge su ieškove, pastaroji iš savo lėšų apmokėjo dalį judviejų sąskaitų, pirko daiktus, reikalingus statomam namui, tačiau šiuos ieškovės veiksmus vertino kaip sugyventinio. Nurodo, jog ir pats atsakovas elgėsi analogiškai. Teigia, jog atsakovas yra įsitikinęs, jog gyvenant santuokoje visas ieškovės turėtas iki santuokos išlaidas atlygino.
22. Atkreipia dėmesį, jog nagrinėjamu atveju ieškovė neįrodinėjo ir aplinkybių, kad iki sutarties dėl santuokos nutraukimo pasekmių pasirašymo paskola nebuvo grąžinta ir nepagrįstai pirmosios instancijos teismas šių aplinkybių įrodinėjimo naštą perkėlė atsakovui. Anot apelianto, ginčo situacijoje ieškovė siekia revizuoti (duomenys neskelbtini) teismo sprendimą.
Šalies argumentai
23. Apeliantas nurodo, jog nesutinka su pirmosios instancijos teismo išvada dėl SMS žinučių. Paaiškina, kad atsakovas vertino, jog SMS žinutėse kalbama apie tą vekselio dalį, kuri apima įsipareigojimų UAB „SB lizingas“ užtikrinimą. Paaiškina, kad 2018 m. gruodžio 17 d. SMS žinučių turinys atspindi atsakovo emocinę būseną ir pykti prieš atsakovą apgavusią ieškovę, kadangi ieškovė atsakovą apgavo ir vekselio nesunaikino ir reikalavo jo patenkinimo visa apimtimi.
Atsiliepimas
24. Ieškovė pateikė atsiliepimą, kuriame prašo teismo apeliacinį skundą atmesti ir pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą.
Šalies argumentai
25. Ieškovės teigimu, atsakovo apeliaciniame skunde išdėstyti teiginiai prieštarauja vienas kitam, t. y. atsakovas neigia pinigų - 2 000 Eur perdavimą, tačiau teigia, kad gyvenant santuokoje šiuos pinigus grąžino pirkdamas ieškovei asmeninius daiktus.
26. Anot ieškovės, atsakovas vekselio neginčijo, priešieškinio neteikė, dėl ko negali apeliaciniame skunde vadovautis aplinkybėmis, susijusiomis su pinigų perdavimu. Teigia, jog atsakovas pats, savo parašu patvirtino pinigų perdavimą 4 300 Eur sumai ir ši aplinkybė nėra paneigta.
27. Nurodo, jog faktiškai jokio turto sutuoktiniai nedalino ir ieškovė tiesiog pasiimdama asmeninius daiktus išvyko iš atsakovo tėvui priklausančio namo. Paaiškina, kad ieškovė pateikė teismui kvitus ir sąskaitas faktūras už daiktus, kurie įsigyti už ieškovės pinigus ir liko pas atsakovą, tikslu įrodyti, kad atsakovas ne netik negrąžino ieškovei pinigų, o dar sėkmingai naudojosi ieškovės pinigais investuodamas juos į ne šeimos būstą, o jo tėvui priklausantį namą.
28. Nurodo, jog aplinkybė, kad ieškovė santuokos nutraukimo sutartyje patvirtino, kad jokių kreditorinių įsipareigojimų neturi, yra nesusijusi su skolos grąžinimu, nes sutuoktiniai patvirtino įsipareigojimų nebuvimą kreditoriams, o ne įsipareigojimų nebuvimą vienas kitam.
29. Pažymi, kad ieškovė niekada nėra atsisakiusi savo teisės grąžinti paskolintus atsakovui pinigus. Anot ieškovės, aplinkybę, kad atsakovas suvokia savo pareigą atsiskaityti su ieškovei patvirtina tiesiogiai atsakovo rašyti ieškovei SMS, kurie išsiųsti po santuokos nutraukimo.
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės,
Motyvuojamoji dalis
teisiniai argumentai ir išvados
Apeliacinis skundas netenkintinas.
30. Apeliacinio proceso paskirtis, laikantis Civilinio proceso kodekso 320 straipsnyje įtvirtintų bylos nagrinėjimo ribų, patikrinti pirmosios instancijos teismo procesinį sprendimą tiek jo teisėtumo, tiek jo pagrįstumo aspektu. Apeliacinės instancijos teismas bylą nagrinėja neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų. Taip pat apeliacinės instancijos teismas, neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo motyvus bei reikalavimus, ex officio patikrina ar nėra Civilinio proceso kodekso 329 straipsnio 2 ir 3 dalyse nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatyta.
