Panevėžio apylinkės teismo sprendimas

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės BUAB „Šilo statyba“ ieškinį atsakovei UAB „Tech Rent“, trečiajam asmeniui V. J. dėl sandorio pripažinimo negaliojančiu, restitucijos taikymo ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

Pagal Lietuvos Respublikos mokėjimų įstatymo (redakcija, galiojusi iki 2009-12-28) 2 straipsnio 13 dalį mokėjimas apibrėžiamas kaip mokėtojo lėšų perdavimas gavėjui tiesiogiai grynaisiais pinigais arba negrynųjų pinigų pervedimas per pasirinktas kredito įstaigas. Minėtoje straipsnio dalyje taip pat nurodyta, jog pervedant lėšas mokėtojas ir gavėjas gali būti tas pats asmuo, lėšos apima tiek grynuosius, tiek negrynuosius pinigus. Nors ginčijamo sandorio sudarymo metu galiojusioje įstatymo redakcijoje mokėjimo sąvoka nėra išgryninta, ankstesnėje redakcijoje pateikta sąvoka patvirtina esant įstatymų leidėjo nurodytus mokėjimo, kaip finansinės operacijos, apibrėžimo kriterijus. Vadovaudamasi tokiu teisiniu reglamentavimu, ieškovė laiko, kad mokėjimas - tai vienašalis sandoris, kurio metu jį atliekantis asmuo išreiškia savo valią pervesti lėšas kitam asmeniui, tokiu būdu sukurdamas, pakeisdamas arba panaikindamas savo civilines teises ir pareigas (CK 1.63 straipsnio 1-3 dalys).

BUAB „Šilo statyba“ bankroto byloje patvirtinti pirmos, antros, trečios eilės kreditorių reikalavimai, kurių bendra suma viršija vieną milijoną eurų. Ieškovė su kreditoriais, kurie turėjo galiojusius pradelstus reikalavimus į UAB „Šilo statyba“ iki ginčijamų sandorių sudarymo, neatsiskaitė iki pat bankroto bylos iškėlimo. Tokių pradelstų reikalavimų jau 2015-04-30 bendra suma buvo 97 505,98 Eur. 2015-05-31 tokių pradelstų kreditorinių reikalavimų bendra suma išaugo iki 190 214,34 Eur, 2015-06-30 - iki 264 967,87 Eur, o 2016-06-30 - iki 410 083,02 Eur. UAB „Šilo statyba“ kreditoriai 2015-07-14, 2015-08-07 datoms turėjo neabejotinus ir galiojančius pradelstus reikalavimus į skolininkę UAB „Šilo statyba“ ir šie reikalavimai nebuvo patenkinti iki bankroto bylos ieškovei iškėlimo bei vėliau.

2015-05-31 ieškovės turtas sudarė 1 592 392,58 Eur, pradelsti įsipareigojimai sudarė 822 523,87 Eur. 2015-06-30 bendrovės turtas sudarė 1 705 753,35 Eur, pradelsti įsipareigojimai sudarė 922 466,49 Eur, kas patvirtina teisinį bendrovės nemokumą. 2015 m. birželio ir vėlesniais mėnesiais bendrovės turto ir pradelstų įsipareigojimų santykis tik esmingai blogėjo. Ieškovė jau 2015 m. kovo mėnesį ekonomine prasme iš esmės buvo nemoki, nes ji nesugebėjo vykdyti pradelstų skolų apmokėjimo. Ieškovė neatsiskaitė su kreditoriais iki bankroto bylos jai iškėlimo pagal kreditorių sąskaitas, kurių apmokėjimo terminai suėjo 2015 m. vasario, kovo, balandžio mėnesiais, tai yra iki šioje byloje ginčijamo sandorio sudarymo. Ieškovė, atsiskaitydama su atsakove suteikė jai nepagrįstą pranašumą, atsakovė buvo išskirta iš kitų kreditorių, kas patvirtina ieškovės kitų kreditorių teisių bei teisėtų interesų pažeidimą.

Atsakovė žinojo apie sudėtingą finansinę ieškovės padėtį, todėl taip pat negali būti laikoma sąžininga šalimi. Šalis nuo 2014 m. rugpjūčio mėnesio siejo verslo santykiai, todėl atsakovė, būdama verslininke, turėjo pareigą domėtis partnerio galimybėmis atsiskaityti. Atsakovė nepateikė jokių įrodymų, kad ji domėjosi ieškovės finansine padėtimi ir negavo jokių duomenų, patvirtinančių sunkią ieškovės finansinę padėtį. Be to, iki paskutinio ginčijamo sandorio, ieškovė atsiskaitydavo su atsakove atlikdama banko pavedimus, o paskutinis atsiskaitymas buvo atliktas grynaisiais pinigais, kas nebuvo būdinga šalių tarpusavio atsiskaitymams.

Atsakovė neturėjo jokio išskirtinumo kitų ieškovės kreditorių atžvilgiu. Nebuvo aplinkybių, lėmusių būtinybę ieškovei atsiskaityti su atsakove pirmiau už kitus kreditorius.

Skolos sumažinimas 2 959,20 Eur sumoje neatitiko ir CK 6.930-1 straipsnio, todėl šioje dalyje jis prieštaravo ir imperatyvioms teisės normoms (CK 1.80 straipsnis).

Teismo nutartis dėl bankroto bylos iškėlimo ieškovei įsiteisėjo 2015-10-15. Panevėžio apygardos teismo 2016-05-16 nutartimi civilinėje byloje Nr. B2-253-227/2016 ieškovės administratoriui buvo pratęstas terminas iki 2016-11-17 bendrovės sandorių patikrinimui. Ieškovė pareiškė ieškinį atsakovei nepraleidusi minėto termino, todėl nepraleido ieškinio senaties termino ginčyti sandorį. Tuo atveju, jei būtų pripažinta, kad ieškinio senaties terminas praleistas, skaičiuojant senaties terminą nuo bankroto bylos ieškovei iškėlimo momento, prašo terminą atnaujinti, nes bendrovės sandorių apimtis buvo didelė, ieškinio senaties terminas praleistas nežymiai.

Kasacinis teismas yra konstatavęs, kad sprendžiant, ar buvo pažeistos kreditoriaus teisės ginčijamu sandoriu suteikiant pirmenybę kitam kreditoriui, reikia turėti omenyje tai, kad kol skolininkui nėra iškelta bankroto byla, įstatymai nenustato bendrojo kreditorių lygybės principo, būdingo bankroto situacijai, todėl įprastai skolininko sudarytas sandoris, nors ir yra suėję prievolių vykdymo kitiems kreditoriams terminai, įstatymų yra leidžiamas net ir esant neįvykdytiems įsipareigojimams kitiems kreditoriams. Šis aiškinimas taikytinas kai nėra nesąžiningumo.

Jei atsakovė būtų žinojusi, kad ieškovė gali neatsiskaityti, ji nebūtų toliau teikusi paslaugų. Atsakovė, gaudama pinigus už įvykdytą sandorį, buvo sąžininga. Atsakovė mano, kad ieškovė galėtų reikšti ieškinį buvusiam vadovui, jeigu atlikti atsikaitymai buvo neteisėti, jis apie tai žinojo ir akivaizdžiai peržengė protingą ūkinę komercinę riziką.

Ieškovė privalėjo sumokėti už suteiktas paslaugas, todėl jos mokėjimai buvo privalomi. Ieškovė prievolę įvykdė tinkamai atlikdama mokėjimus, o ne pasirinko kitus prievolės pabaigos būdus, kurie nėra privalomi. Atsakovė, gavusi dalinį apmokėjimą, tęsė nuomą, taigi apmokėjimas buvo atliktas ir dėl to, kad ieškovė galėtų užbaigti objektą ir gauti už tai lėšas. Ieškovės elgesys atitiko protingo asmens, veikiančio skolininko kreditorių interesais, elgesio standartą tomis aplinkybėmis.

Atsakovė prašo taikyti ieškinio senatį. Ieškinys pareikštas praleidus vienerių metų ieškinio senaties terminą. Panevėžio apygardos teismo 2016-05-16 nutartimi civilinėje byloje Nr. B2-253-227/2016 administratoriui pratęstas terminas iki 2016-11-17 sandorių patikrinimui nepratęsia ieškinio senaties termino. Dėl konkretaus senaties termino pratęsimo turi būti sprendžiama konkrečioje byloje. 2015-07-09, 2015-07-14 ir 2015-08-05 mokėjimai nebuvo slepiami, buvo įtraukti į apskaitą, administratoriui apie juos buvo žinoma, veiksmas nebuvo sudėtingas, kad reikėtų daugiau kaip metus ruošti dėl jo ieškinį, todėl nėra pagrindo atnaujinti senaties terminą.

Atsakovė prašo jos patirtas bylinėjimosi išlaidas išieškoti iš ieškovės administravimo išlaidų.

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys tenkintinas.

BUAB „Šilo statyba“ administratoriaus ieškinys atsakovei UAB „Tech Rent“ pareikštas LR Įmonių bankroto įstatymo (toliau tekste – LR ĮBĮ) 11 straipsnio 5 dalies 8, 14, 23 punktų pagrindais, bankroto administratoriui vykdant įstatymu numatytą pareigą ne vėliau kaip per 6 mėnesius nuo dokumentų apie įmonės sandorių sudarymą gavimo dienos patikrinti bankrutuojančios įmonės sandorius, sudarytus per ne trumpesnį kaip 36 mėnesių laikotarpį iki bankroto bylos iškėlimo ir pareikšti ieškinius dėl sandorių, priešingų įmonės veiklos tikslams ir (arba) galėjusių turėti įtakos tam, kad įmonė negali atsiskaityti su kreditoriais, pripažinimo negaliojančiais, taip pat imtis priemonių išieškoti skolas iš skolininkų, siekiant ginti visų kreditorių, bankrutuojančios įmonės teises. Laikoma, kad administratorius apie sandorius sužinojo nuo dokumentų apie šių sandorių sudarymą gavimo dienos. Šešių mėnesių terminą administratoriaus prašymu teismas gali pratęsti ne ilgesniam kaip šešių mėnesių laikotarpiui (ĮBĮ 11 str. 5d. 8p.). Įmonių bankroto įstatymas nereglamentuoja savarankiškų sandorių pripažinimo negaliojančiais pagrindų, o tik numato ginčytinų sandorių požymius – priešingumą įmonės veiklos tikslams ir galimą įtaką įmonės nemokumui. Dėl nurodyto bankrutuojančios įmonės administratorius įmonės sudarytus sandorius gali ginčyti visais Civiliniame kodekse nustatytais sandorių negaliojimo pagrindais. Juridiniams asmenims, verslininkams taikomi didesni rūpestingumo ir atidumo reikalavimai dėl ūkinės veiklos vykdymo bei sandorių sudarymo (CK 2.4 str. 3d., 2.74 str. 3d.). Šalys gali sudaryti susitarimus, atlikti mokėjimus pagal sutartis, tačiau tai darydamos jos privalo vadovautis teisingumo, protingumo ir sąžiningumo bei sąžiningos dalykinės praktikos reikalavimais (CK 1.5 str., 1.137 str., 6.157 str., 6.158 str.), negali pažeisti trečiųjų asmenų teisių ir teisėtų interesų, joms skirtų nurodymų, įpareigojimų iš valstybės institucijų ar valstybės įgaliotų subjektų, turinčių valdingus įgaliojimus kitų asmenų atžvilgiu, įstatymo reikalavimų, reglamentuojančių atsiskaitymo eiliškumo tvarką, kai skolininkas neturi pakankamai lėšų visiems pareikštiems reikalavimams patenkinti (CK 6.930-1 str.). Kai sandorio sudarymu pažeidžiamos kitų asmenų teisės ir teisėti interesai ar viešasis interesas, tokie pažeidimai šalinami ir pažeistos teisės ginamos taikant sandorio negaliojimo institutą (CK 1.78 str.).

Actio Pauliana teisinio instituto paskirtis – ginti kreditorių nuo nesąžiningų skolininko veiksmų, kuriais mažinamas skolininko mokumas ir kartu mažinama kreditoriaus galimybė gauti visišką savo reikalavimo patenkinimą Atsižvelgiant į tai, kad actio Pauliana instituto taikymas reiškia tam tikrą sutarties laisvės principo apribojimą, pripažinti sandorį negaliojančiu šiuo pagrindu bei taikyti teisines pasekmes galima tik esant CK 6.66 straipsnyje nustatytų sąlygų visetui, kad būtų užkirstas kelias galimam kreditoriaus piktnaudžiavimui šiuo institutu ir nepagrįstam skolininko teisių suvaržymui. Kasacinio teismo praktikoje išskiriamos tokios actio Pauliana instituto taikymo sąlygos: 1) kreditorius turi turėti neabejotiną ir galiojančią reikalavimo teisę; 2) ginčijamas sandoris turi pažeisti kreditoriaus teises; 3) nėra suėjęs vienerių metų ieškinio senaties terminas; 4) skolininkas neprivalėjo sudaryti ginčijamo sandorio; 5) skolininkas buvo nesąžiningas, nes žinojo ar turėjo žinoti, kad sudaromas sandoris pažeis kreditoriaus teises; 6) trečiasis asmuo, sudaręs su skolininku atlygintinį dvišalį sandorį, buvo nesąžiningas; 7) kreditoriaus reikalavimas nukreipiamas į perleistą pagal ginčijamą sandorį turtą (ar jo vertę) tiek, kiek būtina šiam reikalavimui patenkinti (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008-12-09 nutartis byloje Nr. 3K-3-587/2008; 2009-07-31 nutartis byloje Nr. 3K-3-339/2009; 2011-09-27 nutartis byloje Nr. 3K-3-362/2011 ir kt.).

Nustatyta, kad Panevėžio apygardos teismas 2015-09-04 nutartimi UAB „Šilo statyba“ pripažino nemokia ir iškėlė bankroto bylą, bankroto administratoriumi paskyrė UAB „Valdsita“ (b.l. 11-12). Nutartis iškelti bankroto bylą įsiteisėjo 2015-10-15 Lietuvos apeliaciniam teismui priėmus 2015-10-15 nutartį nutraukti apeliacinį procesą (LITEKO duomenys). 2016-01-18 Panevėžio apygardos teismo nutartimi patvirtintas UAB „Šilo statyba“ kreditorių sąrašas, bendra patvirtinta neginčijamų kreditorinių reikalavimų suma buvo 881 066,33 Eur (b.l. 13-15). Proceso eigoje kreditorių ir jų kreditorinių reikalavimų sąrašas buvo pildomas (b.l. 16-20, 21). Iš ieškovės pateiktos teismo patvirtintų kreditorinių reikalavimų suvestinės duomenų (b.l. 25-26) nustatyta, kad ieškovės neįvykdytų kreditorinių reikalavimų suma nuo 2015 m. sausio mėnesio didėjo, žymiai išaugo 2015 m. balandžio mėnesį, 2015 m. birželio mėnesį ieškovė turėjo neįvykdytų kreditorinių reikalavimų, kurių įvykdymo terminas buvo suėjęs – 74862,07 Eur sumai. Nustatytos aplinkybės patvirtina, kad ieškovė turi neabejotiną ir galiojančią reikalavimo teisę.

2016-05-16 Panevėžio apygardos teismo nutartimi Nr. B2-253-227/2016 BUAB „Šilo statyba“ administratoriui buvo pratęstas terminas įmonės sandorių patikrinimui ir kitų pareigų, susijusių su sandoriais, atlikimui iki 2016-11-17, Lietuvos apeliacinio teismo 2016-08-25 nutartimi Panevėžio apygardos teismo nutartis palikta nepakeista (b.l. 32-33, 34). Prašymo nagrinėjimo metu buvo nustatyta, kad paskutiniai dokumentai administratoriui buvo perduoti 2015-11-17. Minėta data laikytina diena, kurią bankroto administratorius sužinojo apie sandorius. Bankroto administratorius, per Įmonių bankroto įstatyme nurodytą terminą patikrinęs bendrovės sandorius, juos gali ginčyti laikydamasis Civiliniame kodekse įtvirtintų ieškinio senaties terminų - nagrinėjamu atveju – per vienerius metus nuo dokumentų apie ginčijamo sandorio sudarymą gavimo dienos (CK 6.66 str.). Terminas pareikšti ieškiniui suėjo 2016-11-17. Ieškinys teisme pareikštas 2016-11-18 (b.l. 2). Nustatytos aplinkybės patvirtina, kad ieškiniui pareikšti yra suėjęs vienerių metų ieškinio senaties terminas. Ieškovė prašo ieškinio senaties terminą atnaujinti. Atsakovė prašo ieškinio senaties termino neatnaujinti. Ieškinio senaties terminas atnaujintinas sekančiais motyvais. Panevėžio apygardos teismas nustatė, kad UAB „Šilo statyba“ vykdė didelės apimties pastatų rekonstrukcijos darbus, bankroto administratoriui buvo perduoti dideli dokumentų kiekiai – 530 dokumentų bylų, sudaryti 849 sandoriai, didelis kreditorių skaičius – 199. Ieškinys teisme gali būti pareiškiamas tik tada, kai administratorius susipažįsta su dokumentais, patikrina sandorių teisėtumą ir nustato jų ginčijimo pagrindus. Atsakovė teikė ieškovei krano nuomos paslaugas ieškovei vykdant sutartis su kitais asmenimis, rašytinė sutartis dėl krano nuomos su atsakove nebuvo sudaryta, atsiskaitoma už nuomą buvo pagal išrašomas sąskaitas bei krano darbo laiko apskaitos žiniaraščius. Tokio sandorio pagrindu vykdytų atsiskaitymų teisėtumą patikrinti galima tik išanalizavus ir kitus ieškovės vykdytus sandorius, kreditorių reikalavimų suėjimo terminus. Nagrinėjamoje byloje šalių atsiskaitymai ginčijami dviem pagrindais. Ieškinys pareikštas ieškinio senaties terminą praleidus tik vieną dieną.

