Kauno apylinkės teismo sprendimas

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo R. K. ieškinį atsakovui Ž. Š. dėl skolos priteisimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Ieškinys ir argumentai.

Teismo posėdžio metu ieškovas R. K. palaikė ieškinio reikalavimus ir prašė juos tenkinti. Ieškovo reikalavimai grindžiami šiais ieškinyje nurodytais argumentais, palaikytais ir paaiškintais teismo posėdžio metu:

- Ieškovas 2020 m. vasario mėnesį internete susirado įsigijimui apgadintą automobilį Vokietijoje Audi A5. Kadangi pats nekalba vokiškai, draugų pagalba išsiaiškino automobilio būklę, t. y. kad automobilis kuriasi ir važiuoja. Išsiaiškinus šią informaciją, nuspręsta pirkti automobilį. Internete, specialiame tinklalapyje, ieškovas susirado atsakovą Ž. Š., kuris užsiima automobilių pergabenimų, nes tuo metu atsakovas buvo arčiausiai parduodamo automobilio Vokietijoje, netoli Berlyno. Susisiekus telefonu, sutarė, kad atsakovas ieškovui pargabens automobilį už 350,00 Eur. Rašytinė sutartis sudaryta nebuvo, ieškovas atsakovo nepažinojo. Atsakovas turėjo sumokėti už ieškovo perkamą automobilį 2 400,00 Eur. Atsakovui, kai automobilis būtų pergabentas į Lietuvą, ieškovas turėjo sumokėti 2 400,00 Eur automobilio kainą ir 100,00 Eur už automobilio nupirkimą.

- Ieškovas 2020 m. vasario 4 d. atsakovui už automobilio pergabenimo paslaugą banko pavedimu sumokėjo 350,00 Eur. Atsakovas, nuvykęs į konkrečią automobilio buvimo vietą Vokietijoje ir pamatęs automobilį, informavo ieškovą, kad automobilis ženkliai apgadintas, neužsiveda variklis, atsiuntė papildomas automobilio nuotraukas. Atsakovui nurodžius šias aplinkybe, ieškovas nusprendė automobilio nebepirkti, nes skelbime nebuvo tokių apgadinimų, kokie buvo nurodyti atsakovo. Nutraukus telefono pokalbį, po kokių 10 min. ieškovas perskambino atsakovui ir pasiūlė sumokėti 50,00 Eur už kurą, tačiau atsakovas nesutiko, ir prašė 100,00 Eur, dėl 350,00 Eur sumos nekalbėjo. Po šių pokalbių atsakovas daugiau nebeatsiliepdavo į ieškovo skambučius, todėl ieškovas mano, kad pats atsakovas nusipirko tą automobilį.

- Atsakovas yra verslininkas, užsiima individualia veikla – variklinių transporto priemonių pardavimu, krovininiu kelių transporto ir sunkiasvorių variklinių transporto priemonių nuoma bei išperkamąja nuoma. Atsakovas privalėjo pargabenti į Lietuvą automobilį iš Vokietijos, o ieškovas už paslaugą privalėjo atsiskaityti, tačiau ieškovui nebeperkant automobilio, atsakovas yra nepagrįstai praturtėjęs, kadangi nebuvo suteikta paslauga. Pažeistos ieškovo, kaip vartotojo teisės, teisėti lūkesčiai bei turtiniai interesai.

- Atsakovas privalo grąžinti avansu už nesuteiktą paslaugą sumokėtą 350,00 Eur sumą. Ieškovas nesutinka, kad atsakovas galėjo patirti nuostolių, nes jis yra verslininkas ir prisiima verslo riziką, gabeno ne vieną automobilį, todėl nėra pagrindo ieškovui negrąžinti pinigų. Ieškovas posėdyje nurodė, kad ne pirmą kartą perka automobilius.