31. Nagrinėjamu atveju apeliacijos objektas – Vilniaus regiono apylinkės teismo 2019 m. lapkričio 6 d. sprendimas, kuriuo pirmosios instancijos teismas ieškovės ieškinį tenkino visiškai.
32. Nustatyta, jog byloje ginčas kilo dėl 2 000 Eur skolos priteisimo paprastojo neprotestuotino vekselio pagrindu.
33. Pažymėtina, jog apeliacinės instancijos teismas pritaria pirmosios instancijos teismo padarytai išvadai, kad ieškovės pateiktas dokumentas, įvardijamas kaip paprastasis neprotestuotinas vekselis, neatitinka įstatymo nustatytos notarinės formos, t. y. neturi paprastojo vekselio galios. Savo ruožtu, pagal kasacinio teismo praktiką, pripažinimas, jog atitinkamas dokumentas, įvardijamas kaip paprastasis vekselis, neturi paprastojo vekselio galios, savaime nereiškia, kad yra negaliojantis ar išnykęs tas sandoris, kurio pagrindu buvo išduotas nurodytas dokumentas. Jeigu skolininkas nėra įvykdęs sandorio, kurio pagrindu buvo išduotas nurodytas dokumentas, tai esant ginčui teisme, kreditorius tokį dokumentą gali panaudoti įrodinėdamas atitinkamų prievolinių teisinių santykių egzistavimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-430/2013). Tuo tarpu, tam, kad šis dokumentas būtų pripažintas paskolos rašteliu, jis turi atitikti Civilinio kodekso 6.871 straipsnio 3 dalies reikalavimus, t. y. turi būti vertinama: 1) ar toks dokumentas gali būti laikomas paskolos gavėjo pasirašytu paskolos rašteliu (pvz., ar yra pasirašytas vekselį išrašiusio asmens, ar nurodyta pinigų suma ir pan.); 2) ar šio dokumento turinys patvirtina paskolos sutarties dalyko perdavimą paskolos gavėjui. Sprendžiant dėl antrosios sąlygos buvimo, t. y. ar dokumento, kuris įvardijamas kaip paprastasis vekselis, bet neturi paprastojo vekselio galios, turinys patvirtina paskolos sutarties dalyko perdavimą paskolos gavėjui, būtina vadovautis kasacinio teismo išaiškinimais šiuo klausimu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. vasario 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-52-313/2015). Kasacinis teismas yra pažymėjęs, kad tiek rašytinei paskolos sutarčiai, tiek ir rašytinės paskolos sutarties reikalavimus atitinkančiam dokumentui keliami tapatūs turinio reikalavimai, t. y. kad jų turinys patvirtintų paskolos teisinių santykių egzistavimą. Paprastai šiuose dokumentuose turėtų būti atskirai, padarant atitinkamą įrašą, užfiksuotas paskolos sutarties dalyko perdavimo paskolos gavėjui faktas (pavyzdžiui, „ <...> pinigus gavau <...>“, „ <...> ši sutartis yra pinigų perdavimo – priėmimo aktas“), nes tai sudaro prielaidas sutarties šalims išvengti su tuo susijusių ginčų ateityje, tačiau net jeigu toks faktas tiesiogiai ir nėra užfiksuotas, jis gali būti nustatomas (patvirtinamas) teismui vadovaujantis sutartinių santykių teisinio kvalifikavimo ir sutarčių aiškinimo taisyklėmis, reglamentuotomis Civilinio kodekso 6.193–6.195 straipsniuose, aiškinant rašytinės sutarties arba rašytinės sutarties reikalavimus atitinkančio dokumento sąlygas, vertinant panaudotą terminologiją, gramatinės išraiškos formas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. gruodžio 31 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K- 7- 430/2013).
34. Teisėjų kolegija pritaria apeliaciniame skunde išdėstytai atsakovo pozicijai, kad šioje byloje, sprendžiant ieškinio reikalavimo (ne)pagįstumo klausimą, bei esant nustatytai byloje aplinkybei, jog ieškovės pateiktas vekselis, kuriuo grindžiamas ir ieškovės byloje pareikštas reikalavimas, neturi paprastojo vekselio galios, svarbu yra nustatyti aplinkybes, susijusias su paskolos teisinių santykių tarp ginčo šalių (ne)egzistavimu.
35. Įvertinus vekselio turinį, nustatyta, jog jame nėra aiškiai nurodyta, kad atsakovui pinigai yra perduoti. Savo ruožtu, išanalizavus bylos medžiagą, nustatyta, jog atsakovas bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme iš esmės pripažino savo prievoles pagal vekselį ir savo poziciją dėl ieškinio nepagrįstumo grindė aplinkybe, jog nors prievolė dėl 2 000 Eur sumos ieškovei grąžinimo egzistavo, tačiau šią sumą atsakovas yra grąžinęs ieškovei. Be kita ko, ir apeliaciniame skunde, nors atsakovas tvirtina, jog 2 000 Eur suma yra ieškovės „išgalvota“ ir šių pinigų atsakovas nėra gavęs, tačiau tolimesnėse savo apeliacinio skundo dalyse nurodo, jog visas ieškovės turėtas iki santuokos išlaidas yra atlyginęs. Atsižvelgiant į tai, konstatuotina, jog nagrinėjamu atveju nėra pagrindo abejoti, jog ieškovė buvo paskolinusi atsakovui 2 000 Eur sumą.
36. Taigi, įvertinus aukščiau nurodytą aplinkybę, atsakovas, kuris ieškinio nepagrįstumą grindė faktu dėl ginčo sumos ieškovei grąžinimo, turėjo pareigą įrodyti šią aplinkybę (Civilinio proceso kodekso 178 straipsnis). Išanalizavus bylos medžiagą, pritartina pirmosios instancijos teismo išvadai, jog atsakovas teismui nėra pateikęs jokių įrodymų, išskyrus savo teiginius, apie tai, kad šią sumą yra ieškovei grąžinęs. Teisėjų kolegija pažymi, jog, priešingai negu teigia atsakovas, ginčo sumos grąžinimą šiuo atveju nepagrindžia ir Vilniaus regiono apylinkės teismo Trakų rūmų (duomenys neskelbtini) sprendimas dėl šalių santuokos nutraukimo, kuriame įtvirtinta, jog ginčo šalys skolų neturi, kadangi santuokos nutraukimo momentu atsakovo prievolės grąžinti ieškovei ginčo sumą terminas dar nebuvo suėjęs, nes vekselyje buvo įtvirtinta, jog skola grąžinama 2019 m. birželio 26 d. Atsižvelgiant į tai, Vilniaus regiono apylinkės teismo Trakų rūmų (duomenys neskelbtini) sprendimas dėl šalių santuokos nutraukimo šiuo atveju nėra laikytinas įrodymu, jog jau santuokos nutraukimo momentu atsakovas buvo grąžinęs ieškovei ginčo sumą.
37. Be to, sutiktina su pirmosios instancijos teismo išvada, jog ir byloje pateiktas šalių susirašinėjimas patvirtina, jog atsakovas jau po santuokos nutraukimo pripažino skolą pagal vekselį ieškovei ir nurodė, kad neketina jai mokėti. Teisėjų kolegija pažymi, jog nors atsakovas apeliaciniame skunde tvirtina, jog rašydamas SMS žinutes ieškovei jose kalbėjo apie tą vekselio dalį, kuri apima įsipareigojimų UAB „SB lizingas“ užtikrinimą, tačiau toks argumentas vertintinas tik kaip atsakovo gynybinė pozicija dėl byloje pateiktų įrodymų, kuri vertintina kaip nepagrįsta, kadangi byloje esančių įrodymų visuma leidžia daryti išvadą, jog ir šalių susirašinėjimas vyko iš esmės dėl ginčo sumos.
38. Apibendrinus išdėstytą, darytina išvada, jog pirmosios instancijos teismas priėmė pagrįstą teismo sprendimą, kurio apeliaciniame skunde nurodytais argumentais nėra pagrindo naikinti (Civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
Dėl bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme priteisimo
39. Bylinėjimosi išlaidos paskirstomos pagal tai, kurios šalies naudai priimtas sprendimas (Civilinio proceso kodekso 93 straipsnis). Atmetus apeliacinį skundą, ieškovei priteistinos jos patirtos bylinėjimosi išlaidos apeliacinės instancijos teisme. Ieškovė pateikė teismui įrodymus, jog turėjo 350 Eur bylinėjimosi išlaidų už atsiliepimo į apeliacinį skundą parengimą. Įvertinus tai, kad ši suma neviršija Lietuvos Respublikos teisingumo ministro įsakymu „Dėl rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą maksimalaus dydžio patvirtinimo“ nustatytų maksimalių priteistinų užmokesčio už advokato civilinėse bylose teikiamas teisines paslaugas dydžių, iš atsakovo ieškovės naudai priteistina 350 Eur ieškovės patirtų bylinėjimosi išlaidų atlyginimui.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija
nutarė:
atsakovo R. V. apeliacinį skundą atmesti.
Vilniaus regiono apylinkės teismo 2019 m. lapkričio 6 d. sprendimą palikti nepakeistą.
Priteisti ieškovei S. K., a. k. (duomenys neskelbtini) iš atsakovo R. V., a. k. (duomenys neskelbtini) 350 Eur bylinėjimosi išlaidas, patirtas apeliacinės instancijos teisme.