- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2021-04-01
- Bylos Nr.
- 2A-329-230/2021
- Teisminio proceso Nr.
- 2-20-3-00702-2020-0
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Nijolia Indreikienė
- Ieškovas
- R. K.
- Atsakovas
- Ž. Š.
Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Nijolia Indreikienė
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo R. K. apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2020 m. spalio 27 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovo R. K. ieškinį atsakovui Ž. Š. dėl skolos priteisimo.
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovas R. K. ieškinyje teismo prašė priteisti iš atsakovo Ž. Š. 350 Eur skolą, 5 proc. metines palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki visiško teismo sprendimo įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad 2020 m. vasario mėnesį internete susirado įsigijimui apgadintą (po eismo įvykio) automobilį Audi A5 Vokietijoje. Internete susirado atsakovą Ž. Š., kuris užsiima automobilių pargabenimu. Su atsakovu telefonu susitarė, kad automobilį jis pargabens už 350 Eur. 2020 m. vasario 4 d. atsakovui už automobilio pargabenimo paslaugą banko pavedimu sumokėjo 350 Eur. Atsakovas, nuvykęs į konkrečią automobilio buvimo vietą Vokietijoje ir pamatęs automobilį, informavo, kad automobilis ženkliai apgadintas, neužsiveda variklis, atsiuntė papildomas automobilio nuotraukas. Atsakovui nurodžius šias aplinkybes, nusprendė automobilio nebepirkti, nes skelbime nebuvo tokių apgadinimų, kokie buvo nurodyti atsakovo. Atsakovas privalėjo pargabenti automobilį iš Vokietijos į Lietuvą, o ieškovas už paslaugą privalėjo atsiskaityti, tačiau, ieškovui nebeperkant automobilio, atsakovas yra nepagrįstai praturtėjęs, kadangi nebuvo suteikta paslauga. Pažeistos ieškovo, kaip vartotojo teisės, teisėti lūkesčiai bei turtiniai interesai.
Atsiliepimas
2. Atsakovas Ž. Š. atsiliepime į ieškinį nurodė, kad 2020 m. vasario 2 d. tarp jo ir ieškovo buvo sudaryta žodinė sutartis dėl automobilio Audi A5 parvežimo iš Vokietijos Federacijos Respublikos, Berlyno, į Lietuvą, Panevėžio miestą. Sutarta 350 Eur paslaugų (nuvykimo iki automobilio buvimo vietos ir jo parvežimo į Lietuvos Respubliką) kaina. Telefonu ieškovas informavo apie parduodamą automobilį, tačiau nurodė, kad dar nėra automobilio nupirkęs. Ieškovas teigė, kad kalbėjo su automobilio pardavėju ir aptarė automobilio trūkumus bei kainą, todėl jam reikalinga papildoma paslauga, kurios įprastai atsakovas neteikia – automobilio nupirkimas. Sutarta, kad atsakovas iš savo lėšų nupirks automobilį, ir tai ieškovui papildomai kainuos 100 Eur. Su šiomis sąlygomis ieškovas sutiko. 2020 m. vasario 3 d. ieškovas atsiuntė skelbimo nuorodą apie parduodamą automobilį. 2020 m. vasario 4 d. ieškovas į atsakovo banko sąskaitą pervedė 350 Eur sumą. Atsakovui nuvykus į Vokietiją ieškovo nurodytu adresu, paaiškėjo, kad automobilis yra kitu adresu, o nuvykus prie automobilio buvo nustatyta, kad jis ne tik nevažiuojantis, bet ir su dideliais apgadinimais po eismo įvykio, nesikuria, jam reikalingas kapitalinis techninis remontas. Šią informaciją atsakovas perdavė ieškovui, nusiuntė papildomas nuotraukas, o ieškovas, įvertinęs situaciją, nurodė automobilio nepirkti. Ieškovas pareikalavo grąžinti 350 Eur, kadangi automobilis nebuvo nupirktas ir parvežtas į Lietuvą, tačiau ieškovas užsakė paslaugą, kurios vertė 350 Eur, šią sumą sudaro realiai patirtos išlaidos (nuvykimas iki ieškovo nurodytos vietos, kelių mokesčiai ir kt.), todėl vien tai, kad automobilis nebuvo nupirktas, išlaidų nesumažino. Ieškovas, užsakydamas paslaugą dar net neįgijęs automobilio, prisiėmė riziką, susijusią su pirkimu. Atsakovas, kaip paslaugos teikėjas, vykdydamas su ieškovu sudarytą žodinę sutartį, ėmėsi veiksmų, kad paslauga būtų suteikta tinkamai (nuvyko į automobilio buvimo vietą, apžiūrėjo automobilį), tačiau sutarties nebuvo galima įvykdyti ne dėl atsakovo, o dėl paties ieškovo apsisprendimo nebepirkti automobilio.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
3. Kauno apylinkės teismas 2020 m. spalio 27 d. sprendimu ieškinį atmetė, priteisė iš ieškovo R. K. 10,24 Eur procesinių dokumentų įteikimo išlaidas valstybei.
