Kauno apygardos teismo nutartis

2015-03-09 · Civilinė byla Nr. 2A-732-555/2015

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Kauno apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2015-03-09
Bylos Nr.
2A-732-555/2015
Teisminio proceso Nr.
2-09-3-00201-2014-4
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjai
Žibutė Budžienė (pirm.), Egidijus Tamašauskas, Aušra Baubienė
Atsakovas
uždarajai akcinei bendrovei „Dangaus skliautas“
Kategorijos
  • 35.4pavadinimo nepavyko patikrinti
  • 121.18pavadinimo nepavyko patikrinti
Civilinė byla Nr. 2A-732-555/2015;Teisminio proceso Nr. 2-09-3-00201-2014-4;Procesinio sprendimo kategorijos: 35.4; 121.18 (S)
KAUNO APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2015 m. kovo 9 d.Kaunas

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Aušros Baubienės, Žibutės Budžienės (kolegijos pirmininkė) ir Egidijaus Tamašausko, viešame teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovės bankrutavusios uždarosios akcinės bendrovės „Oeno“ apeliacinį skundą dėl Druskininkų miesto apylinkės teismo 2014 m. lapkričio 27 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-388-182/2014 pagal ieškovės bankrutavusios uždarosios akcinės bendrovės „Oeno“ ieškinį atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „Dangaus skliautas“ dėl skolos priteisimo.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I. Ginčo esmė

2010 m. spalio 15 d. tarp atsakovės (nuomotojas) ir ieškovės (nuomininkas) buvo sudaryta negyvenamųjų patalpų nuomos sutartis. Nuomotojas perdavė nuomininkui tvarkingas, paruoštas eksploatuoti patalpas, esančias Kurorto g. 8, Druskininkai. 2011 m. sausio 1 d. šalys susitarė nuo 2011 m. sausio 1 d. iki 2011 m. balandžio 1 d. sumažinti nuomos mokestį. 2013 m. spalio 15 d. UAB „Oeno“ iškelta bankroto byla, atsakovė kurioje – debitorius.

Šalies argumentai

Ieškovė kreipėsi į teismą prašydama priteisti iš atsakovės 45 060 Lt (12 772,11 Eur) permokėto nuomos mokesčio, 6 proc. dydžio metines palūkanas. Nurodė, kad nuomos sutarties 3.3 p. nuomotojas įsipareigojo per 3 mėn. nuo šios sutarties pasirašymo dienos teisiškai įregistruoti pastato dalį - priestatą, esantį prie pastato. Laiku neatlikus šiame punkte nurodyto įsipareigojimo, sutartyje nurodytas nuomos mokestis mažinamas per pusę iki pastato dalies (priestato) teisinės registracijos atlikimo. Ieškovė teigia, kad nuomotojas per nustatytą terminą šio įsipareigojimo neįvykdė, tačiau PVM sąskaitas - faktūras išrašydavo visa apimtimi, t. y., nemažindamas nuomos mokesčio, kaip numatyta 3.3 p. 2012 m. kovo 9 d. buvo surašytas ir 2012 m. kovo 13 d. išsiųstas atsakovui pranešimas, kuriame pranešta, kad turi būti mažinamas nuomos mokestis pagal nuomos sutarties 3.3 punktą. 2012 m. kovo 20 d. išsiųstas pakartotinas pranešimas apie reikalavimą įregistruoti turtą (pastatą). 2012 m. balandžio 12 d. buvo išsiųstas pranešimas, kad UAB „OENO“ atsisako priimti sąskaitą - faktūrą DSK Nr. 0000592, kadangi nurodytas per didelis nuomos mokestis, t. y., mokestis už nuomą nesumažintas pagal nuomos sutarties 3.3 punktą. Tokiu būdu, susidarė permoka, kurios pagrindu buvo išrašyta PVM sąskaita - faktūra OEN Nr. 00000939 ir kurios UAB „Dangaus skliautas“ nėra apmokėjusi.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

Druskininkų miesto apylinkės teismas 2014 m. lapkričio 27 d. sprendimu ieškinį atmetė.

Teismas sprendė, kad sutarties rašytinės sąlygos ne visiškai atspindi tikrąją sutarties šalių valią sudarant sutartį. Teismas konstatavo, kad tikrieji šalių ketinimai, sudarant nuomos sutartį, buvo ne dėl 236,92 m² patalpų nuomos (sutarties 11.1 p.) kavinės veiklai vykdyti, o dėl patalpų, kurias sudarė: registruotos kavinės patalpos 236,92 m² ir neregistruoto priestato patalpos, esančios Kurorto g. 78, Druskininkuose, nuomos. Teismas pažymėjo, kad šiuos šalių ketinimus netiesiogiai patvirtina sutarties 1.3 p., kuriame numatyta, kad patalpos nuomininkui išnuomojamos šios paskirties paslaugų teikimui: kavinė, naktinis klubas. Kitai paskirčiai naudoti patalpas nuomininkas turi teisę tik gavęs rašytinį nuomotojo sutikimą. Įvertinęs nuomos mokesčio skaičiavimą reguliuojančius sutarties punktus 3.3 ir 4.1, teismas sprendė, kad nors pagal 4.1 p. nuomos mokesčio skaičiavimas pagrįstas 236,92 m² (kavinės) patalpų plotu (9 680 Lt = 236,92 m² x 33,76 Lt), tačiau iš to, kad sutarties 3.3 p. numatytas nuomos mokesčio mažinimas, priklausomai nuo priestato teisinės registracijos, teismas sprendė, kad 9 680 Lt (2 803,52 Eur) mėnesinis nuomos mokesčio dydis buvo sutartas ne tik už kavinės patalpas, bet ir už priestato patalpas, kuriose ieškovas buvo numatęs vykdyti naktinio klubo veiklą. Teismas nurodė, kad šalių atstovai ir liudytojai taip pat patvirtino aplinkybes, kad pagal sutartį buvo susitarta ne tik dėl 236,92 kv. m. patalpų (kuriose buvo vykdoma kavinės veikla), bet ir dėl neįregistruoto priestato, kuriame nuomininkas norėjo vykdyti naktinio klubo veiklą. Kadangi šalys, sudarydamos sutartį, joje neišreiškė tikrosios jų valios, teismas vertino, jog jos turėjo žodinių susitarimų, todėl šalys negali remtis sutarties 14.1 p. išlyga, kad sutartis gali būti keičiama tik rašytiniu abiejų sutarties šalių susitarimu (CPK 6.183 str. 2 d.), o byloje turi būti nustatyta ar buvo pakeistas sutarties 3.3 p. šalių konkliudentinias veiksmais, ar žodiniais susitarimais.

Nors sutartyje aiškiai nenurodyta, tačiau iš liudytojo A. L., kuris vienintelis iš bylos nagrinėjime dalyvaujančių asmenų dalyvavo sudarant sutartį, paaiškinimų teismas darė išvadą, kad sudarant sutartį ieškovė ketino priestatu naudotis tik tuo atveju, jei jis bus teisiškai registruotas. Toks sutarties aiškinimas laikytas atitinkantis protingumo ir sąžiningumo kriterijus, ir paaiškina 3.3 p. paskirtį. Įvertinęs tai, kad šalys rašytiniu susitarimu sumažino nuomos mokestį periodu nuo 2011 m. sausio iki 2011 m. kovo mėn. ir nekėlė kausimo dėl nuomos mokesčio mažinimo pagal sutarties 3.3 p., o klubas pradėjo veikti 2011 m. pavasarį, t. y., jau pasibaigus terminui, per kurį turėjo būti registruotas priestatas, teismas sprendė, kad ieškovė, žinodama, kad priestatas nėra ir nebus įregistruotas, priėmė naudoti priestatą ir jame vykdė naktinio klubo veiką, mokėdama atsakovei sutarties 4.1 p. numatyto dydžio nuomos mokestį. Iš UAB „Dangaus skliautas“ sąskaitų - faktūrų teismas nustatė, kad atsakovė, išrašydama ieškovei sąskaitas, nemažino nuomos mokesčio per pusę, o ieškovė, kaip matyti iš mokėjimo dokumentų ir suvestinės, 2010 m. lapkričio – 2011 m. balandžio mėnesiais mokėjo už nuomą iš dalies, nuo 2011 m. balandžio mėnesio kas mėnesį sumokėdavo pilną nuomos mokestį, o 2011 m. gegužės mėnesį buvo padengtas įsiskolinimo likutis. Teismas sprendė, kad ieškovė laikotarpiu nuo 2010 m. spalio 25 d. iki 2012 m. kovo mėnesio konkliudentiniais veiksmais pripažino atsakovės jai išrašomas PVM sąskaitas - faktūras ir mokėjo sutartyje numatytą nuomos mokestį. Taigi, atsakovė, perduodama priestatą ir leisdama juo naudotis, o ieškovė, priimdama priestatą ir jame vykdydama naktinio klubo veiklą bei mokėdama pilną nuomos kainą ir nereikalaudama nuomos mokesčio sumažinimo pagal sutarties 3.3 p., konkliudentinias veiksmais modifikavo sutarties 3.3 p., ir šį susitarimą vykdė gana ilgą laikotarpį, net 17 mėnesių.

Teismas pažymėjo, kad ieškovė 2012 m. balandžio 10 d. išrašė PVM sąskaitą- faktūrą už permokėtą nuomos mokestį pagal sutarties 3.3 p., nurodydamas permokos sumą 13 020 Lt (3 770,85 Eur). Tiek iš ieškovės pateikto Tarpusavio įsiskolinimų derinimo akto, tiek iš atsakovės pateikto UAB „Dangaus skliauto“ išrašytų PVM sąskaitų - faktūrų ir apmokėjimų suvestinės teismas sprendė, kad ieškovės skola buvo sumažinta 13 020 Lt (3 770,85 Eur) suma. Atsakovės atstovas nurodė, kad sutiko sumažinti ieškovės įsiskolinimą ne dėl to, kad pripažino nuomos mokesčio permoką, bet dėl to, kad žinojo, jog UAB „Oeno“ finansinė padėtis tapo sunki ir ji nebeišgali sumokėti sutarto nuomos mokesčio. Iš UAB „Oeno“ kreditorių sąrašo teismas nustatė, kad UAB „Oeno“ kreditoriniai įsiskolinimai 2012 m. kovo mėn. jau siekė 21 761,55 Lt (6 302,58 Eur), todėl teismas nematė pagrindo netikėti atsakovės atstovo paaiškinimais. Be to, teismas atkreipė dėmesį į tai, kad sąskaita už nuomos mokesčio permoką buvo išrašyta 2012 m. balandžio 10 d., joje nurodyta permokos suma 13 020 Lt (3 770,85 Eur), tačiau iš ieškovo pateiktos kompensacijos paskaičiavimo lentelės matyti, kad iki 2012 m. balandžio 7 d. kompensacijos suma pagal sutarties 3.3 p. yra tik 9 680 Lt (2 803,52 Eur). Atsakovės atstovas teismo posėdžio metu nurodė, kad ieškovės finansinė padėtis 2012 metai pablogėjo, o 2013 metais jai iškelta bankroto byla, ką patvirtina ir 2013 m. spalio 15 d. Kauno apygardos teismo nutartis Nr. B2-2505-273/2013, t. y., atsakovė, žinodama apie verslo sunkumus, sutiko sumažinti nuomos mokestį, o ne nutraukti sutartį. Įvertinęs šalių atstovų paaiškinimus, tarp šalių susiklosčiusius nuomos santykius ir piniginius atsiskaitymus, UAB „ Oeno“ finansinę padėtį 2012 m. kovo mėnesį, taip pat tai, kad ieškovo 2012 m. balandžio 7 d. PVM sąskaitoje - faktūroje OEN 00000331 nurodytą permokos sumą, tai, kad 2012 m. liepos 20 d. atsakovas ieškovui išrašė net 5 PVM sąskaitas - faktūras už nuomą už 2012 m kovo - liepos mėn., kuriose nurodė jau ne 9 680 Lt (2 803,52 Eur) sumą, o ne 4 840 Lt (1 401,76 Eur) sumą, teismas sprendė, kad tikrieji šalių ketinimai buvo tęsti bendradarbiavimą, šalys susitarė dėl mažesnio nuomos mokesčio ir tarpusavio susitarimu sumažino ieškovės įsiskolinimą, o ne pripažino nuomos mokesčio permoką pagal 2010 m. šalių sudarytos nuomos sutarties 3.3 p. Taigi, teismo vertinimu, ieškovė prarado teisę sutarties 3.3 p. pagrindu reikalauti iš atsakovės nuomos mokesčio permokos. Esant šioms aplinkybėms, ieškovės išrašytą PVM sąskaitą – faktūrą serija OEN Nr. 00000939, teismas laikė nepagrįsta ir neteisėta.

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą teisiniai argumentai

Apeliaciniu skundu ieškovė prašo Druskininkų miesto apylinkės teismo 2014 m. lapkričio 27 d. sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą ieškinį tenkinti, priteisti bylinėjimosi išlaidas.

Apeliaciniame skunde nurodo, kad nesutinka su sprendimu, kuriuo teismas rašytinę sutartį modifikavo į konkliudentinius veiksmus ir šiuo pagrindu atmetė ieškinį. Sutarties 1.1. punktas numatė, kad sutartis gali būti keičiama tik rašytiniu abiejų šalių susitarimu, CK 1.73 straipsnio 1 dalies 10 punktas numato, kad turi būti sudaroma rašytinės formos sutartis ilgesniam nei vienerių metų laikotarpiui. Neįregistravus pastato UAB „Oeno“ negalėjo vykdyti veiklos pilna apimtimi, o sutarties papildymas dėl nuomos sumažinimo 2011 m. sausio 1 d. buvo rašytinės formos, sąskaita faktūra dėl permokos bei sumų suderinimo aktai. Apeliantas teigia, kad šalių ketinimai buvo aiškiai išreikšti, o teismas šių aplinkybių tinkamai neištyrė ir neįvertino.

Atsiliepimas

Atsakovė atsiliepimu prašo apeliacinio skundo netenkinti, palikti apylinkės teismo sprendimą nepakeistą. Nurodo, kad ieškovas nepateikė įrodymų, paneigiančių faktines sutarties vykdymo aplinkybes, kurių pagrindu teismas priėmė sprendimą ieškinio netenkinti.

Apeliacinės instancijos teismas

Motyvuojamoji dalis

konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Apeliacinis skundas netenkintinas.

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis), t. y. apeliacinės instancijos teismas patikrina, ar skundžiamas pirmosios instancijos teismo sprendimas yra teisėtas ir pagrįstas (CPK 263 straipsnis).

Šalių ginčas kilo iš sutartinių teisinių santykių, t. y. dėl 2010 m. spalio 15 d. tarp šalių sudarytos negyvenamųjų patalpų nuomos sutarties. Ieškovės nuomone, atsakovė netinkamai apskaičiavo šalių sudarytoje sutartyje nustatytą nuomos mokestį, kadangi sutartyje nustatytu terminu teisiškai neįregistravus priestato, pagal sutarties sąlygas nuomos mokestis turėjo būti sumažintas per pusę. Apeliantės teigimu, nuomotojai neįvykdžius sutartyje prisiimtų įsipareigojimų t. y. neįregistravus priestato, nuomininkei buvo apribota galimybė vykdyti veiklą priestate, nors nuomos mokestis perskaičiuotas nebuvo. Apeliantė pagrindiniu apeliacinio skundo argumentu nurodo, jog konkliudentiniais veiksmais sutarties sąlygos negalėjo būti keičiamos.

Teisėtai sudaryta ir galiojanti sutartis jos šalims turi įstatymo galią, yra privaloma ir turi būti vykdoma. Pagal CK 6.189 straipsnio 1 dalį sutartis įpareigoja atlikti ne tik tai, kas tiesiogiai joje numatyta, bet ir visa tai, ką lemia sutarties esmė arba įstatymai. CK 6.256 straipsnio 1 dalyje įtvirtintas sutarties privalomumo ir vykdytinumo principas, kuriuo vadovaudamasis kiekvienas asmuo privalo tinkamai ir laiku vykdyti savo sutartines prievoles, priešingu atveju atsiranda sutartinė civilinė atsakomybė už netinkamą prievolės įvykdymą – asmuo, neįvykdęs ar netinkamai įvykdęs savo sutartinę prievolę, privalo atlyginti kitai sutarties šaliai šios patirtus nuostolius, sumokėti netesybas (baudą, delspinigius) (CK 256 straipsnio 2 dalis). Prievolė laikoma įvykdyta netinkamai ją įvykdžius tik iš dalies, praleidus įvykdymo terminą, pažeidus kitas sutartas jos vykdymo sąlygas, bendradarbiavimo pareigą, imperatyviąsias teisės normas ar bendro pobūdžio pareigą elgtis atidžiai ir rūpestingai.

Šalys, sudariusios sutartį, gali keisti jos turinį. Pagal CK 6.192 straipsnio 4 dalį pakeitimai turi būti tokios pat formos, kokios yra ir sutartis, išskyrus įstatymų ar sutarties nustatytus atvejus. Įstatymo reikalaujamos formos nesilaikymas lemia sutarties negaliojimą, kai tokie padariniai įsakmiai nurodyti įstatymuose (CK 1.93 straipsnio 1 dalis), o kitais atvejais – kilus ginčui dėl sutarties, gali būti taikomas įrodinėjimo priemonių. Savo elgesiu (konkliudentiniais veiksmais) šalys gali pakeisti raštu sudarytos sutarties turinį, jeigu tai atitinka jų ketinimus. Siekdamos, kad toks elgesys nebūtų įvertintas kaip rašytinės sutarties pakeitimas, šalys gali įtraukti į sutartį jos pakeitimą ribojančią išlygą, t. y. susitarti, kad rašytinė sutartis gali būti pakeista, papildyta ar nutraukta tik raštu (CK 6.183 straipsnio 1 dalis). Tačiau net ir tada viena sutarties šalis dėl savo elgesio gali prarasti teisę remtis tokia sutarties išlyga, jeigu kita sutarties šalis atitinkamai veikė, remdamasi pirmosios elgesiu (CK 6.183 straipsnio 2 dalis).

Šalys skirtingai aiškina Sutarties 3.3 punkte nustatytą atsakovės pareigą teisiškai įregistruoti pastato dalį (priestatą). Ieškovė teigia, kad sutartyje nustatytu terminu neatlikus teisinės priestato registracijos, sutartyje nurodytas nuomos mokestis turėjo būti sumažintas, atsakovės (nuomotojos) teigimu, sutarties vykdymo praktika neatitiko sutarties nuostatų, t. y. kad faktiškai šalys pakeitė nurodytą sutarties nuostatą, nes šalys žodžiu susitarė, kad nepaisant to, jog priestatas nebus teisiškai įregistruotas, nuo 2011 m. vasario mėn. atsakovė suteikė, o ieškovė prisiėmė teisę pagal sutartyje įtvirtintas nuostatas naudotis ir valdyti pastatą bei priestatą už sutarties 4.1. punkte nurodytą nuomos kainą, t. y., už 9 680 Lt (2803,52 Eur). Nuomotojos teigimu, šalys minėtą žodinį susitarimą vykdė daugiau nei metus, t. y., atsakovė suteikė ieškovei teisę naudotis ir valdyti pastatą bei priestatą, o ieškovė mokėjo atsakovei sutartą 9 680 Lt (2803,52 Eur) nuomos kainą, todėl ji neprivalėjo grąžinti ieškovės sumokėtas nuomos mokesčio sumas.

Pirmosios instancijos teismas, įvertinęs byloje esančių įrodymų visetą, t. y. šalių sudarytos sutarties sąlygas, šalių atstovų paaiškinimus, liudytojų parodymus, duomenis apie sumokėtą nuomos mokestį, skolų suderinimo aktus, konstatavo šias aplinkybes, patvirtinančias šalių elgesį vykdant sutartį: kad nors tarp šalių buvo sudaryta rašytinė sutartis, tačiau jos turinys, teismo vertinimu, neišreiškė tikrųjų šalių ketinimų, dėl to laikė, kad ieškovė negali remtis sutarties 14.1 p. sąlyga dėl raštiško sutarties pakeitimo, nes atsakovė, išrašydama sąskaitas, atitinkamai veikė remdamasis ieškovės elgesiu – priėmimu naudotis neįregistruotu priestatu (CK 1.71 str., 6.156 str., 6.183 str. 2 d.). Teismas nustatė, kad nors ir atsakovė priestato neįregistravo, tačiau nuomos mokesčio nesumažino ir teikė ieškovei apmokėjimui 9 680 Lt (2803,52 Eur) dydžio sąskaitas, o ieškovė priėmė naudoti neįregistruotą priestatą ir 17 mėnesių neginčijo atsakovės pateikiamų sąskaitų dydžio, jas apmokėdavo, todėl teismo vertinimu, šiais veiksmais šalys modifikavo nuomos sutarties 3.3 p., tokiu būdu ieškovė prarado teisę sutarties 3.3 p. pagrindu reikalauti iš atsakovės nuomos mokesčio permokos.

Minėta, kad šalys sudarė rašytinės formos sutartį, kurios 14.1 punkte nurodė CK 6.183 straipsnio 1 dalyje reglamentuojamą išlygą, įtvirtindamos, kad galioja tik rašytine forma atlikti sutarties pakeitimai. Minėta, kad CK 6.183 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta nuostata leidžia šalims nepaisyti sutarties sąlygos, reikalaujančios rašytinės formos, tais atvejais, kai iš šalių konkliudentinių veiksmų galima pagrįstai spręsti, kad tos sąlygos abi šalys yra atsisakiusios. Sprendžiant, ar konkretūs šalies elgesio faktai pripažintini pagrindu taikyti pastarąją teisės normą, turi būti atsižvelgiama į tokiu elgesiu išreikštą abiejų sutarties šalių bendrą ketinimą dėl sutarties keitimo ar nekeitimo, jų consensus ad idem, o ne tik vienai šalių priimtiną sutarties elgesio vertinimo variantą, nes priešingu atveju, kitai šaliai pažeidžiant sutarties laisvės principą, būtų primetamos sąlygos, dėl kurių ji nesutinka (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. balandžio 28 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-82/2009; 2012 m. gegužės 16 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-224/2012).

Byloje nustatyta, kad sutarties vykdymo laikotarpiu, sutarties sąlyga dėl priestato teisinės registracijos nebuvo įvykdyta, tačiau nepaisant šios nustatytos aplinkybės, nuomos mokestis nebuvo sumažintas, nuomininkė periodiniais mokėjimais mokėjo nuomos mokestį, šalys sutarties vykdymo laikotarpiu derino įsipareigojimų balansą, kuriame nurodė mokėtinas sumas, aiškiai išskirdamos ir sumokėtas bei mokėtinas nuomos mokesčio sumas. Teisėjų kolegija sprendžia, kad byloje nustatytos aplinkybės yra pakankamos spręsti, kad šalys, vykdydamos sutartį, suderintais konkliudentiniais veiksmais pakeitė sutarties nuostatas dėl nuomos mokesčio dydžio nuomotojai neatlikus priestato teisinės registracijos, per nustatytą terminą neatlikus teisinės registracijos, sutarties nuostatos dėl nuomos mokesčio sumažinimo nebuvo vykdomos, nuomininkės sutikimas mokėti visą nuomos mokestį ir naudojimasis patalpomis, kurių teisinė registracija neatlikta pagrįstai gali būti vertinama kaip šalių suderinta valia pakeisti sutartį.

Pirmosios instancijos teismas tinkamai aiškino sutarties turinį, teisingai įvertino bylos faktines aplinkybes ir padarė pagrįstą išvadą, kad apeliantė neįrodė, jog ieškovė pažeidė sutarties sąlygas, jas netinkamai vykdė, todėl nuomotojai neatsirado pareiga grąžinti nuomininkės sumokėtas sumas (CK 6.193 str.).

Į esminius apeliacinio skundo argumentus atsakyta. Apeliacinis skundas iš esmės grindžiamas prielaidomis, atkartojant ieškinio turinį, pateikiant savo sutarties turinio aiškinimo versiją, nepaneigiant rašytinais leistinais, patikimais bei turinčiais ryšį su nagrinėjamu ginču įrodymais (Bendraisiais aktais ir kt.) teismo nustatytų aplinkybių (CPK 177, 178 str.), todėl tenkinti apeliacinį skundą jame nurodytais argumentais nėra pagrindo.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies punktu,

nutaria:

Druskininkų miesto apylinkės teismo 2014 m. lapkričio 27 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Teisėjai Aušra BaubienėŽibutė BudžienėEgidijus Tamašauskas