II. Atsakovo atsiliepimas ir argumentai.

III. Liudytojo parodymai.

Liudytojas R. A. teismo posėdžio metu paaiškino, kad su Ž. Š. šių metų pavasarį važiavo į Vokietiją parvežti automobilių, tarp kurių ir Audi A5, tą žinojo jau važiuojant į Vokietiją. Turėjo būti paimami trys automobiliai, tačiau parvažiavo tik su dviem, Audi A5 nepasikrovė. Nuvažiavus iš pradžių dėl šio automobilio paaiškėjo, kad ne šiuo adresu yra automobilis, todėl reikėjo papildomai važiuoti į kitą vietą. Nuvažiavus paaiškėjo, kad automobilis nevažiuojantis, be priekio, nebuvo galima suprasti net koks tai automobilis. Atsakovas paskambino užsakovui ir informavo. Klientas turėjo sumokėti apie 350,00 Eur už paslaugą, taip pat žino, kad Ž. Š. turėjo sumokėti už automobilį. Ž. Š. sakė, kad klientas informavo, jog automobilis važiuojantis, tačiau toks nebuvo. Dėl šio automobilio sugaišo visą dieną. Liudytojas taip pat nurodė, kad kartais padeda kartu važiuoti paimti automobilių, nes dviem važiuoti yra saugiau. Dėl aplinkybių apie atsiskaitymą, ar 350,00 Eur grąžinimą nekalbėjo ir nežino. Buvo nuvažiuota apie 2800 km iš Lietuvos iki Vokietijos ir atgal, kelionė užtruko apie dvi paras.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

IV. Ieškinys atmestinas.

Bylos nagrinėjimo teisme metu nustatyta, kad ieškovas R. K. nuotolinio būdu, naudojantis internetu, pirkimui susirado automobilį Audi A5, 2 400,00 Eur vertės, kuris buvo Vokietijos Federacinėje Respublikoje. Ieškovas draugų pagalba, kurie kalba vokiškai, išsiaiškino automobilio būklę, t. y. kad automobilis kuriasi ir važiuoja, išsiaiškinus šią informaciją ieškovas nusprendė pirkti automobilį. Internete susirado atsakovą Ž. Š., kuris verčiasi individualia veikla – variklinių transporto priemonių pardavimu, krovininiu kelių transportu, sunkiasvorių variklinių transporto priemonių nuoma bei išperkamąja nuoma (b. l. 35), ir su juo telefonu susitarė, kad atsakovas už 350,00 Eur pargabens automobilį Audi A5 į Lietuvą. Susitarta, kad atsakovas nupirks automobilį Audi A5, ir ieškovas atsakovui, kai bus atvežtas automobilis, už automobilį sumokės 2 400,00 Eur, už automobilio nupirkimą – 100,00 Eur. Ieškovas atsakovui 2020 m. vasario 4 d. banko pavedimu pervedė 350,00 Eur už pervežimo paslaugą (b. l. 4). Atsakovui 2020 m. vasario 4 d. nuvykus ieškovo nurodytų adresu – (duomenys neskelbtini), Vokietija, paaiškėjo, kad automobilis Audi A5 yra ne tuo adresu, o adresu – (duomenys neskelbtini), Vokietija. Atsakovas nuvykęs kitų adresu rado automobilį Audi A5, kuris buvo po avarijos, nesikuriantis ir nevažiuojantis, apie šias aplinkybes informavo ieškovą, nusiuntė foto nuotraukas, po ko ieškovas atsisakė pirkti automobilį.

Ieškovas R. K. reikalauja grąžinti už pervežimo paslaugą sumokėtus 350,00 Eur, kadangi paslauga nebuvo suteikta, o atsakovas Ž. Š. nesutinka, kadangi pats ieškovas atsisakė pirkti automobilį, todėl paslauga nebuvo suteikta.

Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.716 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad paslaugų sutartimi viena šalis (paslaugų teikėjas) įsipareigoja pagal kitos šalies (kliento) užsakymą suteikti klientui tam tikras nematerialaus pobūdžio (intelektines) ar kitokias paslaugas, nesusijusias su materialaus objekto sukūrimu (atlikti tam tikrus veiksmus arba vykdyti tam tikrą veiklą), o klientas įsipareigoja už suteiktas paslaugas sumokėti. CK 6.720 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad paslaugų kaina nustatoma šalių susitarimu ir po sutarties sudarymo gali būti keičiama tik sutartyje nustatyta tvarka ir atvejais. Suteikiamas paslaugas klientas apmoka sutartyje nustatytu laiku ir tvarka. Vartojimo paslaugų sutarčiai taikomos šio kodekso normos, reglamentuojančios vartojimo sutartis (CK 6.716 straipsnio 4 dalis).

