Vilniaus miesto apylinkės teismo nuosprendis

viešame teisiamajame posėdyje pagreitinto proceso ir sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje M. P., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, vidurinio išsilavinimo, nevedęs, gyvenantis (duomenys neskelbtini), dirbantis UAB „A“, neteistas,

kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, nustatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 281¹ straipsnio 1 dalyje.

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Teismo nustatytos aplinkybės

2. Šiais savo veiksmais M. P. padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 281¹ straipsnio 1 dalyje.

II. Byloje surinkti įrodymai

3. Kaltinamasis M. P. apklausiamas teisiamajame posėdyje kaltę dėl jam inkriminuojamos nusikalstamos veikos padarymo pripažino visiškai ir parodė, kad 2025 m. gegužės 3 d, šeštadienį, buvo poliklinikoje, pametė piniginę, todėl labai susinervino. Užėjo su draugais į smuklę, išgėrė alkoholio, po to dar užėjęs į parduotuvę nusipirko alkoholio, gėrė brendį, išgėrė apie 0,5 l. Nuo 10 val. iki 13. 30 val. vartojo alkoholį. Grįždamas namo pamatė, kad kieme yra laisvų vietų, todėl nutarė perstatyti įmonei priklausantį automobilį, kuris stovėjo Šeškinės gatvėje, prie gėlių turgelio. Suprato, kad yra neblaivus, tačiau vis tiek nutarė perstatyti automobilį. Savo poelgį vertina labai blogai, labai gailisi dėl to.

4. Kadangi kaltinamasis M. P. savo kaltę dėl jam inkriminuotos nusikalstamos veikos padarymo pripažino, padaryta veika nėra labai sunki, veikos padarymo aplinkybės yra aiškios, kaltinamasis sutiko duoti ir davė teisme parodymus, gynėjas, kaltinamasis ir prokuroras neprieštaravo, byla, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 273 straipsniu, teisiamajame posėdyje išnagrinėta atliekant sutrumpintą įrodymų tyrimą.

5. Ikiteisminio tyrimo metu 2025 m. gegužės 6 d. apklausiamas M. P. savo kaltę pripažino visiškai ir parodė, kad šiuo metu jis dirba UAB „A“ vairuotoju, jo darbas tiesiogiai susijęs su teisės vairuoti turėjimu, todėl vairuotojo pažymėjimas jam yra būtinas darbo funkcijoms vykdyti, netekęs teisės vairuoti jis netektų ir pragyvenimo šaltinio. Jis yra atsakingas darbuotojas, šioje įmonėje dirba jau ne vienerius metus, turi įmonės vadovų pasitikėjimą, dėl to jam yra suteikta teisė darbo metu naudotis įmonės transporto priemone, su kuria po darbo jis gali grįžti į namus, o ryte vykti į darbą. 2025 m. gegužės 3 d. apie 10 val. ryto jis vienas savo namuose pradėjo vartoti alkoholį. Vartojo brendį, 38 laipsnių stiprumo, išgėrė apie 0,5 litro, jautėsi apsvaigęs. Alkoholį pradėjau vartoti dėl streso – buvo susinervinęs, nes pametė savo piniginę, kurioje buvo banko ir kitos svarbios kortelės, dėl to turėjo užblokuoti savo banko sąskaitą. Būnant namuose netikėtai kilo mintis nueiti ir patraukti įmonės transporto priemonę – „Renault“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), kuri buvo palikta netoliese namų esančioje automobilių stovėjimo aikštelėje prie turgelio. Nusprendė ją perstatyti į kitą vietą, nes rytais išvykstant į darbą ši dažnai būna užstatyta kitų automobilių, o tai trukdo laiku išvažiuoti. Jis nuėjo į automobilio stovėjimo vietą, įsėdo į automobilį ir vienas pradėjo važiuoti į kitą stovėjimo vietą. Nuvažiavo iki Dūkštų g. 4 namo, Vilniuje. Tuo metu jį pradėjo stabdyti nepažįstamas asmuo. Vėliau suprato, kad šis tai darė dėl to, kad pastebėjo jo neblaivią būseną. Tuo metu jis jautėsi apsvaigęs nuo alkoholio. Jis sustojo ir laukė, kol atvyks policijos pareigūnai. Kartu su juo laukė ir tas asmuo, kuris jį sustabdė. Atvykus policijos pareigūnams, jam buvo atliktas blaivumo patikrinimas. Į alkotesterį pūtė du kartus. Labai gailisi dėl tokio savo neapdairaus poelgio. Nesupranta, kodėl nusprendė taip stipriai rizikuoti ir vairuoti būnant neblaiviam, toks elgesys jam nėra būdingas, gyvenime taip niekada nesielgė (b. l. 89–91; 92).

6. Ikiteisminio tyrimo metu 2025 m. gegužės 3 d. liudytoju apklaustas A. M. parodė, kad 2025 m. gegužės 3 d. apie 14.37 val. jis išėjo iš parduotuvės „Maxima“ Dūkštų g., Vilniuje, ir pastebėjo pavojingai manevruojantį krovininį baltos spalvos automobilį „Renault Master“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), kuris važiavo iš Šeškinės g. ir sukdamas į kairę (Dūkštų g.) jo akivaizdoje sankirtoje užgeso ir beveik atsitrenkė į priekyje stovėjusį automobilį. Po kiek laiko jis pastebėjo, kad šis krovininis automobilis įsuko į kiemą Dūkštų g. 4, Vilniuje, ir sustojo. Nuo sankirtos jis automobilį matė visą laiką, iš akiračio nebuvo pametęs, automobilyje buvo tik vairuotojas. Jis pagalvojo, kad vairuotojui sutriko sveikata, ir priėjo prie automobilio. Automobilio viduje už vairo sėdėjo vyras, kurio jis paklausė, ar šiam nesutriko sveikata. Vyras jam labai nerišliai atsakė, jog viskas gerai. Alkoholio kvapo nuo vyro jis nejautė, tačiau išlipęs iš automobilio vyras vos pastovėjo ant kojų. Įtardamas, jog vyras vairavo neblaivus, jis nusprendė paimti raktelius nuo minėto krovininio automobilio, apie 14.39 val. paskambino bendruoju pagalbos telefonu 112 ir pranešė apie įvykį. Po to vairuotojas atsisėdo ant suoliuko ir laukė atvykstančių pareigūnų. Iki policijos atvykimo jo akivaizdoje vyras alkoholio nevartojo, tik rūkė, taip pat buvo atsisėdęs atgal į automobilį. Jis sulaukė policijos pareigūnų, šie atvyko į įvykio vietą apie 16.15 val. Vairuotojas buvo apie 51 m. amžiaus, apsirengęs tamsiai mėlynais džinsais ir mėlynos spalvos megztiniu (b. l. 74–77).

7. Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato specialisto Luko Stankūno 2025 m. gegužės 3 d. d. tarnybiniame pranešime nurodyta, kad 2025 m. gegužės 3 d. dirbant su specialistu E. Tumul, apie 16.11 val. gavo pranešimą, kad Dūkštų g. 4, Vilniuje, į kiemą atvažiavo baltos spalvos automobilis „Renault Master“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), kurio vairuotojas iš išvaizdos labai neblaivus, stovi prie automobilio, pranešėjas jo niekur neišleidžia. Atvykę nurodytu adresu jie pastebėjo minėtą automobilį, stovintį kieme, šalia stovėjo pranešėjas A. M., kuris nurodė, kad pamatė, kaip automobilio „Renault Master“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), vairuotojas M. P. įvažiavo į kiemą, išlipęs iš automobilio sunkiai vaikščiojo; priėjęs arčiau prie vairuotojo suprato, kad šis neblaivus, ir paėmė automobilio raktelį bei pranešė bendruoju pagalbos Nr. 112. Jiems bendraujant su pranešėju, priėjo minėtas automobilio vairuotojas M. P., kuris nurodė, kad automobilio nevairavo, tačiau bendraujant su M. P., šis prisipažino, kad vairavo automobilį būdamas neblaivus, nes norėjo perstatyti arčiau namų. M. P. nurodė, kad alkoholį vartojo paskutinį kartą 14.00 val. Patikrinus neblaivumą, pirmu tikrinimu nustatytas 3,34 prom., antru 3,12 prom. (b. l. 71).

8. 2025 m. gegužės 5 d. Kitų objektų apžiūros protokole nurodyta, kad 2025 m. gegužės 5 d. Bendrojo pagalbos centrą garso įrašas „BPC skambučio įrašas (ID 92385159220, skambučio prad ia_ 2025-05-03 16_04_53)“, kuriame užfiksuota, kad pranešėjas informuoja, jog prieš pusantros valandos skambino dėl girto vairuotojo Dūkštų g. 4, Vilniuje, teiraujasi, kada atvyks policija (b. l. 42–44).

9. 2025 m. gegužės 6 d. Kitų objektų apžiūros protokole nurodyta, kad apžiūrėti į įvykio vietą atvykusių policijos pareigūnų mobiliaisiais registratoriais daryti vaizdo įrašai, kuriuose užfiksuoti pranešėjo A. M. ir įtariamojo M. P.paaiškinimai, M. P. blaivumo patikra (b. l. 48–51).

10. 2025 m. gegužės 3 d. Neblaivumo nustatymo aktu M. P. nustatyti šie neblaivumo požymiai: iš burnos sklido alkoholio kvapas; nerišli kalba; nekoordinuoti judesiai; eiti tiesa linija – pėda po pėdos negali, stovėdamas pirštu pataikyti į nosies galą (atsimerkęs ir užsimerkęs) negali (b. l. 81). 2025 m. gegužės 3 d. 16:25:52 val. M. P. pirmo patikrinimo metu nustatyta 3,34 promilių etilo alkoholio koncentracija; antro patikrinimo metu – 16:43:18 val. nustatyta 3,12 promilių etilo alkoholio koncentracija (b. l. 80). Alkotesterio patikros sertifikatas galioja iki 2025 m. liepos 8 d. (b. l. 79).

11. Iš AB „Regitra“ duomenų bazės išrašo matyti, kad krovininio automobilio „Renault Master“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) valdytojas–savininkas yra UAB „B“ (b. l. 55; 56).

12. VšĮ „Emprekis“ 2025 m. gegužės mėnesio duomenimis, automobilio „Renault Master“, 2,3 dCi Pack Clim, 2022 m., vertė yra 19 010 Eur su PVM (b. l. 58).

13. M. P. charakteristika 2025 m. rugsėjo 8 d. pasirašyta UAB „A“ direktoriaus R.D..

14. 2025 m. sausio 16 d. Paskolos sutarties Nr. 5713303139 kopija, kurioje nurodyta, kad M. P. suteikta paskola, kurios suma 1800 Eur iki 2030 m. sausio 16 d. sudarytas mokėjimų grafikas 3545,30 Eur sumai.

15. 2024 m. gruodžio 15 d. kredito išdavimo sutartis paskolos suma 8400,54 Eur, grąžinimo data 2029 m. sausio 15 d.

