Panevėžio apygardos teismo nutartis

Pirmosios instancijos teismo Civilinė byla Nr. 2A-603-425/2017

teisėja Daina Lisaitė Teisminio proceso Nr. 2-08-3-08646-2016-6

2017 m. spalio 10 d.

Panevėžio apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Laimanto Misiūno (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Laimutės Sankauskaitės, Birutės Valiulienės,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovės uždarosios akcinės bendrovės (toliau - UAB) „Tech Rent“ apeliacinį skundą dėl Panevėžio miesto apylinkės teismo 2017 m. balandžio 12 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-363-812/2017 pagal ieškovės bankrutavusios UAB „Šilo statyba“ ieškinį atsakovei UAB „Tech Rent“, trečiajam asmeniui V. J. dėl sandorio pripažinimo negaliojančiu, restitucijos taikymo.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I. Ginčo esmė

Ieškovė prašė Pauliano ieškinio pagrindu pripažinti negaliojančiu atsakovei UAB „Tech Rent“ 2015-08-05 skolos sumažinimą 3 667,04 Eur suma; taikyti restituciją ir priteisti iš atsakovės 3 667,04 Eur skolą, 6 procentus metinių palūkanų nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, bylinėjimosi išlaidas.

Nurodė, kad UAB „Šilo statyba“ 2015-09-04 iškelta bankroto byla. Atsakovė buvo ieškovės kreditorė, su ja buvo atsiskaityta 84,55 procentais, nors kitiems kreditoriams dėl nemokumo ieškovė atsiskaityti nebegalėjo. Tvirtino, jog atsakovei buvo suteikta nepagrįsta pirmenybė kitų kreditorių atžvilgiu.

Paaiškino, jog iki 2015-06-30 bendra ieškovės pradelstų reikalavimų suma sudarė 264 967,87 Eur. Teigė, kad ieškovė žinojo apie prastą savo finansinę padėtį jau 2015 m. vasario, kovo, balandžio mėnesiais ir atsiskaitinėjo su atsakove išmokėdama jai reikšmingą pinigų sumą. Atsakovė sau prieinamomis priemonėmis nepasidomėjo, ar sandorį sudarantis asmuo neturi kreditorių ir ar sudarant sandorį nebus pažeisti jų interesai. UAB „Šilo statyba“ neprivalėjo sudaryti ginčijamų sandorių, jie negali būti pateisinamas verslo logika, juos sudarius reikšmingos pinigų sumos buvo sumokėtos vienam iš kreditorių, visiškai atsiskaitant su juo, esant nepadengtiems reikalavimams kitiems kreditoriams. Nurodė, kad nepraleido vienerių metų ieškinio senaties termino, o teismui manant priešingai, prašė jį atnaujinti.

Teigė, kad skolos sumažinimas 2 959,20 Eur suma pažeidė atsiskaitymų eiliškumą, todėl yra niekinis, negaliojantis dėl imperatyvių teisės normų pažeidimo.

II. Pirmosios instancijos teismo procesinio sprendimo esmė

Panevėžio miesto apylinkės teismas 2017 m. balandžio 12 d. sprendimu ieškinį patenkino.

Nustatė, kad 2016-05-16 teismo nutartimi bankroto administratoriui buvo pratęstas terminas iki 2016-11-17 įmonės sandorių patikrinimui, o ieškinys pareikštas 2016-11-18. Konstatavo, jog ieškiniui pareikšti yra suėjęs ieškinio senaties terminas, tačiau terminas atnaujintinas dėl didelio dokumentų kiekio perdavimo administratoriui, didelio skaičiaus įmonės sudarytų sandorių ir kreditorių, rašytinė sutartis tarp ginčo šalių nebuvo sudaryta, todėl atsiskaitymo pagrįstumui nustatyti būtina tik išanalizavus kitus ieškovės vykdytus sandorius, kreditorių reikalavimų suėjimo terminus.