CK 6.228¹ straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad vartojimo sutartimi verslininkas įsipareigoja perduoti vartotojui prekes nuosavybės teise arba suteikti paslaugas vartotojui, o vartotojas įsipareigoja priimti prekes ar paslaugas ir sumokėti jų kainą. Šio straipsnio 2 dalyje vartotojas apibūdinamas kaip fizinis asmuo, su savo verslu, prekyba, amatu ar profesija nesusijusiais tikslais (vartojimo tikslais) siekiantis sudaryti ar sudarantis sutartis; šio straipsnio 3 dalyje verslininkas apibrėžiamas kaip fizinis asmuo arba juridinis asmuo ar kita organizacija, ar jų padalinys, savo prekybos, verslo, amato arba profesijos tikslais siekiantys sudaryti ar sudarantys sutartis, įskaitant asmenis, veikiančius verslininko vardu arba jo naudai.

Nuotolinė sutartis yra verslininko ir vartotojo sutartis, sudaroma pagal organizuotą nuotolinio pirkimo–pardavimo ar paslaugų teikimo sistemą, verslininkui ir vartotojui fiziškai nesant kartu vienoje vietoje ir iki sutarties sudarymo bei sutarties sudarymo metu naudojant tik ryšio priemones (CK 6.228⁸ straipsnio 1 dalis). Vartotojas turi teisę, nenurodydamas priežasties ir nepatirdamas kitų, negu nustatyta šio kodekso 6.228¹¹ straipsnyje, išlaidų, per keturiolika dienų atsisakyti nuotolinės sutarties ar ne prekybos patalpose sudarytos sutarties, išskyrus šio straipsnio 2 dalyje numatytas išimtis (CK 6.228¹⁰ straipsnio 1 dalis). Viena iš išimčių, kai vartotojo teisė atsisakyti nuotolinės sutarties ir ne prekybos patalpose sudarytos sutarties, numatyta CK 6.228¹⁰ straipsnio 2 dalies 12 punkte – sutartims dėl apgyvendinimo, prekių vežimo, automobilių nuomos, viešojo maitinimo ar laisvalaikio paslaugų, jeigu sutartyje nustatyta konkreti paslaugų teikimo data ar laikotarpis. Šiame skyriuje preke laikomas materialus kilnojamasis daiktas, išskyrus daiktus, kurie yra realizuojami Civilinio proceso kodekso nustatyta tvarka vykdymo proceso metu, ir kitas įstatymų nustatytas išimtis. CK 6.228⁴ straipsnio tikslais preke laikomas ir nekilnojamasis daiktas, taip pat šilumos ir elektros energija, vanduo, gamtinės dujos. Esant šiai išimčiai netaikomos vartojimo sutartis reglamentuojančios teisės normos, o taikomos bendrosios normos.

CK 6.720 straipsnio 3 dalyje nustatyta, jeigu sutartis nenustato ko kita, klientas privalo sumokėti visą kainą, kai visos paslaugos pagal sutartį yra suteiktos. Šalių susitarimu dalis kainos gali būti sumokėta sutarties sudarymo metu ar sutartu laiku vėliau, o visiškai atsiskaitoma, kai paslaugų teikėjas įvykdo sutartį. Jeigu sutarties neįmanoma įvykdyti dėl kliento kaltės, klientas privalo sumokėti visą sutartyje nustatytą kainą, jeigu sutartis nenustato ko kita (CK 6.720 straipsnio 4 dalis).

Nagrinėjamu atveju ieškovas R. K. ir atsakovas Ž. Š., nuotoliniu būdu, naudojantis mobiliojo ryšio priemonėmis, sudarė žodinę atlygintinų paslaugų sutartį, pagal kurią atsakovas įsipareigojo nupirkti už atlygį iš savo lėšų automobilį Audi A5, ir jį parvežti iš Vokietijos į Lietuvą, į ieškovo nurodytą vietą. Byloje nėra ginčo, kad tarp šalių buvo sudaryta vartojimo paslaugų sutartis. Ieškovas yra fizinis asmuo, sudaręs sutartį su savo verslu, prekyba, amatu ar profesija nesusijusiais tikslais, o atsakovas yra verslininkas, užsiimantis individualia veikla.