16. UAB „A.“ pažyma apie darbo užmokestį nuo 2025 m. vasario iki balandžio mėnesio.

Motyvuojamoji dalis

III. Byloje surinktų įrodymų vertinimas ir veikos kvalifikavimo motyvai

17. Pagal BK 281¹ straipsnio 1 dalį baudžiamoji atsakomybė kyla tam, kas vairavo motorinę transporto priemonę, traktorių ar savaeigę mašiną arba mokė praktinio vairavimo būdamas neblaivus, kai jam nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas, arba vengė neblaivumo patikrinimo, kai jam buvo nustatyti neblaivumo požymiai, arba vartojo alkoholį po eismo įvykio iki jo aplinkybių nustatymo ir jam nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas. BK 281¹ straipsnyje nustatyta baudžiamoji atsakomybė už kiekvienos iš šių alternatyvių veikų, kuri atitinka savarankišką nusikaltimo sudėtį, padarymą. Tai reiškia, kad teismas, pripažindamas asmenį kaltu ir nuteisdamas jį už bet kurį iš trijų neblaivaus asmens pavojingą vairavimą apibrėžiančių ir tokios veikos nusikalstamumą nustatančių požymių: 1) kas vairavo transporto priemonę arba mokė praktinio vairavimo būdamas neblaivus, kai jam nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas; 2) kas vengė neblaivumo patikrinimo, kai jam buvo nustatyti neblaivumo požymiai; 3) kas vartojo alkoholį po eismo įvykio iki jo aplinkybių nustatymo ir jam nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas, byloje privalo nustatyti ir pagrįsti įrodymais jos padarymo faktą. Teismo vertinimu, M. P. kaltė padarius BK 281¹ straipsnio 1 dalyje numatytą nusikalstamą veiką pagal požymį – vairavo transporto priemonę būdamas neblaivus, kai jam nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas, įrodyta. Tokią išvadą leidžia daryti nuosekli baudžiamojoje byloje surinktų ir teisme ištirtų įrodymų visumos analizė.

18. Kaltinmasis M. P. tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek teisiamajame posėdyje savo kaltę pripažino visiškai. Teisiamojo posėdžio metu kaltinamasis parodė, kad 2025 m. gegužės 3 d., šeštadienį, nuo 10.00 val. iki 13.30 val. vartojo alkoholį, gėrė brendį. Jautėsi apsvaigęs, tačiau kilo mintis įmonei, kurioje jis dirba, priklausantį automobilį pastatyti arčiau namų, kad ryte galėtų lengviau išvažiuoti. Įsėdus į automobilį ir pradėjus važiuoti, ties pastatu Nr. 4, esančiu Dūkštų gatvėje, jį pradėjo stabdyti iš matymo pažįstamas kaimynas, turbūt pastebėjęs jo neblaivią būseną. Atvykę policijos pareigūnai atliko blaivumo patikrinimą. Jis prisimena, kad į alkotesterį pūtė du kartus. Tokie kaltinamojo M. P. parodymai dėl esminių, veikos kvalifikavimui reikšmingų, aplinkybių yra nuoseklūs ir atitinka jo ikiteisminio tyrimo metu duotus paaiškinimus. M. P. kaltę patvirtina ne tik jo prisipažinimas ir duoti paaiškinimai, bet ir kiti bylos duomenys, kurie atitinka įrodymams keliamus reikalavimus: liudytojo A. M. parodymai, policijos pareigūno L. Stankūno tarnybinis pranešimas, neblaivumo nustatymo aktas, apžiūros protokolai kiti rašytiniai dokumentai.

19. Kaltinamojo parodymais nustatyta, kad M. P. vairavo darbinį automobilį, siekdamas jį patraukti į kitą stovėjimo vietą, būdamas neblaivus, vartojo alkoholį nuo 10.00 val. iki 13.30 val. Ši aplinkybė įrodyta ir neblaivumo nustatymo aktu, kuris patvirtina, kad 2025 gegužės 3 d. M. P. buvo nustatyti tokie neblaivumo požymiai: iš burnos sklido alkoholio kvapas; nerišli kalba; nekoordinuoti judesiai; eiti tiesa linija – pėda po pėdos negali, stovėdamas pirštu pataikyti į nosies galą (atsimerkęs ir užsimerkęs) negali. Liudytojo A. M. parodymai patvirtina, kad M. P. sustabdžius automobilį buvo neblaivus. Nors alkoholio kvapo liudytojas nejautė, tačiau vairuotojas kalbėjo nerišliai, vos pastovėjo ant kojų. Policijos pareigūno L. Stankūno tarnybinis pranešimas ir neblaivumo nustatymo aktas patvirtina, kad atvykus pareigūnams pirmo patikrinimo metu nustatyta 3,34 promilių etilo alkoholio koncentracija; antro patikrinimo metu –3,12 promilių etilo alkoholio koncentracija. Taigi byloje surinktais įrodymais nustatyta, kad M. P. vairavo transporto priemonę būdamas neblaivus, kai jam nustatytas daugiau 1,51 promilių neblaivumas.

20. Teismas, įvertinęs minėtus įrodymus, konstatuoja, kad jų visiškai pakanka išvadai, jog M. P. 2025 m. gegužės 3 d., apie 14.39 val. Vilniuje, ties pastatu Dūkštų g. 4, vairavo automobilį „Renault Master“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kai policijos pareigūnai tikrinimo metu alkoholio matuokliu nustatė, kad jo iškvėptame ore yra 3,12 ‰ (promilių) etilo alkoholio koncentracija. Pagal nustatytas bylos faktines aplinkybes kaltinamojo veika teisingai kvalifikuota pagal BK 281¹ straipsnio 1 dalį, nustačius vieną iš alternatyvių veikos požymių, t. y. vairavo transporto priemonę būdamas neblaivus.

IV. Dėl atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą

21. Teisme gauti kaltinamojo M. P. ir laiduotojos A. P. prašymai atleisti kaltinamąjį nuo baudžiamosios atsakomybės perduodant jį motinos A. P. atsakomybei pagal laidavimą be užstato.

22. BK 40 straipsnio 1 dalies pagrindu asmuo, padaręs baudžiamąjį nusižengimą, neatsargų arba nesunkų ar apysunkį tyčinį nusikaltimą, teismo gali būti atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės, jeigu yra asmens, kuris vertas teismo pasitikėjimo, prašymas perduoti kaltininką jo atsakomybei pagal laidavimą. Laidavimas gali būti paskirtas su užstatu arba be jo. Pagal šio straipsnio 2 dalį asmuo, padaręs baudžiamąjį nusižengimą arba neatsargų ar nesunkų nusikaltimą, teismo gali būti atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, jeigu: 1) visiškai pripažino savo kaltę ir gailisi padaręs nusikalstamą veiką ir 2) bent iš dalies atlygino ar pašalino padarytą turtinę ir (ar) neturtinę žalą arba įsipareigojo ją atlyginti, jeigu ji buvo padaryta, per terminą, kuris negali būti ilgesnis negu laidavimo terminas, ir 3) yra pagrindo manyti, kad jis visiškai atlygins ar pašalins padarytą turtinę ir (ar) neturtinę žalą, laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų. Šio straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad laiduotojas gali būti kaltininko tėvai, artimieji giminaičiai ar kiti teismo pasitikėjimo verti asmenys. Teismas, priimdamas sprendimą, atsižvelgia į laiduotojo asmenines savybes ar veiklos pobūdį ir galimybę daryti teigiamą įtaką kaltininkui. Laidavimo terminas nustatomas nuo vienerių iki trejų metų.

23. Teismas sprendžia, kad šioje byloje yra visi pagrindai taikyti BK 40 straipsnio nuostatas ir atleisti M. P. nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą. M. P. padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 281¹ straipsnio 1 dalyje, kuri pagal BK 11 straipsnio 3 dalį priskiriama nesunkių nusikaltimų kategorijai (BK 40 straipsnio 1, 2 dalys). Kaltinamasis ikiteisminio tyrimo metu ir bylos nagrinėjimo teisme metu visiškai pripažino savo kaltę ir gailisi padaręs nusikalstamą veiką (BK 40 straipsnio 2 dalies 1 punktas). Byloje nėra duomenų, apie nusikalstama veika padarytą žalą, dėl to pareikštus civilinius ieškinius (BK 40 straipsnio 2 dalies 2 punktas). Taip pat BK 40 straipsnio 2 dalies 3 punkte nustatyta sąlyga, kurią turi atitikti kaltinamasis tam, kad jį būtų galima atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, t. y. turi būti pagrindas manyti, kad jis laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamą veikų. Teismo vertinimu, ši aplinkybė nagrinėjamoje byloje taip pat egzistuoja. M. P. yra dirbantis, anksčiau neteistas, administracine tvarka 2024 m. vieną kartą baustas už leistino greičio viršijimą, paskirta bauda sumokėta, 2020- 2021 m. keletą kartų baustas už nešiurkščius Kelių eismo taisyklių pažeidimus (b. l. 105–109). Byloje pateikta darbdavio charakteristika, kurioje M. P. apibūdinamas teigiamai. UAB „A.“ pateiktoje charakteristikoje pažymima, kad M. P. įmonėje dirba vairuotoju – kurjeriu nuo 2020 metų, jis yra atsakingas, punktualus, greitai ir gerai perprantantis įmonės reikalavimus, be klaidų vykdantis jam paskirtas užduotis. Jokių nuobaudų ar prasižengimų nėra turėjęs. A. P. teisiamojo posėdžio metu patikino, kad sūnus pirmą kartą padarė nusikalstamą veiką, jis labai gailisi. Ji su sūnumi ir vyru gyvena viename bute, juos sieja stiprūs emociniai ryšiai ir abipusė pagarba. Teismas įvertinęs šių aplinkybių visumą daro išvadą, kad nusikalstama veika iš esmės nebuvo nulemta piktybinio M. P. polinkio nusikalsti ar kitaip elgtis priešingai visuomenėje priimtinoms elgesio taisyklėms, teismo vertinimu, nusikaltimą lėmė atsitiktinis, neatsakingas, M. P. tinkamai neapgalvotas elgesys. Šios aplinkybės, bei jo gailėjimasis dėl įvykio, rodo asmens siekį gyventi pagal visuomenėje priimtinas teisės aktais nustatytas elgesio taisykles, jų laikytis ir gerbti valstybėje galiojančius teisės aktų reikalavimus. Kaip minėta aukščiau, teismas nustatė, kad M. P. prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi, tai vertinama, kaip atsakomybę lengvinanti aplinkybė (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta. Apklausiamas teisiamojo posėdžio metu kaltinamasis savo elgesį vertino kritiškai, nurodė, kad labai gailisi dėl padaryto pažeidimo. Teisiamojo posėdžio metu prokuroras prašė taikyti laidavimo institutą be užstato dėl laiduotojos statuso ir jos pajamų. Pažymėjo, kad kaltinamasis neteistas, baustas administracine tvarka už nežymius pažeidimus, yra dirbantis, turi nuolatinį darbą, darbe charakterizuojamas teigiamai. Teismas įvertinęs, visas aptartas aplinkybes, sprendžia, kad laidavimo institutas gali būti tinkama valstybės reakcija į kaltininko elgesį. Išdėstytos aplinkybės sudaro pagrindą manyti, jog M. P. padarė išvadas, ateityje jis laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų (BK 40 straipsnio 2 dalies 3 punktas).

24. BK 40 straipsnio 1 ir 4 dalyse taip pat įtvirtinta būtina atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą sąlyga, kad laiduotoju gali būti skiriamas tik vertas teismo pasitikėjimo, galintis daryti teigiamą įtaką kaltininkui asmuo. Pripažįstant asmenį turinčiu pasitikėjimą ir galinčiu būti laiduotoju, atsižvelgiama į asmenines laiduotojo savybes ar veiklos pobūdį ir galimybę daryti teigiamą įtaką kaltininkui, taip pat jo charakteristiką ir kitus duomenis, pavyzdžiui, argumentus, kuriais grindžiamas laidavimo prašymas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-160/2010, 2K-221-693/2017, 2K-134-1073/2018). Be to, pagal teismų praktiką dėl BK 40 straipsnio taikymo laiduotojui keliami reikalavimai atskleisti savo požiūrį į kaltininko padarytą veiką, įvertinti veikos pavojingumą, nurodyti savo būsimos teigiamos įtakos pobūdį atleidžiamam nuo baudžiamosios atsakomybės asmeniui.

25. Atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės M. P. pagal laidavimą prašo jo motina, A. P., kuri yra pensininkė, neteista, administracine tvarka nebausta. Apklausiama teisiamojo posėdžio metu A. P. paaiškino, kad su M. P., kuris yra jos sūnus, jie sutaria gerai, kartu gyvena. Sūnus visada atsižvelgia į jos patarimus ir pastabas, jų santykiai yra labai geri. Tokį sūnaus neatsakingą poelgį ji labai smerkia, sužinojusi kas įvyko sūnų drausmino. Alkoholio sūnus beveik nevartoja, niekada nėra vairavęs išgėręs, jis atsakingas ir darbštus, jokių galiojančių administracinių nuobaudų neturi, mano, kad sūnus taip pasielgė, nes buvo labai susijaudinęs dėl dingusios pinginės, viską nuodugniai apmąstė, padarė išvadas ir ateityje jokių pažeidimų nebedarys. M. P. paaiškino, kad gyvena kartu su tėvais tame pačiame bute, nuolat bendrauja, niekada nėra susipykę, įsiklauso į mamos pastabas, gerbia ją, kaip žmogų, turintį gyvenimišką patirtį, tėvas serga.

26. Teismas, įvertinęs A. P. asmenybę, jos autoritetingą vaidmenį sūnaus gyvenime, aplinkybę, kad ją ir jos sūnų M. P. sieja artimi ryšiai, tarpusavio pasitikėjimas, kad ji teismo posėdžio metu išreiškė tvirtą poziciją daryti jam teigiamą įtaką, daro išvadą, kad A. P. atitinka visas įstatyme numatytas sąlygas ir yra verta teismo pasitikėjimo. Nors M. P. yra jau brandaus amžiaus vyras, tačiau atsižvelgiant į tai, kad gyvena kartu su tėvais, juos gerbia, manytina, kad A. P. gali daryti teigiamą įtaką sūnui tiek patarimais, tiek palaikymu, tiek ir socialiai atsakinga kontrole. Atsižvelgdamas į išdėstytą aplinkybių visumą, teismas sprendžia, kad nagrinėjamos bylos atveju A. P. yra tinkama laiduotoja ir pagal savo asmenines savybes gali daryti teigiamą įtaką M. P..

27. Laidavimas pagal BK nuostatas gali būti su užstatu arba be jo. BK 40 straipsnio 6 dalis nustato, kad prašydamas perduoti asmenį pagal laidavimą su užstatu, laiduotojas įsipareigoja įmokėti teismo nustatyto dydžio užstatą. Atsižvelgdamas į laiduotojo asmenines savybes ir jo turtinę padėtį, teismas nustato užstato dydį arba sprendžia dėl atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą be užstato. Nagrinėjamoje byloja laiduotoja A. P. prašė taikyti laidavimą be užstato dėl jos turtinės padėties, ji yra pensininkė, jos gaunamos pajamos yra nedidelės, 500 Eur per mėnesį, ji rūpinasi sergančiu vyru. Teismas, atsižvelgdamas į laiduotojos asmenines, šeimines savybes, jos turtinę padėtį (nedideles pajamas) ir kaltinamojo asmenybę apibūdinančius duomenis bei jo pajamas, sprendžia užstato neskirti.

28. Apibendrindamas tai, kas buvo išdėstyta, esant BK 40 straipsnyje nustatytų aplinkybių visumai, teismas daro išvadą, kad yra pagrindas atleisti kaltinamąjį M. P. nuo baudžiamosios atsakomybės pagal A. P. laidavimą be užstato ir baudžiamąją bylą M. P. atžvilgiu nutraukti. Atsižvelgus ne tik į pirmiau aptartus kaltinamąjį charakterizuojančius duomenis, tačiau ir padarytos nusikalstamos veikos pobūdį ir pavojingumą, nustatytinas 1 (vienerių) 3 (trijų) mėnesių terminas, kuris, teismo manymu, yra pakankamas, kad būtų pasiekti laidavimo tikslai.

V. Dėl baudžiamojo poveikio priemonių

29. Pagal BK 67 straipsnio 2 dalį asmeniui, atleistam nuo baudžiamosios atsakomybės BK VI skyriuje numatytais pagrindais, gali būti skiriamos baudžiamojo poveikio priemonės, tarp kurių yra uždraudimas naudotis specialia teise, turto konfiskavimas bei dalyvavimas alkoholizmo ir narkomanijos prevencijos, ankstyvosios intervencijos, resocializacijos ar kitose programose ir kursuose.

30. Pagal BK 68 straipsnio 1 dalį teismas gali uždrausti asmeniui naudotis specialiomis teisėmis (teise vairuoti kelių, oro ar vandens transporto priemones, teise laikyti ir nešioti ginklą, teise medžioti, teise žvejoti ir pan.) tais atvejais, kai naudodamasis šiomis teisėmis asmuo padarė nusikalstamą veiką. Byloje nustatyta, kad M. P. nusikalstamą veiką padarė naudodamasis teise vairuoti transporto priemones. Vertinant nurodytos baudžiamojo poveikio priemonės skyrimo būtinumą, teismas pirmiausia pažymi, kad kaltinamasis, vairavo transporto priemonę būdamas neblaivus, kai policijos pareigūnai tikrinimo metu nustatė, kad jo iškvėptame ore yra 3,12 promilės etilo alkoholio koncentracija. Taigi kaltinamasis M. P. padarė pavojingą ir šiurkštų naudojimosi kelių transporto priemone taisyklių reikalavimo pažeidimą, visa tai leidžia teismui daryti išvadą, kad specialiosios teisės atėmimas yra būtinas.

31. BK 68 straipsnio 2 dalis numato, kad teismas gali uždrausti naudotis specialiomis teisėmis nuo vienerių iki penkerių metų. Vadovaujantis BK 68 straipsnio 3 dalimi, uždrausdamas asmeniui naudotis specialiomis teisėmis, konkrečiai nurodo, kokia teise ar teisėmis naudotis uždrausta, ir šio draudimo terminą, įvertinęs reikšmingų aplinkybių visumą. Teismas nustatydamas terminą atsižvelgia į tai, kad kaltinamasis vairavo transporto priemonę neblaivus, kai nustatytas sunkus girtumo laipsnis, kita vertus, vairavimas vyko ne intensyvioje gatvėje, M. P. nėra piktybiškas Kelių eismo taisyklių pažeidėjas, teisiamas pirmą kartą, jis dirbo vairuotoju, taigi teisė vairuoti tiesiogiai susijusi su galimybe turėti orų ir teisėtą pragyvenimo šaltinį. Šių aplinkybių visuma sudaro pagrindą M. P. skirti mažesnį negu vidurkis uždraudimo naudotis minėta teise terminą, t. y., teismas sprendžia uždrausti M. P. naudotis teise vairuoti kelių transporto priemones 1 (vieneriems) metams 8 (aštuoniems) mėnesiams, šį terminą skaičiuojant nuo specialios teisės sustabdymo taikymo pradžios, t. y. nuo momento, kai jam realiai buvo atimta galimybė naudotis šia teise – nuo 2025 m. gegužės 6 d. (b. l. 93–96).

32. Baudžiamajame įstatyme numatyta dar viena baudžiamojo poveikio priemonė – turto konfiskavimas (BK 67 straipsnio 2 dalies 7 punktas). Pagal BK 72 straipsnio 1 dalį turto konfiskavimas yra priverstinis neatlygintinas konfiskuotino bet kokio pavidalo turto, esančio pas kaltininką ar kitus asmenis, paėmimas valstybės nuosavybėn. Konfiskuotinu turtu laikomas baudžiamojo įstatymo uždraustos veikos įrankis, priemonė ar rezultatas (BK 72 straipsnio 2 dalis). M. P. padarė tyčinį nusikaltimą naudodamas automobilį, kuris pripažintinas nusikaltimo padarymo priemone.

33. Teismas pažymi, kad kai asmuo yra atleidžiamas nuo baudžiamosios atsakomybės BK VI skyriuje nurodytais pagrindais baudžiamojo poveikio priemonių, be kita ko, ir turto konfiskavimo, taikymo klausimas paliekamas spręsti teismo nuožiūrai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-50-788/2018, 2K-79-511/2018, 2K-114-1073/2018, 2K-218-648/2018, 2K-91-303/2021). Taigi, įstatymų leidėjas baudžiamajame įstatyme nustatė bylą nagrinėjančio teismo diskreciją (bet ne pareigą) taikyti turto konfiskavimą. Nuspręsdamas asmeniui, atleistam nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, skirti turto konfiskavimą, teismas turi vadovautis BK 72 straipsnyje įtvirtintomis taisyklėmis. BK 72 straipsnio 3, 5 dalyse įtvirtinta, kad kai konfiskuotinas turtas yra paslėptas, suvartotas, priklauso tretiesiems asmenims ar jo negalima paimti dėl kitų priežasčių arba šį turtą konfiskuoti būtų netikslinga, teismas iš kaltininko išieško konfiskuotino turto vertę atitinkančią pinigų sumą.

34. Iš bylos duomenų nustatyta, kad automobilis, kurį vairavo M. P., jam nepriklauso. Pagal byloje esančius AB „Regitra“ duomenimis, automobilio „Renault Master“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), valdytojas–savininkas yra UAB „B“, kurį nuomos sutarties pagrindu naudoja UAB „A.“ (b. l. 55; 56; 60). Iš paties kaltinamojo parodymų nustatyta, kad įmonės vadovai jam suteikė teisę po darbo įmonei priklausančiu automobiliu grįžti į namus, tačiau įmonei nebuvo žinoma, M. P. būdamas neblaivus galėtų vairuoti įmonei priklausantį automobilį taip naudojant jį nusikalstamos veikos darymui. Įvertinus veikos padarymo aplinkybes, kad kaltinamasis atleidžiamas nuo baudžiamosios atsakomybės ir jam nėra skiriama bausmė, teismo nuomone, nagrinėjamu atveju automobilio vertės konfiskavimas yra būtina priemonė, ji atitinka siekiamus teisėtus ir visuotinai svarbius tikslus (užtikrinti saugų eismą keliuose).

35. Pagal kasacinio teismo praktiką, spręsdami dėl BK 72 straipsnio 5 dalyje įtvirtintos normos taikymo, teismai turi atsižvelgti į du aspektus: 1) byloje turi būti nustatytos BK 72 straipsnio 5 dalyje nurodytos aplinkybės, leidžiančios taikyti šią išimtinę nuostatą ir ne konfiskuoti patį turtą, o išieškoti jo vertę atitinkančią pinigų sumą; 2) taikant BK 72 straipsnio 5 dalies nuostatas, turi būti įvertinamas tokio išieškojimo proporcingumas, t. y. teismas turi diskreciją spręsti, ar iš asmens išieškoti visą konfiskuotino turto vertę, ar tik jos dalį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-315-303/2018, 2K-17-788/2019, 2K-195-788/2019, 2K-50-303/2020). Pagal byloje esančią VšĮ „Emprekis“ pažymą, automobilio „Renault Master“ vertė yra 19 010 Eur. Kasacinio teismo praktikoje išaiškinta, jog turto, susijusio su nusikalstama veika, konfiskavimas yra būtina ir veiksminga kovos su nusikalstamumu priemonė, tačiau ji turi atitikti teisingą pusiausvyrą, t. y. turi būti išlaikytas pagrįstas proporcingumas tarp viešojo intereso poreikių ir asmens teisės netrukdomai naudotis savo turtu apsaugos reikalavimų, kad asmeniui nebūtų užkrauta individuali ir pernelyg didelė našta (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-67-942/2019).

36. Teismo vertinimu, nagrinėjamoje byloje konfiskuotino turto vertės klausimas turi būti vertinamas kompleksiškai su kitais bylos duomenimis, taip pat ir su aplinkybėmis, susijusiomis su padarytos nusikalstamos veikos pavojingumu, kaltininko asmenybe ir, ar tokios vertės turto konfiskavimas nebūtų nepakeliama finansinė našta nusikalstamą veiką padariusiam asmeniui, ar nevaržys asmens akivaizdžiai labiau negu reikia šiems tikslams pasiekti. Kasacinėje teismų praktikoje vertinant galimybę išieškoti konfiskuotino turto vertės dalį atsižvelgiama į tokius kriterijus kaip: kaltininko asmenybė, turtinė padėtis, požiūris į padarytą nusikalstamą veiką, darbinė padėtis, pajamos, šeiminė padėtis, nusikalstamos veikos pavojingumą ir pobūdį, kaltininko santykis su automobilio savininku (pvz. automobilis priklauso įmonei, kurios direktorius pats kaltininkas), taip pat teisingumo bei protingumo kriterijus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-224-1073/2023). Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad kaltininko asmenybė apibūdinama teigiamai, automobilis jam buvo patikėtas darbdavio, taigi pats M. P., būdamas vairuotoju, tik darbo reikalais galėjo naudotis darbdavio jam patikėtu automobiliu. Transporto priemonė priklauso trečiajam asmeniui, su kuriuo M. P. susijęs tik kaip samdomas darbuotojas. Nors M. P. yra dirbantis, tačiau jo gaunamos pajamos per mėnesį neviršija 850 Eur, jis moka kelis kreditus, taigi jo finansinė padėtis nėra gera. Pažymėtina, kad automobilio vidutinė vertė yra 19 010 Eur, kuri, palyginus su M. P. gaunamomis pajamomis, yra itin didelė, prilygstanti beveik dvejų metų jo gaunamoms pajamoms. Svarbu ir tai, kad nors buvo nustatytas sunkus girtumo laipsnis, tačiau automobiliu M. P. pavažiavo trumpą atkarpą, ne judrioje gatvėje, o namų kiemuose, taigi faktiškai didelio pavojaus rizika nesukelta. Atsižvelgiant į šias aplinkybes teismo vertinimu, visos automobilio vertės konfiskavimas, nebūtų proporcingas ir būtų nepakeliama finansinė našta kaltinamajam. Teisiamojo posėdžio metu prokuroras prašė konfiskuoti pusę nurodytos automobilio vertės, o kaltinamasis ir jo gynėjas prašė konfiskuoti 6000 Eur vertę atitinkančią pinigų sumą.

37. Atsižvelgdamas į kaltinamojo turtinę padėti, jo gaunamas pajamas bei turimus kreditinius įsipareigojimus, taip pat aplinkybę, kad gyvena su senyvo amžiaus tėvais, kurių pajamos nėra didelės, kad kaltinamojo asmenybė apibūdinama teigiamai, jis baudžiamas pirmą kartą apskirtai, o administracine tvarka, atsižvelgiant į tai, kad dirbo vairuotoju, nėra baustas daug kartų, visi pažeidimai nėra šiurkštūs, baudos sumokėtos, ir vadovaudamasis BK 72 straipsnio 5 dalimi, teismas sprendžia iš M. P. konfiskuoti dalį (trečdalį) konfiskuotino turto vertės. Teismas sprendžia išieškoti iš M. P. 6000 Eur, automobilio „Renault Master“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), vertės atitinkančią pinigų sumą, kuri būtų proporcinga jo padarytai nusikalstamai veikai, asmenybei bei jo turtinei padėčiai.

38. Nuo 2025 m. vasario 1 d. įsigaliojo baudžiamojo poveikio priemonė – dalyvavimas alkoholizmo ir narkomanijos prevencijos, ankstyvosios intervencijos, resocializacijos ar kitose programose ir kursuose. Pagal BK 72⁵ straipsnį teismas gali įpareigoti asmenį dalyvauti alkoholizmo ir narkomanijos prevencijos, ankstyvosios intervencijos, resocializacijos ar kitose programose ir kursuose, jeigu šis asmuo padarė šiame kodekse numatytą nusikalstamą veiką būdamas abstinencijos būsenos arba apsvaigęs nuo alkoholio, narkotinių, psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų ir tai turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui. Šis įpareigojimas turi būti įvykdytas per teismo nustatytą terminą, kuris negali būti ilgesnis negu dveji metai. Atsižvelgiant į tai, kad veikos padarymo metu šią poveikio priemonę įteisinantis įstatymas jau galiojo, įvertinus aplinkybę, kad nusikalstamą veiką M. P. padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio ir tai turėjo įtakos veikos padarymui, teismas vertina, kad būtina paskirti ir šią baudžiamojo poveikio priemonę, kuri padėtų kaltininkui spręsti asmeninius sunkumus renkantis kitokį elgesį negu alkoholio vartojimas. Atsižvelgdamas į tai, teismas įpareigoja M. P. per 12 mėnesių dalyvauti alkoholizmo prevencijos programoje ar kursuose.

VI. Kiti klausimai

39. Ikiteisminio tyrimo metu, 2025 m. gegužės 6 d. M. P. paskirtos kardomosios priemonės – rašytinis pasižadėjimas neišvykti ir specialiosios teisės sustabdymas (b. l. 93–96), paliktinos galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo, šiam įsiteisėjus – panaikintinos.

40. Iš baudžiamosios bylos medžiagos matyti, kad 2025 m. gegužės 8 d. yra pateikta Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos pažyma dėl antrinės teisinės pagalbos išlaidų 312,50 Eur priteisimo iš kaltinamojo, susidariusių dėl būtino gynėjo advokato Šarūno Vadeikio dalyvavimo. BPK 106 straipsnyje numatyta, kad kai įtariamajam, kaltinamajam ar nuteistajam buvo paskirta valstybės garantuojama teisinė pagalba, advokatui apmokama įstatymo, reglamentuojančio valstybės garantuojamos teisinės pagalbos teikimą, nustatyta tvarka. Kitais atvejais advokatui moka įtariamasis, kaltinamasis ar nuteistasis arba jų pavedimu ar sutikimu – kiti asmenys. Pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas, priimdamas nuosprendį, priima sprendimą iš kaltinamojo išieškoti valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidas, susidariusias dėl būtino gynėjo dalyvavimo, atsižvelgdamas į kaltinamojo turtinę padėtį, išskyrus BPK 51 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktuose nurodytus atvejus. Nagrinėjamu atveju byloje gynėjo dalyvavimas pripažintas būtinu pagal įstatymą, esant įstatyme numatytiems pagrindams (BPK 51 straipsnio 1 dalies 9 punktas), todėl nepriklausomai nuo kaltinamojo valios, gynėjo dalyvavimas byloje buvo būtinas kaip pakankama ir veiksminga procesinė garantija, užtikrinanti asmens, kaltinamo padarius nusikalstamą veiką, teisę į gynybą. Teismas taip pat vertina, kaltinamojo turtinę padėtį (gaunamų pajamų dydį, turimas kelias paskolas). Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, teismas sprendžia, jog nagrinėjamu atveju valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų išieškojimas nesuderinamas su procesine kaltinamojo teise į gynybą ir neproporcinga jo turtinei padėčiai, todėl antrinės teisinės pagalbos išlaidos iš M. P. nepriteistinos.

41. Vadovaujantis BPK 94 straipsniu, daiktai, turintys reikšmės bylai nagrinėti – vokas su DVD disku, kuriame yra vaizdo įrašai, saugomas prie bylos, nuosprendžiui įsiteisėjus, paliktinas saugoti prie bylos.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 303 straipsnio 4 dalimi, 304 straipsniu, 305 straipsnio 4 dalimi, 307 straipsnio 5 dalimi,

nusprendžia:

M. P., padariusį nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281¹ straipsnio 1 dalyje, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 40 straipsniu, atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės, perduodant jį A. P., asmens kodas (duomenys neskelbtini) atsakomybei pagal laidavimą be užstato, nustatant 1 (vienerių) metų 6 (šešių) mėnesių laidavimo terminą ir baudžiamąją bylą nutraukti.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 67 straipsnio 2 dalies 1, 7 ir 10 punktais, 68 straipsniu, 72 straipsnio 1, 2 ir 5 dalimis, 72⁵ straipsniu, paskirti M. P. baudžiamojo poveikio priemones:

- draudimą jam naudotis specialia teise (teise vairuoti kelių transporto priemones) 1 (vienerius) metus 8 (aštuonis) mėnesius, šį terminą skaičiuojant nuo 2025 m. gegužės 6 d.;

- nuosprendžiui įsiteisėjus iš M. P. išieškoti konfiskuotino turto (automobilio „Renault Master“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini)) vertę atitinkančią pinigų sumą 6000 Eur (šešis tūkstančius eurų);

- įpareigojimą per 12 (dvylika) mėnesių dalyvauti alkoholizmo prevencijos programose ir kursuose.

M. P. skirtas kardomąsias priemones: rašytinį pasižadėjimą neišvykti ir specialiosios teisės sustabdymą, palikti galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo dienos, jam įsiteisėjus – panaikinti.

Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos prašymo priteisti iš M. P. valstybės naudai antrinės teisinės pagalbos išlaidas netenkinti.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 94 straipsniu, daiktus, turinčius reikšmės bylai nagrinėti – voką su DVD disku, kuriame yra vaizdo įrašai, saugomą prie bylos, nuosprendžiui įsiteisėjus, palikti saugoti prie bylos.

1. Jeigu asmuo, atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, laidavimo metu padarys naują baudžiamąjį nusižengimą ar neatsargų nusikaltimą, teismas gali panaikinti sprendimą atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės ir spręsti dėl šio asmens baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas veikas;

2. Jeigu asmuo, atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, laidavimo metu padarys naują tyčinį nusikaltimą, ankstesnis sprendimas atleisti jį nuo baudžiamosios atsakomybės nustoja galioti ir sprendžiama dėl šio asmens baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas nusikalstamas veikas.

1. Ji, būdama laiduotoja, turi teisę atsisakyti nuo laidavimo. Tokiu atveju teismas, atsižvelgdamas į laidavimo atsisakymo priežastis, sprendžia dėl asmens baudžiamosios atsakomybės už padarytą nusikalstamą veiką, kito laiduotojo paskyrimo ar asmens atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės.

Nuosprendis per dvidešimt dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.