Nustatė, jog ieškovė nuomojo kraną kiekvieną kartą ieškovės ir atsakovės darbuotojams žodžiu susitarus dėl krano nuomos sutartu laiku ir konkrečiame objekte, kas paneigė atsakovės argumentus apie tęstinių nuomos santykių su ieškove egzistavimą ir nuomos sutarties vykdymą bei patvirtino, kad ieškovė atsiskaitė su atsakove ne pagal vieną nuomos sutartį vykdydama prievolę mokėti periodinį nuomos mokestį, o pagal atskirus susitarimus dėl krano nuomos. Konstatavo, kad ieškovė, atsiskaitydama su atsakove, suteikė jai pirmenybę kitų kreditorių atžvilgiu. Nenustatė jokių aplinkybių egzistavus prievolei, kurią ieškovė privalėjo įvykdyti pirmiau už prievolių vykdymą kitiems kreditoriams. Pažymėjo, jog atsakovė nepateikė jokių įrodymų, patvirtinančių, kad egzistavo išskirtinės aplinkybės, leidžiančios pripažinti pažeidžiančius kitų kreditorių teises ieškovės atsiskaitymus su atsakove, teisėtais ir pagrįstais. Pripažino ieškovę buvus nesąžininga, nes paskutinis mokėjimas buvo atliktas 2015-08-05, o ieškovės vadovas 2015-08-11 kreipėsi į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo. Sprendė, kad atsakovė, priimdama didžiąją dalį atsiskaitymo iš ieškovės, žinojo, kad ieškovė negali atsiskaityti su visais kreditoriais, priimdama atsiskaitymą, elgėsi nesąžiningai, kartu prisiėmė riziką, kad ieškovei iškėlus bankroto bylą, atsiskaitymo teisėtumas gali būti ginčijamas. Konstatavo, jog byloje nustatytos visos Pauliano ieškinio taikymo sąlygos.

Pripažinęs atsiskaitymui 2015-07-09 - 2015-08-05 laikotarpiu su atsakove buvus įvykdytam ieškovei esant nemokiai ir negalint atsiskaityti su kitais tos pačios eilės kreditoriais, kurių mokėjimo terminai buvo suėję anksčiau, teismas sprendė, kad ieškovė atsiskaitė su atsakove pažeisdama imperatyvius įstatymo reikalavimus, viešąją tvarką ir gerą moralę, kitų kreditorių interesus, lygiateisiškumo principą, kreditorinių reikalavimų tenkinimo eiliškumo principą. Nustatė, jog ieškovė įrodė, kad atsakovė galėjo nurodytu laikotarpiu atsiskaityti su kreditoriais vidutiniškai 51,33846 procento dydžio sumomis, todėl ieškinį patenkino.

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai

Apeliaciniu skundu atsakovė UAB „Tech Rent“ prašo panaikinti Panevėžio miesto apylinkės teismo 2017 m. balandžio 12 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – ieškinį atmesti.

Nurodo, jog ieškovė ir atsakovė nesudarė jokio sandorio dėl statybinės technikos nuomos su operatoriumi sandorio įvykdymo pakeitimo, statybinės technikos nuomos su operatoriumi sandoris yra teisėtas ir galiojantis, šioje byloje nebuvo ginčijamas, todėl sandorio tinkamas įvykdymas negali būti neteisėtas.

Teigia, kad jei ir laikant sutarties tinkamą įvykdymą atsiskaitymu vienašaliu sandoriu, tai apeliantė nėra tokio sandorio šalimi ir laikytina trečiuoju asmeniu. Paaiškina, jog skolininkei nesant iškeltos bankroto bylos, kreditorių lygybės principas nenustatytas ir tai taikytina, kai nėra nesąžiningumo. Paaiškina, kad teismas, konstatuodamas atsakovės nesąžiningumą, nenurodė, kokių veiksmų turėjo imtis atsakovė, o gavus atsiskaitymą, išsiaiškinti proporcijas, kiek ieškovė galėjo sumokėti kitiems kreditoriams, akivaizdžiai prieštarauja verslo logikai ir elementariam protingumui, nes tokiai informacijai parengti reikia daug darbo, galioja komercinės paslapties ir konfidencialumo reikalavimai. Atkreipia dėmesį į tai, kad pati ieškovė neginčija, jog atsiskaitymai galėjo būti vykdomi, tačiau atsakovei objektyviai negalėjo būti žinoma, kokiomis proporcijomis gali vykti atsiskaitymai ir kokiomis proporcijomis vykdomi atsiskaitymai pažeis kreditorių teises. Pažymi, jog ieškovė nuo 2015-07-01 iki 2015-10-15 vykdė mokėjimus ir atsiskaitymas su atsakove sudarė tik 1,02 procento visų atliktų mokėjimų.

Tvirtina, jog atsakovė, gavusi dalinį apmokėjimą, tęsė nuomą, be to apmokėjimas buvo atliktas ir todėl, kad ieškovė galėtų užbaigti objektą ir gauti už tai lėšas. Teigia, kad ieškovės elgesys šioje situacijoje atitiko protingo asmens, veikiančio skolininko kreditorių interesais, elgesio standartą.

Nurodo, kad bankroto byla ieškovei buvo iškelta 2015-09-04, įsiteisėjo 2015-09-14, todėl ieškinio senaties terminas pasibaigė 2016-09-14. Teigia, jog rašytinės sutarties nebuvimas neturi įtakos senaties terminui, nes nuoma šioje bylos neginčijama o ieškovei buvo žinomi mokėjimų dokumentai, todėl ginčijami dviem pagrindais mokėjimai nesudaro pagrindo atnaujinti įstatymu nustatyto Pauliano ieškinio senaties termino.

Ieškovė bankrutavusi UAB „Šilo statyba“ atsiliepimu į apeliacinį skundą prašo skundžiamą sprendimą palikti nepakeistą.

Teigia, kad teismas pagrįstai konstatavo esant nustatytoms visoms Pauliano ieškinio sąlygoms, pagrįstai pripažinus sandorius prieštaraujančiais imperatyvioms įstatymo normoms.

Nurodo, jog pagrįstai nustatyta, kad ieškovė neteisėtai atsiskaitė su atsakove 84,55 procentais visos skolos. Tvirtina, jog su atsakove iš dalies atsiskaičius, atsakovei buvo suteikta privilegijuota padėtis kitų kreditorių atžvilgiu, kurių reikalavimų terminai buvo suėję gerokai anksčiau nei atsakovės. Nepagrįstai atsakovė ginčija mokėjimą nesant sandoriu. Teigia esant visiškai įrodyta, kad ieškovės kreditoriai ginčo sandorio sudarymo metu turėjo neabejotinus ir galiojančius pradelstus reikalavimus į ieškovę ir šie reikalavimai nebuvo patenkinti nei iki bankroto bylos iškėlimo, nei iki šiol.

Pažymi, kad atsakovė iš esmės neginčija, jog atsiskaitant su ja, atsakovei buvo suteikta pirmenybė prieš kitus kreditorius, tačiau mano, kad su ja buvo privaloma atsiskaityti ir ji sąžininga atsiskaitymo santykiuose. Nurodo, jog atsiskaitymų su atsakove metu ieškovė buvo nemoki, todėl nebuvo privalomumo atsiskaityti su atsakove gerokai didesne apimtimi nei su kitais kreditoriais, kurių reikalavimų terminai jau buvo suėję. Teigia atsakovei neįrodžius, kad mokėjimas atliktas tik todėl, kad ieškovė galėtų užbaigti objektą ir gauti lėšas.

Atkreipia dėmesį, jog atsakovė pripažino nesidomėjusi ieškovės turtine padėtimi, nesidomėjo kaip atsiskaitymas su ja paveiks ieškovės galimybes atsiskaityti su kitais kreditoriais.

Tvirtina, kad pateikti rašytiniai įrodymai patvirtino, jog ginčo sandoriu buvo pažeistas atsiskaitymų eiliškumas, dėl ko dalis sandorio yra niekinė, negaliojanti dėl imperatyvių teisės normų pažeidimo.

Teigia, jog ieškinio senaties termino eiga administratoriui prasideda ne nuo dokumentų apie sandorių sudarymą gavimo dienos, o nuo sužinojimo ar turėjimo sužinoti, kad sandoriai pažeidžia kreditorių teises, dienos. Nurodo, kad teismo nutartimi administratoriui terminas patikrinti sandorius buvo pratęstas iki 2016-11-17, todėl, pareiškusi ieškinį atsakovei nepasibaigus sandorių patikrinimo metu, ieškovė vienerių metų senaties termino nepraleido. Atkreipia dėmesį, kad sandorį ginčijant CK 1.80-1.81 straipsnių pagrindu, ieškinio senaties terminas yra 10 metų.

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija konstatuoja:

Apeliacinis skundas atmestinas, pirmosios instancijos teismo sprendimas paliktinas nepakeistas (Civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 326 str. 1 d. 1 p.).

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d.). Teismas konstatuoja, kad CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatyta, todėl pasisako dėl apeliacinio skundo faktinių bei teisinių pagrindų.

Nustatyta, kad UAB „Šilo statyba“ nuo 2015-07-09 iki 2015-08-05 sumokėjo UAB „Tech Rent“ 9 336,15 Eur: 2015-07-09 sumokėjo 1 000 Eur, 2015-07-14 sumokėjo 1 000 Eur, 2015-08-05 sumokėjo 7 336,15 Eur (b. l. 22-24). Panevėžio apygardos teismas 2015-09-04 nutartimi iškėlė UAB „Šilo statyba“ bankroto bylą (b. l. 11-12).

Ieškovė savo reikalavimą pripažinti 2015-08-05 skolos sumažinimą 3 667,04 Eur suma ir taikyti restituciją grindė dviem pagrindais – Pauliano ieškiniu ir imperatyvių įstatymo normų – atsiskaitymų grynais ir negrynais pinigais eiliškumo pažeidimu. Pirmosios instancijos teismas pripažino, jog ieškovės reikštas Pauliano ieškinys pagrįstas ir įrodytas bei sprendė, kad 2015-07-09 – 2015-08-05 atsiskaitymai su atsakove pažeidė Civilinio kodekso (toliau - CK) 6.930¹ straipsnyje įtvirtintą atsiskaitymų grynais ir negrynais pinigais eiliškumą ir šių mokėjimų dalį pripažino negaliojančiais CK 1.80 straipsnio 1 dalies ir 1.81 straipsnio 1 dalies pagrindu.

Civiliniame procese ieškovui yra numatyta pareiga nurodyti faktinį ieškinio pagrindą (CPK 135 str. 1 d. 2 p.), o teisinė kvalifikacija, teisės normų aiškinimas ir taikymas ginčo santykiui yra bylą nagrinėjančio teismo prerogatyva. Vykdydamas teisinį santykių kvalifikavimą, teismas įstatymą, taikytiną ginčui spręsti, pagal ieškovo nurodytas faktines aplinkybes parenka savo nuožiūra (CPK 265 str. 1 d.). Teisėjų kolegija, įvertinusi bylos faktines aplinkybes, sprendžia, jog šioje byloje nebuvo pagrindo ginčo mokėjimų dalies pripažinti negaliojančiais CK 6.66 straipsnio pagrindu.

Byloje pateikti rašytiniai įrodymai rodo, kad nuo 2015 metų balandžio mėnesio UAB „Tech Rent“ nuomojo ieškovei statybinę techniką bei teikė transporto paslaugas (b. l. 51-67). Rašytinių sutarčių tarp šalių dėl minėtų paslaugų byloje nėra. Šiuo atveju pagrįsta tvirtinti, jog nuomos teisiniai santykiai buvo įforminti apeliantės išrašytomis PVM sąskaitomis faktūromis už suteiktas paslaugas, kurių pagrindu ieškovė atliko ginčo mokėjimus (CK 6.154 str. 1 d.). Teisėjų kolegija nurodo, jog ginčijami mokėjimai negali būti laikomi atskirais, savarankiškais sandoriais, kuriuos galima ginčyti Pauliano ieškiniu, nes mokėjimai atlikti vykdant sutartinius įsipareigojimus, kilusius iš PVM sąskaitų faktūrų (CK 6.200 str. 1 d.). Kadangi 2015-07-09 – 2015-08-05 atsiskaitymai su atsakove savo esme nelaikytini savarankiškais sandoriais, jų pripažinimui negaliojančiais netaikytinos CK 6.66 straipsnio nuostatos (CPK 185 str.).

Pirmosios instancijos teismas sprendė, kad 2015-07-09 – 2015-08-05 atsiskaitymais su atsakove buvo pažeistas atsiskaitymų grynais ir negrynais pinigais eiliškumas, t. y. pažeista imperatyvi įstatymo (CK 6.930¹ str.) norma, dėl ko teismui buvo pagrindas pripažinti dalį ginčo mokėjimų negaliojančiais, kaip prieštaraujančiais imperatyvioms įstatymo normoms bei viešai tvarkai, gerai moralei.

CK 6.930¹ straipsnis nustato atsiskaitymų grynaisiais ir negrynaisiais pinigais eiliškumą, kai skolininkas, tiek fizinis, tiek juridinis asmuo, neturi pakankamai lėšų visiems pareikštiems reikalavimams patenkinti. Minėto straipsnio 1 dalis nustato atsiskaitymų eiliškumą. Kadangi ieškovės mokėjimai apeliantei buvo atlikti vykdant sutartinius įsipareigojimus, šie mokėjimai priskirtini penktosios eilės reikalavimams (CK 6.930¹ str. 1 d. 5 p.). Straipsnio 2 dalis numato, jog atsiskaitymai pagal tos pačios eilės reikalavimus atliekami mokėjimų dokumentų gavimo kalendorinio eiliškumo tvarka, kas reiškia, kad pirmiau apmokami anksčiausiai gauti mokėjimų dokumentai.

Ieškovė pateikė teismo nutartimi patvirtintų kreditorinių reikalavimų bankrutavusiai UAB „Šilo statyba“ suvestinę, kurioje nurodyti bankrutavusios įmonės kreditorių nepatenkinti reikalavimai bei atsiradimo laikas. Minėtoje lentelėje pateikti duomenys patvirtina, jog iki ginčo atsiskaitymų su atsakove, ieškovė buvo neatsiskaičiusi su eile kreditorių, tokių kaip UAB „AV Force, UAB „Elektros energetika“, UAB „Litorina“ ir kt. Teisėjų kolegija konstatuoja, jog ieškovė, atsiskaitydama su apeliante 2015-07-09 – 2015-08-05 laikotarpiu, nesilaikė įstatyme nustatytos atsiskaitymų grynaisiais ir negrynaisiais pinigais eiliškumo tvarkos (CPK 185 str.; CK 6.930¹ str. 1 d. 5 p.).

Kolegija pažymi, jog ieškovės dalinis atsiskaitymas su apeliante nagrinėjamu atveju negali būti laikomas pateisinančiu, siekiant sumažinti įmonės įsiskolinimus, nes byloje nepaneigta, kad ieškovė su savo kreditoriais galėjo atsiskaityti tik 51,34 procento, kai su apeliante atsiskaitė beveik 84,55 procentais.

Byloje nėra ginčo, kad ieškovė, atlikdama ginčo mokėjimus, neturėjo pakankamai lėšų atsiskaityti su visais kreditoriais.

Vertinant apeliantės galimybes (su)žinoti apie ieškovės sunkią finansinę padėtį, nustatyta, kad apmokėjimas pagal apeliantės PVM sąskaitas faktūras: 2015-04-21 TER Nr. 0000272 358,64 Eur sumai, 2015-04-30 TER Nr. 0000276 237,77 Eur sumai, dalinis apmokėjimas 2015-06-01 TER Nr. 0000278 2 924,33 Eur sumai buvo atliktas 2015-07-09 pervedant į apeliantės banko sąskaitą 1 000 Eur. 2015-07-14 1 000 Eur ieškovės pervesta suma buvo dengiama iš dalies 2015-06-01 PVM sąskaita faktūra TER Nr. 0000278. 2015-08-05 kasos pajamų orderiu iš ieškovės buvo priimta 7 336,15 Eur suma grynaisiais pinigais, kuria buvo dengiamos visiškai ir iš dalies 2015-06-01 PVM sąskaita faktūra TER Nr. 0000278, 2015-06-16 TER Nr. 0000281 2 574,76 Eur sumai, 2015-06-30 TER Nr. 0000284 139,03 Eur sumai, 2015-07-31 TER Nr. 0000288 3 215,45 Eur sumai.

Minėti duomenys rodo, jog ieškovė pirmą kartą atsiskaitė su apeliante daugiau kaip po 2 mėnesių nuo sąskaitų išrašymo dienos. Šiuo atveju sutiktina su pirmosios instancijos teismo išvada dėl apeliantės galimybių sužinoti apie ieškovės finansinę būklę ir plačiau dėl to nepasisako (CPK 185 str.). Kartu pažymi, kad, nesulauksi apmokėjimų už pateiktas sąskaitas faktūras, apeliantė toliau teikė statybinės technikos nuomos ir transporto paslaugas, taigi, turėjo ir įvertinti galimą riziką dėl ieškovės negalėjo atsiskaityti su savo kreditoriais, tame tarpe ir su apeliante, bei iš to kylančias pasekmes. Apeliantė nenurodė jokių objektyvių priežasčių, trukdžiusių sužinoti ir įvertinti ieškovės finansinę būklę, juo labiau, kai ieškovė gana ilgą laiko tarpą delsė atsiskaityti pagal apeliantės pateiktas sąskaitas faktūras. Duomenų, jog ginčo šalys būtų susitarusios apmokėti pateiktas sąskaitas faktūras pagal apeliantės pareikalavimą, byloje nėra.

Kadangi ginčo dalis ginčo mokėjimų negaliojimas grindžiamas CK 1.80 bei 1.81 straipsnių nuostatomis, šiam reikalavimui taikomas bendras ieškinio senaties terminas, t. y. 10 metų, ir šis terminas nėra praleistas, teisėjų kolegijai nėra pagrindo vertinti ir pasisakyti dėl apeliantės teiginių, susijusių su ieškinio senaties termino, nurodyto CK 6.66 straipsnyje, taikymu.

Teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas nors ir nepagrįstai taikė materialinės teisės normas, reglamentuojančias kreditorių teisių gynimą Pauliano ieškiniu, tačiau priėmė iš esmės teisingą sprendimą, todėl apeliacinio skundo motyvais naikinti skundžiamą sprendimą nėra jokio pagrindo (CPK 326 str. 1 d. 1 p.).

Dėl bylinėjimosi išlaidų

Atmetus apeliacinį skundą, iš atsakovės UAB „Tech Rent“ priteistinos ieškovės patirtos 363 Eur bylinėjimosi išlaidos, susijusios su atsiliepimo į apeliacinį skundą paruošimu(CPK 93 str. 1 d., 98 str. 2 d.).

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nutaria:

Panevėžio miesto apylinkės teismo 2017 m. balandžio 12 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Priteisti iš uždarosios akcinės bendrovės „Tech Rent“ (j. a. k. 302662870) 363,00 Eur (tris šimtus šešiasdešimt tris eurus 00 ct) bylinėjimosi išlaidų bankrutavusios uždarosios akcinės bendrovės „Šilo statyba“ (j. a. k. 168565936) naudai.