Atsakovas nurodė, kad ieškovas dėl paslaugos suteikimo susisiekė su juo 2020 m. vasario 2 d., su šiomis aplinkybėmis ieškovas nesutinka, teigia, kad sutartis buvo sudaryta, atsakovui būnant Vokietijoje. Tačiau ieškovas nepateikia jokių pagrindžiančių įrodymų, kad sutartis buvo sudaryta atsakovui būnant Vokietijoje (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 176 straipsnis). Liudytojas R. A. patvirtino tai, kad su Ž. Š. šių metų pavasarį važiavo į Vokietiją parvežti automobilių, tarp kurių ir Audi A5, tą žinojo jau važiuojant į Vokietiją. Taigi šios aplinkybės, patvirtina, kad ieškovas su atsakovu sudarė šią paslaugų sutartį, dar atsakovui būnant Lietuvoje. Šalys susitarė, kad atsakovas paims automobilį artimiausiu metu, per artimiausią reisą.

Ieškovas už pervežimo paslaugą 2020 m. vasario 4 d. pervedė atsakovui į jo banko sąskaitą visą 350,00 Eur sumą, kurią jie buvo sutarę. Nustatyta, kad pats ieškovas R. K. atsisakė pirkti automobilį Audi A5, po to, kai ieškovas nuvažiavęs ir paaiškinęs ieškovui, kad automobilis nevažiuojantis ir nesikuria, peržiūrėjęs atsakovo siųstas nuotraukas. Šių aplinkybių ieškovas neneigia. Kadangi nagrinėjamu atveju netaikytinos vartojimo sutarčių nuostatos dėl sutarties atsisakymo, nes šalys sutarė dėl prekės vežimo (CK 6.228¹⁰ straipsnio 2 dalies 12 punktas), todėl taikomos bendrosios atlygintinų paslaugų sutartis reglamentuojančios nuostatos. Esant aplinkybei, kad ieškovas pats atsisakė pirkti automobilį Audi A5, nors atsakovas ir buvo nuvažiavęs jo apžiūrėti, t. y. ne dėl atsakovo (paslaugos teikėjo) kaltės paslauga nebuvo suteikta, todėl vadovaujantis CK 6.720 straipsnio 4 dalimi klientas privalo sumokėti visą sutartyje nustatytą kainą. Šalys sutarties nutraukimo pasekmių nebuvo aptarę, todėl taikytinos įstatyme nustatytos normos.

Atsižvelgiant į aukščiau nurodytas aplinkybes, ieškovo ieškinys atmestinas, kadangi ieškovas, atsakovui pradėjus vykdyti sutartį, atsisakė pirkti automobilį, t. y. dėl ieškovo kaltės nebuvo įvykdyta sutartis.

Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą (CPK 93 straipsnio 1 dalis). Jeigu ieškinys atmestas, bylinėjimosi išlaidos išieškomos į valstybės biudžetą iš ieškovo, kuris nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo neatleistas (CPK 96 straipsnio 2 dalis).

Atsakovas nepateikė jokių įrodymų, kad patyrė kokių nors bylinėjimosi išlaidų, ir prašymo priteisti šias išlaidas nepateikė. Išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu, priteistinos iš ieškovo R. K. valstybei (CPK 96 straipsnis).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 285–286 straipsniais, teismas

nusprendžia:

Ieškinį atmesti.

Priteisti iš ieškovo R. K., a. k. (duomenys neskelbtini) 10,24 Eur (dešimt eurų 24 ct) procesinių dokumentų įteikimo išlaidų valstybei. Ši suma turi būti sumokėta į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, j. a. k. 188659752, biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, pasirinktame banke, nurodant įmokos kodą 5660.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo paskelbimo gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui, skundą paduodant per Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmus.