- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2013-11-28
- Bylos Nr.
- 2A-2294-640/2013
- Teisminio proceso Nr.
- 2-52-3-00895-2012-9
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Rūta Veniulytė-Jankūnienė (pran.), Alvydas Barkauskas, Liuda Uckienė
- Ieškovas
- VĮ „Nemenčinės miškų urėdija“
- Kategorijos
- 35.2pavadinimo nepavyko patikrinti
- 42.10pavadinimo nepavyko patikrinti
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš
kolegijos posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovo VĮ „Nemenčinės miškų urėdija“ apeliacinį skundą dėl Vilniaus rajono apylinkės teismo 2013 m. vasario 4 d. sprendimo, priimto civilinėje byloje pagal ieškovo VĮ „Nemenčinės miškų urėdija“ ieškinį UAB „Baltwood“ dėl nuostolių priteisimo.
Aprašomoji dalis
nustatė:
Ginčo esmė
Ieškovas, patikslintu ieškiniu (b.l. 150-154, 1 tomas), kreipėsi į teismą prašydamas priteisti jam iš atsakovo 11 565,25 Lt nuostolių atlyginimo, 6 proc. dydžio procesines palūkanas ir patirtas bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad 2008 m. gruodžio 10 d. UAB „Baltwood“ ir VĮ „Nemenčinės miškų urėdija“ sudarė apvaliosios medienos ilgalaikio pirkimo-pardavimo sutartį Nr. 1/09-3, pagal kurią pardavėjas VĮ „Nemenčinės miškų urėdija“ įsipareigojo per vienerius metus pirkėjo UAB „Baltwood“ nuosavybėn perduoti 1000 kubinių metrų pušies pjautinųjų rąstų ir 400 kubinių metrų eglės pjautinųjų rąstų apvaliosios medienos. Tą pačią dieną ginčo šalys sudarė dar vieną apvaliosios medienos pirkimo-pardavimo sutartį, kuria VĮ „Nemenčinės miškų urėdija“ atsakovo nuosavybėn 2009 m. sausio-birželio mėn. papildomai įsipareigojo perduoti dar 250 kubinių metrų pušies ir 150 kubinių metrų eglės pjautinųjų rąstų apvaliosios medienos. Ieškovas abi sutartis vykdė tinkamai ir pagamino UAB „Baltwood“ nustatytą kiekį apvaliosios medienos. Tuo tarpu UAB „Baltwood“ savo sutartinius įsipareigojimus įvykdė tik iš dalies ir iš VĮ „Nemenčinės miškų urėdija“ nupirko tik dalį paruoštos medienos – iš viso 110,31 kubinių metrų.
Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
Vilniaus rajono apylinkės teismas 2013-02-04 sprendimu ieškovo ieškinį atmetė. Nurodė, kad Vilniaus rajono apylinkės teismas civilinėje byloje Nr. 2-1473-341/2010 išnagrinėjo ieškovo VĮ „Nemenčinės miškų urėdija“ ieškinį atsakovui UAB „Baltwood“ dėl 5496,12 Lt baudos priteisimo už šalių 2008-12-10 apvaliosios medienos ilgalaikio pirkimo-pardavimo sutarties Nr. I/09-3 ir apvaliosios medienos pusmetinio pirkimo-pardavimo sutarties Nr. P/09-4 nevykdymą (netinkamą vykdymą). Šioje byloje ieškovas baudą paskaičiavo vadovaudamasis abiejų sutarčių 6.2 punktų nuostata, kad sutarties sąlygų nesilaikanti šalis moka kitai sutarties šaliai 10 procentų nuo neįvykdytos sandorio dalies vertės dydžio baudą; remdamasis tuo, jog atsakovas pagal sutartis nenupirko 439,69 kubinių metrų medienos, kurios vertė sudaro 54 961,25 Lt, baudos dydį nurodė 5496,12 Lt. Taip pat nurodė, kad įsiteisėjusiu teismo sprendimu, be kita ko, nustatyta, kad atsakovas sutartinės prievolės įsigyti tam tikrą medienos kiekį ir už ją atsiskaityti neįvykdė (netinkamai vykdė), kad sudarytų laisva valia sutarčių nevykdymo atsakovas negali pateisinti pasauline krize ir kad nėra duomenų apie tai, jog atsakovas informavo ieškovą apie sutarties vykdymo negalimumą, kad pagal abi sutartis atsakovas įsipareigojo nupirkti per pirmą 2009 m. ketvirtį 550 kubinių metrų medienos ir kad liko neišpirkta 439,69 kubinių metrų medienos, kurios vertė sudaro 54 961,25 Lt, ir todėl atsakovas privalo sumokėti sutartyje nustatytą ir ieškovo apskaičiuotą 5 496,12 Lt dydžio baudą (civilinė byla Nr. 2-1473-494/2010, b.l. 95-100). Nurodė, kad byloje spręstinas ieškinio pagrįstumas dėl ieškovo faktiškai patirtų nuostolių atsakovui netinkamai vykdžius sutartis. Pirmosios instancijos teismas nurodė, kad šalys susitarė dėl vienokios kainos, o vykdė sutartį kitokiomis kainomis: PVM sąskaitos faktūros 2009-01-27 NEM Nr. 02-03843, 2009-01-28 NEM Nr. 02-13845 ir 2009-01-30 NEM Nr. 02-03861, iš kurių matyti, kad atsakovui mediena PJ-P-B Vd parduota po 130 Lt už kub.m., PJ-P-C VD – po 125 Lt/kub.m., PJ-E-B Vd – po 130 Lt/kub.m., o PJ-E-C Vd – po 125 Lt/kub.m. (b.l. 77-79, 104-105, 2 tomas), t.y. tiek ieškovas pardavė ir išrašė sąskaitas po 125 ir 130 Lt/kub.m., tiek atsakovas sąskaitas priėmė ir jas (nors pavėluotai) apmokėjo. Taigi, šalys bendru sutarimu pakeitė vieną iš sutarčių sąlygų – kainą. Ieškovas patikslintą ieškinį grindžia sutartimis, PVM sąskaitomis faktūromis bei apmokėjimą patvirtinančiais duomenimis, tačiau teismas dar kartą pabrėžia, kad šalys netesybų dydžio (10 procentų) pagrindą sutartyse nurodė neįvykdytos sandorio dalies vertę, kuri nustatyta įsiteisėjusiu teismo sprendimu (54 961,25 Lt). Ieškovas, pats pasirinkęs iš esmės leistiną gynybos būdą – kreipėsi su atskirais ieškiniais dėl baudos ir dėl nuostolių priteisimo, – neįvertino, jog įsiteisėjęs teismo sprendimas civilinėje byloje Nr. 2-1473-341/2010 saisto jame nustatytais faktais teismą ir šalis. Teismas nurodė, kad Ieškovas neįrodė, kad sutartys su trečiaisiais asmenimis buvo būtinos siekiant realizuoti atsakovui skirtą medieną, kad ieškovas buvo paruošęs visam ketvirčiui pirkti numatytą medieną, ir kad dėl atsakovo veiksmų (sutarties pažeidimo) turėjo nuostolių. Nurodė, jog yra akivaizdu, kad aiškaus nuostolių skaičiavimo kriterijaus ieškovas neturi, 2010 metais skaičiavo, kad nuostolių patyrė atsakovui nenupirkus sutartos medienos po 125 Lt/kub.m., o 2012 m. – kitokius nuostolius jau po 145 Lt/kub.m.; nors tiek atsakovui UAB „Baltwood“, tiek tretiesiems asmenims A. Š. IĮ ir kt. mediena buvo parduodama tokia pačia kaina – po 125, 130 Lt, reikalauja iš atsakovo vykdyti sutartį, kurios pats ieškovas nesilaikė; taip pat išnagrinėtoje byloje ieškovas ieškinio senaties termino atnaujinimo pagrindą nurodė tą, jog tik pasibaigus finansiniams metams paaiškėjo, kad dėl atsakovo neišpirktos medienos buvo patirta nuostolių (t.y., kad reikėjo daugiau laiko nuostoliams nustatyti), o po trejų metų po sutarties nutraukimo ieškovas jau teigia, kad praėjo per daug laiko nuostoliams pagrįsti; ir tokios byloje nustatytos aplinkybės sudaro pagrindą abejoti ieškovo sąžiningumu. Taip pat teismas nesutiko su ieškovo pozicija, kad netesybos ieškovui nebuvo priteistos, todėl nuostolių priteisimo atveju nėra įskaitomos. Kaip minėta, teismas 2010 m. byloje, be kita ko, nustatė netesybų dydį bei konstatavo atsakovo pareigą šias netesybas sumokėti; o ta aplinkybė, kad ieškinys buvo atmestas ieškovui praleidus ieškinio senaties terminą, t.y. dėl to, kad pats ieškovas tinkamai ir įstatymo nustatytu laiku nesikreipė dėl savo pažeistų teisių gynybos, – nesudaro pagrindo atsakomybę perkelti atsakovui ir tokiu būdu kitoje byloje faktiškai priteisti netesybas; todėl įrodžius nuostolius, netesybų suma šiuo atveju turėtų būti įskaityta (b.l. 127-135, 2 tomas).
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentai
Apeliantas Valstybės įmonė „Nemenčinės miškų urėdija“ apeliaciniu skundu (b.l. 140-145, 2 tomas) prašo panaikinti Vilniaus rajono apylinkės teismo 2013 m. vasario 4 d. sprendimą, priimtą civilinėje byloje Nr. 2-144-494/2013, ir priimti naują sprendimą – VĮ „Nemenčinės miškų urėdija“ ieškinį tenkinti ir jos naudai iš UAB „Baltwood“ priteisti 11.565,25 Lt nuostolių atlyginimo. Nurodo, kad Vilniaus rajono apylinkės teismas skundžiamame sprendime nepagrįstai daro išvadą, kad pagal apvaliosios medienos pirkimo – pardavimo sutartis Nr. I/09-3 ir Nr. P/09-4 UAB „Baltwood“ neišpirktos medienos vertė yra nustatyta civilinėje byloje Nr. 2-1473-341/2010 Vilniaus rajono apylinkės teismo 2010 m. rugpjūčio 26 d. sprendimu, kurio motyvuojamoje dalyje nurodyta UAB „Baltwood“ pagal sutartis nenupirktos medienos vertė sudaro 54.961,25 Lt., ir šis teismo sprendimas nagrinėjamoje byloje turi prejudicinę galią. Nurodo, kad Iš Vilniaus rajono apylinkės teisme nagrinėtoje civilinėje byloje Nr. 2-1473-341/2010 priimto teismo sprendimo turinio matyti, jog aplinkybės, susijusios su UAB „Baltwood“ pagal apvaliosios medienos pirkimo – pardavimo sutartis Nr. I/09-3 ir Nr. P/09-4 nenupirktos medienos vertės nustatymu, nesudarė šios bylos nagrinėjimo dalyko. Taip pat nurodė, kad prekybos apvaliąja mediena taisyklių 11 p. numato, kad apvaliosios medienos pusmetiniai pardavimai ir pardavimai pagal ilgalaikes sutartis organizuojami atviro viešo konkurso būdu. Esant nustatytam teisiniam reguliavimui, VĮ „Nemenčinės miškų urėdija“ negali sutikti su Vilniaus rajono apylinkės teismo išvada, kad ginčo šalys bendru sutarimu pakeitė esminę sudarytų apvaliosios medienos pirkimo – pardavimo sutarčių sąlygą – kainą. Nurodė, kad sutarties kainos, pagal kurią buvo nustatytas pirkėjas, įgijęs teisę sudaryti apvaliosios medienos pirkimo – pardavimo sutartį, sumažinimas, pasibaigus viešo konkurso procedūroms, paneigia viešo konkurso esmę ir sudaro prielaidas asmenis, su kuriais sudaromos apvaliosios medienos pirkimo – pardavimo sutartys, atsirinkti, nesivadovaujant teisės aktuose nustatytais kriterijais. Taip pat nurodė, kad 2009 m. sausio mėn. UAB „Baltwood“ eglės ir pušies pjautinųjų rąstų apvalioji mediena už mažesnę kainą buvo parduota ir netesybos pagal sumažintą kainą buvo paskaičiuotos dėl VĮ „Nemenčinės miškų urėdija“ buhalterinėje programoje įsivėlusios klaidos. Nurodo, kad civilinio proceso kodeksas ieškovui suteikia teisę pakeisti ieškinio pagrindą ar dalyką, padidinti ar sumažinti ieškinio reikalavimus (CPK 42 str.), todėl naudojimasis šia procesine teise negali būti vertinamas kaip patikslinto ieškinio reikalavimų nepagrįstumą patvirtinanti aplinkybė. Įvertinus tai, kad A. Š. IĮ įsigijo tik dalį UAB „Baltwood“ neišpirktos pušies pjautinųjų rąstų medienos (27,28 ktm iš 293,52 ktm), dėl likusio kiekio neišpirktos UAB „Baltwood“ apvaliosios medienos VĮ „Nemenčinės miškų urėdija“ negautos pajamos buvo paskaičiuotos taikant tą pačią metodiką, tai yra laikant, kad šį kiekį apvaliosios medienos nupirko kiti tretieji asmenys, pasiūlę didžiausią kainą – UAB „Aleknatis“ (93,68 ktm), UAB „Nilma“ (39,81 ktm) ir UAB „Jumesa“ (132,75 ktm). VĮ „Nemenčinės miškų urėdija“ nuostoliai, atsiradę UAB „Baltwood“ nenupirktą kiekį eglės pjautinųjų rąstų pardavus tretiesiems asmenims, taip pat buvo paskaičiuoti, remiantis pardavimuose šalių susitarimu pasiūlytos didžiausios kainos kriterijumi.
Atsiliepimas
Atsiliepimu į apeliacinį skundą (b.l. 150-156, 2 tomas) atsakovas UAB „Baltwood“ prašo palikti skundžiamą sprendimą palikti nepakeistą, skundą atmesti bei priteisti patirtas bylinėjimosi išlaidas. Nurodo, kad pirmesnėje civilinėje byloje nustatyti faktai pripažintini prejudiciniais tik tada, kai jie toje byloje buvo įrodinėjimo dalykas ar bent jo dalis, svarbu, kad įrodinėjamas faktas būtų reikšmingas abejose bylose. Nurodė, kad pagal sutarčių 6.2. punktą, jeigu pirkėjas neperka arba pardavėjas neparduoda apvaliosios medienos numatytais sutartyje ketvirtiniais terminais ir kiekiais, šių sutarčių sąlygų nesilaikanti šalis privalo sumokėti kitai šaliai 10 procentų nuo neįvykdytos sandorio dalies dydžio baudą. Apeliantas savo 2010-03-01 ieškinyje civilinėje byloje Nr. 2-1473-341/2010 (b.1. 1-4, 1 tomas) nurodė, kad UAB „Baltwood“ per 2009 m. pirmąjį ketvirtį nenupirko 439,69 kubinių metrų medienos, kurios vertė sudaro 63755,05 Lt. Nenupirktos medienos vertė buvo įrodinėjimo dalykas civilinėje byloje Nr. 2-1473-341/2010, nes apeliantas apskaičiavo netesybų dydį pagal nenupirktos medienos vertę. Vilniaus rajono apylinkės teismas 2010-08-26 įsiteisėjusiu sprendimu konstatavo, kad liko nenupirkta 439,69 kubinių metrų medienos, kurios vertė sudaro 54 961,25 Lt, o ne 63 755,05 Lt. Nurodo, kad aplinkybės, susijusios su UAB „Baltwood“ nenupirktos medienos verte, yra nustatytos įsiteisėjusiu teismo sprendimu. Nurodo, kad teismas, priimdamas skundžiamą sprendimą, analizavo šalių sudarytas sutartis ir šalių elgesį po sutarčių sudarymo, įvertino byloje esančius įrodymus, kurie patvirtina, kad apeliantas 2009 m. pirmajame ketvirtyje pardavė UAB „Baltwood“ medieną už mažesnę, nei 2008 m. gruodžio 10 d. šalių sudarytose apvaliosios medienos pirkimo — pardavimo sutartyse Nr. 1/09-3 ir Nr. P/09-4 nustatytą kainą. Byloje nėra duomenų, kad UAB „Baltwood“ atliko kokius nors neteisėtus veiksmus, įtakojusius perkamos - parduodamos medienos kainos sumažinimą. Kadangi šalys savo laisva valia sumažino parduodamos UAB „Baltwood“ parduodamos medienos kainą, Apeliantas dabar neturi teisinio pagrindo remtis minėtose pirkimo-pardavimo sutartyse nustatytomis kainomis, nes šalys, vykdydamos minėtas apvaliosios medienos pirkimo — pardavimo sutartis, pačios jų nesilaikė. Nurodo, kad apeliantas dėl nežymiai uždelsto UAB „Baltwood“ mokėjimo už nupirktą medieną nuo 2009 m. vasario 26 d. sustabdė medienos pardavimą. Apeliantui sustabdžius medienos pardavimą, UAB „Baltwood“ negalėjo nupirkti 2009 m. pirmajame ketvirtyje viso sutarto medienos kiekio. Apeliantas nuo 2009-04-11 vienašališkai nutraukė sutartį dėl nežymiai uždelsto nemokėjimo, o ne dėl to, kad nebuvo nupirktas visas sutartas medienos kiekis, t.y. nesilaikė bendradarbiavimo ir kooperacijos principų. Nurodė, kad teismas nekvestionavo apelianto pasirinkto nuostolių dydžio apskaičiavimo, taikant kainų skirtumo principą (LR Civilinio kodekso 6.258 str. 5 d.) kaip tokio, taip pat apelianto teisės pakeisti ieškinio dalyką ar pagrindą, sumažinti ar padidinti ieškinio reikalavimus. Tačiau teismas, išnagrinėjęs šioje byloje ir prijungtoje civilinėje byloje Nr. Nr. 2-1473- 341/2010 esančius įrodymus, padarė teisingą išvadą, kad apelianto pozicija dėl nuostolių yra nenuosekli. Apeliantas neįrodė nuostolių, grindžiamų kainų skirtumu, dydžio, bandė juos įrodinėti kaskart vis naujomis sutartimis su trečiaisiais asmenimis. Nurodo, kad nuostoliai turėjo būti paskaičiuoti atsižvelgiant į faktinę UAB „Baltwood“ nenupirktos medienos vertę, kuri kaip prejudicinis faktas, nustatyta Vilniaus rajono apylinkės teismo 2010-08-26 įsiteisėjusiu sprendimu, priimtu civilinėje byloje Nr. 2-1473-341/2010, t.y. 54 961, 25 Lt. Nurodo, kad teismas, priimdamas skundžiamą sprendimą dėl nutarties Nr. 2A-1357-345/2011 pasisakė ir nurodė, kad nutartyje nustatytos faktinės aplinkybės skiriasi nuo nagrinėjamos bylos aplinkybių ir šiuo konkrečiu atveju nėra pagrindo ja vadovautis.
Motyvuojamoji dalis
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Apeliacinis skundas atmestinas.
Apeliantas pateikė prašymą dėl apeliacinio skundo nagrinėjimo žodinio proceso tvarka. Apeliantas nurodė, kad atsižvelgiant į nagrinėjamojoje byloje keliamų teisės klausimų sudėtingumą, bylą tikslinga nagrinėti žodinio proceso tvarka, suteikiant teisę šalims išsamiai pasisakyti.
Bylos nagrinėjimo metu žodinio proceso atveju apeliacinės instancijos teismas išklauso dalyvaujančių byloje asmenų kalbas, kalbų turinys turi atitikti pateiktų procesinių dokumentų turiniui (CPK 324 str. 2 d.); įstatymas draudžia teikti naujus apeliacinio skundo argumentus apeliacinės instancijos teisme, nesvarbu kokia tvarka apeliacinis skundas nagrinėjamas – žodinio ar rašytinio proceso tvarka. Naujų įrodymų pateikimas ir tyrimas apeliacinės instancijos teisme taip pat yra ribojamas (CPK 314 str.). Visi argumentai dėl pirmosios instancijos teismo sprendimo nepagrįstumo ir neteisėtumo turi būti išdėstyti apeliaciniame skunde, todėl vien minėtų argumentų išdėstymas žodžiu nagrinėjant bylą apeliacine tvarka nesudaro pagrindo tenkinti apelianto prašymo. Todėl apelianto prašymas dėl bylos nagrinėjimo žodinio proceso tvarka nepagrįstas ir netenkintinas (CPK 322 str.).
CPK 320 str. nuostatos įpareigoja apeliacinės instancijos teismą, atsižvelgiant į apeliaciniame skunde išdėstytus nesutikimo su teismo sprendimu motyvus bei teisinius argumentus, jeigu nenustatomi absoliutūs sprendimo negaliojimo pagrindai ir jeigu peržengti apeliaciniu skundu apibrėžtas nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme ribas nereikalauja viešasis interesas, patikrinti, ar pirmosios instancijos teismas teisingai išsprendė bylą faktiniu ir teisiniu aspektu. Kolegija absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatė, todėl pasisako tik dėl apeliacinio skundo argumentų.
Apeliantas nurodo, jog teismas nepagrįstai nurodė, jog neįvykdytos sandorio dalies vertė 54961,25 Lt - nustatyta įsiteisėjusiu teismo sprendimu, kuris byloje turi prejudicinę galią. Kolegija pritaria, jog įsiteisėjęs teismo sprendimas tarp tų pačių šalių turi prejudicinę galią nagrinėjamojoje byloje yra jame konstatuotais faktais pirmosios instancijos teismas privalėjo vadovautis. Minėtoje byloje buvo sprendžiamas klausimas dėl baudos priteisimo. Teismas priteistinos baudos dydį analizavo ir vertino pagal šalių sutarčių 6.2 p. ir nustatė, jog minėta bauda yra apskaičiuotina nuo neįv vykdytos sandorio dalies. Tokiu būdu nepagrįstas apelianto argumentas, jog neišpirktos 439,69 kubinių metrų apvaliosios medienos pjautinių rastų medienos vertė nebuvo įrodinėjimo dalykas minėtoje civilinėje byloje tarp šalių dėl baudos priteisimo. Teismas konstatavo, jog neįvykdyta sandorio dalis yra 54961,25 Lt, todėl baudos dydis buvo nurodytas 10 procentų nuo minėtos sumos, t.y. 5469,12 Lt. Kadangi nustatant priteistinos baudos dydį reikėjo nustatyti neįvykdytos sandorio dalies vertę, tai pirmosios instancijos teismo išvada, jog neįvykdytos sandorio dalies vertė jau yra nustatyta įsiteisėjusiu teismo sprendimu yra pagrįsta ir teisėta (CPK 182 str.).
Apeliantas taip pat nesutinka su teismo išvada, jog šalys bendru susitarimu pakeitė vieną iš sutarčių sąlygų – kainą. Kolegija atmeta šiuo argumentus kaip nepagrįstus. Kaip teisingai nurodė pirmosios instancijos teismas iš byloje pateiktų įrodymų matyti, jog vykdant sutartį šalys nesilaikė sutartyse nurodytos kainos ir sutartį vykdė mažesnėmis kainomis. Tai, jog ieškovas sumažintai kainai išrašinėjo sąskaitas-faktūras, ir atsakovui jas apmokėjus,nereiškė pretenzijų dėl netinkamos kainos, laikytina šalių bendru susitarimu dėl kainų pakeitimo, ką šalys buvo padariusios savo konkliudentiniais veiksmais. Apelianto argumentas, jog PVM sąskaitose buvo įsivėlusi buhalterinė klaida, negali būti pakankamai svariu argumentu, konstatuoti, jog susitarimo dėl kainų sumažinimo nebuvo. Be to, šio argumento apeliantas nepagrindė. Taip pat nepagrįstas apelianto argumentas, jog jis buvo priverstas parduoti medieną tretiesiems asmenims už mažesnę kainą pagal LR aplinkos ministro 2005-06-29 įsakymu Nr.D1-327 patvirtintas taisykles, nes tokiems savo argumentams ieškovas įrodymų nepateikė į bylą.
Apeliantas nurodo, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai nurodė, jog ieškovo pozicija dėl nuostolių dydžio apskaičiavimo yra nenuosekli. Apeliantas nesutinka, jog tai, kad ieškovas abiejose byloje nurodo skirtingus nuostolių dydžius sudaro pagrindą abejoti ieškovo nuostolių realumu. Iš bylos medžiagos bei prijungtos civilinės bylos Nr.2-1473-341/2010 matyti, jog ieškovo pozicija dėl patirtų nuostolių dydžio iš tikrųjų keitėsi. Civilinėje byloje dėl baudos priteisimo apeliantas nurodė, jog skaičiavo, kad nuostolių patyrė atsakovui nenupirkus sutartos medienos po 125 Lt/kub.m., o 2012 m. – kitokius nuostolius jau po 145 Lt/kub.m.; nors tiek atsakovui UAB „Baltwood“, tiek tretiesiems asmenims A. Š. IĮ ir kt. mediena buvo parduodama tokia pačia kaina – po 125, 130 Lt. Todėl kolegija pritaria pirmosios instancijos teismo išvadai, jog ieškovo pozicija dėl nuostolių apskaičiavimo kriterijų yra nenuosekli ir kelianti abejonių nuostolių buvimu.
Pirmosios instancijos teismas išanalizavęs byloje pateiktus įrodymus, konstatavo, jog nėra pagrindo teigti, jog ieškovas dėl netinkamo atsakovo sutarčių vykdymo patyrė nuostolių. Ieškovas pateikė įrodymus, jog pardavė medieną, kurios kodai atitinka šalių sudarytų sutarčių dalyką, tretiesiems asmenims. Tačiau kaip teisingai nurodė pirmosios instancijos teismas nėra įmanoma patikrinti, ar parduotos medienos kiti individualūs požymiai atitinka atsakovo turėtos išpirkti medienos požymius. Be to, pažymėtina, jog ieškovas tretiesiems asmenims atsakovo neišpirktą medieną pardavė tokiomis pačiomis kainomis, kuriomis atsakovui pardavinėjo medieną vykdant sutartį, t.y. sumažintomis kainomis. Todėl kolegija daro išvadą, jog pirmosios instancijos teismo išvada, jog ieškovas neįrodė, jog patyrė nuostolių dėl netinkamo atsakovo sutarčių vykdymo, yra pagrįsta ir teisėta.
Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, teisėjų kolegija daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas priėmė pagrįstą bei teisėtą sprendimą, todėl jis paliktinas nepakeistas, nes tenkinti apeliacinio skundo jame nurodytais motyvais pagrindo nėra (CPK 326 str. 1 d. 1 p.).
Atsakovas pateikė prašymą priteisti jam bylinėjimosi išlaidas, tačiau įrodymų, jog tokias patyrė ir kokio dydžio, teismui nepateikė, todėl jo prašymas netenkintinas (CPK 93 str., 96 str.).
Rezoliucinė dalis
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 325 straipsniu, 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 331 straipsniu,
nutaria:
Vilniaus rajono apylinkės teismo 2013 m. vasario 4 d. sprendimą palikti nepakeistą.