4. Teismas nustatė, kad ieškovas R. K. internete pirkimui susirado automobilį Audi A5, 2 400 Eur vertės, kuris buvo Vokietijos Federacinėje Respublikoje, taip pat susirado atsakovą Ž. Š., kuris verčiasi individualia veikla – variklinių transporto priemonių pardavimu, krovininiu kelių transportu, sunkiasvorių variklinių transporto priemonių nuoma bei išperkamąja nuoma, ir su juo telefonu susitarė, kad atsakovas už 350 Eur pargabens automobilį į Lietuvą. Susitarta, kad atsakovas nupirks automobilį Audi A5 ir ieškovas atsakovui, kai bus atvežtas automobilis, už automobilį sumokės 2 400 Eur, už automobilio nupirkimą – 100 Eur. Ieškovas atsakovui 2020 m. vasario 4 d. banko pavedimu pervedė 350 Eur už pervežimo paslaugą. Atsakovui 2020 m. vasario 4 d. nuvykus ieškovo nurodytu adresu, paaiškėjo, kad automobilis Audi A5 yra ne tuo adresu. Atsakovas nuvykęs kitu adresu rado automobilį Audi A5, kuris buvo po avarijos, nesikuriantis ir nevažiuojantis, apie šias aplinkybes informavo ieškovą, nusiuntė fotonuotraukas, po ko ieškovas automobilį atsisakė pirkti.
5. Teismas pažymėjo, kad ieškovas nepateikė jokių pagrindžiančių įrodymų, kad sutartis buvo sudaryta atsakovui būnant Vokietijoje. Šalys susitarė, kad atsakovas paims automobilį artimiausiu metu, per artimiausią reisą. Ieškovas už pervežimo paslaugą 2020 m. vasario 4 d. pervedė atsakovui į jo banko sąskaitą visą 350 Eur sumą, kurią jie buvo sutarę. Pats ieškovas atsisakė pirkti automobilį, kai atsakovas nuvažiavęs paaiškino ieškovui, jog automobilis nevažiuojantis ir nesikuria, peržiūrėjo atsakovo siųstas nuotraukas. Kadangi nagrinėjamu atveju netaikytinos vartojimo sutarčių nuostatos dėl sutarties atsisakymo, nes šalys sutarė dėl prekės vežimo, todėl taikomos bendrosios atlygintinų paslaugų sutartis reglamentuojančios nuostatos. Esant aplinkybei, kad ieškovas pats atsisakė pirkti automobilį, nors atsakovas ir buvo nuvažiavęs jo apžiūrėti (pradėjęs vykdyti sutartį), t. y. ne dėl atsakovo (paslaugos teikėjo) kaltės paslauga nebuvo suteikta, todėl vadovaujantis CK 6.720 straipsnio 4 dalimi klientas privalo sumokėti visą sutartyje nustatytą kainą.