Laikotarpiu nuo 2015-07-01 iki 2015-10-15, ieškovė sumokėjo atsakovei 9 336,15 Eur: 2015-07-09 - 1 000 Eur banko pavedimu, 2015-07-14 - 1 000 Eur banko pavedimu, 2015-08-05 - 7 336,15 Eur grynais pinigais (b.l. 22-24). Atsiskaityta buvo už atsakovės krano nuomą. Nuomos rašytinė sutartis nebuvo sudaryta. Ieškovė nuomojo kraną kiekvieną kartą ieškovės ir atsakovės darbuotojams žodžiu susitarus dėl krano nuomos sutartu laiku ir konkrečiame objekte (b.l. 51-67), kas paneigia atsakovės argumentus apie tęstinių nuomos santykių su ieškove egzistavimą ir nuomos sutarties vykdymą bei patvirtina, kad ieškovė atsiskaitė su atsakove ne pagal vieną nuomos sutartį vykdydama prievolę mokėti periodinį nuomos mokestį, o pagal atskirus susitarimus dėl krano nuomos.

Ieškovė atsiskaitė su atsakove, suteikdama jai pirmenybę kitų kreditorių atžvilgiu - sumokėdama jai 84,55 procentus visos skolos 11 042,62 Eur sumos. Tokiais veiksmais buvo pažeistos tiek ieškovės, tiek jos kreditorių teisės ir interesai gauti savo reikalavimų patenkinimą, nes atsiskaityta buvo pažeidus kitų ieškovės kreditorių teises gauti apmokėjimą pagal žymiai anksčiau suėjusius ir nepatenkintus kreditorinius reikalavimus. Byloje taip pat nenustatyta jokių aplinkybių, kad egzistavo įstatymu ar susitarimu pagrįsta prievolė ieškovei ar kitiems asmenims, kurią ieškovė privalėjo įvykdyti pirmiau už prievolių vykdymą kitiems kreditoriams. Teismas sutinka su atsakovės argumentais, kad ieškovė turėjo atsiskaityti su ja, nes gavo krano nuomos paslaugą, reikalingą jos veiklai vykdyti objektuose, tačiau ši prievolė buvo lygi su ieškovės prievolėmis kitiems kreditoriams. Byloje atsakovė nepateikė jokių įrodymų, patvirtinančių, kad egzistavo išskirtinės aplinkybės, leidžiančios pripažinti pažeidžiančius kitų kreditorių teises ieškovės atsiskaitymus su atsakove, teisėtais ir pagrįstais. Ieškovės direktorius pareiškė ieškinį teisme dėl bankroto bylos iškėlimo 2015-08-11, kai paskutinis atsiskaitymas grynais pinigais įvykdytas 2015-08-05. Visuma nurodytų ieškovės veiksmų patvirtina ieškovės, kaip skolininkės kreditorių atžvilgiu, nesąžiningumą.

Iš ieškovės pateikto atsiskaitymų su atsakove operacijų apskaitos 2015-01-01- 2015-08-13 išrašo (b.l. 24) nustatyta, kad 2015 m. ieškovė nepilnai atsiskaitydavo su atsakove pagal jos pateiktas apmokėjimui sąskaitas, atsiskaitymai vėlavo, ieškovė buvo skolinga atsakovei ir 2014 m. – jos skola atsakovei 2015-01-01 buvo 3508,88 Eur. 2015-07-09 ieškovės skola atsakovei sudarė 6376,98 Eur. Šios aplinkybės paneigia atsakovės argumentus, kad ieškovė tinkamai vykdė savo įsipareigojimus, todėl atsakovė nežinojo apie sunkią ieškovės finansinę padėtį. Atsakovė nepateikė jokių įrodymų, kad ji domėjosi ieškovės, kaip savo klientės, finansine padėtimi, jos galimybe atsiskaityti su kreditoriais. Atsakovė priėmė iš ieškovės atsiskaitymą grynais pinigais likus kelioms dienoms iki ieškovės vadovo kreipimosi į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo kai ieškovė jau buvo nemoki. Kaip minėta, verslininkui keliami didesni reikalavimai domėtis kita sandorio šalimi ir jos turtine padėtimi, kiek normaliai reikia sandoriui sudaryti, nepažeidžiant įstatymų. Sąžiningu laikomas tas įgijėjas, kuris jam prieinamomis priemonėmis pasidomėjo, ar sandorį ketinantis sudaryti asmuo neturi kreditorių, ar sudarant sandorį nebus pažeisti jų interesai ir įstatymai. Tokie duomenys gali būti gaunami iš pokalbių su sandorį sudarančia kita šalimi arba jo atstovu, iš registrų, kitų šaltinių. Šalis siejo verslo santykiai, kranas buvo nuomojamas ieškovės ir atsakovės atsakingiems asmenims bendraujant tarpusavyje žodžiu, nesudarant jokių rašytinių sutarčių, kas taip pat patvirtina, kad šalys tarpusavyje palaikė pakankamai glaudžius verslo ryšius, taigi egzistavo reali galimybė atsakovei sužinoti apie ieškovės sunkią finansinę padėtį, kuri yra neatsiejamai susijusi su negalėjimu tinkamai vykdyti savo kreditorinius įsipareigojimus. Teismo vertinimu neturi esminės reikšmės ar atsakovė žinojo konkrečius ieškovės kreditorius ir jų reikalavimų dydžius bei suėjusius atsiskaitymų terminus, taip pat atsiskaitymo su visais kreditoriais procentą. Esminė aplinkybė yra ta, kad atsakovei buvo žinoma, kad ieškovės finansinė padėtis yra sunki, o tai reiškia, kad ieškovė neturi galimybių vienodai atsiskaityti su visais jos kreditoriais. Atsakovė pripažino, kad nesidomėjo ieškovės galimybėmis sudarinėti nors ir atskirus nedidelės vertės, tačiau pakankamai didelius savo bendra verte, sandorius. Aplinkybių visuma leidžia daryti išvadą, kad atsakovė, priimdama didžiąją dalį atsiskaitymo iš ieškovės, žinojo, kad ieškovė negali atsiskaityti su visais kreditoriais, priimdama atsiskaitymą, elgėsi nesąžiningai, kartu prisiėmė riziką, kad ieškovei iškėlus bankroto bylą, atsiskaitymo teisėtumas gali būti ginčijamas.

Byloje nustatytos visos actio Pauliana taikymo sąlygos. Ieškovė apskaičiavo, kad atsakovė dėl nemokumo negalėjo įvykdyti visų įsipareigojimų kreditoriams ir jos turimų lėšų pakako patenkinti tik 51,33864 procentus reikalavimų. Atsakovė iš esmės tokiam paskaičiavimui neprieštaravo, savo paskaičiavimų neteikė. Teismas neturi pagrindo abejoti bankroto administratoriaus pateiktu paskaičiavimu, iš kurio matyti, kad ieškovės skola kreditoriams bankroto bylos iškėlimo metu sudarė 1 777 066,95 Eur, laikotarpiu nuo 2015-07-01 iki 2015-10-15 ieškovė sumokėjo kreditoriams 912 318,85 Eur, kas sudaro vidutiniškai 51,33846 procento visų reikalavimų. Tuo tarpu ieškovė sumokėjo atsakovei minėtu laikotarpiu 84,55 procentus viso reikalavimo (220 eilutė, b.l. 31).

Ieškovės pasirinktas laikotarpis nuo 2015-07-01 vertintinas kaip protingas, nepažeidžiantis šiuo atveju atsakovės interesų, nes iš bylos duomenų matyti, kad ieškovė, vadovaujantis LR ĮBĮ 2 straipsnio 8 dalimi, nemoki buvo jau 2015-05-31 (b.l. 28).

Ieškovė galėjo sumokėti atsakovei ne daugiau kaip 5669,11 Eur viso atsakovės reikalavimo sumos, todėl 3367,04 Eur atsiskaitymas ieškovei būnant nemokiai suteikus pirmenybę kitam kreditoriui, pripažintinas negaliojančiu CK 6.66 straipsnio pagrindu.

Atsiskaitymas 2015-07-09 - 2015-08-05 laikotarpiu su atsakove įvykdytas ieškovei esant nemokiai ir negalint atsiskaityti su kitais tos pačios eilės kreditoriais, kurių mokėjimo terminai buvo suėję anksčiau. Kaip nustatyta, 2015-07-09 ieškovės įsipareigojimai atsakovei, kurių vykdymo terminas buvo suėjęs, sudarė 6376,98 Eur. Tuo tarpu ieškovė buvo neįvykdžiusi kitiems kreditoriams įsipareigojimų, atsiradusių iki šios datos 2015-06-30 – 74 862,07 Eur sumai (b.l. 26). 2015-08-01 ieškovės įsipareigojimai, sumokėjus 2015-07-09 ir 2015-07-14 2000 Eur, sudarė atsakovei 7712,95 Eur (b.l. 24), o ieškovės neįvykdyti įsipareigojimai kitiems kreditoriams, kurių mokėjimo terminai buvo suėję anksčiau 2015-07-31 sudarė net 145 204,47 Eur. Ieškovė atsiskaitė su atsakove pažeisdama imperatyvius įstatymo reikalavimus, viešąją tvarką ir gerą moralę, kitų kreditorių interesus, lygiateisiškumo principą, kreditorinių reikalavimų tenkinimo eiliškumo principą (CK 6.930-1 straipsnis). Ieškovė įrodė, kad atsakovė galėjo nurodytu laikotarpiu atsiskaityti su kreditoriais vidutiniškai 51,33846 procento dydžio sumomis. Nurodytais motyvais ieškovės atlikti atsiskaitymai 2015-07-09 - 1 000 Eur, 2015-07-14 - 1 000 Eur ir 2015-08-05 - 7 336,15 Eur sumai iš dalies – dėl 3367,04 Eur sumos sumokėjimo - pripažintini negaliojančiais ir LR CK 1.80 straipsnio 1 dalies, CK 1.81 straipsnio 1 dalies pagrindu.

Sandoris pripažįstamas negaliojančiu CK 1.80 straipsnio 1 dalies pagrindu, todėl reikalavimo pareiškimui taikomas bendras 10 metų ieškinio senaties terminas (CK 1.125 straipsnio 1dalis).

Kai sandoris negalioja, viena jo šalis privalo grąžinti kitai šaliai ką yra gavusi pagal sandorį (restitucija), o kai negalima grąžinti to, ką yra gavusi, natūra, atlyginti to vertę pinigais, jeigu įstatymai nenumato kitokių sandorio negaliojimo pasekmių (CK 1.80 straipsnio 2 dalis, 6.145 straipsnis). Kadangi ginčijami ieškovės atsiskaitymai iš dalies pripažįstami negaliojančiais CK 1.80 straipsnio 1 dalies, 6.66 straipsnyje numatytais pagrindais, pripažintina, jog ieškovė neatsiskaitė su atsakove, todėl atsakovė turi grąžinti ieškovei pinigines lėšas, gautas iš ieškovės. Iš ieškovės pateikto atsiskaitymų su atsakove išrašo 2015-01-01 – 2015-08-13 (b.l. 24) nustatyta, kad ieškovė 2015-07-09 sumokėjo atsakovei 1000 Eur, iš dalies atsiskaitydama pagal atsakovės išrašytas PVM sąskaitas-faktūras Nr. (duomenys neskelbtini) (142,45 Eur), (duomenys neskelbtini) (358,64 Eur), (duomenys neskelbtini) (237,77 Eur), (duomenys neskelbtini) (261,14 Eur); 2015-07-14 sumokėjo atsakovei 1000 Eur, iš dalies atsiskaitydama pagal atsakovės išrašytą PVM sąskaitą-faktūrą Nr. (duomenys neskelbtini) (1000 Eur), o 2015-08-05 kasos pajamų orderiu Nr. (duomenys neskelbtini) sumokėdama 7336,15 Eur, atsiskaitė pagal atsakovės išrašytas PVM sąskaitas-faktūras Nr. (duomenys neskelbtini) (1663,19 Eur), (duomenys neskelbtini) (2574,76 Eur), (duomenys neskelbtini) (139,03 Eur), TER 0000288 (2959,17 Eur).

Ieškinio reikalavimas tenkintinas, ieškovei iš atsakovės priteistina 3367,04 Eur suma pagal pripažįstamus iš dalies negaliojančiais atsiskaitymus, atliktus iki bankroto bylos ieškovei iškėlimo 2015-07-09 - 1000 Eur sumai, 2015-07-14 – 1000 Eur sumai banko pavedimais, 2015-08-05 pagal kasos pajamų orderį Nr. (duomenys neskelbtini) - 7336,15 Eur sumai, pagal atsakovės išrašytas 2015 m. PVM sąskaitas-faktūras Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini).

Ieškovės reikalavimas priteisti iš atsakovės 6 procentų metines palūkanas, skaičiuojamas nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo spendimo visiško įvykdymo pagrįstas piniginiu prievolės pobūdžiu ir įstatymu (CK 6.37 str. 2 d., 6.210 str. 2 d.), todėl tenkintinas.

Ieškinys tenkinamas, todėl iš atsakovės priteistinos procese patirtos bylinėjimosi išlaidos – 13,90 Eur procesinių dokumentų įteikimo išlaidų, 101 Eur žyminis mokestis, nuo kurio mokėjimo ieškovė atleista įstatymu (CPK 83 str. 1 d. 8 p., 2 d.), 665,50 Eur ieškovės patirtos procese teisinės pagalbos teikimo išlaidos (b.l. 140-144) (CPK 88 str. 1 d. 3, 6p., 93 str. 1 d., 96 str. 1 d.).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis išdėstytu ir Lietuvos Respublikos CPK 270 straipsniu, teismas

nusprendė:

ieškinį tenkinti.

Pripažinti iš dalies negaliojančiais ieškovės BUAB „Šilo statyba“, į.k. 168565936, atsiskaitymus atsakovei UAB „Tech Rent“, į.k. 302662870, pagal atsakovės UAB „Tech Rent“, į.k. 302662870, išrašytas 2015 metais PVM sąskaitas-faktūras Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini), pagal kurias ieškovė BUAB „Šilo statyba“, į.k. 168565936, sumokėjo 2015-07-09 - 1000 Eur, 2015-07-14 – 1000 Eur banko pavedimais, 2015-08-05 - 7336,15 Eur pagal kasos pajamų orderį Nr. (duomenys neskelbtini) ir priteisti ieškovei BUAB „Šilo statyba“, į.k. 168565936, iš atsakovės UAB „Tech Rent“, į.k. 302662870, 3367,04 Eur (tris tūkstančius tris šimtus šešiasdešimt septynis eurus 4 centus)

Priteisti ieškovei BUAB „Šilo statyba“, į.k. 168565936, iš atsakovės UAB „Tech Rent“, į.k. 302662870, 6 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2016-11-21) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo dienos.

Priteisti ieškovei BUAB „Šilo statyba“, į.k. 168565936, iš atsakovės UAB „Tech Rent“, į.k. 302662870, 665,50 Eur (šešis šimtus šešiasdešimt penkis eurus 50 centų) teisinės pagalbos teikimo išlaidų.

Priteisti iš atsakovės UAB „Tech Rent“, į.k. 302662870, 114,90 Eur (vieną šimtą keturiolika eurų 90 centų) procesinių dokumentų įteikimo išlaidų ir žyminio mokesčio į valstybės biudžeto pajamas, įmokos kodas 5660.

Sprendimas per 30 dienų gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Panevėžio apygardos teismui skundą paduodant Panevėžio miesto apylinkės teisme.