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai
6. Apeliaciniu skundu ieškovas R. K. prašo panaikinti Kauno apylinkės teismo 2020 m. spalio 27 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – ieškinį tenkinti. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:
1.1. Teismas neteisingai taikė materialinės teisės normas, dėl ko priėmė nepagrįstą ir neteisėtą, pažeidžiantį vartotojo teises sprendimą.
1.2. Teismas siaurinamai aiškino sutarties dalyką, apsiribodamas tuo, kad šalys sutarė dėl prekės vežimo (CK 6.228¹⁰ straipsnio 2 dalies 12 punktas), kai su atsakovu buvo susitarta dėl viso komplekso jo, kaip verslininko, suteiktinų paslaugų ieškovui: automobilio nupirkimo savo (atsakovo) lėšomis, automobilio pargabenimo ir, esant siurprizinei situacijai, automobilio kokybės neatitikimo skelbimo turiniui – įvertinti jo techninę būklę ir informuoti ieškovą dėl apsisprendimo pirkti automobilį. Taigi buvo susitarta, kad suteikiama ne vien automobilio pargabenimo iš Vokietijos paslauga, o jų visuma. Todėl yra pažeistos ieškovo, kaip vartotojo, teisės ir teisėti lūkesčiai bei turtiniai interesai.
1.3. Teismas neteisingai aiškina CK 6.228¹⁰ straipsnio 2 dalies 12 punkto nuostatą, pagal kurią vartotojo teisė atsisakyti nuotolinės sutarties ir ne prekybos patalpose sudarytos sutarties netaikoma sutartims dėl apgyvendinimo, prekių vežimo, automobilių nuomos, viešojo maitinimo ar laisvalaikio paslaugų, jeigu sutartyje nustatyta konkreti paslaugų teikimo data ar laikotarpis. Šiuo atveju tarp nuotolinės sutarties šalių nebuvo jokio susitarimo dėl konkrečios paslaugų teikimo datos ar laikotarpio, o pagal CK 6.228¹⁰ straipsnio 1 dalį vartotojas turi teisę, nenurodydamas priežasties ir nepatirdamas kitų, negu nustatyta šio kodekso 6.228¹¹ straipsnyje, išlaidų, per keturiolika dienų atsisakyti nuotolinės sutarties ar ne prekybos patalpose sudarytos sutarties.
Atsiliepimas
1.4. Atsakovo nurodyti motyvai apie galimus jo patirtus nuostolius neatitinka tikrovės. Atsakovas negabena vieno automobilio pagal konkretaus kliento užsakymą, jis būna toje Vokietijos dalyje iki tol, kol surenka pargabenimui visą tralą automobilių, todėl nėra pagrindo negrąžinti ieškovo sumokėtų pinigų.
1.5. Teismas byloje turėjo išankstinę subjektyvią ir šališką nuostatą ieškovo atžvilgiu, kadangi ieškovo, kaip vartotojo, ieškinys buvo grindžiamas vartojimo sutarties pagrindu, o tokios bylos gali būti nagrinėjamos pagal vartotojo gyvenamąją vietą, ko ir buvo prašoma – bylą perduoti nagrinėjimui Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmams, tačiau Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmai šio ieškinio prašymo netenkino.
7. Atsakovas Ž. Š. atsiliepimu į ieškovo apeliacinį skundą prašo jį atmesti. Atsiliepime nurodomi šie argumentai:
2.1. Nepagrįstas skundo argumentas, kad ieškovas turėjo teisę, nenurodydamas priežasties ir nepatirdamas jokių išlaidų, per keturiolika dienų atsisakyti nuotolinės sutarties ar ne prekybos patalpose sudarytos sutarties. Sutartis buvo pradėta vykdyti jau kitą dieną po susitarimo, pats ieškovas nedelsdamas į atsakovo sąskaitą pervedė sutartą pinigų sumą, kad būtų galimybė pradėti tuoj pat vykdyti sutartį, o situacija, kuomet jau pradėta vykdyti (ar per keturiolika dienų) prekių vežimo paslauga ieškovo galėtų būti vienašališkai nutraukta, turėtų būti suprantama, kaip neišvengiamai susijusi su pareiga padengti dėl pradėtos vykdyti (įvykdytos) sutarties kitos šalies patirtas išlaidas.
2.2. Pats ieškovas, sudarydamas sutartį net neapžiūrėjęs automobilio ir neįsitikinęs jo būkle, prisiėmė visą galimą riziką dėl realaus automobilio techninio stovio ir pats pasirinko būtent tokį veikimo būdą – nutraukė vykdomą sutartį. Tokiose situacijose iš esmės būtų neįmanoma vykdyti prekių vežimo veiklos, paremtos sutartimis, pagal kurias, pasak ieškovo, jau pradėjus jas vykdyti, užsakovas galėtų be jokių patiriamų išlaidų tiesiog jų atsisakyti (vienašališkai nutraukti).
Motyvuojamoji dalis
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Dėl naujų įrodymų
8. Ieškovas R. K. 2020 m. gruodžio 7 d. pateikė teismui rašytinius įrodymus – duomenis apie atsakovo buvimo vietą, paieškos duomenis.
9. Pagal CPK 314 straipsnį apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teisme, išskyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atsisakė juos priimti ar kai šių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau.
10. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs tai, kad ieškovas turėjo galimybę minėtus įrodymus pateikti bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme metu, be to, neaiškus šių duomenų gavimo šaltinis (iš kur minėti duomenys atspausdinti), nesutampa nurodyti asmens kontaktiniai duomenys (telefono numeris), atsisako juos priimti.
Dėl apeliacinio skundo ribų ir ginčo esmės
11. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą tik apskųstoje dalyje ir tik analizuodamas apeliaciniame skunde išdėstytus argumentus, išskyrus įstatyme nurodytas išimtis (CPK 320 straipsnio 2 dalis), kurios nagrinėjamo ginčo atveju nenustatytos. Absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas taip pat nenustatė (CPK 329 straipsnis).
12. Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad ieškovas R. K. ir atsakovas Ž. Š. 2020 m. vasario 2 d. sudarė žodinę (nuotolinę) atlygintinų paslaugų teikimo sutartį, pagal kurią atsakovas įsipareigojo savo lėšomis nupirkti automobilį Audi A5 ir pargabenti jį iš Vokietijos Federacinės Respublikos į Lietuvos Respubliką, o ieškovas sumokėti atsakovui už suteiktas pervežimo paslaugas 350 Eur sumą. Ieškovas 2020 m. vasario 4 d. bankiniu mokėjimo pavedimu pervedė atsakovui 350 Eur už suteiktinas pervežimo paslaugas. Atsakovui 2020 m. vasario 4 d. nuvykus ir apžiūrėjus automobilį bei informavus ieškovą apie automobilio būklę (nusiuntus fotonuotraukas), ieškovas atsisakė pirkti automobilį.
13. Ieškovas R. K. ieškinyje reiškė reikalavimą priteisti iš atsakovo Ž. Š. už pervežimo paslaugą sumokėtus 350 Eur, kadangi paslauga nebuvo suteikta ir atsakovas nepagrįstai praturtėjo. Tačiau pirmosios instancijos teismas skundžiamu sprendimu ieškinį atmetė, motyvuodamas tuo, kad atsakovui pradėjus vykdyti sutartį paslaugos nebuvo įmanoma suteikti dėl ieškovo kaltės (ieškovas atsisakė pirkti automobilį), todėl ieškovas privalo sumokėti atsakovui visą sutarties kainą (350 Eur).
14. Ieškovas R. K., nesutikdamas su pirmosios instancijos teismo išvadomis, teigia, kad atsižvelgiant į tai, jog tarp šalių buvo sudaryta vartojimo paslaugų sutartis, teismas, spręsdamas šalių ginčą, privalėjo vadovautis CK 6.228¹⁰ straipsnio 1 dalimi, pagal kurią vartotojas turi teisę, nenurodydamas priežasties ir nepatirdamas kitų, negu nustatyta šio kodekso 6.228¹¹ straipsnyje, išlaidų, per keturiolika dienų atsisakyti nuotolinės sutarties ar ne prekybos patalpose sudarytos sutarties.
15. Pažymėtina, kad pagal CK 6.716 straipsnio 1 dalį paslaugų sutartimi viena šalis (paslaugų teikėjas) įsipareigoja pagal kitos šalies (kliento) užsakymą suteikti klientui tam tikras nematerialaus pobūdžio (intelektines) ar kitokias paslaugas, nesusijusias su materialaus objekto sukūrimu (atlikti tam tikrus veiksmus arba vykdyti tam tikrą veiklą), o klientas įsipareigoja už suteiktas paslaugas sumokėti. Šiuo atveju byloje nėra ginčo, kad šalių sudaryta sutartis kvalifikuotina kaip vartojimo paslaugų sutartis, o vartojimo paslaugų sutarčiai taikomos šio kodekso normos, reglamentuojančios vartojimo sutartis (CK 6.716 straipsnio 4 dalis).
16. CK 6.228¹⁰ straipsnio 1 dalyje numatyta, kad vartotojas turi teisę, nenurodydamas priežasties ir nepatirdamas kitų, negu nustatyta šio kodekso 6.228¹¹ straipsnyje, išlaidų, per keturiolika dienų atsisakyti nuotolinės sutarties ar ne prekybos patalpose sudarytos sutarties, išskyrus šio straipsnio 2 dalyje numatytas išimtis. Vartotojo teisė atsisakyti nuotolinės sutarties ir ne prekybos patalpose sudarytos sutarties netaikoma sutartims dėl apgyvendinimo, prekių vežimo, automobilių nuomos, viešojo maitinimo ar laisvalaikio paslaugų, jeigu sutartyje nustatyta konkreti paslaugų teikimo data ar laikotarpis (CK 6.228¹⁰ straipsnio 2 dalies 12 punktas).
17. Nagrinėjamu atveju byloje esantys duomenys patvirtina, kad ieškovas R. K. 2020 m. vasario 4 d. bankiniu mokėjimo pavedimu pervedė atsakovui Ž. Š. 350 Eur sumą už automobilio Audi A5 nupirkimą ir pargabenimą. Atsakovas Ž. Š. tą pačią dieną, t. y. 2020 m. vasario 4 d., nuvažiavo į automobilio buvimo vietą, jį apžiūrėjo, įvertino automobilio būklę, nusiuntė ieškovui automobilio fotonuotraukas (b. l. 42-46), taigi pradėjo faktiškai vykdyti sutartį. Atsižvelgiant į minėtas aplinkybes, darytina išvada, kad šalys, sudarydamos sutartį, susitarė, jog sutartis bus pradėta vykdyti iš karto po jos sudarymo, ieškovui atlikus mokėjimą už paslaugas, todėl nėra pagrindo sutikti su ieškovo apeliacinio skundo argumentu, jog tarp sutarties šalių nebuvo susitarimo dėl konkrečios paslaugų teikimo datos ar laikotarpio.
18. Ieškovas R. K. apeliaciniame skunde taip pat nepagrįstai teigia, kad pirmosios instancijos teismas siaurinamai aiškino sutarties dalyką, konstatuodamas, jog šalys sutarė dėl prekės vežimo (CK 6.228¹⁰ straipsnio 2 dalies 12 punktas). Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, nors šiuo atveju šalys susitarė dėl suteiktinų paslaugų komplekso (visumos), t. y. tiek automobilio apžiūros ir nupirkimo savo lėšomis, tiek jo pergabenimo iš Vokietijos Federacinės Respublikos į Lietuvos Respubliką, tačiau sutarties rezultatas, kurio siekė abi šalys, yra būtent automobilio pargabenimas, kaip pagrindinė paslauga (sutarties dalykas), o kitos paslaugos (apžiūrėjimas, nupirkimas) yra neabejotinai susijusios su automobilio pargabenimu. Atsižvelgiant į tai, pirmosios instancijos teismas pagrįstai sprendė, kad šalys susitarė dėl prekės (automobilio) vežimo (CK 6.228¹⁰ straipsnio 2 dalies 12 punktas), todėl vartojimo sutarčių nuostatos dėl nuotolinės sutarties atsisakymo (CK 6.228¹⁰ straipsnio 1 dalis) šiuo atveju netaikytinos ir nėra pagrindo konstatuoti, kad tokiu būdu yra pažeidžiamos ieškovo, kaip vartotojo, teisės ir teisėti lūkesčiai bei turtiniai interesai. Nustačius, kad šiuo atveju šalių sudarytai vartojimo paslaugų sutarčiai netaikytina CK 6.228¹⁰ straipsnio 1 dalyje numatyta vartotojo teisė atsisakyti nuotolinės sutarties, taikytinos bendrosios atlygintinų paslaugų teikimo sutartis reglamentuojančios nuostatos, tame tarpe ir nuostatos, nustatančios paslaugų kainą bei apmokėjimo tvarką.
19. Pagal CK 6.720 straipsnio 4 dalį jeigu sutarties neįmanoma įvykdyti dėl kliento kaltės, klientas privalo sumokėti visą sutartyje nustatytą kainą, jeigu sutartis nenustato ko kita. Kaip jau nustatyta, tarp šalių buvo sudaryta nuotolinė vartojimo paslaugų teikimo sutartis. Atsakovas Ž. Š. iš karto po sutarties sudarymo ir pinigų pervedimo pradėjo vykdyti sutartį, t. y. nuvyko į automobilio buvimo vietą, įvertino jo būklę, nusiuntė automobilio fotonuotraukas ieškovui. Tuo tarpu ieškovas R. K., gavęs atsakovo nurodytą informaciją apie automobilio būklę, atsisakė pirkti automobilį, t. y. paslauga nebuvo suteikta (sutartis neįvykdyta) ne dėl atsakovo (paslaugos teikėjo) kaltės, o atsakovas šiuo atveju negalėjo įvykdyti sutarties dėl ieškovo (kliento) kaltės, pastarajam atsisakius pirkti automobilį. Atsižvelgiant į tai, pirmosios instancijos teismas pagrįstai konstatavo, kad ieškovas privalo sumokėti atsakovui visą sutartyje nustatytą kainą, t. y. 350 Eur.
20. Nors ieškovas R. K. apeliaciniame skunde teigia, kad atsakovo argumentai apie patirtus nuostolius yra nepagrįsti, kadangi jis negabena vieno automobilio pagal konkretaus kliento užsakymą, o būna toje Vokietijos dalyje iki tol, kol surenka pargabenimui visą tralą automobilių, todėl nėra pagrindo negrąžinti jo sumokėtų pinigų, tačiau su tokiais ieškovo argumentais nėra pagrindo sutikti. Kaip jau minėta, šiuo atveju atsakovas sutarties negalėjo pabaigti įvykdyti būtent dėl ieškovo kaltės (ieškovas atsisakė pirkti automobilį), todėl ieškovas turi pareigą sumokėti visą sutartyje nustatytą kainą (CK 6.720 straipsnio 4 dalis), neatsižvelgiant į atsakovo faktiškai turėtas išlaidas, susijusias su sutarties vykdymu. Be to, atkreiptinas dėmesys, kad atsakovas neabejotinai turėjo tam tikras faktines išlaidas, susijusias su sutarties vykdymu (nuvykimas į automobilio buvimo vietą, jo apžiūra, ieškovo informavimas apie automobilio būklę ir pan.), todėl ieškovo skundo argumentai dėl atsakovo turėtų išlaidų nepagrįstumo atmestini.
21. Ieškovas R. K. skunde taip pat nurodo, kad jo, kaip vartotojo, ieškinys buvo grindžiamas vartojimo sutarties pagrindu, o tokios bylos gali būti nagrinėjamos pagal vartotojo gyvenamąją vietą, ko ir buvo prašoma – bylą perduoti nagrinėjimui Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmams, tačiau Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmai šio ieškinio prašymo netenkino.
22. Pagal CPK 30 straipsnio 11 dalį ieškinys dėl vartojimo sutarčių taip pat gali būti pareiškiamas pagal vartotojo gyvenamąją vietą. Teisė pasirinkti vieną iš kelių teismų, kuriems byla teisminga, priklauso ieškovui (CPK 30 straipsnio 12 dalis). Iš byloje esančių duomenų matyti, kad ieškovas (kreditorius) R. K., pareiškimu dėl teismo įsakymo išdavimo inicijuodamas civilinę bylą dėl skolos priteisimo iš skolininko (atsakovo) Ž. Š., kreipėsi į Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmus ir tokiu būdu pasirinko šio ginčo teismingumą pagal skolininko (atsakovo) gyvenamąją vietą.
23. CPK 34 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad teismas, laikydamasis teismingumo taisyklių, priimtą bylą turi išspręsti iš esmės, nors vėliau ji taptų teisminga kitam teismui, išskyrus šio straipsnio 5, 6 ir 7 dalyse numatytus atvejus. Teismas nutartimi perduoda bylą nagrinėti kitam teismui arba kitiems teismo rūmams: 1) jeigu pripažįsta, kad ta byla operatyviau ir ekonomiškiau bus išnagrinėta kitame teisme arba kituose teismo rūmuose, konkrečiai – pagal daugumos įrodymų buvimo vietą, išskyrus išimtinio teismingumo atvejus; 2) jeigu atsakovas, kurio gyvenamoji vieta pirmiau nebuvo žinoma, paprašo perduoti bylą jo gyvenamosios vietos teismui arba jo gyvenamosios vietos teismo rūmams; 3) jeigu, nušalinus vieną ar kelis teisėjus ar teisėjams nusišalinus, apylinkės teisme, o kai teismas sudarytas iš teismo rūmų, – to teismo rūmuose, arba apygardos teismo Civilinių bylų skyriuje nebėra teisėjų, turinčių teisę nagrinėti bylą; 4) jeigu, iškėlus bylą tame teisme, paaiškėja, kad ji buvo priimta pažeidžiant teismingumo taisykles; 5) sustabdžius bylą dėl to, kad atsakovui iškelta bankroto ar restruktūrizavimo byla. Šiuo atveju ji perduodama bankroto ar restruktūrizavimo bylą nagrinėjančiam teismui.
24. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, nagrinėjamu atveju nebuvo nei vieno iš CPK 34 straipsnio 2 dalyje numatytų pagrindų civilinės bylos perdavimui nagrinėti Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmams. Taigi pirmosios instancijos teismas 2020 m. rugsėjo 17 d. nutartimi pagrįstai atmetė tokį ieškovo prašymą ir išnagrinėjo bylą iš esmės, laikantis teismingumo taisyklių.
25. Atsižvelgiant į nustatytas aplinkybes, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad pirmosios instancijos teismo sprendimas yra teisėtas ir pagrįstas, priimtas nepažeidžiant materialinės ir procesinės teisės normų, apeliacinio skundo argumentai nesudaro pagrindo konstatuoti šio sprendimo neteisėtumo ar nepagrįstumo, todėl nenustačius jokių CPK 329 ir 330 straipsniuose nurodytų procesinės ir materialinės teisės normų pažeidimų, dėl kurių ginčas galėjo būti išspręstas neteisingai, apeliacinis skundas atmetamas, o skundžiamas pirmosios instancijos teismo sprendimas paliekamas nepakeistas (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
Dėl bylinėjimosi išlaidų
26. Apeliacinį skundą atmetus, ieškovo turėtos bylinėjimosi išlaidos, turėtos apeliacinės instancijos teisme (žyminis mokestis), neatlyginamos.
27. Valstybei iš ieškovo priteisiamos 5,82 Eur išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu (CPK 88 straipsnio 1 dalies 3 punktas).
Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Kauno apylinkės teismo 2020 m. spalio 27 d. sprendimą palikti nepakeistą.
Priteisti valstybei iš ieškovo R. K. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) 5,82 Eur išlaidas, susijusias su procesinių dokumentų įteikimu.
Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.